projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punktu, neteko galios 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra valstybės teisinės sistemos dalis. Tačiau Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio reguliavimo pobūdžio dokumentas. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą, atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, įgyvendinti Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, kad būtų vykdomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai ir užtikrintos tautinių mažumų teisės. Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos geopolitinę padėtį, vienas iš kertinių nacionalinio saugumo užtikrinimo uždavinių yra visuomenės vienybės skaldymo tautiniu pagrindu prevencija. Ypatingai jautrioje situacijoje atsiduria lenkų tautinė mažuma, nesyk kėlusi kalbinio identiteto klausimus. Tinkamas Tautinių mažumų konvencijoje numatytų teisių perkėlimas į nacionalinę teisę išspręstų nemažai ilgamečių ginčų bei bereikalingų įtampų su kritiškai svarbia saugumo atžvilgiu strategine Lietuvos partnere Lenkija.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis Projektų siūlytojas – Lietuvos socialdemokratų partijos Tautinių bendrijų komitetas. Rengiant Projektus buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, veikiančiomis tautinių mažumų srityje ( pvz., Lenkų diskusijų klubu, VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centru ir kitomis). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyminis tautinių mažumų klausimų reglamentavimas yra nenuoseklus, chaotiškas ir nesisteminis, stokojama aiškaus ir vienareikšmiško politinio įsipareigojimo nuosekliai visapusiškai saugoti tautinių mažumų kalbinį, kultūrinį, socialinį, religinį identitetą, vertinant jį kaip neatsiejamą Lietuvos nacionalinio identiteto dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir apročius; 45 straipsnyje nustatyta, kad piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai, o valstybė tautinėms bendrijoms teikia paramą. Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija; įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas nustato tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl asmens etninės priklausomybės draudimą, jame taip pat numatyta institucija, kuri nagrinėja skundus diskriminacijos pasireiškimo atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas nustato, kad asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ar kitiems suinteresuotiems asmenims nemokant ar nesuprantant lietuvių kalbos, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas. Vertėją, savo iniciatyva, pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriuje numatyta, kad tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis, valstybė saugo Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros paveldą, o tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato tautinių mažumų švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengia tautinėms mažumoms skirtas programas, kuriomis suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte numatytos esminės teisinio reguliavimo naujovės, kurių nereglamentuoja šiuo metu galiojantys įstatymai. Įstatymo projekte apibrėžiama ,,tautinės mažumos“ sąvoka naudojant subjektyvius ( asmens apsisprendimas) ir objektyvius ( tėvų, senelių ar prosenelių turėta tautybė) kriterijus. Mūsų manymu, tikslinga sieti tautinės mažumos apibrėžimą su Lietuvos Respublikos pilietybe kaip tam tikru ypatingu ryšiu su Lietuvos valstybe bei su visų teisių valstybėje turėjimu. Įstatymo projekte apibrėžiama ir tautinės mažumos organizacija (tautinė bendrija). Įstatymo projektas nustato valstybės įsipareigojimų užtikrinti tam tikras tautinių mažumų teises nebaigtinį sąrašą ( pvz., tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, steigti organizacijas, rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu). Šių valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą nustato specialūs įstatymai bei Įstatymo projektas.
Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje veikiančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą ( t. y. turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į viešojo administravimo subjektus ir gauti atsakymą ta pačia kalba). Viešojo administravimo subjektų ir jų padalinių, kuriems taikomos šios nuostatos, sąrašą, atsižvelgiant į realų poreikį ir finansines galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad 1/3 riba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tautinių mažumų skaitlingumą įvairiose Lietuvos savivaldybėse remiantis 2011 m. Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis bei į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką: 33 proc. riba yra nustatyta Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje nustatyta 20 proc. riba, o Austrijoje – 10 proc. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 50 proc. ribos nustatymas būtų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos pažeidimas, o geriausiai tautinių mažumų teisės būtų užtikrintos, jei ta riba neviršytų 30 procentų. Taip pat Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad seniūnijose, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba.
Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro mažiau negu 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba jeigu tokiam sprendimui pritaria šios gyvenamosios vietovės vietos gyventojų apklausoje sudalyvavusių asmenų dauguma. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatins tautinių mažumų norą integruotis, bendrauti ir bendradarbiauti su tautinės daugumos atstovais. Svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos valstybinės lietuvių kalbos vientisumui ir išlikimui bei jos kaip valstybinės kalbos statusui. Tačiau turės reikšmingos įtakos efektyvesniam žmogaus teisių užtikrinimui, parodys deramą pagarbą tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių kalbiniam ir kultūriniam identitetui, taip praktiškai paliudijant jų svarbą Lietuvos valstybės nacionaliniam identitetui bei padės apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo projekte taip pat reglamentuojamas valstybės politikos tautinių mažumų srityje įgyvendinimas. Valstybės politiką šioje srityje formuos (kaip ir šiuo metu) Kultūros ministerija, o įgyvendins Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ( toliau - Tautinių mažumų departamentas).
Prie Tautinių mažumų departamento numatomas ir šiuo metu veikiantis, iš tautinių bendrijų narių renkamas, kolegialus patariamasis organas – Tautinių bendrijų taryba, kuri atstovaus tautinių mažumų interesus viešojo administravimo subjektuose, patars ir teiks pasiūlymus sprendžiant tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės, tautinių mažumų politikos tobulinimo ir veiklos organizavimo klausimus. Įstatymo projekte įtvirtinama, kad valstybės ir savivaldybės institucijos skiria finansavimą tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integracijai, švietimui, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turėtų būti keičiamos kai kurios Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo pakeitimo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektu. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja
bei Europos Sąjungos dokumentams
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės priimti teisės aktą reglamentuojantį gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimų rašymo tautinės mažumos kalba tvarką. Taip pat teisės aktu turės būti patvirtintas savivaldybių sąrašas, kuriose tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turės teisę bendrauti tautinės mažumos kalba su valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektais. Šiuos teisės aktus rengs Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki Tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo. Taip pat turės būti pakeisti šie teisės aktai:
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 ,,Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 ,,Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 715 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“. 5. Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr.
1V-57 ,,Dėl pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų savivaldybių biudžeto lėšų reikėtų dvigubiems gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimams. Papildomas poreikis (apytiksliai): 700 tūkstančių eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: tautinė mažuma. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė Raminta Popovienė Algimantas Salamakinas Algirdas Sysas
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mažumų padėtį Lietuvoje reglamentuoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Ši Konvencija įsigaliojo 2000 metų liepos 1 d. ir yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnis). Lietuvos Respublikoje ši Konvencija privaloma vykdyti (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis). Nekvestionuodami Seimo narių konstitucinės įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, atkreipiame dėmesį į Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl tokio pobūdžio įstatymų iniciatyvos teisės: “Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą” (pabr.- mūsų). Be to, paties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Konvencijos nuostatų, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgus į tai, siūlytume gauti Vyriausybės išvadą (pabr.mūsų). 2. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, nurodančioje įstatymo paskirtį, siūloma įtvirtinti, kad šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą.
mažumoms priklausančių asmenų teisių bei jų atžvilgiu turimų valstybės pareigų įtvirtinimas ir nesama jokių nuostatų, skirtų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigoms įtvirtinti. Atkreipiame dėmesį, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisinės padėties reglamentavimas negali apsiriboti vien tik šių asmenų teisėmis, ignoruojant jų pareigas. Antai tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas nesuderinamas su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija, siekis pažeisti konstitucinę santvarką ir pan., kad tautinių mažumų teisę puoselėti savo tautinę kultūrą, papročius, kalbą, gauti valstybės teikiamą paramą, nereiškia, jog jų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, kurios teritorijoje atitinkamos tautinės mažumo gyvena, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams, o tautinių bendrijų steigimas ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kai įstatymai reguliuoja santykius, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, kitaip nei šis įstatymas, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.
Nurodytose projekto nuostatose neatsižvelgta į tai, kad:
1) esant projektu teikiamo įstatymo (jeigu jis būtų priimtas) nuostatų ir Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548, kolizijai bus taikoma pastaroji Konvencija „<...> Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai); Ši taisyklė galiotų ir kitų Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių bei konvencijų, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, atvejais. 2) kitais įstatymais gali būti laikomi ir į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašyti įstatymai (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas ir kt.), kurių teisinė galia yra aukštesnė nei projektu teikiamo Tautinių mažumų įstatymas (jeigu toks įstatymas būtų priimtas). „<...> konstituciniai įstatymai nuo kitų įstatymų skiriasi priėmimo ir keitimo tvarka. Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija.
Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais. <...> Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas);
3) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms;
4) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė
Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Šio Kodekso 11 straipsnyje yra numatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Taigi joks kitas Lietuvos Respublikos įstatymas neturi (pagal Konstitucijos 117 straipsnį ir negali ) turėti pirmenybės šios Kodekso nuostatos atžvilgiu;
5) projekto nuostata, kad tais atvejais, kai santykiai, susiję su tautinių mažumų teisėmis, nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, nelogiška, nes jeigu atitinkami santykiai nėra jokiu įstatymu sureguliuoti, tai suponuoja, kad jie nėra (nebus) sureguliuoti ir teikiamu įstatymu, todėl jiems nebus galima taikyti šio įstatymo nuostatų. 5. Projekto 2 straipsnyje pateiktos pagrindinės šio įstatymo sąvokos dėstytinos abėcėlės tvarka. 6.
nuostata, pagal kurią tautine mažuma laikoma grupė Lietuvos Respublikos piliečių, nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas), kuriuo įtvirtinta formali visų asmenų lygybė bei asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas (pagal tautybę, kilmę, kalbą ir kt.), nes Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai (pvz., Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių piliečiai, kurie mokosi dirba ar gyvena Lietuvoje) būtų diskriminuojami, įgyvendinant Konvencijoje bei įstatymuose numatytas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, mūsų nuomone, ne tik pilietybės, bet ir įsikūrimo valstybėje (nuolatinio gyvenimo) kriterijus nepagrįstai apribotų asmenų, kurie pagal objektyvius (asmens kilmė, kalba, kultūra) ir subjektyvius (asmens noras būti laikomu tautinės mažumos nariu) požymius galėtų priklausyti tautinei mažumai, teises ir laisves. 7. Projekte pasigendama nuostatų, įtvirtinančių pamatinę asmenų teisę laisvai nuspręsti ir pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu. Taip pat siūlome įtvirtinti nuostatą, kad niekas prieš jo valią negali būti priskiriamas ar verčiamas priklausyti tautinei mažumai, įrodinėti, viešai deklaruoti ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai. 8. Projekto 3 straipsnio pavadinimas ir jo nuostatos, nustatančios valstybės įsipareigojimus tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, dėstomos ydingai. Atkreipiame dėmesį, kad tokios formuluotės, kuriomis valstybės prisiima tam tikrus įsipareigojimus, kurie paskui konkrečiai įgyvendinami valstybės vidaus teisės aktais, yra būdingos tarptautinėms sutartims. Tuo tarpu įstatymuose turėtų būti dėstomos ne abstrakčios, deklaratyvios nuostatos, o konkrečias elgesio taisykles teisinių santykių subjektams nustatančios normos.
Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio nuostatos turėtų būti formuluojamos ne kaip abstraktūs valstybės įsipareigojimai (kaip tai įtvirtinta 3 straipsnio 1 dalyje), o kaip konkrečios valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, įstaigų bei kitų visuomeninių teisinių santykių dalyvių pareigos, įskaitant tam tikros veiklos ar veiksmų draudimą, tautinių mažumų apsaugos srityje. 9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsnio:
reglamentuoja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Pagal Konstitucijos 26 straipsnį “Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“;
Atkreipiame dėmesį, kad taip formuluojama nuostata neturi jokio teisinio krūvio, nes nenustatomos jokios reguliacinio pobūdžio normos, įpareigojančios valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias lygias galimybes užtikrinančias priemones ar imtis konkrečių aktyvių veiksmų. 10. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta absoliuti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė viešai, žodžiu ir raštu vartoti tautinės mažumos kalbą, gauti ir skleisti informaciją tautinės mažumos kalba. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos nuostatas dėl valstybinės kalbos ir tautinės mažumos kalbos vartojimo (2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad „<...> konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad oficialių dokumentų rašymas valstybine kalba nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi <...>“.
Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti 3 straipsnio 2 dalies 3punktą, jame nurodant, kad teisė viešai vartoti tautinės mažumos kalbą garantuojama, jeigu tai neprieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės kalbos vartojimą viešai. 11. Atsižvelgiant į tai, kad tautinė bendrija gali turėti ne tik asociacijos, tačiau ir viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondo teisinę formą, reikėtų tikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę „burtis į tautines bendrijas“. Galbūt tikslinga nustatyti, kad tokie asmenys turi teisę steigti tautines bendrijas ir dalyvauti sprendžiant kitus su tautinėmis mažumomis susijusius klausimus. 12. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nuostata neatskleidžia kokias gyvenimo sritis apimtų tautinės simbolikos vartojimas. Atkreipiame dėmesį, kad oficialių valstybės simbolių - Lietuvos vėliavos ir Lietuvos valstybės herbo - naudojimo progas ir tvarką ir kartu su jais kitų valstybių vėliavų iškėlimo progas ir tvarką reglamentuoja atitinkami įstatymai. 13. Siekiant teisės akto aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje numatytos tautinių mažumų teisės, įskaitant teisę puoselėti tautinę kultūrą ir švietimą, steigti tautinių mažumų organizacijas, nėra susijusios su valstybės finansiniais įsipareigojimais, siūlome projekto 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti valstybės paramos, į kurią teisę turės tautinės bendrijos, formas. 14.
nuostatų taikymo, reikėtų projekte ne tik apibrėžti tautinės mažumos asimiliacijos, numatytos projekto 3 straipsnio 4 dalyje, turinį, tačiau atitinkamuose įstatymuose numatyti atsakomybę už veiką, kuria vykdoma tautinių mažumų asimiliacija. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 3 dalyje reikėtų plačiau atskleisti joje numatomos valstybės institucijos - Tautinių bendrijų tarybos bei jos narių teisinį statusą, bendruosius jos sudarymo (narių rinkimų, delegavimo, sudėties tvirtinimo), funkcijų, veiklos finansavimo principus. Be to, atsižvelgiant į bendruosius patariamųjų organų sudarymo principus, projekte siūlome nustatyti, kad Tautinių bendrijų taryba ne renkama, o sudaroma, nes vis dėlto, galutinis sprendimas dėl jos sudėties priklauso įgaliotam viešojo administravimo subjektui, o ne pačioms tautinėms bendrijoms, kurios nuostatų nustatyta tvarka tik deleguoja savo siūlomus kandidatus. Taip pat siūlome šios dalies paskutinįjį sakinį dėstyti taip: „Tautinių bendrijų tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. 16. Projekto 4 straipsnio 4 dalis nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, šioje dalyje nėra aiškus pirmojo ir antrojo bei trečiojo sakinio tarpusavio santykis, t.y. nėra aišku, ar pirmajame sakinyje minima atskira valstybės ir savivaldybių paramos tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teikimo forma, ar, vis dėlto, čia minima valstybės parama konkretizuojama antrajame ir trečiajame sakinyje. Atsižvelgiant į tai, šias nuostatas reikėtų patikslinti, jas derinant tarpusavyje. Taip pat siūlome šioje dalyje sukonkretinti iš kokiai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų teikiamas valstybės finansavimas tautinėms bendrijoms bei kas būtų finansavimo objektas, t.y. reikėtų atskleisti, kas būtų vertinama, vykdant atvirąjį konkursą valstybės finansavimui tautinėms mažumoms gauti. 17.
teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir atskirai nenurodant trumpinio. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 18. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę esant tam tikroms sąlygoms kreiptis raštu arba žodžiu tautinės mažumos kalba į viešojo administravimo subjektus, vertintina keliais aspektais. Pirma, nėra aiškus, tolimesnės viešojo administravimo procedūros, pradėtos po kreipimosi žodžiu tautinės mažumos kalba, įgyvendinimas, t.y. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tautinės mažumos kalba būtų bendraujama tik kreipiantis žodžiu, o visa raštvedyba tvarkoma valstybine kalba (tokiu atveju nėra aišku, kaip interesantas, nemokantis valstybinės kalbos, būtų supažindinamas su raštvedyba valstybine kalba). Tačiau kitoks reglamentavimas, pagal kurį šalia raštvedybos valstybine kalba kartu būtų vykdoma ir raštvedyba tautinės mažumos kalba, gali neatitikti valstybinės kalbos statuso (Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 d. nutarimas, 2009 metų lapkričio 6 d. sprendimas). Taigi, praktinis šios nuostatos taikymas, mūsų nuomone, suponuotų dviejų, ar net trijų, jei savivaldybės teritorijoje gausiai gyventų dvi tautinės mažumos,) oficialų vartojimą, nepaisant Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.
Antra, jeigu susirašinėjimo su asmenimis, priklausantiems tautinėms mažumoms metu iškiltų teisinis ginčas dėl teksto autentiškumo (vartojant „greta” abi kalbas), neaišku, kuriam tekstui būtų teikiama pirmenybė. Atsižvelgiant į tai, minėtoje dalyje siūlome aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bendravimo (žodžiu ir raštu) tautinės mažumos ar bendrijos kalba viešojo administravimo institucijose ir įstaigose pagrindus ir tvarką. Pažymime, kad šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 499 ir 500 straipsnio nuostatos numato administracinę atsakomybę už valstybinės kalbos nevartojimą atliekant tarnybines pareigas, taip pat valstybinės kalbos nevartojimą raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje. 19. Projekto 6 straipsnio nuostatas siūlome tikslinti atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės teritorijoje savo buveines turi ir veikia ne tik savivaldybių, tačiau ir valstybės viešojo administravimo subjektai ar jų padaliniai. Be to, šiame straipsnyje bei projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžių „savivaldybės atstovaujamosios institucijos“ įrašytini žodžiai „savivaldybės tarybos“. 20. Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse formuluojama nelogiška nuostata, pagal kurią jos taikymas siejamas su objektyviai neįgyvendinama sąlyga, t.y. atveju, kada seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje tautinė mažuma sudaro ne mačiau kaip 1/3 bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Galbūt siekiama reguliuoti tuos atvejus, kai seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip 1/3 toje teritorijoje, o ne visoje savivaldybėje, gyvenančių skaičiaus. 21. Pažymėtina, kad projekto 7 straipsnio nuostatos, skirtos reglamentuoti tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą informaciniuose užrašuose (gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimuose, topografiniuose ženkluose) šalia valstybinės kalbos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos “Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba”. Šio įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinta vienintelė išimtis tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams, jų informaciniams užrašams, kurie greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis, o šių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Jeigu būtų pritarta projekto teikiamai nuostata, atkreipiame dėmesį, kad viešieji užrašai tautinės mažumos kalba neturėtų reikšti jų turinio vertimo į tautinės mažumos kalbą. Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso
administracinę atsakomybę už valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, o 503 straipsnis - už autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą “ <…> kartografijoje, kelių ir gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų dokumentuose, vadovėliuose”. 22.
dalies nuostata, kuri tautinės mažumos kalbos vartojimą oficialiuose užrašuose sieja ne su objektyviu poreikiu, t.y. dideliu tautinei mažumai priklausančių asmenų tam tikroje teritorijoje skaičiumi, o su subjektyviu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių asmenų, net ir nepriklausančių tautinei mažumai, apsisprendimu. Tokia nuostata, pvz., įgalintų tam tikros savivaldybės tarybą priimti sprendimą tam tikroje seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje vartoti oficialius užrašus tautinės mažumos kalba net ir tuo atveju, kada toje teritorijoje gyventų tik 1% tautinės mažumos atstovų, tačiau kiti, tautinei mažumai nepriklausantys asmenys, gyventojų apklausoje tokiam savivaldybės tarybos sprendimui pritartų. 23. Projekto 7 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad pavadinimų tautinės mažumos kalbos suteikimo būdus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turinys nėra aiškus, nes nesuprantama kokie gali būti pavadinimų tautinės mažumos kalba suteikimo būdai. Derinant projekto 7 straipsnio nuostatas tarpusavyje, taip pat siūlome prieš žodį „pavadinimų“ įrašyti žodžius „gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų“. 24. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų „2019 m. sausio 1 d.“, 2 dalyje formuluojamas pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, Tautinių mažumų departamentui ir savivaldybių institucijoms iki 2018 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tokia įstatymų leidybos praktika, kai Tautinių mažumų įstatymui suteikiama preferencija (pirmenybė) prieš poreikį jį tinkamai inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti ir kitus šiuo metu galiojančius įstatymus (pvz., Administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame yra numatyta atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą viešajame gyvenime) - neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d.,
įstatymo tekstu žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ turi būti dėstomi pasvirusiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1696 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, siekdami teisinio aiškumo, siūlytume atsižvelgti į toliau nurodytas pastabas. Vadovaujantis Projekto 2 straipsniu, asmenys, identifikuojantys save kaip kitos nei lietuvių tautybės, kurių tėvai (seneliai, proseneliai) ar vienas iš jų yra atitinkamos tautybės, gali būti priskiriami tautinei mažumai. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip planuojami įgyvendinti Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte įtvirtinti valstybės įsipareigojimai tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims – remiantis šiais punktais, bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, galintis būti priskirtas ir save priskiriantis tautinei mažumai[1], turi teisę reikalauti suteikti sąlygas mokytis atitinkamos tautinės mažumos kalba ar šios tautinės mažumos mokykloje ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti tautinės mažumos kalbą, gauti ir skleisti informaciją tautinės mažumos kalba. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigotų valstybę sudaryti tam tikras mokymosi programas visomis tautinių mažumų, kurioms save priskiria Lietuvos Respublikos piliečiai, kalbomis arba steigti atitinkamų tautinių mažumų mokyklas.
Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta formuluotė įpareigotų valstybės ir savivaldos institucijas, asmeniui pageidaujant, jam skirtą informaciją teikti atitinkama tautinės mažumos kalba – tai ne tik prieštarautų šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui Nr. I-779, o ir neatitiktų kartu su Projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1697 nuostatų. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlytume įvertinti minėtųjų Projekto nuostatų formuluotes, tikslingumą bei įgyvendinamumą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas naujausio 2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 skirtingų tautybių gyventojai. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://tmde.lrv.lt/lt/tautines-bendrijos/statistika>.