Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti įstatymo priedėlio II skyriaus 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6. Apylinkių teismai: 18,2 17,2 – 16,2 6.1. kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų 17,716 – 14,2 6.2. kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų 16,7 15,3 – 14,2 “. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio II skyriaus 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6. Apylinkių teismai: 18,2 17,2 – 16,2 6.1. kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų 17,716 – 14,2 6.2. kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų 16,7 15,3 – 14,2 “ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos dydis yra neproporcingas, atsižvelgiant į teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jų darbo krūvį, už darbą gaunamo atlyginimo santykį su kitiems aukštesnes pareigas einantiems pareigūnams bei tarnautojams, taip pat kitų teismų teisėjams iš valstybės biudžeto lėšų mokamais atlyginimais. Tai neatitinka valstybės intereso užtikrinti aukščiausios kvalifikacijos teisininkų pritraukimą į apylinkių teismų teisėjų pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime nurodyta, kad „brandžios teisinės kultūros kraštuose pripažįstama, kad teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai ir teisinei praktikai šalyje.
Todėl negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams).“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo
nepriklausomumo principas įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti tokias teisėjo ir teismo nepriklausomumą užtikrinančias garantijas, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ir teismo veiklą įgyvendinant teisingumą.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad „valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę.“ Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (toliau – CCJE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos institucija teisėjų nepriklausomumo, nešališkumo ir kompetencijos klausimais, nuomonėje Nr. 1 (2001) „Dėl teismų sistemos nepriklausomumo ir teisėjų nenušalinimo nuo pareigų standartų“, taip pat nuomonėje Nr.
kokybės“ įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimas turėtų būti proporcingas jų vaidmeniui ir pareigoms, teismų sprendimų kokybę tiesiogiai sąlygoja teismų sistemai skirtas finansavimas, teismai negali veiksmingai funkcionuoti be pakankamų žmogiškųjų ir materialinių išteklių, tinkamas darbo užmokestis būtinas, norint teisėjus apsaugoti nuo spaudimo, kuriuo siekiama daryti įtaką teisėjų sprendimui ir elgesiui, ir siekiant užtikrinti, kad tik geriausi pretendentai būtų priimami į teisėjo pareigas. CCJE nuomonėje Nr. 12 (2009) ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos nuomonėje Nr. 4 (2009) „Dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje“ nurodyta, kad bylos nagrinėjimas reiškia įstatymu paremtą bylos išsprendimą ir atsakomybę už priimamus sprendimus, kurie turi pasekmes su byla susijusiems asmenims. Abu momentai yra teisėjo prerogatyva, į juos negali kištis kitos valstybės valdžios. Įstatymo projekto tikslai – užtikrinti konstitucinių proporcingumo ir teisingo apmokėjimo už darbą principų įgyvendinimą, nustatyti tinkamą apylinkių teismų teisėjų ir šių teismų pirmininkų bei jų pavaduotojų pareiginės algos dydį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto parengimą inicijavo Teisėjų taryba, Įstatymo projektą rengė Nacionalinė teismų administracija ir Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Minimalus pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, jei teisėjas prieš tai nėjo pareigų valstybės tarnyboje ir negauna priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, šiuo metu yra 1853,10 euro, o vidutinis apylinkės teismo teisėjo atlyginimas yra 2162,37 euro. Lyginant apylinkių teismų ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos dydžius pažymėtina, kad esamas reguliavimas numato didesnius šį dydį lemiančius koeficientus aukštesnės grandies teisėjams. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio II skyriaus nuostatas taikomi šie teisėjų pareiginių algų koeficientai:
Konstatuotina, kad skirtumai tarp skirtingų grandžių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareiginių algų koeficientų nėra vienodi – aukštesnės grandies teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai nuosekliai skiriasi vienu baziniu dydžiu, tuo tarpu skirtumas tarp apylinkių ir apygardų teismų teisėjų pareiginių algų koeficientų – trys baziniai dydžiai. Pastebėtina ir tai, kad apylinkių teismų vadovų pareiginių algų koeficientai skiriasi nuo šių teismų teisėjų pareiginių algų koeficientų didesniu mastu nei aukštesnės grandies teismuose.
Apylinkių teismų pirmininkų pareiginių algų koeficientų dydžiai skiriasi priklausomai nuo teisme dirbančių teisėjų skaičiaus ir šiuo metu yra 16,7 teismuose, kuriuose dirba iki 14 teisėjų, ir 17,7 teismuose, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų (pirmininkų pavaduotojų pareiginių algų koeficientai atitinkamai yra 15,3 ir 16). Tuo tarpu aukštesnės grandies teismų pirmininkų pareiginių algų koeficientai yra didesni nei atitinkamų teismų teisėjų dviem bazinio atlyginimo dydžiais, jų pavaduotojų – vienu. Manytina, kad nėra priežasčių, pagrindžiančių tai, kad skirtumas tarp apylinkių teismų teisėjų ir jų vadovų pareiginių algų koeficientų yra didesnis nei aukštesnės grandies teismuose. Kartu, atkreipiant dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
skaičiaus didinamas teismų pirmininkų pavaduotojų skaičius, o tai tiesiogiai turi įtakos teismų pirmininkų darbo krūviui, pripažintina, kad nėra pagrįstas ir esamas reguliavimas, pagal kurį apylinkių teismų vadovų pareiginių algų koeficientai skiriasi priklausomai nuo teisme dirbančių teisėjų skaičiaus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Didinant apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą, siūloma atsižvelgti į aukštesnės pakopos teismų teisėjų algų koeficientų skirtumus. Siekiant nuoseklaus koeficientų dydžio augimo, apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas nustatytinas vienetu mažesnis nei apygardų teismų teisėjų, t. y. 16,2. Didinant apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą, nuosekliai siūloma didinti šių teismų pirmininkų bei jų pavaduotojų pareiginių algų koeficientus.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d., įgyvendinus teismų reformą, nenumatoma apylinkių teismų, kuriuose dirbtų mažiau kaip 17 teisėjų, didinant apylinkių teismų vadovų pareiginių algų koeficientus, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiems koeficientams nustatyti taikomo teismų skirstymo į grupes pagal teisme dirbančių teisėjų skaičių bei, atsižvelgiant į šiuo metu esantį skirtumą tarp aukštesnės pakopos teismų teisėjų pareiginės algos koeficiento ir jų vadovų pareiginės algos koeficiento, siūloma apylinkių teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientą nustatyti 18,2, o jų pavaduotojų pareiginės algos koeficientą
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti, esant 2017 metais taikomam teisėjų pareiginės algos baziniam dydžiui (130,5 euro), 2019 metais ir vėlesniais metais reikės papildomai skirti apytikriai 2 272 000 eurų valstybės biudžeto lėšų (1 741 000 eurų darbo užmokesčiui ir 531 000 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms). Jei būtų taikomas 2017 m. gruodžio 7 d.
Seimo priimtu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymu (šis įstatymas dar nėra pasirašytas ir paskelbtas) nustatytas teisėjų pareiginės algos bazinis dydis (132,5 euro), įstatymui įgyvendinti 2019 metais ir vėlesniais metais reikės papildomai skirti apytikriai 2 307 000 eurų valstybės biudžeto lėšų (1 768 000 eurų darbo užmokesčiui ir 539 000 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„apylinkės teismas“, „teisėjų atlyginimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo
2018-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Ričardas Juška, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Eugenijus Šuliokas, Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė, Teisėjų tarybos narys Egidijus Laužikas, SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narys, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-20
principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1514. 7. Balsavimo rezultatai: pritartas bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO NR. X-1771 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Šuliokas – teisingumo viceministras, D. Matuiza – Ministro Pirmininko patarėjas, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, A. Kasinskas – Vyriausybės kanceliarijos patarėjas, R. Norkus – Teisėjų tarybos pirmininkas, A. Jatkevičius – Nacionalinės teismų administracijos direktorius, J. Bagdžius – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr.
specialistas, V. Krikščiūnas – Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-20 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2018-03-21 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau − SADM), vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr.
S-719 įformintą Ministro Pirmininko pavedimą, kartu su Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau − Komisija) pasiūlymą didinti Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams (toliau – Komisijos pareigūnai) pareiginės algos koeficientus. Komisija siūlo Komisijos pareigūnams nustatyti didesnes pareigines algas, prilyginant jas apylinkių teismų teisėjų pareiginėms algoms, numatytoms Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1514 ir panašias pareigas einantiems valstybės tarnautojams numatomus taikyti pareiginių algų koeficientus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596). SADM laikosi nuomonės, kad pagerėjus Lietuvos ekonominei padėčiai, tam, kad nebūtų diskriminacijos tarp atskirų valstybės pareigūnų grupių, darbo užmokestis turėtų būti didinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į visos biudžetinės sferos darbuotojų poreikius. Taip pat SADM pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui sistemiškai peržiūrėti visų valstybės politikų ir valstybės pareigūnų (tame tarpe ir Komisijos) atlyginimus, siekiant sumažinti darbo užmokesčio dydžių disproporcijas ir subalansuoti apmokėjimo dydžius tarp valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų. Todėl pritartume Komisijos siūlymui padidinti šios Komisijos pareigūnams atlyginimus kartu su valstybės politikais, teisėjais ir kitais valstybės pareigūnais, jei tam būtų numatytos lėšos valstybės biudžete. Finansų ministerija taip pat laikosi nuomonės dėl kompleksinio ir sisteminio visų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimo. Priėmus įstatymo projektą Nr.
Priėmus įstatymo projektą Nr. XIIIP-1596, kuriam Lietuvos Respublikos Seime pritarta po pateikimo 2018 m. kovo 13 d., bus rengiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo projektas ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo projektas, kuriuose bus sistemiškai peržiūrėti visų minėtų valstybės pareigūnų ir teisėjų pareiginių algų dydžiai. Įvertinti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-10-18) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1514. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.