Įstatymas paskelbtas: Žin Lyginamasis variantas
15, 17, 58, 66, 77, 79, 85, 87, 89
2018
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų
draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vienodą skaičių (kai apylinkės rinkėjų
skaičius yra didesnis negu 1000 – ne mažiau kaip po du) kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:“
Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Antrojoje daugiamandatės rinkimų apygardos
biuletenio dalyje yra stačiakampio formos laukas, padalintas į laukelius, kuriuose surašyti skaičiai nuo vieno iki maksimaliai galimo kandidatų skaičiaus sąraše penki specialūs laukeliai, kuriuose kuriuos žymėdamas (ne daugiau kaip penkis) rinkėjas balsuoja už balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.“
Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje
rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose pažymi ne daugiau kaip įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas.
Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už
kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kokią jis pareiškė nuomonę dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė nepažymėjo kandidato rinkimų numerio ar pažymėjo daugiau kaip penkis kandidatų rinkimų numerius, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.“
Pakeisti 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
“8. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Protokolo antrosios dalies duomenys iki pakartotinio balsavimo pabaigos yra neviešinami.
Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad nurodant duomenis balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir rinkimų biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.“7 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali pranešti tik
Vyriausioji rinkimų komisija. Išankstiniai rezultatai apie gautus kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmumo balsus skelbiami tik po pakartotinio balsavimo pabaigos. Jeigu apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausiai skelbiamas internete. 2. Pakeisti 85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iki balsavimo pabaigos, o dėl kandidatų
daugiamandatėje apygardoje – iki pakartotinio balsavimo pabaigos Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.“
1.
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo
protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato ir į rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolus įrašo: Pirmajame protokole:
1) rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje;
2) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, atskirai nurodydama dalyvavusius vienmandatėje rinkimų apygardoje ir daugiamandatės rinkimų apygardos dalyje, kurią sudaro ši vienmandatė rinkimų apygarda;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų, rinkimuose naudojamų blankų, plombų apskaitos rezultatus;
4) apygardoje galiojančių rinkimų biuletenių ir negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
5) už kiekvieną kandidatą į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje paduotų balsų skaičių;
6) už kiekvieną kandidatų sąrašą daugiamandatės rinkimų apygardos dalyje, kurią sudaro ši vienmandatė rinkimų apygarda, paduotų balsų skaičių; Antrajame protokole:
7) už kiekvieną kandidatą daugiamandatės rinkimų apygardos dalyje, kurią sudaro ši vienmandatė rinkimų apygarda, paduotų pirmumo balsų skaičių. Šie duomenys negali būti viešinami iki pakartotinio balsavimo pabaigos. 2.Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo pirmojo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.“
Pripažinti netekusia galios 89 straipsnio 8 dalį: „8. Jeigu partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.“
Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip per tris mėnesius po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Jurgis Razma
15, 17, 58, 66, 77, 79, 85, 87, 89 IR 93
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti įstatymo projektą paskatino išryškėjusios Seimo rinkimų organizavimo problemos, iš kurių labiausiai pažymėčiau pakartotinių rinkimų organizavimo vienmandatėje rinkimų apygardoje ypatybes, kai vienas iš dviejų dalyvaujančių kandidatų yra dalyvavęs rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje, gavęs pakankamai daug pirmumo balsų ir yra žinoma, kad faktiškai jau yra išrinktas į Seimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal galiojantį Seimo rinkimų įstatymą pasibaigus pirmajam turui yra paskelbiami ne tik rezultatai vienmandatėje apygardoje, bet ir kandidatų daugiamandatėje apygardoje reitingavimo rezultatai. Tai sudaro prielaidas viešai skelbti, kurie kandidatai patenka į Seimą, nors formaliai VRK rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje tvirtina po pakartotinių rinkimų (antrojo rinkimų turo). Jeigu pakartotiniuose rinkimuose konkuruoja jau daugiamandatėje faktiškai išrinktas kandidatas ir kitas kandidatas, kuris nėra išrinktas daugiamandatėje apygardoje, tai pastarasis neretai tą aplinkybę ir akcentuoja savo rinkimų kampanijoje: sveikina konkurentą jau tapus Seimo nariu, apeliuoja į rinkėjų „praktiškumą“ – balsuokit už mane, turėsite du atstovus. VRK perspėjimai, kad negalima tokiais dalykais spekuliuoti, mažai ką keičia. Tokia žinia demotyvuoja jau faktiškai išrinktą daugiamandatėje apygardoje kandidatą remiančius rinkėjus dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose: kam stengtis, juk jų kandidatas jau ir taip bus Seime.
Tam tikrų problemų rinkimų organizavime gali sukelti ir kai kurios kitos galiojančio įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, didelėse rinkėjų skaičiumi apylinkėse gali būti sudarytos neskaitlingos rinkimų komisijos. Galiojantis įstatymas reikalauja, kad po rinkimų VRK išleistų knygą su rinkimų rezultatais. Manau, kad tai yra bereikalingos išlaidos, nes besidomintys smulkiomis rinkimų detalėmis visą informaciją gali rasti internete. Abejotina dėl, mano manymu, galimo prieštaravimo Konstitucijai įstatymo nuostata, kad partijos, pateikdamos kandidatų sąrašą, gali nustatyti, kad jis nereitinguojamas. Išeitų, kad tokiu atveju Seimo narius išrenka ne rinkėjai, o partija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu projektu siekiama užtikrinti objektyvią ir sąžiningą kandidatų konkurenciją vienmandatėse apygardose pakartotiniuose rinkimuose, dėlto siūloma nustatyti, kad reitingavimo daugiamandatėje apygardoje rezultatai būtų paskelbiami tik po antrojo rinkimų turo, o iki jo būtų draudžiama juos viešinti. Dar yra pasiūlyta pakeisti rinkimų biuletenio dalį, skirtą kandidatų reitingavimui. Vietoj dabar paliktų penkių langelių kandidatų numeriams įrašyti siūloma suformuoti visų numerių lauką, kuriame rinkėjas pažymėtų pasirinktų kandidatų numerius. Tokia sistema leistų ateityje lengvai pereiti prie reitingų skaičiavimo perleidžiant rinkimų biuletenius per specialius skenerius ir atsisakyti varginančio skaičiavimo rankiniu būdu. Projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad didelėse rinkėjų skaičiumi apylinkėse turėtų būti sudarytos ir skaitlingesnės rinkimų komisijos, t.y. partijos turėtų deleguoti ne po vieną, o ne mažiau kaip po du atstovus.
Formuojant apygardų komisijas siūloma atsisakyti nuostatos, kad į šias komisijas savivaldybės administracijos direktorius bei Teisingumo ministras gali deleguoti ir daugiau atstovų. Projekte siūloma išbraukti galiojančio įstatymo nuostatą, kad partijos gali nustatyti, jog jų sąraše esantys kandidatai rinkėjų nereitinguojami ir į Seimą patenka ta eilės tvarka, kaip surašė partija. Taip pat siūloma išbraukti nustatytą prievolę VRK išleisti knygą apie rinkimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendindama įstatymą Vyriausioji rinkimų komisija galimai turės pakeisti kai kuriuos savo aktus, reglamentuojančius rinkimų organizavimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Seimo rinkimai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Jurgis Razma
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatą “Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu” ir įrašyti nuostatą “Protokolo antrosios dalies duomenys iki pakartotinio balsavimo pabaigos neviešinami”,
rezultatai apie gautus kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmumo balsus skelbiami tik po pakartotinio balsavimo pabaigos”, šio straipsnio 2 dalyje - “Iki balsavimo pabaigos, o dėl kandidatų daugiamandatėje apygardoje
Visuomenės informavimo priemonėms iki balsavimo pabaigos, o dėl kandidatų daugiamandatėje apygardoje – iki pakartotinio balsavimo pabaigos visuomenės informavimo priemonių atstovams būtų draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus. Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie išankstinius Seimo rinkimų (Tautos atstovybės) rezultatus yra viešo pobūdžio informacija, susijusi su Tautos valios formavimu (rinkėjų balsais, kuriais jie parėmė politinės partijas, jų iškeltus ar išsikėlusius kandidatus į Seimo narius). Tokio pobūdžio informacija nepatenka į įslaptintos informacijos kategorijų sąrašą (Konstitucijos 117 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės
ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnis); nėra privataus gyvenimo paslaptis (Konstitucijos 22 straipsnis apima informaciją apie asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai) ar kitokia Konstitucijos ir įstatymų saugoma informacija (pvz. profesinė, komercinė), ji nepatenka ir į Konstitucijos 145 straipsnyje įtvirtintus atvejus ir sąlygas, kai informacijos teisė ir laisvė (Konstitucijos
padėtį”. Atsižvelgus į tai, aptariamas teisinis reguliavimas neatitinka: 1.1.
Konstitucijos 25 straipsnio, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principo, politinės atstovaujamosios institucijos rinkimams taikomo skaidrumo ir viešumo principų:
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai);
turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., nutarimas 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
viešumo ir kontrolės mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas Seimo rinkimų sąžiningumas ir skaidrumas – būtinos Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidos“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados);
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai);
turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., nutarimas 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
viešumo ir kontrolės mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas Seimo rinkimų sąžiningumas ir skaidrumas – būtinos Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidos“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados);
įtvirtintas asmens teises ir laisves“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). „<...> valstybė yra konstituciškai įpareigota pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas);
„<...> valstybė yra konstituciškai įpareigota pati (per savo
institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas);
straipsnio pirmosios dalies.
(Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad piliečiai galėtų dalyvauti priimant valstybinės reikšmės sprendimus, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant kitus sprendimus, susijusius su viešųjų reikalų tvarkymu, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas);
Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas);
Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. <...> Tačiau cenzūros uždraudimas nereiškia įstatymų neribojamos masinės informacijos laisvės. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio trečiąją dalį laisvė gauti ir skleisti informaciją gali būti įstatymo ribojama, kai yra būtina apsaugoti šioje Konstitucijos normoje minimas žmogaus teises ir laisves, ginti konstitucinę santvarką. Informacijos skleidimas nesuderinamas su nusikalstamais veiksmais“ (Konstitucijos 25 straipsnio ketvirtoji dalis, Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija bei savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti daugiau kandidatūrų, t.y. ne po vieną, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Toks siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra diskutuotinas. Jis gali užkirsti galimybes apskritai suformuoti apygardos rinkimų komisiją, nes: 2.1. pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį tam teisę turinčios politinės partijos į apygardų rinkimų komisijas gali siūlyti tik po vieną kandidatą. Tokia nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti politinių partijų atstovų dalyvavimą rinkimų organizavimo ir vykdymo procese bei siekiant išlaikyti politinių partijų paritetą. Įstatymas nustato, kad jei partijos kandidatų nepasiūlo, Vyriausioji rinkimų komisija (siekdama užtikrinti pakankamą sklandžiam darbui būtiną komisijos narių skaičių) gali papildomai skirti minėtų trijų subjektų, nesusijusių su politinėmis partijomis, pasiūlytus kandidatus.
Ši nuostata būtų neįgyvendinama, jei šie subjektai neturėtų teisės siūlyti daugiau kandidatų; 2.2. keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis numato, kad visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją minėtų trijų subjektų teikimu, o jei šių asmenų yra mažiau (pavyzdžiui, vienas ar keli iš subjektų nepasiūlo kandidatūrų), komisija padidinama iš kitų subjektų, nesusijusių su politinėmis partijomis, papildomai pasiūlytų asmenų. Taigi, projektu siūlomas įtvirtinti reguliavimas tokiai komisijos formavimo galimybei užkirstų kelią ir būtų galimos situacijos, kai apygardų rinkimų komisijos neatitiktų imperatyvių keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies reikalavimų. 3. Diskutuotina, kodėl projekte siūlomas įtvirtinti apylinkių bei apygardų rinkimų komisijų sudarymo teisinis reguliavimas būtų įtvirtintas tik Seimo rinkimuose, o organizuojant ir vykdant kitus rinkimus (Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, rinkimus į Europos Parlamentą) bei referendumuose toks teisinis reguliavimas nėra siūlomas. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalies formuluotė diskutuotina, nes rinkėjas, balsuodamas ir žymėdamas biuletenio laukus, balsuoja už kandidatus ir renka juos, o ne rinkimų numerius. 5. Projekto 5 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies redakcija stokoja nuostatos, apibrėžiančios pirmumo balsų skaičiavimą, kai rinkėjas pažymi tame sąraše, už kurį balsavo, neegzistuojantį kandidato numerį.
Kadangi biuletenyje turėtų būti surašomas maksimaliai galimas kandidatų skaičius sąraše (projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalis), konkretus rinkimų sąrašas gali būti trumpesnis už maksimaliai galimą ir pateiktą biuletenyje. 6. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintina nuostata, kad apygardos rinkimų komisija surašo du balsų skaičiavimo protokolus. Įtvirtinus tai, atskirose ir skaičiais pažymėtose (laikantis teisės technikos reikalavimų) šio straipsnio dalyse aptartina, kurie duomenys surašomi „pirmajame“ protokole, o kurie – „antrajame“. 7. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad pasibaigus rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (per 3 mėnesius nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo) išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus. Tokios nuostatos išbraukimas yra motyvuojamas tuo, kad tokios knygos iškleidimas „yra bereikalingos išlaidos, nes besidomintys smulkiomis rinkimų detalėmis visą informaciją gali rasti internete“. Toks siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra diskutuotinas dviem aspektais: 7.1. sisteminių požiūriu, tai nustatoma tik Seimo (Tautos atstovybės) rinkimams, ir nenustatoma pvz., Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimams; 7.2. toks reguliavimas gali neužtikrinti rinkėjų, besidominčių visų Seimo rinkimų procesu ir neturinčių atitinkamų gebėjimų (dėl išsilavinimo, amžiaus ar kt. priežasčių) naudotis internetu, interesų gauti jiems reikšmingą informaciją apie šiuos rinkimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15, 17, 58, 66, 77, 79, 85, 87, 89 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1633 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15, 17, 58, 66, 77, 79, 85, 87, 89 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1633, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
15, 17, 58, 66,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Jurgis Razma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Ona Buišienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: Laura Matjošaitytė, Reda Daniškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05 6,7, 8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
nuostatą “Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu” ir įrašyti nuostatą “Protokolo antrosios dalies duomenys iki pakartotinio balsavimo pabaigos neviešinami”,
rezultatai apie gautus kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmumo balsus skelbiami tik po pakartotinio balsavimo pabaigos”, šio straipsnio
apygardoje – iki pakartotinio balsavimo pabaigos visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus“, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatą “Antrajame protokole už kiekvieną kandidatą daugiamandatės rinkimų apygardos dalyje, kurią sudaro ši vienmandatė rinkimų apygarda, paduotų pirmumo balsų skaičių” papildyti novela “Šie duomenys negali būti viešinami iki pakartotinio balsavimo pabaigos“. Visos šios nuostatos yra susijusios su informacijos apie išankstinius Seimo rinkimų (Tautos atstovybės) rezultatus atskleidimo laikinu ribojimu. Tokia informacija būtų nevieša ir laikinai neprieinama rinkėjams, kandidatams, politinėms partijos ir visai visuomenei. Visuomenės informavimo priemonėms iki balsavimo pabaigos, o dėl kandidatų daugiamandatėje apygardoje – iki pakartotinio balsavimo pabaigos visuomenės informavimo priemonių atstovams būtų draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie išankstinius Seimo rinkimų (Tautos atstovybės) rezultatus yra viešo pobūdžio informacija, susijusi su Tautos valios formavimu (rinkėjų balsais, kuriais jie parėmė politinės partijas, jų iškeltus ar išsikėlusius kandidatus į Seimo narius). Tokio pobūdžio informacija nepatenka į įslaptintos informacijos kategorijų sąrašą (Konstitucijos 117 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d.,
tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnis); nėra privataus gyvenimo paslaptis (Konstitucijos 22 straipsnis apima informaciją apie asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai) ar kitokia Konstitucijos ir įstatymų saugoma informacija (pvz. profesinė, komercinė), ji nepatenka ir į Konstitucijos 145 straipsnyje įtvirtintus atvejus ir sąlygas, kai informacijos teisė ir laisvė (Konstitucijos 25 straipsnis) gali būti
“laikinai” apribota “įvedus karo ar nepaprastąją padėtį”. Atsižvelgus į tai,
aptariamas teisinis reguliavimas neatitinka: 1.1.
Konstitucijos
valstybės principo, politinės atstovaujamosios institucijos rinkimams taikomo skaidrumo ir viešumo principų:
vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją, ji įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje.
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai);
interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., nutarimas 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
demokratiškus rinkimus ypač svarbūs yra viešumo ir kontrolės mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas Seimo rinkimų sąžiningumas ir skaidrumas
Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados);
Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas).
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai);
interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d., nutarimas 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
demokratiškus rinkimus ypač svarbūs yra viešumo ir kontrolės mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada);
leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas);
leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas Seimo rinkimų sąžiningumas ir skaidrumas
Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados);
Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves“ (Konstitucinio Teismo
įpareigota pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas);
skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“, „<...> iš Konstitucijos 25 straipsnio turinio aišku, kad ribojant žmogaus teises ieškoti informacijos, ją gauti ir skleisti reikia laikytis dviejų sąlygų: jas apriboti galima tik įstatymu ir tuomet, kai tai būtina Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytoms vertybėms apsaugoti ir ginti“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas);
bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina pagrįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
„<...> valstybė yra konstituciškai įpareigota pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas);
skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“, „<...> iš Konstitucijos 25 straipsnio turinio aišku, kad ribojant žmogaus teises ieškoti informacijos, ją gauti ir skleisti reikia laikytis dviejų sąlygų: jas apriboti galima tik įstatymu ir tuomet, kai tai būtina Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytoms vertybėms apsaugoti ir ginti“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas);
bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina pagrįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Pritarti Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų.
Pagal Konstitucijos 25 straipsnio trečiąją dalį laisvė gauti ir skleisti informaciją gali būti įstatymo ribojama, kai yra būtina apsaugoti šioje Konstitucijos normoje minimas žmogaus teises ir laisves, ginti konstitucinę santvarką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05 6,7,8
44 straipsnio pirmosios dalies.
Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos Tautos valios formavimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad valstybė, kurią Konstitucija įtvirtina kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad piliečiai galėtų dalyvauti priimant valstybinės reikšmės sprendimus, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant kitus sprendimus, susijusius su viešųjų reikalų tvarkymu, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu“ (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas);
Iš Konstitucijos 25 straipsnio bei kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas);
draudžiama. Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. <...> Tačiau cenzūros uždraudimas nereiškia įstatymų neribojamos masinės informacijos laisvės. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio trečiąją dalį laisvė gauti ir skleisti informaciją gali būti įstatymo ribojama, kai yra būtina apsaugoti šioje Konstitucijos normoje minimas žmogaus teises ir laisves, ginti konstitucinę santvarką.
Informacijos skleidimas nesuderinamas su nusikalstamais veiksmais“ (Konstitucijos 25 straipsnio ketvirtoji dalis, Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). Pritarti
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 5 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 6, 7, 8 straipsniais siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos 25 straipsnio, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principo, politinės atstovaujamosios institucijos rinkimams taikomo skaidrumo ir viešumo principų bei Konstitucijos 44 straipsnio pirmosios dalies. 4. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – 1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė