priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) aktuali redakcija įsigaliojo 2009 m. kovo 1 d. Kadangi po šios datos Įstatymas buvo keistas vienintelį kartą (2014 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XII-1419 pakeistas vienintelis Įstatymo 7 straipsnis), dalyje straipsnių išdėstytas reglamentavimas yra pasenęs (pvz., su kitais teisės aktais nesuderintos sąvokos, terminai ir kt.), todėl jį būtina tobulinti. Taip pat Įstatymo projektas yra parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. rugsėjo
apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“ pateiktus pasiūlymus, susijusius su efektyvesniu valstybės regreso teisės įgyvendinimu, t. y., siūloma specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą įgyvendinančios institucijos priimtiems sprendimams suteikti vykdomojo dokumento galią. Dar viena projekto rengimą paskatinusi priežastis – Įstatymo trūkumai, paaiškėję jį taikant praktiškai bei nagrinėjant su tuo susijusius ginčus teismuose, todėl siekiant užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tinkamą įgyvendinimą yra tikslinamas ginčytinų ar neaiškių nuostatų reglamentavimas. Atsižvelgiant į išvardintas priežastis, parengtu projektu siekiama patikslinti Įstatymo sąvokas, ištaisyti kitus teisinio reglamentavimo netikslumus bei spragas, suvienodinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo procesą avansu ir įprastine tvarka, o taip pat užtikrinti efektyvų valstybės regreso teisės į smurtinį nusikaltimą padariusius asmenis įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektas parengtas Teisingumo ministerijos iniciatyva. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus (vedėja Juliana Ostrouch-Brazdauskienė, tel. 266 29 65, el. p. [email protected]) patarėjas Virginijus Varnaitis (tel. 266 29 49, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Kadangi projekte Įstatymas dėstomas nauja redakcija, tačiau kai kurių straipsnių pakeitimai yra tik techninio pobūdžio, t. y., iš esmės nekeičiant teisinio reguliavimo, šio aiškinamojo rašto 3 ir 4 punktuose bus aptartos tik esminės siūlomos naujovės. 3.1. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nukentėjusiems asmenims. 3.2. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė. 3.3. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog smurtiniu nusikaltimu padaryta žala kompensuojama, jeigu prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. 3.4.
padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu: 1) pradėtas nukentėjusio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo; 2) nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą; 3) smurtinio nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiam asmeniui buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; 4) asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu. 3.5. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos bei atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio, o Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompensacija mažinama tik avansu kompensuotos žalos suma, jeigu teismo sprendime neatsižvelgta į šią aplinkybę. 3.6. Įstatymo 5 ir 6 straipsniuose bei 9 ir 10 straipsniuose yra detaliai išdėstyta prašymų pateikimo ir sprendimų priėmimo tvarka, prašymų ir sprendimų turinys bei kitos procedūrinio pobūdžio taisyklės. 3.7. Specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą įgyvendina, baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdo, prašymų kompensuoti žalą formas tvirtina ir kt. veiksmus atlieka Teisingumo ministerija (teisingumo ministras). 3.8. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant sprendimus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, lėšos pervedamos į asmens, nurodyto sprendime, sąskaitą banke arba išmokamos grynaisiais pinigais. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
mažiau sąnaudų reikalaujantį valstybės regreso teisės įgyvendinimo mechanizmą, siūloma Fondo programos vykdytojo priimamiems sprendimams dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo suteikti vykdomojo dokumento statusą. Šis pakeitimas leis ne tik operatyviau išieškoti kompensuotas sumas iš smurtinius nusikaltimus padariusių asmenų, bet ir sumažins teismams tenkantį krūvį (iki
šiuo metu tokia teisinė galia yra suteikta, pvz., Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimams. 4.2. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančios veikos ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančią veiką padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Lyginant su šiuo metu galiojančia Įstatymo redakcija yra atsisakyta žalos kompensavimo avansu tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teisingumo ministerijos nuomone, ši nuostata neskatina asmenų ginti savo pažeistų teisių kreipiantis dėl žalos atlyginimo teismine tvarka.
Be to, pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad asmuo dėl neteisėtų veiksmų patirtas neigiamas pasekmes (turto, sveikatos sužalojimą, dvasinius išgyvenimus ir kt.) vertina kaip žalą, nes, pagal teismų praktiką, savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Tuo pačiu pažymėtina, kad šios normos taikymas praktikoje dažnai būdavo sudėtingas tais atvejais, kai dėl žmogaus nužudymo daliai nukentėjusių asmenų žala būdavo priteisiama baudžiamojo proceso metu, o kiti nukentėję asmenys apskritai nepareikšdavo civilinio ieškinio, tačiau pastarieji, kompensavus pirmiesiems asmenims padarytą žalą, kreipdavosi dėl žalos kompensavimo avansu. Tokiu atveju, atsižvelgdama į apibrėžtą maksimalų kompensuojamos žalos dydį, Teisingumo ministerija iš pirmosios grupės asmenų reikalaudavo grąžinti dalį išmokėtos žalos, kas sąlygodavo jų nepasitenkinimą. Taip pat teikiamu projektu siūloma plėsti asmenų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą numatant, kad pagal šį įstatymą taip pat kompensuojama žala, padaryta nepakaltinamų, ribotai pakaltinamų asmenų ar asmenų, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Šiais pakeitimais bus užtikrintas tinkamas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms įgyvendinimas. 4.3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 metus nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šis terminas yra derinamas su Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu terminu pateikti vykdomuosius raštus pagal teismo sprendimus. Taip pat patikslinta, kad praleisto termino atnaujinimo klausimą sprendžia ne Teisingumo ministerija, o teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi praktikoje nukentėję asmenys prašymus teikia per 1-2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, preziumuotina, kad ši nuostata neturės esminės įtakos jų teisių įgyvendinimui. Be to, pagal bendruosius teisės principus, kiekvienas asmuo privalo sąžiningai ir rūpestingai naudotis savo teisėmis, taigi, nukentėję asmenys bus skatinami operatyviau kreiptis į antstolius dėl priteistos žalos išieškojimo. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatomas analogiškas 5 metų terminas (skaičiuotinas nuo smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančios veikos padarymo dienos) pateikti prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju privalo jį informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, taigi, nukentėję asmenys apie šią teisę įprastai sužino jau baudžiamojo proceso pradžioje.
Palyginimui, iš visų Teisingumo ministerijoje per 2017 metus gautų prašymų avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą 85 procentai prašymų buvo pateikti nepraėjus 1 metams nuo galimai nusikalstamų veikų padarymo dienos, o prašymų, pateiktų suėjus 5 metų terminui, apskritai nebuvo. Manytina, kad siūlomas 5 metų terminas yra pakankamai ilgas ir protingas, todėl ši nuostata neužkirs kelio realizuoti nukentėjusio asmens teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu. Papildomai pažymėtina, kad aukščiau aptarti terminai nėra naikinamieji, taigi, teisės aktų nustatyta tvarka jie galės būti atnaujinami, jeigu bus praleisti dėl svarbių priežasčių. 4.4. Pagal galiojančią Įstatymo redakciją, sąlygos, šalinančios teisę į padarytos žalos kompensavimą, yra taikytinos tik sprendžiant klausimą dėl žalos kompensavimo avansu. Teisingumo ministerijos nuomone, tokia situacija nėra teisiškai pagrįsta, todėl siūloma nustatyti identiškas sąlygas abiem kompensavimo atvejams. Taip pat yra tikslinama sąlyga, numatanti, kad teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu. Ji yra sukonkretinama paliekant du galimus atvejus, kada nukentėjusiam asmeniui padaryta žala nėra kompensuojama: kai nukentėjęs asmuo pateikia melagingą informaciją ir kai įsiteisėjusiu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu konstatuojama, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.
Pirmoji sąlyga kyla iš bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Teisingumo ministerijos nuomone, šie principai būtų pažeidžiami, jeigu asmeniui, kuris piktnaudžiauja savo teise sąmoningai tyčia pateikdamas melagingus duomenis, valstybė kompensuotų jo patirtą žalą). Antroji sąlyga kyla iš Civilinio kodekso 6.259 ir 6.282 straipsniuose nustatyto principo, jog atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog valstybė, kompensuodama smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, nėra atsakinga už padarytą nusikalstamą veiką, todėl šios nuostatos nėra taikytinos tiesiogiai. Valstybė turi teisę nustatyti sąlygas (apibrėžti asmenų ratą), kuriomis esant būtų išmokama kompensacija, todėl, vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės principais, būtų neteisinga ir nesąžininga asmeniui, kuris savo elgesiu išprovokavo ar kitaip prisidėjo prie žalos atsiradimo, kompensuoti jo patirtus nuostolius ar dalį jų. Dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui savo procesiniame sprendime (teismo nuosprendyje, nutartyje, prokuroro nutarime, kaltinamajame akte ar kt.) konstatavus, jog nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, Fondo programos vykdytojo motyvuotu sprendimu būtų atsisakyta žalą kompensuoti.
Tuo pačiu siūloma atsisakyti sąlygų, susijusių su pradėtu nukentėjusio asmens baudžiamuoju persekiojimu ar teistumu dėl smurtinio nusikaltimo padarymo bei teismo įpareigojimų taikymu pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, kadangi šios aplinkybės pagal Civilinį kodeksą neturi įtakos nustatant, ar asmuo turi teisę į žalos atlyginimą, bei vertinant žalos dydį, be to, jų nustatymas reikalauja papildomų administravimo sąnaudų, nes Teisingumo ministerija netvarko šių duomenų, todėl kiekvienu atveju privalo kreiptis į atitinkamas institucijas (Informatikos ir ryšių departamentą bei Policijos departamentą). 4.5. Įstatymo projektu siūloma aiškiau reglamentuoti sumas, kurių pagrindu būtų galima mažinti išmokamą kompensaciją. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų skiriamos pašalpos ar išmokos (pvz., laikino nedarbingumo, laidojimo pašalpos ir kt.) savo esme nėra žalos atlyginimas, todėl šių skirtingų institutų sutapatinimas nėra teisiškai pagrįstas. Dėl šios priežasties Įstatyme siūloma numatyti, jog kompensaciją būtų galima mažinti tik iš kitų šaltinių gautu žalos atlyginimu. Įgyvendinus šį siūlymą, bus išvengta tokių situacijų, kai asmeniui, kuriam smurtiniu nusikaltimu buvo sutrikdyta sveikata ir jis dėl to tapo neįgalus, kompensacija nėra išmokama, nes ji yra sumažinama nedarbingumo pašalpos, netekto darbingumo pensijos ir kitų išmokų suma, viršijančia kompensacijos sumą. Teisingumo ministerijos nuomone, šie pakeitimai užtikrins teisingos kompensacijos skyrimą nukentėjusiems asmenims. 4.6.
Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymima, kad įstatymuose turi būti dėstomi tik esminiai reguliuojamų visuomeninių santykių elementai, Įstatymo projekte atsisakoma nuostatų, kurios priskirtinos įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų turiniui. Projekte numatoma, kad procedūrinio ir techninio pobūdžio nuostatas (prašymų ir sprendimų turinį, prašymų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką ir kt.) tvirtins Fondo programos vykdytojas. 4.7. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje yra numatyta, kad Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o visais kitais atvejais nurodyta konkreti institucija – Teisingumo ministerija. Siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą, siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti teisę įgalioti instituciją – Fondo programos vykdytoją, kuri vykdytų visas funkcijas, susijusias su smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimu, ir administruotų Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Planuojama, kad po siūlomų pakeitimų įsigaliojimo Įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su prašymų nagrinėjimų ir sprendimų priėmimu, ir toliau vykdytų Teisingumo ministerija. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Valstybės kontrolė minėtos 2016 m. rugsėjo 19 d. valstybinio audito ataskaitos Rekomendacijų įgyvendinimo plane (1.1 punktas) pasiūlė priimti sprendimus dėl Išieškojimų valstybės naudai koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 104, nuostatų įgyvendinimo regreso atveju, t. y., spręsti dėl išieškojimų perdavimo vienam administratoriui. Teisingumo ministerijos nuomone, siekiant efektyvesnio valstybės regreso teisės įgyvendinimo, svarstytinas klausimas dėl šios funkcijos perdavimo kitai valstybės institucijai, turinčiai pakankamus žmogiškuosius ir techninius (informacines sistemas bei kt.) išteklius, pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Taigi, nusprendus tobulinti valstybės regreso teisės įgyvendinimo mechanizmą, su tuo susiję pakeitimai būtų operatyviau įgyvendinami, jeigu atsakinga institucija būtų įgaliojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog V skyriuje išdėstytas teisinis reguliavimas nesikeičia, t. y., bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo srityje funkcija yra paliekama tiesiogiai Teisingumo ministerijai, kadangi tai yra susiję su Teisingumo ministerijos vykdoma funkcija užtikrinti, organizuoti bei koordinuoti tarptautinį teisinį bendradarbiavimą. 4.8. Kadangi Teisingumo ministerija (kaip ir dauguma kitų valstybės institucijų) neatlieka finansinių operacijų grynais pinigais, įstatymo projekte siūloma atsisakyti šio žalos atlyginimo būdo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių butų išvengta. Numatomos šios teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės: asmenų, turinčių teisę į žalos kompensavimą, skaičiaus padidėjimas; efektyvesnis valstybės regreso teisės įgyvendinimas; administracinių veiksmų, atliekamų priimant sprendimus, skaičiaus sumažinimas; teismams tenkančio krūvio sumažėjimas. Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Manytina, kad priimtas įstatymo projektas tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Manytina, kad įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti siūlomus pakeitimus į teisinę sistemą galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus siūlomus pakeitimus reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl įgaliojimų vykdyti Įstatyme numatytas funkcijas suteikimo atitinkamai institucijai – Fondo vykdytojui. Fondo vykdytojas turės priimti teisės aktus, kuriais būtų patvirtintas Smurtinių nusikaltimų sąrašas, prašymų formos, valstybės regreso teisės įgyvendinimo tvarka ir kt. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priėmus siūlomus pakeitimus valstybės biudžeto lėšų poreikis padidės dėl smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančių nusikalstamų veikų, kurias padarė nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys, priskyrimo smurtiniams nusikaltimams.
Atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis žemiau yra pateikiama lentelė, kurioje yra apskaičiuotas maksimalus papildomų lėšų poreikis: Smurtinio nusikaltimo rūšis Metai Nusikaltimų skaičius Maksimali turtinė žala (tūkst. Eur) Maksimali neturtinė žala (tūkst. Eur) Bendra žalos suma (tūkst. Eur) Vidurkis (tūkst. Eur) Atimta žmogaus gyvybė 20144 15,2 9,1 24,3 28,4 20155
3 1,9 4,9 Kiti smurtiniai nusikaltimai 201434 77,5 51,7 129,2 129,2 201538 86,6 57,8 144,4 201630 68,4 45,6 114 Suma 169,1 Pažymėtina, kad realus papildomų lėšų poreikis turėtų būti mažesnis, nes Teisingumo ministerijoje gaunamų prašymų kiekis vidutiniškai sudaro tik apie 50% nuo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, viešai skelbiamo Informatikos ir ryšių departamento, be to, praktikoje maksimali turtinė žala įprastai kompensuojama tik žmogaus gyvybės atėmimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, preliminariai prognozuotina, kad išlikus esamoms tendencijoms aukščiau aptartiems Įstatymo pakeitimams įgyvendinti kasmet papildomai prireiks ne daugiau kaip 80 tūkst. Eur. Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomus pakeitimus dėl sprendimų dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo prilyginamo vykdomiesiems dokumentams netiesiogiai bus sutaupyta teismų patiriamų materialinių sąnaudų, kadangi sumažės juose nagrinėjamų bylų (iki 300 bylų per metus) pagal Teisingumo ministerijos ieškinius dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo. Kiti Įstatymo pakeitimai reikšmingos įtakos lėšų poreikiui neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „smurtinis nusikaltimas“,
„Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas“, „žalos kompensavimas“,
„nukentėjusysis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendime byloje Nr. C-601/14, išnagrinėjęs Europos Komisijos skundą prieš Italijos Respubliką, nurodė, kad kalbant apie valstybėms narėms tenkančius įsipareigojimus pagal Direktyvos 2004/80/EB 12 straipsnio 2 dalį, reikia atsižvelgti ne tik į šios nuostatos formuluotę, bet ir į šios direktyvos tikslus ir joje įtvirtintą sistemą, į kurią patenka minėta nuostata. Direktyvos 2004/80/EB 12 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad valstybės narės galėtų apriboti kompensacijų schemos, kurią privalo nustatyti pagal Direktyvą 2004/80/EB, taikymo sritį, į ją įtraukdamos tik dalį jų atitinkamose teritorijose padarytų smurtinių tyčinių nusikaltimų. Teisingumo ministerijos nuomone, prieš įgyvendinant šį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, būtina detaliai išanalizuoti jame išdėstytas Europos Sąjungos teisės aktų taikymo taisykles, atsižvelgti į kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąją praktiką bei sistemiškai peržiūrėti visą smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo mechanizmą. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra siauresnis (žr. šio aiškinamojo rašto 1 punktą), be to, dar išplėtus smurtinio nusikaltimo sąvoką, reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, kurių minimalus dydis siektų 5 736 tūkst. Eur.
Eur. Atsižvelgiant į tai, šio teismo sprendimo įgyvendinimo klausimas bus sprendžiamas ateityje. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta smurtinio nusikaltimo sąvoka („Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika.“) turėtų būti patikslinta. Nusikaltimu turėtų būti laikoma ne „nusikaltimo sudėties požymių turinti“ (past. – kaip rašoma projekte), o „nusikaltimo sudėties požymius atitinkanti“ veika. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinė veika gali turėti vieną, keletą ar beveik visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet, trūkstant nors vieno sudėties požymio veikoje, jos kvalifikavimas pagal atitinkamą sudėtį nebus galimas. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Praleistas terminas gali būti atnaujintas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad prašymo pateikimo terminas pagal galiojantį įstatymą yra 10 metų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad prašymo pateikimo terminą siūloma sutrumpinti, atsižvelgiant į CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą pateikti vykdomuosius raštus pagal teismo sprendimus. Siūloma nuostata diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlygintina, jeigu antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sąlyga, kad teismo priteista žala yra neatlyginta, yra privaloma žalos kompensavimo pagal keičiamą įstatymą sąlyga. Taigi praktikoje gali susiklostyti situacija, kai asmuo per CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, įsiteisėjimo kreipėsi į antstolį dėl žalos išieškojimo pagal teismo sprendimą, tačiau vykdomoji byla per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo baigta arba per šį terminą nepaaiškėjo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė (pvz., vykdomoji byla buvo sustabdyta). Be to, pritarus siūlymui, asmenys, turintys teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, būtų blogesnėje padėtyje nei kiti asmenys, turintys teisę kreiptis į antstolį, pateikdami vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, nes siūloma norma šių asmenų atžvilgiu faktiškai sutrumpina CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siūlymas nustatyti tokį patį terminą prašymui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą paduoti, koks yra nustatytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje vykdomajam raštui pagal teismo sprendimą pateikti, kai šie terminai pradedami skaičiuoti nuo to paties juridinio fakto atsiradimo – teismo sprendimo, kuriuo priteistas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, įsiteisėjimo, nėra pagrįstas. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlomam nustatyti 5 metų terminui. 3.
nustatyti, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Siūlymas diskutuotinas. Priteisdamas žalos atlyginimą teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi teismas jau priteisdamas žalą įvertina nukentėjusio asmens kaltę ir esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms sumažina žalos atlyginimą, todėl papildomas tokio nukentėjusio asmens teisių apribojimas – nuostata, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, gali būti vertinamas kaip antra sankcija už tą pačią veiką. Pastebėtina ir tai, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu yra ne tik asmuo, kurio atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, bet ir jo šeimos nariai, įskaitant vaikus ir išlaikytinius, kurie turi teisę į dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimą. Manytume, kad siūloma nuostata būtų neproporcingai apribojamos tokių asmenų teisės. Siūlytume atsisakyti vertinamos nuostatos. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti terminą, per kurį turi būti išsiųstas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui. 5. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „8 straipsnyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „8 straipsnio 2 dalyje“. 6.
nustatyti, kad avansu kompensuojamos tik negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam. Iš šios nuostatos neaišku, ar teisę į žalos kompensavimą avansu turėtų vaikas, kuris gimė po nukentėjusio asmens mirties. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant išlaikytinio sąvoką, yra atskirai išskirtas po nukentėjusio asmens mirties gimęs jo vaikas, tačiau projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje tokio išskyrimo atsisakyta. 7. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka.“ Nuostata diskutuotina. Pirma, projektu siūloma nustatyti du alternatyvius valstybės reikalavimo teisės (regreso teisės iš už žalą atsakingo asmens ir kompensuotos žalos sumos išreikalavimo iš asmens, paaiškėjus, kad jis neturėjo teisės į kompensaciją) įgyvendinimo būdus. Neaišku, kokiais atvejais ir/ar kokiais kriterijais vadovaudamasis Fondas turėtų pasirinkti vieną iš alternatyvių valstybės reikalavimo teisės realizavimo būdų. Manytume, kad nurodyti atvejai ir/ar kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės regreso teisė įgyvendinama, pateikus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas (valstybę atstovaujantis Fondas) turi teismui įrodyti, kad jo reikalavimas yra pagrįstas. Teismas, ištyręs įrodymus ir nustatęs, kad kompensacija buvo išmokėta teisėtai, priima sprendimą ieškinį tenkinti.
Atsakovas įgyja pareigą ne tik sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastebėtina, kad ieškinys šiuo atveju nagrinėjamas pagal dokumentinio proceso taisykles, rašytinio proceso būdu. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima preliminarų sprendimą, dėl kurio atsakovas turi teisę pareikšti prieštaravimus. Pastebėtina ir tai, kad valstybės regreso teisė, atsirandanti kitų įstatymų nustatytais atvejais, paprastai yra įgyvendinama teismo tvarka (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 8 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar valstybės regreso teisės įgyvendinimas pagal Fondo priimtą sprendimą yra pagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pritarus projektui valstybės skolininkai, į kuriuos valstybė įgyja regreso teisę pagal keičiamą įstatymą, būtų blogesnėje padėtyje nei valstybės skolininkai, į kuriuos valstybė įgyja regreso teisę pagal kitus įstatymus. Taigi siūlomu reguliavimu gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Trečia, manytume, kad projektu siūloma nuostata, kuria Fondui suteikiama teisė pačiam priimti sprendimą, kuris būtų pateikiamas vykdyti kaip vykdomasis dokumentas, dėl išmokėtos kompensacijos išreikalavimo, jeigu paaiškėja, kad asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą arba žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu, galimai pažeistų tokio asmens teisę į teisingą teismą.
Projektu siūloma pačiam kreditoriui (Fondui) suteikti teisę įvertinti skolininko veiksmus, nustatyti jo kaltę ir įpareigoti skolininką grąžinti Fondui jo nurodytą kompensacijos sumą. Projekte nesiūloma nustatyti skolininkui jokių procesinių teisių. Manytume, kad tik bešališkas teismas, ištyręs visus pateiktus įrodymus ir nustatęs atsakovo kaltę, gali priimti teisingą sprendimą dėl jo pareigos grąžinti kompensaciją. Teismas priima sprendimą CPK nustatyta tvarka, užtikrina, kad nebūtų pažeistos skolininko procesinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti vertinamos projekto nuostatos. Tuo atveju, jeigu pastabai būtų nepritarta, projektas turėtų būti tobulinamas, nustatant kokia tvarka priimamas Fondo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo, kokias Fondas turi teises ir pareigas, kokias procesines teises šiuo atveju turi skolininkas. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). 8.
siūlomus pakeitimus valstybės biudžeto lėšų poreikis padidės dėl smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančių nusikalstamų veikų, kurias padarė nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys, priskyrimo smurtiniams nusikaltimams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra vienintelis siūlomas pakeitimas dėl kurio gali padidėti valstybės biudžeto lėšų poreikis. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kokia žala laikoma neatlyginta ir kokiu dydžiu mažinama avansu mokama kompensacija, atsisakoma galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokos įskaitomos į kompensuotos žalos bendrą sumą, taip pat nuostatos, kad iš šių fondų išmokėtų išmokų suma yra mažinama avansu mokama kompensacijos suma. Projekto aiškinamajame rašte motyvuojama, kad nurodytų fondų skiriamos pašalpos ar išmokos savo esme nėra žalos atlyginimas, kad įgyvendinus siūlymą bus išvengta situacijų, kai kompensacija nėra išmokama, nes ji yra sumažinama nedarbingumo pašalpos, netekto darbingumo pensijos ir kitų išmokų suma, viršijančia kompensacijos sumą. Įvertinę siūlomus pakeitimus, išdėstytus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 5 dalyje, manytume, kad aiškinamajame rašte pateikti ne visi duomenys dėl galimo valstybės biudžeto lėšų poreikio padidėjimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymas) 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą paveldėjimą. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, kurie laikomi nukentėjusiais nuo smurtinio nusikaltimo. Šiais asmenimis yra: arba asmuo, kuriam padarytas smurtinis nusikaltimas, arba asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis. Įstatymas neapibrėžia sąvokos „gyvybės atėmimas smurtiniu nusikaltimu“ turinio. Manytina, kad sąvoka „gyvybės atėmimas smurtiniu nusikaltimu“ gali būti aiškinama ne tik kaip asmens gyvybės atėmimas smurtinio nusikaltimo metu, bet ir kaip asmens mirtis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytų sužalojimų. Pastebėtina, kad taip aiškinant sąvoką „gyvybės atėmimas smurtiniu nusikaltimu“, galima situacija, kai asmens, kuris mirė dėl smurtinio nusikaltimo metu patirtų sužalojimų, įpėdiniai įgis teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir kaip nukentėję asmenys, nurodyti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, ir kaip nukentėjusio asmens įpėdiniai pagal 3 straipsnio 1 ar 2 dalį. Projekto nuostatos tobulintinos, kad būtų išvengta dvigubo žalos kompensavimo. Antra, Įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse galimai tie patys asmenys apibrėžiami skirtingai: 2 dalyje - kaip
„šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo“, o 3 dalyje - kaip „smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą pagal šį
įstatymą turintis asmuo“.
Siekiant išvengti skirtingo teisės akto interpretavimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles teisės akto terminija turi būti nuosekli, o vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, projektas tobulintinas suvienodinant nurodytas tuos pačius asmenis apibrėžiančias formuluotes. Trečia, atsižvelgdami į Civilinio kodekso penktojoje knygoje vartojamas sąvokas, vietoj žodžio „paveldėtojas“ siūlytume įrašyti žodį „įpėdinis“. Ketvirta, Įstatymu suteikus teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nukentėjusio asmens įpėdiniams atitinkamai tikslinti kiti Įstatymo straipsniai, pvz., 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 2 ir 5 dalys, 7 straipsnis, 13 straipsnio 3 ir 4 dalys, 14 straipsnio 1 dalis ir kt. Penkta, iš projekto nuostatų neaišku, ar nukentėjusio asmens įpėdinis, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, turi teisę kreiptis dėl žalos kompensavimo avansu. 2. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje ir 10 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje vietoj formuluotės
„Fondo administratorius“ įrašytina formuluotė „Fondo programos vykdytojas“
arba, jeigu turėta omenyje, kad Fondo administratorius ir Fondo programos vykdytojas yra skirtingi subjektai, projekte reikėtų nurodyti, koks subjektas vykdo Fondo administratoriaus funkcijas. 3. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje, atsižvelgiant į tai, kad valstybės reikalavimo teises įgyvendina Fondo programos vykdytojas, o ne prokuroras, sakinio dalis „siekiant gyvendinti valstybės reikalavimo teises, numatytas šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse” perkeltina po žodžių „Taip pat”. 4.
4Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais
valstybės reikalavimo teisės įgyvendinamos Fondo programos vykdytojo patvirtinta tvarka. Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka.” Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Taigi projekte turėtų būti nustatyta, pvz., asmens teisė į informaciją, teisė būti išklausytam (teikti prašymus, paaiškinimus) ir pan. bei atitinkamos Fondo programos vykdytojo pareigos. Pastebėtina, kad valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administratoriaus, kurio praktika remiamasi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. 102-P-54, taip pat skolininko teisės ir pareigos bei išmokėtų išmokų išieškojimo ir išieškojimo atidėjimo tvarka yra nustatyta Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme (9, 10, 13, 14 straipsniai), be to, išmokų administratoriumi yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kurių teisės ir pareigos yra nurodytos ir kituose įstatymuose. Pastebėtina ir tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas išieškoti žalos atlyginimą regreso tvarka, turėtų teisę skųsti Fondo programos vykdytojo sprendimą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar apskundus Fondo programos vykdytojo sprendimą, Fondo programos vykdytojas turėtų teisę pateikti sprendimą antstoliui vykdyti, ar apskųsto sprendimo pateikimas vykdyti turėtų būti atidėtas, kol įsiteisės teismo sprendimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-1520(2))
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai – viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja Juliana Ostrouch-Brazdauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-10 1(2)4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta smurtinio nusikaltimo sąvoka („Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika.“) turėtų būti patikslinta.
Nusikaltimu turėtų būti laikoma ne „nusikaltimo sudėties požymių turinti“ (past. – kaip rašoma projekte), o
„nusikaltimo sudėties požymius atitinkanti“ veika. Atkreiptinas dėmesys, kad
faktinė veika gali turėti vieną, keletą ar beveik visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet, trūkstant nors vieno sudėties požymio veikoje, jos kvalifikavimas pagal atitinkamą sudėtį nebus galimas. Nepritarti Tai galiojanti ir šiuo projektu nekeičiama įstatymo nuostata (galioja jau trylika metų nuo pirmos įstatymo redakcijos 2005 m.). Jos nesiūloma keisti, nes gali kilti įstatymo praktinio taikymo problemų. Smurtinio nusikaltimo sąvoka 2 straipsnio 4 dalyje su aptariama žodine konstrukcija, kaip minėta, galioja nuo 2005 m. ir dėl jos taikymo nebuvo iškilę klausimų. Be to, tokia sąvoka vartojama tik šiame specialiame įstatyme ir ji reikalinga, nes pagal šį įstatymą kompensacijos gali būti išmokėtos ir avansu, t. y., kai baudžiamasis procesas dar vyksta arba jis yra nutrauktas dėl 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų priežasčių, pvz., nepakaltinamumo, imuniteto nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir kt., o ne tik tada, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra konstatuota, jog padarytas nusikaltimas. Kaip teigia ir pats pastabos teikėjas, galutinis nusikalstamos veikos kvalifikavimas galimas, kai yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, tačiau juos nustatyti gali tik teismas baigiamuoju aktu – įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu.
Avansas gali būti mokamas nukentėjusiems asmenims, kai dar nėra įsiteisėję teismo nuosprendis (žr. įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.), o vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu. Nusikaltimo sudėtis susideda iš 4 elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės. Tik esant visiems šiems požymiams galima konstatuoti, kad padaryta veika laikytina nusikaltimu. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmens kaltumas gali būti pripažintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl šios priežasties galiojančiame įstatyme (ir teikiamame projekte) naudojama sąvoka „nusikaltimo sudėties požymių turinti“, nes visišką atitikimą nusikaltimo sudėčiai, kaip minėta, gali konstatuoti tik teismas, priėmęs baigiamąjį procesinį aktą, t. y. įsigaliojus teismo nuosprendžiui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per
atnaujintas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad prašymo pateikimo terminas pagal galiojantį įstatymą yra 10 metų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad prašymo pateikimo terminą siūloma sutrumpinti, atsižvelgiant į CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą pateikti vykdomuosius raštus pagal teismo sprendimus. Siūloma nuostata diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlygintina, jeigu antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sąlyga, kad teismo priteista žala yra neatlyginta, yra privaloma žalos kompensavimo pagal keičiamą įstatymą sąlyga. Taigi praktikoje gali susiklostyti situacija, kai asmuo per CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, įsiteisėjimo kreipėsi į antstolį dėl žalos išieškojimo pagal teismo sprendimą, tačiau vykdomoji byla per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo baigta arba per šį terminą nepaaiškėjo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė (pvz., vykdomoji byla buvo sustabdyta). Be to, pritarus siūlymui, asmenys, turintys teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, būtų blogesnėje padėtyje nei kiti asmenys, turintys teisę kreiptis į antstolį, pateikdami vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, nes siūloma norma šių asmenų atžvilgiu faktiškai sutrumpina CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siūlymas nustatyti tokį patį terminą prašymui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą paduoti, koks yra nustatytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje vykdomajam raštui pagal teismo sprendimą pateikti, kai šie terminai pradedami skaičiuoti nuo to paties juridinio fakto atsiradimo – teismo sprendimo, kuriuo priteistas smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, įsiteisėjimo, nėra pagrįstas. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlomam nustatyti 5 metų terminui.
Pritarti Komitetas posėdžio metu alternatyviai balsavo dėl Seimo narių pasiūlymo (atitinkančio Teisės departamento ir LAT pastabą), ar palikti įstatyme galiojantį 10 metų terminą, ar pritarti rengėjų pasiūlytam 5 metų terminui. Balsavimo rezultatai: Už 10 metų terminą – 7 balsai, Už 5 metų terminą – 2 balsai. Paliekamas įstatyme galiojantis 10 metų terminas
nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Siūlymas diskutuotinas. Priteisdamas žalos atlyginimą teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi teismas jau priteisdamas žalą įvertina nukentėjusio asmens kaltę ir esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms sumažina žalos atlyginimą, todėl papildomas tokio nukentėjusio asmens teisių apribojimas – nuostata, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, gali būti vertinamas kaip antra sankcija už tą pačią veiką.
Pastebėtina ir tai, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu yra ne tik asmuo, kurio atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, bet ir jo šeimos nariai, įskaitant vaikus ir išlaikytinius, kurie turi teisę į dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimą. Manytume, kad siūloma nuostata būtų neproporcingai apribojamos tokių asmenų teisės. Siūlytume atsisakyti vertinamos nuostatos. Pritarti Atsižvelgiant į TD ir LAT pastabą, atsisakyta 1(4) straipsnio 3 dalies 2 punkto, teikiama patobulinta 1(4) straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu :1) nukentėjęs asmuo prašyme
kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikė melagingą informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas;
2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.“ Analogiškos nuostatos atsisakoma ir įstatymo projekto 1(8) straipsnio 4 dalyje, iš šios dalies išbraukiant 2 punktą:
nekompensuojama, jeigu: 1) nukentėjęs asmuo prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikė melagingą informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;
savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.“
2018-01-10 1(6), 1(10) 5,5 4.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti terminą, per kurį turi būti išsiųstas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui. Pritarti Redakcinė pastaba, nekeičianti projekto esmės, dokumento išsiuntimą visiems subjektams įstatymo projekto 1(6) str. 5 d. ir 1 (10) str. 5 d. siūloma nustatyti terminą 3 darbo dienas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-10 1(9)2
straipsnyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „8 straipsnio 2 dalyje“. Pritarti Redakcinė pastaba. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-10 1(11) 1,4
kompensuojamos tik negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam. Iš šios nuostatos neaišku, ar teisę į žalos kompensavimą avansu turėtų vaikas, kuris gimė po nukentėjusio asmens mirties. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant išlaikytinio sąvoką, yra atskirai išskirtas po nukentėjusio asmens mirties gimęs jo vaikas, tačiau projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje tokio išskyrimo atsisakyta. Nepritarti Nebūtina išskirti sąvokos „vaikas, kuris gimė po nukentėjusio asmens mirties“, kadangi ją apima sąvoka „vaikas“. Be to, tokius santykius reguliuoja ir nustato Civilinis kodeksas, tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-10 1(14)3 7.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka.“ Nuostata diskutuotina. Pirma, projektu siūloma nustatyti du alternatyvius valstybės reikalavimo teisės (regreso teisės iš už žalą atsakingo asmens ir kompensuotos žalos sumos išreikalavimo iš asmens, paaiškėjus, kad jis neturėjo teisės į kompensaciją) įgyvendinimo būdus. Neaišku, kokiais atvejais ir/ar kokiais kriterijais vadovaudamasis Fondas turėtų pasirinkti vieną iš alternatyvių valstybės reikalavimo teisės realizavimo būdų. Manytume, kad nurodyti atvejai ir/ar kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės regreso teisė įgyvendinama, pateikus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas (valstybę atstovaujantis Fondas) turi teismui įrodyti, kad jo reikalavimas yra pagrįstas. Teismas, ištyręs įrodymus ir nustatęs, kad kompensacija buvo išmokėta teisėtai, priima sprendimą ieškinį tenkinti. Atsakovas įgyja pareigą ne tik sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastebėtina, kad ieškinys šiuo atveju nagrinėjamas pagal dokumentinio proceso taisykles, rašytinio proceso būdu. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima preliminarų sprendimą, dėl kurio atsakovas turi teisę pareikšti prieštaravimus.
Pastebėtina ir tai, kad valstybės regreso teisė, atsirandanti kitų įstatymų nustatytais atvejais, paprastai yra įgyvendinama teismo tvarka (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 8 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar valstybės regreso teisės įgyvendinimas pagal Fondo priimtą sprendimą yra pagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pritarus projektui valstybės skolininkai, į kuriuos valstybė įgyja regreso teisę pagal keičiamą įstatymą, būtų blogesnėje padėtyje nei valstybės skolininkai, į kuriuos valstybė įgyja regreso teisę pagal kitus įstatymus. Taigi siūlomu reguliavimu gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Trečia, manytume, kad projektu siūloma nuostata, kuria Fondui suteikiama teisė pačiam priimti sprendimą, kuris būtų pateikiamas vykdyti kaip vykdomasis dokumentas, dėl išmokėtos kompensacijos išreikalavimo, jeigu paaiškėja, kad asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą arba žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu, galimai pažeistų tokio asmens teisę į teisingą teismą. Projektu siūloma pačiam kreditoriui (Fondui) suteikti teisę įvertinti skolininko veiksmus, nustatyti jo kaltę ir įpareigoti skolininką grąžinti Fondui jo nurodytą kompensacijos sumą. Projekte nesiūloma nustatyti skolininkui jokių procesinių teisių.
Manytume, kad tik bešališkas teismas, ištyręs visus pateiktus įrodymus ir nustatęs atsakovo kaltę, gali priimti teisingą sprendimą dėl jo pareigos grąžinti kompensaciją. Teismas priima sprendimą CPK nustatyta tvarka, užtikrina, kad nebūtų pažeistos skolininko procesinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti vertinamos projekto nuostatos. Tuo atveju, jeigu pastabai būtų nepritarta, projektas turėtų būti tobulinamas, nustatant kokia tvarka priimamas Fondo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo, kokias Fondas turi teises ir pareigas, kokias procesines teises šiuo atveju turi skolininkas. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Nepritarti Nuostata, jog Fondo programos vykdytojo priimamiems sprendimams dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo suteikiamas vykdomojo dokumento statusas, yra įgyvendinama Valstybės kontrolės rekomendacija. Pažymėtina, kad tokia teisinė galia yra suteikta, pvz., Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimams, todėl toks regreso teisės įgyvendinimo būdas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje egzistuoja, be to, jis yra galimas ir pagal LR CPK 584 straipsnį. Įstatymo projekto 14 straipsnyje nustatyta, kad išmokėta kompensacija išreikalaujama iš už žalą atsakingo asmens. Tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad kompensacija išmokėta be pagrindo, ji išreikalaujama iš kompensacijos gavėjo.
Taigi, valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimo būdai nėra alternatyvūs, todėl Fondo administratorius neturi diskrecijos teisės pasirinkti įgyvendinimo būdo. Nesutiktina, kad siūloma nuostata gali pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi pats regreso teisės įgyvendinimo būdas nepaneigia kylančios prievolės esmės. Valstybės regreso teisė kyla iš teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padaręs smurtinį nusikaltimą. Skolininko (nusikaltimą padariusio asmens) veiksmai, kaltė ir kitos aplinkybės yra vertinamos būtent baudžiamojo proceso metu. Be to, Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Fondo administratoriaus sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pabrėžtina, kad Fondo administratoriui pateikus sprendimą vykdyti skolininkas turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka. Taigi, skolininko teisė į teisingą teismą gali būti įgyvendinama trimis skirtingais būdais, todėl reikalavimas Fondo administratoriui papildomai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka yra perteklinis, apsunkinantis regreso teisės įgyvendinimą ir reikalaujantis papildomų Fondo administratoriaus ir teismų materialinių ir laiko sąnaudų. Be to, tokia Įstatymo projekto nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 224.7 punkte įtvirtintą tikslą plėtoti ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras ir skatinti ginčus spręsti ne teismo tvarka, pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės biudžeto lėšų poreikis padidės dėl smurtinio nusikaltimo sąvoką atitinkančių nusikalstamų veikų, kurias padarė nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys, priskyrimo smurtiniams nusikaltimams.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra vienintelis siūlomas pakeitimas dėl kurio gali padidėti valstybės biudžeto lėšų poreikis. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kokia žala laikoma neatlyginta ir kokiu dydžiu mažinama avansu mokama kompensacija, atsisakoma galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokos įskaitomos į kompensuotos žalos bendrą sumą, taip pat nuostatos, kad iš šių fondų išmokėtų išmokų suma yra mažinama avansu mokama kompensacijos suma. Projekto aiškinamajame rašte motyvuojama, kad nurodytų fondų skiriamos pašalpos ar išmokos savo esme nėra žalos atlyginimas, kad įgyvendinus siūlymą bus išvengta situacijų, kai kompensacija nėra išmokama, nes ji yra sumažinama nedarbingumo pašalpos, netekto darbingumo pensijos ir kitų išmokų suma, viršijančia kompensacijos sumą. Įvertinę siūlomus pakeitimus, išdėstytus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 5 dalyje, manytume, kad aiškinamajame rašte pateikti ne visi duomenys dėl galimo valstybės biudžeto lėšų poreikio padidėjimo. Nepritarti Praktikoje tokie atvejai pasitaiko itin retai, todėl ši aplinkybė neturės reikšmingos įtakos papildomam lėšų poreikiui, be to, jos neįmanoma apskaičiuoti net apytiksliai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Aukščiausiasis Teismas 2018-10-03
3 DĖL
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1520. Mūsų duomenimis, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nebuvo nagrinėta bylų, kuriose būtų kilęs Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo aiškinimo ir taikymo klausimas. Su šio įstatymo taikymu susijusias bylas dažniausiai nagrinėja administraciniai teismai. Todėl atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją ir funkcijas, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
teikiamos naujos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos (toliau – ir Įstatymo projektas) 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo (toliau – ir Fondo programos vykdytojas) sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės reikalavimo teisės įgyvendinamos Fondo programos vykdytojo tvirtinama tvarka. Mūsų nuomone, siekiant suteikti Fondo programos vykdytojui teisę priimti sprendimus, turinčius vykdomojo dokumento statusą, įstatyme turėtų būti nustatytos pagrindinės procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios Fondo programos vykdytojo sprendimų priėmimą. Šios procedūrinės taisyklės privalo garantuoti, kad Fondo programos vykdytojo sprendimas bus priimamas laikantis sąžiningo teisinio proceso reikalavimų.
Šie reikalavimai, be kita ko, turėtų apimti asmens teisę būti informuotam, kad dėl jo pradėta administracinė procedūra, kuri gali baigtis jam neigiamus padarinius sukeliančiu sprendimu, teisę susipažinti su administracinės procedūros medžiaga, teikti prašymus įrodymus ir argumentus (būti išklausytam), teisę gauti ir apskųsti priimtą sprendimą. Be to, skundo dėl Fondo programos vykdytojo sprendimo padavimas, matyt, turėtų automatiškai stabdyti šiame sprendime nurodytų sumų priverstinį išieškojimą ir atitinkama nuostata turėtų būti įtvirtinta įstatyme, be kita ko, numatant, kad priverstinis išieškojimas gali būti pradėtas tik pasibaigus sprendimo apskundimo terminui. Nepritarti Didžioji dalis argumentų yra pateikta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija šios įstatymo derinimo metu pateikė pastabą, kad įstatymuose turi būti dėstomi esminiai reguliuojamų visuomeninių santykių elementai, atsisakant procedūrinių ir techninių nuostatų, kurios priskirtinos įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų turiniui. Atsižvelgiant į tai, procedūrines nuostatas planuojama įtvirtinti Fondo programos vykdytojo tvirtinamame tvarkos apraše. Pažymėtina, kad apskundimo teisė yra įtvirtinta kituose teisės aktuose, todėl jos papildomai aptarti nereikia. Automatiškas vykdymo proceso sustabdymas dėl skundo padavimo sukeltų papildomą delsimą, kadangi sustabdymo klausimas gali būti sprendžiamas tiek prašant pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinių bylų teisenoje, tiek vykdymo procese prašant antstolio. 2. Lietuvos
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žala nekompensuojama, jeigu konstatuojama, jog nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Atkreipiame dėmesį, kad nukentėjusio asmens veiksmai, kuriais jis prisideda prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, yra vertinami nustatant žalos dydį (Civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Todėl abejotina, ar nukentėjęs asmuo, kurio veiksmai yra teismo įvertinami apskaičiuojant žalą, turėtų patirti papildomus neigiamus padarinius dėl tų pačių veiksmų. Juolab kad pagal Įstatymo projektą kompensacija potencialiai galėtų būti nemokama dėl bet kokio, vadinasi, net ir dėl mažareikšmio nukentėjusio asmens veiksmo. Šiuos veiksmus, be kita ko, galėtų nustatyti net ne teismas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Pritarti Atsižvelgiant į TD ir LAT pastabą, atsisakyta 1(4) straipsnio 3 dalies 2 punkto, teikiama patobulinta 1(4) straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu :1)
nukentėjęs asmuo prašyme kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikė melagingą informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas;
veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.“ Analogiškos nuostatos atsisakoma ir įstatymo projekto 1(8) straipsnio 4 dalyje, iš šios dalies išbraukiant 2 punktą:
avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikė melagingą informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;
savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.“
Aukščiausiasis Teismas 2018-10-03 * 3.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma pozicija, kad iš Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų skiriamos išmokos savo esme nėra žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma tikslinti nuostatas, kurių pagrindu mažinamas kompensacijos dydis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnį 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Vadovaujantis šia teisės norma, priteistinos atitinkamos žalos dydis teismų praktikoje yra mažinamas socialinio draudimo išmokų suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Pritarti Įstatymo nuostatos suderinamos su Civiliniu kodeksu. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-03 1(14)1
straipsnio 7 dalį už žalą atsakingu asmeniu laikomas ir smurtinio nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo. Pagal Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį, kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos. Vadinasi, skaitant pažodžiui, kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą avansu, valstybė galėtų įgyti regreso (atgręžtinio) reikalavimo teisę į smurtiniu nusikaltimu įtariamą ar kaltinamą asmenį. Mūsų manymu, kol įtariamo ar kaltinamo asmens kaltė ir civilinė atsakomybė nėra nustatyta teismo sprendimu, valstybės regreso (atgręžtinio) reikalavimo teisė į šį asmenį negali atsirasti. Nepritarti Įstatymo projekto 14 straipsnio
tada, kai jis yra nustatytas.
Asmens kaltumas baudžiamosios teisės prasme yra nustatomas tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, todėl Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalis netaikytina įtariamojo ar kaltinamojo asmens atžvilgiu. Iš kitos pusės, Fondo programos vykdytojas, kompensavęs žalą avansu, galėtų pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese ir tokiu atveju, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, tuo pačiu procesiniu sprendimu išspręstų kaltinamojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės klausimus. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-03 1(14)1
5Skirtingai nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme (14 straipsnio 1 dalis),
pateiktame Įstatymo projekte nenumatyta, kad antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš už žalą atsakingo asmens išieškomą sumą mažina Fondo programos vykdytojo išmokėtos kompensacijos dydžiu. Nepritarti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš nusikaltimą padariusių asmenų ar už jų veikas atsakingų asmenų. Be to, įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimo kopija per 3 darbo dienas išsiunčiamas antstoliui, jeigu šis vykdo teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi, tokiu būdu antstolis yra informuojamas, kad valstybė įgijo regreso teisę į išmokėtą sumą. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-03 1(10)5
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nuorašas išsiunčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kurio žinioje yra byla.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, kuriam buvo išsiųstas sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nuorašas, privalo pagal kompetenciją informuoti Fondo programos vykdytoją apie nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, baudžiamosios bylos perdavimą teismui ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) priėmimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tam tikro procesinio sprendimo priėmimo. Manome, kad anksčiau paminėtos nuostatos gali sukelti praktinių ir taikymo klausimų. Pirma, minėtoje nuostatoje nurodyti trys subjektai, kuriems gali būti siunčiamas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu. Vadinasi, kiekvienu atveju reikės identifikuoti instituciją, kuriai reikia siųsti sprendimą. Antra, institucija, kuriai sprendimas bus išsiųstas, pagal kompetenciją turės informuoti Fondo programos vykdytoją apie atitinkamus procesinius sprendimus. Vadinasi, vėlgi kiekvienu atveju atitinkama institucija turės spręsti, ar ji turi išsiųsti Fondo programos vykdytojui nurodytą informaciją, ar tai turi padaryti kitas subjektas (pvz., ar informaciją turi išsiųsti apeliacinės instancijos teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento, ar pirmosios instancijos teismas, kuriam toje byloje buvo atsiųstas Fondo programos vykdytojo sprendimo nuorašas; ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam buvo išsiųstas Fondo programos vykdytojo sprendimo nuorašas, turi informuoti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, ar tai turi padaryti pats teismas, kuriam toks nuorašas nebuvo atsiųstas, ir pan.).
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti, ar nebūtų praktiškiau ir tikslingiau, jei Fondo programos vykdytojas komunikuotų ir bendradarbiautų ne su trimis, bet su vienu subjektu („vieno langelio“ principas), dalyvaujančiu tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjime teisme, t. y. prokuroru. Prokurorui būtų siunčiami atitinkamų sprendimų nuorašai ir jis turėtų pareigą teikti Fondo programos vykdytojui informaciją apie Fondo programos vykdytojui reikšmingus, Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatytus procesinius sprendimus. Pritarti Siūlomas pakeitimas supaprastins susižinojimą tarp institucijų, teikiama 1(10) straipsnio 5 dalies redakcija: „4. 5. Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu per 3 darbo dienas išsiunčiamas nukentėjusiam asmeniui, pateikusiam prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ar jo atstovui. Taip pat sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu kopija per 3 darbo dienas išsiunčiamas prokurorui, kurio žinioje yra ar buvo byla, siekiant gyvendinti valstybės reikalavimo teises, numatytas šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Prokuroras, kuriam buvo išsiųsta sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu kopija, privalo pagal kompetenciją informuoti Fondo programos vykdytoją apie nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, baudžiamosios bylos perdavimą teismui ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) priėmimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tam tikro procesinio sprendimo priėmimo.“
apeliacinis teismas 2018-10-03 * DĖL
Atsakydami į Jūsų 2018-09-21 raštą Nr. S-2018-68708, kuriuo prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projekto
minėto įstatymo projekto pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
prokuratūra 2018-10-03 1(15) DĖL
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1520, ir iš esmės pritardama šio Įstatymo projekto tikslams, teikia šias pastabas bei pasiūlymus. Dėl įstatymo projekto 15 straipsnio. Siūlomos redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas įsiteisėjusių sprendimų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - nuorašus išsiunčia Fondo programos vykdytojui".
Iš siūlomos redakcijos galima suprasti, kad baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali paskirti tik teismas, kurio sąvoka nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 40 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje. Tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – skiriama ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą vienu iš BPK 212 straipsnio 3 -9 punktuose nurodytų atvejų, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo teisėjas kaltininkui taip pat gali skirti, ir dažnai skiria, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ar 82 straipsniuose, taigi ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BPK 19 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti Įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra tapatus „teismui“ BPK 40 straipsnio 2 dalies prasme, dėl to siūlome Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį papildyti, nustatant, kad „Ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtinęs prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), ar teismas įsiteisėjusių sprendimų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - nuorašus išsiunčia Fondo programos vykdytojui.“ . Pritarti Pateiktas siūlymas neprieštarauja teisės aktams ir atitinka teikiamo teisės akto projekto tikslus.
Teikiama 15 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtinęs prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), ar teismas įsiteisėjusių sprendimų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą –kopijas išsiunčia Fondo programos vykdytojui.“
teisės institutas 2018-10-03 * DĖL
Išnagrinėję pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-I520, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Juozas Bernatonis 2018-09-26 1(6) Argumentai: Po įstatymo projekto pateikimo Seimui įsigaliojo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti teikiamo įstatymo projekto ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, kurios yra susijusios su Fondo programos vykdytojo atliekamu asmens duomenų tvarkymu, t. y., nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, pagrindus, tvarkomų asmens duomenų apimtį ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Prašymai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjami ir
sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami Fondo programos vykdytojo nustatyta tvarka. 2.
vykdytojas, siekdamas priimti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos. 2. 3. Fondo programos vykdytojas turi teisę neatlygintinai gauti iš teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų sprendimams dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimti ar valstybės regreso teisei įgyvendinti reikalingą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir ją patvirtinančius dokumentus. Šioje dalyje nurodyti subjektai prašomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus privalo pateikti per Fondo programos vykdytojo nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos. Gautus asmens duomenis Fondo administratorius saugo 10 (dešimt) metų ir naikina pasibaigus nustatytam saugojimo terminui. 3. 4. Motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir visų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. 4. 5. Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo išsiunčiamas nukentėjusiam asmeniui, pateikusiam prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ar jo atstovui.
Sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nuorašas taip pat išsiunčiamas asmeniui, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, informuojant, kad valstybė įgijo regreso teisę į išmokėtą sumą, ir antstoliui, jeigu šis vykdo teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, siekiant informuoti, kad valstybė įgijo regreso teisę į išmokėtą sumą ir įgyvendinti valstybės reikalavimo teises, numatytas šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyje. 5. 6. Sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Siūlomu pakeitimu įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), todėl šių teisės aktų nuostatos yra suderinamos pagal pateiktus pasiūlymus. 2. Seimo narys Juozas Bernatonis 2018-09-26 1(10) Argumentai:
Žr. punkte Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Prašymai avansu kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą
nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priimami Fondo programos vykdytojo nustatyta tvarka. 2.
vykdytojas, siekdamas priimti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygos. 2. 3. Fondo programos vykdytojas turi teisę neatlygintinai gauti iš teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų sprendimams dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priimti ar valstybės regreso teisei įgyvendinti reikalingą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir ją patvirtinančius dokumentus. Šioje dalyje nurodyti subjektai prašomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus privalo pateikti per Fondo programos vykdytojo nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos. Gautus asmens duomenis Fondo administratorius saugo 10 (dešimt) metų ir naikina pasibaigus nustatytam saugojimo terminui. 3. 4. Motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir visų šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. 4. 5.
dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išsiunčiamas nukentėjusiam asmeniui, pateikusiam prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ar jo atstovui. Taip pat sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nuorašas išsiunčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kurio žinioje yra byla, siekiant gyvendinti valstybės reikalavimo teises, numatytas šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, kuriam buvo išsiųstas sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nuorašas, privalo pagal kompetenciją informuoti Fondo programos vykdytoją apie nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, baudžiamosios bylos perdavimą teismui ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) priėmimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tam tikro procesinio sprendimo priėmimo. 5. 6. Sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Siūlomu pakeitimu įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), todėl šių teisės aktų nuostatos yra suderinamos pagal pateiktus pasiūlymus. 3. Seimo narys Juozas Bernatonis 2018-09-26 1(14) Argumentai:
Žr. punkte Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. 2. Valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, turi teisę iš asmenų, kuriems pagal šį įstatymą kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala arba avansu kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, išreikalauti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą arba žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais valstybės reikalavimo teisės įgyvendinamos Fondo programos vykdytojo tvirtinama tvarka. Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka. 4. Fondo programos vykdytojas, siekdamas įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas valstybės reikalavimo teises, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens atžvilgiu priimtus sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose, susijusiose su smurtinio nusikaltimo padarymu ar juo padarytos žalos atlyginimu, informaciją apie asmens teistumą ir kitą informaciją, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimui. 4. 5.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Siūlomu pakeitimu įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), todėl šių teisės aktų nuostatos yra suderinamos pagal pateiktus pasiūlymus. 4. Seimo narys Juozas Bernatonis 2018-09-26 1(17) Argumentai:
Žr. punkte Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Teisingumo ministerija bendradarbiauja su Europos Bendrijų Komisija ir kitų
Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, tinkamą įgyvendinimą. 2. Teisingumo ministerija yra įgaliota siųsti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais, padarytais kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, padarytą žalą. Teisingumo ministerija, vykdydama šią funkciją, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis ir kitus asmens duomenis, kurie pagal kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus yra būtini siekiant priimti sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo. 3. Teisingumo ministerija yra įgaliota spręsti dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais, padarytais Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarytą žalą.
Teisingumo ministerija, nagrinėdama kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, turi teisę tvarkyti ir gauti nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse. 4. Šio straipsnio numatytais atvejais gautus asmens duomenis Teisingumo ministerija saugo 10 (dešimt) metų ir naikina pasibaigus nustatytam saugojimo terminui.“ Pritarti Siūlomu pakeitimu įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), todėl šių teisės aktų nuostatos yra suderinamos pagal pateiktus pasiūlymus. 5. Seimo narys Vitalijus Gailius 2018-11-203 2, 3N Argumentai:
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl smurtinio nusikaltimo sunkiai sutrikdoma asmens sveikata, sužalotas asmuo tampa neįgalus ir dėl tos priežasties pats negali kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Dėl minėtu smurtiniu nusikaltimu sutrikdytos sveikatos po kurio laiko žmogus miršta, todėl teisė kreiptis dėl padarytos žalos kompensavimo turėtų pereiti jo įpėdiniams Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir tai atitiktų teisingumo kriterijus ir principus. Pasiūlymas:3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą
nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pateikęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagal šį įstatymą nepaveldima. Teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi paveldėtojai, kai nukentėjęs asmuo miršta. Pritarti Iš esmės pritarta Seimo nario pasiūlymui, suformuluojant jį į atskirą 3 dalį ir sistemiškai suderinant su kitomis įstatymo nuostatomis. Patobulinta pasiūlymo redakcija:
„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pateikęs prašymą kompensuoti
smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagal šį įstatymą nepaveldima. 3. Jei teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turintis asmuo miršta nepateikęs prašymo dėl svarbių priežasčių ir nėra pasibaigęs prašymo pateikimo terminas, teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi šio asmens paveldėtojas, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies kriterijus.“
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1520(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1520(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė