Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant suderinti BK ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonių taikymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Agnė Širinskienė. Pirminiai šio projekto iniciatoriai ir rengėjai – Generalinė prokuratūra. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai BK
naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) skyrimą. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vienos iš minėtų specialių teisių – teisės vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas tiesiogiai susijęs su atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje, taikymu.
BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vairuojant kelių transporto priemonę padarytą kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis), sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (281 straipsnio 3 dalis), žuvo žmogus (281 straipsnio 5 dalis), už vairuojant kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarytą kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 straipsnio
apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (281 straipsnio 4 ir 6 dalys), už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (281 straipsnio 7 dalis). Pagal BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad BK
visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015,
2K-418-222/2016). Aptariamu aspektu būtina pabrėžti, kad BK 68 straipsnio 2 dalis numato uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminą nuo vienerių iki trejų metų. Tais atvejais, kai uždraudimas naudotis specialia teise paskiriamas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, jis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės, taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas numatytas ir ANK kaip administracinio poveikio priemonė. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimą kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.
Išanalizavus ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta, kad tam tikrais atvejais ANK įtvirtintas privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo maksimalus terminas yra ilgesnis nei treji metai.
Iš tokių atvejų išskirtina, kad:
lengvą neblaivumą (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, taip pat vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiam iki patikrinimo asmeniui (ANK 420 straipsnio 4 dalis) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų;
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 422 straipsnio 6 dalis) – nuo vienų iki ketverių metų;
(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 3 dalis) – nuo trejų iki penkerių metų.
Iš tokių atvejų išskirtina, kad:
lengvą neblaivumą (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, taip pat vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiam iki patikrinimo asmeniui (ANK 420 straipsnio 4 dalis) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų;
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (ANK 422 straipsnio 6 dalis) – nuo vienų iki ketverių metų;
(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 3 dalis) – nuo trejų iki penkerių metų. Išnagrinėjus nurodytas BK ir ANK nuostatas lyginamuoju aspektu darytina išvada, jog už administracinius nusižengimus numatyta griežtesnė poveikio priemonė nei už veikas, pripažįstamas nusikaltimais.
Pavyzdžiui, kaip minėta, pagal ANK už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesant pasekmių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vienų iki ketverių metų, tačiau pagal BK nuostatas, asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, padarė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 straipsnio
ilgiausiai (tais atvejais, kai poveikio priemonė neskiriama kartu su laisvės atėmimo bausme ar areštu) iki trejų metų.
Pagal ANK už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą asmens, kuriam nustatytas lengvas neblaivumas (0,4-1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens (ANK 423 straipsnio 3 dalis) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, tačiau pagal BK nuostatas, asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), padarė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus (BK 281 straipsnio 4 ir 6 dalys) gali būti uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliai tik iki trejų metų.
Pagal ANK už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą asmens, kuriam nustatytas lengvas neblaivumas (0,4-1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmens (ANK 423 straipsnio 3 dalis) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, tačiau pagal BK nuostatas, asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), padarė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba žuvo žmogus (BK 281 straipsnio 4 ir 6 dalys) gali būti uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliai tik iki trejų metų. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti teismo paskirta asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, yra švelnesnė nei privalomai skiriama už administracinio nusižengimo, kuris yra lengvesnis ir mažiau pavojingas, padarymą. 4.
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimo terminai nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymą reglamentuojančio BK 68 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti BK
uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir įtvirtinant, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas nustatymu, turi plačią diskreciją <...>, tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. kovo 18 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (2005 m. lapkričio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodė, kad vienas iš administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo skirtumų yra ir subjektui kylančios teisinės pasekmės, pažymėjo, kad iš esmės administracinės nuobaudos yra švelnesnės.
Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat darė išvadą, jog tam tikras tarpšakinis administracinių ir baudžiamųjų teisės normų sankcijų nesuderinamumas apsunkina teisingumo principo realizavimą. Taigi, pakeitus BK 68 straipsnio 2 dalį būtų pašalintas neatitikimas tarp BK ir ANK nuostatų, reglamentuojančių to paties pobūdžio pasekmes – teisės vairuoti transporto priemones terminuotą netekimą – sukeliančių poveikio priemonių taikymą bei būtų išvengiama atvejų, kai už nusikalstamos, t. y. pavojingesnės, sunkesnių padarinių, veikos padarymą asmeniui taikoma švelnesnė poveikio priemonė nei už administracinį nusižengimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, kadangi juo siekiama suderinti baudžiamojo įstatymo nuostatas su galiojančiomis administracinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Generaline prokuratūra, Nacionaline teismų administracija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminis žodis, kurį reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Baudžiamasis kodeksas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – BK) 68 straipsnio 2 dalis, pailginant baudžiamojo poveikio priemonės
Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių sankcijas, šiais pavyzdžiais argumentuodami teikiamą BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir konstatuodami, jog (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> išnagrinėjus nurodytas BK ir ANK nuostatas lyginamuoju aspektu darytina išvada, jog už administracinius nusižengimus numatyta griežtesnė poveikio priemonė nei už veikas, pripažįstamas nusikaltimais <...>“; „<...> baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti teismo paskirta asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, yra švelnesnė nei privalomai skiriama už administracinio nusižengimo, kuris yra lengvesnis ir mažiau pavojingas, padarymą <...>“. Vis dėlto, projekto aiškinamajame rašte daroma išvada, kad ANK 28 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra griežtesnė už BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, yra diskutuotina, kadangi iš esmės skiriasi lyginamų poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka:
pirma, akcentuotina, kad skiriasi specialiosios teisės atėmimo termino (-ų) reglamentavimo principai BK ir ANK.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis specialiosios teisės atėmimo terminas, kurio žemutinė ir viršutinė ribos visų nusikalstamų veikų atžvilgiu (past. – kurias asmuo padarė naudodamasis šiomis teisėmis) yra vienodos. Priešingai reglamentuojama ANK. Šio kodekso bendrosios dalies 28 straipsnyje nėra numatyto bendrojo ir visiems nusižengimams vienodo specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 2 dalimi, „asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką“. ANK specialiosios dalies konkrečiame straipsnyje, nustatančiame specialiosios teisės atėmimo administracinio poveikio priemonę, įtvirtinamas atitinkamos teisės atėmimo terminas, kurio žemutinė ir viršutinė ribos yra diferencijuotos pagal konkretaus administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį. 1.2. Be to, akcentuotina, kad remiantis ANK reguliavimu, specialiosios teisės atėmimo kaip administracinio poveikio priemonės skyrimas vienais atvejais formuluojamas imperatyviai (past. – „privaloma skirti“), kitais – kaip teisės taikytojo diskrecija (past. – „gali būti skiriama“). Atsižvelgiant į BK 68 straipsnio 1 dalies sakinio pradžią („Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis <...>“), teigtina, kad atitinkamos priemonės paskyrimas (ar nepaskyrimas) baudžiamojoje teisenoje priklauso nuo teismo diskrecijos. Kita vertus, pripažintina ir tai, kad minima teismo diskrecija teismų precedentais yra gerokai apribota.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, jog „BK
atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.“[1] Nepaisant to, atitinkamas LAT išaiškinimas (past. – „suponuoja pareigą teismui <...> svarstyti“) negali būti traktuojamas taip, kad iš teismo yra absoliučiai atimama diskrecijos teisė dėl specialiosios teisės atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Pabrėžtina, kad siaurinamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas nėra tinkamas metodas, nes neatitinka teisėtumo principo. Dėl šios priežasties LAT savo nutartyse yra sukonstravęs tam tikrus papildomus kriterijus, kuriuos įvertinus, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti paskirta: „Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.“[2]
ir tai, kad nors už tam tikrus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, žr.: ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalis; 422 straipsnio 6 ir 7 dalis; 423 straipsnio 3 dalį; 426 straipsnio 4 ir 5 dalis; 427 straipsnio 1 dalį; 290 straipsnio 4, 5 ir 8 dalis; 393 straipsnio 8 ir 9 dalis; ir kt.) specialiosios teisės atėmimo terminas formaliai viršija bendrąjį BK 68 straipsnio 2 dalies terminą, atsižvelgiant į administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklių ypatumus (skirtumus), faktinis šios teisės atėmimo laikotarpis, asmeniui, nuteistam už nusikalstamos veikos padarymą, neretai būna ilgesnis.
Šiame kontekste akcentuotina ANK 686 straipsnio („Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas“) 1 dalies taisyklė: „Transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ ANK 686 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė: „Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai „<...> specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos.“ Lyginamuoju aspektu akcentuotina, jog uždraudimo naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės terminai apskaičiuojami, vadovaujantis kitokiais principais, orientuotais į faktinį šios teisės atėmimo pailginimą.
Šiame kontekste akcentuotina ANK 686 straipsnio („Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas“) 1 dalies taisyklė: „Transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ ANK 686 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė: „Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai „<...> specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos.“ Lyginamuoju aspektu akcentuotina, jog uždraudimo naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės terminai apskaičiuojami, vadovaujantis kitokiais principais, orientuotais į faktinį šios teisės atėmimo pailginimą. Pavyzdžiui, BK
specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Be to, šiame kontekste pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnis: „<...> Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. <...>“) – nėra įskaitomas į teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimą.
LAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2K-418-222/2016 yra išaiškinęs: „BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką.“
ir priėmus teikiamas BK 68 straipsnio 2 dalies pataisas, ANK specialiojoje dalyje išliks ne viena sankcija[3], kurioje numatytos specialiosios teisės atėmimo administracinio poveikio priemonės vidurkis formaliai išliks didesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (past. – 3 metai). Atsižvelgiant į tai, teikiamu projektu pilna apimtimi nebus pasiekti aiškinamajame rašte deklaruojami projekto tikslai. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, rekomenduotina BK 68 straipsnio pakeitimo projektą teikti suderintą kartu su atitinkamų ANK straipsnių pataisomis. 3. Be to, pastebėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte iš esmės akcentuojamas tik vairuotojo teisių (kaip specialiosios teisės) atėmimas, teikiamas pakeitimas koreguoja BK bendrosios dalies nuostatą, susijusią su gerokai platesniu nusikalstamų veikų ir jų subjektų ratu.
Konstatuotina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės griežtinimas turės tiesioginę įtaką ne tik vairuojantiems kelių, bet ir oro ar vandens transporto priemones; taip pat asmenims, turintiems teisę laikyti bei nešioti ginklą, teisę medžioti, teisę žvejoti ir kt. Dėl šios priežasties diskutuotinas teikiamo projekto priemonių proporcingumas užsibrėžtiems tikslams. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
„Projektas“ turi būti rašomas mažosiomis paryškintomis
raidėmis. 5. Atsižvelgiant į šioje išvadoje atkreiptus teikiamo projekto diskutuotinus aspektus ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010; 2K-431/2013; 2K-401/2014; 2K-372-942/2015; 2K-418-222/2016; ir kt. [2] Žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010; 2K-431/2013; 2K-401/2014; 2K-418-222/2016; ir kt. [3] Pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 4 dalis (administracinio poveikio priemonės vidurkis – 4 metai); 423 straipsnio 3 dalis (vidurkis – 4 metai); 426 straipsnio 4 ir 5 dalys (vidurkis – 4 metai); 427 straipsnio 1 dalis (vidurkis – 4 metai) ir kt.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1699 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1699 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
d. Nr. 102-P-53
Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjai Jurgita Laskevičiūtė, Darius Domarkas, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 68 straipsnio 2 dalis, pailginant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino viršutinę ribą – nuo trejų iki penkerių metų.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte mini kai kurias Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių sankcijas, šiais pavyzdžiais argumentuodami teikiamą BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir konstatuodami, jog (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> išnagrinėjus nurodytas BK ir ANK nuostatas lyginamuoju aspektu darytina išvada, jog už administracinius nusižengimus numatyta griežtesnė poveikio priemonė nei už veikas, pripažįstamas nusikaltimais <...>“; „<...> baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti teismo paskirta asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, yra švelnesnė nei privalomai skiriama už administracinio nusižengimo, kuris yra lengvesnis ir mažiau pavojingas, padarymą <...>“. Vis dėlto, projekto aiškinamajame rašte daroma išvada, kad ANK
suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra griežtesnė už BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, yra diskutuotina, kadangi iš esmės skiriasi lyginamų poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka:
(-ų) reglamentavimo principai BK ir ANK. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis specialiosios teisės atėmimo terminas, kurio žemutinė ir viršutinė ribos visų nusikalstamų veikų atžvilgiu (past. – kurias asmuo padarė naudodamasis šiomis teisėmis) yra vienodos. Priešingai reglamentuojama ANK. Šio kodekso bendrosios dalies 28 straipsnyje nėra numatyto bendrojo ir visiems nusižengimams vienodo specialiosios teisės atėmimo termino.
Be to, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 2 dalimi, „asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką“. ANK specialiosios dalies konkrečiame straipsnyje, nustatančiame specialiosios teisės atėmimo administracinio poveikio priemonę, įtvirtinamas atitinkamos teisės atėmimo terminas, kurio žemutinė ir viršutinė ribos yra diferencijuotos pagal konkretaus administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį. 1.2. Be to, akcentuotina, kad remiantis ANK reguliavimu, specialiosios teisės atėmimo kaip administracinio poveikio priemonės skyrimas vienais atvejais formuluojamas imperatyviai (past. – „privaloma skirti“), kitais – kaip teisės taikytojo diskrecija (past. – „gali būti skiriama“). Atsižvelgiant į BK 68 straipsnio 1 dalies sakinio pradžią („Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis <...>“), teigtina, kad atitinkamos priemonės paskyrimas (ar nepaskyrimas) baudžiamojoje teisenoje priklauso nuo teismo diskrecijos. Kita vertus, pripažintina ir tai, kad minima teismo diskrecija teismų precedentais yra gerokai apribota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, jog „BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK
naudotis specialia teise taikymo klausimą.“[¹] Nepaisant to, atitinkamas LAT išaiškinimas (past. –
„suponuoja pareigą teismui< ...> svarstyti“) negali būti traktuojamas
taip, kad iš teismo yra absoliučiai atimama diskrecijos teisė dėl specialiosios teisės atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
Pabrėžtina, kad siaurinamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas nėra tinkamas metodas, nes neatitinka teisėtumo principo. Dėl šios priežasties LAT savo nutartyse yra sukonstravęs tam tikrus papildomus kriterijus, kuriuos įvertinus, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti paskirta: „Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.“[²]
ir tai, kad nors už tam tikrus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, žr.: ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalis; 422 straipsnio 6 ir 7 dalis; 423 straipsnio 3 dalį; 426 straipsnio 4 ir 5 dalis; 427 straipsnio 1 dalį; 290 straipsnio 4, 5 ir 8 dalis; 393 straipsnio 8 ir 9 dalis; ir kt.) specialiosios teisės atėmimo terminas formaliai viršija bendrąjį BK 68 straipsnio 2 dalies terminą, atsižvelgiant į administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklių ypatumus (skirtumus), faktinis šios teisės atėmimo laikotarpis, asmeniui, nuteistam už nusikalstamos veikos padarymą, neretai būna ilgesnis.
Šiame kontekste akcentuotina ANK 686 straipsnio („Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas“) 1 dalies taisyklė: „Transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ ANK 686 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė: „Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai „<...> specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos.“ Lyginamuoju aspektu akcentuotina, jog uždraudimo naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės terminai apskaičiuojami, vadovaujantis kitokiais principais, orientuotais į faktinį šios teisės atėmimo pailginimą.
Šiame kontekste akcentuotina ANK 686 straipsnio („Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas“) 1 dalies taisyklė: „Transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ ANK 686 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė: „Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai „<...> specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos.“ Lyginamuoju aspektu akcentuotina, jog uždraudimo naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės terminai apskaičiuojami, vadovaujantis kitokiais principais, orientuotais į faktinį šios teisės atėmimo pailginimą. Pavyzdžiui, BK 68 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad „uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Be to, šiame kontekste pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnis:
„<...> Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė,
vairuotojo pažymėjimas. <...>“) – nėra įskaitomas į teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimą.
LAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2K-418-222/2016 yra išaiškinęs: „BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką.“ Atsižvelgti Komitete klausymų metu įvertinus visas Teisės departamento pastabas ir argumentus, taip pat kitų ekspertų ir praktikų pastabas ir iškeltas problemas, prieita prie bendros išvados, kad pateiktam projektui pritartina, nes tai yra adekvatus ir proporcingas teisinis instrumentas, kurio pagalba bus geriau įgyvendinami uždaviniai, siekiant užtikrinti saugesnį transporto eismą, o taip pat pasiektas teisingumas. Ši norma apims platesnį subjektų ratą, nei vairuotojai (medžiotojai, žvejai ir kt.), tačiau žvelgiant į siekį ir pateiktą statistiką, konstatuotina, kad nusikalstama veika paplitusi ir pavojinga, todėl pritartina griežtinamai priemonei. Policijos departamento pateikta statistika: · neblaivūs vairuotojai, kurių neblaivumas viršijo 1,5 promilių (užtraukia atsakomybę pagal BK 281 str.
48,3 proc.
2017 m. nustatyta 160 vairuotojų, kurie vairavo transporto priemonę apsvaigę nuo narkotinių medžiagų (2018 m. per 9 mėn. - 108).
2017 m. išaiškinta 9 814 (2016 m. – 10 952, 2015 m.
vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo. · Taip pat pagal pateiktus duomenis kasmet nuo 2013 iki 2018 metų dėl neblaivumo sužalojama nuo 200 iki 459 asmenų. Todėl uždraudimas naudotis specialiąja teise (šiuo atveju – vairuoti transporto priemonę) ilgesniam terminui yra proporcinga priemonė. · Pažymėtina, kad dėl šios priežasties Generalinė prokuratūra 2017-12-01 raštu Nr.17.2-9476 kreipėsi į Komitetą, prašydama pakeisti BK 68 straipsnį, pailginant uždraudimo naudotis specialia teise terminą nuo trejų iki penkerių metų, t. y. sulyginti terminą su ANK (ANK keliuose straipsniuose nustatytas ilgiausias specialiosios teisės atėmimo terminas yra penkeri metai), kadangi praktika klostosi taip, kad už administracinį nusižengimą realiai skiriama griežtesnė poveikio priemonė, nei pažeidus baudžiamąjį įstatymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Kita vertus,
pastebėtina, kad net ir priėmus teikiamas BK 68 straipsnio 2 dalies pataisas, ANK specialiojoje dalyje išliks ne viena sankcija[³], kurioje numatytos specialiosios teisės atėmimo administracinio poveikio priemonės vidurkis formaliai išliks didesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (past. – 3 metai). Atsižvelgiant į tai, teikiamu projektu pilna apimtimi nebus pasiekti aiškinamajame rašte deklaruojami projekto tikslai.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, rekomenduotina BK 68 straipsnio pakeitimo projektą teikti suderintą kartu su atitinkamų ANK straipsnių pataisomis. Atsižvelgti Komitete klausymų metu įvertinus visas Teisės departamento pastabas ir argumentus, taip pat kitų ekspertų ir praktikų pastabas ir iškeltas problemas, prieita prie bendros išvados, kad pateiktam projektui pritartina, nes tai yra adekvatus ir proporcingas teisinis instrumentas, kurio pagalba bus geriau įgyvendinami uždaviniai, siekiant užtikrinti saugesnį transporto eismą, o taip pat pasiektas teisingumas. Daugiau argumentų prie 1 TD pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3. Be to, pastebėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte iš esmės akcentuojamas tik vairuotojo teisių (kaip specialiosios teisės) atėmimas, teikiamas pakeitimas koreguoja BK bendrosios dalies nuostatą, susijusią su gerokai platesniu nusikalstamų veikų ir jų subjektų ratu. Konstatuotina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės griežtinimas turės tiesioginę įtaką ne tik vairuojantiems kelių, bet ir oro ar vandens transporto priemones; taip pat asmenims, turintiems teisę laikyti bei nešioti ginklą, teisę medžioti, teisę žvejoti ir kt. Dėl šios priežasties diskutuotinas teikiamo projekto priemonių proporcingumas užsibrėžtiems tikslams. Atsižvelgti Komitete klausymų metu įvertinus visas Teisės departamento pastabas ir argumentus, taip pat kitų ekspertų ir praktikų pastabas ir iškeltas problemas, prieita prie bendros išvados, kad pateiktam projektui pritartina, nes tai yra adekvatus ir proporcingas teisinis instrumentas, kurio pagalba bus geriau įgyvendinami uždaviniai, siekiant užtikrinti saugesnį transporto eismą, o taip pat pasiektas teisingumas. Daugiau argumentų prie 1 TD pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-28 * 4.
Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 11 punktu, teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje žodis „Projektas“ turi būti rašomas mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pritarti
projekto diskutuotinus aspektus ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio
Pritarti pateiktam projektui, klausymų metu dalyvavo Vyriausybės atstovai (vidaus reikalų viceministras), kurie palaikė rengėjų projektą, nuostata aiški, išdiskutuota, todėl nesiūloma prašyti papildomai Vyriausybės išvados. Komitete klausymų metu įvertinus visas Teisės departamento pastabas ir argumentus, taip pat kitų ekspertų ir praktikų pastabas ir iškeltas problemas, prieita prie bendros išvados, kad pateiktam projektui pritartina, nes tai yra adekvatus ir proporcingas teisinis instrumentas, kurio pagalba bus geriau įgyvendinami uždaviniai, siekiant užtikrinti saugesnį transporto eismą, o taip pat pasiektas teisingumas. Daugiau argumentų prie 1 TD pastabos. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-06 * dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1699 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jugtiniam įstatymo projektui XIIIP-2515(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį (sujungtų projektų Nr. XIIIP-2515, Nr. XIIIP-264 ir Nr.XIIIP-1699) įstatymo projektą Nr. XIIIP-2515(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Petras Valiūnas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-2515(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė