Projekto Projekto lyginamasis variantas
taip:
„3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus
įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.;“
taip:
„4) už neformaliojo vaikų švietimo programas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Neformalus švietimas yra svarbi švietimo sistemos sudedamoji dalis. Pagal Švietimo įstatymą, neformaliojo švietimo paskirtis – „tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas“. Neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) teikia bendrojo ugdymo mokyklos, mokyklos-daugiafunkciniai centrai, mokyklos-darželiai, formalųjį švietimą papildančios ugdymo įstaigos, t. y. muzikos, meno, sporto mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, t. y. vaikų darželiai, lopšeliai-darželiai, taip pat laisvieji mokytojai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, viešosios įstaigos, laisvieji mokytojai ir kiti teikėjai, atitinkantys švietimo ir mokslo ministro bei savivaldybių nustatytus NVŠ reikalavimus. Siekiant užtikrinti vaikų popamokinį užimtumą, tenkinti jų pažinimo, kūrybiškumo ir saviraiškos poreikius, sudarytos galimybės pasirinkti papildomas sporto, šokių, menų, etnokultūros, techninės kūrybos, kalbų, informacinių technologijų, sveikos gyvensenos, pilietiškumo, socialinio ugdymo ir kitas neformaliojo veikų švietimo programas. Mokyklų būreliai finansuojami iš mokinio krepšelio, o neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai – valstybės ir savivaldybių lėšomis per taip vadinamą NVŠ krepšelį, kuris šiuo metu sudaro 15 eurų per mėnesį vienam vaikui. Krepšelius skirsto savivaldybės pagal pasirašytas sutartis su NVŠ teikėjais.
Be to, savivaldybė, atsižvelgdama į prioritetus, gali nustyti kitokią NVŠ krepšelio lėšų sumą vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui ar skirtingus NVŠ krepšelių dydžius, bet jie negali būti mažesni nei 10 eurų ir didesni nei 20 eurų. Šiomis lėšomis gali būti apmokamos tik tiesiogiai su neformaliuoju ugdymu susijusios išlaidos. Tuo tarpu su ūkiu, patalpų išlaikymu susijusios išlaidos turi būti apmokamos iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, savivaldybės ar tėvų įmokų). Todėl labai dažnai tėvams už jų vaikų lankomus būrelius tenka mokėti papildomai savo lėšomis. O kai kurių būrelių kainos siekia iki 80 eurų per mėnesį. NVŠ krepšelis padengia tik 15 eurų. Dėl to mažas pajamas gaunantys gyventojai neretai neišgali leisti savo vaikų į tokius užsiėmimus. Kitas svarbus aspektas – NVŠ krepšelis skiriamas tik moksleiviams, t. y. vaikams nuo
mokyklos, pavyzdžiui, darželinukams, krepšelis netaikomas. Todėl jų tėvai turi mokėti pilną kainą už lankomus būrelius. NVŠ krepšelis skiriamas tik vienai moksleivio pasirinktai veiklai dalinai finansuoti. Jeigu moksleivis pasirenka kelis būrelius, už antra ir kiekvieną paskesnį būrelį jo tėvai turi mokėti pilną kainą. 2016–2017 mokslo metų duomenimis, NVŠ programas lankė tik 31 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Todėl siekiant skatinti NVŠ, didinti būrelių prieinamumą, parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Tai reiškia, kad tėvų išlaidos jų vaikų lankomiems būreliams būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir padidėtų jų grynosios pajamos. Panaši NVŠ paskatos schema yra taikoma Latvijoje. 2.
projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-1 patvirtintą „Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą“, NVŠ programoms finansuoti gali būti naudojamos rėmėjų, tėvų ir kitos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, NVŠ krepšelio lėšomis gali būti apmokamos tik tiesiogiai su neformaliu ugdymu susijusios išlaidos, tik mokyklinio amžiaus vaikams ir tik vienai vaiko pasirinktai NVŠ programai. Su ūkiu, patalpų išlaikymu susijusios išlaidos turi būti apmokamos iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, savivaldybės ar tėvų įmokų). NVŠ krepšelio vienam vaikui dydis yra 15 eurų per mėnesį. Todėl labai dažnai tėvams už jų vaikų lankomus būrelius tenka mokėti papildomai savo lėšomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Turint omeny, kad vieno būrelio kaina apie 35–80 eurų per mėnesį, panaudojus neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas (15 eurų), gyventojui, auginančiam būrelį lankantį vaiką, tenka papildomai mokėti 20–65 eurų per mėnesį. Jeigu ši suma būtų atimama iš apmokestinamųjų pajamų, tokiu atveju gyventojo grynosios pajamos padidėtų 3–10 eurų per mėnesį arba 36–120 eurais per metus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būrelius lankančių mokinių tėvams šiek tiek sumažės jų mokestinė našta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikimasi, kad sumažinus mokestinę naštą mokyklinio amžiaus vaikų tėvams, atsiras paskata leisti savo vaikus į būrelius, kad padidintų jaunimo užimtumą ir, savo ruožtu, sumažintų galimą įsitraukimą į nusikalstamas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Numačius, kad iš apmokestinamųjų pajamų galėtų būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos už neformaliojo ugdymo programas, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pajamos“, „gyventojo patirtos išlaidos“, „neformalus vaikų švietimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-13
Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO Nr. XIIIP‑1656 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1656, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsniu, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2.
2Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1655), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą –
suderinti tarpusavyje. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1656 2018-12-05
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa Budbergytė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-19 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsniu, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (nutarimas 2018-06-27 Nr. 632)
departamentas,
įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto
būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas,
nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas,
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1655), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas,
1
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1656, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2018-06-27 Nr. 632 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1656 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybės nutarimas,
neformalųjį vaikų švietimą, didinti būrelių prieinamumą, šiuo metu jau yra įgyvendinamas vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, 21 punktu, savivaldybių lygiu skiriant valstybės biudžeto lėšas (2018 metais skirta 11 milijonų eurų). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu numato pateikti Lietuvos
pakeitimus, kuriais būtų siūloma didinti išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Pritarti
nutarimas,
vaikų lankytų neformaliojo švietimo būrelius, o išlaidos neformaliajam švietimui už kiekvieną vaiką sudarytų 40 eurų per mėnesį, dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki 11 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Mokesčių lengvatų didinimas, nekompensuojant jų kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis, didintų fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo riziką. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-09-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-27 nutarime Nr. 632 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pateiktas įstatymo projektui. Pritarti
komitetas 2018-11-28 pritariant iniciatorių idėjai skatinti vaikų neformalųjį švietimą ir siekiant išvengti antro jo finansavimo instrumento sukūrimo, siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656 iniciatoriams tobulinti. Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-27 nutarime Nr. 632 išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pateiktas įstatymo projektui ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-1656 2018-11-28
pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Lina Giriūnienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-19 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu yra siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsniu, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki
vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta
reguliavimo. Pritarti
2Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Pritarti
3Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Pritarti
4Teisės departamentas,
dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1655), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d.
projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
5Teisės departamentas,
rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2018-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1656, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-06-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1656 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siekiamas tikslas – papildomai skatinti neformalųjį vaikų švietimą, didinti būrelių prieinamumą, šiuo metu jau yra įgyvendinamas vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“,
skirta 11 milijonų eurų). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu numato pateikti Lietuvos
pakeitimus, kuriais būtų siūloma didinti išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
vertinimu, darant prielaidą, kad 50 proc. mokyklinio amžiaus vaikų lankytų neformaliojo švietimo būrelius, o išlaidos neformaliajam švietimui už kiekvieną vaiką sudarytų 40 eurų per mėnesį, dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki 11 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Mokesčių lengvatų didinimas, nekompensuojant jų kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis, didintų fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo riziką. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: pritariant iniciatorių idėjai skatinti vaikų neformalųjį švietimą ir siekiant išvengti antro jo finansavimo instrumento sukūrimo, siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656 iniciatoriams tobulinti. 7.
paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ŠMK biuro patarėja Lina Giriūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1656 2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-19 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsniu, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (nutarimas 2018-06-27 Nr. 632)
departamentas,
įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto
būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Nesvarstytina
projektą atmesti
departamentas,
nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas, 2018-02-19 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1655), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
5Teisės departamentas,
1
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Nesvarstytina
įstatymo projektą atmesti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1656, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2018-06-27 Nr. 632 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr.
SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybės nutarimas,
neformalųjį vaikų švietimą, didinti būrelių prieinamumą, šiuo metu jau yra įgyvendinamas vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, 21 punktu, savivaldybių lygiu skiriant valstybės biudžeto lėšas (2018 metais skirta 11 milijonų eurų). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu numato pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti
didinti išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Pritarti
nutarimas,
vaikų lankytų neformaliojo švietimo būrelius, o išlaidos neformaliajam švietimui už kiekvieną vaiką sudarytų 40 eurų per mėnesį, dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki 11 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Mokesčių lengvatų didinimas, nekompensuojant jų kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis, didintų fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo riziką. Pritarti 6.
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-09-261 Siūlyti pagrindiniam komitetui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-27 nutarime Nr. 632 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pateiktas įstatymo projektui. Pritarti
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1656, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-27 nutarime Nr. 632 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pateiktas įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –4, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1656 2018-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė,
A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Buivydaitė-Grabštienė
Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-19 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsniu, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks nuo 0,3 iki 1 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2018-06-27 Nr. 632 1.2. Teisės departamentas,
rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Pritarti. 1.3. Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Pritarti. 1.4. Teisės departamentas,
Seime yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1655), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. 1.5. Teisės departamentas,
1
rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1656, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2018-06-27 Nr. 632 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1656 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Pritarti. 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas,
švietimą, didinti būrelių prieinamumą, šiuo metu jau yra įgyvendinamas vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, 21 punktu, savivaldybių lygiu skiriant valstybės biudžeto lėšas (2018 metais skirta 11 milijonų eurų). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu numato pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimus, kuriais būtų siūloma didinti išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Pritarti. 1.3. Vyriausybės nutarimas,
prielaidą, kad 50 proc. mokyklinio amžiaus vaikų lankytų neformaliojo švietimo būrelius, o išlaidos neformaliajam švietimui už kiekvieną vaiką sudarytų 40 eurų per mėnesį, dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki 11 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Mokesčių lengvatų didinimas, nekompensuojant jų kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis, didintų fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo riziką. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1656 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-27 nutarime Nr. 632 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pateiktas įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė