Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Arboretumas – žemės sklypas,
kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai. 2. Arboristika – sumedėjusių želdinių, jų augaviečių priežiūra ir globa. 3. Atskirasis želdynas – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. 4. Dendrologinis rinkinys – estetiniu, pažintiniu ir mokslo požiūriais vertingas želdynas, apsodintas vietiniais ir
(arba) introdukuotais sumedėjusiais ne mažiau kaip 50 rūšių, porūšių, varietetų, formų, veislių augalais. 5. Istorinio želdyno atkūrimas – kompleksinis želdyno tvarkymas, kai grąžinama autentiška želdyno struktūra ir kompozicija. 6. Istorinis želdynas – bet kokio dydžio želdynas, turintis išliekamąją stilistinę, meninę vertę arba priklausantis svarbiems urbanistinės raidos etapams, susijęs su visuomenės, kultūros ar valstybės įvykiais arba asmenybėmis. 7. Gatvės želdiniai – želdiniai, augantys gatvės projekte raudonosiomis linijomis (žyminčiomis žemės juostą, skirtą gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti) apribotoje žemės juostoje gyvenamosios vietovės teritorijoje. 8. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais. 9. Krūmokšnis – mažas (ne didesnio kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiais silpnai sumedėjusiais, beveik nuo pažemio besišakojančiais stiebais. 10. Liana – sumedėjęs augalas vijokliniais stiebais. 11.
architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. 12. Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. 13. Medžių ir krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. 14. Miesto ar miestelio sodas – ramiam poilsiui ir renginiams skirtas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro atskirasis želdynas, kurio lajų glaudumas – ne mažesnis kaip 70 procentų. 15. Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti. 16. Priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype. 17. Privati namų valda – fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos paskirties žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis pastatas
(namas) ir (ar) jo priklausiniai (ūkiniai pastatai ir įrenginiai). 18. Privati valda – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis fiziniam ar juridiniam asmeniui. 19. Puskrūmis – augalas, kurio tik apatinė ūglių dalis yra daugiametė ir sumedėjusi, o viršutinė dalis yra žolinė. 20.
estetiniu aspektu vertingi, kultūros paveldui ir (ar) kraštovaizdžiui reikšmingi, istoriniu ir (ar) kultūriniu požiūriu visuomenei svarbūs sumedėję želdiniai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka skelbiami saugomais ir pripažįstami botaniniais gamtos paveldo objektais. 21. Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirtas želdynas su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę. 22. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kūrimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas. 23. Sumedėję želdiniai – augalai, kurių antžeminės dalys (liemenys, stiebai) yra ištisai arba iš dalies sumedėjusios, o atsinaujinimo pumpurai paprastai telkiasi virš dirvos paviršiaus. 24. Sumedėjusių želdinių gerovė – optimalus sumedėjusių želdinių, kaip biologinių subjektų, fiziologinių ir ekologinių poreikių tenkinimas, užtikrinant jų sveikumą, ilgaamžiškumą ir fizinį atsparumą. 25. Valstybinės reikšmės automobilių kelių želdiniai – želdiniai, augantys valstybinės reikšmės automobilių kelio juostoje – žemės juostoje, kurioje nutiestas ar tiesiamas kelias. 26. Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę. 27. Veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. 28. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją. 29. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.
ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. 31. Želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas. 32. Želdinių žalojimas – veikimas arba neveikimas, kai bloginama sumedėjusių želdinių būklė, fizinis stabilumas ar pažeidžiamos jų gyvybinės funkcijos. 33. Želdyno kūrimas – želdyno projekto rengimas ir įgyvendinimas. 34. Želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas – dokumentas, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną apibendrinami esamų želdinių duomenys, išsamiai apibrėžiamos jų dendrologinės vertybės, pateikiama želdinių būklės analizė, apibendrinami dešimties metų laikotarpiu numatomi želdinių tvarkybos darbai (sodinimas, kirtimas, atsodinimas). 35. Želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms. 36. Želdyno pertvarkymas – želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. 37. Želdyno pertvarkymo techninis projektas – dokumentas, kuriame aprašytas želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų sumedėjusių želdinių ar žolinių augalų ir sodinant naujus. 38. Želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. 39.
ir priemonių visuma, užtikrinanti želdynų kompozicijos, medžių ir krūmų įvairovės ir sveikumo išsaugojimą ir palaikymą. 40. Želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. 41. Želdynų ir želdinių valdytojas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. 42. Želdynų normavimas – atskirųjų želdynų ploto (kvadratiniais metrais), turinčio tekti vienam miesto gyventojui, ar priklausomojo želdyno ploto (procentais) žemės sklype, kuriame tas želdynas yra, normos nustatymas. 43. Želdynų sistema – funkciškai tikslinga ir kompoziciškai vientisa želdynų visuma – gamtinio karkaso dalis, – palaikanti ekologinį stabilumą ir gerinanti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas. 44. Žolinis augalas – augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir žiemą paprastai nunyksta.“
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai, dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą;“. 1. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbių želdynų ar
želdinių tvarkymo darbai atliekami tik parengus želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, informavus visuomenę apie šio projekto rengimo pradžią ir nustatyta tvarka užtikrinus suinteresuotos visuomenės dalyvavimą jo rengimo ir priėmimo procedūrose.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, atlieka šias funkcijas:
ir kitus teisės aktus, metodinius nurodymus;
2) kontroliuoja koordinuoja želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, želdinių būklės stebėseną, duomenų apie želdynus, želdinius bazių kūrimą, teikia metodinę paramą;
atrinkimą ir kaupimą, jų priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, koordinuoja jų išsaugojimą, genetinės medžiagos perkėlimą į Augalų genų banko saugyklą, arboretumus, specialias plantacijas ir kitus biologinius tyrimus;
4) koordinuoja neformalųjį ir formalųjį (darbininkų) formalųjį ir neformalųjį darbuotojų mokymą želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo klausimais, suteikiant jiems atitinkamą želdinių gerovės užtikrinimo, priežiūros, apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo kvalifikaciją;
5) koordinuoja želdinių priežiūros specialistų atestaciją;
6) vykdo leidimų saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, tvarkymo darbams atlikti išrašymo teisėtumo valstybinę kontrolę;
7) nustato priemonių, naudojamų ūkinėje veikloje sniegui ir ledui tirpdyti, normatyvus, įgyvendina projektus, susijusius su kitų nekenksmingų aplinkai technologijų taikymu;
8) nustato saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo vertės atlyginimo tvarką;
9) nustato želdyno kūrimo ir tvarkymo projekto ar želdynų projekto, sudarančio dalį kituose projektuose, svarstymo su visuomene ir derinimo su institucijomis tvarką;
10) kontroliuoja želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų panaudojamą.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti dalį: „1.
Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos:
inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines);
želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos;
3) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos veiklą, veikiančios prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą.
Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją;
į Nekilnojamojo turto kadastrą;
5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką ir želdinių atkuriamąją vertę;
6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia juos saugomais;
sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
kontrolę;
9) rengia ir tvirtina Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles;
10) su želdynų ir želdinių sav
ininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti;
klausimus;
13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus želdinius ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti;
14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri, kaip atliekami vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstų ar nulaužtų medžių, genėjamų medžių, keliančių pavojų žmonėms, pastatams ar eismui, šalinimo darbai, po atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus ir įkelia informaciją apie atliktus darbus į duomenų bazę;
15) gavusi paraišką dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma;
16) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu) teikia Lietuvos statistikos d
epartamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.“ 2.
Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją;
į Nekilnojamojo turto kadastrą;
5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką ir želdinių atkuriamąją vertę;
6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia juos saugomais;
sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
kontrolę;
9) rengia ir tvirtina Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles;
10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti;
klausimus;
13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus želdinius ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti;
14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri, kaip atliekami vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstų ar nulaužtų medžių, genėjamų medžių, keliančių pavojų žmonėms, pastatams ar eismui, šalinimo darbai, po atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus ir įkelia informaciją apie atliktus darbus į duomenų bazę;
15) gavusi paraišką dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma;
16) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu) teikia Lietuvos statistikos departamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.“
straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro specialistai, neatliekantys šioje srityje kontrolės funkcijų, sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima svarstydama želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinius pasiūlymus ar statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį ir šios komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dalyvauti valstybės institucijoms želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinių pasiūlymų ar statinio projekto rengimo metu priimant sprendimus dėl želdynų ar želdinių tvarkymo ir kūrimo projektų įgyvendinimo, veisiant, atkuriant sumedėjusius želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;“. dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti visą patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; leidimų išdavimą atliekant šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus želdinių tvarkymo darbus;“
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingos ūkinės veiklos objektų, natrio chlorido ir kitų druskų (naudojamų sniegui ir ledui tirpdyti) poveikis želdiniams dalyvauti savivaldybės sudarytos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdyje, apie tai savivaldybės administraciją informavus iš anksto;“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1.
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, o nustačius, kad želdiniai sunaikinti, nebuvo užtikrinta jų priežiūra ir apsauga, pagal tuo metu galiojančius įkainius atkurti už ne mažesnės vertės želdynus ir želdinius, negu buvę iki jų sunaikinimo.“
2Papildyti 15 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) leisti atsakingų institucijų specialistams atlikti želdinių inventorizaciją.“
3Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
1) privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems želdiniams, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų; laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) sodininkų bendrijų sklypuose esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugomiems, tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
3) sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais ar dėl užteršto grunto valymo darbų;
4) nustatyti želdynų lankymo sąlygas (laiką, lankymo įkainius);
5) savo nuožiūra kurti želdynus ir parkus.“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) supažindina visuomenę su Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programa, želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais ir priima sprendinius, suderintus su suinteresuotos visuomenės dauguma.“
išdėstyti taip: „2.
Želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo atlieka nepriklausomi ekspertai. Šių ekspertų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugotini želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.“
straipsnį 9 dalimi:
„9. Želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos
ministerijos įgaliotos institucijos.“
3Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:
„11. Leidimai kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ar želdinius išduodami tik atlikus želdinių inventorizaciją ir duomenis
suvedus į duomenų bazę.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomi želdynų ar želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Želdynų projektų rengimo vadovais gali būti tik atestuoti specialistai. Atestavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija Želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atestuoti specialistai prisiima atsakomybę už tai, kad želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektai būtų rengiami ir įgyvendinami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.“ 3.
Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „5. Ne miškų naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikomi Miškų įstatymo reikalavimai.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu Želdiniai priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną šių kriterijų:
kurortų ekologinės apsaugos zonoje ir kurorto statusą turinčiose miestuose ir vietovėse;
2) auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje;
geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui – yra aukštesni negu atstumas nuo medžio iki pirmojo bėgio;
valstybinės ir vietinės reikšmės kelių kelio zonoje, išskyrus sumedėjusius augalus, kurie kelia pavojų saugiam eismui;
5) auga gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje;
6) auga bendrojo naudojimo valstybinėje žemėje;
7) auga privačioje valdoje ir privačioje namų valdoje;
7) auga miestų ir miestelių teritorijoje;
8) yra kaimo teritorijoje augantys medžiai: kietieji lapuočiai, liepos ir kadagiai;
1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 20 centimetrų arba kurių kelmo skersmuo yra 30 centimetrų;
10) yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų;
11) yra paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje augantys ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, kurių skersmuo didesnis kaip 8 centimetrai, kiti medžiai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje didesnis kaip 16 centimetrų;
12) yra gatvių ir kapinių želdiniai.“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros
paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.
Želdiniai priskiriami nesaugotiniems ir leidimo juos kirsti, kitaip pašalinti ar genėti nereikia, jeigu jie yra:
1) vaismedžiai, vaiskrūmiai, natūraliai išaugę krūmai;
2) medžių savaiminukai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne didesnis kaip 8 cm, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ir krūmokšniai;
3) ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių išaugę želdiniai;
6) ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, griovio priežiūros juostoje augantys želdiniai;
priskirti medžiai aplinkos ministro nustatyta tvarka;
8) formuojamos gyvatvorės.“
nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir kartojama kas 10 metų. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Arboretumas – žemės sklypas,
kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai. 2. Arboristika – sumedėjusių želdinių, jų augaviečių priežiūra ir globa. 3. Atskirasis želdynas – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. 4. Dendrologinis rinkinys – estetiniu, pažintiniu ir mokslo požiūriais vertingas želdynas, apsodintas vietiniais ir
(arba) introdukuotais sumedėjusiais ne mažiau kaip 50 rūšių, porūšių, varietetų, formų, veislių augalais. 5. Istorinio želdyno atkūrimas – kompleksinis želdyno tvarkymas, kai grąžinama autentiška želdyno struktūra ir kompozicija. 6. Istorinis želdynas – bet kokio dydžio želdynas, turintis išliekamąją stilistinę, meninę vertę arba priklausantis svarbiems urbanistinės raidos etapams, susijęs su visuomenės, kultūros ar valstybės įvykiais arba asmenybėmis. 7. Gatvės želdiniai – želdiniai, augantys gatvės projekte raudonosiomis linijomis (žyminčiomis žemės juostą, skirtą gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti) apribotoje žemės juostoje gyvenamosios vietovės teritorijoje. 8. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais. 9. Krūmokšnis – mažas (ne didesnio kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiais silpnai sumedėjusiais, beveik nuo pažemio besišakojančiais stiebais. 10. Liana – sumedėjęs augalas vijokliniais stiebais. 11.
architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. 12. Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. 13. Medžių ir krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. 14. Miesto ar miestelio sodas – ramiam poilsiui ir renginiams skirtas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro atskirasis želdynas, kurio lajų glaudumas – ne mažesnis kaip 70 procentų. 15. Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti. 16. Priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype. 17. Privati namų valda – fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos paskirties žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis pastatas
(namas) ir (ar) jo priklausiniai (ūkiniai pastatai ir įrenginiai). 18. Privati valda – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis fiziniam ar juridiniam asmeniui. 19. Puskrūmis – augalas, kurio tik apatinė ūglių dalis yra daugiametė ir sumedėjusi, o viršutinė dalis yra žolinė. 20.
estetiniu aspektu vertingi, kultūros paveldui ir (ar) kraštovaizdžiui reikšmingi, istoriniu ir (ar) kultūriniu požiūriu visuomenei svarbūs sumedėję želdiniai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka skelbiami saugomais ir pripažįstami botaniniais gamtos paveldo objektais. 21. Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirtas želdynas su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę. 22. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kūrimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas. 23. Sumedėję želdiniai – augalai, kurių antžeminės dalys (liemenys, stiebai) yra ištisai arba iš dalies sumedėjusios, o atsinaujinimo pumpurai paprastai telkiasi virš dirvos paviršiaus. 24. Sumedėjusių želdinių gerovė – optimalus sumedėjusių želdinių, kaip biologinių subjektų, fiziologinių ir ekologinių poreikių tenkinimas, užtikrinant jų sveikumą, ilgaamžiškumą ir fizinį atsparumą. 25. Valstybinės reikšmės automobilių kelių želdiniai – želdiniai, augantys valstybinės reikšmės automobilių kelio juostoje – žemės juostoje, kurioje nutiestas ar tiesiamas kelias. 26. Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę. 27. Veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. 28. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją. 29. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.
ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. 31. Želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas. 32. Želdinių žalojimas – veikimas arba neveikimas, kai bloginama sumedėjusių želdinių būklė, fizinis stabilumas ar pažeidžiamos jų gyvybinės funkcijos. 33. Želdyno kūrimas – želdyno projekto rengimas ir įgyvendinimas. 34. Želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas – dokumentas, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną apibendrinami esamų želdinių duomenys, išsamiai apibrėžiamos jų dendrologinės vertybės, pateikiama želdinių būklės analizė, apibendrinami dešimties metų laikotarpiu numatomi želdinių tvarkybos darbai (sodinimas, kirtimas, atsodinimas). 35. Želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms. 36. Želdyno pertvarkymas – želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. 37. Želdyno pertvarkymo techninis projektas – dokumentas, kuriame aprašytas želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų sumedėjusių želdinių ar žolinių augalų ir sodinant naujus. 38. Želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. 39.
ir priemonių visuma, užtikrinanti želdynų kompozicijos, medžių ir krūmų įvairovės ir sveikumo išsaugojimą ir palaikymą. 40. Želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. 41. Želdynų ir želdinių valdytojas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. 42. Želdynų normavimas – atskirųjų želdynų ploto (kvadratiniais metrais), turinčio tekti vienam miesto gyventojui, ar priklausomojo želdyno ploto (procentais) žemės sklype, kuriame tas želdynas yra, normos nustatymas. 43. Želdynų sistema – funkciškai tikslinga ir kompoziciškai vientisa želdynų visuma – gamtinio karkaso dalis, – palaikanti ekologinį stabilumą ir gerinanti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas. 44. Žolinis augalas – augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir žiemą paprastai nunyksta.“
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai, dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą;“. 1. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbių želdynų ar
želdinių tvarkymo darbai atliekami tik parengus želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, informavus visuomenę apie šio projekto rengimo pradžią ir nustatyta tvarka užtikrinus suinteresuotos visuomenės dalyvavimą jo rengimo ir priėmimo procedūrose.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, atlieka šias funkcijas:
ir kitus teisės aktus, metodinius nurodymus;
2) kontroliuoja koordinuoja želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, želdinių būklės stebėseną, duomenų apie želdynus, želdinius bazių kūrimą, teikia metodinę paramą;
atrinkimą ir kaupimą, jų priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, koordinuoja jų išsaugojimą, genetinės medžiagos perkėlimą į Augalų genų banko saugyklą, arboretumus, specialias plantacijas ir kitus biologinius tyrimus;
4) koordinuoja neformalųjį ir formalųjį (darbininkų) formalųjį ir neformalųjį darbuotojų mokymą želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo klausimais, suteikiant jiems atitinkamą želdinių gerovės užtikrinimo, priežiūros, apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo kvalifikaciją;
5) koordinuoja želdinių priežiūros specialistų atestaciją;
6) vykdo leidimų saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, tvarkymo darbams atlikti išrašymo teisėtumo valstybinę kontrolę;
7) nustato priemonių, naudojamų ūkinėje veikloje sniegui ir ledui tirpdyti, normatyvus, įgyvendina projektus, susijusius su kitų nekenksmingų aplinkai technologijų taikymu;
8) nustato saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo vertės atlyginimo tvarką;
9) nustato želdyno kūrimo ir tvarkymo projekto ar želdynų projekto, sudarančio dalį kituose projektuose, svarstymo su visuomene ir derinimo su institucijomis tvarką;
10) kontroliuoja želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų panaudojamą.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti dalį: „1.
Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos:
inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines);
želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos;
3) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos veiklą, veikiančios prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą.
Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją;
į Nekilnojamojo turto kadastrą;
5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką ir želdinių atkuriamąją vertę;
6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia juos saugomais;
sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
kontrolę;
9) rengia ir tvirtina Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles;
10) su želdynų ir želdinių sav
ininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti;
klausimus;
13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus želdinius ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti;
14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri, kaip atliekami vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstų ar nulaužtų medžių, genėjamų medžių, keliančių pavojų žmonėms, pastatams ar eismui, šalinimo darbai, po atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus ir įkelia informaciją apie atliktus darbus į duomenų bazę;
15) gavusi paraišką dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma;
16) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu) teikia Lietuvos statistikos d
epartamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.“ 2.
Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją;
į Nekilnojamojo turto kadastrą;
5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką ir želdinių atkuriamąją vertę;
6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia juos saugomais;
sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
kontrolę;
9) rengia ir tvirtina Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles;
10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti;
klausimus;
13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus želdinius ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti;
14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri, kaip atliekami vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstų ar nulaužtų medžių, genėjamų medžių, keliančių pavojų žmonėms, pastatams ar eismui, šalinimo darbai, po atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus ir įkelia informaciją apie atliktus darbus į duomenų bazę;
15) gavusi paraišką dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma;
16) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Lietuvos statistikos departamentu) teikia Lietuvos statistikos departamentui metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus.“
straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro specialistai, neatliekantys šioje srityje kontrolės funkcijų, sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima svarstydama želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinius pasiūlymus ar statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį ir šios komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dalyvauti valstybės institucijoms želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinių pasiūlymų ar statinio projekto rengimo metu priimant sprendimus dėl želdynų ar želdinių tvarkymo ir kūrimo projektų įgyvendinimo, veisiant, atkuriant sumedėjusius želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;“. dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti visą patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; leidimų išdavimą atliekant šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus želdinių tvarkymo darbus;“
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingos ūkinės veiklos objektų, natrio chlorido ir kitų druskų (naudojamų sniegui ir ledui tirpdyti) poveikis želdiniams dalyvauti savivaldybės sudarytos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdyje, apie tai savivaldybės administraciją informavus iš anksto;“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1.
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, o nustačius, kad želdiniai sunaikinti, nebuvo užtikrinta jų priežiūra ir apsauga, pagal tuo metu galiojančius įkainius atkurti už ne mažesnės vertės želdynus ir želdinius, negu buvę iki jų sunaikinimo.“
2Papildyti 15 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) leisti atsakingų institucijų specialistams atlikti želdinių inventorizaciją.“
3Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
1) privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems želdiniams, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų; laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) sodininkų bendrijų sklypuose esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugomiems, tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
3) sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais ar dėl užteršto grunto valymo darbų;
4) nustatyti želdynų lankymo sąlygas (laiką, lankymo įkainius);
5) savo nuožiūra kurti želdynus ir parkus.“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) supažindina visuomenę su Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programa, želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais ir priima sprendinius, suderintus su suinteresuotos visuomenės dauguma.“
išdėstyti taip: „2.
Želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo atlieka nepriklausomi ekspertai. Šių ekspertų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugotini želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.“
straipsnį 9 dalimi:
„9. Želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos
ministerijos įgaliotos institucijos.“
3Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:
„11. Leidimai kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ar želdinius išduodami tik atlikus želdinių inventorizaciją ir duomenis
suvedus į duomenų bazę.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomi želdynų ar želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Želdynų projektų rengimo vadovais gali būti tik atestuoti specialistai. Atestavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija Želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atestuoti specialistai prisiima atsakomybę už tai, kad želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektai būtų rengiami ir įgyvendinami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.“ 3.
Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „5. Ne miškų naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikomi Miškų įstatymo reikalavimai.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu Želdiniai priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną šių kriterijų:
kurortų ekologinės apsaugos zonoje ir kurorto statusą turinčiose miestuose ir vietovėse;
2) auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje;
geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui – yra aukštesni negu atstumas nuo medžio iki pirmojo bėgio;
valstybinės ir vietinės reikšmės kelių kelio zonoje, išskyrus sumedėjusius augalus, kurie kelia pavojų saugiam eismui;
5) auga gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje;
6) auga bendrojo naudojimo valstybinėje žemėje;
7) auga privačioje valdoje ir privačioje namų valdoje;
7) auga miestų ir miestelių teritorijoje;
8) yra kaimo teritorijoje augantys medžiai: kietieji lapuočiai, liepos ir kadagiai;
1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 20 centimetrų arba kurių kelmo skersmuo yra 30 centimetrų;
10) yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų;
11) yra paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje augantys ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, kurių skersmuo didesnis kaip 8 centimetrai, kiti medžiai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje didesnis kaip 16 centimetrų;
12) yra gatvių ir kapinių želdiniai.“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros
paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.
Želdiniai priskiriami nesaugotiniems ir leidimo juos kirsti, kitaip pašalinti ar genėti nereikia, jeigu jie yra:
1) vaismedžiai, vaiskrūmiai, natūraliai išaugę krūmai;
2) medžių savaiminukai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne didesnis kaip 8 cm, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ir krūmokšniai;
3) ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių išaugę želdiniai;
6) ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, griovio priežiūros juostoje augantys želdiniai;
priskirti medžiai aplinkos ministro nustatyta tvarka;
8) formuojamos gyvatvorės.“
nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir kartojama kas 10 metų. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika
ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant geriau sureguliuoti ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Įstatymo projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ( Vilniaus RAAD ) 2015-03-24 rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-421 „Dėl želdinių ir želdynų problematikos“, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos
ir apsaugos Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinėje apžvalgoje „Želdynų gyvenvietėse reglamentavimas Belgijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje“, visuomeninių organizacijų 2017 m. vasario 22 d. kreipimesi „Dėl neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros“, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 pateiktas nuostatas, informaciją, pastabas ir rekomendacijas. Įstatymo projekto tikslas – sureguliuoti savivaldos, institucijų ir visuomenės dalyvavimo želdynų priežiūros, tvarkymo ir projektavimo procese santykius, pagerinti želdynų priežiūrą ir informacijos susisteminimą. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma naujai apibrėžti sąvokas kas yra arboristika, arboristas, saugotini ir saugomi sumedėję augalai, sumedėjusių augalų inventorizacija, privati valda ir privati namų valda, želdinių genėjimas, želdinių naikinimas.
Įstatymo galiojančioje redakcijoje nesant išaiškinimo kas yra „privati valda“ ir
„privati namų valda“ ir šių sąvokų sąsajų su želdinių priežiūra, apsauga,
vertinant konkrečią situaciją apsunkina aplinkosaugos pareigūnų darbą. Norint geriau reglamentuoti želdinių priežiūrą privačioje valdoje ar privačioje namų valdoje, tikslinga Įstatymo projekte numatyti šias sąvokas. Įstatymo projekte galiojančios redakcijos įstatyme esanti sąvoka „Medžiai ir krūmai“ keičiama į sąvoką „sumedėję augalai“. Dendrologų plačiai naudojama ši sąvoka nurodo, kad sumedėję augalai, tai medžiai, krūmai ir lianos, turintys daugiametį stiebą, padengtą tvirta žieve ir yra prisitaikę išgyventi daugiau negu metus. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir valstybinio valdymo procese dabartiniu metu dalyvaujančių kai kurių institucijų funkcijos yra neatskirtos. Tiek leidimų išdavime, tiek teritorijų planavimo dokumentų derinime tomis pačiomis sąlygomis dalyvauja savivaldos ir kontroliuojančios institucijos. Pasirašant leidimus ar derinant projektus vienodai abiems pusėms, nebelieka kam kontroliuoti. Tokiu būdu, kontroliuojanti institucija visada atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Todėl siūloma atskirti savivaldos ir kontroliuojančių institucijų pareigas ir atsakomybę. Aplinkos ministerijai, kaip vienai, pagrindinių želdynų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos institucijų, įstatymo projekte numatoma pagrindinė funkcija - kontroliuoti želdynų tvarkymą, inventorizavimą, apskaitą, bei želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų įsisavinimą. Savivaldybių žinioje yra ne tik želdynų priežiūra, atkūrimas, projektų įgyvendinimas, bet ir leidimų išdavimas kertant, genėjant medžius ir krūmus.
Įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, įgyvendinant želdynų atkūrimo projektus dažnai yra išduodami leidimai iškirsti ištisas medžių grupes nepaisant gyventojų protestų. Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinėje apžvalgoje dėl želdynų priežiūros ir tvarkymo kitose Europos sąjungos šalyse, kaip Belgija, Vokietija ar Jungtinės karalystė, leidimus medžių kirtimui taip pat išduoda vietos savivalda, tačiau šiose šalyse labai svarbus yra ir bendruomenės dalyvavimas. Įstatymo projekte išduodant leidimus medžių kirtimui, genėjimui ar tvarkymo darbams numatoma pagal želdynų svarbą išskirti juos į tris grupes. Vienai grupei priklausytų neatlygintinai kertami medžiai ir krūmai. Tai būtų audrų išlaužos, sutrūniję ir gyventojams bei aplinkai pavojų keliantys medžiai. Atskirų medžių ir krūmų šalinimui leidimus, kaip ir dabar išduotų savivaldybės administracija. Dėl ekologiniu, istoriniu atžvilgiu visuomenei svarbių želdynų pertvarkymo prie savivaldybės įkurta želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija kartu su specialistais turėtų su suinteresuota visuomene turėtų atrasti bendrą susitarimą. Bet kuriuo atveju įstatymas įgaliotų vietos savivaldą informuoti gyventojus iki leidimo išdavimo medžių šalinimui. Įstatymo projektas keistas atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2015-03-24 rašte Nr. (38-2)-VR-1.7
problematika“ nurodomas pagrindines problemas, kaip neinventorizuoti želdiniai, pažeidėjų sunaikinti įkalčiai, piktnaudžiavimai išduodant leidimus, nėra formuoluotės „privati namų valda“ ir pasenusi, skubiai taisytina želdynų teisinė bazė.
Atsižvelgiant į įstatyme ir teisės aktuose trūkstamo želdynų tvarkymo ir priežiūros reglamentavimo, į įstatymo 15, 23 straipsniuose nurodoma kokie želdiniai yra saugotini ir nesaugotini, ir kaip reglamentuojamas želdinio sužalojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įsigijimo įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Kęstutis
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Želdynų įstatymo nuostatas leidimus medžių kirtimui, genėjimui išduoda savivaldybės, išdavimą derinant su RAAD, kuri, tuo pačiu, turi ir kontroliuoti leidimų išdavimą. RAAD, atsidūrusi dviprasmiškoje padėtyje, dažnai negali tinkamai atlikti jai priskirtų funkcijų. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos šiuo metu tik koordinuoja, o savivaldybės vykdo želdynų apsaugos, tvarkymo valdymą. Aplinkos ministerijos apsiribojimas tik želdynų apsaugos, tvarkymo valstybiniu valdymo koordinavimu neužtikrina reikiamos kontrolės želdynų apsaugoje. Galiojančio įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybės administracija leidimus išduoda savo nuožiūra arba derina su Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurioje dažniausiai yra ir Regioninės aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas. Tokiu būdu, nėra pakankamai užtikrinamas viešinimas, derinimas su visuomene.
Projekto dalis, kurioje yra želdynų sprendiniai, derinama su institucijomis ir pristatoma visuomenei kai kitos projekto dalys yra jau suderintos ir želdinių tvarkymą koreguoja kiti projekto sprendiniai. Nors dabar galiojantis įstatymas numato, kad želdinius privaloma inventorizuoti, tačiau praktikoje šis procesas vyksta lėtai arba kai kuriose savivaldybėse nėra įgyvendinamas. Kai želdiniai dėl savavališkų paskatų yra sunaikinami nėra galimybių tai įvertinti ir pareikalauti atsakomybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymą atsakingos institucijos galės tinkamiau įvertinti saugotinus medžius privačioje namų valdoje ar privačioje valdoje. Atskyrus valstybės institucijų ir savivaldybių funkcijas pagerės želdynų apsauga. Projektu siūloma nustatyti kokie yra saugotini ir nesaugotini želdiniai. Pažymėtina, kad įstatyme numatomos griežtesnės želdinių inventorizacijos, duomenų kaupimo ir priežiūros funkcijos leis laiku sukaupti duomenis apie visų rūšių sumedėjusius augalus, informaciją pateikiant ne tik atitinkamoms institucijoms bet ir suinteresuotiems asmenims. Įgyvendinant teritorijų planavimą, techninių projektų sprendiniai dėl želdynų viešai su visuomene aptariami kai projektas jau yra parengtas. Toks projekto parengimo procesas sukelia konfliktines situacijas tarp projekto organizatorių ir visuomenės. Dažnai kai viena pusė pateikia argumentus kokius nori matyti želdynus po projekto įgyvendinimo, kita pusė - projekto organizatoriai ( užsakovai ) nurodo, kad projektas yra baigiamojoje stadijoje ir jie neturi galimybių arba nenori jo keisti. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
1367/2006 nurodoma, jog „Kad visuomenės dalyvavimas būtų veiksmingas, ji turi pradėti dalyvauti pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus.“ Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiti projekto sprendiniai derinami tik tuomet kai su visuomene yra aptarta ta projekto dalis, kurioje yra želdynai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. Priimtos nuostatos turėtų teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui, nes būtų geriau užtikrinama želdynų priežiūros ir finansavimo kontrolė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Inventorizavus želdinius, atsiras galimybė geriau kontroliuoti tvarkomus želdinius, o želdinių tvarkytojams – laikytis nuostatų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus išvengiant konfliktinių situacijų ir nestabdant projekto įgyvendinimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti kai kuriuos želdynų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų gali prireikti savivaldybėms želdynų intensyvesnės inventorizacijos įgyvendinimui ir duomenų susiteminimui. Pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės naudojasi Aplinkos apsaugos rėmimo fondo lėšomis. Želdinių inventorizavimas įtakos tikslesnę želdinių apskaitą, tuo pačiu, skaidresnį teritorijų planavimo procesą ir ta žymiai padidins įplaukas į valstybės biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,želdynai“, ,,želdiniai“, „medžiai“ Teikia Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1675 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1675 (toliau – Projektas) pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams taikomas būtent Sąjungos institucijoms. Valstybėms narėms pareiga užtikrinti visuomenės informavimą ir konsultacijas aplinkos apsaugos klausimais numatyta Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (vadinamoji Orhuso konvencija) ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2018-10-17
Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas – Jonas Lisauskas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas – Vidmantas Ašmontas, Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas – Bezaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė – Orinta Kazėnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas – Jonas Talmontas, Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja – Auša Žliobaitė, Aušrys Macijauskas –
asociacijos administracijos vadovas – Ignas Jankauskas
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
1.
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos „gatvės želdiniai“ turinį reikėtų suderinti su Kelių įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka „gatvė“, kuri suprantama kaip „kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą“. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį želdiniai, esantys kelio juostoje, laikytini kelio elementais, o 8 dalyje apibrėžta sąvoka „kelio juosta“ suprantama kaip „žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias“. Be to, manytume, kad projekto nuostatų formuluotė „gatvės projekte raudonosiomis linijomis (žyminčiomis žemės juostą, skirtą gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti) apribotoje“ yra pertekliniai, todėl siūlytume jų atsisakyti. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma apibrėžti, kad privati namų valda – fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos paskirties žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis pastatas (namas) ir (ar) jo priklausiniai (ūkiniai pastatai ir įrenginiai). Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai nuosavybės teise gali būti valdomi ne tik fizinių asmenų, bet ir juridinių asmenų, siūlytina tikslinti projekte vartojamą sąvoką. Antra, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi ir žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, siūlytina atsisakyti projekte vartojamos formuluotės
„kitos paskirties žemės sklypas“. Trečia, pažymėtina, kad statinio
priklausiniu laikytini savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ūkinis pastatas ir įrenginiai galėtų būti laikytini gyvenamojo pastato (namo) priklausiniais. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu yra išskiriamos sąvokos „privati namų valda“ ir projekto
„privati valda“. Pažymėtina, kad šių sąvokų turiniai iš esmės nesiskiria,
projekto tekste vartojamos apibūdinti tapačius dalykus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina aiškiai nurodyti šių sąvokų skirtumą. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatos „Saugomi želdiniai - dendrologiniu, ekologiniu ar estetiniu aspektu vertingi, kultūros paveldui ir (ar) kraštovaizdžiui, istoriniu ir (ar) kultūriniu požiūriu visuomenei svarbūs sumedėję želdiniai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka skelbiami saugomais ir pripažįstami botaniniais gamtos paveldo objektais“ nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto bei keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama sąvoka „saugotini želdiniai“, kurios turinys nėra apibrėžtas nei keičiamo įstatymo nuostatose, nei siūloma apibrėžti projekte, todėl nėra aiškūs sąvokų „saugomi želdiniai“ ir „saugotini želdiniai“ atskyrimo kriterijai. Be to, nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose teisinio reguliavimo, susijusio su
„saugomais želdiniais“ iš esmės nėra (išskyrus pačią sąvoką ir projekto 6
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas).
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktą botaniniais gamtos paveldo objektais laikytini „išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas, nes kitu atveju įstatymuose būtų skirtingai apibrėžti botaninių gamtos paveldo objektų pripažinimo kriterijai. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos
4Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „sumedėję želdiniai“, tačiau kitose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „sumedėję (-ęs) augalai (-as)“ (pavyzdžiui, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 10, 12 dalys, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 5. Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nėra aiškus formuluotės „želdinių, kaip biologinių subjektų“ turinys. Manytina, kad želdiniai galėtų būti laikomi gamtos objektais, o ne subjektais. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
6.
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nėra aiškus sąvokos
„želdyno projektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas“. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų suderinti. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 7. Seimo kanceliarijos
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje siūlomos sąvokos „želdyno kūrimo ir (ar ) tvarkymo projektas“ turinys nėra aiškus tuo aspektu, kad želdyno kūrimo projektu būtų laikomas dokumentas, kuriame apibendrinami esamų želdinių duomenys <...>, t. y., nėra aišku, ar kuriant (sodinant) naujus želdynus yra reikalingas želdyno kūrimo projektas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 8. Seimo kanceliarijos
aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 dalyse vartojamas formuluotes „ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų“ (36 dalis) ir „ne mažiau kaip 20 procentų sumedėjusių želdinių“ (37 dalis). Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 9. Seimo kanceliarijos
9Atkreiptinas dėmesys,
kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2018 m. gegužės
patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra savivaldybė patikėjimo teise valdanti įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę žemę.
Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 10. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbių želdynų ar
želdinių tvarkymo darbai atliekami tik parengus želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, informavus visuomenę apie šio projekto rengimo pradžią ir nustatyta tvarka užtikrinus suinteresuotos visuomenės dalyvavimą jo rengimo ir priėmimo procedūrose“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad, jei pagal šias projekto nuostatas želdynų ar želdinių tvarkymo darbai atliekami tik pagal želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, tai, nėra aišku, kokiam tikslui yra reikalingas želdyno pertvarkymo techninis projektas, numatytas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
ir (ar) tvarkymo projektu (tai atskiri dokumentai, ar vieno dokumento sudedamoji dalis ir pan.). Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
11.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, kad Aplinkos ministerija koordinuoja formalųjį ir neformalųjį darbuotojų mokymą, suteikiant jiems atitinkamą želdinių gerovės užtikrinimo, priežiūros, apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo kvalifikaciją“, nėra aiškios tarpusavio santykyje su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių klausimais apmokytiems darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti minėtus darbus, t. y., nėra aišku, ar projekto iniciatoriai kvalifikacijos suteikimą ir teisės atlikti darbus suteikimą sutapatina, ar ne. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų suderinti. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 12. Seimo kanceliarijos
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija „koordinuoja želdinių priežiūros specialistų atestaciją“ nėra aiškios, nes nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie asmenys būtų laikomi želdinių priežiūros specialistais, kokios jų funkcijos, taip pat nėra nustatyta jų atestavimo tvarka ir pan. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 13. Seimo kanceliarijos
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „vykdo leidimų <...> išrašymo teisėtumo valstybinę kontrolę“, nes leidimai paprastai yra išduodami, o ne išrašomi. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
14.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 9 punkte nėra aiškus formuluotės
„želdynų projekto, sudarančio dalį kituose projektuose,“ turinys, nes
sąvoka „želdyno projektas“ nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 15. Seimo kanceliarijos
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatoma, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų panaudojamą. Siūloma nuostata diskutuotina. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo finansavimas gali būti finansuojamas ir iš savivaldybės biudžeto lėšų. Kadangi savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Aplinkos ministerija neturi teisės kontroliuoti želdynų priežiūrai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 16. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos veiklą. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro „specialistai, neatliekantys šioje srityje kontrolės funkcijų, sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima svarstydama želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinius pasiūlymus ar statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį ir šios komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šios komisijos statusas, neaišku, kokia šios komisijos būtų sudėtis, jei ją sudaro specialistai, neatliekantys želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros srityje kontrolės funkcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kokios komisijos yra sudaromos savivaldybėje, be to nustato, kad šių komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo nuostatos nenumato minėtos komisijos, kaip subjekto, dalyvaujančio statinio projekto rengimo ar statybos leidimo išdavimo procedūrose, todėl projekto nuostatos, kad komisija sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo, nėra suprantamos. Trečia, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė, kad savivaldybė „informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją“ nėra aiški. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose nustatyti, kad informacija apie želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžius skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, kad visa suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti nepriklausomai nuo „pareikšto pageidavimo“.
Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 18. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės „prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia saugomais“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl svarbių želdinių paskelbimas saugomais siejamas su
„teritorijų planavimo darbais“, „žemės paskirties keitimu“, žemės pardavimu
ir pan. Be to nėra aiškus šios projekto nuostatos įgyvendinimas. Svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo principui. Antra, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „teritorijų planavimo darbai“ turinys, t. y., nėra aišku, ar turimas teritorijų planavimas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyto reglamentavimo prasme, ar kokie nors konkretūs teritorijos (žemės sklypo) planavimo (tvarkymo) darbai ir pan. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai, šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė
„žemės paskirtis“ tikslintina. Ketvirta, nėra aišku, kokiais „kitais atvejais“
svarbūs želdiniai savivaldybės skelbiami saugomais. Siekiant išvengti įstatymo nuostatos skirtingo interpretavimo, siūlytina visus atvejus nustatyti įstatyme.
Penkta, nėra aiškus šių projektų tarpusavio santykis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad savivaldybė svarbius želdinius galėtų skelbti tik savivaldybės saugomais. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 19. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad „informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslas, t. y., nėra aišku, kokiu tikslu apie leidimų išdavimą turėtų būti informuojama suinteresuota vietos bendruomenė; taip pat nėra aišku, kodėl nustatomas 5 darbo dienų terminas iki leidimo išdavimo, o ne, pavyzdžiui, nuo prašymo pateikimo dienos. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„suinteresuota vietos bendruomenė“ turinys, nes kitose projekto
nuostatose vartojama sąvoka „suinteresuota visuomenė‘, kuri yra apibrėžta tiek projekto, tiek keičiamo įstatymo nuostatose. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 20. Seimo kanceliarijos
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus“, nes paprastai leidimai išduodami darbams atlikti, o ne atlikti darbai „įforminami“ leidimų išrašymu. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
21.
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
savivaldybė, „gavusi paraišką <...>, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma“, nes nėra aišku, kokie subjektai būtų laikomi suinteresuotos visuomenės atstovais, kaip būtų skaičiuojama šių atstovų dauguma (ar, pavyzdžiui, nuo viešame svarstyme dalyvavusią asmenų skaičiaus, ar kaip kitaip). Be to, svarstytina, ar tokių procedūrų nustatymas leistų savivaldybei efektyviai vykdyti jai įstatymais pavestas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo funkcijas tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių nebūtų pasiekiamas „abipusis motyvuotas susitarimas“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 22. Seimo kanceliarijos
projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies
institucijos želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinių pasiūlymų metu priima sprendimus dėl želdynų ar želdinių tvarkymo ir kūrimo projektų įgyvendinimo, jei pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
projektų rengimą, derina juos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 23. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose siūlytina žodį „visą“ išbraukti kaip perteklinį.
Taip pat šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „leidimų išdavimą atliekant šio įstatymo 10 straipsnio
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta savivaldybių kompetencija želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymo srityse. Siūlytina tikslinti šiose projekto nuostatose pateiktą nuorodą. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 24. Seimo kanceliarijos
į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „privati valda“, reikėtų tikslinti projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose vartojamą sąvoką „privati žemės valda“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 25. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „sodininkų bendrijų sklypuose“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorija skirstytina į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato, jog „medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškios projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę „sodininkų bendrijų sklypuose esančius želdinius <...> tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“ Siūlytume šias minėto įstatymo ir projekto nuostatas suderinti tarpusavyje, nes nėra aišku, kokie teisės aktai nustatytų želdinių, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, tvarkymo ir priežiūros tvarką. Be to, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „saugomiems“ nereikėtų įrašyti žodžio „saugotiniems“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 26. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę „savo nuožiūra kurti želdynus ir parkus“ savo turiniu nėra aiškios, t. y., neaišku, ką reiškia „savo nuožiūra“ (ar tai reiškia, kad šiuo atveju nereikia rengti želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų, ar tai reiškia ką kitą). Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 27. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „želdynų ir želdinių tvarkymo projektus“ turinys, nes neaišku, ar čia turima omeny projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžti projektai, ar kokie kiti projektai.
Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus ir formuluotės „priima sprendinius, suderintus su suinteresuotos visuomenės dauguma“ turinys, nes neaišku, ką reiškia „priima sprendinius“, kaip būtų skaičiuojama suinteresuotos visuomenės dauguma ir pan. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 28. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad želdinių būklės ekspertizę atlieka nepriklausomi ekspertai ir jų sąrašą nustato Aplinkos ministerija, nėra aiškios tuo aspektu, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatyta jokio teisinio reguliavimo, susijusio su nepriklausomais ekspertais, todėl neaišku, kokie (kokios kvalifikacijos) subjektai jais galėtų būti, kokios jų teisės ir pareigos ir pan. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 29. Seimo kanceliarijos
pakeitimo tikslas, nes siūloma nustatyti, kad visuose želdynuose ir želdiniuose būtų inventorizuojami tik saugotini želdynai ir želdiniai, ir, koks šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su kitomis keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pagal kurias inventorizuojami ne tik saugotini želdynai ir želdiniai. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
30.
dalyje reikėtų įrašyti kad keičiamo įstatymo 18 straipsnis pildomas dešimta, o ne vienuolikta dalimi, atitinkamai redaguojant numerį siūlomoje naujos dalies redakcijoje. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 31. Seimo kanceliarijos
dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi
inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomo želdynų ar želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimo procesą, šio proceso etapus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuriame teritorijų planavimo proceso etape būtų „pirmumo tvarka“ sprendžiami projekto nuostatose nurodyti klausimai. Antra, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aiškūs šių projekto nuostatų tikslai, t. y., neaišku, ar projektu siekiamų tikslų nėra pasiekiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdant teritorijų planavimo procedūras. Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „teritorijų planavimo projektai“ turinys. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 32. Seimo kanceliarijos
dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra suprantamos, taip pat nėra aiški šių nuostatų paskirtis bei santykis su keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatytu reguliavimu. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
33.
į tai, kad Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, jog įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, manytina, kad projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatytos tik bendro pobūdžio nuostatos, kurios turėtų būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „saugotinų želdynų ir želdinių inventorizacija turi būti baigta per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir kartojama kas 10 metų“. Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „leidimai kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ar želdinius išduodami tik atlikus želdinių inventorizaciją ir duomenis suvedus į duomenų bazę“. Taigi, iš šių projekto nuostatų darytina išvada, kad kol nebus atlikta saugotinų želdinių inventorizacija, kuri gali būti atliekama dar trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, nebus galima kirsti, pertvarkyti saugotinų želdinių, net jei juos reikėtų pašalinti aplinkos ministro nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nudžiūvę, išpuvę, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų ir pan.). Svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 35. Seimo kanceliarijos
35Atkreiptinas dėmesys,
kad pagal projekto 11 straipsnį siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros sistemiškumo principą įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnis turėtų būti papildytas atskira dalimi, kurioje turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Be to, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 36. Seimo kanceliarijos
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 36.1. įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre; 36.2. lyginamajame variante projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies nuostatos yra naujos, todėl jas reikėtų dėstyti paryškintai; 36.3. projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai
„ir ją išdėstyti taip“, taip pat projekto lyginamajame variante tikslintina
šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija; 36.4. projekto lyginamajame variante reikėtų atsisakyti projekto 3 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo; 36.5. projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „išdėstyti dalį“ įrašyti žodžius „išdėstyti taip“; 36.6. projekto lyginamajame variante tikslintinos projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, išbraukiant formuluotę „dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;“; 36.7. projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punktų numeracija tikslintina. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 37. Seimo kanceliarijos
pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir politiką įgyvendina Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 38. Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr.
X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1675 (toliau – Projektas) pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams taikomas būtent Sąjungos institucijoms. Valstybėms narėms pareiga užtikrinti visuomenės informavimą ir konsultacijas aplinkos apsaugos klausimais numatyta Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (vadinamoji Orhuso konvencija) ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-03-08 Nr. 1.03-0145
1) Įstatymo projektu siūloma pakeisti iki šiol galiojusią tvarką, kai saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustatydavo ir pagal juos saugotiniems priskirdavo Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Įstatymo projekto 20 str. 1 d.
1 d. 9-11 punktuose numatomi medžių skersmenų ir aukščio parametrai, pagal kuriuos jie priskiriami saugotiniems ir jiems kirsti, kitaip pašalinti ar genėti yra reikalingas leidimas. Siūlomi pakeitimai nėra objektyviai pagrįsti, nėra aišku, kuo vadovaujantis pasirinkti Įstatymo projekto 20 str. 1 d. 9-11 punktuose nurodyti (dydžiai), kuriuos atitinkantys medžiai būtų priskiriami saugotiniems, t. y., kodėl siūloma saugotiniems priskirti tik konkrečius, tik tam tikrų genčių ir rūšių, tik atitinkamo skersmens ir aukščio, tik augančius tam tikro žemės naudojimo būdo žemėje medžius ir pan. Atsižvelgiant į tai, nepritariame Įstatymo projektui ir siūlome toliau vadovautis šiuo metu galiojančia tvarka, kai Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą nustato Vyriausybė. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 2. Žemės ūkio rūmai 2018-03-08 Nr. 1.03-0145
2) Nutarimo projektu tvirtinamo Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau - Sąrašas) 4.3.5. papunktyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuria netaikoma saugotinų medžių išimtis sureguliuotiems upeliams ar jų ruožams, funkciniais ryšiais susijusiems su melioracijos sistemomis. Toks reguliavimas neleistų eksploatuoti ir prižiūrėti melioracijos sistemų taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų ar valstybės turtui. Dėl netinkamos jų priežiūros kyla grėsmė melioracijos sistemoms, vis dažniau užsemiami žemės sklypai, kurių negalima naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 str. 2 d., apibrėžia valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, kaip vieną iš tokių nurodo - sureguliuotus upelius.
Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje sureguliuoti upeliai, į apskaitą įtraukti kaip melioracijos grioviai, yra savivaldybių patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, į juos išteka vanduo iš drenažo sistemų, t. y. sureguliuoti upeliai funkciniais ryšiais susiję su melioracijos sistemomis. Vykdant melioracijos darbus daugelis upių ir upelių buvo sureguliuoti, t. y. ištiesinti (performuojamas jų skerspjūvis) ir pagilinti (priklausomai nuo žemės paviršiaus nuolydžio) - paversti melioracijos sistemų nuleidžiamaisiais grioviais. Siekiant išspręsti vis kylančias problemas dėl saugotinų želdinių statuso ir leidimo juos šalinti sureguliuotų upių ir upelių, funkciniais ryšiais susijusių su melioracijos sistemomis, šlaituose, siūlome 4.3.5. papunktį išdėstyti sekančiai:
„4.3.5. pylimo (polderio) priežiūros juostoje,
melioracijos griovio, sureguliuoto upelio, funkciniais ryšiais susijusio su melioracijos sistema, šlaituose ir melioracijos griovio, sureguliuoto upelio, funkciniais ryšiais susijusio su melioracijos sistema, priežiūros juostoje, drenažo rinktuvų apsaugos juostoje, ant melioracijos statinių ir 15 m atstumu nuo melioracijos statinių ašinės linijos bei žemės užtvankų žemutinio šlaito, savaime užaugę medžiai melioruotoje žemėje, kai melioruota žemė ir melioracijos statiniai yra įtraukti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 3. Žemės ūkio rūmai 2018-03-08 Nr. 1.03-0145
3) Nutarimo projekto Sąrašo priedo 8 punkte pateikiami pakrantės apsaugos juostoje augančių medžių skersmenų ir aukščio parametrai, pagal kuriuos jie priskiriami saugotiniems.
Žemės ūkio subjektai nusipirkę valstybinės žemės plotus ar išsinuomoję privačius neprižiūrėtos žemės plotus dažniausiai turi juos paversti dirbamais plotais, o leidimų gavimas nepagrįstai apsunkina bei didina administracinę naštą. Siūlome koreguoti Sąrašo priedo 8 punkte išdėstytus medžių skersmenų dydžius sekančiai: „8.1. ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 20 cm s k e r s m e n s ir „8.2. pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės - didesnio kaip 30 cm skersmens.“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 4. Lietuvos ūkininkų sąjunga 2018-03-20 Nr. 18-03/059; 2018-03-06 Nr. 18-03/027; 2018-03-06 N. 18-03/026 * Išrašas iš LŪS 2018-03-06 rašto Nr. 18-03/027: „<...> Esame įsitikinę, jog privačioje namų valdoje ir privačioje valdoje auginami įvairūs želdynai, greitos rotacijos medžių ir krūmų tvarkymo klausimai yra paties savininko atsakomybė, suteikianti jam teisę apsispręsti dėl privataus želdyno formavimo. Jeigu privačioje namų valdoje ir privačioje valdoje esamiems želdiniams pasiekus atitinkamą diametrą jie taps saugotinais, o iškilus būtinybei jų pertvarkymui
Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 5. Lietuvos ūkininkų sąjunga 2018-03-20 Nr. 18-03/059; 2018-03-06 Nr. 18-03/027; 2018-03-06 N. 18-03/026 Išrašas iš LŪS 2018-03-06 rašto Nr.
18-03/026:
„<...> siūlome žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio
paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje suteikti savininkui galimybę pačiam spręsti greitos rotacijos medžių ir krūmų tvarkymo klausimus. O saugotiniems medžiams ir krūmams priskirti tik istoriniu, ekologiniu bei estetinės svarbos požiūriu vertingus medžius, dėl kurių galėtų apsispręsti savivaldybės sudaryta komisija.<...>“ Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 6. Privačių miškų savininkų asociacija 2018-03-21 Išrašas iš PMSA 2018-03-21 d. rašto: „<...> 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
23Sumedėję želdiniai - augalai, kurių antžeminės dalys (liemenys,
stiebai) yra ištisai arba iš dalies sumedėjusios, o atsinaujinimo pumpurai paprastai telkiasi virš dirvos paviršiaus. Nėra aiškiai įvardinta, o turėtų būti, kas priskiriama atskirai želdiniams ir atskirai žėliniams. Tolimesniuose straipsnio sąvokų aiškinimuose skiriasi savaime užaugę žėliniai, kurie priskiriami želdiniams. Tas pats komentaras galioja ir punktui 30.
<...>
Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 7. Privačių miškų savininkų asociacija
ir jį išdėstyti taip: “2. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
1) privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirtini saugotiniems želdiniams, tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; Jei nėra aiškiai apibrėžta kas yra želdiniai ir žėliniai, tuomet negali būti apibrėžiama kas yra saugomi želdiniai.
Kadangi miškų kadastro duomenys yra laisvai prieinami visuomenei viešoje internetinėje erdvėje, keliame pagrįstą klausimą, kodėl šiame įstatymo projekte nėra reikalavimo, kad saugomų želdinių plotai ir konkrečios jų buvimo vietos būtų privalomai skelbiamos viešose internetinėse prieigose? Tas pats komentaras galioja ir 10 straipsnio
Komitetas nusprendė projektą atmesti. 8. Privačių miškų savininkų asociacija 2018-03-21
7) auga privačioje valdoje ir privačioje namų valdoje; Privačioje žemėje augančius želdinius skelbti saugomais želdiniais turėtų būti galima tik tuomet, jei pastarieji atitiktų daugelį faktorių: būtų žmogaus sodinti, turėtų estetinę, kultūrinę ir daugelį kitų verčių. 9) yra kaimo teritorijoje augantys medžiai: beržai, eglės ir pušys, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 20 centimetrų arba kurių kelmo skersmuo yra 30 centimetrų;
Ar turėtume suprasti, kad turimos galvoje ir valdos, kurios įeina į skelbiamas kaimo teritorijas? 10) yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų; Kyla kitas pagrįstas klausimas dėl deklaruotų laukų - ar norima lauko savininkus priversti deklaruoti laukus, kad pastarieji gautų tiesiogines išmokas? Kita redakcinio pobūdžio klaida, besikartojanti kituose punktuose yra ta, kad kiekviename punkte įtvirtinamos vis kitos reikšmės centimetrais. Tas pats komentaras galioja ir punktui 11. 2.
išdėstyti taip:
2) medžių savaiminukai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne didesnis kaip 8 cm, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ir krūmokšniai; Dar vienas nelogiškumas dėl centimetrų. Kodėl 8, o ne 10, 12 ar 20? Primename, kad pagal galiojantį LR Miškų įstatymą savaimę užaugę žėliniai virsta mišku apaugusiu plotu, tai yra įtraukiami į miškų kadastro plotą, kai žėliniai pasiekia 20 metų amžių, o ne sustorėje iki
melioracijos statinių apskaitą slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, griovio priežiūros juostoje augantys želdiniai; Seimo nariams derėtų žinoti, kad dažnai pasitaiko situacijos, kad dalis melioracinių griovių yra žmogaus veiklos pasėkoje ištiesinti ir numelioruoti upeliai ir mažos upės (tai yra melioracinis griovys su upelio-upės pavadinimu), kurios turi specialų statusą ir kuriose yra išskirtos apsaugines zonos ir juostos, kuriose draudžiami bet kokie medžių ir krūmų kirtimai. Todėl derėtų skirti daugiau laiko, kad būtų suderinti Melioracijos, Saugomų teritorijų ir Želdynų įstatymai tarpusavyje. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
2018-07-01 įsigaliojo 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nauja redakcija, kurioje pasikeitė želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijai. Daugelyje punktų anksčiau buvę saugotini želdiniai tapo nesaugotinais ir atvirkščiai. Pastebėtina, kad siūlomuose Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr.
X -1241 2, 3, 9, 10, 14,15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1675 (toliau - Įstatymo projektas) pakeitimuose į tai nėra atsižvelgta ir Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalys nesuderintos su naująja minėto Vyriausybės nutarimo redakcija. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
2Savivaldybių nuomone,
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimas neturėtų būti taikomas visiems gaunamiems prašymams dėl blogos ir patenkinamos būklės medžių kirtimo ar pertvarkymo. Tai yra perteklinis reikalavimas, kuris galimai turės įtakos dar didesniam visuomenės susipriešinimui. Šis reikalavimas galėtų būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai numatoma kirsti, pvz. grupė medžių, geros būklės medžiai ar pan. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad savivaldybė gavusi paraišką dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma. Savivaldybės pažymi, kad ekologiniu požiūriu visi želdiniai yra svarbūs. Todėl tokia nuostata reikštų, kad dėl visų prašymų reikėtų rengti viešus svarstymus su visuomene, kas būtų nepakeliama finansinė ir administracinė našta savivaldybei, nes per metus gaunama keli šimtai tokių prašymų. Nuogąstaujama, kad priėmus minėtą nuostatą praktikoje ji būtų neįgyvendinama. Todėl siūloma želdynų kūrimo ar pertvarkymo projektų viešinimo ir derinimo su visuomene procedūras ir tvarką sieti su 2016 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr.
Aplinkos ministro įsakyme Nr. D 1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ nustatyta pastatų viešinimo tvarka. Taip pat, savivaldybės kelia klausimą dėl sąvokų „paraiška dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti“ ir „prašymas dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti“. Ar tai tapačios sąvokos, ar skirtingos? Siūlytume visuose teisės aktuose suvienodinti nuoseklų sąvokų vartojimą. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
4Daugelis savivaldybių pažymi,
kad Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostata šiuo metu nėra įgyvendinamas dalykas, nes iki šiol nėra atliktos tokios inventorizacijos ir nėra sukurtos duomenų bazės. Leidimai dažniausiai išduodami blogos būklės, pavojingiems, perbrendusiems medžiams kirsti, dažniausiai per kelias darbo dienas ir palaukti inventorizacijos ar duomenų bazės nebus galimybės. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
mažosiose savivaldybėse dažniausiai yra tik vienas želdynų ir želdinių srities specialistas, kuris atlieka visas su tuo susijusias funkcijas, todėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata mažose savivaldybėse praktikoje yra neįgyvendinama. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 14. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
dėmes j į galimą Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nesuderinamumą su asmens duomenų apsaugos reikalavimais, nes leidimai. išduodami ir privačiose namų valdose. Ar tokiu atveju, savivaldybė nepažeis asmens, duomenų apsaugos nuostatų, teikdama visą minėtoje dalyje nurodytą informaciją, bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 15. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr. (21)-SD-585 7.
Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad iš Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra aišku, kaip ir kada informuoti visuomenę apie želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projekto rengimo pradžią ir užtikrinti jos dalyvavimą projekto rengimo ir priėmimo procedūrose. Siūlytume patikslinti šią dalį, konkrečiai nurodant, kokių teisės aktų nustatyta tvarka atliekami minėti veiksmai. Pažymėtina, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus šis reikalavimas nėra numatytas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodant kokiais kitais atvejais estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbūs želdiniai skelbiami saugomais. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 17. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai. Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomi želdynų ir želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai.“ Taip pat, siūloma punktą patikslinti, nurodant kada derinama su visuomene: ar prieš teikiant prašymą, ar projekto viešinimo metu ir kokiu būdu derinama? Ar su visuomene taip pat derinami ir rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai? Jei taip, tuomet kaip ir kada, kokie teisės aktai tai numato? Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 18. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr. (21)-SD-585 10.
Prašytume įvertinti ir pagal galimybes atsižvelgti į Klaipėdos rajono savivaldybės 2018-07-19 rašte Nr. (5.1.27E)-A5-2945 pateiktas pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 19. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-08 Nr.
Aplinkos ministeriją yra parengusi ir 2018 m. rugsėjo 5-21 d. laikotarpiu teikusi derinti viso Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą (TAPIS Reg. Nr. 18-10329), kuriame irgi siūlomi keisti tie patys straipsniai, kaip ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1675. Todėl, atsižvelgiant į tai, manytume, būtų tikslingiau konsoliduoti minėtus įstatymų projektus ir jų nuostatas svarstyti bendrame projekte. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-04-05 Iš ŽŪM 2018-04-05 rašto:
„<...> 2. Pažymėtina, kad ŽŪM ne kartą raštu (2014-12-12 Nr. 2D-5662 (12.51), 2015-05-11 Nr. 2D-2222(12.51), 2016-05-24 Nr. 2D-2338
(12.51), 2017-08-31 Nr. 2D-3156 (12.50), 2017-12-19, Nr. 2D-4625 (12.51)) teikė pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai (toliau – AM) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr.
krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (toliau – Nutarimo projektas) pakeitimo projekto nuostatų bei vėliau dalyvavo pasitarimuose dėl Nutarimo projekto nuostatų pakeitimo ir patikslinimo, atsižvelgus į žemės ūkio veiklos specifiką, bei skirtingo sureguliuotų upelių ar jų ruožų, susijusių su melioracijos sistema, indentifikavimo ir priežiūros reikalavimų traktavimo. Atkreipiame dėmesį, kad minėtuose ŽŪM raštuose buvo siūloma tokia pati 4.3.5 papunkčio formuluotė, kokią savo rašte Nutarimo projekto pakeitimui pasiūlė ir Žemės ūkio rūmai. ŽŪM nuolat pabrėžia Aplinkos ministerijai, kad melioracijos tikslu įgyvendinant melioracijos statinių projektus, siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą ir sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, upeliai buvo ištiesinti (sureguliuoti) tam, kad efektyviai nuvestų perteklinį vandenį nuo dirbamos žemės plotų, t. y. skirti žemei sausinti. Sureguliuoti upeliai, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2004 m balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“, kaip melioracijos sistemų nuleidžiamieji grioviai įtraukti į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, o ši apskaita yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis. Jei jie bus netinkamai prižiūrimi, rekonstruojami ar apleisti, suges visa melioracijos sistema, žemės sklypai bus užsemti ir nebus galima naudoti pagal jų paskirtį.
Tačiau, Aplinkos ministerija sureguliuotus upelius traktuoja tik kaip gamtinius objektus ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastru, todėl melioracijos tikslu ištiesintus upelius į kadastrą įtraukia kaip upes bei šiuos duomenis teikia Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojui. ŽŪM ne kartą nurodė AM, jei sureguliuoti upeliai, funkciniais ryšiais susiję su melioracinėmis sistemomis, bus netinkamai prižiūrimi, rekonstruojami ar apleisti, suges visa melioracijos sistema, žemės sklypai bus užsemti ir nebus galima naudoti pagal jų paskirtį. Todėl ŽŪM, teikdama pastabas dėl Nutarimo projekto, nesutinka su jo nuostatomis, kuriomis netaikoma saugotinų medžių išimtis sureguliuotų upelių, funkciniais ryšiais susijusių su melioracine sistema, vagoms, nors tokios išimtys, atsižvelgiant į funkcionalumą, taikomos kitiems Nutarimo papunkčiuose nurodytiems objektams (saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams, energetikos, geležinkelio objektams). Taip pat ŽŪM ne kartą siūlė AM peržiūrėti aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), naikinant leidimus ar supaprastinant jų išdavimo tvarką melioracijos sistemoms. Tačiau Aplinkos ministerija, nesuderinusi su ŽŪM, pakeitė Aprašą, kurį patvirtino 2017 m. sausio 3 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-11. Apraše įtvirtintos reikalavimų formuluotės, dėl kurių ŽŪM prieštarauja. Pritariame Žemės ūkio rūmų pasiūlymui padidinti saugotinų medžių skersmenį pakrantės apsaugos juostoje (Nutarimo projekto priedo 8 punktas).
Taip pat manome, kad Nutarimo projekto priedo 5.2 papunktyje nurodytas saugotiniems priskiriamų medžių diametras privalo išlikti toks pats, koks buvo nurodytas pirminiame Nutarimo projekto variante, kuris buvo teikiamas AM 2017-12-05 raštu Nr. (12.6)-D8-8060 ir suderintas su ŽŪM, t. y. saugotinų medžių diametras privačioje žemėje turi būti 50 cm vietoj Nutarimo projekte nustatytų 30 cm. Papildomai pažymime, kad Žemės ūkio ministerija gauna nusiskundimų dėl valstybinės miškų inventorizacijos specialistų savivalės atliekant valstybinę miškų inventorizaciją. Piliečiai skundžiasi, kad valstybinės miškų inventorizacijos specialistai, atlikę miškų inventorizaciją, neinformuoja jų, kaip žemės sklypų savininkų, apie miškų įtraukimą į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę (toliau – Duomenų bazė). Be to, labai maža dalis valstybinės miškų inventorizacijos specialistų, atlikę valstybinių miškų inventorizaciją, informuoja Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės (šiuo atveju miškų) valdytoją, apie apaugusių mišku žemės plotų įrašymą į Duomenų bazę. Piliečių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nežinojimas apie apaugusių mišku žemės plotų įrašymą į Duomenų bazę sukelia nesusipratimų norint naudoti žemę pagal žemės naudojimo paskirtį, t. y. siekiant išsikirsti (išsivalyti) mišku apaugančius žemės plotus. Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-409/3D-331 (toliau – Įsakymas) nustatyta tvarka.
Pagal minėtą tvarką inventorizaciją atliekantis asmuo, inventorizavęs medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę, inventorizacijos duomenis perduoda Valstybinei miškų tarnybai, kuri, gavusi valstybinės ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, jais apaugusių žemės plotų duomenis įrašo į Duomenų bazę. Siekdama išspręsti pirmiau keliamą problemą dėl miško valdytojų neinformavimo atlikus valstybinę miškų inventorizaciją Žemės ūkio ministerija patikslino Įsakymą ir Įsakymo projekte siūlė numatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba privalo raštu informuoti miško valdytojus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą. Be to, Įsakymo projekte siūlėme numatyti, kad miško žemės sklypo valdytojas turi informuoti raštu Valstybinę miškų tarnybą apie savo apsisprendimą dėl žemės ūkio naudmenos keitimo į miško naudmeną. Kai miško žemės sklypo valdytojas raštu informuoja Valstybinę miškų tarnybą, kad neketina žemės ūkio naudmenų keisti į miško naudmenas, miško žemės sklypas turi būti išbraukiamas iš ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazės. Minėti siūlymai Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2D-10(12.141E) buvo pateikti Aplinkos ministerijai, tačiau pastaroji siūlymams nepritarė.<...>“ Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Siūlomame Įstatymo projekte (toliau-projektas) yra numatyta, jog Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ekspertai atliks želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo. Siūlymas ekspertizes atlikti privačioje, tiek visoje valstybinėje žemėje yra perteklinis, kadangi žemių savininkai, bei asmenys, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo 2012 m. kovo 16 d. Nr. 1P –(1.3)-112), susidurtų su papildoma biurokratija, papildomu apmokestinimu bei korupcijos atvejais. Taip pat tai gali stipriai apriboti savininkų teisę į nuosavybę, kurią saugo Lietuvos Respublikos (toliau- LR) Konstitucija. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje skirtoje viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo atlieka nepriklausomi ekspertai. Šių ekspertų sąrašą nustato Aplinkos ministerija‘‘. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 2. Seimo nariai: Viktoras
3 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog ne miškų naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikomi Miškų įstatymo reikalavimai. Ne miško naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikyti miško įstatymo reikalavimus nėra pagrindo, kadangi Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą, o remiantis projekto nuostata, Miškų įstatymas reglamentuotų ir ne miškų naudmenas. Pasiūlymas: 2.
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį: ,,Ne miškų naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikomi Miškų įstatymo reikalavimai‘‘. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 3. Seimo nariai: Viktoras
202 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje. Projekte būtų tikslinga išskirti privačią namų valdą, kadangi, priešingu atveju, būtų stipriai apribojama savininkų teisė į nuosavybę, kurią saugo LR Konstitucija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus privačią namų valdą ir/ar privačioje valdoje‘‘; Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 4. Seimo nariai: Viktoras
207 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami saugotiniems, kuomet jie auga miestų ir miestelių teritorijose. Manytina, kad siūlymas yra perteklinis, kadangi fiziškai apskaičiuoti kiekviename mieste ar miestelyje esančius želdinius ir juos objektyviai įvertinti dėl didžiulių apimčių ir dėl to atsirandančių išlaidų būtų problematiška. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 10 straipsnio 20 dalies, 7 punktą: auga miestų ir miestelių teritorijoje;‘‘ Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 5. Seimo nariai: Viktoras
2010 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami saugotiniems, kuomet jie yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1.3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų.
Manytina, kad iš šio medžių sąrašo reikia išbraukti gluosnį, kadangi medis yra plačiai paplitęs visos Lietuvos mastu, taip pat tai menkavertis medis, dažnai dirvožemio sausinimo sistemoms darantis žalą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies, 10 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų‘‘;
Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 6. Seimo nariai: Viktoras
22 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami nesaugotiniems ir leidimo juos kirsti, kitaip pašalinti ar genėti nereikia, jeigu jie yra medžių savaiminukai, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ar krūmokšniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra ne didesni kaip 8 cm. Šiuo metu projekte numatyta ne didesnė, kaip 8 cm skersmens riba yra nepagrįstai maža ir siūloma ją padvigubinti iki ne didesnės kaip 16 cm. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalies, 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,medžių savaiminukai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne didesnis kaip 8 16 cm, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ir krūmokšniai‘‘. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 7. Seimo nariai: Viktoras
25 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami nesaugotiniems ir leidimo juos kirsti, kitaip pašalinti ar genėti nereikia, jeigu jie yra melioracijos grioviuose ir pylimų (polderių) šlaituose augantys želdiniai.
Projekte visiškai nėra užsimenama apie sureguliuotus upelius, kurie iš esmės yra melioracijos grioviai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalies, 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Melioracijos grioviuose įskaitant sureguliuotus upelius ir pylimų (polderių) šlaituose augantys želdiniai‘‘. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 8. Seimo nariai: Viktoras
29 Argumentai: Siūlomame projekte yra numatyta, jog želdiniai priskiriami nesaugotiniems ir leidimo juos kirsti, kitaip pašalinti ar genėti nereikia 8 išimtinais atvejais, tačiau projekte nėra išskirta privati valda ar privačių namų valda. Manytina, kad yra būtina, projektą papildyti nauju 9 punktu išskiriant privačią valdą ir/ar privačia namų valdą. Kadangi priešingu atveju būtų stipriai apribojama savininkų teisė į nuosavybę, kurią saugo LR Konstitucija. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsnio 2 dalies, 9 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,Privačioje valdoje ir/ar privačių namų valdoje‘‘. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Nr. 983 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1675 (toliau – projektas), Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Nr. 983 tačiau siūlyti projektą tobulinti ir atsižvelgti į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siūlome atsisakyti projekte numatytos naujos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies, kadangi siūlomoje įtvirtinti nuostatoje numatytas su želdinių inventorizacijos atlikimu ir duomenų suvedimu į duomenų bazę siejamas apribojimas išduoti leidimus kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ir želdinius, tačiau toks ribojimas neproporcingai apribotų privačių asmenų teisę vykdyti saugotinų želdynų ir želdinių kirtimus ar kitokį jų pertvarkymą, kadangi, kaip numatyta įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą organizuoja bei jų duomenų bazes tvarko savivaldybės, be to, minėta asmenų teises ribojanti aplinkybė nėra apibrėžta laike. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 11. Lietuvos Respublikos
nurodytiems nepriklausomiems ekspertams, kaip teisės vykdyti veiklą ribojimus, bei reikalavimus želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovams ir specialistams numatyti projekte, kadangi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 12. Lietuvos Respublikos
keičiamo 20 straipsnyje nustatyti tik bendro pobūdžio nuostatas, kurios būtų detalizuojamos (ir yra detalizuotos) poįstatyminiu teisės aktu dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktas nurodo, kad medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ yra nustačiusi kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems derinant juos su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis (teritorijos klasifikuojamos pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdus) arba su Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (atsižvelgta į apsaugos zonų ir juostų klasifikaciją). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų normose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atstatymo“).
Jei projekto rengėjai neatsižvelgtų į šiame punkte pateiktą siūlymą, siūlytume atsisakyti projektu siūlomo naujo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, numatančio vieną iš želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijų, ir projekte apibrėžti saugotinų želdinių sąvoką, kadangi projektu keičiamos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio
įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu suteikiama teisė privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems želdiniams, šios žemės savininkams tvarkyti savo nuožiūra, o projektu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
želdiniai priskiriami saugotiniems. Be to, minėtas želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijus nėra tinkamas, nes remiasi žemės nuosavybės forma kaip požymiu ir vien šis kriterijus nenusako želdinių vertingumo ir iš to kylančios būtinybės pripažinti juos saugotinais ir apriboti jų tvarkymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma apibrėžti saugomų želdinių sąvoką, o saugotinų želdinių sąvokos nesiūloma apibrėžti. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 13. Lietuvos Respublikos
projekte apibrėžti, kuo vadovaujantis ir kas turi nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų identifikuota, kuris želdinys svarbus visuomenei, bei nurodyti, kokios srities ekspertas ir kaip įvertins visuomeninę želdyno svarbą.
Projektu siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, susijusi su dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbiu želdynu ar želdiniais, nėra aiški, taip pat projekte nenurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis minėti želdiniai tampa svarbiais visuomenei, kas nustato ar skelbia juos svarbiais. Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kad Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo atlieka nepriklausomi ekspertai. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 14. Lietuvos Respublikos
bei siūlomo naujo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei pakeisti įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, o valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik išimtiniais atvejais ir nustatytam terminui.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atitinka minėtą bendrąją taisyklę, kuriame numatyta, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, tačiau šiuo metu galiojančioje įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos. Be to, projekte yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų – projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
inventorizavimą ir t. t., tačiau projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Nr. 983 6.
983
pakeitimams, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų papildomoms ar išplečiamoms esamoms Aplinkos ministerijos funkcijoms vykdyti (projektu keičiamo 9 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 6 ir 10 punktai), taip pat numatomoms papildomoms ar išplečiamoms esamoms savivaldybių institucijų funkcijoms vykdyti (projektų keičiamo 10 straipsnio 1 dalies 6, 13, 14 ir 15 punktai). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl valstybės tarnybos“ yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 16. Lietuvos Respublikos
želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovai ir specialistai vykdydami savo veiklą privalo laikytis šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą nuostata dėl minėtų asmenų atsakomybės. Įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Administracinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas nustato bei administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau šiame teisės akte nėra reglamentuojama želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovų ar specialistų atsakomybė dėl teisės aktų pažeidimų rengiant želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektus ar juos įgyvendinant. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Nr. 983 8.
983
vartoti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme apibrėžtą sąvoką „žemės valda“ ar
„žemės sklypas“, nurodant nuosavybės formą, bei atitinkamai pakeisti projektu
keičiamą įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi projekte apibrėžtų ir naudojamų sąvokų „privati namų valda“ ir „privati valda“ naudojimo tikslas bei būtinumas įvesti šias sąvokas kaip specialias sąvokas tik Lietuvos Respublikos želdynų įstatymui (toliau – įstatymas) nėra pagrįstas aiškinamajame rašte. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 18. Lietuvos Respublikos
(jei tokia sąvoka būtų apibrėžta), kadangi projektu siūlomos apibrėžti saugomų želdinių sąvokos apibrėžimas iš dalies kartojamas projektu siūlomoje keisti 3 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 15 punktuose bei
Komitetas nusprendė projektą atmesti. 19. Lietuvos Respublikos
10Siūlome tikslinti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą,
nurodant, kad Aplinkos ministerija koordinuoja tik formalųjį mokymą, kadangi, įvertinus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalyse apibrėžtas formaliojo ir neformaliojo švietimo sąvokas, darytina išvada, kad tik formalusis švietimas siejamas su kvalifikacijos įgijimu ar kompetencijos, reikalingos įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijoms atlikti, pripažinimu. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Nr. 983 11.
983
suvienodinti projekte vartojamas sąvokas su galiojančiomis įstatymo nuostatomis, projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodant, kad Aplinkos ministerija nustato medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, kadangi galiojančio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija nustato medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, o projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatoma, kad Aplinkos ministerija nustato saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo vertės atlyginimo tvarką. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 21. Lietuvos Respublikos
12Siūlome projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas,
numatančias, kad savivaldybės nustato želdinių atkuriamąją vertę, suderinti su įstatymo 26 straipsniu, kuriame nurodoma, kad Aplinkos ministerija nustato Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 22. Lietuvos Respublikos
dalies 3 punkto nuostatos papildymo kaip ne šio įstatymo reglamentavimo dalyko. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: projektą Atsižvelgiant į visas gautas pastabas ir pasiūlymus bei į tai, kad 2017 m. balandžio 21 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 sudaryta darbo grupė naujam Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1675) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius (Komiteto biuro patarėja, S. Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
2020-12-02 Nr. 107-P-50(3) Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Ligita Valalytė, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Vyresnioji patarėja Ieva Klimašauskė. 1. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
turinį reikėtų suderinti su Kelių įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka „gatvė“, kuri suprantama kaip „kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą“. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį želdiniai, esantys kelio juostoje, laikytini kelio elementais, o 8 dalyje apibrėžta sąvoka „kelio juosta“ suprantama kaip „žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias“. Be to, manytume, kad projekto nuostatų formuluotė „gatvės projekte raudonosiomis linijomis (žyminčiomis žemės juostą, skirtą gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti) apribotoje“ yra pertekliniai, todėl siūlytume jų atsisakyti. Pritarti
2018-05-10 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma apibrėžti, kad privati namų valda – fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos paskirties žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis pastatas (namas) ir (ar) jo priklausiniai (ūkiniai pastatai ir įrenginiai). Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai nuosavybės teise gali būti valdomi ne tik fizinių asmenų, bet ir juridinių asmenų, siūlytina tikslinti projekte vartojamą sąvoką. Antra, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi ir žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, siūlytina atsisakyti projekte vartojamos formuluotės
„kitos paskirties žemės sklypas“. Trečia, pažymėtina, kad statinio
priklausiniu laikytini savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ūkinis pastatas ir įrenginiai galėtų būti laikytini gyvenamojo pastato (namo) priklausiniais. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu yra išskiriamos sąvokos „privati namų valda“ ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikiama sąvoka „privati valda“. Pažymėtina, kad šių sąvokų turiniai iš esmės nesiskiria, projekto tekste vartojamos apibūdinti tapačius dalykus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina aiškiai nurodyti šių sąvokų skirtumą. Pritarti
2018-05-10 3.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatos „Saugomi želdiniai - dendrologiniu, ekologiniu ar estetiniu aspektu vertingi, kultūros paveldui ir (ar) kraštovaizdžiui, istoriniu ir (ar) kultūriniu požiūriu visuomenei svarbūs sumedėję želdiniai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka skelbiami saugomais ir pripažįstami botaniniais gamtos paveldo objektais“ nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto bei keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama sąvoka
„saugotini želdiniai“, kurios turinys nėra apibrėžtas nei keičiamo įstatymo
nuostatose, nei siūloma apibrėžti projekte, todėl nėra aiškūs sąvokų
„saugomi želdiniai“ ir „saugotini želdiniai“ atskyrimo kriterijai. Be to,
nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose teisinio reguliavimo, susijusio su „saugomais želdiniais“ iš esmės nėra (išskyrus pačią sąvoką ir projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 5 punktą botaniniais gamtos paveldo objektais laikytini „išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas, nes kitu atveju įstatymuose būtų skirtingai apibrėžti botaninių gamtos paveldo objektų pripažinimo kriterijai. Pritarti
2018-05-10 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „sumedėję želdiniai“, tačiau kitose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „sumedėję (-ęs) augalai (-as)“ (pavyzdžiui, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 10, 12 dalys, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nėra aiškus formuluotės
„želdinių, kaip biologinių subjektų“ turinys. Manytina, kad
želdiniai galėtų būti laikomi gamtos objektais, o ne subjektais. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nėra aiškus sąvokos
„želdyno projektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas“. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų suderinti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje siūlomos sąvokos „želdyno kūrimo ir (ar ) tvarkymo projektas“ turinys nėra aiškus tuo aspektu, kad želdyno kūrimo projektu būtų laikomas dokumentas, kuriame apibendrinami esamų želdinių duomenys <...>, t. y., nėra aišku, ar kuriant (sodinant) naujus želdynus yra reikalingas želdyno kūrimo projektas. Pritarti
aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 dalyse vartojamas formuluotes „ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų“ (36 dalis) ir „ne mažiau kaip 20 procentų sumedėjusių želdinių“ (37 dalis). Pritarti 9.
straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2018 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra savivaldybė patikėjimo teise valdanti įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę žemę. Pritarti
įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbių želdynų ar želdinių tvarkymo darbai atliekami tik parengus želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, informavus visuomenę apie šio projekto rengimo pradžią ir nustatyta tvarka užtikrinus suinteresuotos visuomenės dalyvavimą jo rengimo ir priėmimo procedūrose“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad, jei pagal šias projekto nuostatas želdynų ar želdinių tvarkymo darbai atliekami tik pagal želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektą, tai, nėra aišku, kokiam tikslui yra reikalingas želdyno pertvarkymo techninis projektas, numatytas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
ir (ar) tvarkymo projektu (tai atskiri dokumentai, ar vieno dokumento sudedamoji dalis ir pan.). Pritarti
2018-05-10 11.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, kad Aplinkos ministerija koordinuoja formalųjį ir neformalųjį darbuotojų mokymą, suteikiant jiems atitinkamą želdinių gerovės užtikrinimo, priežiūros, apsaugos, tvarkymo, naujų želdinių veisimo kvalifikaciją“, nėra aiškios tarpusavio santykyje su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių klausimais apmokytiems darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti minėtus darbus, t. y., nėra aišku, ar projekto iniciatoriai kvalifikacijos suteikimą ir teisės atlikti darbus suteikimą sutapatina, ar ne. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų suderinti. Pritarti
straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija „koordinuoja želdinių priežiūros specialistų atestaciją“ nėra aiškios, nes nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie asmenys būtų laikomi želdinių priežiūros specialistais, kokios jų funkcijos, taip pat nėra nustatyta jų atestavimo tvarka ir pan. Pritarti
straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „vykdo leidimų <...> išrašymo teisėtumo valstybinę kontrolę“, nes leidimai paprastai yra išduodami, o ne išrašomi. Pritarti
straipsnio 3 dalies 9 punkte nėra aiškus formuluotės „želdynų projekto, sudarančio dalį kituose projektuose,“ turinys, nes sąvoka „želdyno projektas“ nėra apibrėžta nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Pritarti
2018-05-10 15.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatoma, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų panaudojamą. Siūloma nuostata diskutuotina. Vadovaujantis keičiamo įstatymo
želdynų kūrimo finansavimas gali būti finansuojamas ir iš savivaldybės biudžeto lėšų. Kadangi savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Aplinkos ministerija neturi teisės kontroliuoti želdynų priežiūrai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos veiklą. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro „specialistai, neatliekantys šioje srityje kontrolės funkcijų, sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima svarstydama želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinius pasiūlymus ar statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį ir šios komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus šios komisijos statusas, neaišku, kokia šios komisijos būtų sudėtis, jei ją sudaro specialistai, neatliekantys želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros srityje kontrolės funkcijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kokios komisijos yra sudaromos savivaldybėje, be to nustato, kad šių komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo nuostatos nenumato minėtos komisijos, kaip subjekto, dalyvaujančio statinio projekto rengimo ar statybos leidimo išdavimo procedūrose, todėl projekto nuostatos, kad komisija sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo, nėra suprantamos. Trečia, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė, kad savivaldybė „informuoja apie vyksiančius posėdžius suinteresuotos visuomenės atstovus, jeigu jie yra pareiškę pageidavimą gauti šią informaciją“ nėra aiški. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose nustatyti, kad informacija apie želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžius skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, kad visa suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti nepriklausomai nuo „pareikšto pageidavimo“. Pritarti
2018-05-10 18.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės „prieš pradedant teritorijų planavimo darbus, keičiant žemės paskirtį ar ją parduodant, kitais atvejais, estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbius želdinius, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka skelbia saugomais“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl svarbių želdinių paskelbimas saugomais siejamas su „teritorijų planavimo darbais“, „žemės paskirties keitimu“, žemės pardavimu ir pan. Be to nėra aiškus šios projekto nuostatos įgyvendinimas. Svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo principui. Antra, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „teritorijų planavimo darbai“ turinys, t. y., nėra aišku, ar turimas teritorijų planavimas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyto reglamentavimo prasme, ar kokie nors konkretūs teritorijos (žemės sklypo) planavimo (tvarkymo) darbai ir pan. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai, šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė
„žemės paskirtis“ tikslintina. Ketvirta, nėra aišku, kokiais „kitais
atvejais“ svarbūs želdiniai savivaldybės skelbiami saugomais. Siekiant išvengti įstatymo nuostatos skirtingo interpretavimo, siūlytina visus atvejus nustatyti įstatyme. Penkta, nėra aiškus šių projektų tarpusavio santykis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad savivaldybė svarbius želdinius galėtų skelbti tik savivaldybės saugomais. Pritarti
2018-05-10 19.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad „informaciją apie gautą prašymą įkelia į duomenų bazę ir per 5 darbo dienas iki leidimo išdavimo per savivaldybės ir vietos visuomenės informavimo priemones informuoja suinteresuotą vietos bendruomenę apie ketinimus išduoti leidimą prašyme nurodytiems darbams atlikti“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslas, t. y., nėra aišku, kokiu tikslu apie leidimų išdavimą turėtų būti informuojama suinteresuota vietos bendruomenė; taip pat nėra aišku, kodėl nustatomas 5 darbo dienų terminas iki leidimo išdavimo, o ne, pavyzdžiui, nuo prašymo pateikimo dienos. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„suinteresuota vietos bendruomenė“ turinys, nes kitose projekto
nuostatose vartojama sąvoka „suinteresuota visuomenė‘, kuri yra apibrėžta tiek projekto, tiek keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
atliktų darbų per 5 darbo dienas išrašo reikiamus leidimus“, nes paprastai leidimai išduodami darbams atlikti, o ne atlikti darbai „įforminami“ leidimų išrašymu. Pritarti
2018-05-10 21.
Nėra suprantamos projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
savivaldybė, „gavusi paraišką <...>, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma“, nes nėra aišku, kokie subjektai būtų laikomi suinteresuotos visuomenės atstovais, kaip būtų skaičiuojama šių atstovų dauguma (ar, pavyzdžiui, nuo viešame svarstyme dalyvavusią asmenų skaičiaus, ar kaip kitaip). Be to, svarstytina, ar tokių procedūrų nustatymas leistų savivaldybei efektyviai vykdyti jai įstatymais pavestas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo funkcijas tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių nebūtų pasiekiamas „abipusis motyvuotas susitarimas“. Pritarti
projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies
institucijos želdynų kūrimo ar tvarkymo projekto projektinių pasiūlymų metu priima sprendimus dėl želdynų ar želdinių tvarkymo ir kūrimo projektų įgyvendinimo, jei pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
projektų rengimą, derina juos. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose siūlytina žodį „visą“ išbraukti kaip perteklinį.
Taip pat šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „leidimų išdavimą atliekant šio įstatymo 10 straipsnio
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta savivaldybių kompetencija želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymo srityse. Siūlytina tikslinti šiose projekto nuostatose pateiktą nuorodą. Pritarti
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „privati valda“, reikėtų tikslinti projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose vartojamą sąvoką „privati žemės valda“. Pritarti
įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „sodininkų bendrijų sklypuose“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorija skirstytina į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato, jog „medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškios projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę „sodininkų bendrijų sklypuose esančius želdinius <...> tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“ Siūlytume šias minėto įstatymo ir projekto nuostatas suderinti tarpusavyje, nes nėra aišku, kokie teisės aktai nustatytų želdinių, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, tvarkymo ir priežiūros tvarką. Be to, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „saugomiems“ nereikėtų įrašyti žodžio „saugotiniems“. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę „savo nuožiūra kurti želdynus ir parkus“ savo turiniu nėra aiškios, t. y., neaišku, ką reiškia „savo nuožiūra“ (ar tai reiškia, kad šiuo atveju nereikia rengti želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų, ar tai reiškia ką kitą). Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „želdynų ir želdinių tvarkymo projektus“ turinys, nes neaišku, ar čia turima omeny projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžti projektai, ar kokie kiti projektai.
Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus ir formuluotės „priima sprendinius, suderintus su suinteresuotos visuomenės dauguma“ turinys, nes neaišku, ką reiškia „priima sprendinius“, kaip būtų skaičiuojama suinteresuotos visuomenės dauguma ir pan. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad želdinių būklės ekspertizę atlieka nepriklausomi ekspertai ir jų sąrašą nustato Aplinkos ministerija, nėra aiškios tuo aspektu, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatyta jokio teisinio reguliavimo, susijusio su nepriklausomais ekspertais, todėl neaišku, kokie (kokios kvalifikacijos) subjektai jais galėtų būti, kokios jų teisės ir pareigos ir pan. Pritarti
pakeitimo tikslas, nes siūloma nustatyti, kad visuose želdynuose ir želdiniuose būtų inventorizuojami tik saugotini želdynai ir želdiniai, ir, koks šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su kitomis keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pagal kurias inventorizuojami ne tik saugotini želdynai ir želdiniai. Pritarti
dalyje reikėtų įrašyti kad keičiamo įstatymo 18 straipsnis pildomas dešimta, o ne vienuolikta dalimi, atitinkamai redaguojant numerį siūlomoje naujos dalies redakcijoje. Pritarti
2018-05-10 31.
Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi
inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomo želdynų ar želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimo procesą, šio proceso etapus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuriame teritorijų planavimo proceso etape būtų „pirmumo tvarka“ sprendžiami projekto nuostatose nurodyti klausimai. Antra, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aiškūs šių projekto nuostatų tikslai, t. y., neaišku, ar projektu siekiamų tikslų nėra pasiekiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdant teritorijų planavimo procedūras. Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „teritorijų planavimo projektai“ turinys. Pritarti
dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra suprantamos, taip pat nėra aiški šių nuostatų paskirtis bei santykis su keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatytu reguliavimu. Pritarti
2018-05-10 33.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, jog įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, manytina, kad projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatytos tik bendro pobūdžio nuostatos, kurios turėtų būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti
siūloma nustatyti, kad „saugotinų želdynų ir želdinių inventorizacija turi būti baigta per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir kartojama kas 10 metų“. Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „leidimai kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ar želdinius išduodami tik atlikus želdinių inventorizaciją ir duomenis suvedus į duomenų bazę“. Taigi, iš šių projekto nuostatų darytina išvada, kad kol nebus atlikta saugotinų želdinių inventorizacija, kuri gali būti atliekama dar trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, nebus galima kirsti, pertvarkyti saugotinų želdinių, net jei juos reikėtų pašalinti aplinkos ministro nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nudžiūvę, išpuvę, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų ir pan.). Svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas. Pritarti
įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto
ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnis turėtų būti papildytas atskira dalimi, kurioje turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Be to, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 36.1. įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre; 36.2. lyginamajame variante projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies nuostatos yra naujos, todėl jas reikėtų dėstyti paryškintai; 36.3. projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai
„ir ją išdėstyti taip“, taip pat projekto lyginamajame variante tikslintina
šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija; 36.4. projekto lyginamajame variante reikėtų atsisakyti projekto 3 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo; 36.5. projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „išdėstyti dalį“ įrašyti žodžius „išdėstyti taip“; 36.6. projekto lyginamajame variante tikslintinos projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, išbraukiant formuluotę „dalyvauti veisiant, atkuriant želdinius, saugant juos, tvarkant želdynų aplinką;“; 36.7. projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti
pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir politiką įgyvendina Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
ministerijos išvada Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1675 (toliau – Projektas) pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams taikomas būtent Sąjungos institucijoms. Valstybėms narėms pareiga užtikrinti visuomenės informavimą ir konsultacijas aplinkos apsaugos klausimais numatyta Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (vadinamoji Orhuso konvencija) ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Žemės ūkio rūmai 2018-03-08
1) Įstatymo projektu siūloma pakeisti iki šiol galiojusią tvarką, kai saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustatydavo ir pagal juos saugotiniems priskirdavo Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Įstatymo projekto 20 str. 1 d. 9-11 punktuose numatomi medžių skersmenų ir aukščio parametrai, pagal kuriuos jie priskiriami saugotiniems ir jiems kirsti, kitaip pašalinti ar genėti yra reikalingas leidimas. Siūlomi pakeitimai nėra objektyviai pagrįsti, nėra aišku, kuo vadovaujantis pasirinkti Įstatymo projekto 20 str. 1 d.
medžiai būtų priskiriami saugotiniems, t. y., kodėl siūloma saugotiniems priskirti tik konkrečius, tik tam tikrų genčių ir rūšių, tik atitinkamo skersmens ir aukščio, tik augančius tam tikro žemės naudojimo būdo žemėje medžius ir pan. Atsižvelgiant į tai, nepritariame Įstatymo projektui ir siūlome toliau vadovautis šiuo metu galiojančia tvarka, kai Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą nustato Vyriausybė. Pritarti
2018-03-08
2) Nutarimo projektu tvirtinamo Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau - Sąrašas) 4.3.5. papunktyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuria netaikoma saugotinų medžių išimtis sureguliuotiems upeliams ar jų ruožams, funkciniais ryšiais susijusiems su melioracijos sistemomis. Toks reguliavimas neleistų eksploatuoti ir prižiūrėti melioracijos sistemų taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų ar valstybės turtui. Dėl netinkamos jų priežiūros kyla grėsmė melioracijos sistemoms, vis dažniau užsemiami žemės sklypai, kurių negalima naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 str. 2 d., apibrėžia valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, kaip vieną iš tokių nurodo - sureguliuotus upelius. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje sureguliuoti upeliai, į apskaitą įtraukti kaip melioracijos grioviai, yra savivaldybių patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, į juos išteka vanduo iš drenažo sistemų, t. y. sureguliuoti upeliai funkciniais ryšiais susiję su melioracijos sistemomis. Vykdant melioracijos darbus daugelis upių ir upelių buvo sureguliuoti, t. y. ištiesinti (performuojamas jų skerspjūvis) ir pagilinti (priklausomai nuo žemės paviršiaus nuolydžio) - paversti melioracijos sistemų nuleidžiamaisiais grioviais.
Siekiant išspręsti vis kylančias problemas dėl saugotinų želdinių statuso ir leidimo juos šalinti sureguliuotų upių ir upelių, funkciniais ryšiais susijusių su melioracijos sistemomis, šlaituose, siūlome 4.3.5. papunktį išdėstyti sekančiai: „4.3.5. pylimo (polderio) priežiūros juostoje, melioracijos griovio, sureguliuoto upelio, funkciniais ryšiais susijusio su melioracijos sistema, šlaituose ir melioracijos griovio, sureguliuoto upelio, funkciniais ryšiais susijusio su melioracijos sistema, priežiūros juostoje, drenažo rinktuvų apsaugos juostoje, ant melioracijos statinių ir 15 m atstumu nuo melioracijos statinių ašinės linijos bei žemės užtvankų žemutinio šlaito, savaime užaugę medžiai melioruotoje žemėje, kai melioruota žemė ir melioracijos statiniai yra įtraukti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą“. Pritarti
2018-03-08
3) Nutarimo projekto Sąrašo priedo 8 punkte pateikiami pakrantės apsaugos juostoje augančių medžių skersmenų ir aukščio parametrai, pagal kuriuos jie priskiriami saugotiniems. Žemės ūkio subjektai nusipirkę valstybinės žemės plotus ar išsinuomoję privačius neprižiūrėtos žemės plotus dažniausiai turi juos paversti dirbamais plotais, o leidimų gavimas nepagrįstai apsunkina bei didina administracinę naštą. Siūlome koreguoti Sąrašo priedo 8 punkte išdėstytus medžių skersmenų dydžius sekančiai: „8.1. ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 20 cm s k e r s m e n s ir „8.2. pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės - didesnio kaip 30 cm skersmens.“. Pritarti 4.
2018-03-20 2018-03-06 2018-03-06 * Išrašas iš LŪS 2018-03-06 rašto Nr. 18-03/027: „<...> Esame įsitikinę, jog privačioje namų valdoje ir privačioje valdoje auginami įvairūs želdynai, greitos rotacijos medžių ir krūmų tvarkymo klausimai yra paties savininko atsakomybė, suteikianti jam teisę apsispręsti dėl privataus želdyno formavimo. Jeigu privačioje namų valdoje ir privačioje valdoje esamiems želdiniams pasiekus atitinkamą diametrą jie taps saugotinais, o iškilus būtinybei jų pertvarkymui - reikės atitinkamų leidimų, tiesiog apribosite žmonių pasirinkimą, renkantis privačią valdą apsodinant medžių įvairove.
<...>“
2018-03-20 2018-03-06 2018-03-06 Išrašas iš LŪS 2018-03-06 rašto Nr. 18-03/026:
„<...> siūlome žemės ūkio paskirties žemėje, kituose
žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje suteikti savininkui galimybę pačiam spręsti greitos rotacijos medžių ir krūmų tvarkymo klausimus. O saugotiniems medžiams ir krūmams priskirti tik istoriniu, ekologiniu bei estetinės svarbos požiūriu vertingus medžius, dėl kurių galėtų apsispręsti savivaldybės sudaryta komisija.<...>“
2018-03-21 Išrašas iš PMSA 2018-03-21 d. rašto: „<...> 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
23Sumedėję želdiniai - augalai, kurių antžeminės dalys (liemenys,
stiebai) yra ištisai arba iš dalies sumedėjusios, o atsinaujinimo pumpurai paprastai telkiasi virš dirvos paviršiaus. Nėra aiškiai įvardinta, o turėtų būti, kas priskiriama atskirai želdiniams ir atskirai žėliniams. Tolimesniuose straipsnio sąvokų aiškinimuose skiriasi savaime užaugę žėliniai, kurie priskiriami želdiniams. Tas pats komentaras galioja ir punktui 30.
<...>
2018-03-21
pakeitimas 1.
pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “2. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
1) privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirtini saugotiniems želdiniams, tvarkyti savo nuožiūra, laikydamiesi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; Jei nėra aiškiai apibrėžta kas yra želdiniai ir žėliniai, tuomet negali būti apibrėžiama kas yra saugomi želdiniai. Kadangi miškų kadastro duomenys yra laisvai prieinami visuomenei viešoje internetinėje erdvėje, keliame pagrįstą klausimą, kodėl šiame įstatymo projekte nėra reikalavimo, kad saugomų želdinių plotai ir konkrečios jų buvimo vietos būtų privalomai skelbiamos viešose internetinėse prieigose? Tas pats komentaras galioja ir
2018-03-21
pakeitimas
7) auga privačioje valdoje ir privačioje namų valdoje; Privačioje žemėje augančius želdinius skelbti saugomais želdiniais turėtų būti galima tik tuomet, jei pastarieji atitiktų daugelį faktorių: būtų žmogaus sodinti, turėtų estetinę, kultūrinę ir daugelį kitų verčių. 9) yra kaimo teritorijoje augantys medžiai: beržai, eglės ir pušys, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 20 centimetrų arba kurių kelmo skersmuo yra 30 centimetrų;
Ar turėtume suprasti, kad turimos galvoje ir valdos, kurios įeina į skelbiamas kaimo teritorijas? 10) yra deklaruotuose laukuose augantys medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, gluosniai, guobiniai, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis kaip 16 centimetrų; Kyla kitas pagrįstas klausimas dėl deklaruotų laukų - ar norima lauko savininkus priversti deklaruoti laukus, kad pastarieji gautų tiesiogines išmokas? Kita redakcinio pobūdžio klaida, besikartojanti kituose punktuose yra ta, kad kiekviename punkte įtvirtinamos vis kitos reikšmės centimetrais.
Tas pats komentaras galioja ir punktui 11. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2) medžių savaiminukai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne didesnis kaip 8 cm, natūraliai išaugę krūmai, puskrūmiai ir krūmokšniai; Dar vienas nelogiškumas dėl centimetrų. Kodėl 8, o ne 10, 12 ar 20? Primename, kad pagal galiojantį LR Miškų įstatymą savaimę užaugę žėliniai virsta mišku apaugusiu plotu, tai yra įtraukiami į miškų kadastro plotą, kai žėliniai pasiekia 20 metų amžių, o ne sustorėje iki 20 cm. skersmens. 6) ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, griovio priežiūros juostoje augantys želdiniai;
Seimo nariams derėtų žinoti, kad dažnai pasitaiko situacijos, kad dalis melioracinių griovių yra žmogaus veiklos pasėkoje ištiesinti ir numelioruoti upeliai ir mažos upės (tai yra melioracinis griovys su upelio-upės pavadinimu), kurios turi specialų statusą ir kuriose yra išskirtos apsaugines zonos ir juostos, kuriose draudžiami bet kokie medžių ir krūmų kirtimai. Todėl derėtų skirti daugiau laiko, kad būtų suderinti Melioracijos, Saugomų teritorijų ir Želdynų įstatymai tarpusavyje. Pritarti
dėmesys, kad 2018-07-01 įsigaliojo 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nauja redakcija, kurioje pasikeitė želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijai. Daugelyje punktų anksčiau buvę saugotini želdiniai tapo nesaugotinais ir atvirkščiai.
Pastebėtina, kad siūlomuose Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X -1241 2, 3, 9, 10, 14,15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1675 (toliau - Įstatymo projektas) pakeitimuose į tai nėra atsižvelgta ir Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalys nesuderintos su naująja minėto Vyriausybės nutarimo redakcija. Pritarti
nuomone, Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimas neturėtų būti taikomas visiems gaunamiems prašymams dėl blogos ir patenkinamos būklės medžių kirtimo ar pertvarkymo. Tai yra perteklinis reikalavimas, kuris galimai turės įtakos dar didesniam visuomenės susipriešinimui. Šis reikalavimas galėtų būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai numatoma kirsti, pvz. grupė medžių, geros būklės medžiai ar pan. Pritarti
dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbius želdynus ar želdinius, kartu su želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija rengia viešus svarstymus su suinteresuota visuomene, kol pasiekiamas abipusis motyvuotas susitarimas su suinteresuotos visuomenės atstovų dauguma. Savivaldybės pažymi, kad ekologiniu požiūriu visi želdiniai yra svarbūs. Todėl tokia nuostata reikštų, kad dėl visų prašymų reikėtų rengti viešus svarstymus su visuomene, kas būtų nepakeliama finansinė ir administracinė našta savivaldybei, nes per metus gaunama keli šimtai tokių prašymų. Nuogąstaujama, kad priėmus minėtą nuostatą praktikoje ji būtų neįgyvendinama. Todėl siūloma želdynų kūrimo ar pertvarkymo projektų viešinimo ir derinimo su visuomene procedūras ir tvarką sieti su 2016 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr.
Aplinkos ministro įsakyme Nr. D 1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ nustatyta pastatų viešinimo tvarka. Taip pat, savivaldybės kelia klausimą dėl sąvokų „paraiška dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti“ ir „prašymas dėl ketinimo kirsti, pertvarkyti ar naujai įrengti“. Ar tai tapačios sąvokos, ar skirtingos? Siūlytume visuose teisės aktuose suvienodinti nuoseklų sąvokų vartojimą. Pritarti
savivaldybių pažymi, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostata šiuo metu nėra įgyvendinamas dalykas, nes iki šiol nėra atliktos tokios inventorizacijos ir nėra sukurtos duomenų bazės. Leidimai dažniausiai išduodami blogos būklės, pavojingiems, perbrendusiems medžiams kirsti, dažniausiai per kelias darbo dienas ir palaukti inventorizacijos ar duomenų bazės nebus galimybės. Pritarti
pažymi, kad mažosiose savivaldybėse dažniausiai yra tik vienas želdynų ir želdinių srities specialistas, kuris atlieka visas su tuo susijusias funkcijas, todėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata mažose savivaldybėse praktikoje yra neįgyvendinama. Pritarti
savivaldybių atkreipia dėmes j į galimą Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nesuderinamumą su asmens duomenų apsaugos reikalavimais, nes leidimai. išduodami ir privačiose namų valdose. Ar tokiu atveju, savivaldybė nepažeis asmens, duomenų apsaugos nuostatų, teikdama visą minėtoje dalyje nurodytą informaciją, bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Pritarti
2018-10-08 7.
Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad iš Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra aišku, kaip ir kada informuoti visuomenę apie želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projekto rengimo pradžią ir užtikrinti jos dalyvavimą projekto rengimo ir priėmimo procedūrose. Siūlytume patikslinti šią dalį, konkrečiai nurodant, kokių teisės aktų nustatyta tvarka atliekami minėti veiksmai. Pažymėtina, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus šis reikalavimas nėra numatytas. Pritarti
siūlo patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodant kokiais kitais atvejais estetiniu, ekologiniu, istoriniu požiūriu ar visuomenei svarbūs želdiniai skelbiami saugomais. Pritarti
savivaldybės siūlo Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai. Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomi želdynų ir želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai.“ Taip pat, siūloma punktą patikslinti, nurodant kada derinama su visuomene: ar prieš teikiant prašymą, ar projekto viešinimo metu ir kokiu būdu derinama? Ar su visuomene taip pat derinami ir rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai? Jei taip, tuomet kaip ir kada, kokie teisės aktai tai numato? Pritarti
įvertinti ir pagal galimybes atsižvelgti į Klaipėdos rajono savivaldybės
2018-10-08 11.
Taip pat, pažymėtina, kad Aplinkos ministeriją yra parengusi ir 2018 m. rugsėjo 5-21 d. laikotarpiu teikusi derinti viso Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą (TAPIS Reg. Nr. 18-10329), kuriame irgi siūlomi keisti tie patys straipsniai, kaip ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1675. Todėl, atsižvelgiant į tai, manytume, būtų tikslingiau konsoliduoti minėtus įstatymų projektus ir jų nuostatas svarstyti bendrame projekte. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija 2018-04-05 Iš ŽŪM 2018-04-05 rašto:
„<...> 2. Pažymėtina, kad ŽŪM ne kartą raštu
(2014-12-12 Nr. 2D-5662 (12.51), 2015-05-11 Nr. 2D-2222(12.51), 2016-05-24 Nr. 2D-2338 (12.51), 2017-08-31 Nr. 2D-3156 (12.50), 2017-12-19, Nr. 2D-4625 (12.51)) teikė pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai (toliau – AM) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (toliau – Nutarimo projektas) pakeitimo projekto nuostatų bei vėliau dalyvavo pasitarimuose dėl Nutarimo projekto nuostatų pakeitimo ir patikslinimo, atsižvelgus į žemės ūkio veiklos specifiką, bei skirtingo sureguliuotų upelių ar jų ruožų, susijusių su melioracijos sistema, indentifikavimo ir priežiūros reikalavimų traktavimo. Atkreipiame dėmesį, kad minėtuose ŽŪM raštuose buvo siūloma tokia pati 4.3.5 papunkčio formuluotė, kokią savo rašte Nutarimo projekto pakeitimui pasiūlė ir Žemės ūkio rūmai.
ŽŪM nuolat pabrėžia Aplinkos ministerijai, kad melioracijos tikslu įgyvendinant melioracijos statinių projektus, siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą ir sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, upeliai buvo ištiesinti (sureguliuoti) tam, kad efektyviai nuvestų perteklinį vandenį nuo dirbamos žemės plotų, t. y. skirti žemei sausinti. Sureguliuoti upeliai, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2004 m balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“, kaip melioracijos sistemų nuleidžiamieji grioviai įtraukti į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, o ši apskaita yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis. Jei jie bus netinkamai prižiūrimi, rekonstruojami ar apleisti, suges visa melioracijos sistema, žemės sklypai bus užsemti ir nebus galima naudoti pagal jų paskirtį. Tačiau, Aplinkos ministerija sureguliuotus upelius traktuoja tik kaip gamtinius objektus ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastru, todėl melioracijos tikslu ištiesintus upelius į kadastrą įtraukia kaip upes bei šiuos duomenis teikia Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojui. ŽŪM ne kartą nurodė AM, jei sureguliuoti upeliai, funkciniais ryšiais susiję su melioracinėmis sistemomis, bus netinkamai prižiūrimi, rekonstruojami ar apleisti, suges visa melioracijos sistema, žemės sklypai bus užsemti ir nebus galima naudoti pagal jų paskirtį.
Todėl ŽŪM, teikdama pastabas dėl Nutarimo projekto, nesutinka su jo nuostatomis, kuriomis netaikoma saugotinų medžių išimtis sureguliuotų upelių, funkciniais ryšiais susijusių su melioracine sistema, vagoms, nors tokios išimtys, atsižvelgiant į funkcionalumą, taikomos kitiems Nutarimo papunkčiuose nurodytiems objektams (saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams, energetikos, geležinkelio objektams). Taip pat ŽŪM ne kartą siūlė AM peržiūrėti aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), naikinant leidimus ar supaprastinant jų išdavimo tvarką melioracijos sistemoms. Tačiau Aplinkos ministerija, nesuderinusi su ŽŪM, pakeitė Aprašą, kurį patvirtino 2017 m. sausio 3 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-11. Apraše įtvirtintos reikalavimų formuluotės, dėl kurių ŽŪM prieštarauja. Pritariame Žemės ūkio rūmų pasiūlymui padidinti saugotinų medžių skersmenį pakrantės apsaugos juostoje (Nutarimo projekto priedo 8 punktas). Taip pat manome, kad Nutarimo projekto priedo 5.2 papunktyje nurodytas saugotiniems priskiriamų medžių diametras privalo išlikti toks pats, koks buvo nurodytas pirminiame Nutarimo projekto variante, kuris buvo teikiamas AM 2017-12-05 raštu Nr. (12.6)-D8-8060 ir suderintas su ŽŪM, t. y. saugotinų medžių diametras privačioje žemėje turi būti 50 cm vietoj Nutarimo projekte nustatytų 30 cm. Papildomai pažymime, kad Žemės ūkio ministerija gauna nusiskundimų dėl valstybinės miškų inventorizacijos specialistų savivalės atliekant valstybinę miškų inventorizaciją.
Piliečiai skundžiasi, kad valstybinės miškų inventorizacijos specialistai, atlikę miškų inventorizaciją, neinformuoja jų, kaip žemės sklypų savininkų, apie miškų įtraukimą į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę (toliau – Duomenų bazė). Be to, labai maža dalis valstybinės miškų inventorizacijos specialistų, atlikę valstybinių miškų inventorizaciją, informuoja Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės (šiuo atveju miškų) valdytoją, apie apaugusių mišku žemės plotų įrašymą į Duomenų bazę. Piliečių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nežinojimas apie apaugusių mišku žemės plotų įrašymą į Duomenų bazę sukelia nesusipratimų norint naudoti žemę pagal žemės naudojimo paskirtį, t. y. siekiant išsikirsti (išsivalyti) mišku apaugančius žemės plotus. Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-409/3D-331 (toliau – Įsakymas) nustatyta tvarka. Pagal minėtą tvarką inventorizaciją atliekantis asmuo, inventorizavęs medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę, inventorizacijos duomenis perduoda Valstybinei miškų tarnybai, kuri, gavusi valstybinės ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, jais apaugusių žemės plotų duomenis įrašo į Duomenų bazę.
Siekdama išspręsti pirmiau keliamą problemą dėl miško valdytojų neinformavimo atlikus valstybinę miškų inventorizaciją Žemės ūkio ministerija patikslino Įsakymą ir Įsakymo projekte siūlė numatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba privalo raštu informuoti miško valdytojus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą. Be to, Įsakymo projekte siūlėme numatyti, kad miško žemės sklypo valdytojas turi informuoti raštu Valstybinę miškų tarnybą apie savo apsisprendimą dėl žemės ūkio naudmenos keitimo į miško naudmeną. Kai miško žemės sklypo valdytojas raštu informuoja Valstybinę miškų tarnybą, kad neketina žemės ūkio naudmenų keisti į miško naudmenas, miško žemės sklypas turi būti išbraukiamas iš ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazės. Minėti siūlymai Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2D-10(12.141E) buvo pateikti Aplinkos ministerijai, tačiau pastaroji siūlymams nepritarė.<...>“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-03 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1675 (toliau – projektas),
2018-10-03 tačiau siūlyti projektą tobulinti ir atsižvelgti į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siūlome atsisakyti projekte numatytos naujos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies, kadangi siūlomoje įtvirtinti nuostatoje numatytas su želdinių inventorizacijos atlikimu ir duomenų suvedimu į duomenų bazę siejamas apribojimas išduoti leidimus kirsti, pertvarkyti saugotinus želdynus ir želdinius, tačiau toks ribojimas neproporcingai apribotų privačių asmenų teisę vykdyti saugotinų želdynų ir želdinių kirtimus ar kitokį jų pertvarkymą, kadangi, kaip numatyta įstatymo
želdinių inventorizavimą ir apskaitą organizuoja bei jų duomenų bazes tvarko savivaldybės, be to, minėta asmenų teises ribojanti aplinkybė nėra apibrėžta laike. Pritarti
įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytiems nepriklausomiems ekspertams, kaip teisės vykdyti veiklą ribojimus, bei reikalavimus želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovams ir specialistams numatyti projekte, kadangi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Pritarti
dalies nuostatų ir projektu keičiamo 20 straipsnyje nustatyti tik bendro pobūdžio nuostatas, kurios būtų detalizuojamos (ir yra detalizuotos) poįstatyminiu teisės aktu dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktas nurodo, kad medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ yra nustačiusi kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems derinant juos su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis (teritorijos klasifikuojamos pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdus) arba su Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (atsižvelgta į apsaugos zonų ir juostų klasifikaciją). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų normose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atstatymo“). Jei projekto rengėjai neatsižvelgtų į šiame punkte pateiktą siūlymą, siūlytume atsisakyti projektu siūlomo naujo įstatymo
saugotiniems kriterijų, ir projekte apibrėžti saugotinų želdinių sąvoką, kadangi projektu keičiamos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio
įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu suteikiama teisė privačioje žemės valdoje ir privačioje namų valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems želdiniams, šios žemės savininkams tvarkyti savo nuožiūra, o projektu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
želdiniai priskiriami saugotiniems.
Be to, minėtas želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijus nėra tinkamas, nes remiasi žemės nuosavybės forma kaip požymiu ir vien šis kriterijus nenusako želdinių vertingumo ir iš to kylančios būtinybės pripažinti juos saugotinais ir apriboti jų tvarkymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma apibrėžti saugomų želdinių sąvoką, o saugotinų želdinių sąvokos nesiūloma apibrėžti. Pritarti
vadovaujantis ir kas turi nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų identifikuota, kuris želdinys svarbus visuomenei, bei nurodyti, kokios srities ekspertas ir kaip įvertins visuomeninę želdyno svarbą. Projektu siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, susijusi su dendrologiniu, istoriniu, ekologiniu požiūriu visuomenei svarbiu želdynu ar želdiniais, nėra aiški, taip pat projekte nenurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis minėti želdiniai tampa svarbiais visuomenei, kas nustato ar skelbia juos svarbiais.
Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kad Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdinių būklės ekspertizę privačioje ir valstybinėje žemėje dėl želdinių istorinės, ekologinės, estetinės svarbos ir reikšmingumo visuomenei įvertinimo atlieka nepriklausomi ekspertai. Pritarti
straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo bei siūlomo naujo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei pakeisti įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, o valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik išimtiniais atvejais ir nustatytam terminui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atitinka minėtą bendrąją taisyklę, kuriame numatyta, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, tačiau šiuo metu galiojančioje įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.
Be to, projekte yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų – projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja želdynų ir želdinių inventorizavimą ir t. t., tačiau projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Pritarti
įsigaliojus siūlomiems įstatymo pakeitimams, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų papildomoms ar išplečiamoms esamoms Aplinkos ministerijos funkcijoms vykdyti (projektu keičiamo 9 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 6 ir 10 punktai), taip pat numatomoms papildomoms ar išplečiamoms esamoms savivaldybių institucijų funkcijoms vykdyti (projektų keičiamo 10 straipsnio
d. nutarime „Dėl valstybės tarnybos“ yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Pritarti
2018-10-03 7.
Siūlome projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio
vadovai ir specialistai vykdydami savo veiklą privalo laikytis šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą nuostata dėl minėtų asmenų atsakomybės. Įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Administracinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas nustato bei administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau šiame teisės akte nėra reglamentuojama želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovų ar specialistų atsakomybė dėl teisės aktų pažeidimų rengiant želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektus ar juos įgyvendinant. Pritarti
„privati namų valda“ ir „privati valda“ ir vartoti Lietuvos Respublikos žemės
įstatyme apibrėžtą sąvoką „žemės valda“ ar „žemės sklypas“, nurodant nuosavybės formą, bei atitinkamai pakeisti projektu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi projekte apibrėžtų ir naudojamų sąvokų „privati namų valda“ ir „privati valda“ naudojimo tikslas bei būtinumas įvesti šias sąvokas kaip specialias sąvokas tik Lietuvos Respublikos želdynų įstatymui (toliau – įstatymas) nėra pagrįstas aiškinamajame rašte. Pritarti
želdinių arba saugotinų želdinių sąvoką (jei tokia sąvoka būtų apibrėžta), kadangi projektu siūlomos apibrėžti saugomų želdinių sąvokos apibrėžimas iš dalies kartojamas projektu siūlomoje keisti 3 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 15 punktuose bei 16 straipsnio 2 dalyje. Pritarti 11.
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nurodant, kad Aplinkos ministerija koordinuoja tik formalųjį mokymą, kadangi, įvertinus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalyse apibrėžtas formaliojo ir neformaliojo švietimo sąvokas, darytina išvada, kad tik formalusis švietimas siejamas su kvalifikacijos įgijimu ar kompetencijos, reikalingos įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijoms atlikti, pripažinimu. Pritarti
vartojamas sąvokas su galiojančiomis įstatymo nuostatomis, projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodant, kad Aplinkos ministerija nustato medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, kadangi galiojančio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija nustato medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, o projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatoma, kad Aplinkos ministerija nustato saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo vertės atlyginimo tvarką. Pritarti
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, numatančias, kad savivaldybės nustato želdinių atkuriamąją vertę, suderinti su įstatymo 26 straipsniu, kuriame nurodoma, kad Aplinkos ministerija nustato Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius. Pritarti
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos papildymo kaip ne šio įstatymo reglamentavimo dalyko. Pritarti
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2018-10-18) projektą atsižvelgiant į visas gautas pastabas ir pasiūlymus bei į tai, kad 2017 m. balandžio 21 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 sudaryta darbo grupė naujam Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1675) atmesti. Pritarti
komitetas svarsto naujos redakcijos LR Vyriausybės pateiktą Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383, atmesti Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1675. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė