Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, valstybės
įmonę, savivaldybės įmonę, taip pat labdaros ir paramos fondą Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į valstybės ar savivaldybės įmonę, kai viešosios įstaigos savininkė yra atitinkamai valstybė arba savivaldybė. Pertvarkomai viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausęs turtas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn ir perduodamas po pertvarkymo veiksiančiai valstybės ar savivaldybės įmonei valdyti patikėjimo teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Į labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip
pat labdaros ir paramos fondą Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Į labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos.“
1Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2.
pradėtos, tačiau nebaigtos viešosios įstaigos pertvarkymo į valstybės įmonę ar savivaldybės įmonę procedūros baigiamos pagal procedūros vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė daug dėmesio viešųjų įstaigų valdymo tobulinimui, veiklos skaidrumui ir tikslingumo valstybei dalyvauti viešosiose įstaigose analizei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 89 patvirtino Valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetą – didinti valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą ir efektyvumą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2015 metais atliko tikslingumo valstybei likti viešųjų įstaigų dalininke (savininke) analizę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. pasitarimo protokole Nr. 9 (8-as klausimas
„Dėl tikslingumo valstybei likti viešųjų įstaigų savininke ar dalininke“) buvo pateiktos
rekomendacijos dėl tikslingumo valstybei likti viešųjų įstaigų savininke ar dalininke. Atkreiptinas dėmesys, kad, neatsižvelgiant į priimtas priemones, galiojantis viešųjų įstaigų teisinis reglamentavimas ne visais atvejais sudaro galimybių valstybei gauti maksimalią naudą ar nepatirti žalos sprendžiant klausimą dėl valstybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje. Pavyzdžiui, ne visais atvejais valstybė, kaip viešosios įstaigos savininkas, gali pasitraukti iš dalyvavimo viešojoje įstaigoje. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduodamos, jei, be kita ko, viešoji įstaiga nėra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja.
Pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai viešosios įstaigos veikia ilgą laiko tarpą (kai kurios viešosios įstaigos veikia daugiau nei du dešimtmečius) ir panaudos pagrindais valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris per eilę metų tapo neatsiejamas nuo viešosios įstaigos vykdomos veiklos. Be to, nors teisės aktai ir numato galimybę viešosios įstaigos dalininko teises parduoti viešame aukcione, praktinis tokios galimybės įgyvendinimas tam tikrais atvejais gali būti žalingas tiek valstybei, tiek viešosios įstaigos dalininko teisių pirkėjui. Pavyzdžiui, Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu dalininku tampa asmuo, įgijęs dalininko teises iš viešosios įstaigos dalininko, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę. Taip pat Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalis nustato, kad likvidavimo atveju patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą.
Atsižvelgiant į nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad viešosioms įstaigoms nustatytas teisinis režimas riboja galimybes parduoti viešosios įstaigos dalininko teises viešame aukcione tais atvejais, kai įstaigos turto ar verslo vertė daug didesnė už dalininko įnašo vertę. Tokiu būdu parduodant dalininko teises už kainą, artimą dalininko įnašų vertei, būtų padaryta didelė žala valstybei ir pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Priešingu atveju, kai pirkėjas sumokėtų įstaigos turto ar verslo rinkos vertę atitinkančią ar artimą kainą, jis įgytų ribotas turtines teises į viešąją įstaigą, neadekvačias jo sumokėtai dalininko teisių kainai (be kita ko, galimi sunkumai randant potencialų pirkėją). Be to, net ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimas negalimas ar būtų žalingas valstybės interesams, ne visada įmanoma viešąją įstaigą likviduoti, ypač tais atvejais, kai įstaigos teikiamos paslaugos rinkoje paklausios ir vykdoma ūkinė veikla pelninga (tokiu atveju likviduojant viešąją įstaigą būtų pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, galimos neigiamos valstybės audito institucijų išvados likvidavus įstaigą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Viešųjų įstaigų įstatyme nustačius galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į valstybės ar savivaldybės įmonę (toliau – valstybės įmonė), būtų sudaryta galimybė ūkinę veiklą vykdančioms viešosioms įstaigoms taikyti jų veiklą atitinkančią teisinę formą, tokiu būdu užtikrinant maksimalią naudą valstybei ir visuomenei tais atvejais, kai kiti galimi sprendimai dėl valstybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje žalingi, ir, kaip teisinės formos pakeitimo pasekmė, būtų sudaryta galimybė po pertvarkymo taikyti platesnį valstybės turto panaudojimo instrumentų spektrą (valstybės turto perdavimas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybės įmonei), gauti papildomas lėšas į valstybės biudžetą iš valstybės įmonių mokamų pelno įmokų ir kt. Įstatymo projekte nurodytos galimybės galiojimas laiko atžvilgiu (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) paskatintų valstybės savininko teises ir pareigas viešosiose įstaigose įgyvendinančias institucijas inicijuoti galutinius, pagrįstus ir atsakingus sprendimus dėl viešosios įstaigos teisinės formos keitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė rekomendaciją peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas ir mažinti veikiančių valstybės valdomų įmonių skaičių.
Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatyta priemonė Nr. 3.1.6 „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“, o viena iš šios priemonės dalių – valstybės valdomų įmonių teisines formos tinkamumo įvertinimas ir pakeitimas. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projektu nebūtų numatyta nauja konceptuali teisinės formos keitimo priemonė, o tokia galimybė iš esmės būtų skirta šiuo metu ūkinę veiklą vykdančioms įstaigoms, kurios dėl įvairių priežasčių turi netinkamą teisinę formą (kai kiti galimi sprendimai dėl valstybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje valstybės interesams mažiau efektyvūs ar net žalingi), todėl Įstatymo projekte numatyta priemonė neprieštarautų nurodytai Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytai priemonei. Tuo labiau, kad ribotas Įstatymo projekte numatytos galimybės įgyvendinimo laikotarpis apsaugotų nuo nepagrįstų atvejų ateityje keisti viešosios įstaigos teisinę formą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CK 2.104 straipsnio 3 dalį, pagal kurią draudžiama viešuosius juridinius asmenis, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, pertvarkyti į privačius juridinius asmenis.
Kadangi pastarajam veiksmui (pertvarkymui į privatų juridinį asmenį) visais atvejais yra būtinas dar vienas atskiras savininkės valstybės ar atitinkamai savivaldybės sprendimas, kuris galėtų būti priimtas tik atitinkamai valstybei ar savivaldybei įvertinus jo padarinius ir pripažinus, kad toks pertvarkymas atitinka valstybės ar savivaldybės interesus, turėtų būti daroma išvada, kad Įstatymo projekte nustatoma viešosios įstaigos teisinės formos keitimo galimybė nesudaro tiesioginių prielaidų nesilaikyti minėto draudimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po pertvarkymo veiksianti valstybės įmonė toliau vykdys iš esmės tą pačią veiklą, kuriai bus reikalingas, be kita ko, viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausęs turtas, Įstatymo projekte nurodyta, kad pertvarkomai viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausęs turtas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn ir perduodamas po pertvarkymo veiksiančiai valstybės ar savivaldybės įmonei valdyti patikėjimo teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Įmonių ir turto valdymo skyriaus (vedėja – Svetlana Juozapaitienė, tel. 8 706 63588, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, tel. 8 706 63515, el. p. [email protected]. 3.
reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Viešųjų įstaigų įstatymo
nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo
įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą ir nenumato galimybės viešąją įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę ar kitos teisinės formos juridinį asmenį, kuris galėtų vykdyti ūkinę veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytą priemonę Nr. 3.1.6 „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“, kurios viena iš dalių – valstybės valdomų įmonių teisinės formos tinkamumo įvertinimas ir pakeitimas, teikiamu Įstatymo projektu būtų sudaryta laiko atžvilgiu apribota galimybė iki
būdu sudarant ribotą laikotarpį ūkinę veiklą vykdančias viešąsias įstaigas pertvarkyti į jų veiklą atitinkančios teisinės formos juridinį asmenį. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė gauti maksimalią naudą ar išvengti žalos tais atvejais, kai kiti sprendimai dėl valstybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje daug mažiau naudingi ar žalingi.
Valstybės ir savivaldybės institucijos, viešojoje įstaigoje įgyvendinančios valstybės savininko teises ir pareigas, turėdamos laiko atžvilgiu ribotą galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę, iki Įstatymo projekte nurodyto termino turėtų atsakingai priimti pagrįstą galutinį sprendimą inicijuoti viešosios įstaigos pertvarkymą į valstybės įmonę. Ribotas Įstatymo projekte nurodytos galimybės įgyvendinimo laikotarpis paskatintų valstybės ir savivaldybės institucijas, viešojoje įstaigoje įgyvendinančias valstybės savininko teises ir pareigas, atsakingai ir pagrįstai įvertinti galimybę inicijuoti viešosios įstaigos teisinės formos keitimą ir apsaugotų nuo nepagrįsto valstybės įmonių skaičiaus didėjimo, kas neprieštarauja pastarųjų metų Vyriausybės iniciatyvoms dėl valstybės įmonių teisinės formos. Po pertvarkymo veiksiančioms valstybės įmonėms būtų galima taikyti šiai teisinei formai teisės aktuose numatytus valstybės turto valdymo teisinius mechanizmus (turto perdavimas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise). Be to, valstybės įmonė, skirtingai nei viešoji įstaiga, pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą moka diferencijuoto dydžio pelno įmokas nuo ataskaitinių metų grynojo pelno, todėl kasmet būtų gautos papildomos pajamos į valstybės biudžetą. Valstybės valdomų įmonių veikla labiau koordinuojama nei viešųjų įstaigų (valdymo koordinavimo centro veikla, Vyriausybės tvirtinami nuosavo kapitalo grąžos rodikliai, Vyriausybės protokoliniai sprendimai). Dėl vykdomo veiklos koordinavimo galimai bus pasiekti aukštesni ūkinės veiklos rezultatai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Apibendrinant šio aiškinamojo rašto 4 punkte nurodytus laukiamus teigiamus siūlomo teisinio reglamentavimo rezultatus, akcentuotina tai, kad Įstatymo projekte numatyta galimybė pertvarkyti viešąją įstaigą į valstybės įmonę sudarytų galimybę gauti maksimalią naudą ar išvengti žalos tais atvejais, kai kiti sprendimai dėl valstybės dalyvavimo viešojoje įstaigoje daug mažiau naudingi ar žalingi valstybei, o laiko atžvilgiu apribota teisinės formos keitimo galimybė neprieštarautų pastarųjų metų Vyriausybės iniciatyvoms ir interesams dėl valstybės ir savivaldybės įmonės teisinės formos. Valstybės įmonės teisinei formai teisės aktai numato daugiau valstybės turto panaudojimo galimybių (pagrindinis skirtumas – pagal Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
patikėjimo teise subjektai, kai tuo tarpu pagal minėto Įstatymo 10 straipsnio nuostatas kiti juridiniai asmenys (be kita ko, viešosios įstaigos) gali valstybės turtą valdyti patikėjimo teise tik pagal patikėjimo sutartį ir tik tuo atveju, jei jie vykdo valstybines funkcijas). Platesnis turto panaudojimo priemonių spektras leistų atsakingoms institucijoms optimizuoti valstybės turto valdymą, pasirenkant priimtiniausią valstybės (savivaldybės) turto naudojimo formą. Būtų gautos papildomos lėšos į valstybės biudžetą iš valstybės įmonių mokamų pelno įmokų. Po pertvarkymo valstybės įmonės, turėdamos jų veiklą atitinkančią teisinę formą, galimai veiktų efektyviau ir pasiektų aukštesnių veiklos rezultatų. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nustačius galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę, valstybės įmonės savininkas išlieka valstybė, o viešosios įstaigos nuosavybės teise valdomas turtas taptų valstybės nuosavybe, valstybės įmonės valdomu patikėjimo teise. Pertvarkymo procesas turėtų minimalios įtakos subjekto veiklai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ūkinę veiklą vykdančios viešosios įstaigos galės būti pertvarkytos į valstybės įmones, kurios moka pelno įmokas į valstybės biudžetą nuo ataskaitinių metų grynojo pelno. Bus suvienodintos sąlygos su šiuo metu jau veikiančiomis valstybės įmonėmis. Kitų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Tiesiogiai valstybės (savivaldybės) biudžetų lėšų nebus sutaupyta, tačiau valstybės biudžetą papildys papildomos lėšos iš valstybės įmonių mokamų pelno įmokų. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Viešoji įstaiga, pertvarkymas, valstybės įmonė. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. ────────────
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnis, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų vadintis „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-04-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Įmonių ir turto valdymo skyriaus vedėja Svetlana Juozapaitienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Inžinierinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Pranas Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnis, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų vadintis
„Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Pastaba
neaktuali
šį straipsnį išbraukti. Žr. Komiteto pasiūlymas Nr. 2
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inžinerinės ekologijos asociacija 2018-03-30 Nr.
2018/03/30 Mus pasiekė informacija, kad rengiamasi privatizuoti VšĮ „Grunto valymo technologijos“, gerai Lietuvoje žinomą naftos produktais užterštų atliekų ir teritorijų tvarkymo įstaigą.2018 m. kovo 20 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seime pateikė Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1518).Apmaudu, kad tokią gerai žinomą ir pavyzdingą atliekų tvarkymo įstaigą planuojama privatizuoti, prisidengiant pertvarkymu į valstybės įmonę. VšĮ „Grunto valymo technologijos“ tenkina šalies savivaldybių, įmonių ir organizacijų poreikius likviduojant teritorijų
„istorinę“ ar einamąją taršą naftos produktais ar kitomis organinėmis,
cheminėmis medžiagomis, rengiant uždumblėjusių, užterštų vandens telkinių valymo projektus, vysto plačią ekologinio švietimo, aplinkos tvarkymo projektų rėmimo programą, kuria ir tobulina valymo technologijas. Įstaiga yra parengusi ir išleidusi monografijų, knygų, leidinių, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, kompostavimu, ekonomikos vystymu darnaus vystymosi principų pagrindu. Įstaiga bendradarbiauja su Lietuvos universitetais ir mokslo centrais, jos specialistai skaito paskaitas, metodiškai vadovauja studentų gamybinėms praktikoms ir baigiamiesiems darbams. Dabartinis VšĮ „Grunto valymo technologijos“, kaip viešosios įstaigos statusas yra tinkamas sprendimas, nes tai užtikrina įstaigos neutralumą naftos produktais užterštų atliekų tvarkyme, ne pelno siekimą, paieškas kaip atpiginti užteršto grunto valymo paslaugas. Privatus juridinis asmuo siekia naudos savo akcininkams, o viešoji įstaiga, priešingai, siekia tenkinti visuomenės interesus ir siekia naudos valstybei.
Aplinkos ministras, pristatydamas įstatymo projektą, Seime argumentavo, kad panašias paslaugas, kokias teikia ir VšĮ „Grunto valymo technologijos“, valstybė galės įsigyti iš privačių rinkos dalyvių ar net užsienio, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad naftos produktų tvarkymo pajėgumai Lietuvoje nėra stabilūs, jei vertintume privačius ūkio subjektus. Šį faktą įrodo UAB „Jukneda“, UAB „Ūrus ir ko“ ir kiti atvejai, kai privatūs ūkio subjektai imitavo pavojingų atliekų tvarkymą, gautas lėšas iššvaistė, o jų padaryta žala, sukauptos ir nesutvarkytos atliekos buvo tvarkomos mokesčių mokėtojų lėšomis. Minėti netinkami, šiurkštūs atliekų tvarkymo atvejai įrodo, kad vyrauja korupcijos ir tik pelno siekimo tikslas, o visuomenės interesai, švietėjiška veikla apie pavojingų atliekų tvarkymą, ekošvietėjiškos informacijos skleidimas lieka nuošalyje. Aplinkos ministerijai, kuri atsakinga už visos Lietuvos aplinkos kokybę, kontrolę, ypatingai svarbu būtų ir ateityje turėti sau pavaldžią tokio pobūdžio įstaigą, nes VšĮ „Grunto valymo technologijos“ yra vienintelė įstaiga Lietuvos vakarų regione, pajėgi sutvarkyti didelius naftos produktų avarinio išsiliejimo padarinius, minimalia kaina taip ženkliai sutaupant valstybės lėšas. Ji stabilizuoja šių paslaugų kainas rinkoje, trukdo sudaryti atliekų tvarkytojų karteliniams susitarimams, kai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose tiekėjai tarpusavyje suderina kainas ir iškreipia konkurenciją. Mums nėra suprantamas tikslas privatizuoti įstaigą, kuri yra rentabili ir tenkina viešuosius interesus. Valstybės biudžeto lėšos šios įstaigos išlaikymui nėra skiriamos, o nauda
Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta, kad Vyriausybės ilgalaikis tikslas yra sudaryti sąlygas ekonomikos vystymuisi, gyventojų gerovei bei aukštiems aplinkos kokybės standartams. Tam pasiekti numatytos keturios veiksmų grupės, iš kurių viena – skatinti aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą. Būtent šią Vyriausybės programoje numatytą nuostatą ir padeda įgyvendinti VšĮ „Grunto valymo technologijos“, kuri kaip viešoji įstaiga betarpiškai skatina aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą. Prašome įvertinti išvardintus argumentus ir nesutikti pakeisti viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio dėl vienintelės viešosios įstaigos pertvarkymo, kurios tikslas - privatizacija. Priarti iš dalies Pritarti idėjai, kad valstybė privalo užtikrinti svarbių viešųjų funkcijų vykdymą. Nepritarti abejonėms dėl tikslingumo keisti kai kurių viešųjų įstaigų teisinę formą. Projekto nuostatos būtų taikomos tik ūkinę veiklą vykdančioms įstaigoms, kurios dėl įvairių priežasčių turi netinkamą teisinę formą. Projektu siekiama sudaryti galimybę pertvarkyti šiuo metu ūkinę veiklą vykdančias viešąsias įstaigas į jų veiklą atitinkančią teisinę formą, tokiu būdu užtikrinant maksimalią naudą valstybei ir visuomenei. Visais atvejais sprendimas bus priimamas tik atitinkamai valstybei ar savivaldybei įvertinus jo padarinius ir pripažinus, kad toks pertvarkymas atitinka valstybės ar savivaldybės interesus. Po pertvarkymo veiksianti valstybės (savivaldybės) įmonė toliau vykdys iš esmės tą pačią veiklą, jeigu ji bus reikalinga, tačiau bus užtikrintas įmonės veiklos skaidrumas ir galimybė gauti papildomų lėšų į valstybės (savivaldybės) biudžetą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-1518 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,2018-04-182 Argumentai: Kai kurios viešosios įstaigos, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė šiuo metu vykdo tiktai komercinę veiklą, bet netenkina viešųjų poreikių, t. y. šių įstaigų veikla neatitinka jų teisinės formos. Atsisakius nuostatos, kad viešąsias įstaigas pertvarkyti į valstybės ar savivaldybės įmones bus leidžiama tik ribotą laiko tarpą, būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė vykdomas funkcijas, konkrečios įstaigos teisinės formos tikslingumą ir, prireikus, jas pertvarkyti į jų veiklą atitinkančią teisinę formą. Sprendimai būtų priimami tik atitinkamai valstybei ar savivaldybei įvertinus jų padarinius ir pripažinus, kad toks pertvarkymas atitinka valstybės ar savivaldybės interesus. Po pertvarkymo veiksianti valstybės (savivaldybės) įmonė toliau galėtų vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, jeigu ji bus reikalinga, tačiau būtų užtikrintas įmonės veiklos skaidrumas ir galimybė gauti papildomų lėšų į valstybės (savivaldybės) biudžetą. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 2 straipsnį. „2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Į labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė.
Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos.“
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-04-183 Pasiūlymas: Išbraukti projekto 3 straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio galiojimo metu pradėtos, tačiau nebaigtos viešosios įstaigos pertvarkymo į valstybės įmonę ar savivaldybės įmonę procedūros baigiamos pagal procedūros vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Pritarti
balsavimas: už pritarimą iniciatorių pateiktam projektui – 1, už pritarimą projektui su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais – 6. Pritarta projektui su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Audito komitetas
2018-04-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Aušra Maldeikienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Įmonių ir turto valdymo skyriaus vedėja Svetlana Juozapaitienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas Darbo aplinkos skyriaus vedėja Aldona Sabaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministro patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Pranas Budrys, Lietuvos žemės savininkų sąjungos narys, lobistas Liudvikas Ragauskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-213 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnis, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų vadintis
„Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Pritarti
Komitete priimtas sprendimas projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inžinerinės ekologijos asociacija, 2018-03-30
Mus pasiekė informacija, kad rengiamasi privatizuoti VšĮ „Grunto valymo technologijos“, gerai Lietuvoje žinomą naftos produktais užterštų atliekų ir teritorijų tvarkymo įstaigą.2018 m. kovo 20 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seime pateikė Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1518). Apmaudu, kad tokią gerai žinomą ir pavyzdingą atliekų tvarkymo įstaigą planuojama privatizuoti, prisidengiant pertvarkymu į valstybės įmonę. VšĮ „Grunto valymo technologijos“ tenkina šalies savivaldybių, įmonių ir organizacijų poreikius likviduojant teritorijų „istorinę“ ar einamąją taršą naftos produktais ar kitomis organinėmis, cheminėmis medžiagomis, rengiant uždumblėjusių, užterštų vandens telkinių valymo projektus, vysto plačią ekologinio švietimo, aplinkos tvarkymo projektų rėmimo programą, kuria ir tobulina valymo technologijas. <...>. Dabartinis VšĮ „Grunto valymo technologijos“, kaip viešosios įstaigos statusas yra tinkamas sprendimas, nes tai užtikrina įstaigos neutralumą naftos produktais užterštų atliekų tvarkyme, ne pelno siekimą, paieškas kaip atpiginti užteršto grunto valymo paslaugas. Privatus juridinis asmuo siekia naudos savo akcininkams, o viešoji įstaiga, priešingai, siekia tenkinti visuomenės interesus ir siekia naudos valstybei. Aplinkos ministras, pristatydamas įstatymo projektą, Seime argumentavo, kad panašias paslaugas, kokias teikia ir VšĮ „Grunto valymo technologijos“, valstybė galės įsigyti iš privačių rinkos dalyvių ar net užsienio, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad naftos produktų tvarkymo pajėgumai Lietuvoje nėra stabilūs, jei vertintume privačius ūkio subjektus.
Šį faktą įrodo UAB „Jukneda“, UAB „Ūrus ir ko“ ir kiti atvejai, kai privatūs ūkio subjektai imitavo pavojingų atliekų tvarkymą, gautas lėšas iššvaistė, o jų padaryta žala, sukauptos ir nesutvarkytos atliekos buvo tvarkomos mokesčių mokėtojų lėšomis. Minėti netinkami, šiurkštūs atliekų tvarkymo atvejai įrodo, kad vyrauja korupcijos ir tik pelno siekimo tikslas, o visuomenės interesai, švietėjiška veikla apie pavojingų atliekų tvarkymą, ekošvietėjiškos informacijos skleidimas lieka nuošalyje. Aplinkos ministerijai, kuri atsakinga už visos Lietuvos aplinkos kokybę, kontrolę, ypatingai svarbu būtų ir ateityje turėti sau pavaldžią tokio pobūdžio įstaigą, nes VšĮ „Grunto valymo technologijos“ yra vienintelė įstaiga Lietuvos vakarų regione, pajėgi sutvarkyti didelius naftos produktų avarinio išsiliejimo padarinius, minimalia kaina taip ženkliai sutaupant valstybės lėšas. Ji stabilizuoja šių paslaugų kainas rinkoje, trukdo sudaryti atliekų tvarkytojų karteliniams susitarimams, kai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose tiekėjai tarpusavyje suderina kainas ir iškreipia konkurenciją. Mums nėra suprantamas tikslas privatizuoti įstaigą, kuri yra rentabili ir tenkina viešuosius interesus. Valstybės biudžeto lėšos šios įstaigos išlaikymui nėra skiriamos, o nauda
Tam pasiekti numatytos keturios veiksmų grupės, iš kurių viena – skatinti aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą. Būtent šią Vyriausybės programoje numatytą nuostatą ir padeda įgyvendinti VšĮ „Grunto valymo technologijos“, kuri kaip viešoji įstaiga betarpiškai skatina aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą. Prašome įvertinti išvardintus argumentus ir nesutikti pakeisti viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio dėl vienintelės viešosios įstaigos pertvarkymo, kurios tikslas - privatizacija. Nepritarti Pažymėtina, kad viešosios įstaigos paskirtis nėra pelno siekimas, tai
teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. VšĮ vykdoma pelninga ūkinė veikla yra siejama su komercine veikla ir pelno siekimu, kas yra nebūdinga viešiesiems juridiniams asmenims. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1518 atsižvelgiant į tai, kad:
XIIIP-1518 iš esmės siekiama spręsti vienos viešosios įstaigos problematiką, nors Vidaus reikalų ministerijos „2016 metų viešojo sektoriaus ataskaitos“ duomenimis, šalyje veikė 676 viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra valstybė arba savivaldybės, todėl šio projekto nuostatos, nors ir ribotą laiką, tačiau galėtų būti taikomas plačiam subjektų ratui, o atliktos analizės, kiek tiksliai viešųjų įstaigų galėtų inicijuoti sprendimus dėl teisinės formos keitimo ir kokios dėl to būtų pasekmės, nėra;
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas (peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir mažinti veikiančių valstybės valdomų įmonių skaičių) ir Valstybės kontrolės valstybinių auditų ,,Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“, ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrę įmonių veiklą“ ir ,,Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrinant naudą visuomenei“ rekomendacijas, Vyriausybė suplanavo ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių skaičių, todėl šių pertvarkų tendencijų kontekste, projekto Nr. XIIIP-1518 nuostatos, priešingai, nepagrįstai išplėstų valstybės bei savivaldybės įmonių statusą turinčių subjektų ratą;
konkrečių viešųjų įstaigų pertvarkymo būdas nėra pagrįstas ir racionalus, nepateikiami ekonominiais skaičiavimais pagrįsti argumentai, kodėl inicijuojama alternatyva (viešosios įstaigos pertvarkymas) būtų pranašesnė už kitas (viešosios įstaigos likvidavimas arba dalininko teisių pardavimas), be to nebuvo įvertinti visi galimi valstybės pasitraukimo iš viešosios įstaigos veiklos būdai, kaip pavyzdžiui, viešoji įstaiga likviduojama paraleliai įsteigiant privatų juridinį asmenį tokios veiklos vykdymui, ir kurio nuosavybės teisės (akcijos) perduodamos valstybei;
XIIIP-1518 siūlomais pakeitimais būtų sudarytos prielaidos išvengti Civiliniame kodekse įtvirtinto draudimo pertvarkyti viešuosius juridinius asmenis į privačius juridinius asmenis, be to teisės aktų kūrimas individualiems atvejams yra laikytinas kaip ydinga praktika, darantis žalą visai teisėkūros sistemai, nes neužtikrina, kad keičiant esamą teisinį reguliavimą būtų tinkamai įvertintos galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės ir teisinio reguliavimo alternatyvos. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai:
Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Įmonių ir turto valdymo skyriaus vedėja Svetlana Juozapaitienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Ūkio ministro patarėja Jolita Gumaniukienė, Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnis, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų vadintis
„Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas R.P.Budrys, 2018- 03-30 Išrašas iš atskirai pridedamo rašto Nr.
2018/03/30:
„Prašome įvertinti išdėstytu argumentus ir nesutikti pakeisti viešųjų
įstaigų įstatymo 16 straipsnio dėl vienintelės viešosios įstaigos pertvarkymo, kurios tikslas – privatizacija.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-04-13 Atmesti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1518 atsižvelgiant į tai, kad:
1) projektu Nr.
XIIIP-1518 iš esmės siekiama spręsti vienos viešosios įstaigos problematiką, nors Vidaus reikalų ministerijos „2016 metų viešojo sektoriaus ataskaitos“ duomenimis, šalyje veikė 676 viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra valstybė arba savivaldybės, todėl šio projekto nuostatos, nors ir ribotą laiką, tačiau galėtų būti taikomas plačiam subjektų ratui, o atliktos analizės, kiek tiksliai viešųjų įstaigų galėtų inicijuoti sprendimus dėl teisinės formos keitimo ir kokios dėl to būtų pasekmės, nėra;
2) įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas (peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir mažinti veikiančių valstybės valdomų įmonių skaičių) ir Valstybės kontrolės valstybinių auditų ,,Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“, ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrę įmonių veiklą“ ir ,,Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrinant naudą visuomenei“ rekomendacijas, Vyriausybė suplanavo ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių skaičių, todėl šių pertvarkų tendencijų kontekste, projekto Nr. XIIIP-1518 nuostatos, priešingai, nepagrįstai išplėstų valstybės bei savivaldybės įmonių statusą turinčių subjektų ratą;
3) projekto Nr. XIIIP-1518 iniciatorių siūlomas konkrečių viešųjų įstaigų pertvarkymo būdas nėra pagrįstas ir racionalus, nepateikiami ekonominiais skaičiavimais pagrįsti argumentai, kodėl inicijuojama alternatyva (viešosios įstaigos pertvarkymas) būtų pranašesnė už kitas (viešosios įstaigos likvidavimas arba dalininko teisių pardavimas), be to nebuvo įvertinti visi galimi valstybės pasitraukimo iš viešosios įstaigos veiklos būdai, kaip pavyzdžiui, viešoji įstaiga likviduojama paraleliai įsteigiant privatų juridinį asmenį tokios veiklos vykdymui, ir kurio nuosavybės teisės (akcijos) perduodamos valstybei;
4) projekto Nr.
XIIIP-1518 siūlomais pakeitimais būtų sudarytos prielaidos išvengti Civiliniame kodekse įtvirtinto draudimo pertvarkyti viešuosius juridinius asmenis į privačius juridinius asmenis, be to teisės aktų kūrimas individualiems atvejams yra laikytinas kaip ydinga praktika, darantis žalą visai teisėkūros sistemai, nes neužtikrina, kad keičiant esamą teisinį reguliavimą būtų tinkamai įvertintos galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės ir teisinio reguliavimo alternatyvos. Pritarti
Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1518 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nepritarti Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Argumentai: Kai kurios viešosios įstaigos, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė šiuo metu vykdo tiktai komercinę veiklą, bet netenkina viešųjų poreikių, t. y. šių įstaigų veikla neatitinka jų teisinės formos.
Atsisakius nuostatos, kad viešąsias įstaigas pertvarkyti į valstybės ar savivaldybės įmones bus leidžiama tik ribotą laiko tarpą, būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė ar savivaldybė vykdomas funkcijas, konkrečios įstaigos teisinės formos tikslingumą ir, prireikus, jas pertvarkyti į jų veiklą atitinkančią teisinę formą. Sprendimai būtų priimami tik atitinkamai valstybei ar savivaldybei įvertinus jų padarinius ir pripažinus, kad toks pertvarkymas atitinka valstybės ar savivaldybės interesus. Po pertvarkymo veiksianti valstybės (savivaldybės) įmonė toliau galėtų vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, jeigu ji bus reikalinga, tačiau būtų užtikrintas įmonės veiklos skaidrumas ir galimybė gauti papildomų lėšų į valstybės (savivaldybės) biudžetą. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 2 straipsnį. „2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Į labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos.“ Nepritarti Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 3 straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
pradėtos, tačiau nebaigtos viešosios įstaigos pertvarkymo į valstybės įmonę ar savivaldybės įmonę procedūros baigiamos pagal procedūros vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Nepritarti Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių siūlomas konkrečių viešųjų įstaigų pertvarkymo būdas nėra pagrįstas ir racionalus, taip pat nepateikiami jokie ekonominiais skaičiavimais pagrįsti argumentai, kodėl šis inicijuojamas (viešosios įstaigos pertvarkymas) būtų pranašesnis už kitus (viešosios įstaigos likvidavimas arba dalininko teisių pardavimas) būdus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš -1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė