Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
2,
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Piliečių teisių dalyvauti referendume negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, neįgalumo, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“
išdėstyti taip: „3. Referendumo komisijos prireikus gali priimti į darbą asmenis ūkinėms-techninėms funkcijoms atlikti. Apmokėjimo šiems asmenims už darbą tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Referendumo komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.“
išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei įmonės jų pareigūnai ir tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai privalo suteikti neatlygintinai naudotis referendumo komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus įrenginius referendumui rengti ir vykdyti. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo referendumo paskelbimo dienos privalo įvertinti, ar referendumui suteikiamos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Įvertinusi referendumui suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus 2 savaitėms iki referendumo, privalomas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
referendumo komisijoje gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Už darbo dieną referendumo komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
3) apylinkių referendumo komisijų pirmininkams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio;
4) apylinkių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. 2. Referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pilietis, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti
referendumo biuletenio ar įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris už jį užpildytų referendumo biuletenį balsavimo kabinoje ar įmestų jį į balsadėžę. Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams bei referendumo stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už pilietį yra draudžiama. Piliečiui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens ar pasinaudoti galimybe lygiai su kitais balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.
Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams bei referendumo stebėtojams padėti piliečiui balsuoti yra draudžiama.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš savivaldybių biudžeto apmokama už balsavimo bei miestų, rajonų ir apylinkių referendumo komisijų būstinių išlaikymą, įsigytą balsavimo patalpų įrengimo inventorių įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o nesant galimybės įrengti ar pritaikyti – tinkamų patalpų nuomą, inventoriaus įsigijimą ir jo išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus miesto, rajono ar apylinkės referendumo komisijos būstinei ar balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu naudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po referendumo Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės administracijos.“
ir įgyvendinimas
vyriausioji rinkimų komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktų rekomendacijų 58 punkto d papunktį, kuriuo siūloma paspartinti rinkimų įstatymų priėmimą Lietuvos Respublikos Seime, kad būtų užtikrinta ir teisiškai įgyvendinama neįgaliųjų teisė balsuoti ir, be kita ko, jiems būtų prieinami rinkimų biuleteniai, rinkimų medžiaga bei rinkimų apylinkės, užtikrinta laisvai pasirenkama, tinkama pagalba, kad visiems žmonėms būtų lengviau balsuoti nepaisant negalios, taip pat atsižvelgdama į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr. (16)SN-181)SP-140 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nesuteikiant vienodų galimybių balsuoti 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose tyrimo“ pateiktą informaciją, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų pažeidimai, t. y. rinkimų ir pakartotinių rinkimų metu iš 1996-ių rinkimų apylinkių tik 699-iose balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę pasiūlymams dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a punkto įgyvendinimo parengti.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-89 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a punkto įgyvendinimo parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje yra Ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija), Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos neįgaliųjų draugijos atstovai (toliau – darbo grupė), pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, susijusių su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos
teisinio reguliavimo neveiksmingumo praktikoje kylančias rinkimų įstatymų taikymo problemas, Ministerija parengė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr.
IX-929 2, 30, 31, 53 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų parengimą paskatino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluota doktrina, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kriterijai, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaka darbo užmokesčiui), turi būti nustatytos įstatymu.
Įstatymų projektų tikslai:
1) siekiant panaikinti socialinę nelygybę įgyvendinant pilietines teises, atlikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų (toliau kartu – Įstatymai) pakeitimus, kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems, inter alia užtikrinant, kad balsavimo patalpos būtų pritaikytos – kad neįgalieji galėtų rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo, prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis technologijomis; užtikrinant neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę pareikšti savo valią, laisvai pasirenkant jiems patiems tinkamiausią būdą tai padaryti;
2) sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius, susijusius su asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimu, ne įgyvendinamaisiais teisės aktais, o aukštesnės galios teisės aktais, tai yra įstatymais, ir siekti didesnio skaidrumo, didinant komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams mokamo atlyginimo dydžius. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorės – Ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Karpavičiūtė, tel. 8 706 64274, el. p. [email protected], ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė, tel. 266 2913, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymuose numatyta, kad tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, rasinės ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami, tačiau nėra numatytas pilietinių rinkimų teisių apribojimų draudimas dėl neįgalumo ar netinkamai pritaikytos aplinkos neįgalumą turintiems asmenims. Įstatymuose, reglamentuojant slaptą balsavimą, numatyta, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai, jog draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, išskyrus atvejus, jei rinkėjas dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti. Tokia nuostata atskleidžia socialinę nelygybę ir pažeidžia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos
apsaugota neįgaliųjų teisė rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo, be kita ko, neįgaliesiems turi būti sudaroma galimybė rinktis, kokiu būdu jie nori įgyvendinti pilietines rinkimų teises.
Įstatymuose numatytas rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo paskirstymo mechanizmas nėra veiksmingas užtikrinant balsavimo patalpų pritaikymą neįgaliesiems: jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų balsavimo patalpų, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos, kurias per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą privalo įvertinti savivaldybių institucijos, tačiau, jei patalpos nepritaikytos, Vyriausioji rinkimų komisija nenumatytoms išlaidoms apmokėti neturi lėšų arba trūksta laiko reikiamoms lėšoms gauti. Šiuo metu už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams ir nariams bei rinkimų ir referendumo komisijų samdomiems informacinių technologijų specialistams, buhalteriams, kitiems samdomiems darbuotojams už darbo dieną atlyginama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr.
Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose“ (toliau – Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 916) taikant šiuos bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydžius: apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, taip pat balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams – iki 1 BMA, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, taip pat apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų pirmininkams bei balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose nariams – iki 0,8 BMA, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – iki 0,6 BMA.
Rinkimų komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje, už darbo dieną taikant 0,51–0,95 BMA dydžio atlygį. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant pirmąjį tikslą, Įstatymų projektuose siūloma:
Pritarus Įstatymų projektams, būtų užtikrinta socialinė lygybė įgyvendinant pilietines rinkimų teises;
Pritarus Įstatymų projektams, tikimasi aiškesnio rinkimų kaštų paskirstymo, aiškiai nurodant, kad už rinkimams suteikiamas patalpas yra atsakingos savivaldybių administracijos, kurios turi imtis bet kurio Įstatymų projektuose nurodyto būdo pasirūpinti tinkamomis balsavimui patalpomis, taip pat savivaldybės turės atidžiau planuoti biudžetą bei prisiimti atsakomybę dėl tinkamų balsavimo patalpų suteikimo;
balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą pagal neįgaliųjų poreikius; įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas; likus 2 mėnesiams iki rinkimų, privalomas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija.
Pritarus Įstatymų projektams, tikimasi aiškesnio rinkimų kaštų paskirstymo, aiškiai nurodant, kad už rinkimams suteikiamas patalpas yra atsakingos savivaldybių administracijos, kurios turi imtis bet kurio Įstatymų projektuose nurodyto būdo pasirūpinti tinkamomis balsavimui patalpomis, taip pat savivaldybės turės atidžiau planuoti biudžetą bei prisiimti atsakomybę dėl tinkamų balsavimo patalpų suteikimo;
balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą pagal neįgaliųjų poreikius; įvertinusi rinkimams suteikiamas balsavimo patalpas kaip netinkamas, savivaldybės administracija privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas; likus 2 mėnesiams iki rinkimų, privalomas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija. Priėmus siūlomus pakeitimus, atsiras aiški tvarka, bus numatyti terminai ir atsakingi subjektai, parūpinant rinkimams tinkamas balsavimo patalpas, kuriose neįgalūs rinkėjai galės lygiavertiškai pasinaudoti pilietine rinkimų teise;
Įgyvendinant antrąjį tikslą, Įstatymų projektuose siūloma:
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, kuris taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu suformuluota doktrina, kad atlyginimo sąlygos turi būti numatytos ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet atitinkamuose įstatymuose, Įstatymų projektais siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumo komisijų samdomų darbuotojų darbo užmokestis būtų nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytais darbo apmokėjimo dydžiais. Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į tai, kad minėti darbuotojai patenka į šioje pastraipoje minimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtas jo taikymo sritis.
rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams;
skaičiuoti taikomą BMA, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas rinkimų ir balsavimo komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams, siūloma keisti pareiginės algos baziniu dydžiu. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, kurio pagrindu buvo nustatomas BMA, su visais pakeitimais ir papildymais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su darbo apmokėjimu, pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, taip pat į
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už darbą nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas;
komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: 1) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; 2) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams
4) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio; 5) balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams – 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su darbo apmokėjimu, pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, taip pat į
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už darbą nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą atitinkamų metų pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas;
komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: 1) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams – 0,31 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; 2) apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams
4) apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio; 5) balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams – 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams – 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo nustatyta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis turėjo būti nustatytas konkretus atlyginimo dydis, be to, atlyginimas komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams faktiškai buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr.
aiškumo, Įstatymų projektuose atsisakoma galimybės taikyti skirtingus tarifus ir siūloma nustatyti fiksuotą tarifo dydį;
duomenis dėl šalies vidutinio darbo užmokesčio 2008–2016 metais didėjimo, Įstatymų projektais atlyginimų dydžius siūloma didinti atitinkamai 14–22 procentais. Įstatymų projektuose pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą neatsisakoma šiuo metu Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 916 numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti, nes darbo užmokesčio fondo dalis skatinimo išmokoms yra tam tikra priemonė, kuri drausmina, o kartu ir motyvuoja komisijų pirmininkus ir narius tinkamai atlikti savo pareigas ir, pasibaigus rinkimams, laiku atsiskaityti Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą. Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių skatinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Siūloma numatyti, kad Įstatymų projektai įsigalios 2018 m. liepos 1 d., nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji rinkimų komisija iki įsigaliojant šiems įstatymams turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Numatomos teigiamos pasekmės, aptartos Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos, todėl sąvokų vertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka atliktas nebuvo. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Rinkimų komisijų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, komisijų sekretorių ir narių skatinimo tvarkos aprašą. 2. Vyriausioji rinkimų komisija turės pakeisti Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 916 turės būti pripažintas netekusiu galios. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Rinkimams tinkamų balsavimo patalpų suteikimo kaštus bus galima tiksliau apskaičiuoti, kai, pritarus Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms, Vyriausioji rinkimų komisija patikslins Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą, o savivaldybės, kurios yra atsakingos už tinkamų balsavimo patalpų suteikimą, atsižvelgdamos į patikslintus balsavimo patalpos pritaikymo reikalavimus, įvertins turimus išteklius ir galės susiplanuoti lėšų poreikį būsimiems rinkimams, tuo labiau, kad Įstatymų projektų įsigaliojimas numatomas 2018 m. liepos 1 d., o eiliniai savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą planuojami 2019 m. Jeigu savivaldybėse yra pritaikytos balsavimui patalpos, tuomet papildomų lėšų nereikės. Jeigu balsavimo patalpų tinkamam pritaikymui reikėtų neproporcingai daug lėšų, siūloma pritaikytas patalpas išsinuomoti. Taip pat siekiama, kad savivaldybės dėtų daugiau pastangų, pritaikydamos viešosios paskirties patalpas.
Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai rinkimams yra naudojamos mokyklos (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, ir tuo rūpinasi savivaldybė) ar kiti visuomeniniam gyvenimui skirti pastatai, kurie ir taip pagal galiojančius teisės aktus turi būti pritaikomi, taip pat Įstatymuose yra numatyta galimybė organizuoti pavėžėjimą, todėl neįgalieji galėtų būti pavežami iki tinkamai pritaikytų balsavimo patalpų. Apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams bei jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų primininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, balsavimo komisijų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams ir nariams siūloma atlyginti už darbą 14–22 procentais didesniais tarifais, negu nustatyta šiuo metu galiojančiame Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 916, t. y. tiek pat procentų, kiek didėjo šalies vidutinis darbo užmokestis 2008–2016 metais, pvz., apygardos rinkimų komisijos pirmininkui už darbo dieną bus sumokama 40,45 euro (anksčiau buvo – 35,5 euro), pirmininko pavaduotojui, sekretoriui ir komisijos nariui – 32,63 euro (anksčiau buvo – 28,4 euro), apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos pirmininko pavaduotojui, sekretoriui ir komisijos nariui – 26,1 euro (anksčiau buvo – 21,3 euro). Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, Įstatymų projektuose siūlomiems didesniems atlyginimo už darbą tarifams prireiktų apie 690 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų (darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „neįgalumas“ „rinkimai“, „rinkimų komisijos“, „referendumo komisijos“, „balsavimo komisijos“, „Lietuvos Respublikos Konstitucija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymų projektuose pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą neatsisakoma šiuo metu Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 916 numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti“. Be to, teigiama, kad įstatymo projektas parengtas
„vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo
numatytos ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet atitinkamuose įstatymuose“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą vienkartinės išmokos turėtų būti traktuotinos kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Įstatymo projekte skatinimas vienkartinėmis išmokomis nenumatomas ir siūloma įtvirtinti, kad šią tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“.
Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo darbo užmokesčio sudedamoji dalis – vienkartinės išmokos bei jų skyrimo kriterijai būtų nustatyti ne įstatymu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu teisės aktu, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. 2. Įstatymo projektu siūloma nustatyti atlyginimo dydį komisijų sekretoriams, tačiau nenumatoma, kad komisijų sekretoriai būtų skatinami. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijų sekretorių skatinimas numatytas analogišką teisinį reguliavimą nustatant kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1545) ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1548). Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, projektas neturėtų būti tobulinamas minėtu aspektu. 3. Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti atlyginimo dydžių balsavimo komisijų pirmininkams ir nariams.
Nors galiojantis Referendumo įstatymas ir nenumato balsavimo komisijų pirmininkų ir narių darbo apmokėjimo, tačiau sistemiškai sprendžiant rinkimų ir referendumo bei balsavimo komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyminio reglamentavimo klausimą, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti balsavimo komisijų pirmininkų ir narių darbo apmokėjimo nuostatomis analogiškai, kaip ir Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos parlamentą įstatymuose. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „referendumo komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, manytina, kad siūloma nuostata, kad „darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu“ nedera su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nes darbo užmokestis pagal šį įstatymą nustatomas atsižvelgiant į šiame įstatyme įtvirtintas konkrečias pareigybių kategorijas. Atsižvelgiant į tai, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tobulinti. Antra, siūlytina atsisakyti įstatymo projekte vartojamos formuluotės „samdomi darbuotojai“ ir vietoj jos vartoti formuluotes
„darbuotojai“ arba „darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. 5. Įstatymo
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „likus
tinkamumo įvertinimas, kurį, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, atlieka Vyriausioji rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija“.
Ši nuostata tikslintina 1) nustatant, kad „likus 2 savaitėms iki referendumo, atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas“ (tai būtų imperatyvi įstatymo norma, nereikalaujanti papildomo žodžio „privalomas“); 2) nustatant, kokia apimtimi, kokiai funkcijai „pasitelkiamos“ nevyriausybinės organizacijos bei kaip jos atrenkamos; 3) nustatant patalpų tinkamumo įvertinimo pasekmes. 6. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostata „lygiai su kitais balsuoti <...>“ vertintina kaip nekonkreti, nes nėra aišku, ar turima omenyje lygybė su negalios neturinčiais rinkėjais, ar ją turinčiais, ar visais rinkėjais. Jei projekto iniciatoriai turėjo omenyje galimybę neįgaliems rinkėjams balsuoti jų poreikiams pritaikytose patalpose savarankiškai kaip alternatyvą pasinaudojimui kito asmens pagalba, šią nuostatą reikėtų formuluoti nurodant galimybę „savarankiškai balsuoti <...> balsavimo patalpose“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje (taip pat įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje) vartojama „neįgalumo“ sąvoka atitinkamai turi būti keičiami ir įstatymo
straipsnio 7 dalis, 58 straipsnio 5 dalis ir 60 straipsnio 3 dalis, kuriose vartojama ne „neįgalaus“ rinkėjo, o rinkėjo, turinčio „fizinį trūkumą“ sąvoka. 8.
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pasirinkta pakeitimų loginė struktūra suponuoja, kad iš savivaldybių biudžetų už
„inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą“ bus mokama tik „nesant galimybės
įrengti ar pritaikyti“ balsavimo patalpų. Normos konstrukcija šiuo atžvilgiu tikslintina. 9. Projekto
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Projekto lyginamajame variante keičiamų straipsnių pavadinimai turi būti rašomi paryškintu šriftu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
A
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Ona Buišienė, Jurgita Raškauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vaida Budzevičienė, Ieva Karpavičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Laura Matjošaitytė, narė Olga Kilkinova, Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-183 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymų projektuose pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą neatsisakoma šiuo metu Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr.
916 numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti“. Be to, teigiama, kad įstatymo projektas parengtas „vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu suformuluota doktrina, kad atlyginimo sąlygos turi būti numatytos ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet atitinkamuose įstatymuose“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą vienkartinės išmokos turėtų būti traktuotinos kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Įstatymo projekte skatinimas vienkartinėmis išmokomis nenumatomas ir siūloma įtvirtinti, kad šią tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“. Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo darbo užmokesčio sudedamoji dalis – vienkartinės išmokos bei jų skyrimo kriterijai būtų nustatyti ne įstatymu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu teisės aktu, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.
Pritarti Aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodo, kad Įstatymų projektų parengimą paskatino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluota doktrina, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kriterijai, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaka darbo užmokesčiui), turi būti nustatytos įstatymu, tačiau kartu projektu siūloma darbo užmokesčio fondo dalį - skatinimo išmokas, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė, kad Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją (inter alia 2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai).
Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata
„valdžios galias riboja Konstitucija“ yra pažeidžiama, jeigu nustatytu
teisiniu reguliavimu konstituciškai nepagrįstai išplečiamos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės valdžios institucijos arba kurios nors kitos valdžios institucijos galios (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2015-09-29 nutarimu suformuluota doktrina, kad atlyginimo sąlygos turi būti numatytos ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet atitinkamuose įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą vienkartinės išmokos turėtų būti traktuotinos kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis, ir turi būti numatyta įstatyme, nes „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“. Atskleisdamas konstitucinės žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą turinį, Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku (2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunantiems asmenims (2007 m. kovo 20 d. nutarimas). Šios nagrinėjamos bylos kontekste aktualios doktrininės nuostatos suformuluotos inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d.,
Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, rengdama valstybės biudžeto projektą, ir Seimas, jį svarstydamas bei tvirtindamas, privalo vadovautis įstatymais, kurie suponuoja tam tikrą numatomų valstybės pajamų ir išlaidų dydį, tarp jų įstatymais, lemiančiais valstybės finansinius įsipareigojimus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos
biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti.
Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšos, skiriamos iš jo išlaikomų įstaigų, per kurias įgyvendinamos įvairios valstybės funkcijos, darbuotojų darbui apmokėti, sudaro reikšmingą valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dalį, konstatuotina, kad šias išlaidas lemiantys valstybės finansiniai įsipareigojimai, susiję su šių darbuotojų darbo apmokėjimu, laikytini esminiais turtiniais valstybės įsipareigojimais, dėl kurių pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį sprendimus Vyriausybės siūlymu turi priimti Seimas. Todėl iš šių lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo svarbiausi elementai, turintys esminę įtaką valstybės (savivaldybės) biudžeto išlaidų dydžiui, nustatytini įstatymu.
Minėtos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste), įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui). Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. sausio 18 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 128 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. 4. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė