Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STraipsnio
2016 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 58 straipsnį 16¹ dalimi:
„16¹. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytos mokesčių lengvatos taikomos ir investuotojams, kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STraipsnio
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 58 straipsnį 16¹ dalimi:
„16¹. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytos mokesčių lengvatos taikomos ir investuotojams, kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvados rengėjai DDainius Kreivys AArtūras Skardžius
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STraipsnio
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 58 straipsnį 16¹ dalimi:
„16¹. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. I-976 2, 7, 12, 15 STraipsniŲ PAKEITIMO ir 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 IR 8 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 (toliau – LEZPĮ) nuostatos netiksliai reglamentuoja momentą, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas) įgyja laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ, zona) įmonės statusą ir jos veiklai zonoje pradedamos taikyti LEZPĮ nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos. Pagal LEZPĮ 7 straipsnio 1 dalį zonos įmonė yra toje zonoje esanti ir įregistruota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė, kuriai taikomos LEZPĮ nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje.
To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad zonoje esanti ir jau veikianti įmonė zonos įmonės statusą įgyja po to, kai zonos valdymo bendrovė išduoda leidimą veiklai zonoje ir Juridinių asmenų registro tvarkytojas įregistruoja įmonės įstatų pakeitimus, susijusius su zonos įmonės statuso įgijimu. LEZPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad steigėjai, pageidaujantys įregistruoti zonos įmonę, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia teisės aktų nustatytus registravimo dokumentus ir zonos valdymo bendrovės leidimą veiklai zonoje. Taigi, zonos įmonės statuso įgijimas siejamas, be kita ko, ir su gaunamu leidimu veiklai zonoje, tačiau iš minėtų LEZPĮ nuostatų nėra aišku, ar įmonė laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą įgyja nuo zonos valdymo bendrovės leidimo vykdyti veiklą zonoje išdavimo dienos, ar ir nuo įmonės buveinės adreso, esančio zonos teritorijoje, įregistravimo Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, kad šiuo metu įmonės registracija yra galima tik registruojant įmonės buveinės adresą nekilnojamojo daikto, t. y. pastato, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, adresu. Taigi, nesant pastato laisvojoje ekonominėje zonoje, kurio adresą įmonė galėtų nurodyti kaip savo registracijos adresą, įmonė neturi galimybės subnuomoti zonoje esančių sklypų ir pradėti vykdyti veiklą zonos teritorijoje. Vertinant minėtas LEZPĮ 7 straipsnio normas, taip pat LEZPĮ nuostatų visumą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas galimai siekė laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso įgijimą sieti su zonos valdymo bendrovės leidimo vykdyti veiklą zonoje išdavimu, t. y., su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu, o ne su formaliu buveinės registracijos adresu.
Dėl to, LEZPĮ numatytas įmonės buveinės adreso, esančio zonos teritorijoje, registracija Juridinių asmenų registre zonos įmonės statusui įgyti iš esmės yra perteklinis ir netikslingas reikalavimas, sukeliantis dviprasmišką šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro įstatymo nuostatomis, registravimo dokumentai, kurie turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonei siekiant įsiregistruoti zonos įmone, yra nurodyti Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. Šių Nuostatų 18.4 papunktyje nurodyta, kad registre registruojama juridinio asmens buveinė (adresas), nekilnojamojo daikto, kuriame registruota buveinė, unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre ir tai reiškia, kad įmonės registracija yra galima tik registruojant įmonės buveinės adresą nekilnojamojo daikto, t. y. pastato, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, adresu ir nesant pastato laisvojoje ekonominėje zonoje, kurio adresą įmonė galėtų nurodyti kaip savo registracijos adresą, įmonė neturi galimybės subnuomoti zonoje esančių sklypų ir pradėti vykdyti veiklą zonos teritorijoje.
Šių Nuostatų 23.5 papunktyje nurodyta, kad registro tvarkytojui yra pranešama tik apie laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso įgijimo ir statuso netekimo datas ir tai reiškia, kad Juridinių asmenų registre yra registruojamas juridinio asmens kaip zonos įmonės statuso įgijimo arba netekimo faktas, kurį patvirtina zonos valdymo bendrovės įmonei išduotas leidimas veikti zonoje. Be to, šiuo metu galiojančio LEZPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys sklypai įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki tol, kol zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Tai reiškia, kad šiuo metu galiojantis LEZPĮ leidžia zonos teritorijoje steigtis ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą įmonėms net ir tada, kai įstatymų nustatyta tvarka dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Kita vertus, nors sisteminis LEZPĮ nuostatų aiškinimas suponuoja įstatymų leidėjo tikslą specialias sąlygas, t. y. mokestines lengvatas, zonos įmonėms taikyti jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu, LEZPĮ garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė, netaikomos.
Pažymėtina, kad šiuo metu ne visos Lietuvoje veikiančios LEZ turi įsteigtas zonos valdymo bendroves (pavyzdžiui, Akmenės LEZ, kurioje teisę išnuomoti teritorijoje esančius žemės sklypus investuotojams LEZPĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu turi Akmenės savivaldybės administracija). Dėl to toks teisinis reguliavimas, kai savivaldybės administracijai įstatymų nustatyta tvarka išnuomojus zonos teritorijos sklypus investuotojams, LEZPĮ garantuojamos mokesčių lengvatos tokiems investuotojams netaikomos, vertintinas kaip neužtikrinantis subjektų teisinių santykių lygiateisiškumo principo. Taigi, šiuo metu galiojantis LEZPĮ iš esmės nepagrįstai riboja užsienio plyno lauko investicijas LEZ teritorijose, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą, nes neužtikrina galimybių įsteigtai LEZ efektyviai veikti. Dėl šių priežasčių siūlomo Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – LEZPĮ pakeitimo projektas) tikslai ir uždaviniai yra, pirmiausia, siekiant panaikinti teisinį dviprasmiškumą, zonos įmonės statuso įgijimą sieti tik su zonos valdymo bendrovės leidimo įmonei vykdyti veiklą zonoje išdavimu ir atsisakyti perteklinio įmonės buveinės vietos adreso registracijos zonos teritorijoje bei įtvirtinti galimybę, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, LEZPĮ garantuojamas mokestines lengvatas taikyti zonos teritorijoje esančius sklypus išsinuomojusiems investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme.
Kartu yra atlikti LEZPĮ 2 ir 15 straipsnių pakeitimai, susiję su nuorodomis į iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusį 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą, kurį pakeičia 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą ir įsigaliojęs nuo 2016 m. gegužės 1 d., o 16 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios, nes, priėmus 2016 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-2324, pakeistas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 69 straipsnis nustato laisvųjų zonų Lietuvos Respublikos teritorijoje steigimą ir LEZPĮ 16 straipsnis būtų perteklinis. Siekiant išspręsti LEZPĮ garantuojamų mokestinių lengvatų taikymo, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esančius sklypus išsinuomojusiems investuotojams, klausimą ir zonoje taikyti vienodas mokestines lengvatas, reikalinga papildyti LEZPĮ įstatymo 15 straipsnį ir todėl kartu su LEZPĮ pakeitimo projektu yra reikalingas jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 (toliau – PMĮ) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ pakeitimo projektas). Įvertinus tai, kad LEZPĮ nuostatos susijusios ir su atskirų LEZ įstatymų nuostatomis, siekiant sisteminio teisinio nuoseklumo, kartu keičiamos ir atskirų LEZ įstatymų atitinkamos nuostatos. Pažymėtina, kad keičiant Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymą Nr. XI-1909 jame be 8 straipsnio pakeitimo, susijusio su veiklos LEZ reguliavimo pakeitimais, kartu yra atliekamas ir 4 straipsnio, kuriame yra nustatyta zonos užimama teritorija – 218 ha, pakeitimas. Šį pakeitimą sąlygojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimas, kad Lietuvos kariuomenė neatlygintinai perima Šiaulių LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 85,483 ha ir kuris ribojasi su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypu. Perimtame sklype numatoma plėtoti infrastruktūrą, būtiną gynybos poreikiams ir sąjungininkams priimti. Perduodamų Krašto apsaugos ministerijai 7 žemės sklypų unikalūs numeriai: 4400-2409-7745, 4400-2409-7894, 4400-2410-1094, 4400-2410-1302, 4400-2410-1335, 4400-2410-0052 ir 4400-2418-4409. Tokiam sprendimui neprieštarauja Šiaulių miesto savivaldybė ir zonos valdymo bendrovė – UAB
„Šiaulių laisvoji ekonominė zona“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64840, el. paštas: [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėjas Aleksandras Laurinavičius, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]) patarėjas Virginijus Pašakarnis, tel. 8 706 64 832, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis LEZPĮ netiksliai reglamentuoja momentą, nuo kurio įmonė įgyja laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, įtvirtindamas perteklinį „registracijos zonos įmone“ termino vartojimą. Dėl šios priežasties laisvųjų ekonominių zonų veiklos praktikoje susiduriama su kitų LEZPĮ normų tinkamo įgyvendinimo problema, nes, vadovaujantis Nuostatų 18.4 papunkčiu, įmonės registracija yra galima tik registruojant įmonės buveinės adresą nekilnojamojo daikto, t. y. pastato, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, adresu. Tuo tarpu nesant pastato laisvojoje ekonominėje zonoje, kurio adresą įmonė galėtų nurodyti kaip savo registracijos adresą, įmonės neturi galimybės subnuomoti zonoje esančių sklypų ir pradėti vykdyti veiklą zonos teritorijoje. Be to, nors šiuo metu galiojantis LEZPĮ leidžia zonos teritorijoje steigtis ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą investuotojams net ir tada, kai įstatymų nustatyta tvarka dar nėra atrinkta zonos valdymo bendrovė, LEZPĮ garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė, netaikomos. Šiuo metu galiojančio PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta lengvata taikoma laisvosios ekonominės zonos įmonėms, t. y. tik tokioms įmonėms, kurios turi įgijusios zonos įmonės statusą pagal LEZPĮ 7 straipsnį.
Šiuo metu galiojančiuose atskirų LEZ įstatymuose taip pat yra vartojamas terminas „zonoje registruoti ūkio subjektai“, jį siejant su jo registravimu zonoje. Atsižvelgiant į siūlomus LEZPĮ pakeitimus, kartu su šiuo pakeitimu, teikiami ir atitinkami atskirų LEZ įstatymų pakeitimai. Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 straipsnyje šiuo metu yra nustatyta, kad zonos teritorija užima 218 ha. Perdavus dalį Šiaulių LEZ teritorijos Lietuvos kariuomenei zonos teritorija užimtų 132,517 ha. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Numatoma pakeisti LEZPĮ 7 straipsnio 1 ir
teisės aktų, reguliuojančių juridinių asmenų registravimą, nustatyta tvarka įregistruotą bet kokios nuosavybės formos ir rūšies ūkio subjektą, kuriam zonos valdymo bendrovė išdavė leidimą vykdyti veiklą zonoje ir kuriam taikomos LEZPĮ nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jo veiklai zonoje. Tokios nuostatos įtvirtinimu bus atsisakyta perteklinio įmonės buveinės vietos adreso registracijos zonos teritorijoje reikalavimo, nes zonos įmonės statuso įgijimas bus susietas tik su zonos valdymo bendrovės leidimo įmonei vykdyti veiklą zonoje išdavimu ir duomenų, susijusių su zonos įmonės statuso įgijimu, įregistravimu Juridinių asmenų registre. Zonos įmonė zonos įmonės statusą įgys po to, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų, reguliuojančių juridinių asmenų registravimą, nustatyta tvarka įregistruos duomenis (įskaitant ir zonos valdymo bendrovės išduotą leidimą veiklai zonoje ir įmonės įstatus ar įmonės įstatų pakeitimus), susijusius su zonos įmonės statuso įgijimu.
Atsižvelgiant į tai, kad zonos įmonės veiklos pradžia zonoje yra siejama su leidimo ūkio subjektui vykdyti veiklą zonoje išdavimu, atitinkamai pakeičiamas LEZPĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas, o LEZPĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo zonos įmonėms pakartojimo, kaip perteklinio, atsisakoma. Tuo tarpu papildžius LEZPĮ 15 straipsnį 3¹ dalimi būtų numatyta galimybė, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, LEZPĮ nustatytas mokesčių lengvatas taikyti ir investuotojams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės administracija išnuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis. Kad šiomis mokesčių lengvatomis galėtų pasinaudoti ir investuotojai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės administracija išnuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, kartu su LEZPĮ pakeitimo projektu yra teikiamas ir PMĮ pakeitimo projektas. Atsižvelgus į tai, kad papildoma LEZPĮ 15 straipsnį 3¹ dalis yra susijusi su mokesčių lengvatos taikymu, siūloma nustatyti, kad šios dalies nuostata, kartu su PMĮ pakeitimo projektu, įsigaliotų nuo 2017 m. sausio
galiojančiuose atskirų LEZ įstatymuose taip pat yra vartojamas terminas „zonoje registruoti ūkio subjektai“, jį siejant su jo registravimu zonoje, todėl, atsižvelgiant į siūlomus LEZPĮ pakeitimus, kartu su šiuo pakeitimu, teikiami ir atitinkami atskirų LEZ įstatymų pakeitimai.
Dėl šių priežasčių, numatomais LEZPĮ, PMĮ ir atskirų LEZ įstatymų pakeitimais bus užtikrintas tinkamas teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, įgyvendinimas, taip pat užtikrinta galimybė efektyviau pritraukti užsienio plyno lauko investicijas į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, taip padidinant Lietuvos regionų konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą ir maksimaliai užtikrinant galimybę įsteigtai laisvajai ekonominei zonai efektyviai veikti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių dėl įstatymų pakeitimų projektuose išdėstytų pasiūlymų nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimami įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes bus aiškiau reglamentuotos veiklos sąlygos laisvosiose ekonominėse zonose, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Perdavus Lietuvos kariuomenės poreikiams dalį Šiaulių LEZ teritorijos (85,483 ha), kuri ribojasi su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypu, atitinkamai sumažės verslo plėtrai planuota teritorija, kurioje galėjo būti investuojama ir kuriamos naujos darbo vietos. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 668 „Dėl Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų nustatymo“. Kitiems teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinančių teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus, poveikis valstybės biudžetui nenumatomas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „Ekonominė zona“, „Pelno mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-12-06
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies nuostatos išdėstomos nauja redakcija ir kurio nuostatos taip pat įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su jau priimtu įstatymu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-22 Nr. XIIIP-161(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamasis variantas derintinas su projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
(xiiip-161) 2017-02-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus patarėjas Virginijus Pašakarnis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies nuostatos išdėstomos nauja redakcija ir kurio nuostatos taip pat įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su jau priimtu įstatymu. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-02-15) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atlikome Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-160 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-160) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-161) antikorupcinį vertinimą. Taip pat susipažinome su techninio pobūdžio pakeitimus numatančiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-162 – Nr. XIIIP-168, kurių antikorupciniu požiūriu nevertinome kaip nepatenkančių į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų visuomeninių santykių sritis. Dėl Projekto Nr. XIIIP-161 pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-161 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas, Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-161
Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vita Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies nuostatos išdėstomos nauja redakcija ir kurio nuostatos taip pat įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su jau priimtu įstatymu. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-161 ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus bei išvadas, kuriems Komitetas pritarė. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Argumentai: Pagal šiuo metu pateiktą Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 redakciją, numatyta, kad mokesčių lengvatos taikomos ir investuotojams su vienintele sąlyga – kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 1 straipsnio redakciją, numatant reikalavimus mokesčių lengvatų taikymui investuotojams. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Papildyti 58 straipsnį 16¹ dalimi:
„16¹. Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pat tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas laisvosios ekonominės zonos įmonei dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“ Pritarti 2.
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos, taip pat atsižvelgiant į mokestinio laikotarpio nustatymą, siūlytina įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d. Taip pat siūloma papildyti Projekto 2 str. 2 dalimi, numatant pelno mokesčio apskaičiavimo mokestinį laikotarpį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.“
Argumentai Keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 dalies nuostatos reglamentuoja laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomų mokestinių lengvatų sąlygas ir tvarką. Šios nuostatos iš esmės atsikartoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 15 straipsnyje. Pasiūlymas Svarstant Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-160, 4 straipsnį (keičiamo įstatymo 15 str.), suvienodinti su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 nuostatomis. Pritarti
sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Aušra Maldeikienė. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADOS PROJEKTAS DĖL
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2016-12-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies nuostatos išdėstomos nauja redakcija ir kurio nuostatos taip pat įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su jau priimtu įstatymu. Pritarti. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte (reg. XIIIP-161) siūloma tik papildyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnį 16¹ dalimi, kuria 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos būtų taikomos ir investuotojams, nustatytomis sąlygomis ir tvarka išsinuomojusiems žemės sklypus (jų dalis), kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Papildymui pritarus komitetuose ir atsižvelgus į tai, kad įstatymo projektas nebuvo 2016 m. svarstytas ir priimtas Seime, jis turėtų įsigalioti jį priėmus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti ir negauta. 7.
sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvados rengėjai Dainius Kreivys Artūras Skardžius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADOS DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, E.Gentvilas,
T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Pekūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė, I.Jurkšuvienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: ūkio viceministrė L.Sabaitienė, Finansų ministerijos atstovas M.Mažylis, Ūkio ministerijos atstovas A.Laurinavičius, VšĮ Investuok Lietuvoje atstovai M.Anužis ir T.Jagminas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2016-12-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies nuostatos išdėstomos nauja redakcija ir kurio nuostatos taip pat įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su jau priimtu įstatymu. Pritarti. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte (reg. XIIIP-161) siūloma tik papildyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnį 16¹ dalimi, kuria 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos būtų taikomos ir investuotojams, nustatytomis sąlygomis ir tvarka išsinuomojusiems žemės sklypus (jų dalis), kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė.
Papildymui pritarus komitetuose ir atsižvelgus į tai, kad įstatymo projektas nebuvo 2016 m. svarstytas ir priimtas Seime, jis turėtų įsigalioti jį priėmus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2017-02-28 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-161 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-02-151 Argumentai: Pagal šiuo metu pateiktą Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 redakciją, numatyta, kad mokesčių lengvatos taikomos ir investuotojams su vienintele sąlyga – kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 1 straipsnio redakciją, numatant reikalavimus mokesčių lengvatų taikymui investuotojams. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Papildyti 58 straipsnį 16¹ dalimi: „16¹.
Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pat tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir
lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“ Pritarti. 2 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos, taip pat atsižvelgiant į mokestinio laikotarpio nustatymą, siūlytina įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d. Taip pat siūloma papildyti Projekto 2 str. 2 dalimi, numatant pelno mokesčio apskaičiavimo mokestinį laikotarpį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.“ Pritarti.
Argumentai Keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 dalies nuostatos reglamentuoja laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomų mokestinių lengvatų sąlygas ir tvarką. Šios nuostatos iš esmės atsikartoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 15 straipsnyje. Pasiūlymas Svarstant Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-160, 4 straipsnį (keičiamo įstatymo 15 str.), suvienodinti su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 nuostatomis. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris