Projekto Projekto lyginamasis variantas
taip:
„3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus
įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.;“
taip: „4) už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigijimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir kariai savanoriai yra svarbi šalies krašto apsaugos sistemos dalis. 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis šauliams, ne jaunesniems kaip 18 metų, ir kariams savanoriams ar kito aktyviojo rezervo kariams, išlaikiusiems reikiamus egzaminus ir gavusiems leidimą turėti ginklą, leidžiama asmeninėmis lėšomis šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis ir taip prisidėti prie valstybės gynybinės galios stiprinimo. Tai leidžia ne taupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste didina pasirengimą reaguoti į iškylančius iššūkius, kai reakcijos laikas tampa labai svarbiu veiksniu, atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo šalies teritorijoje. Vertinant Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą ir suvokiant tolesnę būtinybę tobulinti šių subjektų veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir siekiant skatinti šių struktūrų veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas), parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad šauliai ir kariai savanoriai ar kito aktyviojo rezervo kariai galėtų susigrąžinti gyventojo pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį už išlaidas, patirtas įsigyjant šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis. Palengvintas ginklų įsigijimas minėtiems asmenims, kartu išlaikant visus galiojančius ginklų įsigijimo ir saugojimo reikalavimus, dar labiau prisidėtų prie valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame aiškiai įtvirtinama, kad, „Lietuvos gynybinė galia grindžiama: Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; <...> kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai“ (7 skyrius, antras skirsnis), ir prisideda prie realaus šių nuostatų įgyvendinimo. Įstatymo projektas atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną.
„Įstatymų leidėjas, įstatyme įtvirtinęs tokį kariuomenės
organizavimo modelį, pagal kurį kariuomenė yra organizuojama profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu, turi paisyti Konstitucijos nuostatų, inter alia Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Šiame kontekste pabrėžtina, kad profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės suformavimas nepaneigia piliečių konstitucinės priedermės ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, kartu įstatymų leidėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti vykdyti šią konstitucinę priedermę. <...> Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius iš anksto tinkamai parengti tam, kad paskelbus mobilizaciją jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę. Taigi valstybėje turi būti ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų, taip pat kariai savanoriai ar kito aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, už asmenines lėšas gali įsigyti šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų rūšys, kurios gali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų. Minėtos išlaidos už šių ginklų ir šaudmenų įsigijimą negali būti atimamos iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų, t. y. kad nuo šių išlaidų būtų galima susigrąžinti per mokestinį laikotarpį sumokėtą GPM dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigijimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus. Turint omeny, kad vieno tokio ginklo kaina apie 700–800 eurų, ir jeigu ši suma būtų atimama iš apmokestinamųjų pajamų per mokestinį laikotarpį, tokiu atveju gyventojas galėtų susigrąžinti apie 112,5 eurų už įsigytą ginklą. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Numačius, kad iš apmokestinamųjų pajamų galėtų būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigijimą, jei nuolatinis gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks mažiausiai nuo 16,88 tūkst. eurų pajamų iš sumokėto GPM. Tikslus skaičius priklauso nuo to, kiek šaulių ir karių savanorių išlaikys reikiamus egzaminus ir gaus leidimą turėti ginklą. 2017 m. lapkričio mėn. duomenimis egzaminus išlaikė apie 150 šaulių, tačiau kiek iš jų gavo galutinius leidimus iš policijos – neaišku, nes tokia statistika neskaičiuojama. Šaulių su pusiau automatiniais ginklais skaičius gali augti bet kurią dieną. Tuo tarpu kiekvienas karys savanoris pratybų metu turi jam priskirtą ginklą, todėl jie gali rečiau norėti įsigyti ginklą už asmenines lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. Tačiau turint omeny, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų tikslinga gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas Įstatymo projektas palengvintų B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų įsigijimą šauliams ir kariams savanoriams, taip pat tikslinga gauti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadą dėl siūlomo teisinio reguliavimo poveikio viešajam saugumui. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pajamos“, „gyventojo patirtos išlaidos“, „šauliai“, „kariai savanoriai“, „B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 2 dalimi pildomame įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „už šaulio“ įrašyti žodį „tarnybai“. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įsigaliojus projektu teikiamoms įstatymo nuostatomis „valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks mažiausiai nuo 16,88 tūkst. eurų pajamų iš sumokėto GPM“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1656), kuriuo taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto keisti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-08
Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO Nr. XIIIP‑1655 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1655, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]