Projekto lyginamasis variantas
darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 150 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dydis negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.“
2Pripažinti netekusiomis galios 150 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 6. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 150 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dydis negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.“
2Pripažinti netekusiomis galios 150 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 6. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo ir lietuvos respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. spalio 1 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų fizinių asmenų, iš kurių net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla. Taigi 181 559 skolininkams iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nuostatomis, išskaitoma po 50 procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA (jeigu skolininkas uždirba daugiau nei MMA), išskaitoma 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dirbančiųjų uždirba tik MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. tai atitinka 361 Eur atskaičius mokesčius), atlikus CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, skolininkui lieka 288,80 Eur (jeigu vykdoma tik viena vykdomoji byla) arba 180,50 Eur (jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai). Taigi tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 procentų, iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius ir dažniausiai tai sąlygoja naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pvz., sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.
Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 114 punkte nurodyta, kad, Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria 29,3 proc. mūsų šalies piliečių (t. y. skurdo sąlygomis Lietuvoje gyvena beveik 857 tūkstančiai žmonių), o 117.1 papunktyje įsipareigota įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Įgyvendinant šias Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CPK projektas) numatoma sumažinti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius ir tokiu būdu suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 4-6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 nurodytus išskaitų dydžius, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir DK 150 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas taip pat nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas gali turėti kelias banko sąskaitas, o antstoliui nežinoma, kiek šiose sąskaitose yra lėšų ir neįmanoma užtikrinti, kad, vykdant išieškojimą, skolininko sąskaitose būtų paliekama suma, lygi MMA, praktikoje ši įstatyminė nuostata neveikia ir iš skolininko banko sąskaitos išieškoma bet kokia suma, reikalinga skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepriklausomai nuo to, kiek sąskaitoje (sąskaitose) yra lėšų. Tačiau, jeigu iš skolininko banko sąskaitos nurašomos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, CPK 689 straipsnio 7 dalies nuostatos nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikusį antstolį, pareigūną ar instituciją įpareigoja tokias lėšas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinti skolininkui. Taigi esamas teisinis reguliavimas ne tik nesuteikia skolininkui galimybės banko sąskaitoje turėti lėšų bent minimaliems poreikiams patenkinti, bet ir sukelia jam papildomą naštą bei nepatogumus, nes sukuria pareigą išieškojimą vykdančiam antstoliui, pareigūnui ar institucijai pateikti lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, taip pat skolininkas turi laukti kol antstolis, pareigūnas ar institucija išieškotas lėšas grąžins. Atsižvelgiant į tai, CPK projekte numatyta, kad, vykdant priverstinį išieškojimą, iš skolininko sąskaitos bus nurašomos tik Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį (nuo 2018 m. sausio 1 d. šis dydis yra 245 Eur) viršijančios lėšos.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Ši suma buvo nustatyta dar 2006 metais, tuo tarpu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio iki 2017 metų antrojo ketvirčio būstų kainos Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir būsto būklės (naujas ar senas būstas), padidėjo 11,64 – 49,68 procento. Taigi CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko būsto apsauga nebeatitinka per vienuolika metų pasikeitusių ekonominių ir socialinių sąlygų. Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti vertinama CPK 663 straipsnyje naudojama sąvoka „išieškoma suma“, nes kituose vykdymo procesą reguliuojančiuose CPK straipsniuose vartojama sąvoka „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“ (pvz., CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti).
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CPK 753 straipsniu, iš išieškotų lėšų pirmiausia padengiamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, taip pat – kitos vykdymo išlaidos ir tik tada proporcingai paskirstomos išieškotos sumos išieškotojams ir atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą, CPK 663 straipsnyje numatyta įtvirtinti sąvoką „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“, taip pat numatyta CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 030 Eur sumą pakeisti į
dėl apsaugos skolininko būstui, kuriame skolininkas gyvena, taikymo būtų atsižvelgiama į visas sumas, kurias reikia išieškoti – išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinio būsto netekimas skolininkui gali turėti ypač didelių neigiamų socialinių, emocinių ir kitų pasekmių, CPK projektu taip pat numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalį papildyti nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išieškojimas šiuo būdu yra vykdomas.
Toks teisinis reguliavimas ne tik skatintų skolininką būti aktyviu ir įvykdyti prievoles, bet ir suteiktų galimybę išsaugoti paskutinį būstą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas nuteistasis, kiekvieną mėnesį jis gali apsipirkti už sumą, neviršijančią 2 – 4 bazinių socialinių išmokų (76 – 152 Eur). Pažymėtina, kad nuteistiesiems draudžiama turėti grynųjų pinigų, todėl piniginės lėšos, už kurias nuteistiesiems leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, laikomos pataisos įstaigoje atidarytose asmeninėse nuteistųjų sąskaitose (paprastai tai yra lėšos, kurias nuteistiesiems perveda jų artimieji). Taigi tais atvejais, kai antstolis vykdo išieškojimą iš pataisos įstaigoje esančio asmens, iš skolininko išieškomos visos pataisos įstaigoje atidarytoje jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos ir pataisos įstaigoje esantis asmuo negali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu, įsigyti rašymo priemonių, pašto vokų ir ženklų, kitų reikmenų, kuriais jis nėra aprūpinamas valstybės.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvėje ir pataisos įstaigoje gyvenančių asmenų poreikiai skiriasi iš esmės (pataisos įstaigoje gyvenantiems asmenims nemokamai tiekiamas fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, užtikrinamos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, jie aprūpinami patalyne, nepatiria jokių būsto išlaikymo išlaidų ir pan.), užtikrinant nuteistųjų teisę įsigyti paminėtų prekių ir reikmenų, CPK projekte numatyta CPK 739 straipsnį papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad iš pataisos įstaigoje atidarytos nuteistojo sąskaitos gali būti išieškomos tik lėšos, viršijančios pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, t. y. nuteistasis, iš kurio vykdomas išieškojimas, galės turėti pusę lėšų (ir jas išleisti paminėtoms prekėms ar reikmenims įsigyti), kurias galėtų turėti, jeigu iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas. CPK projektu taip pat sprendžiamos kitos su vykdymo procesu susijusios praktinės problemos:
1) 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 96 straipsnio
nepriteisiamos, jeigu jų bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimo išlaidų sumą (nuo 2015 m. sausio 1 d. nepriteistina suma yra 3 Eur).
Praktikoje yra dažni atvejai, kai iki 2011 m. spalio 1 d. priimtu teismo sprendimu iš asmens buvo priteista mažesnė nei 3 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą suma, tačiau ši suma neišieškota dėl to, kad skolininkas nedirba ir neturi piniginių lėšų, todėl, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimo aktu antstolis grąžina išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri šiuos vykdomuosius dokumentus turi administruoti ir pakartotinai teikti vykdyti antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma yra mažesnė nei 3 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos patiriamos sąnaudos, susijusios su šių vykdomųjų dokumentų administravimu ir pakartotiniu pateikimu vykdyti, yra didesnės, nei galima nauda, jei vykdomasis dokumentas bus įvykdytas, todėl tikslinga CPK 629 straipsnio 1 dalį papildyti 11 punktu, numatančiu, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, nutraukiama, jeigu likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta nepriteistina suma, ir skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Vykdomąją bylą nutraukus, vykdomasis dokumentas būtų grąžinamas ne išieškotojui, bet jį išdavusiai institucijai ir nebūtų teikiamas vykdyti pakartotinai. 2) CPK 688 straipsnyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad šias lėšas arba turtą antstolis aprašo arba surašo turto arešto aktą. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, savo esme yra išieškojimas iš turtinių teisių, nes išieškoma iš pinigų sumų ir kitokio turto, kuriuos skolininkas turi teisę gauti iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo iš turtinių teisių (įskaitant išieškojimą iš piniginių išmokų) tvarka nustatyta CPK 749 straipsnyje, kuriame be kita ko taip pat nustatyta, kad antstolis surašo ne turto arešto aktą, bet patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, siekiant panaikinti šią koliziją, CPK 688 straipsnyje tikslinga panaikinti nuostatas, susijusias su išieškojimu iš pinigų sumų ir kitokio turto, kuriuos skolininkas turi gauti iš kitų asmenų. 3) CPK 746 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus prašymu realizavęs hipoteka įkeistą daiktą antstolis apie tai praneša Hipotekos registrui, tačiau nei šiame, nei kituose CPK straipsniuose nėra nuostatų, numatančių antstolio pareigą Hipotekos registrui taip pat pranešti ir apie įkeitimu įkeisto daikto priverstinį realizavimą. 4) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos iškėlė problemą, kad kiekvienais metais gauna beveik 1 000 antstolių patvarkymų dėl turtinių teisių arešto (agentūros administruojamų išmokų, kurios turės būti išmokėtos asmenims, iš kurių antstoliai vykdo išieškojimą, arešto).
Atsižvelgiant į didelį antstolių patvarkymų kiekį, agentūra patiria dideles darbo laiko ir materialines sąnaudas, nes antstolių patvarkymai gaunami iš anksto ir juos reikia administruoti iki išmokų išmokėjimo momento, o tais atvejais, kai dėl tos pačios išmokos arešto gaunami kelių antstolių patvarkymai, areštuotą išmoką reikia paskirstyti pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, proporcingai kiekvienam tos pačios eilės išieškotojui priklausančiai sumai. Su analogiškomis problemomis susiduria ir Valstybinė mokesčių inspekcija, gaunanti antstolių patvarkymus dėl mokesčių permokų arešto. Taip pat pažymėtina, kad toks išieškojimo iš turtinių teisių procesas neužtikrina visų kreditorių lygiateisiškumo, nes tokiu būdu išieškoti iš turtinių teisių gali tik antstoliai, o išieškojimą vykdančios valstybės institucijos tokios galimybės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės skolininku (asmeniu, privalančiu išmokėti skolininkui pinigų sumas) gali būti ne tik paminėtos valstybės institucijos, bet ir privatūs asmenys, taip pat įvertinus tai, kad valstybės institucijos, skirtingai nei privatūs asmenys, paprastai turi tam tikras informacines sistemas ir šios sistemos galėtų būti pritaikytos išieškojimui vykdyti elektroninių ryšių priemonėmis, numatyta pakeisti CPK 749 straipsnio 3 dalį nustatant, kad išieškojimas iš reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Toks teisinis reguliavimas suteiktų galimybę Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti skirtingus išieškojimo iš turtinių teisių procesus, pvz., privatiems asmenims antstolis pateiktų rašytinį patvarkymą, kuriame nurodytų skolininkui priklausančias sumas pervesti į skolininko banko sąskaitą ir išieškojimą iš tokių lėšų per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą galės vykdyti visi priverstinį išieškojimą vykdantys subjektai (tiek antstoliai, tiek valstybės institucijos), o išieškojimas iš valstybės institucijų administruojamų išmokų galėtų būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis: modernizavus Antstolių informacinę sistemą ir Mokesčių administravimo informacinę sistemą (toliau – MAIS), per jau šiuo metu sukurtą šių sistemų integracinę sąsają, antstoliai galėtų elektroninių ryšių priemonėmis gauti ir naudoti MAIS informaciją, ar skolininkas turi mokesčių permokų ir, tik esant tokioms permokoms, elektroninių ryšių priemonėmis teiktų į MAIS patvarkymą dėl išieškojimo iš mokesčių permokų. Valstybinė mokesčių inspekcija permoką pervestų į skolininko sąskaitą ir išieškojimas iš šių lėšų taip pat būtų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. p. [email protected]) Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus (vedėjas Igor Golubajev, tel. 266 2855, el. p. [email protected]) patarėjas Artūras Remeikis, tel. 266 2872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Neradęs skolininkui priklausančio turto ar lėšų, nepriklausomai nuo to, kas yra išieškotojas ir kokia suma išieškoma, antstolis surašo išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąją bylą užbaigia ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškotojas (Aiškinamajame rašte aptariamu atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija) turi teisę ir pareigą per penkerius metus vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui vykdyti pakartotinai. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017) ši apsauga yra vienkartinė ir taikoma lėšoms, kurias skolininkas turi tik pradėjus vykdymo procesą. CPK 688 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas ne tik į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, bet ir pinigų sumas bei kitokį turtą skolininkui priklausančius iš kitų asmenų. Išieškojimo iš turtinių teisių, įskaitant pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tvarka taip pat nustatyta ir CPK 749 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki
nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
CPK 746 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka įkeistą daiktą ir surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nuostatų, numatančių analogišką pareigą pranešti Hipotekos registrui kai realizuojamas įkeitimu įkeistas daiktas, CPK nėra. Išieškodamas iš turtinių teisių, antstolis, vadovaudamasis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, prievolės skolininkui nurodo pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą ir išieškotos lėšos paskirstomos tik tiems kreditoriams, kurių naudai išieškojimą vykdo antstolis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama CPK 629 straipsnį papildžius CPK projekte numatytomis nuostatomis, vykdomoji byla dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškojimo bus ne užbaigiama, bet nutraukiama, jeigu skolininkas neturi lėšų ar turto, iš kurių būtų galima išieškoti, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta nepriteistina suma. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikės administruoti antstolio grąžintų vykdomųjų dokumentų, nes jie bus grąžinami išdavusiai institucijai, taip pat nereikės šių vykdomųjų dokumentų teikti vykdyti pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos patiriamos sąnaudos, susijusios su šių vykdomųjų dokumentų administravimu ir pakartotiniu pateikimu vykdyti yra didesnės, nei likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma, ne tik sumažės administracinė našta Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet taip pat bus taupomos biudžeto lėšos. CPK 663 straipsnyje vartojama sąvoka „išieškoma suma“ keičiama sąvoka „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“.
Toks sąvokų pakeitimas bus ne tik aiškesnis, bet ir atitiks CPK 753 straipsnyje nustatytą išieškotų lėšų paskirstymo tvarką. Siekiant paskatinti skolininką aktyviais veiksmais siekti prievolės įvykdymo, o tuo pačiu suteikti jam galimybę išsaugoti būstą, kuriame skolininkas gyvena, CPK 663 straipsnio 1 dalis papildoma nuostatomis, numatančiomis, kad išieškojimas iš skolininko paskutinio būsto nevykdomas, jeigu skolininkas antstoliui pateikia įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Šis aštuoniolikos mėnesių terminas buvo apskaičiuotas įvertinus išskaitų iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio skolininko dydį ir laikotarpį, per kurį šiomis išskaitomis būtų padengiama išieškotina suma ir vykdymo išlaidos:
1) 2017 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje sudarė 661,70 Eur, todėl, įvertinus CPK projekte numatytus naujus išskaitų dydžius (CPK 736 straipsnis), iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens, turinčio vieną vykdomąją bylą, per mėnesį būtų išskaičiuojama 222,55 Eur;
2) CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas išieškoti iš paskutinio būsto, jeigu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 4000 Eur, taikomas nepriklausomai nuo skolininko darbo užmokesčio dydžio ir šioje dalyje paminėtu atveju skolininkas neturi teikti antstoliui įrodymų, kad 4 000 Eur dydžio išieškotiną ir vykdymo išlaidų sumą galima išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta paskutinio skolininko būsto apsauga iš esmės būtų taikoma išieškant didesnes nei 4000 Eur išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumas.
Atsižvelgiant į tai, CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko paskutinio būsto apsauga turi būti ne mažesnė, nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta apsauga: jeigu
dydžiu, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens būtų išieškota per 18 mėnesių (4 000 / 222,55 = 17,97), tai CPK 663 straipsnio 1 dalyje taip pat tikslinga nustatyti 18 mėnesių terminą.
Projektų rengėjų nuomone, CPK 663 straipsnio 1 dalies pakeitimo projekte nustatytas 18 mėnesių terminas yra optimalus ir pagrįstas objektyviais skaičiavimais, suteikiantis skolininkui galimybę išsaugoti paskutinį būstą, o išieškotojui garantuojantis, kad įsiskolinimas bus išieškotas per ne ilgesnį kaip 18 mėnesių terminą (pvz., 6 000 Eur suma iš 1 000 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius gaunančio asmens būtų išieškota per 16 mėnesių). Taip pat paminėtina, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytas 18 mėnesių terminas nereiškia, kad visais atvejais, kai skolininkas pateiks antstoliui šioje dalyje nurodytus dokumentus, iš turto bus išieškoma tik suėjus
antstolis gali nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, jeigu paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per 18 mėnesių nebus išieškotos (jeigu išieškojimas realiai nėra vykdomas taip, kokius įvykdymo įrodymus pateikė skolininkas). Be to, siūlomas teisinis reguliavimas yra skaidresnis ir stabilesnis: jeigu išieškant iš darbo užmokesčio procesas yra paprastas ir ginčų tikimybė yra minimali, tai išieškant iš turto proceso šalys dažnai ginčija turto įvertinimą, varžytynių rezultatus ir pan. Išieškojimo iš turto procesas taip pat yra ilgas, o CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu net ir praėjus vienerių metų terminui po varžytynių ir dėl pritaikytos restitucijos išieškotojas gali būti įpareigotas grąžinti išieškotas lėšas.
Įvertinus visas šias aplinkybes galima teigti, kad maksimalus 18 mėnesių terminas, per kurį visa išieškotina suma ir vykdymo išlaidos būtų išieškotos iš skolininko darbo užmokesčio, nėra nepagrįstas ar iš esmės pažeidžiantis išieškotojo interesus. Atsižvelgus į per vienuolika metų padidėjusias būstų kainas, taip pat įvertinus tai, kad, vadovaujantis CPK 663 straipsniu, bus atsižvelgiama ne tik į išieškotinos sumos, bet ir vykdymo išlaidų sumą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatoma 2 030 Eur išieškomą sumą keisti į 4 000 Eur išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumą, kuri buvo apskaičiuota taip:
1) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio (kuomet buvo nustatyta 2 030 Eur suma) iki 2017 metų antrojo ketvirčio būstų kainos Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir būsto būklės (naujas ar senas būstas), padidėjo iki 49,68 procento, todėl apsauga išieškotinai sumai šiuo metu sudarytų: 2 030 + 49,68 % = 3 038,50 Eur;
2) vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 1 lentele, išieškant 3 038,50 Eur skolą, skaičiuojamas 13 % atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą, 63,99 Eur būtinos vykdymo išlaidos, taip pat skaičiuojamos papildomos vykdymo išlaidos, susijusios su konkrečių veiksmų atlikimu vykdomojoje byloje (antstolio dokumentų parengimu, areštuoto turto ekspertize, varžytynių paskelbimu, varžytynių vykdymu ir kt.). Preliminariais skaičiavimais bendra vykdymo išlaidų suma gali siekti iki 1 000 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad būsto kainos didmiesčiuose ir atokesnėse vietovėse gali skirtis keletą ar keliolika kartų, praktikoje galimos situacijos, kai skolininko būsto vertė bus mažesnė, nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta 4 000 Eur suma, CPK projekte numatyta, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, netaikomas, jeigu skolininko būsto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Nepriėmus tokios išieškotojų interesus saugančios nuostatos skolininkas turėtų galimybę piktnaudžiauti, nes, žinodamas, kad iš jo būsto nebus išieškoma, kol išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršys 4 000 Eur, ne tik nebus skatinamas vykdyti esamų prievolių, kurios jau išieškomos priverstinai, bet gali nevykdyti ir kitų prievolių (pvz., nemokėti už komunalines paslaugas). Tokiu būdu išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms pasiekus 4 000 Eur ir skolininko būstą realizavus priverstine tvarka, gautų lėšų nepakaktų išieškotojų reikalavimams patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad sąžiningas ir aktyvus skolininkas, turintis realias galimybes įvykdyti savo prievoles, turės teisę pasinaudoti CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir per 18 mėnesių apmokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas net ir tuo atveju, jeigu jo būsto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Taigi, sistemiškai vertinant CPK projekte pateiktas CPK 663 straipsnio nuostatas, galima teigti, kad jos suteiks skolininkui realias galimybes išsaugoti būstą, kuriame jis gyvena, bet tuo pačiu nepažeis ir išieškotojų interesų, nes išieškojimas bus realiai vykdomas, o skolos išieškojimą garantuos skolininko turimas turtas (būstas, kuriame skolininkas gyvena).
CPK 688 straipsnyje panaikinus nuostatą, kad antstolis šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali areštuoti pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, teisinis reguliavimas taps aiškesnis, taip pat bus pašalinta CPK 688 ir CPK 749 straipsnių kolizija: CPK 688 straipsnyje nustatyta tvarka antstolis areštuos skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, o CPK 749 straipsnyje nustatyta tvarka vykdys išieškojimą iš skolininkui priklausančių turtinių teisių (įskaitant išieškojimą iš reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu. Šių nuostatų įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad teisinėje sistemoje atsirado naujas institutas – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD), kurio paskirtis nustatyti asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, CPK projektu skolininko interesų apsaugą taip pat numatoma sieti ne su MMA, bet su MVPD:
1) naikinama CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA;
2) CPK 689 straipsnio 6 dalis papildoma nuostata, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą vykdant nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš skolininko sąskaitos bus nurašomos tik MVPD viršijančios lėšos. Ši nuostata užtikrins, kad skolininko sąskaitoje kiekvieną mėnesį bus paliekama suma, būtina skolininko esminiams poreikiams patenkinti. Toks teisinis reguliavimas ne tik užtikrins skolininko interesų apsaugą, nes jo sąskaitoje bus paliekama suma, reikalinga minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti, bet tuo pačiu nebus iš esmės pažeidžiami ir išieškotojo interesai, nes paminėta apsauga bus skirta tik minimaliems skolininko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad šių nuostatų įgyvendinimui reikės modernizuoti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į šią sistemą teikiančių subjektų informacines sistemas (Antstolių informacinę sistemą, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir muitinės informacines sistemas), CPK projekte numatyta, kad šie pakeitimai įsigalios 2020 m. liepos 1d., o iki 2018 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti tvarką:
1) nustatančią MVPD apsaugos automatinį pritaikymą Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iki CPK 689 straipsnio 6 dalies naujų nuostatų įsigaliojimo į šią sistemą pateiktiems nurodymams nurašyti pinigines lėšas;
2) užtikrinančią, kad tais atvejais, kai skolininkas turi kelias sąskaitas, MVPD būtų pritaikyta tik vieną kartą, t. y. vienai iš skolininko sąskaitų (pvz., vėliausiai atidarytai);
3) užtikrinančią skolininko teisę bet kuriam iš nurodymus nurašyti pinigines lėšas teikiančių subjektų pateikti prašymą pakeisti sąskaitą, kuriai būtų taikoma MVPD apsauga.
Šio punkto įgyvendinimui informacinės sistemos turėtų būti modernizuotos taip, kad nurodymų nurašyti pinigines lėšas teikėjai savo informacinėse sistemose matytų, kuriai skolininko sąskaitai taikoma MVPD apsauga; esant skolininko prašymui – pakeisti sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga; galėtų padidinti arba sumažinti skolininko sąskaitai taikomą apsaugą, pvz.: 1) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama 100 Eur dydžio socialinė pašalpa, pašalpos gavimo terminui MVPD sumažinamas 100 Eur (socialinė pašalpa būtų įskaitoma į MVPD apsaugą ir tokiu būdu skolininkui ir toliau būtų taikoma įstatymo nustatyta MVPD apsauga); 2) MVPD apsauga padidinama 100 Eur, jeigu turima duomenų, kad į sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga, kiekvieną mėnesį pervedamas 100 Eur dydžio vaikui priteistas išlaikymas; 3) turint duomenų, kad į skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga padidinama, kad atitiktų į sąskaitą pervedamų lėšų, iš kurių išieškoti draudžiama, sumą; 4) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga būtų panaikinta, nes į kitą sąskaitą skolininkas gauna lėšas, iš kurių nėra išieškoma ir šių lėšų suma viršija MVPD.
Šio punkto įgyvendinimui informacinės sistemos turėtų būti modernizuotos taip, kad nurodymų nurašyti pinigines lėšas teikėjai savo informacinėse sistemose matytų, kuriai skolininko sąskaitai taikoma MVPD apsauga; esant skolininko prašymui – pakeisti sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga; galėtų padidinti arba sumažinti skolininko sąskaitai taikomą apsaugą, pvz.: 1) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama 100 Eur dydžio socialinė pašalpa, pašalpos gavimo terminui MVPD sumažinamas 100 Eur (socialinė pašalpa būtų įskaitoma į MVPD apsaugą ir tokiu būdu skolininkui ir toliau būtų taikoma įstatymo nustatyta MVPD apsauga); 2) MVPD apsauga padidinama 100 Eur, jeigu turima duomenų, kad į sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga, kiekvieną mėnesį pervedamas 100 Eur dydžio vaikui priteistas išlaikymas; 3) turint duomenų, kad į skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga padidinama, kad atitiktų į sąskaitą pervedamų lėšų, iš kurių išieškoti draudžiama, sumą; 4) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga būtų panaikinta, nes į kitą sąskaitą skolininkas gauna lėšas, iš kurių nėra išieškoma ir šių lėšų suma viršija MVPD. CPK projektu numatyta sumažinti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, būtų išskaitoma:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, kaip ir šiuo metu, galiotų 20 procentų dydžio išskaita;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų. Iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA dydį, būtų išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Vertinant išieškojimą iš didesnį nei MMA uždirbančių skolininkų pažymėtina, kad tokie asmenys paprastai turi būsto paskolas ar kitų finansinių įsipareigojimų, todėl pajamomis, likusiomis atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, skolininkas galėtų patenkinti minimalius poreikius, o pajamomis, likusiomis atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, galėtų apmokėti kitas sąskaitas. Tuo tarpu išieškotojui tenkanti skolininko darbo užmokesčio dalis išliktų didelė, nes sudarytų pusę skolininko darbo užmokesčio, viršijančio MMA. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neužtikrina skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros, pvz., jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, vidutinį 661,70 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį gaunančiam skolininkui lieka 270,71 Eur (suma, tik nežymiai viršijanti šiuo metu nustatytą 245 Eur MVPD), tuo tarpu išskaitoma net 390,99 Eur ir kuo skolininko atlyginimas yra didesnis, tuo ši disproporcija taip pat didesnė (žiūrėti 1 paveikslą).
apie šiuo metu daromas išskaitas, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų CPK projekte numatyta tvarka sumažinus išskaitų dydžius, tais atvejais, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, bus atsižvelgiama tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus: mažesnį darbo užmokestį gaunančiam skolininkui teks didesnė procentinė darbo užmokesčio dalis, nei išieškotojui ir taip bus užtikrinama, kad net ir tik MMA uždirbančiam skolininkui liks lėšų minimaliems poreikiams patenkinti (skolininkui liekanti dalis viršys MVPD), o skolininko darbo užmokesčiui didėjant, palaipsniui didės ir išieškotojui tenkanti procentinė skolininko darbo užmokesčio dalis (žiūrėti 2 paveikslą). 2 paveikslas. Informacija apie CPK projekte numatytas išskaitas, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų CPK projekte numatytas teisinis reguliavimas taip pat leis patenkinti bent minimalius poreikius net ir minimalias pajamas turintiems asmenims, pvz., MMA uždirbančiam ir vieną vykdomąją bylą turinčiam skolininkui, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas, kaip ir šiuo metu, liks 288,80 Eur, o daugiau kaip vieną vykdomąją bylą turinčiam skolininkui liks 252,70 Eur (šiuo metu jam lieka 180,50 Eur), t. y., nepriklausomai nuo to, kiek vykdomųjų bylų vykdoma, po išskaitų atlikimo skolininkui likusi darbo užmokesčio dalis viršys šiuo metu nustatytą 245 Eur MVPD.
Padidėję pajamos taip pat suteiks skolininkui galimybę vykdyti einamuosius mokėjimus ir dėl to sumažės naujų priverstinių išieškojimų tikimybė (dabartinių ir CPK projekte numatytų išskaitų iš MMA ir vidutinio darbo užmokesčio palyginimai pateikti 3 ir 4 paveiksluose). 3 paveikslas. Išieškojimas iš MMA atitinkančio darbo užmokesčio4 paveikslas. Išieškojimas iš vidutinio darbo užmokesčio Prognozuojant galimas neigiamas tokio teisinio reguliavimo pasekmes tiek skolininkui, tiek išieškotojui, buvo analizuojama laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. spalio 1 d. užvestų naujų vykdomųjų bylų statistika:
1) Neigiamos CPK projekte numatyto teisinio reguliavimo pasekmės skolininkui gali kilti tada, kai su skola kartu išieškomos ir palūkanos – dėl sumažėjusių išskaitų dydžių išieškojimas trunka ilgiau ir dėl skaičiuojamų palūkanų bendra išieškoma suma padidėja, todėl buvo vertinama, kokioje dalyje
buvo išieškomos ir palūkanos: šiuo laikotarpiu buvo užvestos 380 733 naujos vykdomosios bylos dėl piniginių sumų išieškojimo iš fizinių asmenų, iš jų 28 693 vykdomosiose bylose arba 7,5 procento visų piniginių išieškojimų kartu su skola buvo išieškomos ir palūkanos.
Pažymėtina, kad 66 procentais atvejų (18 978 vykdomosios bylos), kai buvo išieškomos ir palūkanos, palūkanų dydis buvo santykinai nedidelis – 5-6 procentų dydžio metinės palūkanos (detali informacija apie palūkanų išieškojimą pateikiama 5 paveiksle). 5 paveikslas. Informacija apie vykdomąsias bylas, kuriose išieškomos palūkanos
paveiksle geltona, mėlyna ir raudona spalvomis pažymėtos vykdomosios bylos, kuriose skolininkui gali kilti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių, nes skaičiuojamos palūkanos. Įvertinus šiuos duomenis prognozuojama, kad ilgiau trunkantis išieškojimo procesas esminės neigiamos įtakos skolininkams neturės, nes palūkanos išieškomos tik 7,5 procento visų piniginių išieškojimų atvejų, o ir išieškomų palūkanų dydis dažniausiai nėra didelis.
2) Vertinant kokią įtaką sumažėję išskaitų dydžiai turės išieškotojų interesams svarbu pažymėti, kad socialiai pažeidžiamais laikytini tik išieškotojai fiziniai asmenys, nes tiek valstybė, kaip išieškotojas, tiek juridiniai asmenys (biudžetinės įstaigos, komunalinių ir komunikacijų paslaugų teikėjai, kredito įstaigos ir t. t.) laikytini finansiškai pajėgesniais subjektais ir ilgesnį laikotarpį trunkantis išieškojimo procesas esminės neigiamos įtakos jų veiklos finansiniam stabilumui neturėtų daryti. Priešingai, siūlomas teisinis reguliavimas ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti teigiamos įtakos tokiems išieškotojams, kaip valstybė ar komunalinių paslaugų teikėjai, nes dėl sumažėjusių išskaitų dydžių skolininkai, tikėtina, galės ne tik patenkinti būtinus poreikius, bet ir apmokėti einamąsias sąskaitas, t. y. sumažės naujų įsiskolinimo ir priverstinio jų išieškojimo atvejų. Vertinant siūlomo teisinio reguliavimo galimas neigiamas pasekmes išieškotojams fiziniams asmenims pažymėtina, kad iš laikotarpyje nuo laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. spalio 1 d. užvestų 380 733 vykdomųjų bylų, išieškojimai fizinių asmenų naudai sudarė tik 11 642 atvejų arba 3 procentus visų piniginių išieškojimų.
Taip pat pažymėtina, kad maždaug pusė šių atvejų (5 826 vykdomosios bylos) sudarė vykdomosios bylos dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo ir CPK projektu siūlomas teisinis reguliavimas išlaikymo išieškojimui jokios įtakos neturės, nes, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išieškant išlaikymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų išskaitoma ne paminėtame straipsnyje nustatyta procentinė darbo užmokesčio dalis, bet tokia suma, kokią nustatė teismas ir nurodė vykdomajame rašte. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas neigiamą įtaką galėtų turėti tik likusioms 5 816 iš 380 733 arba tik 1,53 procento paminėtu laikotarpiu užvestų vykdomųjų bylų, o įvertinus tai, kad ne visi išieškotojai fiziniai asmenys yra socialiai pažeidžiami, realus neigiamas poveikis galėtų paliesti dar mažesnį skaičių išieškotojų (informacija apie vykdomųjų bylų skaičių pagal išieškotojų tipus pateikiama 6 paveiksle). 6 paveikslas. Vykdomųjų bylų skaičius pagal išieškotojo tipą
paveiksle raudona spalva pažymėtos vykdomosios bylos, kuriose išieškotojai yra fiziniai asmenys ir CPK projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių, jeigu šie išieškotojai taip pat būtų socialiai pažeidžiami asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kad naujų CPK 736 straipsnio nuostatų įgyvendinimui antstoliai turės pakeisti skolininkų darbdaviams anksčiau pateiktus patvarkymus, CPK projekte numatyta, kad naujos CPK 736 straipsnio nuostatos įsigalioja po dviejų mėnesių po įstatymo įsigaliojimo ir per šį terminą antstoliai skolininkų darbdaviams turės pateikti patvarkymus daryti išskaitas, atitinkančias naujas CPK 736 straipsnio nuostatas. CPK 739 straipsnį papildžius nuostatomis, numatančiomis, kad iš pataisos įstaigoje atidarytos nuteistojo sąskaitos bus išieškomos tik lėšos, viršijančios pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, nuteistasis, iš kurio vykdomas išieškojimas, pataisos įstaigos parduotuvėje galės įsigyti maisto produktų, galės paskambinti telefonu, įsigyti rašymo priemonių, pašto vokų ir ženklų, kitų reikmenų, kuriais jis nėra aprūpinamas valstybės. Papildžius CPK 746 straipsnio 3 dalį, įkeitimo kreditoriaus prašymu pardavęs įkeistą turtą, antstolis nedelsdamas praneš Hipotekos registrui ir įkeitimas bus išregistruotas. Pakeitus CPK 749 straipsnio 3 dalies nuostatas, išieškojimas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, bus vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą: antstolis prievolės skolininkui (lėšas skolininkui turinčiam išmokėti asmeniui) nurodys pinigines lėšas pervesti ne į antstolio depozitinę sąskaitą, bet į skolininko sąskaitą. Toks išieškojimo procesas ne tik supaprastins antstolių patvarkymų administravimą, bet ir suteiks galimybę išieškojimą iš tokių lėšų vykdyti ne tik antstoliams, bet ir valstybės institucijoms.
Atsižvelgiant į tai, kad išieškant iš turtinių teisių prievolės skolininku gali būti tiek valstybės institucijos (pvz., mokesčių permokas administruojanti Valstybinė mokesčių inspekcija ar išmokas administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra), tiek fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys ir šios įstaigos bei asmenys naudoja skirtingas priemones ar informacines sistemas antstolių patvarkymams administruoti, CPK projektu numatyta pakeisti CPK 749 straipsnio 3 dalį nustatant, kad išieškojimas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Tokiu būdu Sprendimų vykdymo instrukcijoje skirtingiems asmenims būtų nustatyta skirtinga išieškojimo tvarka, pvz.: jeigu prievolės skolininkas yra fizinis arba privatus juridinis asmuo, antstolis jam pateiktų rašytinį patvarkymą, kuriame nurodytų, kad prievolės skolininkas lėšas turi pervesti į skolininko sąskaitą; jeigu prievolės skolininkas yra valstybės institucija, išmokas administruojanti informacinių sistemų pagalba, komunikacija ir išieškojimas tarp valstybės institucijos ir antstolio vyktų elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio vykdomas CPK nustatyta tvarka, DK 150 straipsnyje atsisakius nuostatų, susijusių su konkrečių išskaitų iš darbo užmokesčio dydžių nustatymu, bet pateikus nuorodą į CPK, DK ir CPK nuostatos, susijusios su išieškojimu iš darbo užmokesčio, bus ne tik suderintos, bet taip pat bus užtikrinamas ir DK, kaip teisės akto, stabilumas, nes DK nuostatų nereikės keisti, jeigu ateityje CPK nuostatos, susijusios su išskaitų dydžiais, būtų pakeistos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus nenumatomas joks poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dviejų mėnesių laikotarpyje po įstatymų įsigaliojimo padidės administracinė našta verslo subjektams, nes antstoliai per šį laikotarpį skolininkų darbdaviams turės pateikti patvarkymus, pakeičiančius anksčiau pateiktus patvarkymus dėl išskaitų iš skolininkų darbo užmokesčio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai:
Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. liepos 1 d. turės patvirtinti tvarką, nustatančią MVPD apsaugos pritaikymą iki CPK 689 straipsnio 6 dalies naujų nuostatų įsigaliojimo į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktiems nurodymams nurašyti pinigines lėšas, taip pat nustatančią sąskaitos, kuriai turi būti taikoma MVPD apsauga pakeitimą skolininko pageidavimu. 2. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
patvirtinta išieškojimo iš turtinių teisių tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti reikės modernizuoti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į šią sistemą teikiančių subjektų informacines sistemas (Antstolių informacinę sistemą, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir muitinės informacines sistemas). Preliminari lėšų suma, reikalinga informacinių sistemų modernizavimui: Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai – 500 000 Eur, Antstolių informacinei sistemai – 80 000 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinei sistemai – 60 000 Eur, muitinės informacinei sistemai – 60 000 Eur, Sodros informacinei sistemai – 15 000 Eur (Sodra informavo, kad papildomo finansavimo nereikės ir reikiamus pakeitimus atliks turimomis lėšomis). 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Prieš rengiant įstatymų projektus buvo konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teisėjų taryba, Lietuvos antstolių rūmais, VĮ Registrų centru, Vilniaus universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos teisės institutu, Lietuvos bankų asociacija, Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu. Galimos CPK nuostatų, susijusių su skolininko interesų apsauga, tobulinimo kryptys buvo pristatytos visuomenei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą patalpinus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: skolininko turto areštas, turto areštas, uždarbio areštas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teisingumo ministrė Milda Vainiutė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai:
Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-201 Įvertinę projekto atitiktį
teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
2018 m. birželio 6 d. Nr. 103-P-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė,
patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. valstybinė auditorė, D. Šlamienė – Visuomenės gerovės audito departamento vyr. specialistė, R. Kalinauskaitė – Seimo nario N. Puteikio padėjėja-sekretorė, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, A. Remeikis – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, V. Struckienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, V. Nekrošius
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, G. Duoblys – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas, L. Bliujienė – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ teisinių veiklų koordinatorė, J. Navickė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narė, A. Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, R. Čilinskaitė—Visocnik – asociacijos
„Vartotojų balsas“ pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-03-05) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ramutė Štuikienė (pilietės pasiūlymas, 2018-05-22) Kadangi antstoliai yra pelno siekiantys subjektai siūlau, kad jie už primetamus darbus įmonių ir įstaigų apskaitos darbuotojams irgi kažkokį mokestį sumokėtų. Iš gyventojų didelius mokesčius „lupa“ ir nieko nemokamai nedirba, kodėl apskaitos darbuotojai turi jiems uždirbinėti pelną. Pasiūlymas teikiamas Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1654. Įvertinta Pasiūlymas nėra susijęs su iniciatorių siūlomu DK pakeitimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2018-03-05) Dėl CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi, projektams iš esmės pritaria. Atsižvelgti
(LR Trišalės tarybos išvada, 2018-05-15) SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654. NUTARTA.
NUTARTA. Fiksuoti skirtingos nuomones dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688. 689, 736, 739, 746 ir
150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654: -Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai nepritaria Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui; -Vyriausybės atstovai pritaria Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Įvertinta DK 150 straipsnio 4–6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 str. nurodytus išskaitų dydžius, todėl yra būtina DK pakeitimai. Be kita ko, išieškojimas iš darbo užmokesčio vykdomas CPK nustatyta tvarka, DK 150 straipsnyje atsisakius nuostatų, susijusių su konkrečių išskaitų iš darbo užmokesčio dydžių nustatymu, bet pateikus nuorodą į CPK, DK ir CPK nuostatos, susijusios su išieškojimu iš darbo užmokesčio, bus ne tik suderintos, bet taip pat bus užtikrinamas ir DK, kaip teisės akto, stabilumas, nes DK nuostatų nereikės keisti, jeigu ateityje CPK nuostatos, susijusios su išskaitų dydžiais, būtų pakeistos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2018-05-09) Komiteto sprendimas: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė