Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 52 punktą ir jį išdėstyti taip: „52. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai nuo Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo projektu (toliau-Projektas ) siekiama nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis nustatomas buvusios sodybos faktas ir vieta saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nurodoma, kad buvusi sodyba tai vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, tačiau jis neišliko. Jo buvimo faktas nustatomas pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nesant išlikusių dokumentų, juridinis faktas - teismo keliu. Teisės aktuose nurodomi trys savarankiški būdai, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomose teritorijose: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį galimas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Vadovaujantis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismui, priimant sprendimą dėl buvusios sodybos fakto ir vietos nustatymo ne visada pakanka turimos informacijos ar fizinių asmenų liudijimo. Todėl šiame procese turėtų dalyvauti iš ekspertų sudaryta komisija, kurios veikla būtų reglamentuota teisės aktais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Saugomų teritorijų įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu buvusios sodybos faktas ir vieta saugomose teritorijose nustatoma pagal statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimą, tos teritorijos planus, žemėlapius ir panašius dokumentus, kuriuose pažymėta buvusi sodyba. Jei nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų, tai sodybos buvimo juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismo sprendimu. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti aiškesnį reglamentavimą priimant sprendimą dėl buvusios sodybos saugomose teritorijose fakto ir vietos nustatymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus išvengiant konfliktinių situacijų ir nestabdant projekto įgyvendinimo. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti kai kuriuos buvusios sodybos nustatymo tvarkos reglamentuojančius teisės aktus
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų gauta nebuvo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„buvusi sodyba“, „saugomos teritorijos“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 52 dalyje siūloma nustatyti, kad buvusia sodyba būtų laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai nuo Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) (past. – pabraukta mūsų) buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais apsektais:
Pirma, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti datą - 2018 m. vasario 16 d., su kuria būtų siejamas buvusios sodybos buvimo fakto nustatymas. Be to, nėra aišku, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas būtų realiai įgyvendinamas: ar pagal kartografinius dokumentus, ar nustatant buvusios sodybos juridinį faktą teisme būtų galima įrodyti konkrečią sodybų pastatymo dieną ir pan.
Antra, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą“ turinys, t. y., nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar Mokslinės archeologijos komisijos išvada ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašas būtų laikomi kaip papildomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, ar šie dokumentai būtų laikomi vieninteliais įrodymais tokiose bylose. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 2 dalį Civilinio proceso kodeksas turi pirmenybę jo nuostatų prieštaravimo kitiems įstatymams atveju, todėl sodybos buvimo juridinis faktas teisme galės būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (inter alia liudytojų parodymais, archyviniais dokumentais), neapsiribojant vien tik Mokslinės archeologijos komisijos išvada ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašu. Trečia, projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą. Svarstytina, ar tokios skirtingos buvusių sodybų atstatymo sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose atitinka teisėkūros aiškumo ir proporcingumo principus. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. Ketvirta, nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas privalėtų patvirtinti buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą.
Penkta, manytume, kad projekto nuostatose žodžiai „Lietuvos valstybės atkūrimo“ yra pertekliniai, todėl siūlytume jų atsisakyti. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 3. Projektas papildytinas nuostatomis, kuriose būtų nustatytas teisinis reguliavimas dėl asmenų teisių, įgytų pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus leidimus dėl buvusių sodybų atstatymo. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, nurodant įstatymą pasirašančio subjekto pareigas, žodis „Lietuvos“ nėra rašomas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1707), kuriame siūloma keisti buvusių sodybų atstatymo reglamentavimą miškuose.
Svarstytina, ar, siekiant suvienodinti buvusių sodybų atstatymo reglamentavimą tiek saugomose teritorijose, tiek miškuose, nereikėtų minėto ir teikiamo projektų svarstyti kartu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1674, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Aplinkos apsaugos komitetas
2018-09-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 52 dalyje siūloma nustatyti, kad buvusia sodyba būtų laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai nuo Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) (past. – pabraukta mūsų) buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais apsektais:
Pirma, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti datą
Antra, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą“ turinys, t. y., nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar Mokslinės archeologijos komisijos išvada ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašas būtų laikomi kaip papildomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, ar šie dokumentai būtų laikomi vieninteliais įrodymais tokiose bylose. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 2 dalį Civilinio proceso kodeksas turi pirmenybę jo nuostatų prieštaravimo kitiems įstatymams atveju, todėl sodybos buvimo juridinis faktas teisme galės būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (inter alia liudytojų parodymais, archyviniais dokumentais), neapsiribojant vien tik Mokslinės archeologijos komisijos išvada ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašu. Trečia, projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą. Svarstytina, ar tokios skirtingos buvusių sodybų atstatymo sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose atitinka teisėkūros aiškumo ir proporcingumo principus. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. Ketvirta, nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas privalėtų patvirtinti buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą.
Penkta, manytume, kad projekto nuostatose žodžiai „Lietuvos valstybės atkūrimo“ yra pertekliniai, todėl siūlytume jų atsisakyti. Pritarti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1
oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1
nuostatomis, kuriose būtų nustatytas teisinis reguliavimas dėl asmenų teisių, įgytų pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus leidimus dėl buvusių sodybų atstatymo. Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, nurodant įstatymą pasirašančio subjekto pareigas, žodis „Lietuvos“ nėra rašomas. Įstatymo projektą Nr.
Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1
Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-05)1
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1707), kuriame siūloma keisti buvusių sodybų atstatymo reglamentavimą miškuose. Svarstytina, ar, siekiant suvienodinti buvusių sodybų atstatymo reglamentavimą tiek saugomose teritorijose, tiek miškuose, nereikėtų minėto ir teikiamo projektų svarstyti kartu. Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-02-28)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1674, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tyrimų tarnyba (2018-04-26)1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1674 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 52 dalies nuostatas ir jas papildyti „buvusios sodybos“ terminu bei nustatyti, kad „Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai nuo Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario
paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą.“ Manome, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
numatoma Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisija (toliau – Komisija), įgyvendindama Projekto nuostatas, galės nustatyti buvusios sodybos buvimo konkrečioje vietoje faktą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymą būtina nustatyti, ar sodyba saugomoje teritorijoje buvo pastatyta teisėtai. Šiuo aspektu kyla pagrįstų abejonių, ar Komisija realiai tokį faktą galėtų konstatuoti.
Papildomai vertintina ar įgaliojimų Komisijai ir kitiems jos veikloje dalyvaujantiems asmenims suteikimas (nustatyti prieš daug metų, pavyzdžiui, prieš 100 metų, buvusius faktus) visais atvejais leis užtikrinti precizišką įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir priimti objektyvius sprendimus. Egzistuoja tikimybė, kad tokių (taip pat susijusių) įgaliojimų suteikimas Komisijai ir (ar) kitiems jos veikloje dalyvaujantiems asmenims galimai sudarytų sąlygas pasielgti nesąžiningai, nes Komisijos sprendimo paneigimo galimybės yra ribotos, o objektyvios tiesos (pavyzdžiui, ar 1918 metais saugomoje teritorijoje buvo sodyba) nustatymas yra sunkiai įgyvendinamas. 2. Projekte numatoma, kad buvusios sodybos buvimo juridinį faktą nustatytų teismas pagal Komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra atskleistų nei Komisijos sudarymo ir veiklos, nei buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašo esminių nuostatų, todėl šiuo atveju objektyviai neįmanoma antikorupciniu požiūriu įvertinti Projekto nuostatų. Loginio išbaigtumo požiūriu Projektu būtų tikslinga aiškiai apibrėžti laikotarpį iki kada pastatytos (tačiau neišlikusios) sodybos būtų laikomos teisėtai pastatytomis, nes, pavyzdžiui, tam tikru laikotarpiu (pvz., po II pasaulinio karo, ar po 1990 m. kovo 11 d.) pastatytų neteisėtų statinių (dėl neteisėtos statybos) gali būti neužfiksuota kartografinėje medžiagoje, tačiau nustatant juridinį faktą gali būti bandoma sodybą atstatyti. Pritarti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
K.Bacvinka (2018-05-09)1 Siūloma numatyti ne konkretų laiką per kurį yra nustatomas buvusios sodybos faktas, o atitinkamas laikotarpis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip: „52. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai, nuo Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) laikotarpyje, nuo XX a. pradžios, buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas
(namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašą.“ Nepritarti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-08-01)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-675 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1674 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siūloma formuluotė, apibrėžianti juridinio fakto nustatymo pagrindus, prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatoms dėl įrodymų teikimo ir jų vertinimo, nes pagal Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 2 dalį, kai yra prieštaravimų tarp Civilinio proceso kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso normomis; taip pat pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visaspusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. 2. Skirtingas buvusių sodybų atstatymo reglamentavimas saugomose teritorijose ir miško žemėje (vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvusių sodybų miško žemėje faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus; jeigu jų neišliko, – nustatant juridinį faktą) neatitinka teisėkūros aiškumo ir proporcingumo principų, nes sudaromos sąlygos taikyti dvejopą teisinį reguliavimą, kai buvusi sodyba yra miško žemėje, kuri yra saugomoje teritorijoje. 3. Siūlomas teisinis reguliavimas – nustatyti datą, su kuria siejamas buvusios sodybos fakto nustatymas, būtų teisiškai nekorektiškas, nes kartografiniuose dokumentuose nefiksuojama sodybos pastatymo data. Nustatant buvusios sodybos juridinį faktą teisme, būtų sudėtinga įrodyti konkrečią sodybos pastatymo dieną. Aiškinamajame rašte nepagrįsta, kuo remiantis
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: atmesti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1467, atsižvelgus į gautas Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Objektyviai to negalima nustatyti neįvertinus Projekte numatomos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos veiklos ir Buvusios sodybos fakto nustatymo tvarkos reglamentuojančių teisės aktų.