Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą. „2) neįgaliųjų socialinei įmonei;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1532(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą. „2) neįgaliųjų socialinei įmonei;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2490 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti išnagrinėjus praktikoje kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas, atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 63.16 papunktį ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2014 m. liepos 15 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-7-46 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir 2015 m. liepos 22 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacijos) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr.
4-01-9292 pateiktas išvadas dėl korupcijos rizikos analizės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės įmonės statuso suteikimo, valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo ir socialinių įmonių veiklos priežiūros veiklos srityse. Įstatymų projektų tikslai – tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Įstatymų projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus minėtoms įmonėms ir taip užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius– Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos suvestinės ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą ir valstybės pagalbos lėšų panaudojimą už 2017 m. sausio–lapkričio mėnesius duomenis (toliau – ataskaita apie socialinių įmonių veiklą), Lietuvoje veikia 186 socialinės įmonės, iš kurių 63 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Per 2017 m. sausio–lapkričio mėnesius socialinės įmonės statusas suteiktas 18 socialinių įmonių. Per tą patį laikotarpį socialinėse įmonėse buvo naujai įdarbinti 3 124 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, 2 848 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Šiuo metu socialinėse įmonėse dirba 8 418 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai. Socialinių įmonių skaičius ir tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius nuo 2004 m. išaugo 14 kartų, tačiau valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms išaugo daugiau kaip 19 kartų. Socialinių įmonių steigimosi ir darbuotojų augimo dinamika Metai Socialinių įmonių skaičius Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, per laikotarpį Valstybės pagalbos lėšos iš viso Europos socialinio fondo lėšos Valstybės biudžeto lėšos 200413
665 1,2 mln. EUR - 1,2 mln. EUR 200537 1108 1,5 mln. EUR - 1,5 mln. EUR 200649 1339 2,9 mln. EUR - 2,9 mln. EUR 200764 1529 4 mln. EUR - 4 mln. EUR 200882 1903 6 mln. EUR - 6 mln. EUR 2009
186 9356 23,4 mln. EUR 7,1 mln. EUR 16,3 mln.
EUR 16,3 mln. EUR Lietuvos darbo biržos duomenys, 2004–2017 Valstybės biudžeto asignavimai socialinėms įmonėms Metai Valstybės biudžeto asignavimai Vienai socialinei įmonei, vidutiniškai per laikotarpį Vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui, vidutiniškai per laikotarpį 2004 92 307 EUR 1 804 EUR 2005 40 540 EUR 1353 EUR 2006 59 183 EUR 2 165 EUR 2007 62 500 EUR 2 616 EUR 2008 73 170 EUR 3 152 EUR 2009 59 803 EUR 2 664 EUR 2010 53 846 EUR 2 854 EUR 2011 68 613 EUR 2 682 EUR 2012 77 941 EUR 2 549 EUR 2013 94 776 EUR 2 665 EUR 2014 109 929 EUR 2 863 EUR 2015 120 270 EUR 2 961 EUR 2016 134 302 EUR 3 170 EUR 2017 sausis–lapkritis 125 806 EUR 2 501 EUR Lietuvos darbo biržos duomenys, 2004–2017 Vienodo socialinės įmonės apibrėžimo Europos Sąjungos šalyse nėra. Socialinės įmonės Belgijoje tradiciškai yra 3 tipų: socialinis kooperatyvas (labiau orientuotas į savo narių socialinius tikslus), pelno nesiekianti organizacija (gautas paramos lėšas skirianti socialiniams tikslams) ir socialinis verslas (laisvojoje rinkoje uždirbantis iki 50 proc. pajamų, kurios panaudojamos socialiniams tikslams). Nuo 2014 m. socialinių įmonių veiklą Danijoje reglamentuoja Įregistruotų socialinių įmonių įstatymas. Pagal šio įstatymo normas įmonė turi įgyti įregistruotos socialinės įmonės statusą. Įregistravimo tikslas – siekti, kad visuomenei būtų lengviau rasti socialines įmones. Socialinė įmonė privalo turėti socialinį tikslą, tinkamą ir visuomenės nariui, ir visuomenei, turi reinvestuoti pelną, o ne išmokėti jį kaip dividendus. Pažymėtina, kad socialinėje įmonėje tik 1 iš 5 darbuotojų (didelėse bendrovėse – 1 iš 10) gali dirbti pagal specialias darbo sąlygas. Atskiros teisinės formos socialinėms įmonėms Estijoje nėra specialių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių įmonių steigimą ir veiklą (daugiausia remiamasi Civilinio kodekso įstatymu, Pelno nesiekiančių organizacijų įstatymu, Fondų įstatymu; uždarosios akcinės bendrovės vadovaujasi Prekybos kodeksu).
Dauguma socialinių įmonių veikia kaip pelno nesiekiančios asociacijos arba fondai. Kai kurios socialinės įmonės taip pat veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės. Ispanijoje socialinėms įmonėms yra priskiriamos darbo integracijos įmonės, kurių veiklą reglamentuoja 2007 m. Darbo integracijos įstatymas. Šiame įstatyme nustatyta, kad šioms įmonėms gali būti kompensuojamos socialinio draudimo įmokoms už kiekvieną socialinės atskirties darbuotoją. Kompensacija gali siekti 1 650 EUR per metus už kiekvieną įdarbintą jaunesnį nei 30 metų asmenį. Įmonės taip pat gali gauti kompensacijas darbo sąnaudoms kompensuoti, patiriamas dėl integracijos proceso, ir subsidijas investicijoms, susijusioms su socialiniais veiklos tikslais. Taip pat numatytos regionų teikiamos subsidijos, kurių dydis atskiruose regionuose gali skirtis, už integruojamų darbuotojų samdymą, techninį personalą, technines priemones, reikalingas ekonominei veiklai ir investicijoms. Lenkijoje veikiantis Socialinių kooperatyvų įstatymas, skirtas tik vienam iš socialinės ekonomikos vienetų – socialiniam kooperatyvui. Socialinius kooperatyvus gali steigti bedarbiai, asmenys, baigę 6 mėn. kursus visuomenės integravimo centruose arba visuomenės integravimo klubuose, darbo ieškantys neįgalūs asmenys iki 30 metų arba vyresni negu 50 metų asmenys (socialinio kooperatyvo nariais gali būti išvardyti asmenys, netgi jeigu jiems apribotas veiksnumas), taip pat kiti asmenys, jei jie nesudaro daugiau negu 50 proc. visų steigėjų.
Steigėjais taip pat gali būti nevyriausybinės organizacijos, teritorinės savivaldos vienetai, juridiniai bažnyčios asmenys, bet jie turi įdarbinti mažiausiai 5 asmenis iš aukščiau išvardytų gyventojų grupių (nepertraukiamai 12 mėn. kooperatyve išdirbę asmenys turi teisę tapti jo nariais). Socialinių kooperatyvų veikla gali būti remiama iš valstybės biudžeto ir teritorinės savivaldos vieneto biudžeto lėšų (teritorinės savivaldos vieneto organų sprendimu arba pagal už socialinės apsaugos klausimus atsakingo ministro programą): skiriant subsidiją; suteikiant paskolą; suteikiant garantiją paskolai ir pan. Socialiniame kooperatyve pagal sutartis įdarbintiems bedarbiams, asmenims, baigusiems 6 mėn. kursus visuomenės integravimo centruose arba visuomenės integravimo klubuose, neįgaliems asmenims, taip pat ieškantiems darbo iki 30 metų arba vyresniems negu 50 metų asmenims iš Darbo fondo lėšų gali būti padengtos socialinio draudimo įmokos (mokamos darbuotojo ir darbdavio) už 24 darbo mėn. ir pusė įmokų sumos už po jų einančius 12 mėn. iki dydžio, atitinkančio mėnesio socialinio draudimo įmoką, kurios dydis yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio sumos. Vienam darbuotojui per metus tenka 1 065 EUR suma. Pagal Socialinių kooperatyvų įstatymą viešųjų finansų sektoriaus vienetas, vykdydamas pirkimus, kuriems dėl jų vertės netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, gali nurodyti, kad bus perkama tik iš socialinių kooperatyvų. Suomijoje socialinėmis įmonėmis laikomos integracijos į darbo rinką socialinės įmonės.
Šių socialinių įmonių tikslas yra kurti socialinę gerovę, steigti darbo vietas, ypač neįgaliesiems ir ilgalaikiams bedarbiams. Jos nesiskiria nuo kitų bendrovių, gamina prekes ir teikia paslaugas rinkai, kaip ir kitas verslas siekia pelno, nors jis ir nėra pagrindinis tikslas, moka kolektyvinėje sutartyje suderėtą darbo užmokestį, yra įregistruotos verslo registre. Socialinė įmonė gali pasirinkti bet kokią steigimo formą, veikti įvairiose verslo srityse. Integracijos į darbo rinką socialinės įmonės skirtumai nuo kitų įmonių yra nustatyti Socialinių įmonių įstatyme. Pagal jį socialinės įmonės suteikia įsidarbinimo galimybes, ypač šiems asmenims, kuriems sunku įsidarbinti dėl neįgalumo ar ligos; kurie yra ilgalaikiai bedarbiai (ieško darbo mažiausiai 12 mėn. be pertraukų arba su pertraukomis, sudedant pasikartojančio nedarbo laikotarpius); kurie būdami bedarbiais bent 500 dienų gavo bedarbio pašalpą. Socialinėms įmonėms yra teikiamos darbo užmokesčio subsidijos. Socialinės įmonės sąvoka Švedijoje dažniau siejama su integravimo į darbo rinką socialinėmis įmonėmis (be to, pilietinės visuomenės organizacijomis), kurių statusas nuo kitų įmonių skiriasi tuo, kad jas oficialiai pripažįsta Vyriausybė, o jų sąrašas yra skelbiamas integracijos į darbo rinką socialinių įmonių interneto puslapyje. Tačiau integravimo į darbo rinką socialinės įmonės neturi atskiros teisinės formos ir vadovaujasi tais pačiais teisės aktais, kaip ir kitos atitinkamos teisinės formos įmonės. Kai kurios integracijos į darbo rinką socialinės įmonės orientuojasi į ilgalaikius bedarbius (iš kurių yra daug žmonių su negalia, psichikos ligonių, turinčių su narkotikais susijusių problemų ir kt.). Atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse veikiančius skirtingus socialinių įmonių modelius, Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės būtų priskiriamos integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms.
Europos Komisijos 2011 m. spalio 25 d. komunikate Nr. (2011) 682 „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ ir Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ pabrėžiama, kad socialinė įmonė (socialinės ekonomikos veiksnys) yra tokia įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra socialinis poveikis, o ne pelno savininkams ar akcininkams siekis. Socialinėmis įmonėmis yra laikomos įmonės, kurių pelnas reinvestuojamas į to socialinio siekio įgyvendinimą. Nors daugelis Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių dirba pelningai, gautas pelnas nėra reinvestuojamas socialinės įmonės tikslams, o pelno siekimas nesuderinamas su Įstatyme nustatytu tikslu – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Nors Įstatymas nustato du skirtingus socialinių įmonių tipus – socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę bei šešias tikslines grupes, kurių įdarbinimas socialinėje įmonėje yra remiamas valstybės biudžeto lėšomis, socialinėse įmonėse dirba tik neįgalūs darbuotojai, kurie atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 94 procentus tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai. Kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys socialinėse įmonėse nėra įdarbinami. Valstybės pagalbos teikimo laikotarpis socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalų darbuotoją nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią.
Todėl nors neįgalieji, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotą laikotarpį, kol jie dirba socialinėje įmonėje. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) 2017 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje dirba tik 29 procentai visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Nors valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą ir užtikrinti asmenų pajėgumą įgyvendinti įgytą profesinę kvalifikaciją ar įgūdžius, socialinėse įmonėse neterminuotai remiamas neįgalių asmenų, sukakusių pensinį amžių, įdarbinimas. Neįgaliems darbuotojams, siekiantiems įsidarbinti socialinėje įmonėje, netaikomas reikalavimas registruotis teritorinėje darbo biržoje, todėl valstybės pagalba yra teikiama ir tuo atveju, kai neįgalieji dirba keliose įmonėse ir būdami ekonomiškai aktyvūs gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis. Socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims nėra nustatytas minimalus darbo laikas, leidžiantis pasiekti įmonei keliamus tikslus. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2015 m. liepos 22 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateikti pavyzdžiai, kai socialinės įmonės tikslinėms grupėms priklausančius asmenis priima dirbti, nustatydamos labai trumpą darbo trukmę, kuri nesudaro tinkamų sąlygų asmeniui grįžti į darbo rinką, o mokamas mažas darbo užmokestis neturi įtakos jo socialinei atskirčiai mažinti.
Socialinėse įmonėse tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo trukmė Lietuvos darbo biržos duomenys, 2016 Vidutinis darbo užmokestis, išmokėtas vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui, dirbančiam socialinėje įmonėje Lietuvos darbo biržos duomenys, 2017 sausis–lapkritis Valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kurių 94 procentus sudaro neįgalūs darbuotojai, yra 7 kartus didesnė, nei valstybės teikiama pagalba socialinės įmonės statuso neturinčioms įmonėms, įdarbinančioms negalią turinčius asmenis atviroje darbo rinkoje. Neįgaliųjų užimtumo rėmimas atviroje darbo rinkoje ir socialinėse įmonėse Lietuvos darbo biržos duomenys, 2011–2018p Atsižvelgiant į tai, kad lėšų poreikis subsidijai darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, kuri atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis sudaro 96 procentus visos socialinėms įmonėms teikiamos pagalbos, ir kuriai pagal Įstatymą apribojimai teikti paraiškas nėra taikomi, nuolat didėja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Paraiškos gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, subsidiją tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, subsidiją neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti yra priimamos nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d., todėl Vyriausybės įgaliota institucija negali tiksliai suplanuoti einamųjų metų valstybės pagalbos lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti. Lietuvos darbo biržos duomenys, 2017 sausis–lapkritis Socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, viešąsias įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) bei asociacijas. Socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo turi tenkinti Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių. Darbuotojai, priklausantys Įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi.
Socialinėje įmonėje įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims netaikomas reikalavimas dirbti nustatytą darbo valandų skaičių per mėnesį. Darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, neįgaliųjų socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir neįgaliųjų tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius negali būti mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Įstatymas, be neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų, nustato ir kitas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes (ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaiką ir kt.). Šioms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įdarbinimas yra remiamas valstybės, tačiau socialinėms įmonėms nėra nustatytas reikalavimas įdarbinti kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis.
Juridiniam asmeniui, kuris netenkina neįgaliųjų socialinei įmonei Įstatyme nustatyto reikalavimo įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, gali būti suteikiamas socialinės įmonės statusas, kai įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklauso lengviausią negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis. Įstatyme nustatyta, kad socialinė įmonė negali vykdyti veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip
socialinėje įmonėje tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 55 procentų neviršijantis darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, teritorinėje darbo biržoje registruotis neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą.
Vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai, ir vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis neįgalų šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, yra priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo socialinėje įmonėje, ar ne. Įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio ir tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Įstatyme nustatyta, kad juridinis asmuo, siekiantis socialinės įmonės statuso, kartu su prašymu suteikti socialinės įmonės statusą turi pateikti ir veiklos (verslo) planą.
Socialinė įmonė netenka jai suteikto socialinės įmonės statuso, jeigu daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitinka Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus, veiklos, susijusios su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, neremtinos ir laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymo, taip pat kai priimamas sprendimas juridinį asmenį reorganizuoti. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms įdarbinus neįgalų darbuotoją yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus ši subsidija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo. Jeigu socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinių grupių asmenų nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. Socialinei įmonei nėra taikomas reikalavimas įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, siekiant gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, praėjus trejiems metams po socialinės įmonės statuso suteikimo. Jeigu sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.
Subsidija sudaro 40 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Įstatymas nustato, kad socialinė įmonė, siekianti gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, turi pateikti turto nuosavybės ar valdymo teisę, užtikrinančią tokios darbo vietos išlaikymą ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo), patvirtinančius dokumentus. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti gali būti skiriama išlaidoms, kurias socialinė įmonė turėjo per 12 mėnesių iki paraiškos ir kitų nustatytų dokumentų pateikimo, kompensuoti. Įstatymas nenustato, kad socialinė įmonė, siekdama gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti ir ketindama įsigyti naudotus darbo įrenginius ir kitus reikmenis ar steigdama daugiau kaip
už subsidijos lėšas numatomo įsigyti turto vertinimo metu nustatytą darbo įrenginių ir kitų reikmenų vertę.
Įstatyme nėra nustatytas maksimalus subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydis. Subsidijos papildomoms administravimo ir transporto išlaidoms mokėjimas nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į socialinėje įmonėje tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių. Įstatymo nuostatos nereglamentuoja lėšų poreikio planavimo socialinėms įmonėms remti tvarkos. Socialinėms įmonėms nėra taikomas reikalavimas dalį socialinių įmonių gauto pelno naudoti įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams siekti, nors vienas iš jų veiklos tikslų turėtų būti įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nustatyta, kad užimtumui didinti gali būti rengiamos Užimtumo didinimo programos asmenims, kurie yra: 1) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; 2) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; 3) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo. Šie asmenys nėra priskiriami darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei.
Ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos ir vyresni kaip 50 metų bedarbiai yra priskiriami darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei ir vadovaujantis Užimtumo įstatymu, siekiant padėti įsidarbinti, jiems yra taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Užimtumo įstatyme nustatyta, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p.
1) (toliau – Reglamentas) nuostatas ir Europos Komisijos teisės aktų nuostatų išaiškinimo platformoje E-wiki pateiktus išaiškinimus dėl Reglamento nuostatų taikymo, subsidija darbo užmokesčiui negali būti teikiama tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų, kurie buvo įdarbinti anksčiau negu darbdavys kreipėsi dėl valstybės pagalbos suteikimo subsidijos šių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti reikalavimo juridiniams asmeniui ar jo padaliniui, siekiančiam socialinės įmonės statuso, turėti Įstatyme nustatytą tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti vienodas sąlygas socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusui įgyti. Tačiau valstybės pagalba socialinei įmonei ar neįgaliųjų socialinei įmonei būtų teikiama tik tada, kai jose būtų įdarbintas Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius. Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgalių asmenų integraciją į darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1siūloma, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus. Neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebus priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriama senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, jei nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projekte Nr. 1siūloma nustatyti pereinamąjį šešių mėnesių šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad socialinėse įmonėse daugiausiai dirba neįgalūs darbuotojai, kurie, atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 94 procentus tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbingo amžiaus darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo
nurodyti asmenys atitinka socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes, nurodytas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma patikslinti darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą.
Siūloma nustatyti, kad asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje; asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo, ir nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra, būtų priskiriami darbo rinkoje papildomų remiamų grupei ir jų užimtumui skatinti būtų taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Kadangi Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik neįgalius darbingo amžiaus darbuotojus, atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. Siūloma nustatyti, kad juridiniam asmeniui, kuriam, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis buvo suteiktas socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, neatitinkančiam Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytų sąlygų suteikti socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės statusas ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusas būtų panaikinamas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Juridiniam asmeniui, kuriam, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis buvo suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, atitinkančiam Įstatymo projekte Nr.
sąlygas suteikti socialinės įmonės statusą, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. būtų suteiktas socialinės įmonės statusas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, tik 8 procentai darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis ir 30 procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, dirba. Atsižvelgiant į tai ir siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis integraciją į darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, iš kurių neįgalieji, kuriems nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis turi sudaryti
tikslinei grupei priklausančių asmenų yra registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją. Jei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų, registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją nėra, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslinei grupei priklausantys darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.
Jei neįgaliųjų, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją nėra, neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Į metinį vidutinį tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių būtų tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės, kurioms socialinės įmonės statusas buvo suteiktas iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos, neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį šešių mėnesių šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.
Atsižvelgiant į socialinių įmonių tikslą – skatinti socialiai pažeidžiamų asmenų grįžimą į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį ir siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskiriami darbuotojai, dirbdami keliose įmonėse ir, būdami ekonomiškai aktyvūs, gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse dirbantys ar naujai įdarbinti asmenys tikslinėms grupėms būtų priskiriami tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį arba nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar nėra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Siekiant išvengti skirtingo socialinės įmonės apibrėžimo aiškinimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms (bendrijoms) ir asociacijoms nebūtų suteikiamas socialinės įmonės statusas. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių ir užtikrinti neįgaliųjų nuolatinį darbą socialinėse įmonėse. Skatinant tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integraciją į darbo rinką siūloma, kad tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius socialinėje įmonėje turi būti ne mažesnis kaip šeši. Siūloma šia nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis veikiančių socialinių įmonių gauna pajamų iš neremtinos socialinių įmonių veiklos, siekiant skatinti socialines įmones vykdyti socialinių įmonių remtiną veiklą ir mažinti gaunamas neremtinos veiklos pajamas, Įstatymo projekte Nr. 1siūloma, kad iš neremtinos veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų socialinės įmonės pajamų. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos nustatytos analogišką darbą toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse dirbantiems kitiems, nepriklausantiems socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, asmenims, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad socialinės įmonės patiria išlaidas, susijusias su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbo įgūdžių stoka, mažesniu jų darbo našumu ar ribotu darbingumu, kurių socialinė įmonė nebūtų patyrusi, jei šių asmenų nebūtų įdarbinusi, bei siekiant užtikrinti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams, kaip ir kitiems šioms tikslinėms grupėms nepriklausantiems asmenims, būtų teisingai apmokėta už atliktą darbą, socialinės įmonės patirtų išlaidų dalis yra kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinamos su socialinei įmonei keliamais reikalavimais, pareigomis, reikalavimais gauti visų rūšių valstybės pagalbą, subsidijų panaudojimo apribojimais susijusios nuostatos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti su valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymu, atnaujinimu ir nutraukimu susijusias nuostatas. Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėtų pateiktas paraiškas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos ir visų reikiamų dokumentų teritorinėje darbo biržoje gavimo dienos priimtų sprendimus dėl valstybės pagalbos skyrimo. Siūloma nustatyti, kad valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei būtų sustabdomas, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustato pažeidimą ar socialinė įmonė netenkina bent vienos iš Įstatyme nustatytų sąlygų gauti valstybės pagalbą.
Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą Įstatymo projekte Nr. 1 nurodytais pagrindais, socialinei įmonei būtų išmokamos jai priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo. Valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei būtų nutraukiamas nuo sprendimo nutraukti valstybės pagalbą priėmimo dienos. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai dirba keliose įmonėse ir, būdami ekonomiškai aktyvūs, gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, privalo registruotis teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, o nedirbantys neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, privalo registruotis teritorinėje darbo biržoje nedarbingais asmenimis. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą valstybės pagalbos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai jie pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, atsižvelgiant į konkrečios subsidijos teikimą reglamentuojančio Įstatymo straipsnio nuostatas.
Neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai jie pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, atsižvelgiant į konkrečios subsidijos teikimą reglamentuojančio Įstatymo straipsnio nuostatas. Siekiant supaprastinti socialinių įmonių administravimo tvarką, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo socialinei įmonei pateikti veiklos (verslo) planą, o vietoj to siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė pateiktų dokumentą, nurodantį planuojamos valstybės pagalbos poreikį ir planuojamą vykdyti veiklą, t.y. pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kuri galiotų 36 mėnesius. Siekiant veiksmingai planuoti valstybės pagalbos lėšų poreikį, ypač subsidijai darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, kuriai pagal Įstatymą apribojimai teikti paraiškas nėra taikomi, mokėti, siūloma nustatyti, kad likus dviem mėnesiams iki pažymos apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas 36 mėnesių galiojimo laikotarpiui, socialinės įmonės. Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų pateikti naują pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kurioje nurodomas valstybės pagalbos lėšų poreikis ir numatomos vykdyti veiklos planuojamos36 mėnesių laikotarpiui, pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą struktūrą.
Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis. Siūloma nustatyti, kad suteikus socialinės įmonės statusą, valstybės pagalba yra pradedama teikti po šešių mėnesių nuo socialinės įmonės statuso suteikimo dienos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinėms įmonėms, šį statusą įgijusioms iki įsigaliojant Įstatymo projektui Nr. 1, ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikusioms galiojantį veiklos (verslo) planą, kuriame nurodytas valstybės pagalbos lėšų poreikis ir numatomos vykdyti veiklos 2018 metams, valstybės pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į veiklos (verslo) plane nurodytą valstybės pagalbos lėšų poreikį 2018 metams. Pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas 36 mėnesių galiojimo laikotarpiui Vyriausybės įgaliotai institucijai socialinės įmonės turi pateikti iki 2018 m. spalio 1 d. Ataskaitos apie socialinių įmonių duomenimis, vidutinis darbo užmokestis išmokėtas vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui sudaro 375,6 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad tik 5 procentams tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų buvo išmokėta dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, Įstatymo projektu Nr.
socialinio draudimo įmokoms apskaičiavimo tvarką ir nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti, būtų1,5 tą mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti vienodą subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensavimo procentą, koks yra nustatytas Užimtumo įstatyme. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną neįgalų darbuotoją, turintį sunkų neįgalumo lygį, ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudarytų 75 procentus; už neįgalų darbuotoją, turintį vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis – 60 procentų; už neįgalų darbuotoją, turintį lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 45–55 procentų darbingumo lygis – 50 procentų nurodytos sumos. Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atskirti dvi skirtingas valstybės pagalbos rūšis – subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti bei subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti.
Atsižvelgiant į tai, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti bei subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti yra skiriama konkrečiam neįgaliam darbuotojui, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias neįgaliajam atlikti konkrečias, toje socialinėje įmonėje nustatytas ir darbo sutartyje nurodytas, darbo funkcijas ir užtikrinti tikslingą bei efektyvų valstybės pagalbos lėšų panaudojimą ir neįgaliųjų nuolatinį darbą, siūloma nustatyti, kad įsteigta ar pritaikyta darbo vieta būtų laikoma panaikinta, kai įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės ar jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbovietė ar funkcijos be Vyriausybės įgaliotos institucijos sutikimo. Siekiant įvertinti, ar socialinė įmonė galės įdarbinusi tikslinėms grupėms priklausančius asmenis užtikrinti jiems nuolatinį darbą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys ne mažiau kaip vienus metus iki prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo dienos būtų vykdęs pažymoje apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas numatytas veiklas ir už šias veiklas gavęs pajamų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti maksimalų subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydį.
Siūloma nustatyti, kad subsidija vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui mokyti negalėtų viršyti vieno tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Maksimalus subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į socialinėms įmonėms teikiamos valstybės pagalbos šiai subsidijų rūšiai dydį. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, ir išvengti situacijos, kai socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų kitos nei jų gyvenamosios vietos, apskrities teritorijoje, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija transporto išlaidoms būtų skiriama ir mokama transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidoms, reikalingoms įveikti ne didesnį kaip 80 kilometrų atstumą nuo neįgalių darbuotojų gyvenamosios vietos iki darbovietės. 80 kilometrų atstumas yra nustatytas atsižvelgiant į vidutinį Lietuvos Respublikos apskrities dydį – 6530 km², pagal kurį vienos apskrities pervažiavimo atstumas vidutiniškai sudaro 80 kilometrų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti maksimalų subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydį. Siūloma diferencijuoti subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydį ir didesnę valstybės pagalbos lėšų dalį skirti socialinei įmonei, kuri patyrė didesnes išlaidas dėl to, kad įdarbino daugiau neįgalių darbuotojų.
Siūlomi maksimalūs subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į šiuo metu socialinėms įmonėms teikiamos valstybės pagalbos šių rūšių subsidijoms dydį ir įvertinus socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma diferencijuoti subsidijos administravimo išlaidoms mokėjimą atsižvelgiant į neįgaliųjų socialinėje įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 0,5 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų darbo; 1 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 21 iki 40 neįgalių darbuotojų darbo; 2 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, kai socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl 41 ir daugiau neįgalių darbuotojų darbo. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma diferencijuoti subsidijos transporto išlaidoms mokėjimą atsižvelgiant į neįgaliųjų socialinėje įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių:1 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, jei įmonė organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 1,5 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei įmonė organizuoja nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 2 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, jei įmonė organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų vežimą ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė, nepranešusi Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybių, dėl kurių gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, atsiradimą, iš naujo gali kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Jei socialinė įmonė buvo pranešusi Vyriausybės įgaliotai institucijai apie visas aplinkybes, kurioms atsiradus gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, ji iš naujo gali kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Lietuvos darbo biržai, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimu Nr.
Respublikos socialinių įmonių įstatymą“, yra socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija, atsisakius suteikti socialinės įmonės statusą, šiuo metu juridiniai asmenys ar jų padaliniai dažnai kreipiasi pakartotinai, neištaisę trūkumų, kuriems esant buvo atmestas prašymas suteikti socialinės įmonės statusą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1siūloma, kad, atsisakius suteikti socialinės įmonės statusą du kartus iš eilės, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl jo suteikimo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo antro sprendimo nesuteikti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnį, reorganizuojant juridinį asmenį, jo teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiam juridiniam asmeniui, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti nuostatos, kad socialinės įmonės statusas yra panaikinamas, kai socialinė įmonė yra reorganizuojama. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti papildomus socialinės įmonės statuso netekimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente nustatyta valstybės pagalba nėra taikoma pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statuso netenkama, kai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ar socialinei įmonei per kalendorinius metus suteikta valstybės pagalba didesnė nei per kalendorinius metus jos gautos pajamos iš veiklos, kuri nėra įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Siekiant užtikrinti Įstatyme socialinei įmonei nustatytų reikalavimų vykdymą, siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statusas būtų panaikinamas, jei socialinė įmonė nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl socialinių įmonių pelno naudojimo ar siekdama įdarbinti tikslinei grupei priklausantį asmenį atleido kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją, yra įsiskolinusi savo darbuotojams daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės ar 3 mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį, turi neatidėtų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams. Atsižvelgiant į socialinių įmonių veiklos tikslą ir nustatytas sąlygas socialinės įmonės statusui įgyti, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statuso netenkama, kai socialinė įmonė neatitinka nustatytų reikalavimų dėl socialinių įmonių veiklos tikslų, iš neremtinos veiklos gautų pajamų, neįgyvendina priemonių pagal tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą ar daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės ar 2 mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį neatitiko nustatytos sąlygos dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičiaus (siūloma šią nuostatą taikyti nuo
projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti įpareigojimo socialinei įmonei, siekiančiai gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, pateikti turto nuosavybės ar valdymo teisę, užtikrinančią tokios darbo vietos išlaikymą ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo), patvirtinančius dokumentus. Vietoj nurodyto reikalavimo siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė, siekdama gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, pateiktų banko, draudimo bendrovės ar kitos kredito įstaigos garantinį raštą sutarties galiojimo laikotarpiui. Tai užtikrintų už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos išlaikymą 36 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, pasibaigus finansiniams metams, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, turi grąžinti ne vėliau kaip iki sausio 10 d., valstybės biudžeto lėšas pervesdami iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į valstybės iždo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pareigą užbaigti darbo vietos steigimo ar pritaikymo veiksmus tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais buvo skirta valstybės pagalba. Todėl, siekiant veiksmingai planuoti valstybės pagalbos lėšų poreikį, siūloma sutrumpinti subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti panaudojimo pratęsimo terminą bei nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos motyvuotu sprendimu šis terminas galėtų būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinama, kad darbo vieta būtų įsteigta ar pritaikyta tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais buvo skirta valstybės pagalba. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų integraciją į darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis. Darbo vietų steigimo socialinėse įmonėse analizė rodo, kad socialinės įmonės, pasinaudodamos valstybės teikiama parama, net 74 proc. įsteigtų darbo vietų įsteigė lengviausią negalią turintiems asmenims, t.y. neįgaliesiems, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis. Tik 26 procentai įsteigtų darbo vietų buvo įdarbinti sunkiausią negalią turintys asmenys, t.y. neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siekiant skatinti socialines įmones steigti darbo vietas ir jose įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie įprastomis darbo sąlygomis negalėtų būti įdarbinti dėl jiems nepritaikytų darbo aplinkos ir darbo priemonių, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti diferencijuotą, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo darbingumo ar neįgalumo lygį, subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti skyrimo laikotarpį.
Socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis, ir toliau būtų skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, siekiant kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su šių asmenų darbinių įgūdžių stoka, mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo ir atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, kai socialinė įmonė, steigdama darbo vietas, už maksimalią subsidijos sumą numato įsigyti naudotą įrangą ar galimai fiktyviai steigia darbo vietas siekdama gauti valstybės pagalbą, Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad jei steigiant darbo vietą ketinama įsigyti naudotus darbo įrenginius ir kitus reikmenis, kuriems įsigyti socialinės įmonės nurodytos reikalingos išlaidos viršija 25 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančius Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžius arba kurie įsigyjami steigiant daugiau kaip 5 darbo vietas, visų darbo įrenginiams ir kitiems reikmenims įsigyti reikalingų išlaidų dydis, pagal kurį skaičiuojama subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ir jo darbo priemonėms įsigyti, nustatomas pagal socialinės įmonės užsakymu turto vertintojo atlikto už subsidijos lėšas numatomo įsigyti turto vertinimo metu nustatytą darbo įrenginių ir kitų reikmenų vertę. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų atvejų, kai steigdamos ar pritaikydamos darbo vietas neįgaliesiems socialinės įmonės perka darbo vietų steigimui ar pritaikymui reikalingą įrangą iš susijusių įmonių, Įstatymo projektu Nr.
1siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti bei subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti gali būti skiriama, jei darbo įrenginiai ar kiti reikmenys, reikalingi darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, nėra įsigyjami iš susijusių įmonių. Siekiant kurti labiau apmokamas darbo vietas neįgaliesiems bei atsižvelgiant į ribotus finansinius išteklius, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti ir subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, būtų teikiamos atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus kalendoriniams metams. Atsižvelgiant į tai, kad subsidijos asistentui paskirtis – iš dalies kompensuoti socialinės įmonės išlaidas asistentui ar gestų kalbos vertėjui, Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinamas subsidijos asistentui pavadinimas (prieš tai buvo subsidija asistentui (gestų kalbos vertėjui). Siūlomu pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas subsidiją asistentui teikti ne tik socialinėje įmonėje įdarbintam gestų kalbos vertimo specialistui, bet ir darbuotojui, padedančiam neįgaliajam atlikti darbo funkciją, kurios dėl savo negalios nepajėgia atlikti pats neįgalus darbuotojas. Vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.
įstaigose“, 19.3 papunkčiu, dėl neįgalių asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir siekiant užtikrinti socialinių įmonių subsidijavimo pagrįstumą bei tikslingumą nustatant asistento būtinumą neįgaliajam, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė, siekianti gauti subsidiją asistento išlaidoms, turi pateikti paraišką ir gydytojo išvadą dėl sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį arba 40 procentų neviršijantį darbingumo lygį turinčių darbuotojų negalios pobūdžio, darbo funkcijos socialinėje įmonėje, kurios neįgalus darbuotojas negali atlikti be asistento pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad subsidija asistento išlaidoms būtų skiriama, tik tuo atveju, jei gydytojo išvadoje būtų nurodyta, kad neįgalus darbuotojas negali atlikti darbo funkcijos socialinėje įmonėje be asistento pagalbos. Siekiant užtikrinti, kad subsidija asistento išlaidoms būtų naudojama racionaliai ir efektyviai, socialinės įmonės įdarbintų pagrįstą, realiai reikalingą asistentų skaičių, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija asistento išlaidoms yra mokama, kai neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti yra nustatytas asistento pagalbos poreikis.
Asistento teikiamos pagalbos neįgaliųjų socialinėse įmonėse analizė rodo, kad maksimali subsidijos vieno asistento išlaidoms suma sudaro 140,5 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, ir maksimali subsidijos vieno asistento išlaidoms suma sudaro 70,5 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis. Tačiau vidutiniškai subsidija vieno asistento išlaidoms sudaro
nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ir 20,6 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teikiama parama asistentui, padedančiam neįgaliam darbuotojui atlikti darbo funkcijas nėra didelė ir dėl šios priežasties neįgaliųjų socialinės įmonės atsisako subsidijos asistentui, nors asistento pagalba sunkiausią negalią turinčiam darbuotojui yra reikalinga, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti didesnį subsidijos asistentui dydį. Subsidija asistento išlaidoms sudarytų 80 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ir 50 procentų už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba.
Kai asistento pagalba tuo pačiu metu būtų teikiama keliems neįgaliems darbuotojams, neįgalių darbuotojų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant būtų apskaičiuojamas subsidijos asistentui dydis, nebūtų sumuojamos. Vienam asistentui turėtų būti priskiriami ne mažiau kaip 3 neįgalūs darbuotojai. Jei socialinėje įmonėje asistento pagalbos poreikis būtų nustatytas mažiau nei 3 neįgaliems darbuotojams, vienam asistentui būtų priskiriami visi įmonėje dirbantys neįgalūs darbuotojai. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai subsidija asistentui yra skiriama neatsižvelgiant į tai, ar neįgalaus darbuotojo darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija asistentui būtų skiriama atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad subsidija asistentui nebūtų mokama tuo atveju, kai neįgalusis dirba be asistento pagalbos. Siekiant užtikrinti, kad subsidijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr.
neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti skiriama išlaidoms, kurias socialinė įmonė patyrė per 12 mėnesių iki paraiškos dėl nurodytos subsidijos teikimo ir kitų nustatytų dokumentų pateikimo, kompensuoti. Siekiant užtikrinti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų naudojama racionaliai ir efektyviai, o valstybės pagalba socialinei įmonei būtų teikiama tik tuo atveju, jei ji atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms nebūtų mokama, jei atitinkamo mėnesio socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms asmenų grupėms, dalis, padalijus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičių iš 12, yra mažesnė, nei nustatyta Įstatyme. Jeigu paskutinę kalendorinių metų dieną paaiškėtų, kad socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, dalis iš metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus atitinka Įstatyme nurodytą sąlygą, neišmokėta atitinkamą mėnesį subsidija darbo užmokesčiui būtų išmokėta socialinei įmonei kartu su gruodžio mėnesio ar paskutinio metų ketvirčio subsidija darbo užmokesčiui. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms nebūtų mokama, jei socialinės įmonės tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius neatitinka Įstatyme nustatyto būtino šių darbuotojų skaičiaus.
Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų paskirstomos ir mokamos tolygiai ir kad socialinės įmonės laiku išmokėtų darbo užmokestį tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams, bei paskatinti socialines įmones atsakingiau teikti mokėjimo prašymus valstybės pagalbai gauti, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jei socialinė įmonė ilgiau kaip du mėnesius nepateiktų mokėjimo prašymo gauti subsidiją darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, subsidiją administravimo išlaidoms, subsidiją transporto išlaidoms ar subsidiją asistento išlaidoms, šios subsidijos už atitinkamą mėnesį nebūtų išmokėtos. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos darbo vietai, į kurią įdarbinamas neįgalus darbuotojas, įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti būtų naudojamos efektyviai, o neįgalus darbuotojas dirbtų įsteigtoje ar pritaikytoje darbo vietoje, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad darbo vieta būtų laikoma panaikinta, jei darbo sutartis su įdarbintu asmeniu būtų nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nebūtų priimtas nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis, šiai tikslinei grupei priklausantis asmuo arba jei įdarbinto asmens darbo vietoje pravaikšta tęstųsi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės. Siūlomu pakeitimu siekiama išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai specialiai pritaikytoje ar įsteigtoje darbo vietoje neįgalus darbuotojas nedirba.
Siekiant užtikrinti, kad socialinei įmonei suteiktos valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį ir kad netinkamai panaudotos lėšos būtų grąžintos valstybei, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinei įmonei neįsteigus (nepritaikius) darbo vietų ar nepritaikius darbo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų neįgaliųjų tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams per sutartyje dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatytą laikotarpį, socialinė įmonė turėtų grąžinti jai faktiškai pervestą valstybės pagalbos sumą ir sutartyje dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatyto dydžio palūkanas už laikotarpį nuo valstybės pagalbos gavimo iki visiško socialinės įmonės atsiskaitymo su valstybe. Jeigu valstybės pagalba turi būti grąžinta dėl pateiktos suklastotos informacijos apie socialinės įmonės tikslus ir išlaidas arba yra nuslepiamos aplinkybės, svarbios priimant sprendimą skirti valstybės pagalbą, nepateikiama prašoma informacija, reikalinga tikrinant valstybės pagalbos panaudojimą, nėra sudaromos sąlygos atlikti socialinių įmonių veiklos priežiūrą, valstybės pagalbos lėšos panaudotos ne pagal paskirtį arba darbo vieta panaikinta, numatyta subsidijos suma ir sutartyje dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatyto dydžio palūkanos turi būti grąžintos už laikotarpį nuo reikalavimo grąžinti subsidiją neįvykdymo dienos iki visiško socialinės įmonės atsiskaitymo su valstybe. Siūlomu pakeitimu siekiama, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, pagal tikslinę paskirtį, taip pat, kad socialinei įmonei būtų nustatyta pareiga netinkamai panaudotas valstybės pagalbos lėšas grąžinti į valstybės biudžetą.
Daugelis socialinių įmonių dirba pelningai, tačiau pelno siekimas nesuderinamas su Įstatyme nustatytu tikslu – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad socialinėms įmonėms Įstatyme nustatytas tikslas būtų siejamas su socialinių įmonių vykdoma veikla, Įstatymo projektu Nr. 1siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip 75 procentai socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno būtų naudojama įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. Socialinės įmonės grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti skiriama kaip nuosavo įnašo dalis valstybės pagalbai gauti. 75 procentai socialinių įmonių gauto praėjusių finansinių metų audituoto pelno ar grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turi būti panaudota per vienus metus nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti visas funkcijas, kurias atlieka socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant užtikrinti reikalingų lėšų skyrimą įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas ir išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai tai pačiai valstybės pagalbos rūšiai yra skiriamos valstybės pagalba iš skirtingų šaltinių, Įstatymo projektu Nr.
valstybės pagalbos rūšys socialinėms įmonėms būtų skiriamos tik Įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus. Siekiant išvengti dokumentų bei informacijos administracinės atitikties vertinimo kelis kartus – tiek teritorinėse darbo biržose, tiek ir Lietuvos darbo biržoje, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tikslinti Vyriausybės įgaliotų institucijų funkcijas įgyvendinant Įstatymą ir nustatyti, kad socialinių įmonių pateiktas paraiškas valstybės pagalbai gauti ir dokumentus socialinės įmonės statusui gauti priimtų ne teritorinės darbo biržos, o Lietuvos darbo birža. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad prašymai suteikti socialinės įmonės statusą, paraiškos gauti valstybės pagalbą ir mokėjimo prašymai gauti valstybės pagalbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ar nesuteikimo bei sprendimai dėl valstybės pagalbos skyrimo ar neskyrimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Mokėjimo prašymai, pateikti po šio Įstatymo įsigaliojimo, kai sprendimas dėl valstybės pagalbos skyrimo buvo priimtas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nuostatomis, baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nuostatomis. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, kurie socialinėje įmonėse buvo įdarbinti Įstatymo įsigaliojimo dienos, nuo Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskiriami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Ataskaitos apie socialinių įmonių duomenimis, vidutinis darbo užmokestis išmokėtas vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui sudaro 375,6 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti, būtų 1,5 tą mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti vienodą subsidiją darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti dydį, kuris negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensacijos procentas, kai įdarbinami Įstatymo projekto Nr. 2 25 straipsnio 11–13 punktuose nurodyti asmenys, sudarytų 50 procentų apskaičiuotų lėšų, o subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti būtų mokama iki 6 mėnesių. Siūloma šias nuostatas taikyti nuo 2018 m. gegužės1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 yra siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms (bendrijoms) ir asociacijoms nebūtų suteikiamas socialinės įmonės statusas, ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad pasiūlymus dėl Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, kurie nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo, Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektai, išskyrus anksčiau aptartų siūlymų pereinamųjų laikotarpių nuostatas, įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d. Priėmus Įstatymų projektus, tikimasi:
1) užtikrinti, kad besisteigiančios ir veikiančios socialinės įmonės siektų Įstatyme nustatyto socialinių įmonių tikslo – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį;
2) padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų sunkiausią negalią turinčių asmenų skaičių;
3) sudaryti teisines prielaidas, kad valstybės pagalba būtų teikiama sąžiningai veiklą vykdančioms socialinėms įmonėms. 5.
Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, gali kilti šios neigiamos pasekmės:
1Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių,
nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms ir nustačius, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbuotojai, ne visos socialinės įmonės gali būti pajėgios padidinti darbuotojų skaičių, kad atitiktų nustatytus reikalavimus. Siekdamos išlaikyti socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės gali atleisti įdarbintus neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ar kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, kad į jų vietą priimtų neįgalius darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausančio asmens priėmimas į darbą negali būti pagrindas atleisti kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją. Ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenimis, socialinėse įmonėse dirba 773 negalią turintys darbuotojai, kuriems yra sukakęs pensinis amžius. 2. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr.
šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. 3. Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1nustatomas reikalavimas dalį socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno panaudoti įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, galimi socialinių įmonių skaičiaus mažėjimas ar socialinių įmonių statuso panaikinimo atvejai, kai socialinė įmonė netenkins reikalavimo reinvestuoti dalį gauto pelno. 4. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, tikslinėms asmenų grupėms būtų priskiriami ne ilgiau šešis mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, galimas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų atleidimas, kai valstybės pagalba už šiuos įdarbintus neįgalius darbuotojus nebebus teikiama. Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausančio asmens priėmimas į darbą negali būti pagrindas atleisti kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją.
Ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenimis, socialinėse įmonėse dirba 3475 negalią turintys darbuotojai, kuriems yra nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į galimas neigiamas priimtų Įstatymo projektų pasekmes ir į tai, kad naujos teisinio reguliavimo priemonės gali turėti įtakos socialinės įmonės statuso išlaikymui, ir siekiant, kad socialinės įmonės, kurioms socialinės įmonės statusas buvo suteiktas iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos, neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį šešių mėnesių šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriama senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, jei nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija. Iš socialinių įmonių atleistiems nedirbantiems neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruotiems teritorinėje darbo biržoje nedarbingais asmenimis ar neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, bus taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektų Nr. 1 ir Nr.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 2antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu Nr. 3 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto Nr. 3 antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą priimti įstatymai veiks teigiamai, nes Įstatymų projektuose aiškiau reglamentuoti su socialinių įmonių veikla susiję klausimai: socialinės įmonės statuso įgijimo ir netekimo pagrindai, prašymo suteikti socialinės įmonės statusą nagrinėjimo ir valstybės pagalbos skyrimo ir mokėjimo tvarka, valstybės pagalbos panaudojimo apribojimai skatins juridinius asmenis siekti socialinės įmonės statuso ir įdarbinti tikslinėms asmenų grupėms priklausančius asmenis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2 – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Įstatymo projektas Nr. 3 – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr.
patvirtinimo“, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. 17-10217, kuriuo siūloma nustatyti, kad vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kaip Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamasis teisės aktas, nėra teikiamas. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr.
įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ pakeitimo projektą ir iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti teisės aktą dėl transporto priemonės degalų normos nustatymo. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir sveikatos apsaugos ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301
„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“
pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Lietuvos darbo birža turės parengti ir Lietuvos darbo biržos direktorius iki Įstatymo projekto Nr.
1 įsigaliojimo patvirtinti Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-46„Dėl darbo ieškančio asmens kortelės patvirtinimo“ pakeitimą ir Lietuvos darbo birža turės parengti ir Lietuvos darbo biržos direktorius iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti tvarką, kurioje būtų numatyta tvarkomų ir teikiamų asmens duomenų apimtis bei nustatyti prioritetus kalendoriniams metams dėl subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti ir subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, skyrimo. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2,Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 socialinei įmonei yra nustatomi nauji reikalavimai įgyti socialinės įmonės statusą ir sąlygos gauti visų rūšių valstybės pagalbą, papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Įstatymui Nr. 1 įgyvendinti nereikės.
1 įgyvendinti nereikės. Priešingai, numačius, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik neįgaliems darbingo amžiaus darbuotojams ir nustačius terminuotą asmenų, turinčių lengvą neįgalumo lygį ar asmenų, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis rėmimo laikotarpį, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymų projektus prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2018 m. sudarys 27 mln. Eur (bus sutaupyta 5 mln. Eur),
sutaupyta 29 mln. Eur), 2021 m.– 17 mln. Eur (bus sutaupyta 35 mln. Eur). Siūlomi Įstatymo projektų pakeitimai turės teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“, „subsidija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabą. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnis, kuriame taip pat vartojama sąvoka ,,neįgaliųjų socialinė įmonė“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-09-16 Nr. XIIIP-1532(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2019-01-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos atstovas Aivaras Šidla ir lobistas Mantas Zakarka, Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė ir Vitaresta Projektai, UAB direktorė Jovita Ratkevičienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės Henrika Varnienė ir Dovilė Juodkaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Žydrūnas Plytnikas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos grupės vyr. patarėjas Marius Rakštelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas2018-01-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabą. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
straipsnis, kuriame taip pat vartojama sąvoka „neįgaliųjų socialinė įmonė“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1532. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: vyko alternatyvus balsavimas. Už pasiūlymą siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1532 – 9, už pasiūlymą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Markauskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: G. Skaistė – Seimo narė, R. Kudžmienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorė, E. Merkininkienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, J. Bernatavičius – Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Liugienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, J. Valalytė – Užimtumo tarnybos direktorė, J. Stankevičienė – Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja, Ž. Žubrickaitė – Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyr. specialistė, T. Zasas – Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistas, S. Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė, D. Burokienė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos narys, I. Tarvydienė – Socialinių įmonių asociacijos vadovė, E. Žakaris – VšĮ Aksida vadovas, V. Giedraitis – Socialinių įmonių asociacijos narys, D. Kučinskienė – UAB „Atropa“ vadovė, G. Bartkus – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas, A. Šidla – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, L. Bilotas – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, M. Zakarka – Vento Nuovo lobistas, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, H. Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, J.
Ivančenko – Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabą. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnis, kuriame taip pat vartojama sąvoka ,,neįgaliųjų socialinė įmonė“. Pritarti Kartu yra teikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491
Komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2019-02-04 Nr. G-2019-1000)
<...> Projektų Nr. XIIIP-1531 ir XIIIP-1532 nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime. <...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2019-01-30 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Neįgaliųjų teisių komisija, 2019-02-05 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
Komitete pritarta patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-07-102 Argumentai ir pasiūlymas: Komitetas siūlo tikslinti pagrindinio – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530(2) 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą (numatoma įstatymo įsigaliojimo data 2020 m. liepos 1 d.), todėl atitinkamai siūloma tikslinti šio – lydinčio įstatymo projekto – 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2020 m. liepos
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė