Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi
teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Keičiant seniūnijos formą asmuo negali būti be konkurso skiriamas į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno pareigas, jeigu jis seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūno pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus arba šias pareigas ėjęs daugiau kaip vienerius metus per eilinį (metinį) tarnybinės veiklos vertinimą buvo įvertintas patenkinamai ar nepatenkinamai.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo - priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarka (ypatumai)
įstaigos vadovas – priimamas į pareigas konkurso būdu penkeriems metams. Tas pats asmuo tos pačios seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.
biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu yra tikrinamas pretendento tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų šio įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. 3. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas tikrina pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija. Ši komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodo du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvauja konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. 4. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, kurią pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą. Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvavo mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 5. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.
Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinko vienodą balsų skaičių, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio
konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendruosius reikalavimus. 3. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendraisiais reikalavimais, iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Teikia:
Seimo narys Algis Strelčiūnas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) skelbia vietos gyventojų apklausą, išskyrus apklausą šio įstatymo 31¹ straipsnyje nustatytu atveju;“. 2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi
teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Kai keičiama seniūnijos forma, asmuo negali būti be konkurso paskirtas į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno pareigas, jeigu jis seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūno pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus arba šias pareigas ėjęs daugiau kaip vienerius metus per paskutinį kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą buvo įvertintas patenkinamai ar nepatenkinamai.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo - priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarka
įstaigos vadovas – priimamas į pareigas konkurso būdu penkeriems metams. Tas pats asmuo tos pačios seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.
biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu yra tikrinamas pretendento tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. 3. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas tikrina pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija. Ši komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodo du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvauja konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Jeigu konkurso komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, tinkamu eiti šias pareigas pripažįsta tik vieną pretendentą, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. 4. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, taikant tiesioginio gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose apklausos būdą, kurią pagal Vyriausybės nustatytą tvarką organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą. Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvavo mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa organizuojama pakartotinai.
Pakartotinai apklausai netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 5. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinko vienodą balsų skaičių, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“
Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi: „3. Apklausos, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų pretendentų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas, rengiamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintu tokių atrankų skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. lapkričio
į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą. Teikia: Seimo narys Algis Strelčiūnas
Projekto Nr. XIIIP-1669(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) skelbia vietos gyventojų apklausą, išskyrus apklausą šio įstatymo 31¹ straipsnyje nustatytu atveju;“. 2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Kai keičiama seniūnijos forma, asmuo negali būti be konkurso paskirtas į seniūnijos
31 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos
direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarka
įstaigos vadovas – priimamas į pareigas konkurso būdu penkeriems metams. Tas pats asmuo tos pačios seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2.
įstaigos vadovo – pareigas metu yra tikrinamas pretendento tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta tinkamesniu eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. 3. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas tikrina pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija. Ši komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodo du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvauja konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Jeigu konkurso komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, tinkamu eiti šias pareigas pripažįsta tik vieną pretendentą, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. 4. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, taikant tiesioginio gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose apklausos būdą, kurią pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką skelbia ir organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą.
Jeigu pirmą kartą organizuotoje gyventojų apklausoje dalyvavo mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 5. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surenka vienodą balsų skaičių, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi: „3. Apklausa, nurodyta šio įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje, skelbiama, organizuojama ir vykdoma vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintu tokios apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. lapkričio 1 d. patvirtina konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
DĖL Vietos savivaldos įstatymo nr. i-533 31 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 (1) straipsniu
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 eilės straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo sudarytos teisinės prielaidos seniūnijas steigti dviejų formų: seniūniją – kaip savivaldybės administracijos filialą ir seniūniją – kaip biudžetinę įstaigą. Seniūniją steigiant kaip biudžetinę įstaigą jai nustatoma teisė ir pareiga teikti tam tikras viešąsias paslaugas. Tokios formos seniūnijos veiklos ir finansinis savarankiškumas yra didesnis, o jos vadovo - seniūno - statusas aukštesnis: šios seniūnijos formos vadovas - seniūnas yra įstaigos vadovas. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas, nepriklausomai nuo galimų dviejų skirtingų seniūnijos formų, nustato tą pačią seniūnų priėmimo į pareigas tvarką: seniūnas į pareigas skiriamas konkurso būdu, po to kai pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas nustatyta tvarka įvertina pretendentų atrankos komisija, sudaryta iš 7 asmenų, iš kurių 3 ar keturi nariai yra išplėstinių seniūnijų sueigų deleguoti atstovai. Kaip rodo ne kartą vykdytos gyventojų apklausos, gyventojai norėtų, kad seniūnai į pareigas būtų ne skiriami, bet renkami. Tokiu būdu seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai galėtų ne per savo atstovus - seniūnijų išplėstinių sueigų deleguotus atstovus - bet tiesiogiai dalyvauti arčiausiai jų esančių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas procese. Visgi, seniūnų kaip karjeros valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas rinkimų būdu neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų bendrųjų karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas principų ir, nepakeitus dabartiniu metu įtvirtintą seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) statusą nerealizuotinas.
Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokią seniūnijos - biudžetinės įstaigos - vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo - vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką, siekiant sudaryti teisines sąlygas šios formos seniūnijos vadovo seniūno priėmimo į pareigas procese tiesiogiai dalyvauti seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatyta, jog seniūnas į pareigas yra priimamas konkurso būdu vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Konkurso į seniūno pareigas metu yra tikrinamas pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas. Pretendentų tinkamumą vertina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta pretendentų į seniūno pareigas atrankos komisija, sudaryta iš 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 nariai būtų seniūnijos išplėstinės sueigos deleguoti atstovai.
Seniūnu yra skiriamas tinkamiausias pretendentas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokią seniūnijos - biudžetinės įstaigos - vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo - vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas tikrintų pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija, kuri, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teiktų savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodytų du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvautų konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape būtų vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, kurią pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką organizuotų savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa būtų skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvautų ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą. Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvautų mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa būtų organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai nebūtų taikomas nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas būtų skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinktų vienodą balsų skaičių, konkursas būtų skelbiamas neįvykusiu ir būtų skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos pasekmės: aktyvesnis vietos bendruomenės įsitraukimas į vietos sprendimų priėmimą, didesnis pasitikėjimas viešąja valdžia ir jos sprendimais, geresnis visuomenės atstovavimas, skaidresnis bei viešesnis tinkamiausio kandidato seniūno pareigoms užimti atrankos procesas. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeniniei situacijai šis įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai šis įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendruosius reikalavimus. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendraisiais reikalavimais, turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekte nėra naujų savokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendruosius reikalavimus. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo ir vykdymo bendraisiais reikalavimais, turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus šį įstatymą savivaldybės turės numatyti papildomas lėšas iš savivaldybės biudžeto, reikalingas gyventojų apklausų organizavimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad šie projektai būtų įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra
"seniūnas", "vietos savivalda", "gyventojų
apklausa". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Algis Strelčiūnas
DĖL Vietos savivaldos įstatymo nr. i-533 20, 31,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 eilės straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo sudarytos teisinės prielaidos seniūnijas steigti dviejų formų: seniūniją – kaip savivaldybės administracijos filialą ir seniūniją – kaip biudžetinę įstaigą. Seniūniją steigiant kaip biudžetinę įstaigą jai nustatoma teisė ir pareiga teikti tam tikras viešąsias paslaugas, jos veiklos nuostatus tvirtina savo sprendimu savivaldybės taryba. Tokios formos seniūnijos veiklos ir finansinis savarankiškumas yra didesnis, o jos vadovo - seniūno - statusas aukštesnis: šios seniūnijos formos vadovas - seniūnas yra įstaigos vadovas. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas, nepriklausomai nuo galimų dviejų skirtingų seniūnijos formų, nustato tą pačią seniūnų priėmimo į pareigas tvarką: seniūnas į pareigas skiriamas konkurso būdu, po to kai pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas nustatyta tvarka įvertina pretendentų atrankos komisija, sudaryta iš 7 asmenų, iš kurių 3 ar keturi nariai yra išplėstinių seninijų sueigų deleguoti atstovai. Kaip rodo ne kartą vykdytos gyventojų apklausos, gyventojai norėtų, kad seniūnai į pareigas būtų ne skiriami, bet renkami. Tokiu būdu seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai galėtų ne per savo atstovus - seniūnijų išplėstinių sueigų deleguotus atstovus - bet tiesiogiai dalyvauti arčiausiai jų esančių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas procese. Visgi, seniūnų kaip karjeros valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas rinkimų būdu neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų bendrųjų karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas principų ir, nepakeitus dabariniu metu įtvirtintą seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) statusą nerealizuotinas.
Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokią seniūnijos - biudžetinės įstaigos - vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo - vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką, siekiant sudaryti teisines sąlygas šios formos seniūnijos vadovo seniūno priėmimo į pareigas procese tiesiogiai dalyvauti seniūnijos aptarnautamos teritorijos gyventojams. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatyta, jog seniūnas į pareigas yra priimamas konkurso būdu vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Konkurso į seniūno pareigas metu yra tikrinamas pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas. Pretendentų tinkamumą vertina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta pretendentų į seniūno pareigas atrankos komisija, sudaryta iš 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 nariai būtų seniūnijos išplėstinės sueigos deleguoti atstovai.
Seniūnu yra skiriamas tinkamiausias pretendentas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokią seniūnijos - biudžetinės įstaigos - vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo - vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarką. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas tikrintų pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija, kuri, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teiktų savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodytų du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvautų konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Jeigu konkurso komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, tinkamu eiti šias pareigas pripažįntų tik vieną pretendentą, konkursas būtų skelbiamas neįvykusiu ir būtų skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.
Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape būtų vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, kurią, siekiant nepažeisti konstitucinio lygybės prieš įstatymą principo, pagal visoms savivaldybėms vienodai taikomą Vyriausybės patvirtintą tokių apklausų skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką rengtų savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa būtų skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvautų ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą. Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvautų mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa būtų organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai nebūtų taikomas nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas būtų skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinktų vienodą balsų skaičių, konkursas būtų skelbiamas neįvykusiu ir būtų skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas priimamas penkeriems metams ir tas pačias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos pasekmės: aktyvesnis vietos bendruomenės įsitraukimas į vietos sprendimų priėmimą, didesnis pasitikėjimas viešąja valdžia ir jos sprendimais, geresnis visuomenės atstovavimas, skaidresnis bei viešesnis tinkamiausio kandidato seniūno pareigoms užimti atrankos procesas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeniniei situacijai šis įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai šis įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekte nėra naujų savokų ar terminų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų iki 2018 m. lapkričio 1 d. nustatyti konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus šį įstatymą savivaldybės turės numatyti papildomas lėšas iš savivaldybės biudžeto, reikalingas gyventojų apklausų organizavimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad šie projektai būtų įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra
"seniūnas", "vietos savivalda", "gyventojų
apklausa". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keisti seniūno skyrimo į pareigas tvarką ir nustatyti, kad konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo (valstybės tarnautojo) pareigas metu konkurso komisija savivaldybės administracijos direktoriui teikiamoje išvadoje nurodo du geriausiai įvertintus pretendentus. Dėl šių pretendentų būtų rengiama seniūnijos aptarnaudamos teritorijos gyventojų apklausa (toliau – gyventojų apklausa). Šios apklausos rezultatai būtų privalomi pasirenkant seniūną – biudžetinės įstaigos vadovą iš dviejų atrinktų pretendentų. Į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo pareigas būtų skiriamas daugiau balsų gyventojų apklausoje surinkęs pretendentas. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 44 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti tos savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašą. Ši nuostata pakartojama ir projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavedimu jo pavaduotojas gyventojų apklausą organizuoja „pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką“.
Šiuo metu galiojančio įstatymo 38 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas leidžia pasirinkti labai skirtingus ir galimai skirtingą įtaką gyventojų apklausos rezultatams turinčius apklausos būdus (tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose; gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant; atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose), nenurodant aiškiai apibrėžtų vieno ar kito būdo pasirinkimo pagrindų ar sąlygų. Vadinasi, skirtingose savivaldybėse jų tarybos gali nustatyti skirtingą gyventojų apklausos tvarką, nes galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtinti tik kai kurie bendrieji tokios apklausos organizavimo aspektai, o teikiame projekte nesiūloma įtvirtinti vienodos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos, kuri būtų vienoda visose savivaldybėse. Taigi, manytina, kad vienodą statusą turinčių seniūnų – biudžetinės įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų) skyrimo į pareigas tvarka savivaldybėse būtų skirtinga ir tai sąlygotų nevienodas šių pareigų užėmimo galimybes, kai vienas iš dviejų pretendentų pasirenkamas atsižvelgiant tik į gyventojų apklausos rezultatus skirtingose savivaldybėse, ir vienos savivaldybės skirtingose seniūnijose (pasirenkant skirtingą gyventojų apklausos būdą). Toks siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas.
Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Toks reguliavimas taip pat pažeistų Konstitucijos
lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio
sąlygą „per eilinį (metinį) tarnybinės veiklos vertinimą buvo įvertintas patenkinamai ar nepatenkinamai“. Tokia nuostata nedera su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, numatančiomis kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą. Be to, iš minėtos projekto nuostatos nėra aišku, ar rašoma apie paskutinį kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimą, ar apie bet kurį vertinimą per visą pareigų ėjimo laikotarpį. 3. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje nustatant, kad konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu atrenkami du pretendentai (dėl kurių vykdoma gyventojų apklausa) turėtų būti aptariama išimtis, kai konkurse dalyvauja tik vienas asmuo. 4. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad privalomas pasekmes turinti ir valstybės tarnautojo statuso įgijimą lemianti gyventojų apklausa laikoma įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau, kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų.
Toks siūlomas reguliavimas vertintinas kaip neproporcingas esamam apklausų reglamentavimui bei diskredituojantis patį gyventojų dalyvavimą seniūno skyrime. Pažymime, kad pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį gyventojų apklausos rezultatai nėra privalomi, jų rezultatai yra tik patariamojo pobūdžio. Nepaisant to, savivaldybės taryba apklausai teiktus klausimus privalo svarstyti (nebūdama įpareigota priimti sprendimą) tik tuo atveju, jei dėl jų pasisakė ne mažiau, kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, t.y., tris kartus daugiau, nei projektu siūlomas nustatyti privalomam sprendimui būtinas procentas (galiojančio įstatymo 45 straipsnis). 5. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad gyventojų apklausą organizuoja „savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 44 straipsnį gyventojų apklausas organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1669 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1669 pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-27
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31,
projekto Nr. XIIIP-1669(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1669(2) pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti konkretų seniūnijos gyventojų apklausos būdą (numatytą Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte), taikomą pasirenkant vieną iš dviejų pretendentų į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo
37 straipsnio 3 dalyje žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“ yra brauktini. 3. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad privalomas pasekmes turinti ir valstybės tarnautojo statuso įgijimą lemianti gyventojų apklausa (numatyta Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte) laikoma įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau, kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų. Toks siūlomas reguliavimas vertintinas kaip neproporcingas esamam apklausų reglamentavimui bei diskredituojantis patį gyventojų dalyvavimą seniūno skyrime.
Pagal tokią gyventojų dalyvavimo apklausoje normą, daugiausiai balsų surinkusį pretendentą savivaldybės administracijos direktorius privalo skirti į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. Taigi, savivaldybės administracijos direktorius tampa tik formaliu gyventojų apklausoje išreikštos gyventojų valios įformintuoju, nors pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį gyventojų apklausos rezultatai nėra privalomi, jų rezultatai yra tik patariamojo pobūdžio ir šios nuostatos keisti (ar nauja nuostata pildyti 36 straipsnį) nesiūloma. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad savivaldybės taryba apklausai teiktus klausimus privalo svarstyti (nebūdama įpareigota priimti sprendimą) tik tuo atveju, jei dėl jų pasisakė ne mažiau, kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, t.y., tris kartus daugiau, nei projektu siūlomas nustatyti privalomam sprendimui būtinas procentas (galiojančio įstatymo 45 straipsnis). 4. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalies nuostata „pagal Vyriausybės nustatytą tvarką“, projekto
nutarimu patvirtintu tokių atrankų skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašu“ ir projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija <...> tvirtina konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą“ tarpusavyje nesuderintos. Būtina aiškiai įtvirtinti, kuri valstybės institucija (Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) ir kokį aprašą tvirtina. 5.
projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti seniūnijos gyventojų apklausos tikslus, jų nereikėtų kartoti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje. Šioje dalyje pakaktų nurodyti, kad projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje numatyta seniūnijos gyventojų apklausa skelbiama, organizuojama ir vykdoma pagal Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos, jeigu būtų laikomasi projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos) patvirtintą aprašą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus;
Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė; Kviestieji asmenys: Seimo narys Edmundas Pupinis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti konkretų seniūnijos gyventojų apklausos būdą (numatytą Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte), taikomą pasirenkant vieną iš dviejų pretendentų į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas, bei tokios apklausos paskelbimo, organizavimo ir vykdymo teisinį reglamentavimą nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame apraše (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, projekto 5 straipsnio 2 dalis), siūlytina nekeisti įstatymo 20 straipsnio 22 punkto nuostatos (projekto 1 straipsnis). Nepritarti Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad gyventojų apklausą skelbia savivaldybės administracijos direktorius, todėl tikslinga palikti projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma nustatyti išimtį, nepriskiriant tokios apklausos skelbimo mero įgaliojimams
Teisės departamentas, 2018-04-13 3,4
straipsnio 2 dalyje ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio
Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga projekto 3 straipsnio nuostatose žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“ palikti. Projekto 4 straipsnio nuostatas tikslinga patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento 5-ąją pastabą
Teisės departamentas, 2018-04-13 3.
Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹straipsnio
tarnautojo statuso įgijimą lemianti gyventojų apklausa (numatyta Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte) laikoma įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau, kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų. Toks siūlomas reguliavimas vertintinas kaip neproporcingas esamam apklausų reglamentavimui bei diskredituojantis patį gyventojų dalyvavimą seniūno skyrime. Pagal tokią gyventojų dalyvavimo apklausoje normą, daugiausiai balsų surinkusį pretendentą savivaldybės administracijos direktorius privalo skirti į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. Taigi, savivaldybės administracijos direktorius tampa tik formaliu gyventojų apklausoje išreikštos gyventojų valios įformintuoju, nors pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį gyventojų apklausos rezultatai nėra privalomi, jų rezultatai yra tik patariamojo pobūdžio ir šios nuostatos keisti (ar nauja nuostata pildyti 36 straipsnį) nesiūloma. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad savivaldybės taryba apklausai teiktus klausimus privalo svarstyti (nebūdama įpareigota priimti sprendimą) tik tuo atveju, jei dėl jų pasisakė ne mažiau, kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, t.y., tris kartus daugiau, nei projektu siūlomas nustatyti privalomam sprendimui būtinas procentas (galiojančio įstatymo 45 straipsnis). Nepritarti Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 3, prieš – 1, susilaikė – 3. Argumentai:
Tikslinga pritarti projektu siūlomam reikalavimui dėl ne mažesnio kaip 5 procentų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus dalyvavimo apklausoje, kad apklausa būtų laikoma įvykusia.
Nuostata dėl apklausos rezultatų privalomumo yra specialioji kitų gyventojų apklausų kontekste ir todėl yra pagrindo ją įtvirtinti, be to, įprasto konkurso atveju savivaldybės administracijos direktorius taip pat tik įformina konkurso rezultatus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-13 3, 4,5
straipsnio 4 dalies nuostata „pagal Vyriausybės nustatytą tvarką“, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostata „Vyriausybės nutarimu patvirtintu tokių atrankų skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašu“ ir projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija <...> tvirtina konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdomos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos skelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą“ tarpusavyje nesuderintos. Būtina aiškiai įtvirtinti, kuri valstybės institucija
Teisės departamentas, 2018-04-13 3,4
pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti seniūnijos gyventojų apklausos tikslus, jų nereikėtų kartoti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje. Šioje dalyje pakaktų nurodyti, kad projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 31¹ straipsnio 4 dalyje numatyta seniūnijos gyventojų apklausa skelbiama, organizuojama ir vykdoma pagal Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos, jeigu būtų laikomasi projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos) patvirtintą aprašą. Pritarti 6.
ministerijos, 2018-03-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1669(2) pažymime, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų projektui neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, 2018-05-15, 2018-05-233 Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 (1) straipsniu įstatymo projektu, Nr. XIIIP-1669(2) atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo projektu siūloma iš dalies keisti seniūno skyrimo į pareigas tvarką ir ją papildyti gyventojų apklausa, bei įvesti 5 metų kadencijas ir jų kiekį. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos nuomone, Šie papildymai yra pertekliniai ir pažeistų LR Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės principą, bei piliečių teisę lygiomis teisėmis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ir šiandien, prie esamo teisinio reglamentavimo, savivaldybėse neįvyksta konkursai laisvoms seniūno vietoms užimti. Tai lemia neproporcingas seniūnui priskirtų funkcijų, atsakomybės ir atlygio už tai buvimas. Seniūnų polifunkciškumui reikalingi atitinkami gebėjimai ir išsilavinimas, nuo teisinio iki inžinerinio. O nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, kuris apsunkins patekimą į šias pareigas, bei įves politinio atspalvio, kuris atsiras vykdant gyventojų apklausas, daugelis galimų pretendentų tiesiog nebenorės pretenduoti į šias pareigas.
Taip pat manome, kad numatytas teisinis reguliavimas stabdys ir seniūnijų - biudžetinių įstaigų kūrimosi procesą. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija atkreipia dėmesį ir į tai, kad užimant pareigas, nei vienam pareigūnui Lietuvoje netaikomas dvigubas atrankos būdas - konkursas ir rinkimai, šiuo atveju pavadinti „gyventojų apklausa“. Pastebėtina, kad ir pats įstatymo projekto autorius,aiškinamąjame rašte sutinka, jog „seniūnų kaip karjeros valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas rinkimų būdu neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų bendrųjų karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas principų ir, nepakeitus dabartiniu metu įtvirtintą seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) statusą, nerealizuotinas“. Tikėtina, kad dėl šios priežasties, projekto autorius, vietoje termino „rinkimai“ panaudojo „gyventojų apklausa“. Paanalizavus žodžio „apklausa“ ir „rinkimai“ reikšmes, akivaizdu, kad žodis
„apklausa“ neturi imperatyvių pasekmių, o jas pridėjus, gaunasi elementarūs
rinkimai, kurie šiuo atveju, yra negalimi. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria projekto autoriaus minčiai, kad priimant seniūną į seniūnijos - biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ir seniūną - filialo vadovą, skirtųsi priėmimo tvarka, tačiau tik turiniu, o ne procedūromis. Pavyzdžiui, testai ir klausimynai turėtų būti orientuoti pagal atliekamas funkcijas. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlo:
Nr. 1-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektui, Nr.
straipsnio paketimą, ir numatant, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija būtų sudaryta ne mažiau kaip 3/5 tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių sueigos deleguotų asmenų. Nepritarti Tikslinga pritarti projektui, nes juo siūlomas reglamentavimas sudarys teisines prielaidas:
1) aktyvesniam vietos bendruomenės įsitraukimui į vietos sprendimų priėmimą;
2) didesniam pasitikėjimui viešąja valdžia ir jos sprendimais;
3) geresniam visuomenės atstovavimui;
4) skaidresniam bei viešesniam tinkamiausio kandidato į seniūno pareigas atrankos procesui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys E. Pupinis, 2018-04-243 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti, jog konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape galėtų dalyvauti visi pirmajame etape keliamus reikalavimus atitikę kandidatai, o ne tik konkurso komisijos du geriausiai įvertintieji, kaip numatoma įstatymo projekte. Tiesiogiai seniūno priėmimo į pareigas procese dalyvaujantiems ir apklausų metu savo nuomonę reiškiantiems gyventojams padidėtų pasirinkimo galimybė, o visų kandidatų tinkamumas eiti seniūno pareigas labiau priklausytų nuo seniūnijoje gyvenančių asmenų, o ne nuo pretendentų atrankos vertinimo komisijos, kuri atrinktų tik du kandidatus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Konkurso į seniūno
Nepritarti Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 1, prieš – 5, susilaikė – 1. Argumentai: pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias tik dėl dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų tikslinga organizuoti gyventojų apklausas
E. Pupinis, 2018-04-243 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas
tikrina pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija. Ši komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodo du geriausiai įvertintus visus reikalavimus atitikusius pretendentus. Du geriausiai įvertinti Visi reikalavimus atitikę pretendentai į seniūno pareigas dalyvauja konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Jeigu konkurso komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, tinkamu eiti šias pareigas pripažįsta tik vieną pretendentą, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“ Nepritarti Pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias tik dėl dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų tikslinga organizuoti gyventojų apklausas
E. Pupinis, 2018-04-243 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu keli pretendentai surinko vienodą balsų skaičių, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“ Nepritarti Pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias tik dėl dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų tikslinga organizuoti gyventojų apklausas
A. Strelčiūnas, 2018-05-223 Argumentai: Seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo ir seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo įgaliojimai yra susiję su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams aktualių klausimų sprendimu ir bendradarbiavimu su gyventojais. Todėl yra tikslinga nustatyti, kad priėmimo į seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo – ir seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas konkurso tvarka būtų vienoda, t. y. antrajame etape būtų vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa. Be to, netikslinga riboti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – kadencijų skaičiaus, nes, jei seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – savo įgaliojimus įgyvendina gerai, turi gyventojų palaikymą, jis į pareigas galėtų būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹ straipsnis. Seniūno – biudžetinės įstaigos
vadovo – priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarka
pareigas konkurso būdu. penkeriems metams. Tas pats asmuo tos pačios seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Seniūnas – savivaldybės administracijos filialo vadovas – priimamas į pareigas neterminuotai. Seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – priimamas į pareigas penkeriems metams. 2. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas metu yra tikrinamas pretendento tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta esant tinkamesniu užimti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas. 3. Pretendentų tinkamumą eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas tikrina pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija. Ši komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, teikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadą, kurioje nurodo du geriausiai įvertintus pretendentus. Du geriausiai įvertinti pretendentai į seniūno pareigas dalyvauja konkurso į seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas antrajame etape. Jeigu konkurso komisija, įvertinusi visų pirmajame konkurso etape dalyvavusių pretendentų tinkamumą eiti seniūno pareigas, tinkamu eiti šias pareigas pripažįsta tik vieną pretendentą, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. 4. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo - pareigas antrajame etape vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, taikant tiesioginio gyventojų nuomonės įrašymo apklausos dalyvių sąrašo lapuose apklausos būdą, kurią pagal Vyriausybės nustatytą tvarką organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa skelbiama įvykusia, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą. Jeigu pirmą kartą organizuotoje apklausoje dalyvavo mažiau kaip 5 procentai tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti, po dviejų savaičių apklausa organizuojama pakartotinai. Pakartotinai apklausai netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl apklausoje dalyvaujančių gyventojų skaičiaus. 5. Per seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausą daugiausia balsų surinkęs pretendentas skiriamas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas. Jeigu per gyventojų apklausą abu pretendentai surinko vienodą balsų skaičių, konkursas skelbiamas neįvykusiu ir skelbiamas naujas konkursas į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.“ Nepritarti Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 3, prieš – 0, susilaikė – 5. Pritarti projektu siūlomam reguliavimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1669(3). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė