Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 739 straipsnio pakeitimas Papildyti 739 straipsnį 9 dalimi:
„9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma.”
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“. Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota. Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur.
Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą. Noriu pabrėžti, kad minimaliam išgyvenimui akivaizdžiai nepakankamos sumos paliekamos ir tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio neviršijančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies. Jei MMA dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo gyvena vienas, iš jo pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą reglamentavimą išskaičiavus 50 proc., pragyvenimui lieka vos 180 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario mėnesį viešai paskelbtais duomenimis, kuriuos citavo didžiausios žiniasklaidos priemonės, minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 metų kainomis siekė 238 eurų per mėnesį (žr. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/suskaiciavo-kiek-euru-per-menesi-gauti-butina.d?id=73690206). Pažymėtina, kad tą pačią metodiką, kuria remiantis buvo apskaičiuotas šis dydis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 „Dėl asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (žr. http://www.socmin.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/ministro-isakymai/skurdas-socialine-atskirtis.html). Ypač svarbu, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymą (projektą Nr.
XIIIP-1242), kurio 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu yra apibrėžta minimalių vartojimo poreikių dydžio sąvoka: „minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti“. To paties įstatymo 3 straipsniu nustatyta šio dydžio apskaičiavimo tvarka, taip pat ir tai, kad „MVPD ateinantiems kalendoriniams metams euro tikslumu kasmet apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir iki gruodžio 31 d. tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro.“ Taip pat atkreipiu dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais skurdo rizikos riba buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui (žr.: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5273885). Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos statistikos departamento periodiškai atliekamą gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą bei jo metu nustatomus duomenis, kokia mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti. Pastarojo tyrimo duomenimis,
per mėnesį buvo 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur (Vilniuje
Panevėžio – 293, Šiaulių – 291, Tauragės – 279, Telšių – 294, Utenos – 265, Vilniaus – 374 Eur).
Palyginus šias sumas su aukščiau nurodytomis sumomis, kurios lieka vykdant išieškojimą iš MMA dydžio ir mažesnių pajamų, akivaizdu, kad paliekamos sumos neužtikrina minimalaus išgyvenimo net ir tada, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio pajamų, jau nekalbant apie atvejus, kai pajamos mažesnės. Jeigu tokie skolininkai neturi kitų pragyvenimo šaltinių, išskyrus šias mažas pajamas (tai dažnas atvejis tarp pensininkų ir neįgaliųjų), vykdant skolų išieškojimą jie nebeturi lėšų net minimaliam išgyvenimui. Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą, kurias saugo tiek mūsų valstybės įstatymai, tiek tarptautiniai teisės aktai, prie kurių Lietuva yra prisijungusi: žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Akivaizdu, kad šią padėtį būtina skubiai keisti, įstatyme įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą ne tik į asmens išgyvenimui būtiną turto, bet ir pajamų bei išmokų dalį.
Jai turėtų būti nustatyta tokia pat absoliuti neliečiamybė, apie kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė pateikdamas išaiškinimą dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtintų apribojimų vykdant išieškojimą iš turto: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28). Sprendžiant klausimą, kaip turėtų būti nustatyta minimali periodiškai gaunamų lėšų dalis, kuriai taikoma absoliuti neliečiamybė, tikslinga remtis minimalių vartojimo poreikių dydžio sąvoka, kurios apibrėžimas, nustatytas Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme, pacituotas aukščiau. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N.
Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, kurie dėl skolų išieškojimo neturi net minimaliam išgyvenimui būtinų lėšų, pagalbos prašymus, konsultuojantis su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;
8) išeitinės išmokos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-2518, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20310 Nr.
2016-20310 Nr. XIII-140, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29844
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti 739 straipsnį nauja 9 dalimi, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma. Įtvirtinus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių minimaliam patenkinimui būtinos pajamų, išmokų ir davinių dalies apsaugą, bus užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę ir asmens orumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius absoliutų skurdą kenčiančių piliečių interesus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrimą „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, 2015 m. atliktą Lietuvos Carito užsakymu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Išieškojimas iš pajamų ir išmokų, skurdas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas nedera su siūlomo keisti straipsnio esme sistemiškai, nes 1-8 straipsnio punktuose yra įvardinamos tikslinės skolininkams skirtos išmokos, kurias galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ar laidojimo pašalpa. Be to, CPK nustato, kad iš visų šių tikslinių išmokų išieškojimas draudžiamas pilna apimtimi, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tuo tarpu siūlomas papildymas yra siejamas su darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių dydžiais iš kurių nebūtų galima išieškoti. Taigi projektu siekiama nustatyti ne tam tikrą naują tikslinių išmokų grupę, į kurią būtų draudžiama nukreipti išieškojimą, o nustatyti naujas taisykles, taikytinas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių. Išieškojimo taisyklės iš tokių pajamų rūšių yra reguliuojamos CPK 736 straipsnyje, kuriame ir turėtų būti nustatomos naujos išieškojimo nuostatos.
Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, iš skolininkų galima išieškoti iki 50 procentų jų gaunamų pajamų, todėl skolininkai atsiduria itin sunkioje padėtyje. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių, kurias gali būti, pavyzdžiui, nuo skolininko nusikaltimo nukentėję asmenys. Taip pat norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Trečia, pažymėtina, kad išieškojimo taisyklė, reguliuojanti atvejus, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius jau yra įtvirtinta CPK 736 straipsnio 3 dalyje. Taigi priėmus įstatymo projektą kodekse būtų įtvirtintos dvi savo turiniu nederančios nuostatos, skirtingai reguliuojančios tuos pačius teisinius santykius. Tokia situacija netoleruotina teisės aiškumo ir sistemiškumo požiūriu, todėl manytina, kad projektas turėtų būti tobulinimas, kad jis neprieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui ir kad tokį teisinį reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Ketvirta, pažymėtina, kad keičiamas straipsnis neturi straipsnio dalių, o tik punktus, todėl turėtų būti siūloma straipsnį papildyti ne dalimi, o punktu. 2. Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018-08-01 ir nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.
Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2018 m. birželio 6 d. Nr. 103-P-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: T. Tomilinas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė,
patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: N. Puteikis – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. valstybinė auditorė, D. Šlamienė – Visuomenės gerovės audito departamento vyr. specialistė, R. Kalinauskaitė – Seimo nario N. Puteikio padėjėja-sekretorė, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, A. Remeikis – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, V. Struckienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, V. Nekrošius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, G. Duoblys – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas, L. Bliujienė – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ teisinių veiklų koordinatorė, J. Navickė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narė, A. Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, R. Čilinskaitė—Visocnik – asociacijos „Vartotojų balsas“ pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-01-23) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
739 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas nedera su siūlomo keisti straipsnio esme sistemiškai, nes 1-8 straipsnio punktuose yra įvardinamos tikslinės skolininkams skirtos išmokos, kurias galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ar laidojimo pašalpa. Be to, CPK nustato, kad iš visų šių tikslinių išmokų išieškojimas draudžiamas pilna apimtimi, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tuo tarpu siūlomas papildymas yra siejamas su darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių dydžiais iš kurių nebūtų galima išieškoti. Taigi projektu siekiama nustatyti ne tam tikrą naują tikslinių išmokų grupę, į kurią būtų draudžiama nukreipti išieškojimą, o nustatyti naujas taisykles, taikytinas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių. Išieškojimo taisyklės iš tokių pajamų rūšių yra reguliuojamos CPK 736 straipsnyje, kuriame ir turėtų būti nustatomos naujos išieškojimo nuostatos.
Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, iš skolininkų galima išieškoti iki 50 procentų jų gaunamų pajamų, todėl skolininkai atsiduria itin sunkioje padėtyje. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių, kurias gali būti, pavyzdžiui, nuo skolininko nusikaltimo nukentėję asmenys. Taip pat norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK
socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Trečia, pažymėtina, kad išieškojimo taisyklė, reguliuojanti atvejus, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius jau yra įtvirtinta CPK 736 straipsnio 3 dalyje. Taigi priėmus įstatymo projektą kodekse būtų įtvirtintos dvi savo turiniu nederančios nuostatos, skirtingai reguliuojančios tuos pačius teisinius santykius. Tokia situacija netoleruotina teisės aiškumo ir sistemiškumo požiūriu, todėl manytina, kad projektas turėtų būti tobulinimas, kad jis neprieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui ir kad tokį teisinį reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Ketvirta, pažymėtina, kad keičiamas straipsnis neturi straipsnio dalių, o tik punktus, todėl turėtų būti siūloma straipsnį papildyti ne dalimi, o punktu. Atsižvelgti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-01-23)
siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018-08-01 ir nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.
Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos (2018-01-26) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1593, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2018-05-14) Teisėjų taryba, įvertinusi pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP-1593 ir XIIIP-1249, teikia pastabas dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnį 9 dalimi, nustatant, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Visų pirma, pastebėtina, kad CPK 739 straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas išieškojimas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o tik apriboti išieškojimo dydžius paliekant skolininkui atitinkamą darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio reguliavimo paskirties. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dydžius reglamentuoja CPK 736 straipsnis, taigi siūlomos naujos teisinio reguliavimo taisyklės, susijusios su išieškomų sumų ribojimu, turėtų būti nustatytos minėtame straipsnyje. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto siūloma teisinio reguliavimo taisyklė dėl išieškojimo iš skolininko, išlaikančio nedarbingus šeimos narius, konkuruoja su galiojančia CPK 736 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, nustatančia antstolio teisę tokiais atvejais skolininko prašymu atitinkamai sumažinti išskaitų dydžius. Siekiant teisės normų tarpusavio darnos ir teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina šias taisykles suderinti tarpusavyje.
Trečia, siūlytina įvertinti tai, kad atsižvelgiant į keičiamo teisinio reguliavimo nuostatų imperatyvų pobūdį, tam tikrais atvejais kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų gali tapti neįmanomu ar iš esmės pasunkėtų. Taip pat galimos situacijos, kuomet dėl įstatyme nustatyto saugomo pajamų dydžio, iš kurio negalimas išieškojimas, kreditorius, turintis mažas arba jokių pajamų neturintis, atsidurs blogesnėje padėtyje nei skolininkas. Pažymėtina, kad išieškojimo procese turėtų būti siekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, ypač įtvirtintas imperatyvia teisės norma, atitiks proporcingumo ir teisingumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į skolininko ypač blogą turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Taigi esamas teisinis reguliavimas šiuo metu leidžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pagerinti skolininko padėtį, nepažeidžiant kreditoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249
straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jei skolininko vykdomuosius dokumentus jau vykdo antstolis, visi vėliau gaunami vykdomieji dokumentai vykdomi to pačio antstolio, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.“ (siūlomas papildymas išskirtas kursyvu). Teisėjų taryba, pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 24 d. teisinėje išvadoje Nr.
XIIIP-1249 pateiktoms pastaboms, kad keičiamo 590 straipsnio nuostatos nesuderintos su galiojančiomis imperatyviomis CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatomis (teisinės išvados 1 punktas), taip pat atkreipia dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo pasekmes. Pirma, pagal bendrąsias CPK 31 straipsnyje įtvirtintas nuostatas byloms dėl nekilnojamojo turto yra taikomas išimtinis teismingumas, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų paneigta išimtinio teismingumo paskirtis ir jo taikymo principai. Antra, CPK 590 straipsnyje yra nustatyta alternatyvaus vykdomojo dokumento vykdymo vietos parinkimo galimybė, atsižvelgiant į fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Alternatyvūs būdai, be kita ko, užtikrina efektyvų vykdymo procesą bei CPK straipsnyje įtvirtinto proceso ekonomiškumo principo realizavimą. Vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal siūlomą teisinį reguliavimą, vykdymo procesas taptų neefektyvus ir neekonomiškas (žymiai padidėtų vykdymo išlaidos), jeigu skolininko turtas būtų skirtingose antstolių veiklos teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 759 straipsnio nuostatas, vykdymo procese yra galimybė išieškotojui prisijungti prie išieškojimo, vykdomo iš to paties skolininko. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, svarstytina, ar Projektu siekiamam tikslui – sudaryti galimybę administruoti bylas per vieną antstolį, įgyvendinti nepakanka nustatytų galiojančių teisinio reguliavimo priemonių. 2.
straipsnio 1 dalį nustatant, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 24 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Teisėjų taryba, pritardama projekto siekiamam tikslui palengvinti mažas pajamas gaunančių skolininkų padėtį išieškojimo procese, visgi atkreipia dėmesį, kad siūlomas termino pailginimas iki 24 mėnesių (galiojančioje nuostatoje nustatytas 6 mėnesių terminas) gali būti vertinamas kaip neproporcingai didelė skolininko apsauga ir nepagrįstas kreditoriaus teisių ribojimas, neleidžiantis išieškotojams maksimaliai greitai sulaukti savo reikalavimų patenkinimo. Kaip minėta, išieškojimo procese turėtų būti siekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, atitiks proporcingumo ir teisingumo principus. 3. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti CPK 739 straipsnį 9 punktu, nustatant, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis”. Visų pirma, pastebėtina, kad siūlomos teisės normos konstrukcija yra nelogiška ir tikslintina kalbos aspektu. Taip pat pažymėtina, kad minimalių vartojimo poreikių dydis tai – ne atitinkamos rūšies piniginę išraišką turinti išmoka, o rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kaip minėta aukščiau išdėstytose pastabose dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, šiame straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas išieškojimas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Kadangi projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o norima leisti išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio reguliavimo paskirties. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-05-30 nutarimas Nr. 519) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir
Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į tai,
kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir kuriam komitete pritarta, tačiau įvertinus įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 socialinį aspektą bei Vyriausybės išvadą dėl jo, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr.
svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė
TEISIŲ komitetas
Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Naglis Puteikis, Seimo nario N,Puteikio padėjėja Rasa Kalinauskaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, anstoliai - Aleksandras Selezniovas, Vitalis Milevičius ir Svetlana Kastanauskienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento auditoriai Denis Voišnis, Neringa Mecutaitė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai - Jūratė Juškaitė, Rokas Keršys, Aistė Adomavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas nedera su siūlomo keisti straipsnio esme sistemiškai, nes 1-8 straipsnio punktuose yra įvardinamos tikslinės skolininkams skirtos išmokos, kurias galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ar laidojimo pašalpa. Be to, CPK nustato, kad iš visų šių tikslinių išmokų išieškojimas draudžiamas pilna apimtimi, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tuo tarpu siūlomas papildymas yra siejamas su darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių dydžiais iš kurių nebūtų galima išieškoti. Taigi projektu siekiama nustatyti ne tam tikrą naują tikslinių išmokų grupę, į kurią būtų draudžiama nukreipti išieškojimą, o nustatyti naujas taisykles, taikytinas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių. Išieškojimo taisyklės iš tokių pajamų rūšių yra reguliuojamos CPK 736 straipsnyje, kuriame ir turėtų būti nustatomos naujos išieškojimo nuostatos.
Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, iš skolininkų galima išieškoti iki 50 procentų jų gaunamų pajamų, todėl skolininkai atsiduria itin sunkioje padėtyje. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių, kurias gali būti, pavyzdžiui, nuo skolininko nusikaltimo nukentėję asmenys. Taip pat norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Trečia, pažymėtina, kad išieškojimo taisyklė, reguliuojanti atvejus, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius jau yra įtvirtinta CPK 736 straipsnio 3 dalyje. Taigi priėmus įstatymo projektą kodekse būtų įtvirtintos dvi savo turiniu nederančios nuostatos, skirtingai reguliuojančios tuos pačius teisinius santykius. Tokia situacija netoleruotina teisės aiškumo ir sistemiškumo požiūriu, todėl manytina, kad projektas turėtų būti tobulinimas, kad jis neprieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui ir kad tokį teisinį reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Ketvirta, pažymėtina, kad keičiamas straipsnis neturi straipsnio dalių, o tik punktus, todėl turėtų būti siūloma straipsnį papildyti ne dalimi, o punktu. Iš esmės pritarti
siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018-08-01 ir nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.
Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
departamentas 2018-01-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1593, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627,
663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir
Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Atsižvelgti
pasiūlymai:
į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir Komitetas jam iš esmės pritarė bei Vyriausybės 2018 05 30 išvadą, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1593 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. 7. Balsavimo rezultatai: „ už “ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas nedera su siūlomo keisti straipsnio esme sistemiškai, nes 1-8 straipsnio punktuose yra įvardinamos tikslinės skolininkams skirtos išmokos, kurias galima identifikuoti ir atskirti nuo kitų išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ar laidojimo pašalpa. Be to, CPK nustato, kad iš visų šių tikslinių išmokų išieškojimas draudžiamas pilna apimtimi, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tuo tarpu siūlomas papildymas yra siejamas su darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių dydžiais iš kurių nebūtų galima išieškoti. Taigi projektu siekiama nustatyti ne tam tikrą naują tikslinių išmokų grupę, į kurią būtų draudžiama nukreipti išieškojimą, o nustatyti naujas taisykles, taikytinas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalių. Išieškojimo taisyklės iš tokių pajamų rūšių yra reguliuojamos CPK 736 straipsnyje, kuriame ir turėtų būti nustatomos naujos išieškojimo nuostatos. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, iš skolininkų galima išieškoti iki 50 procentų jų gaunamų pajamų, todėl skolininkai atsiduria itin sunkioje padėtyje.
Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių, kurias gali būti, pavyzdžiui, nuo skolininko nusikaltimo nukentėję asmenys. Taip pat norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga.
Trečia, pažymėtina, kad išieškojimo taisyklė, reguliuojanti atvejus, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius jau yra įtvirtinta CPK 736 straipsnio 3 dalyje. Taigi priėmus įstatymo projektą kodekse būtų įtvirtintos dvi savo turiniu nederančios nuostatos, skirtingai reguliuojančios tuos pačius teisinius santykius. Tokia situacija netoleruotina teisės aiškumo ir sistemiškumo požiūriu, todėl manytina, kad projektas turėtų būti tobulinimas, kad jis neprieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui ir kad tokį teisinį reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Ketvirta, pažymėtina, kad keičiamas straipsnis neturi straipsnio dalių, o tik punktus, todėl turėtų būti siūloma straipsnį papildyti ne dalimi, o punktu. Pritarti iš dalies Siūloma svarstomą projektą atmesti ir pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. Siūloma projekto XIIIP-1653 7 straipsnio redakcija:
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir
(ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018-08-01 ir nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį.
Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 3. Europos teisės departamentas 2018-01-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1593, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2018-05-14 Lietuvos „Caritas“ 2018-05-14 Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdomi įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Dabartinė skolų išieškojimo tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo – t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pakankamą pragyvenimui pajamų sumą. Dažnai žmonės, turintys įsiskolinimų, netenka vilties įsidarbinti ir yra linkę likti paramos sistemoje.
Dabartinė tvarka skatina žmones slėptis nuo išieškojimų traukiantis į šešėlį, dėl ko nukenčia ir kreditoriai, ir skolininkai, ir valstybė. 2018 m. pavasario sesijoje Seimas pritarė Teisingumo ministerijos ir atskirų Seimo narių CPK pakeitimų pateikimui. Remiantis ilgamete NVO patirtimi, palaikome Teisingumo ministerijos1 ir D. Šakalienės2 pateiktus CPK pakeitimus, kuriais siekiama keisti dabartinę skolų išieškojimo tvarką. · Ypač palaikome siūlymą mažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio. Palaikome D. Šakalienės siūlomus nustatytus išskaitų dydžius iš MMA keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai. Visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Darbo užmokesčio daliai, viršijančiai MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų. NVO atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija siūlo išskaityti 30 procentų nuo MMA ir jam prilygstamų pajamų. Esame įsitikinę, jog siekiant LR Vyriausybėje programoje numatyto skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslo, pakeitimai turėtų būti reikšmingesni. · Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur. Palaikome siūlymus šią sumą padidinti iki 4000 Eur ir numatyti apsaugą, kad iš tokio būsto negalima išieškoti, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti per 24 mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas. · Palaikome siūlymus labiau apsaugoti pajamas, kurios neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (2017 m. – 245, Eur).
Manome, kad tai, ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos. · Palaikome siūlymus bylų administravimą pavesti vienam antstoliui, nes taip sumažėtų administraciniai kaštai, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų. Šiuo metu darbdaviai (ypač nedidelės įmonės) vengia įdarbinti skolininkus, turinčius daug bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau dėl sumažėjusios biurokratijos. NVO patirtį dėl neaktyvumo ir skurdo spąstų patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau
Lietuvoje“3. Iš 53 apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visos Lietuvos 95 proc. teigė, jog jų klientai turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar galiojanti įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms. Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą /arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų NVO klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos.
Taigi, didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.). Respondentai (NVO socialiniai darbuotojai) taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimų turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc.), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.). Tai patvirtino ir Tinklo, kartu su VU, atlikta Piniginės socialinės paramos studija4, kuri atskleidė, jog dabartinė skolų išieškojimo tvarka yra glaudžiai susijusi ir su socialinės paramos teikimu bei paramos gavėjų motyvacijos stoka. Paramos gavėjai teigia, kad dėl didelių išskaitymų iš atlyginimo darbo ieškotis tiesiog neverta. 2017 m. Tinklo užsakymu buvo atliktas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“5 (tyrimą parengė dr. Sandra Krutulienė, dr. Arūnas Pocius, dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, programuotojas R. Junevičius). Tyrimo metu buvo apklausti darbo biržos ir NVO klientai. Iš tyrime dalyvavusių 557 respondentų (sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų) net 63,5 nuošimčių teigė, jog jų norą įsidarbinti paskatintų mažesni atskaitymai nuo darbo užmokesčio antstoliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir atliktus tyrimus, raginame Seimo narius balsuoti ir pritarti aukščiau aprašytiems ir Seime svarstomiems įstatymų projektams. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 2.
sąjunga Solidarumas 2018-06-01 Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas“ Valdyba palaiko Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo platinama peticiją ir pritaria Seimo narės Dovilės Šakalienės, Teisingumo ministerijos pateiktoms Civilinio proceso kodekso pataisoms nuo minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nuskaityti 10 proc. atlyginimo, turint dvi arba daugiau skolų - 20 proc. nuo atlyginimo dalies, viršijančios MMA - 50 proc. Šiuo metu žmogui, turinčiam daugiau nei vieną vykdomąją bylą, gali būti išskaityta pusė MMA, per mėnesį pragyvenimui paliekant nepilnus 200 eurų Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti išskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų, todėl darbuotojui, uždirbančiam 600 Eur per mėnesį, po atskaitymų lieka apie 260 eurų Esant tokiems dideliems nuskaičiavimams, žmonės dirba „šešėlyje“. Turime sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų legaliai dirbti, turėtų visas socialines garantijas, o taip pat jiems liktų pajamų išgyvenimui. Dabartinė sistema, kai išskaičiuojama tokia didelė atlyginimo dalis, darbuotojus verčia dirbti „nelegaliai“, nemokant valstybei mokesčių. Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtame dokumente teigiama, kad įsiskolinimų šalyje turi kas dešimtas gyventojas, o skolų grąžinimo sistema nepadeda atsiskaityti su kreditoriais. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų turi skolas, kurios perduotos antstoliams. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2018-05-14 Teisėjų taryba, įvertinusi pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP-1593 ir XIIIP-1249, teikia pastabas dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių.
Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnį 9 dalimi, nustatant, kad „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: <...> 9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Visų pirma, pastebėtina, kad CPK 739 straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas išieškojimas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o tik apriboti išieškojimo dydžius paliekant skolininkui atitinkamą darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio reguliavimo paskirties. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dydžius reglamentuoja CPK 736 straipsnis, taigi siūlomos naujos teisinio reguliavimo taisyklės, susijusios su išieškomų sumų ribojimu, turėtų būti nustatytos minėtame straipsnyje. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto siūloma teisinio reguliavimo taisyklė dėl išieškojimo iš skolininko, išlaikančio nedarbingus šeimos narius, konkuruoja su galiojančia CPK 736 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, nustatančia antstolio teisę tokiais atvejais skolininko prašymu atitinkamai sumažinti išskaitų dydžius.
Siekiant teisės normų tarpusavio darnos ir teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina šias taisykles suderinti tarpusavyje. Trečia, siūlytina įvertinti tai, kad atsižvelgiant į keičiamo teisinio reguliavimo nuostatų imperatyvų pobūdį, tam tikrais atvejais kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų gali tapti neįmanomu ar iš esmės pasunkėtų. Taip pat galimos situacijos, kuomet dėl įstatyme nustatyto saugomo pajamų dydžio, iš kurio negalimas išieškojimas, kreditorius, turintis mažas arba jokių pajamų neturintis, atsidurs blogesnėje padėtyje nei skolininkas. Pažymėtina, kad išieškojimo procese turėtų būti siekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, ypač įtvirtintas imperatyvia teisės norma, atitiks proporcingumo ir teisingumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į skolininko ypač blogą turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Taigi esamas teisinis reguliavimas šiuo metu leidžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pagerinti skolininko padėtį, nepažeidžiant kreditoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių. Pritarti iš dalie Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė 2018-05-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Pritarti 2.
Naglis Puteikis 2018-06-121 Argumentai: Įstatymo projektu, kuriam teikiamas šis pasiūlymas, keičiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, kuriuo nustatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, siekiama užtikrinti, kad vykdant skolų išieškojimą skolininkui būtų paliekama lėšų bent minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Ypač tokia apsauga aktuali tais atvejais, kai išieškoma iš mažesnių nei MMA pajamų, pvz., senatvės ar neįgalumo pensijų, kurios yra per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, o iš tokių sumų dar vykdant ir išieškojimą, seni ar sergantys žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių negali susirasti kito pragyvenimo šaltinio, paliekami gyvena pusbadžiu, neįstengiantys tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją ir kt. Tačiau šiam projektui sulaukta pastabų, kad jam įsigaliojus kai kuriais atvejais pablogėtų kitų socialiai pažeidžiamų grupių padėtis, o būtent, kai vykdomas alimentų, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas – šie atvejai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Siekdamas atsižvelgti į šią kritiką ir užtikrinti, kad įstatyme įtvirtinus draudimą nukreipti išieškojimą į minimaliam pragyvenimui būtiną pajamų bei išmokų dalį nepablogėtų padėtis kitų socialiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip nepilnose šeimose augantys vaikai ar nusikaltimų metu sužaloti asmenys, Seimo narys Naglis Puteikis siūlo papildyti savo įregistruotą įstatymo projektą išlyga dėl tokių atvejų.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsniu papildant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį 9 dalimi, numatyti išlygą dėl šio kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų atvejų, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, ir išdėstyti šį straipsnį taip: „9) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, neviršijanti minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui, išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma.” Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-06-06 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir kuriam komitete pritarta, tačiau įvertinus įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 socialinį aspektą bei Vyriausybės išvadą dėl jo, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1593 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. Pritarti
komitetas 2018-06-13 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir Komitetas jam iš esmės pritarė bei Vyriausybės 2018 05 30 išvadą, siūlyti pagrindiniam
svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. Pritarti
atmesti, atsižvelgiant į jam pateiktas pastabas ir į tai, kad siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė