545 Įstatymo projektas Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Biudžeto ir finansų komitetas XIIIP-1513(2) 2018-03-27 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lyginamasis variantas

2017-12-18 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYM O NR. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO, VIII SKYRIAUS PAVADINIMO, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO⁹⁰ 1 ,⁹⁰ 2 , 90³ , 90⁴ ,⁹³ 1 , 115¹ ,¹⁵⁸ 1 , 158² , 158³ , 158⁴ , 158⁵ ,¹⁵⁸

6 , 186¹ , 201¹

STRAIPSNIAIS IR 159, 163 STRAIPSNių PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

20    m.                           d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo produktų platinimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.“

2Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus ir reglamentuoja šią veiklą. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus šiame įstatyme nurodytus santykius.“

3Papildyti 1 straipsnį 10 dalimi:

„

10Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„¹ 1 .

Atlygis už draudimo produktų platinimo veiklą (toliau – atlygis) – už draudimo produktų platinimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, mokėjimai ar kitoks atlygis, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą ar kitą finansinį ar nefinansinį pranašumą ar paskatą. “

2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip: „

2Buveinės valstybė:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra prisiėmusios įsipareigojimus draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

3) teikiant perdraudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

4) teikiant draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo ar perdraudimo tarpininko registruotoji arba pagrindinė buveinė , kai tarpininkas yra juridinis asmuo, ir Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra tarpininko gyvenamoji vieta, kai tarpininkas yra fizinis asmuo .“

3. Papildyti 2 straipsnį 11¹

dalimi: „¹¹

1. Draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. “

4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį

ir ją išdėstyti taip: „15.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupė – grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita šio straipsnio⁵⁴ dalyje numatytais ryšiais, arba grupė, kuri sudaryta remiantis sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, įskaitant savidraudos arba kitas panašias asociacijas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) viena iš įmonių, centralizuotai koordinuodama veiklą, daro lemiamą poveikį kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus (centralizuotai koordinuojanti veiklą įmonė laikoma patronuojančiąja įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis);

2) ryšių užmezgimas ir nutraukimas siekiant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų tikslų iš anksto patvirtinamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos.“

5. Pakeisti

2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Draudimo priežiūros institucija

• institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą. Lietuvos

Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas.“

6. Papildyti 2 straipsnį 25¹

dalimi: „²⁵

1. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL 2014 L 352, p. 1).

1). Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas neapima:

1) šio įstatymo

7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms draudimo grupėms priskirtinų ne gyvybės

draudimo produktų;

2) gyvybės draudimo sutarčių, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik dėl mirties arba darbingumo netekimo dėl sužalojimo, ligos ar negalios;

3) pensijų produktų, kurių pirminė paskirtis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

4) profesinių pensijų produktų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas;

5) tam tikrų pensijų produktų, kai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba produkto teikėjo.

ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti

produktų platintojas – draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos

Draudimo produktų platintojo rekomendacija (toliau – rekomendacija) – draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva. “

10. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį

ir ją išdėstyti taip: „29. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką . Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas. “

11. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 30 dalį. 30. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudėjo draudimo apsaugos poreikius ir teikiant informaciją apie draudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. 12. Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip: „36.

Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje teikiamos paslaugos, – teikiant draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ne šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialas; teikiant perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kita nei buveinės valstybė, kurioje neįsteigus filialo vykdoma perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla.“

13. Papildyti 2 straipsnį 42¹

dalimi: „⁴²

1. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla. Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla. “

14. Papildyti 2

straipsnį 42² dalimi: „⁴²

2. Investavimo kryptis – visuma investicinių priemonių, kurias draudiko siūlymu pasirenka draudėjas, sudarantis gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį. “

15. Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį

ir ją išdėstyti taip: „44.

Įsisteigimo teisė – teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą.“

16. Papildyti 2 straipsnį 61¹

dalimi: „⁶¹

1. Papildomos draudimo veiklos tarpininkas – asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę, kurios apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą ir kurio platinami draudimo produktai papildo prekę ar paslaugą, bet neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės draudimo rizikos, nebent šis draudimas papildytų to asmens pagrindinės profesinės

laikmena – priemonė, kuria sudaroma galimybė draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama, prireikus atgaminama nepakitusi ir tokią galimybę jis turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį. “

18. Papildyti 2 straipsnį 66¹

dalimi: „⁶⁶¹ .

Perdraudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, įskaitant veiklą, kurią perdraudimo įmonė vykdo be perdraudimo tarpininko pagalbos, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti perdraudimo sutartis, siūloma sudaryti perdraudimo sutartis ar atliekamas kitas su perdraudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos perdraudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Perdraudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį;

• 2) vien tik

perdraudžiamųjų įvykių administravimas,  žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti perdraudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas perdraudimo tarpininkams, perdraudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį, ar vien informacijos apie perdraudimo produktus, perdraudimo tarpininką, perdraudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį. “

19. Papildyti 2 straipsnį 66²

dalimi: „⁶⁶

2. Perdraudimo produktų platintojas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo produktų platinimo veiklą. 20. Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė. “

21. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 68 dalį. 68.

68. Perdraudimo

tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudiko ar perdraudiko poreikius ir teikiant informaciją apie perdraudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas. 22. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 71 dalį. 71. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovaujantis jų interesams. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovauja jų interesams šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. 23. Pakeisti 2 straipsnio 81 dalį ir ją išdėstyti taip: „81.

Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus filialo, draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą neįsteigus filialo arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo.“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą produktų platinimą , konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.“

2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti ems subjekta i ms, su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai vykdantiems kitos draudimo įmonės produktų platinimo veiklą, taikomi šiame įstatyme draudimo agentams nustatyti reikalavimai .“ 4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis.

Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai;

1) 2) draudimo agentai: Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės ( draudimo agentų įmonės ) ir draudimo agentai ( fiziniai asmenys ) , kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai ;

2) 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės : akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai ;

4) papildomos draudimo veiklos tarpininkai;

3) 5) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

4) 6) trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 2.

2. Lietuvos

Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:

• 1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 3. Draudimo įmonėms ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugomis.“

5 straipsnis. 11

straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi: „

5. Priežiūros

institucija, vertindama asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, esant poreikiui, bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie vertinamų asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis. “

6 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, jei tai pažymėta draudimo veiklos licencijoje. Draudikas, vykdantis privalomąjį draudimą, privalo, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, sudaryti draudimo sutartį su draudėju. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teisme.“

7 straipsnis. 16

straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.

Jeigu kyla įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalaus kapitalo reikalavimas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, priežiūros institucija privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ar kitas kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

8 straipsnis. 22

straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „

6. Draudimo ar perdraudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo  įmonės filialas privalo užtikrinti , kad jos darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, atitiktų šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį , o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti . Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nustato, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir vidaus procedūras, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis. Taip pat draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas paskiria asmenį, atsakingą už nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

9 straipsnis. 23

straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 19.

Kilus įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar į kitą priežiūros instituciją kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą apie dėl šių pinigų gavimo šaltini us ų . Valstybės saugumo departamentas ir kita priežiūros Kompetentinga institucija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami pateikti jai turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą priežiūros institucijos atliekamam įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui reikalingą informaciją.“

10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato draudimo įmonės draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems draudimo tarpininkams, ypač daug dėmesio skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas;“. 11 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų, draudimo ar perdraudimo įmonės įstatų, įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, vadovo įsakymų ir kitų vidaus teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą ir patarimą valdybai atitikties šiam įstatymui ir pagal

2009 m. lapkričio 25

d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB) priimtiems kitiems teisės aktams klausimais;“. 12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai , kuri nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų įgyvendinti. Jei stebėtojų taryba nėra sudaroma, vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos valdybai. “

13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“

14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudimo ar perdraudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius.

Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties ar yra pagrindas abejoti audito įmonės ar jos paskirto auditoriaus nepriklausomumu nuo audituojamos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę ar jos paskirtus auditorius.“

15 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje,

privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis bei

kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

16 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine

kalba, arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

17 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁷⁶ straipsnis. Kalba Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių , o jei dokumentus teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija ar draudimo įmonė, – ir (ar) anglų kalba.“

18 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Jeigu kyla

įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar kitas priežiūros kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis.

Informacija apie pasikeitimus ir leidimo filialo veiklai pakeitimas Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai , kuri, kai keičiasi leidime filialo veiklai nurodyti duomenys, pakeičia leidimą filialo veiklai. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo filialo veiklai pakeitimo per vieną mėnesį nuo informacijos apie pasikeitimus gavimo dienos. “

20 straipsnis. Įstatymo papildymas 90¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 90¹ straipsniu: „⁹⁰¹ straipsnis. Pareiga elgtis geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais

1. Draudimo

produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais. 2. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią savo darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, atlyginimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią tie darbuotojai galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, kai draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą labiau draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius atitinkantį draudimo produktą ar paslaugą. “

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 90²

straipsniu Papildyti Įstatymą 90² straipsniu: „⁹⁰² straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų 1.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, privalo įgyvendinti ir taikyti organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus. Tos priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į draudiko ar draudimo tarpininko vykdomą veiklą, teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas ir asmens, teikiančio šias paslaugas, tipą (draudikas ar draudimo tarpininkas). 2. Draudikas ir draudimo tarpininkas privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatyti interesų konfliktai, galintys kilti teikiant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo paslaugas, tarp tų draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų. 3. Jeigu priemonės, kurių draudikas ar draudimo tarpininkas ėmėsi vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, yra nepakankamos siekiant užtikrinti žalos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesams prevenciją, draudikas ar draudimo tarpininkas, prieš pradėdamas teikti draudimo ar draudimo produktų platinimo paslaugas, turi aiškiai atskleisti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui interesų konflikto pobūdį ar priežastis. Tokia informacija turi būti pakankamai išsami pagal draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo veiklos pobūdį, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, kuriam ji pateikiama, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo paslaugų teikimo veiklos, dėl kurios kyla interesų konfliktas. Tokia informacija turi būti pateikta patvariojoje laikmenoje. “

22 straipsnis. Įstatymo papildymas 90³

Skatinimo priemonės

1. Laikoma, kad

draudikas arba draudimo tarpininkas nevykdo šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje ir⁹⁰² straipsnyje nustatytų pareigų, jeigu draudikas arba draudimo tarpininkas, platindamas draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba teikdamas susijusias papildomas paslaugas, moka tretiesiems asmenims arba gauna atlygį iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, išskyrus atvejus, kai atlygis:

1) neturi neigiamo poveikio teikiamų draudimo paslaugų kokybei ir

2) netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. 2. Išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atlygio pobūdį turi būti suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama draudėjui prieš pradedant teikti draudimo produktų platinimo paslaugas. Draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi informuoti draudėją apie mokėjimų ar naudos, jei mokėjimai atliekami ar nauda gaunama, perleidimą draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Informacija apie draudiko mokėjimus ar naudą draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui šioje dalyje nurodytomis sąlygomis atskleidžiama draudėjui visais atvejais. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su draudiko arba draudimo tarpininko priežiūra susijusias išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. “

23 straipsnis. Įstatymo papildymas 90⁴

straipsniu Papildyti Įstatymą 90⁴ straipsniu: „⁹⁰⁴ straipsnis. Pareiga valdyti investavimo kryptis geriausiomis sąlygomis 1.

Draudikas, vykdydamas investavimo krypties valdymo funkciją, turi efektyviai valdyti investavimo kryptis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Draudikas neturi teisės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jeigu ši paslauga nėra teikiama. 2. Draudikas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, pagal kurią draudėjų pasirinktos investavimo kryptys būtų valdomos draudėjams, apdraustiesiems arba naudos gavėjams geriausiomis sąlygomis. 3. Draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai. 4. Draudikas privalo nuolat stebėti ir analizuoti, ar investavimo krypčių valdymo politika veiksminga, o nustatęs jos trūkumų – nedelsdamas juos ištaisyti. Draudikas privalo peržiūrėti investavimo krypčių valdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimas, galintis turėti poveikį draudiko gebėjimui pasiekti draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui geriausią rezultatą. 5. Draudikas privalo veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis investavimo krypčių valdymo politikos. “

24 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1. Visa informacija, kurią draudimo ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas Draudimo ar perdraudimo įmonė , kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. “

2. Pakeisti 93 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip: „2. Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą , išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo suteikti draudėjui

• fiziniam asmeniui raštu pateikti :

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas . ;

3) informaciją, ar teikiama rekomendacija dėl parduodamų draudimo produktų;

4) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas, informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį;

5) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, informaciją apie draudimo tarpininko gaunamo atlygio pobūdį.

Jei draudėjas už draudimo produkto platinimo paslaugas atlygį moka tiesiogiai draudimo tarpininkui, draudėjui turi būti pateikiama informacija apie atlygio dydį, o jei dydis negali būti nustatytas, – informacija apie jo apskaičiavimo metodą;

6) draudiko parengtą draudimo produkto informacinį dokumentą. “

3. Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui

• fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 2 dal yje ies

1 ir 2 punktuose

nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą apie kiekvieną tokį mokėjimą. “

4. Pakeisti 93 straipsnio 7 dalį

ir ją išdėstyti taip: „7. Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas rašytinis informacijos pateikimas, laikoma, kad šis reikalavimas yra išlaikytas, jei, iš anksto suderinus ir aptarus individualiai, informacija pateikiama elektroniniu paštu, faksu ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, suteikiančiais galimybę įrodyti informacijos pateikimo faktą. Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato

Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija. “

25 straipsnis.

Įstatymo papildymas 93¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 93¹ straipsniu: „⁹³¹ straipsnis. Informacijos pateikimo sąlygos

1. Tais atvejais, kai šiame

skyriuje numatytas informacijos pateikimas raštu, taip pat šio įstatymo 158² straipsnyje nustatytais atvejais informacija turi būti pateikiama:

1) popieriuje;

2) suprantamai, aiškiai ir tiksliai;

3) valstybine kalba arba kita kalba, jei dėl jos susitaria šalys ir jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui;

4) nemokamai. 2. Informacija gali būti pateikiama ne popieriuje, bet patvariojoje laikmenoje (išskyrus popieriuje) ar interneto svetainėje, jei yra visos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos. Kai informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popieriuje) ar interneto svetainėje, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prašyti tokią informaciją jam pateikti popieriuje nemokamai. 3. Informacija gali būti pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popieriuje), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kada prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pasirinkti informacijos pateikimo formą ir jis pasirinko patvariąją laikmeną (išskyrus popierių). 4.

4. Informacija gali būti

pateikiama interneto svetainėje, jeigu ji adresuojama asmeniškai draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kada prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo sutinka, kad ta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

3) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir interneto svetainės nuoroda, kur galima susipažinti su ta informacija;

4) užtikrinama, kad ta informacija interneto svetainėje būtų prieinama tiek laiko, kiek draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali pagrįstai reikėti su ja susipažinti. 5. Tais atvejais, kai draudimo produktų platinimas vykdomas pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, kartu taikomi ir įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nuostatos. Tokiais atvejais, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenka gauti išankstinę informaciją patvariojoje laikmenoje (išskyrus popieriuje), informacija pagal šios straipsnio 1 ir 2 dalis jam pateikiama nedelsiant, sudarius draudimo sutartį. “

26 straipsnis. Įstatymo papildymas 115¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „¹¹⁵¹ straipsnis. Draudimo sutarties mokesčių draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarčių sudarymu, išskaičiavimas 1.

Draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, mokesčius, skirtus draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarties sudarymu, padengti, draudikas privalo lygiomis dalimis išdėstyti ir išskaičiuoti iš mokamų draudimo įmokų per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį nuo draudimo sutarties sudarymo arba per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis trumpesnis nei 3 metai. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma draudimo sutartims, pagal kurias draudimo įmokos mokamos periodiškai, ir netaikoma, kai draudėjo mokamos įmokos yra vienkartinės. “

27 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 116 straipsnio 1

dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 93 straipsnio 2 dal yje ies 1–5 punktuose nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:“. 2. Papildyti 116 straipsnio 1 dalį 10 punktu: „

10) priežiūros institucijos nustatyta tvarka visus draudimo sutarties mokesčius, išreikštus ir absoliučiąja pinigų suma, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu; “. 3. Pakeisti 116 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, taikytų draudimo sutarties mokesčių dydį , jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.“²⁸ straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 126 straipsnį nauja

3 dalimi: „ 3.

Apskaičiuojant išperkamąją sumą, sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 procentams sukaupto kapitalo vertės, tačiau negali būti didesnis nei 50 eurų. “

2Buvusią 126 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 29 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAI PRODUKTŲ PLATINIMAS

“. 30 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„158 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas 1.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams asmenims , teikiantiems draudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) draudimo sutartis reikalauja žinoti tik šio asmens teikiamos draudimo apsaugos pobūdį;

2) draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;

3) draudimo sutartimi nedraudžiama civilinės atsakomybės rizika;

4) pagrindinė asmens, teikiančio draudimo tarpininkavimo paslaugas, ūkinė komercinė veikla, iš kurios gauta daugiau kaip 50 procentų pajamų per praėjusius finansinius metus, yra kita negu draudimo tarpininkavimas;

5) 1) siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta asmens prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo siūlomoms prekėms ar paslaugoms arba su jomis susijusi, kai draudimo apsauga skirta siūlomų prekių sugedimo, sugadinimo ar sunaikinimo ar nepasinaudojimo paslauga rizikoms ; arba bagažo sugadinimo, sunaikinimo ar kitoms rizikoms, susijusioms su asmens siūloma kelione, net jei draudimo sutartis sudaroma dėl mirties ar civilinės atsakomybės rizikų, kurios yra papildomos pagrindinių su siūloma kelione susijusių draudimo rizikų atžvilgiu užsakyta iš to paslaugų teikėjo ;

6) 2) metinės draudimo įmokos dydis pagal vieną draudimo sutartį neviršija⁵⁰⁰ 600 eurų ir visas draudimo sutarties terminas, apskaičiuotas įtraukiant galimus automatinio sutarties termino pratęsimo (kai sutarties terminas pratęsiamas draudėjui nepareiškus ketinimo ateityje nesinaudoti teikiama draudimo apsauga) atvejus, yra ne ilgesnis kaip 5 metai . Ši suma apskaičiuojama metams, remiantis pro rata principu. 2. Šio skyriaus nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikomos, kai draudimo produktu papildomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos papildomo draudimo veiklos tarpininko teikiamos paslaugos ir šių paslaugų trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, o mokamas draudimo įmokos dydis vienam asmeniui neviršija 200 eurų. 3.

3. Draudikas, platinantis savo draudimo produktus per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį šio skyriaus nuostatos netaikomos, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti į draudėjo poreikius ir reikalavimus ir siekiant laikytis šio įstatymo 90¹ straipsnio, 93 straipsnio 1 dalies ir 158⁴ straipsnio reikalavimų, taip pat prieš sudarant sutartį draudėjui būtų pateiktas šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimo produkto informacinis dokumentas ir suteikta informacija apie:

1) draudimo įmonės pavadinimą ir adresą,

2) skundų nagrinėjimo ir atsakymo pareiškėjams teikimo tvarką. 4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, atitinkančias kitas, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas, sąlygas, šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnius, netaikomos. “

31 straipsnis. Įstatymo papildymas 158¹

straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai

1. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus.

Šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus, kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2.

2. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, negali vykdyti veiklos, jeigu:

1) jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;

• 2) jiems

per paskutinius 10 metų buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla . 3. Siekdamos įsitikinti, kad nurodyti asmenys atitinka šiuos reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti savo darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, fizinių asmenų, turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. 4. Vertindama asmenų atitiktį šio straipsnio reikalavimams, priežiūros institucija, esant poreikiui, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis. “

32 straipsnis. Įstatymo papildymas 158²

straipsnis. Draudimo produktų platinimo sąlygos 1.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis iš draudėjo gauta informacija, turi tiksliai nustatyti to draudėjo reikalavimus ir poreikius bei suprantama forma pateikti draudėjui objektyvią informaciją apie draudimo produktą, kad draudėjas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Bet kuri pasiūlyta draudimo sutartis turi atitikti draudėjo reikalavimus ir poreikius. Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią draudimo sutartį teikiama rekomendacija, draudimo produktų platintojas draudėjui turi pateikti asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų draudėjo poreikius ir reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir draudėjo tipą (vartojimo sutartį sudarantis asmuo, privalomojo draudimo sutartį, kurios sąlygos nustatytos teisės aktais, sudarantis asmuo ir pan.). 3. Kai draudimo brokerių įmonė informuoja draudėją, kad ji teikia rekomendaciją remdamasi sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, ji turi teikti rekomendaciją atlikusi pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų, vadovaudamasi profesionaliais kriterijais, draudėjui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius atitinkančią draudimo sutartį. 4. Draudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo. “

33 straipsnis. Įstatymo papildymas 158³

straipsnis. Draudimo produkto tinkamumo ir priimtinumo vertinimas 1.

Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 93¹ straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jei draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas tokią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto sudaręs draudimo sutartį, kai yra abi šios sąlygos:

1) draudėjas yra pateikęs savo sutikimą dėl tokio rekomendacijos pateikimo būdo;

2) draudikas ar draudimo tarpininkas suteikė galimybę draudėjui atidėti draudimo sutarties sudarymą, kad rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio draudimo produkto tinkamumo draudėjas galėtų gauti prieš draudimo sutarties sudarymą. 3. Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija nėra teikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas. 4.

4. Kai draudikas

ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, nustato, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nėra priimtinas draudėjui, jis apie tai įspėja draudėją. 5. Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui. 6. Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 158⁴ straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą  ar priimtinumą draudėjui. 7. Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Tokie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki sutartinių santykių tarp draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos. 8. Draudikas ar draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, draudėjui patvariojoje laikmenoje pateikti ataskaitą apie suteiktas jam paslaugas, atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, ir išlaidas, susijusias su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. 9.

9. Kai draudikas

ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad jis periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą, į šio straipsnio 8 dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju. “

34 straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁴

straipsnis. Draudimo produktų platinimo kartu su kitais produktais reikalavimai

1. Kai draudimo

produktas siūlomas kartu su papildomai teikiamu ne draudimo produktu ar paslauga kaip produktų ar paslaugų paketo (toliau šiame straipsnyje – paketas) arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas privalo informuoti draudėją, ar skirtingas paketo ar susitarimo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai, ir, jeigu taip, pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą, taip pat atskirus duomenis apie kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius. 2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir rizika arba draudimo apsauga, atsirandanti dėl draudėjui siūlomo paketo ar susitarimo, skiriasi nuo rizikos, susijusios su atskiromis paketo ar susitarimo sudedamosiomis dalimis, draudimo produktų platintojas privalo pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą ir nurodyti, kaip jų tarpusavio sąveika pakeičia riziką arba draudimo apsaugą. 3. Kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su preke ar paslauga, kuri nėra draudimas, kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas turi pasiūlyti draudėjui galimybę prekę ar paslaugą nusipirkti atskirai.

Ši dalis netaikoma, kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su investicine paslauga ar veikla, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kredito sutartimi, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, arba mokėjimo sąskaita, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 4. Šiuo straipsniu nedraudžiama platinti draudimo produktų, kurie suteikia draudimą nuo įvairių rūšių rizikos (kelių rūšių rizikos draudimo liudijimai). 5. Šio straipsnio

1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais draudimo produktų platintojas turi nustatyti draudėjo

reikalavimus ir poreikius, susijusius su draudimo produktais, kurie yra paketo arba to paties susitarimo sudedamoji dalis. 6. Priežiūros institucija turi teisę uždrausti draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip paketo arba to paties susitarimo sudedamąją dalį, kai gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims. “³⁵ straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁵

straipsnis. Draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai

1. Draudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo nustatyti draudimo produktų patvirtinimo tvarką, kuri apimtų naujų draudimo produktų patvirtinimo procesus ir esamų draudimo produktų esminių koregavimų procesus. Prieš pateikdama bet kokį draudimo produktą rinkai ar platindama jį draudėjams, draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas prižiūri, vykdo ir peržiūri šiuos procesus. 2.

2. Draudimo

produkto patvirtinimo procesas turi būti proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį. Šio proceso metu turi būti nustatyta konkretaus draudimo produkto tikslinė rinka ir atliktas visos numatytai tikslinei rinkai būdingos rizikos vertinimas. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi užtikrinti, kad produkto platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, ir imtis visų veiksmų užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje. 3. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi išmanyti draudimo produktus, kuriuos ji siūlo ar kuriais ji prekiauja, ir reguliariai juos peržiūrėti, atsižvelgdama į visus esminį poveikį rizikai, kuri gali kilti numatytoje tikslinėje rinkoje, galinčius daryti veiksnius, siekdama įvertinti bent tai, ar draudimo produktas vis dar atitinka numatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar tinka. 4. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, visiems draudimo produktų platintojams privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodyti numatytą draudimo produkto tikslinę rinką. 5. Kai draudimo produktų platintojas konsultuoja dėl draudimo produktų arba siūlo produktus, kurių jis nesukūrė, jis privalo imtis reikiamų priemonių, kad gautų šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką. 6.

6. Šio straipsnio reikalavimai taikomi nepažeidžiant kitų šiame įstatyme nustatytų

reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, draudimo produkto tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu, valdymu ir skatinimo priemonėmis. 7. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi draudimo produktams dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

straipsnis. Draudimo tarpininkų registracija

1. Teisę verstis

draudimo brokerių įmonės veikla asmuo įgyja nuo dienos, kai priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2. Teisę verstis draudimo agento  veikla asmuo įgyja nuo dienos, kai draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priima sprendimą įrašyti jį į draudimo agentų sąrašą. 3. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą įgyvendinęs įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus asmuo įrašomas neribotam laikui. 5. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 6. Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas savo interneto svetainėje skelbia jiems atstovaujančių draudimo agentų sąrašą, kuriame nurodomas draudimo agentų įmonės pavadinimas, kodas ir (ar) draudimo agento (fizinio asmens) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija. 7. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus draudimo agentų sąrašus. 8.

8. Pasikeitus

šio straipsnio¹ ir² dalyse nurodytų sąrašų duomenims, atitinkamai priežiūros institucija ar draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo atlikti pakeitimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasikeitusius duomenis gavimo. 9. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo, paskutinius 12 mėnesių nebevykdantis draudimo produktų platinimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 12 mėnesių nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai arba draudimo įmonei. 10. Šio straipsnio

1 ir 2 dalyse nurodyti sąrašai tvarkomi priežiūros institucijos nustatyta

tvarka. 11. Draudimo brokerių įmonės registracijos forma gali būti užpildoma naudojantis priežiūros institucijos įdiegta internetine registracijos sistema. “

37 straipsnis. 159 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 159

straipsnį. 159 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija

1. Draudimo

brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą licenciją. 2. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) ;

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , ketinančiai vykdyti draudimo brokerių įmonės veiklą;

3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo brokerių įmonės veiklą. 3.

3. Draudimo

brokerių įmonės veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama neribotam laikui. 5. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei ir negali būti perleista kitam asmeniui. 6. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina priežiūros institucija. 7. Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o kai draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo. Apie draudimo brokerių įmonės įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. 8. Priežiūros institucija pagal Juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą, šios licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. 9. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 38 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „160 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimas

Įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarka

1. Per

4 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją

ir visų dokumentų, nurodytų Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, gavimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą, turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir atitikti šio įstatymo 161 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse ir 162 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame dalyvaujančių asmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas neturi sudaryti kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo brokerių įmonės priežiūrą, jo planuojama veikla turi tinkamai apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir (arba) jiems neturi būti taikomas

apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir apie priimtą sprendimą šį asmenį informuoja per 3 mėnesius nuo asmens prašymo ir visų dokumentų bei informacijos, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, gavimo dienos. 2.

2. Kreipiantis

dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą pateikiama:

1) prašymas įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą;

2) informacija ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, jos priežiūros ir valdymo organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas bei patyręs ir kad šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys atitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir (arba) jiems netaikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) informacija apie prašymą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenys, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) informacija apie naudojamas draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugos priemones, nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje;

5) profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje, liudijimas;

6) veiklos planas, kuriame aprašomos ketinamos teikti paslaugos, planuojamas asmenų, kuriems ketinama teikti paslaugas, skaičius, apyvarta, įmonės vidaus struktūra, veiklos teritorija, nurodomas ketinamų įdarbinti draudimo brokerių skaičius ir priemonės, skirtos draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai;

7) dokumentas, kuriuo patvirtinamas valstybės rinkliavos sumokėjimas. 2. 3.

3. Priežiūros

institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba nepateikti visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas

nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; .

Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba nepateikti visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas

nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; . 8) draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio įstatymo 161 straipsnio 4 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

• 9) nesumokėta

valstybės rinkliava už draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą.

4. Priežiūros

institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 5. Draudimo brokerių įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant ją į draudimo brokerių įmonių sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

39 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1Joks kitas juridinis asmuo,

išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip

1 000 000

1 250 000

eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir

1 500 000

1 850 000

eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 4. 3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo , perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 5. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 5. 6 .

6. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 7. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją .“

40 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas ir pareiga užtikrinti draudimo brokerių tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų laikymąsi

1. Draudimo

brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys ar renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai atitiktų šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

41 straipsnis. 163

straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 163 straipsnį

. 163 straipsnis. Draudimo brokerių įmonių

nepriklausomumas

1. Draudimo

brokerių įmonė yra nepriklausoma draudimo tarpininkė, turinti teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu. 2.

2. Draudimo

brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo. 3. Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pačias ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašias draudimo paslaugas. 4. Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 5. Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje. 42 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „164 straipsnis.

Licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo

1Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė:

išbraukia draudimo brokerių įmonę iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, jeigu ji:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako licencijos pateikia prašymą išbraukti ją iš sąrašo ;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos per 12 mėnesių nuo įrašymo į draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo įmonių sąrašą dienos ;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos ilgiau kaip⁶ 12 mėnesi ų us . 2. 3. Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo dienos priežiūros institucija priima S s prendim as ą išbraukti panaikinti draudimo brokerių įmonę įmonės veiklos licencijos galiojimą iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, kuris privalo būti išsamiai motyvuotas . Priežiūros institucija , ir apie priimtą sprendimą ir jo motyvus praneša privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei. 3. Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas asmuo (ir jo akcininkas) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė išbraukta iš draudimo brokerių įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. “

43 straipsnis.

165 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Draudimo brokeri s ų kvalifikacinis egzaminas ir kitos draudimo brokerių veiklos sąlygos

1. Draudimo

brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu. 2. Draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą. Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia Draudimo brokerių rūmai priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos jų pasitelktas trečiasis asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato šis įstatymas, priežiūros institucija institucijos ir Draudimo brokerių rūmų teisės aktai . Draudimo brokerių rūmų sprendimai, pažeidžiantys draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinių egzaminų vykdymą perdavė trečiajam asmeniui. 2. Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. Draudimo brokerių rūmai draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. 3. Draudimo brokerių kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. 4.

4. Priežiūros

institucija išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. . Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami priežiūros institucijos interneto svetainėje. Draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmu nariu. 5. Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus Draudimo brokerių rūmai ir jų pasitelktas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Draudimo brokerių rūmai privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Draudimo brokerių rūmai kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie draudimo brokerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau. 6. Draudimo brokerių rūmai savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia per metus įvykusių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. 5.

5. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo

brokerių sąrašo:

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu

jis ilgiau kaip 12 mėnesių šios veiklos nebevykdo;

• 4) jeigu po įrašymo į draudimo brokerių sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų

atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į šį sąrašą;

• 5) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos;

• 6) Draudimo brokerių rūmų siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į Draudimo brokerių

garbės teismo sprendimą;

• 7) šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais. 6. Priežiūros institucija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio

įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje. 7. Išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo. 8. Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo. 7. 9.

9Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje. 10. Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso.

“ 44 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

1Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus , įrašyti į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą, turintys draudimo brokerio pažymėjimą ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus.“ 45 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

1Draudimo brokeris , kurį priežiūros institucija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka :

1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;

2) draudimo brokeriui mirus;

3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu. 2. Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo. “ 46 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis.

Draudimo brokerių rūmų funkcijos Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) atsižvelgdami į

priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

• 4) tvirtina

draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų programą ir vertinimo metodiką, nustato egzaminų laikymo ir mokėjimo už juos tvarką bei organizuoja ir vykdo draudimo brokerių egzaminavimą organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą ;

• 5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo

brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

• 6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų

valandų skaičių;

• 5) 7)

sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

• 6) 8)

nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

• 9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus

priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

• 7) 10)

atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“⁴⁷ straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„175 straipsnis. Pagrindas iškelti draudimo brokeriui drausmės

bylą

1. Draudimo brokerių

rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla. 2.

2. Per 30 dienų nuo

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.“⁴⁸ straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „

1) tris narius draudimo brokerius, turinčius ne mažesnę kaip 3 metų patirtį draudimo tarpininkavimo produktų platinimo srityje, skiria visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas;“. 49 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 177 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių. vieną iš šių sprendimų:

• 1) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu iki vienų metų sustabdyti draudimo

brokerio pažymėjimo galiojimą;

• 2) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išbraukti draudimo brokerį iš

draudimo brokerių sąrašo. “

2. Pakeisti 177

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą , privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Draudimo brokerių rūmams. Apie priimtą sprendimą draudimo brokeriui pranešama raštu per

3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“

50 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 179 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pajamos už draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir suteiktas mokymo paslaugas;“. 51 straipsnis.

51 straipsnis. VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PRIKLAUSOMI

DRAUDIMO

TARPININKAI

AGENTAI

“. 52 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

182 straipsnis. Įrašymo į draudimo agentų sąrašą tvarka

Priklausomų

draudimo tarpininkų sąrašas

1. Kiekviena draudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą. Šiame sąraše be kita ko nurodomi

, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas, vardai, pavardės . 2. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę įrašyti draudimo agentų įmonę į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą tik patikrinę joje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeis draudimo tarpininkavimas, reputaciją ir kvalifikaciją, o įrašyti draudimo agentą į šį sąrašą – tik patikrinę jo reputaciją ir kvalifikaciją. Šie asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti. Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, turi atitikti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jam neturėtų būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, jame dalyvaujančių asmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas neturi sudaryti kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo agento priežiūrą.

Asmuo, kreipdamasis dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui pateikia:

1) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą;

2) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinamas šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodytų asmenų tinkamumas ir pasirengimas;

3) informaciją apie prašymą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenis, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo tarpininko veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo agento priežiūrą;

4) profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą arba informaciją apie šio įstatymo 183 straipsnyje nurodytų išimčių taikymą. 3.

3. Draudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas neturi teisės įrašyti asmens į draudimo agentų sąrašą, jeigu:

1) pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba nepateikti visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija;

2) šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo tarpininko veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo agento priežiūrą;

4) draudimo tarpininkas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir jam nėra taikomos šio įstatymo 183 straipsnyje numatytos išimtys. 4. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įrašę priklausomą asmenį į draudimo tarpininką į priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą, privalo jam išduoti priklausomam draudimo tarpininkui šį faktą patvirtinančią pažymą. 5. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 6. Draudimo agentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti draudimo įmonei informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į draudimo agentų sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

53 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁸³ straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų profesinės civilinės atsakomybės draudimas 1.

Priklausomi draudimo tarpininkai Draudimo agentai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo tarpininkavimą produktų platinimą . Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 250 000 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos laiką. 2. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:

1) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas yra sudarę priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai ir draudimo apsauga pagal šią draudimo sutartį galioja visų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento veiklos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vardu ir dėl jų interesų laikotarpiu;

2) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, sudarydami sutartį su priklausomu draudimo tarpininku draudimo agentu , prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad priklausomi draudimo tarpininkai draudimo agentai , veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 4. Draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai privalo organizuoti profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, ir draudimo agentams. “

54 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„184 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų

Draudimo agentų draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1. Priklausomų

draudimo tarpininkų Draudimo agentų teises ir pareigas vykdant draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą nustato rašytinė sutartis su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu. Draudimo agentai privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis. 2. Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. 3. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 4.

4Draudimo įmoka, sumokėta priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui , laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas. 5. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams draudimo agentams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo produktų platinimo veiklos. 6. Draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai ar jų pasitelkti tretieji asmenys privalo organizuoti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytus profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (fiziniams asmenims).

“ 55 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„185 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų tarpininkavimas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, vykdančioms įmonių, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje , produktų platinimas

1Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui , tarpininkaujančiam platinančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės įmonei , Lietuvos Respublikoje teikianči ai os paslaugas ar įsteigusi ai os filialą Lietuvos Respublikoje , draudimo produktus, taikomi tie patys reikalavimai , kaip ir tarpininkaujant platinant draudimo įmon ei ės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filial ui o draudimo produktus . 2.

2. Šio įstatymo

158⁶ , 182–184 straipsnių ir 186 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos priklausomus draudimo tarpininkus draudimo agentus . 3. Priežiūros institucija teikia rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas , profesinio mokymo.“

56 straipsnis. 186 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „186 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenų viešumas

Išbraukimas

iš draudimo agentų sąrašo

1. Kiekviena

draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jiems atstovaujančių draudimo agentų, draudimo agentų įmonių ir jų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, sąrašo duomenis. 2. Priežiūros institucijos interneto svetainėje turi būti nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenis, o draudimo įmonių interneto svetainėse – nuorodos į priežiūros institucijos interneto svetainę. 3. Pasikeitus sąrašų duomenims, atitinkami pakeitimai draudimo įmonių ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų interneto svetainėse skelbiamuose sąrašuose privalo būti atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 4. Priežiūros institucija nustato, kokie priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenys yra skelbtini viešai. 1. Draudimo agentus  iš draudimo agentų sąrašo išbraukia į jį įrašiusi draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas. 2.

2. Draudimo

agentų išbraukimui iš draudimo agentų sąrašų mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos .“

57 straipsnis. Įstatymo papildymas 186¹

straipsnis. Papildomos draudimo veiklos tarpininkai Papildomos draudimo veiklos tarpininkams ir jų veiklai mutatis mutandis taikomi reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 182–186 straipsniuose. “

58 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 187 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „187 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai

1. Subjektai, nurodyti šio

įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1 –3 punkt e uose , taip pat 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialai turi teisę vykdyti perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija šios savo nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą. 2. Asmens įrašymui į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukimui iš šio sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 ir 164 straipsnių nuostatos. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje. Perdraudimo tarpininkas gali būti įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotas. Kai perdraudimo tarpininkas yra juridinis asmuo, jo priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o asmenys, įmonėje atsakingi už perdraudimo tarpininkavimo veiklos vykdymą, – nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti;

2) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje. 3.

3. Priežiūros

institucija turi teisę išbraukti perdraudimo tarpininką iš perdraudimo tarpininkų sąrašo:

1) rašytiniu perdraudimo tarpininko prašymu;

2) jeigu po įrašymo į šį sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta jį įrašyti į perdraudimo tarpininkų sąrašą;

3) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių perdraudimo tarpininkas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikuotu;

4) jeigu perdraudimo tarpininkas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kito nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdo, analogiško nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje;

5) jeigu perdraudimo tarpininkas pažeidžia jo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. “

59 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 188 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„188 straipsnis. Teisė teikti paslaugas ir įsisteigimo teisė

1. Draudimo

, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas ar steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją . :

1) juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą, fizinio asmens vardą ir pavardę, veiklos vietos adresą;

• 2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina teikti paslaugas,

pavadinimą;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo (arba) perdraudimo įmonių pavadinimus;
• 5) kokių draudimo grupių rizikos produktus turi teisę platinti. 2.

2. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis

steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

1) draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina steigti filialą, pavadinimą ir adresą, kuriuo galima įteikti dokumentus, šioje valstybėje;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo ar perdraudimo įmonių pavadinimus;

5) kokių draudimo grupių rizikos produktus turi teisę platinti;

• 6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus,

kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį . 2. 3. Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje ar

2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , kuri pagal Komisijos pateiktus priežiūros institucijai duomenis ketina gauti tokią informaciją, ir , gavusi pastarosios patvirtinimą apie šios informacijos išsiuntimą tą pačią dieną gavimą, raštu praneša draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui , kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija gavo informaciją apie ketinimą vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . 4.

4Priežiūros institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą,

atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, neatitinka šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ir (arba) kai d raudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas neatitinka 161 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei 183, 186¹ ir

187 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio

2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo

ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie atsisakymo priežastis. 3. 5. Draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus

, turi

teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio¹ ar 2 dalyje nurodytais būdais . po vieno mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš priežiūros institucijos gavimo arba nedelsdamas, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neketina gauti informacijos apie būsimą draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. 6.

6. Priežiūros institucija draudimo brokerių įmonių sąraše, perdraudimo tarpininkų

sąraše arba draudimo įmonė draudimo agentų sąraše nurodo Europos ekonominės erdvės valstybes, kuriose draudimo arba perdraudimo produktų platintojai turi teisę teikti paslaugas arba yra įsteigę filialą. Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios nustatyta tvarka apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiančius paslaugas ar įsteigusius filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse. 7. Apie numatomus informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, pakeitimus draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie numatomus pakeitimus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją. 4. 8. Priežiūros institucija keičiasi informacija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis apie draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia informaciją kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių ar draudimo agentų sąrašų . Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos. 9.

9. Jeigu draudimo, perdraudimo

ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, priežiūros institucija gali susitarti su šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kad ši vykdytų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. Apie šį susitarimą priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos, praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai šios nustatyta tvarka ir terminais. “

60 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „190 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos pradžia

1. Kitų Europos ekonominės erdvės

valstybių draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą , šios informacijos gavimą nedelsdama patvirtina kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos jai išsiunčia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija skelbia ir reguliariai atnaujina Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, savo interneto svetainėje. Jeigu kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos patvirtinimo apie informacijos gavimą dienos negauna informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, jie gali pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2.

2Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių nepriklausomi draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti tokį patį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, o priklausomi draudimo ir perdraudimo tarpininkai – profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas nustatytą šio įstatymo

161 straipsnio 2 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje.“ 61 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 191 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už nepriklausomo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą paslaugų teikimą .“

2Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus reikalavimus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų agentų , vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas tarpininkavimas , ir draudimo agentų (fizinių asmenų) profesinio mokymo.“ 62 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„192 straipsnis. Draudimo tarpininkų įmonės filialas 1.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialas turi teisę teikti draudimo produktų platinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje tik po to, kai trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į priežiūros institucijos tvarkomą trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą ir filialas įregistruojamas Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. Prieš įregistruodama filialą Juridinių asmenų registre, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonė privalo gauti priežiūros institucijos leidimą filialo veiklai. 3. 4. Trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų registracijai , draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filial j uose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams , atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus . 5. Trečiosios valstybės priklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų draudimo tarpininkavimo veiklai taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir Lietuvos Respublikos priklausomiems tarpininkams. 4. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė gali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigojama keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos. 5.

5. Trečiosios

valstybės draudimo tarpininkų įmonė negali būti įrašyta į sąrašą, jeigu dėl trečiosios valstybės teisės aktų, taikomų fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumų įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvi priežiūra tampa neįmanoma. 6. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui. Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė neturi teisės vykdyti draudimo produktų platinimo veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse. 7. 3. Leidimų trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai išdavimo taisykles nustato priežiūros institucija. Priežiūros institucija detalizuoja dokumentų ir informacijos, kurie pateikiami kreipiantis dėl trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės registracijos, turinį, pateikimo formą ir tvarką. “

63 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 193 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „193 straipsnis. Leidimo filialo veiklai išdavimas Įrašymas į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių įrašymui į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 straipsnio nuostatos. “

1. Per 4

mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai ir visų dokumentų, nurodytų leidimų filialo veiklai išdavimo taisyklėse, pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 2.

2. Priežiūros

institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;

7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti. 64 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „194 straipsnis. Leidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių išbraukimui iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos. 1. Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą, jeigu trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako leidimo;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius. 3. Sprendimas panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą turi būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui.

“ 65 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

2Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio 1 , ir

2 ir 3 dalių nuostatos.“ 66 straipsnis. VIII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VIII SKYRIUS DRAUDIMO, PERDRAUDIMO IR DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAVIMO

produktų platinimo VEIKLOS PRIEŽIŪRA“. 67 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 196 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros srityje.“

2Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.“

68 straipsnis. 197 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 197

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„197 straipsnis. Bendrosios draudimo, perdraudimo ir draudimo ir

perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinės priežiūros nuostatos“. 2. Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.“

69 straipsnis. 198 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 198

straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų projektai, rekomendacijos;“. 2. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus, statistiniai draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo rinkos duomenys;“. 3. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) informacija, kaip Lietuvos Respublikoje yra įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB ir direktyvos (ES) 2016/97 nuostatos, kurios įgyvendinamos Europos ekonominės erdvės valstybės pasirinkimu;“. 70 straipsnis.

70 straipsnis. 200 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir išbraukia juos iš šio sąrašo ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir išbraukia juos iš šio sąrašo ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;

• 14) atlieka direktyvos (ES) 2016/97 11 straipsnio 4 dalyje nustatyto kontaktinio

punkto, teikiančio informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus asmenims, vykdantiems draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, funkcijas;

• 15) 16)

atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

71 straipsnis.

straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie draudimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

• 1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo

procedūros;

• 2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas,

išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo

keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. “

72 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 204 straipsnio 11 punktą. 11)

šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą; 2.

Pakeisti 204 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) laikinai sustabdyti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti priklausomam draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą;“. 3. Pakeisti 204 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio¹² dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos , draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, išbraukti iš draudimo brokerių įmonių sąrašo ar trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo, visam laikui uždrausti priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui ir papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . ; “. 4.

4. Papildyti 204

straipsnį 14 punktu: „

• 14) viešai

paskelbti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų draudimo produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą ( tipą ir pobūdį), dėl kurio nebuvo pateiktas skundas , pritaikytą poveikio priemonę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir (ar) fizinio asmens vardą ir pavardę; “. 5. Papildyti 204 straipsnį 15 punktu: „

15) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo, nurodyti per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų; “. 6. Papildyti 204 straipsnį 16 punktu: „

16) laikinai uždrausti atsakingiems draudimo tarpininko ar draudimo įmonės valdymo organo nariams eiti vadovaujamas pareigas draudimo tarpininko ar draudimo įmonėje. “

73 straipsnis. 205 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygos;“. 2.

2. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsn yje io 1 dalyje , trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnyje, šio įstatymo 158¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir ( ar) jiems taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ir

(arba) dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, ir asmenų, susijusių su draudimo brokerių įmone glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudaro kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo brokerių įmonės priežiūrą ;“. 3. Pakeisti 205 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;“. 4. Papildyti 205 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „

14) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis; “. 5.

5. Pakeisti 205

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.“

6. Papildyti 205

straipsnį 9 dalimi: „

9. Kai priežiūros

institucija mano, kad fizinių ar juridinių asmenų tapatybės arba asmens duomenų paskelbimas pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą yra neproporcingas arba paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, ji gali nuspręsti atidėti paskelbimą, neskelbti informacijos apie taikytas poveikio priemones arba skelbti ją nuasmeninusi. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. “

7. Papildyti 205

straipsnį 10 dalimi: „

10. Kai

sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo skundžiamas teismui, priežiūros institucija nedelsdama apie tai ir apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje. Taip pat skelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis paskelbtas sprendimas taikyti poveikio priemonę. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. “

8. Papildyti 205

straipsnį 11 dalimi: „ 11.

Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę ir nustatydama baudos dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

• 1) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
• 2) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
• 3) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas

pagal atsakingo fizinio asmens metines pajamas arba pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą;

• 4) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei

juos galima nustatyti, dydį;

5) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

• 6) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su priežiūros

institucija lygį;

• 7) priemones, kurių atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ėmėsi

siekdamas išvengti pakartotinio pažeidimo;

• 8) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bet kokius anksčiau padarytus pažeidimus.

“

9. Papildyti 205

straipsnį 12 dalimi: „

12Priežiūros institucija,

spręsdama dėl efektyvios poveikio priemonės taikymo už pažeidimus vykdant tarpvalstybinę veiklą, glaudžiai bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros ir kitomis institucijomis. “

74 straipsnis. 208

straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 208 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

2. Pakeisti 208 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

3. Papildyti 208 straipsnį 4¹

dalimi: „⁴

1. Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

1)  juridiniams asmenims – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda;

2)  juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims – iki

asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.

Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. “

5. Papildyti 208 straipsnį 4³

dalimi: „⁴

3. Jei dėl pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 4¹ dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. “

6. Papildyti 208 straipsnį 4⁴

dalimi: „⁴

4. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. “

75 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.

Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui) , priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.“

76 straipsnis. 210 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„210 straipsnis. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės

draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsisteigusių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Kitos Europos

ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi draudėjų informavimo ir kitų veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymo reikalavimų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę:

1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo įsteigto filialo;

2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinime;

4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;

5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje. 3.

3Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui:

1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;² 3 ) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;³ 4 ) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonei baudą (šio įstatymo 208 straipsnis);

5) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje. 4. Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, teikiantis paslaugas ar įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia jam taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti. 5.

5. Jeigu

paaiškėja, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos arba jų nebuvo imtasi ir draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas toliau vykdo veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui , priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui), priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. 4. 6. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo filialui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant pranešama kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir Komisijai . 7.

7. Jeigu kitos

Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija gali susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija, kad priežiūros institucija vykdytų kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. 8. Priežiūros institucija, informavusi buveinės valstybės priežiūros instituciją, gali taikyti visas būtinas šiame įstatyme numatytas priemones, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų teises, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo produktų platintojo veikla yra visiškai ar daugiausia susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir jis Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve tik siekdamas išvengti teisės aktų nuostatų, kurios būtų taikomos, jei draudimo produktų platintojo gyvenamoji vieta ar registruota buveinė būtų Lietuvos Respublikoje, taikymo ir kai jo veikla galėtų pažeisti vartotojų teises Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija dėl šio klausimo taip pat gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. “⁷⁷ straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų produktų platinimo veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais;“. 78 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „1.

Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo priežiūros ir jos reglamentavimo tobulinimo klausimais.“

2. Papildyti 214

straipsnio 3 dalį 3 punktu:

• 3) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta Europos Parlamento ir direktyvoje (ES) 2016/97. “

3. Papildyti 214

straipsnio 5 dalį 13 punktu: „

13) tuo pačiu metu, kai viešai paskelbia pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą apie poveikio priemonę; kasmet apibendrintai apie visas už draudimo produktų platinimo veiklos pažeidimus taikytas poveikio priemones; Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie visas poveikio priemones, kurios nebuvo paskelbtos vadovaujantis šio įstatymo 205 straipsnio 9 dalimi, ir apie skundus dėl sprendimų taikyti poveikio priemones ir šių skundų rezultatus; “. 4. Papildyti 214 straipsnio 5 dalį 14 punktu: „

• 14) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta direktyvoje (ES) 2016/97. “

79 straipsnis. 216 straipsnio pakeitimas

Papildyti 216 straipsnį 2¹ dalimi: „²

1. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkai ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įsisteigdami ar vykdydami draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą trečiosiose valstybėse. “

80 straipsnis. 222

straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Šiame įstatyme eurais nurodytus dydžius, kurių indeksavimas numatomas Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat šio įstatymo

126 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį

indeksuoja priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostato , jei Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip .“

81 straipsnis. Priedo

pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios

priedo 8 punktą. 8. 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 330). 2. Papildyti priedą 17 punktu: „

172016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų

platinimo (OL 2016 L 26, p.19). “ 82 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus, šio

įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. vasario 23 d. 2. Lietuvos bankas iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Nuo

2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio įstatymo 39 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo  veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. “

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

išduotas draudimo brokerio pažymėjimas įsigaliojus šiam įstatymui laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą. 6.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 23 d. privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės 2018 m. vasario 23 d. įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 m. vasario 23 d. draudimo brokerių įmonių licencijos pripažįstamos netekusiomis galios. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normas. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-03-27 · oficialus registras ↗

Projekto XIIIP-1513(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYM O NR. IX-1737 pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m.                           d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.“

2Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus ir reglamentuoja šią veiklą. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus šiame įstatyme nurodytus santykius.“

3Papildyti 1 straipsnį 10 dalimi:

„

10Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„¹

1Atlygis už draudimo produktų platinimo veiklą (toliau – atlygis) – už draudimo produktų platinimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, mokėjimai ar kitoks atlygis, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą ar kitą finansinį ar nefinansinį pranašumą ar paskatą.

“

2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 2.

Buveinės valstybė:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra prisiėmusios įsipareigojimus draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

3) teikiant perdraudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

4) teikiant draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo ar perdraudimo tarpininko registruotoji arba pagrindinė buveinė , kai tarpininkas yra juridinis asmuo, ir Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra tarpininko gyvenamoji vieta, kai tarpininkas yra fizinis asmuo .“

3. Papildyti 2 straipsnį 11¹

dalimi: „¹¹

1. Draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. “

4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį

ir ją išdėstyti taip: „15.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupė – grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita šio straipsnio⁵⁴ dalyje numatytais ryšiais, arba grupė, kuri sudaryta remiantis sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, įskaitant savidraudos arba kitas panašias asociacijas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) viena iš įmonių, centralizuotai koordinuodama veiklą, daro lemiamą poveikį kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus (centralizuotai koordinuojanti veiklą įmonė laikoma patronuojančiąja įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis);

2) ryšių užmezgimas ir nutraukimas siekiant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų tikslų iš anksto patvirtinamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos.“

5. Pakeisti

2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Draudimo priežiūros institucija

• institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą. Lietuvos

Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas.“

6. Papildyti 2 straipsnį 25¹

dalimi: „²⁵

1. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL 2014 L 352, p. 1).

1). Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas neapima:

1) šio įstatymo

7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms draudimo grupėms priskirtinų ne gyvybės

draudimo produktų;

2) gyvybės draudimo sutarčių, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik dėl mirties arba darbingumo netekimo dėl sužalojimo, ligos ar negalios;

3) pensijų produktų, kurių pirminė paskirtis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

4) profesinių pensijų produktų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas;

5) tam tikrų pensijų produktų, kai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba produkto teikėjo.

ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti

produktų platintojas – draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos

Draudimo produktų platintojo rekomendacija (toliau – rekomendacija) – draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva. “

10. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį

ir ją išdėstyti taip: „29. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką . Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas. “

11. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 30 dalį. 30. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudėjo draudimo apsaugos poreikius ir teikiant informaciją apie draudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. 12. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šiame įstatyme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte.“

13. Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį

ir ją išdėstyti taip: „36. Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje teikiamos paslaugos, – teikiant draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ne šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialas; teikiant perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kita nei buveinės valstybė, kurioje neįsteigus filialo vykdoma perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla.“

14. Papildyti 2 straipsnį 42¹

dalimi: „⁴²

1. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla.

Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla. “

15. Papildyti 2

straipsnį 42² dalimi: „⁴²

2. Investavimo kryptis – visuma investicinių priemonių, kurias draudiko siūlymu pasirenka draudėjas, sudarantis gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį. “

16. Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį

ir ją išdėstyti taip: „44. Įsisteigimo teisė – teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą.“

17. Papildyti 2 straipsnį 61¹

dalimi: „⁶¹

1. Papildomos draudimo veiklos tarpininkas – asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę, kurios apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p.

648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą ir kurio platinami draudimo produktai papildo prekę ar paslaugą, bet neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės draudimo rizikos, nebent šis draudimas papildytų to asmens pagrindinės profesinės

laikmena – priemonė, kuria sudaroma galimybė draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama, prireikus atgaminama nepakitusi ir tokią galimybę jis turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį. “

19. Papildyti 2 straipsnį 66¹

dalimi: „⁶⁶

1. Perdraudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, įskaitant veiklą, kurią perdraudimo įmonė vykdo be perdraudimo tarpininko pagalbos, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti perdraudimo sutartis, siūloma sudaryti perdraudimo sutartis ar atliekamas kitas su perdraudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos perdraudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką.

Perdraudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį;

• 2) vien tik

perdraudžiamųjų įvykių administravimas,  žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti perdraudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas perdraudimo tarpininkams, perdraudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį, ar vien informacijos apie perdraudimo produktus, perdraudimo tarpininką, perdraudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį. “

20. Papildyti 2 straipsnį 66²

dalimi: „⁶⁶

2. Perdraudimo produktų platintojas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo produktų platinimo veiklą. 21. Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė. “

22. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 68 dalį. 68.

68. Perdraudimo

tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudiko ar perdraudiko poreikius ir teikiant informaciją apie perdraudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas. 23. Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudiko ar perdraudiko perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus

„Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“

nario.“

24. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 71 dalį. 71. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovaujantis jų interesams. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovauja jų interesams šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.

25Pakeisti 2 straipsnio 81 dalį ir ją išdėstyti taip:

„81. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus filialo, draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą neįsteigus filialo arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo.“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą produktų platinimą , konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą kėlimą , nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.“

2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti ems subjekta i ms, su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai vykdantiems kitos draudimo įmonės produktų platinimo veiklą, taikomi šiame įstatyme draudimo agentams nustatyti reikalavimai .“ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą kėlimą , nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.“ 5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai;

1) 2) draudimo agentai: Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės ( draudimo agentų įmonės ) ir draudimo agentai ( fiziniai asmenys ) , kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai ;

2) 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės : akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją.

Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai ;

4) papildomos draudimo veiklos tarpininkai;

3) 5) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

4) 6) trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 3. Draudimo įmonėms ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugomis.“ 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi: „ 5.

Priežiūros institucija, vertindama asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija apie vertinamų asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį. “

7 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, jei tai pažymėta draudimo veiklos licencijoje. Draudikas, vykdantis privalomąjį draudimą, privalo, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, sudaryti draudimo sutartį su draudėju. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teisme.“

8 straipsnis. 16

straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Jeigu kyla

įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalaus kapitalo reikalavimas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, priežiūros institucija privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ar kitas kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

9 straipsnis. 22

straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „ 6.

Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo  įmonės filialas privalo užtikrinti , kad jos darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, atitiktų šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį , o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti . Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nustato, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir vidaus procedūras, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis. Be to, draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas paskiria asmenį, atsakingą už nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „

19. Kilus

įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar į kitą priežiūros instituciją kompetentingas institucijas

Valstybės saugumo departamentas ir kita priežiūros Kompetentinga institucija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami pateikti jai turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą priežiūros institucijos atliekamam įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui reikalingą informaciją.“

11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato draudimo įmonės draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems draudimo tarpininkams, ypač daug dėmesio skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas;“. 12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų, draudimo ar perdraudimo įmonės įstatų, įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, vadovo įsakymų ir kitų vidaus teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą ir patarimą valdybai atitikties šiam įstatymui ir pagal

2009 m. lapkričio 25

d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB) priimtiems kitiems teisės aktams klausimais;“.

13 straipsnis. 29

straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai arba stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai. Stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais valdyba , kuri nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų atlikti įgyvendinti . Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos valdybai. “

14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitim us ą pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“

15 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudimo ar perdraudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius.

Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties ar ba yra pagrindas abejoti audito įmonės ar jos paskirto auditoriaus nepriklausomumu nuo audituojamos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę ar jos paskirtus auditorius.“

16 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės

valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų

kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

17 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine

kalba , arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

18 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁷⁶ straipsnis. Kalba Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių , o jei dokumentus teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija ar draudimo įmonė, – ir (ar) anglų kalb a omis .“

19 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Jeigu kyla

įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar kitas priežiūros kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

20 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis.

Informacija apie pasikeitimus ir leidimo filialo veiklai pakeitimas Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai , o ši, kai keičiasi leidime filialo veiklai nurodyti duomenys, pakeičia leidimą filialo veiklai. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo filialo veiklai pakeitimo priima per vieną mėnesį nuo informacijos apie pasikeitimus gavimo dienos. “

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 90¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 90¹ straipsniu: „⁹⁰¹ straipsnis. Pareiga elgtis geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais

1. Draudimo

produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais. 2. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią savo darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, atlyginimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią darbuotojai galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą. “

22 straipsnis. Įstatymo papildymas 90²

straipsniu Papildyti Įstatymą 90² straipsniu: „⁹⁰² straipsnis. Pareiga vengti interesų konflikto 1.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, privalo įgyvendinti ir taikyti organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į draudiko ar draudimo tarpininko vykdomą veiklą, teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas ir asmens, teikiančio šias paslaugas, tipą (draudikas ar draudimo tarpininkas). 2. Draudikas ir draudimo tarpininkas privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatyti teikiant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo paslaugas galintys kilti interesų konfliktai tarp tų draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų. 3. Jeigu priemonės, kurių draudikas ar draudimo tarpininkas ėmėsi vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta žalos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesams prevencija, draudikas ar draudimo tarpininkas, prieš pradėdamas teikti draudimo ar draudimo produktų platinimo paslaugas, turi aiškiai atskleisti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui interesų konflikto pobūdį ar priežastis. Ši informacija turi būti pakankamai išsami pagal draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo veiklos pobūdį, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, kuriam ji pateikiama, galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo paslaugų teikimo veiklos, dėl kurios kyla interesų konfliktas. Šioje dalyje numatyta informacija turi būti pateikta patvariojoje laikmenoje. “

23 straipsnis. Įstatymo papildymas 90³

Skatinimo priemonės

1. Laikoma, kad

draudikas arba draudimo tarpininkas nevykdo šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje ir⁹⁰² straipsnyje nustatytų pareigų, jeigu jie, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba teikdami susijusias papildomas paslaugas, moka atlygį tretiesiems asmenims, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, arba gauna atlygį iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, išskyrus atvejus, kai atlygis:

1) neturi neigiamo poveikio teikiamų draudimo paslaugų kokybei ir

2) netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. 2. Išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atlygio pobūdį turi būti suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama draudėjui prieš pradedant teikti draudimo produktų platinimo paslaugas. Draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi informuoti draudėją apie mokėjimų ar naudos, kai mokėjimai atliekami ar nauda gaunama, perleidimą draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Informacija apie draudiko mokėjimus ar naudą draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui šioje dalyje nurodytomis sąlygomis atskleidžiama draudėjui visais atvejais. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas platinti arba yra būtini platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su draudiko arba draudimo tarpininko priežiūra susijusias išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. “

24 straipsnis. Įstatymo papildymas 90⁴

straipsniu Papildyti Įstatymą 90⁴ straipsniu: „⁹⁰⁴ straipsnis. Pareiga valdyti investavimo kryptis geriausiomis sąlygomis 1.

Draudikas, įgyvendindamas investavimo krypties valdymo funkciją, turi efektyviai valdyti investavimo kryptis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Draudikas neturi teisės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jeigu ši paslauga nėra teikiama. 2. Draudikas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, pagal kurią draudėjų pasirinktos investavimo kryptys būtų valdomos draudėjams, apdraustiesiems arba naudos gavėjams geriausiomis sąlygomis. 3. Draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai. 4. Draudikas privalo nuolat stebėti ir analizuoti, ar investavimo krypčių valdymo politika veiksminga, o nustatęs jos trūkumų – nedelsdamas juos ištaisyti. Draudikas privalo peržiūrėti investavimo krypčių valdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimas, galintis paveikti draudiko gebėjimą pasiekti draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui geriausią rezultatą. 5. Draudikas privalo veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis investavimo krypčių valdymo politikos. “

25 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Informacija draudėjui

1. Visa informacija, kurią draudimo

ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas Draudimo ar perdraudimo įmonė , kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. “

2. Prieš ne gyvybės draudimo

sutarties sudarymą , išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo suteikti draudėjui

• fiziniam asmeniui raštu pateikti :

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas . ;

3) informaciją, ar teikiama rekomendacija dėl parduodamų draudimo produktų;

4) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas, – informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį;

5) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, –informaciją apie draudimo tarpininko gaunamo atlygio pobūdį.

Jei draudėjas už draudimo produkto platinimo paslaugas atlygį moka tiesiogiai draudimo tarpininkui, draudėjui turi būti pateikiama informacija apie šio atlygio dydį, o kai atlygio dydis negali būti nustatytas, – informacija apie jo apskaičiavimo metodą;

6) draudiko parengtą draudimo produkto informacinį dokumentą. 3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui

• fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 2 dal yje ies

1 ir 2 punktuose

nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą apie kiekvieną tokį mokėjimą. 4. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius. 5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus. 6.

6. Tais

atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis. 7. Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas rašytinis informacijos pateikimas, laikoma, kad šis reikalavimas yra išlaikytas, jei, iš anksto suderinus ir aptarus individualiai, informacija pateikiama elektroniniu paštu, faksu ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, suteikiančiais galimybę įrodyti informacijos pateikimo faktą. Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato

Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija. “

26 straipsnis. Įstatymo papildymas 93¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 93¹ straipsniu: „⁹³¹ straipsnis. Informacijos pateikimo sąlygos

1. Šiame skyriuje numatyto

informacijos teikimo raštu atvejais, taip pat šio įstatymo 158² straipsnyje nustatytais atvejais informacija turi būti pateikiama:

1) atspausdinta popieriuje;

2) suprantamai, aiškiai ir tiksliai;

3) valstybine kalba arba kita kalba, jei dėl jos susitaria šalys ir jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui;

4) nemokamai. 2. Informacija gali būti pateikiama ne atspausdinta popieriuje, bet patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, jei yra visos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos. Kai informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prašyti tą informaciją jam pateikti atspausdintą popieriuje nemokamai. 3.

3. Informacija gali būti

pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pasirinkti informacijos pateikimo formą ir jis pasirinko patvariąją laikmeną (išskyrus popierių). 4. Informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jeigu ji adresuojama asmeniškai draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo sutinka, kad ta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

3) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir interneto svetainės nuoroda, kur galima susipažinti su ta informacija;

4) užtikrinama, kad ta informacija interneto svetainėje būtų prieinama tiek laiko, kiek draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali pagrįstai reikėti su ja susipažinti. 5.

5. Tais

atvejais, kai draudimo produktai platinami pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, kartu taikomi ir įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nuostatos. Tokiais atvejais, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenka gauti išankstinę informaciją patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), informacija pagal šios straipsnio 1 ir 2 dalis jam pateikiama nedelsiant, sudarius draudimo sutartį. “

27 straipsnis. Įstatymo papildymas 115¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „¹¹⁵¹ straipsnis. Draudimo sutarties mokesčių, skirtų draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarčių sudarymu, padengti, išskaičiavimas

1. Draudimo

sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, mokesčius, skirtus draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarties sudarymu, padengti, draudikas privalo lygiomis dalimis išdėstyti ir išskaičiuoti iš mokamų draudimo įmokų per ne trumpesnį negu 3 metų laikotarpį nuo draudimo sutarties sudarymo arba per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis trumpesnis negu 3 metai. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma draudimo sutartims, pagal kurias draudimo įmokos mokamos periodiškai, ir netaikoma, kai draudėjo mokamos įmokos yra vienkartinės. “

28 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo raštu pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 93 straipsnio 2 dal yje ies 1–5 punktuose nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:

1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus draudimo sutarties terminus;

3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 124 straipsnyje nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;

6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;

• 8) 7)

esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką;

• 9) 8)

nuorodą į draudiko mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, sudarydamas sąlygas draudėjui be kliūčių gauti šią informaciją. 9) priežiūros institucijos nustatyta tvarka visus draudimo sutarties mokesčius, išreikštus ir absoliučiąja pinigų suma, kai sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu “. 2. Pakeisti 116 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, taikytų draudimo sutarties mokesčių dydį , jei kai sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.“

29 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi:

„

3Apskaičiuojant išperkamąją sumą, sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 procentams sukaupto kapitalo vertės  ir negali būti didesnis negu 50 eurų.

“

2Buvusią 126 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 30 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAI PRODUKTŲ PLATINIMAS

“. 31 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„158 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas 1.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams asmenims , teikiantiems draudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) draudimo sutartis reikalauja žinoti tik šio asmens teikiamos draudimo apsaugos pobūdį;

2) draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;

3) draudimo sutartimi nedraudžiama civilinės atsakomybės rizika;

4) pagrindinė asmens, teikiančio draudimo tarpininkavimo paslaugas, ūkinė komercinė veikla, iš kurios gauta daugiau kaip 50 procentų pajamų per praėjusius finansinius metus, yra kita negu draudimo tarpininkavimas;

• 5) 1)

siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta asmens prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo siūlomoms prekėms ar paslaugoms arba su jomis susijusi, kai draudimo apsauga skirta siūlomų prekių sugedimo, sugadinimo ar sunaikinimo arba nepasinaudojimo paslauga rizikoms ; arba bagažo sugadinimo, sunaikinimo ar kitoms rizikoms, susijusioms su asmens siūloma kelione, net jei draudimo sutartis sudaroma dėl mirties ar civilinės atsakomybės rizikų, kurios yra papildomos pagrindinių su siūloma kelione susijusių draudimo rizikų atžvilgiu užsakyta iš to paslaugų teikėjo

ir visas draudimo sutarties terminas, apskaičiuotas įtraukiant galimus automatinio sutarties termino pratęsimo (kai sutarties terminas pratęsiamas draudėjui nepareiškus ketinimo ateityje nesinaudoti teikiama draudimo apsauga) atvejus, yra ne ilgesnis kaip 5 metai . Ši suma apskaičiuojama kaip metinė, taikant pro rata principą. 2. Šio skyriaus nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikomos, kai draudimo produktu papildomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos papildomo draudimo veiklos tarpininko teikiamos paslaugos ir šių paslaugų teikimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, o mokamas draudimo įmokos dydis vienam asmeniui neviršija 200 eurų. 3.

3. Draudikas,  savo

draudimo produktus platinantis per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį šio skyriaus nuostatos netaikomos, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, kuria siekiama atsižvelgti į draudėjo poreikius ir reikalavimus ir siekiama laikytis šio įstatymo 90¹ straipsnyje,

93 straipsnio 1 dalyje ir 158⁴

straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat kad prieš sudarant sutartį draudėjui būtų pateiktas šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimo produkto informacinis dokumentas ir suteikta ši informacija:

1) draudimo įmonės pavadinimas ir adresas;

2) skundų nagrinėjimo ir atsakymo pareiškėjams teikimo tvarka. 4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnių nuostatos. “

32 straipsnis. Įstatymo papildymas 158¹

straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai

1. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir tobulinti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus.

Detalius šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus  šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2.

2. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) negali vykdyti veiklos, jeigu:

1) jie pripažinti kaltais dėl sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo, jeigu jų teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;

2) jiems per paskutinius 10 metų buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla . 3. Siekdamos įsitikinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti šių asmenų  darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos  draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. 4. Vertindama asmenų atitiktį šio straipsnio reikalavimams, priežiūros institucija prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija. “

33 straipsnis. Įstatymo papildymas 158²

straipsnis. Draudimo produktų platinimo sąlygos 1.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis iš draudėjo gauta informacija, turi tiksliai nustatyti to draudėjo reikalavimus ir poreikius ir suprantama forma pateikti draudėjui objektyvią informaciją apie draudimo produktą, kad draudėjas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Bet kuri pasiūlyta draudimo sutartis turi atitikti draudėjo reikalavimus ir poreikius. Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią draudimo sutartį teikiama rekomendacija, draudimo produktų platintojas turi pateikti draudėjui asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų draudėjo poreikius ir reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir draudėjo tipą (vartojimo sutartį sudarantis asmuo, privalomojo draudimo sutartį, kurios sąlygos nustatytos teisės aktuose, sudarantis asmuo ir pan.). 3. Kai draudimo brokerių įmonė informuoja draudėją, kad ji teikia rekomendaciją remdamasi sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, ji turi teikti rekomendaciją atlikusi pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų, vadovaudamasi profesionalumo kriterijais, draudėjui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius atitinkančią draudimo sutartį. 4. Draudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, kai atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija neteikiama, kai sudaroma didelės draudimo rizikos draudimo sutartis, o sudarant sutartį dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto neteikiama profesionaliam klientui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. “

34 straipsnis.

straipsnis. Draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimas

1. Prieš sudarydamas

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 93¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jeigu draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas šią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto po draudimo sutarties sudarymo, kai yra abi šios sąlygos:

1) draudėjas yra pateikęs savo sutikimą dėl tokio rekomendacijos pateikimo būdo;

2) draudikas ar draudimo tarpininkas suteikė galimybę draudėjui atidėti draudimo sutarties sudarymą, kad rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio draudimo produkto tinkamumo draudėjas galėtų gauti prieš draudimo sutarties sudarymą. 3.

3. Prieš sudarydamas

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija neteikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas. 4. Draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nustatęs, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nepriimtinas draudėjui, apie tai turi įspėti draudėją. 5. Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui. 6. Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 158⁴ straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą  ar priimtinumą draudėjui. 7. Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Šie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko sutartinių santykių dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos. 8.

8. Draudikas ar

draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, patvariojoje laikmenoje pateikti draudėjui ataskaitą, kurioje nurodytos jam suteiktos paslaugos ir išlaidos, susijusios su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. 9. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą draudėjui, į šio straipsnio 8 dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio

1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju. 10. Šiame

straipsnyje nurodyta informacija neteikiama profesionaliam klientui , kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. “

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁴

straipsnis. Draudimo produktų platinimo kartu su kitais produktais reikalavimai

1. Kai draudimo

produktas siūlomas kartu su papildomai teikiamu ne draudimo produktu ar paslauga kaip produktų ar paslaugų paketo (toliau šiame straipsnyje – paketas) arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas privalo informuoti draudėją, ar skirtingas paketo ar susitarimo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai, ir, jeigu taip, pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą, taip pat atskirus duomenis apie kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius. 2.

2. Kai yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir rizika arba draudimo apsauga, atsirandanti dėl draudėjui siūlomo paketo ar susitarimo, skiriasi nuo rizikos, susijusios su atskiromis paketo ar susitarimo sudedamosiomis dalimis, draudimo produktų platintojas privalo pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą ir nurodyti, kaip jų tarpusavio sąveika pakeičia riziką arba draudimo apsaugą. 3. Kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su preke ar paslauga, kuri nėra draudimas, kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas turi pasiūlyti draudėjui galimybę šią prekę ar paslaugą nusipirkti atskirai. Ši dalis netaikoma, kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su investicine paslauga ar veikla, apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kredito sutartimi, apibrėžta Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, arba mokėjimo sąskaita, apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 4. Pagal šį straipsnį nedraudžiama platinti draudimo produktų, kurie suteikia draudimą nuo įvairių rūšių rizikos (išduoti kelių rūšių rizikos draudimo liudijimus). 5. Šio straipsnio

1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais draudimo produktų platintojas turi nustatyti draudėjo

reikalavimus ir poreikius, susijusius su draudimo produktais, kurie yra paketo arba to paties susitarimo sudedamoji dalis. 6. Priežiūros institucija turi teisę uždrausti draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip paketo arba to paties susitarimo sudedamąją dalį, kai gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims. “³⁶ straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁵

straipsnis. Draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai 1.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo nustatyti draudimo produktų patvirtinimo tvarką, kuri apimtų naujų draudimo produktų patvirtinimo procesus ir esamų draudimo produktų esminio koregavimo procesus. Prieš pateikdama rinkai bet kokį draudimo produktą ar platindama jį draudėjams, draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas prižiūri, vykdo ir peržiūri šioje dalyje nurodytus  procesus. 2. Draudimo produkto patvirtinimas turi būti proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį. Šio proceso metu turi būti nustatyta konkretaus draudimo produkto tikslinė rinka ir įvertinta visa numatytai tikslinei rinkai būdinga rizika. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi užtikrinti, kad produkto platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, ir imtis visų veiksmų užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje. 3. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi išmanyti draudimo produktus, kuriuos ji siūlo ar kuriais ji prekiauja, ir reguliariai juos peržiūrėti, atsižvelgdama į visus esminį poveikį rizikai, kuri gali kilti numatytoje tikslinėje rinkoje, galinčius daryti veiksnius, siekdama įvertinti bent tai, ar draudimo produktas vis dar atitinka numatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar tinka. 4.

4. Draudimo

įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, visiems draudimo produktų platintojams privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodyti numatytą draudimo produkto tikslinę rinką. 5. Draudimo produktų platintojas, konsultuojantis dėl draudimo produktų arba siūlantis produktus, kurių jis nesukūrė, privalo imtis reikiamų priemonių, kad gautų šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką. 6. Šio straipsnio reikalavimai taikomi nepažeidžiant kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, draudimo produkto tinkamumu ar priimtinumu, interesų konflikto nustatymu, valdymu ir skatinimo priemonėmis. 7. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi draudimo produktams dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

straipsnis. Draudimo tarpininkų registracija

1. Teisę verstis

draudimo brokerių įmonės veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2. Teisę verstis draudimo agento  veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priima sprendimą įrašyti jį į draudimo agentų sąrašą. 3. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą įgyvendinęs įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus asmuo įrašomas neribotam laikui. 5. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 6.

6. Kiekviena

draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas savo interneto svetainėje skelbia jiems atstovaujančių draudimo agentų sąrašą, kuriame nurodomas draudimo agentų įmonės pavadinimas, kodas ir (ar) draudimo agento (fizinio asmens) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija. 7. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus draudimo agentų sąrašus. 8. Pasikeitus šio straipsnio¹ ir² dalyse nurodytų sąrašų duomenims, atitinkamai priežiūros institucija ar draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo padaryti sąrašų pakeitimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasikeitusius duomenis gavimo. 9. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo, paskutinius 12 mėnesių nebevykdantis draudimo produktų platinimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 12 mėnesių nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai arba draudimo įmonei. 10. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti sąrašai tvarkomi priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 11. Draudimo brokerių įmonės registracijos forma gali būti užpildoma naudojantis priežiūros institucijos įdiegta internetine registracijos sistema. “

38 straipsnis. 159 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 159

straipsnį. 159 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija

1. Draudimo

brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą licenciją. 2.

2. Draudimo

brokerių įmonės veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) ;

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , ketinančiai vykdyti draudimo brokerių įmonės veiklą;

3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo brokerių įmonės veiklą. 3. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama neribotam laikui. 5. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei ir negali būti perleista kitam asmeniui. 6. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina priežiūros institucija. 7. Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o kai draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo. Apie draudimo brokerių įmonės įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. 8. Priežiūros institucija pagal Juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą, šios licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. 9. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 39 straipsnis.

39 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „160 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimas

Įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarka

1. Per

4 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją

ir visų dokumentų, nurodytų Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, gavimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą, turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir atitikti šio įstatymo 161 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse ir 162 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą, jo planuojama veikla turi tinkamai apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems neturi būti taikomas apribojimas

vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir apie priimtą sprendimą šį asmenį informuoja per 3 mėnesius nuo asmens prašymo ir visų dokumentų bei informacijos, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, gavimo dienos. 2.

2. Kreipiantis

dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą pateikiama:

1) prašymas įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą;

2) informacija ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, jos priežiūros ir valdymo organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir kad šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys atitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą

pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) informacija apie prašymą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenys, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) informacija apie naudojamas draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugos priemones, nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje;

5) profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, liudijimas;

6) veiklos planas, kuriame aprašytos ketinamos teikti paslaugos, planuojamas asmenų, kuriems ketinama teikti paslaugas, skaičius, apyvarta, įmonės vidaus struktūra, veiklos teritorija, nurodomas ketinamų įdarbinti draudimo brokerių skaičius ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos priemonės;

7) dokumentas, kuriuo patvirtinamas valstybės rinkliavos sumokėjimas. 2. 3.

3. Priežiūros

institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir jeigu šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; .

Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir jeigu šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; . 8) draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio įstatymo 161 straipsnio 4 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

• 9) nesumokėta

valstybės rinkliava už draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą.

4. Priežiūros

institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 5. Draudimo brokerių įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant ją į draudimo brokerių įmonių sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

40 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1Joks kitas juridinis asmuo,

išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti šie žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip

15 000

18 750

eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip

15 000

18 750

eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne

įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo , perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos šiems asmenims išmokėti. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 5. 7 .

7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios institucijos nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją . 9. Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “

41 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas ir pareiga užtikrinti draudimo brokerių tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų laikymąsi

1. Draudimo

brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys draudimo brokeriai būtų nepriekaištingos reputacijos, atitiktų šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

42 straipsnis.

163 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 163 straipsnį

. 163 straipsnis. Draudimo brokerių įmonių

nepriklausomumas

1. Draudimo

brokerių įmonė yra nepriklausoma draudimo tarpininkė, turinti teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo. 3. Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pačias ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašias draudimo paslaugas. 4. Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 5. Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6.

6Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje. 43 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„164 straipsnis. Licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo

1Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė:

išbraukia iš draudimo brokerių įmonių sąrašo draudimo brokerių įmonę, kuri:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako licencijos pateikia prašymą išbraukti ją iš šio sąrašo ;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos per 12 mėnesių nuo įrašymo į draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo įmonių sąrašą dienos ;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos ilgiau kaip⁶ 12 mėnesi ų us . 2. 3. Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo dienos priežiūros institucija priima S s prendim as ą išbraukti panaikinti draudimo brokerių įmonę įmonės veiklos licencijos galiojimą iš draudimo brokerių įmonių sąrašo. Šis sprendimas privalo būti išsamiai motyvuotas.

Priežiūros institucija A a pie priimtą sprendimą ir jo motyvus priežiūros institucija praneša privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei. 3. Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas asmuo (ir jo dalyvis) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbraukta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. “

44 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Draudimo brokeri s ų kvalifikacinis egzaminas ir kitos draudimo brokerių veiklos sąlygos

1. Draudimo

brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu. 2. Draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. Draudimo brokerių kvalifikacin ius į egzamin us ą rengia Draudimo brokerių rūmai priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos jų pasitelktas trečiasis asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato kvalifikacinio egzamino tvarka nustatyta šiame įstatyme, priežiūros institucija institucijos ir Draudimo brokerių rūmų teisės aktuose . Draudimo brokerių rūmų sprendimai, pažeidžiantys draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinio egzamino vykdymą perdavė trečiajam asmeniui. 2. Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą.

Draudimo brokerių rūmai draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. 3. Draudimo brokerių kvalifikacinis egzaminas rengiamas kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. 4. Priežiūros institucija išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. . Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami priežiūros institucijos interneto svetainėje. Draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmu nariu. Draudimo brokeris turi būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jam neturi būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. 5. Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą Draudimo brokerių rūmai ir jų pasitelktas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Draudimo brokerių rūmai privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Draudimo brokerių rūmai kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie draudimo brokerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau. 6.

6. Draudimo

brokerių rūmai savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus –  per metus įvykusių draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. 5. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu

jis ilgiau kaip 12 mėnesių šios veiklos nebevykdo;

• 4) jeigu po įrašymo į draudimo brokerių sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų

atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į šį sąrašą;

• 5) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos;

• 6) Draudimo brokerių rūmų siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į Draudimo brokerių

garbės teismo sprendimą;

• 7) šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais. 6. Priežiūros institucija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio

įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje. 7. Išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo. 8.

8. Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti

surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo. 7. 9. Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu produktų platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje. 10. Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso. “

45 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys,

išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerių kvalifikacinį egzamin us ą , turintys nepriekaištingą reputaciją įrašyti į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą, turintys draudimo brokerio pažymėjimą ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus , išskyrus šio įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį .“

46 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo

brokerių rūmų narių

1. Draudimo brokeris

, kurį priežiūros institucija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka :

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu;

4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 2. Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo.

Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų nariu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių. “⁴⁷ straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„171 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų funkcijos

Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) atsižvelgdami į

priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

• 4) tvirtina

draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino programą ir vertinimo metodiką, nustato egzamino laikymo ir mokėjimo už jį tvarką, organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir egzaminuoja draudimo brokerius arba perduoda draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino vykdymą trečiajam asmeniui organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą ;

• 5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo

brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

• 6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų

valandų skaičių;

• 5) 7)

sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

• 6) 8)

nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

• 9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus

priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

• 7) 10)

atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“

48 straipsnis.

Draudimo brokerių rūmų funkcijos Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) atsižvelgdami į

priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

• 4) tvirtina

draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino programą ir vertinimo metodiką, nustato egzamino laikymo ir mokėjimo už jį tvarką, organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir egzaminuoja draudimo brokerius arba perduoda draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino vykdymą trečiajam asmeniui organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą ;

• 5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo

brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

• 6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų

valandų skaičių;

• 5) 7)

sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

• 6) 8)

nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

• 9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus

priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

• 7) 10)

atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“⁴⁸ straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„175 straipsnis. Pagrindas iškelti draudimo brokeriui drausmės

bylą

1. Draudimo brokerių

rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla. 2.

2Per 30 dienų nuo Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.“

49 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „

1) tris narius draudimo brokerius, turinčius ne mažesnę kaip 3 metų patirtį draudimo tarpininkavimo produktų platinimo srityje, skiria visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas;“. 50 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas Pakeisti 177 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių.

vieną iš šių sprendimų:

1) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;

2) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo.

“ 51 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas Pakeisti 179 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pajamos už draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir suteiktas mokymo paslaugas;“. 52 straipsnis. VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIKLAUSOMI DRAUDIMO TARPININKAI AGENTAI

“. 53 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 182 straipsnis. Įrašymo į draudimo agentų sąrašą tvarka Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašas

1Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą.

Šiame sąraše , be kita ko, nurodomi

, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas, vardai, pavardės . 2. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę įrašyti draudimo agentų įmonę į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą tik patikrinę joje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeis draudimo tarpininkavimas, reputaciją ir kvalifikaciją, o įrašyti draudimo agentą į šį sąrašą – tik patikrinę jo reputaciją ir kvalifikaciją. Šie asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti. Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, turi atitikti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jam neturėtų būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą.

Asmuo, kreipdamasis dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui pateikia:

1) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą;

2) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinamas šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodytų asmenų tinkamumas ir pasirengimas;

3) informaciją apie prašymą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenis, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo agento veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą;

4) profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą arba informaciją apie šio įstatymo 183 straipsnyje nurodytų išimčių taikymą. 3.

3. Draudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas neturi teisės įrašyti asmens į draudimo agentų sąrašą, jeigu:

1) pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija;

2) šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo agento veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą;

4) draudimo agentas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir jam netaikomos šio įstatymo

183 straipsnyje numatytos išimtys. 4. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės

draudimo įmonės filialas, įrašę priklausomą asmenį į draudimo tarpininką į priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą, privalo jam išduoti priklausomam draudimo tarpininkui šį faktą patvirtinančią pažymą. 5. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 6. Draudimo agentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į draudimo agentų sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

54 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

183 straipsnis.

Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų profesinės civilinės atsakomybės draudimas

1Priklausomi draudimo tarpininkai Draudimo agentai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo tarpininkavimą produktų platinimo veiklą . Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 250 000 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos laiką. 2. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:

1) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas yra sudarę priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai ir draudimo apsauga pagal šią draudimo sutartį galioja visų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento veiklos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vardu ir dėl jų interesų laikotarpiu;

2) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, sudarydami sutartį su priklausomu draudimo tarpininku draudimo agentu , prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad priklausomi draudimo tarpininkai draudimo agentai , veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 4. Draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai privalo organizuoti profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, ir draudimo agentams.

“ 55 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„184 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų vykdoma draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų teis es ės ir pareig a o s vykdant draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą nustato mos rašytinė je sutart is yje su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu. Draudimo agentai privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis. 2. Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. 3. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 4.

4Draudimo įmoka, sumokėta priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui , laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas. 5. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams draudimo agentams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo produktų platinimo veiklos. 6. Draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai ar jų pasitelkti tretieji asmenys privalo organizuoti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytus profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (fiziniams asmenims).

“ 56 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„185 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų vykdomas tarpininkavimas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, vykdančioms įmonių, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje , produktų platinimas

1Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui , tarpininkaujančiam platinančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės įmonei , Lietuvos Respublikoje teikianči ai os paslaugas ar įsteigusi ai os filialą Lietuvos Respublikoje , draudimo produktus, taikomi tie patys reikalavimai , kaip ir tarpininkaujant platinant draudimo įmon ei ės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filial ui o draudimo produktus . 2.

2. Šio įstatymo

taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos priklausomus draudimo tarpininkus draudimo agentus . 3. Priežiūros institucija teikia rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, rekomendacijas dėl priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas , profesinio mokymo.“

57 straipsnis. 186 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „186 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenų viešumas

Išbraukimas

iš draudimo agentų sąrašo

1. Kiekviena

draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jiems atstovaujančių draudimo agentų, draudimo agentų įmonių ir jų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, sąrašo duomenis. 2. Priežiūros institucijos interneto svetainėje turi būti nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenis, o draudimo įmonių interneto svetainėse – nuorodos į priežiūros institucijos interneto svetainę. 3. Pasikeitus sąrašų duomenims, atitinkami pakeitimai draudimo įmonių ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų interneto svetainėse skelbiamuose sąrašuose privalo būti atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 4. Priežiūros institucija nustato, kokie priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenys yra skelbtini viešai. 1. Draudimo agentus  iš draudimo agentų sąrašo išbraukia į jį įrašiusi draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas. 2.

2. Draudimo

agentų išbraukimui iš draudimo agentų sąrašų mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos .“

58 straipsnis. Įstatymo papildymas 186¹

straipsnis. Papildomos draudimo veiklos tarpininkai Papildomos draudimo veiklos tarpininkams ir jų veiklai mutatis mutandis taikomi reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 182–186 straipsniuose nustatyti reikalavimai. “

59 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 187 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „187 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai

1. Subjektai, nurodyti šio

įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1,

2 ir

• 3

punkt e uose , taip pat 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialai turi teisę vykdyti perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija šios savo nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą. 2. Asmens įrašymui į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukimui iš šio sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 ir 164 straipsnių nuostatos. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje. Perdraudimo tarpininkas gali būti įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotas. Kai perdraudimo tarpininkas yra juridinis asmuo, jo priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o asmenys, įmonėje atsakingi už perdraudimo tarpininkavimo veiklos vykdymą, – nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti;

2) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje. 3.

3. Priežiūros

institucija turi teisę išbraukti perdraudimo tarpininką iš perdraudimo tarpininkų sąrašo:

1) rašytiniu perdraudimo tarpininko prašymu;

2) jeigu po įrašymo į šį sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta jį įrašyti į perdraudimo tarpininkų sąrašą;

3) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių perdraudimo tarpininkas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikuotu;

4) jeigu perdraudimo tarpininkas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kito nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdo, analogiško nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje;

5) jeigu perdraudimo tarpininkas pažeidžia jo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. “

60 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 188 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„188 straipsnis. Teisė teikti paslaugas ir įsisteigimo teisė

1. Draudimo

, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas ar steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją . :

1) juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą; ar fizinio asmens vardą ir pavardę, veiklos vietos adresą;

• 2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina teikti paslaugas,

pavadinimą;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo (arba) perdraudimo įmonių pavadinimus;
• 5) kokių draudimo grupių produktus turi teisę platinti. 2.

2. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis

steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

1) draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina steigti filialą, pavadinimą ir adresą, kuriuo galima įteikti dokumentus, šioje valstybėje;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo ar perdraudimo įmonių pavadinimus;

5) kokių draudimo grupių produktus turi teisę platinti;

• 6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus,

kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 162 straipsnio 1 dalies reikalavimams. 2. 3. Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje ar

2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , kuri pagal Komisijos pateiktus priežiūros institucijai duomenis ketina gauti tokią informaciją, ir , gavusi pastarosios patvirtinimą apie šios informacijos išsiuntimą tą pačią dieną gavimą, raštu praneša draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui , kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija gavo informaciją apie ketinimą vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . 4.

4. Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą, atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai turi pagrindo abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie šio atsisakymo priežastis. 3. 5. Draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus

, turi

teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio¹ ar 2 dalyje nurodytais būdais . po vieno mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš priežiūros institucijos gavimo arba nedelsdamas, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neketina gauti informacijos apie būsimą draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos iš priežiūros institucijos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. 6. Priežiūros institucija draudimo brokerių įmonių sąraše, perdraudimo tarpininkų sąraše, o draudimo įmonė draudimo agentų sąraše nurodo Europos ekonominės erdvės valstybes, kuriose draudimo arba perdraudimo produktų platintojai turi teisę teikti paslaugas arba yra įsteigę filialą.

Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios institucijos nustatyta tvarka apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiančius paslaugas ar įsteigusius filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse. 7. Apie numatomus informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, pakeitimus draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie numatomus pakeitimus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją. 4. 8. Priežiūros institucija keičiasi informacija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija apie draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms informaciją apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių,  draudimo agentų ar perdraudimo tarpininkų sąrašų . Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos. 9.

9Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, priežiūros institucija gali susitarti su šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kad ši institucija vykdytų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. Apie šį susitarimą priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos, praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

“ 61 straipsnis. VII skyriaus septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„

SEPTINTASIS SKIRSNIS KITŲ EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ DRAUDIMO

, IR

PERDRAUDIMO IR PAPILDOMOS DRAUDIMO VEIKLOS TARPININKŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE“

62 straipsnis. 189 straipsnio pakeitimas Pakeisti 189 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 189 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos formos Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.“ 63 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„190 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos pradžia 1.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai Kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje, šios informacijos gavimą nedelsdama patvirtina kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos jai išsiunčia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia ir reguliariai atnaujina Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. 2. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje gavę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus , taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje.

Jeigu kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priežiūros institucijos patvirtinimo apie informacijos gavimą dienos negauna informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, jie gali pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2. 3. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių nepriklausomi draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti tokį patį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, o priklausomi draudimo ir perdraudimo tarpininkai – profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas nustatytą šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje nustatytajam .“ 64 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„191 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veikla 1.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių d raudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 2. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių d raudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų. 3. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už nepriklausomo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą paslaugų teikimą . 4. Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams privalomus reikalavimus ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų agentų ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų , vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų agentų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas tarpininkavimas , ir draudimo agentų (fizinių asmenų), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) profesinio mokymo.“ 65 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „192 straipsnis.

Draudimo tarpininkų įmonės filialas

1. Trečiosios valstybės draudimo

tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialas turi teisę teikti draudimo produktų platinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje tik po to, kai trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į priežiūros institucijos tvarkomą trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą ir šis filialas įregistruojamas Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įregistravimo privalo pranešti priežiūros institucijai. Prieš įregistruodama filialą Juridinių asmenų registre, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonė privalo gauti priežiūros institucijos leidimą filialo veiklai. 3. 4. Trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų registravimui , draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filial j uose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams , tačiau atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus . 5. Trečiosios valstybės priklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų draudimo tarpininkavimo veiklai taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir Lietuvos Respublikos priklausomiems tarpininkams. 4.

4. Trečiosios

valstybės draudimo tarpininkų įmonė gali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos. 5. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė negali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu dėl trečiosios valstybės teisės aktų, taikomų fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumų įgyvendinant šiuos teisės aktus veiksminga priežiūra tampa neįmanoma. 6. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui. Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvos Respublikoje. 7. 3. Leidimų trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai išdavimo taisykles nustato priežiūros institucija. Priežiūros institucija detalizuoja dokumentų ir informacijos, kurie pateikiami kreipiantis dėl trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės registravimo, turinį, pateikimo formą ir tvarką. “

66 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 193 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „193 straipsnis. Leidimo filialo veiklai išdavimas Įrašymas į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių įrašymui į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 straipsnio nuostatos. “ 1.

Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai ir visų dokumentų, nurodytų leidimų filialo veiklai išdavimo taisyklėse, pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 2. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;

7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;

7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti. 67 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „194 straipsnis. Leidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių išbraukimui iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos. 1. Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą, jeigu trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako leidimo;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius. 3. Sprendimas panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą turi būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui.

“ 68 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

2Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.“ 69 straipsnis. VIII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VIII SKYRIUS DRAUDIMO, PERDRAUDIMO IR DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAVIMO

produktų platinimo VEIKLOS PRIEŽIŪRA“. 70 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 196 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytas nustatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros srityje.“

2Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.“

71 straipsnis. 197 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 197

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„197 straipsnis. Bendrosios draudimo, perdraudimo ir draudimo ir

perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinės priežiūros nuostatos“. 2. Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.“

72 straipsnis. 198 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 198

straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų projektai, rekomendacijos;“. 2. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus, statistiniai draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo rinkos duomenys;“. 3. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) informacija, kaip Lietuvos Respublikoje yra įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB ir direktyvos (ES) 2016/97 nuostatos, kurios įgyvendinamos Europos ekonominės erdvės valstybės pasirinkimu;“. 73 straipsnis.

73 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 200 straipsnio 6 punktą. 6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

74 straipsnis. 200 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių, perdraudimo tarpininkų sąrašus ir išbraukia juos iš šių sąrašų ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal r R eglamentą (ES) Nr.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių, perdraudimo tarpininkų sąrašus ir išbraukia juos iš šių sąrašų ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal r R eglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;

• 14) atlieka direktyvos (ES) 2016/97 11 straipsnio 4 dalyje nustatyto kontaktinio

punkto, teikiančio informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdantiems asmenims, funkcijas;

• 15) 16)

atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

75 straipsnis.

straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų jai pranešti apie draudimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

• 1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo

procedūros;

• 2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas,

išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo

keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. “

76 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 204 straipsnio 11 punktą. 11)

šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą; 2.

Pakeisti 204 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) laikinai sustabdyti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos , leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti priklausomam draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą;“. 3. Pakeisti 204 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio

1 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, išbraukti iš draudimo brokerių įmonių sąrašo ar trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo, visam laikui uždrausti priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui ir papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . ; “. 4.

4. Papildyti 204

straipsnį 14 punktu: „

• 14) viešai

paskelbti apie šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų draudimo produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą ( tipą ir pobūdį), dėl kurio nebuvo pateiktas skundas , pritaikytą poveikio priemonę ir šį pažeidimą padariusio juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir (ar) fizinio asmens vardą ir pavardę; “. 5. Papildyti 204 straipsnį 15 punktu: „

15) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo, nurodyti per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų; “. 6. Papildyti 204 straipsnį 16 punktu: „

16) laikinai uždrausti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės valdymo organo nariams eiti vadovaujamąsias pareigas draudimo tarpininko ar draudimo įmonėje. “

77 straipsnis. 205 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygos;“. 2.

2. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsn yje io 1 dalyje , trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnyje, šio įstatymo 158¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir ( ar) jiems taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ir

(arba) dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, ir asmenų, susijusių su draudimo brokerių įmone glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudaro kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai atlikti draudimo brokerių įmonės priežiūrą ;“. 3. Pakeisti 205 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;“. 4. Papildyti 205 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „

14) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis; “. 5.

5. Pakeisti 205

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.“

6. Papildyti 205

straipsnį 9 dalimi: „

9. Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija, atliekančia teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. “

7. Papildyti 205

straipsnį 10 dalimi: „

10. Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį pat teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. “

8. Papildyti 205

straipsnį 11 dalimi: „ 11.

Kai priežiūros institucija mano, kad fizinių ar juridinių asmenų tapatybės arba asmens duomenų paskelbimas pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą yra neproporcingas arba paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, ji gali nuspręsti atidėti paskelbimą, neskelbti informacijos apie taikytas poveikio priemones arba skelbti šią informaciją nuasmenintą. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. “

9. Papildyti 205

straipsnį 12 dalimi: „

12. Kai

sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo apskundžiamas teismui, priežiūros institucija nedelsdama apie tai ir apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje. Be to, paskelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis paskelbtas sprendimas taikyti poveikio priemonę. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. “

10. Papildyti 205

straipsnį 13 dalimi: „

13. Priežiūros

institucija, skirdama poveikio priemonę ir nustatydama baudos dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

• 1) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
• 2) fizinio ar juridinio asmens atsakomybės mastą;
• 3) fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal fizinio

asmens metines pajamas arba pagal bendrą juridinio asmens apyvartą;

• 4) fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos

galima nustatyti, dydį;

5) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

• 6) fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su priežiūros institucija lygį;
• 7) priemones, kurių atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ėmėsi

siekdamas išvengti pakartotinio pažeidimo;

8) fizinio ar juridinio asmens bet kokius anksčiau padarytus pažeidimus. “

11. Papildyti 205

straipsnį 14 dalimi: „ 14.

Priežiūros institucija, spręsdama dėl veiksmingos poveikio priemonės taikymo už pažeidimus vykdant tarpvalstybinę veiklą, glaudžiai bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros ir kitomis institucijomis. “

78 straipsnis. 208

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 208 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), šių juridinių asmenų vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

2. Pakeisti 208 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

3. Papildyti 208 straipsnį 4¹

dalimi: „⁴¹ .

Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

1)  juridiniams asmenims – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda;

2)  juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims – iki

asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Juridinis asmens, kuris priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose

pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 4¹ dalyje nurodytus baudos dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. “

6. Papildyti 208 straipsnį 4⁴

dalimi: „⁴

4. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 205 straipsnio 2 ir 8, 9 ir 10 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tą pažeidimą galimos skirti baudos dydžio.

Antruoju etapu, kai yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien atsakomybę lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu ankstesniais etapais nustatytas baudos dydis, kai yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintas aplinkybes. “

7. Pripažinti netekusia galios 208

straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 79 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.

Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui) , priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.“

80 straipsnis. 210 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„210 straipsnis. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės

draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsisteigusių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Kitos Europos

ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi draudėjų informavimo ir kitų veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymo reikalavimų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę:

1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo įsteigto filialo;

2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos institucijai atliekamame atliekant šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinime patikrinimą ;

4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;

5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje. 3.

3Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui:

1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;² 3 ) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;³ 4 ) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonei baudą (šio įstatymo 208 straipsnis);⁴ 5 ) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje. 4. Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, teikiantis paslaugas ar įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia jam taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti. 5.

5. Jeigu

paaiškėja, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos arba jų nebuvo imtasi ir draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas toliau vykdo veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui , priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui), priežiūros institucija šias poveikio priemones taiko neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. 4. 6. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant pranešama kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir Komisijai . 7.

7. Jeigu kitos

Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija gali susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija, kad priežiūros institucija vykdytų kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. 8. Priežiūros institucija, informavusi buveinės valstybės priežiūros instituciją, gali taikyti visas būtinas šiame įstatyme numatytas priemones, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų teises, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo produktų platintojo veikla yra visiškai ar daugiausia susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir jis Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve tik siekdamas išvengti teisės aktų nuostatų, kurios būtų taikomos, jei draudimo produktų platintojo gyvenamoji vieta ar registruota buveinė būtų Lietuvos Respublikoje, taikymo ir kai jo veikla galėtų pažeisti vartotojų teises Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija dėl šio klausimo taip pat gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. “⁸¹ straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės veikla , draudimo ar perdraudimo tarpininkų produktų platinimo veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais;“. 82 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „1.

Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo priežiūros ir jos reglamentavimo tobulinimo klausimais.“

2. Papildyti 214

straipsnio 3 dalį 3 punktu:

• 3) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta Europos Parlamento ir direktyvoje (ES) 2016/97. “

3. Papildyti 214

straipsnio 5 dalį 13 punktu: „

13) tuo pačiu metu, kai viešai paskelbia pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą, – apie taikytą poveikio priemonę; kasmet apibendrintai apie visas už draudimo produktų platinimo veiklos pažeidimus taikytas poveikio priemones; Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie visas poveikio priemones, kurios nebuvo paskelbtos vadovaujantis šio įstatymo 205 straipsnio 11 dalimi, ir apie skundus dėl sprendimų taikyti poveikio priemones ir šių skundų tyrimo rezultatus; “. 4. Papildyti 214 straipsnio 5 dalį 14 punktu: „

• 14) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta direktyvoje (ES) 2016/97. “

83 straipsnis. 216 straipsnio pakeitimas

Papildyti 216 straipsnį 2¹ dalimi: „²

1. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkai ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įsisteigdami ar vykdydami draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą trečiosiose valstybėse. “

84 straipsnis. 222

straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „222 straipsnis. Piniginis vienetas 2.

Piniginis

vienetas

2. Šiame

įstatyme eurais nurodytus dydžius, kurių indeksavimas numatomas Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat šio įstatymo

126 straipsnio 3 dalyje

nurodytą dydį indeksuoja priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostato , jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nenumatyta kitaip .“

85 straipsnis. Įstatymo

priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo

priedo 8 punktą. 8. 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 330). 2. Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu: „

172016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų

platinimo (OL 2016 L 26, p.19). “ 86 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus 24, 27,

29, 44–51 ir 73 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio

1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. liepos

1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 24, 27, 29 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Nuo

2019 m. gegužės 1 d. galioja tokia šio įstatymo 40 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo  veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. “

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

išduotas draudimo brokerio pažymėjimas įsigaliojus šiam įstatymui laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. 6.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 23 d. privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės 2018 m. spalio 1 d. įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 m. spalio

1 d. netenka galios draudimo brokerių įmonių licencijos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo  nuostatos. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 115¹ straipsnio nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms po  šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje išdėstyta

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo

126 straipsnio

dalies nuostata netaikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, kurioms žalos padengimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas naudojant perspektyvinį aktuarinį vertinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-03-29 · oficialus registras ↗

Projekto XIIIP-1513(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYM O NR. IX-1737 pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m.                           d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.“

2Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus ir reglamentuoja šią veiklą. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus šiame įstatyme nurodytus santykius.“

3Papildyti 1 straipsnį 10 dalimi:

„

10Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„¹

1Atlygis už draudimo produktų platinimo veiklą (toliau – atlygis) – už draudimo produktų platinimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, mokėjimai ar kitoks atlygis, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą ar kitą finansinį ar nefinansinį pranašumą ar paskatą.

“

2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 2.

Buveinės valstybė:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra prisiėmusios įsipareigojimus draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

3) teikiant perdraudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

4) teikiant draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo ar perdraudimo tarpininko registruotoji arba pagrindinė buveinė , kai tarpininkas yra juridinis asmuo, ir Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra tarpininko gyvenamoji vieta, kai tarpininkas yra fizinis asmuo .“

3. Papildyti 2 straipsnį 11¹

dalimi: „¹¹

1. Draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. “

4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį

ir ją išdėstyti taip: „15.

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupė – grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita šio straipsnio⁵⁴ dalyje numatytais ryšiais, arba grupė, kuri sudaryta remiantis sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, įskaitant savidraudos arba kitas panašias asociacijas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) viena iš įmonių, centralizuotai koordinuodama veiklą, daro lemiamą poveikį kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus (centralizuotai koordinuojanti veiklą įmonė laikoma patronuojančiąja įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis);

2) ryšių užmezgimas ir nutraukimas siekiant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų tikslų iš anksto patvirtinamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos.“

5. Pakeisti

2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Draudimo priežiūros institucija

• institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą. Lietuvos

Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas.“

6. Papildyti 2 straipsnį 25¹

dalimi: „²⁵

1. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL 2014 L 352, p. 1).

1). Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas neapima:

1) šio įstatymo

7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms draudimo grupėms priskirtinų ne gyvybės

draudimo produktų;

2) gyvybės draudimo sutarčių, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik dėl mirties arba darbingumo netekimo dėl sužalojimo, ligos ar negalios;

3) pensijų produktų, kurių pirminė paskirtis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

4) profesinių pensijų produktų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas;

5) tam tikrų pensijų produktų, kai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba produkto teikėjo.

ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį. “

8. Papildyti 2 straipsnį 25³

dalimi: „²⁵

3. Draudimo produktų platintojas – draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos

Draudimo produktų platintojo rekomendacija (toliau – rekomendacija) – draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva. “

10. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį

ir ją išdėstyti taip: „29. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką . Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas. “

11. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 30 dalį. 30. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudėjo draudimo apsaugos poreikius ir teikiant informaciją apie draudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas. 12. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šiame įstatyme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte.“

13. Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį

ir ją išdėstyti taip: „36. Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje teikiamos paslaugos, – teikiant draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ne šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialas; teikiant perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kita nei buveinės valstybė, kurioje neįsteigus filialo vykdoma perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla.“

14. Papildyti 2 straipsnį 42¹

dalimi: „⁴²

1. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla.

Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla. “

15. Papildyti 2

straipsnį 42² dalimi: „⁴²

2. Investavimo kryptis – visuma investicinių priemonių, kurias draudiko siūlymu pasirenka draudėjas, sudarantis gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį. “

16. Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį

ir ją išdėstyti taip: „44. Įsisteigimo teisė – teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų , papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą.“

17. Papildyti 2 straipsnį 61¹

dalimi: „⁶¹

1. Papildomos draudimo veiklos tarpininkas – asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę, kurios apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p.

648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą ir kurio platinami draudimo produktai papildo prekę ar paslaugą, bet neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės draudimo rizikos, nebent šis draudimas papildytų to asmens pagrindinės profesinės

laikmena – priemonė, kuria sudaroma galimybė draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama, prireikus atgaminama nepakitusi ir tokią galimybę jis turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį. “

19. Papildyti 2 straipsnį 66¹

dalimi: „⁶⁶

1. Perdraudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, įskaitant veiklą, kurią perdraudimo įmonė vykdo be perdraudimo tarpininko pagalbos, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti perdraudimo sutartis, siūloma sudaryti perdraudimo sutartis ar atliekamas kitas su perdraudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos perdraudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką.

Perdraudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį;

• 2) vien tik

perdraudžiamųjų įvykių administravimas,  žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti perdraudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas perdraudimo tarpininkams, perdraudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį, ar vien informacijos apie perdraudimo produktus, perdraudimo tarpininką, perdraudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį. “

20. Papildyti 2 straipsnį 66²

dalimi: „⁶⁶

2. Perdraudimo produktų platintojas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo produktų platinimo veiklą. 21. Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą , išskyrus perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė. “

22. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 68 dalį. 68.

68. Perdraudimo

tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai, vertinant draudiko ar perdraudiko poreikius ir teikiant informaciją apie perdraudimo sutarties atitiktį šiems poreikiams, siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas. 23. Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudiko ar perdraudiko perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus

„Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“

nario.“

24. Pripažinti netekusia galios 2

straipsnio 71 dalį. 71. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovaujantis jų interesams. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir atstovauja jų interesams šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.

25Pakeisti 2 straipsnio 81 dalį ir ją išdėstyti taip:

„81. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus filialo, draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą neįsteigus filialo arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo.“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą produktų platinimą , konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą kėlimą , nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.“

2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti ems subjekta i ms, su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai vykdantiems kitos draudimo įmonės produktų platinimo veiklą, taikomi šiame įstatyme draudimo agentams nustatyti reikalavimai .“ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą kėlimą , nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.“ 5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai;

1) 2) draudimo agentai: Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės ( draudimo agentų įmonės ) ir draudimo agentai ( fiziniai asmenys ) , kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai ;

2) 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės : akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją.

Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai ;

4) papildomos draudimo veiklos tarpininkai;

3) 5) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

4) 6) trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 3. Draudimo įmonėms ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugomis.“ 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi: „ 5.

Priežiūros institucija, vertindama asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija apie vertinamų asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį. “

7 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo veiklos licencijoje nurodytos draudimo grupės apima privalomojo draudimo rizikas tik tuo atveju, jei tai pažymėta draudimo veiklos licencijoje. Draudikas, vykdantis privalomąjį draudimą, privalo, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, sudaryti draudimo sutartį su draudėju. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teisme.“

8 straipsnis. 16

straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Jeigu kyla

įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalaus kapitalo reikalavimas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, priežiūros institucija privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ar kitas kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

9 straipsnis. 22

straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „ 6.

Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo  įmonės filialas privalo užtikrinti , kad jos darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, atitiktų šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį , o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti . Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nustato, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir vidaus procedūras, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis. Be to, draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas paskiria asmenį, atsakingą už nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „

19. Kilus

įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar į kitą priežiūros instituciją kompetentingas institucijas

Valstybės saugumo departamentas ir kita priežiūros Kompetentinga institucija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami pateikti jai turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą priežiūros institucijos atliekamam įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui reikalingą informaciją.“

11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustato draudimo įmonės draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems draudimo tarpininkams, ypač daug dėmesio skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas;“. 12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų, draudimo ar perdraudimo įmonės įstatų, įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, vadovo įsakymų ir kitų vidaus teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą ir patarimą valdybai atitikties šiam įstatymui ir pagal

2009 m. lapkričio 25

d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB) priimtiems kitiems teisės aktams klausimais;“.

13 straipsnis. 29

straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai arba stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai. Stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais valdyba , kuri nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų atlikti įgyvendinti . Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos valdybai. “

14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitim us ą pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“

15 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudimo ar perdraudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius.

Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties ar ba yra pagrindas abejoti audito įmonės ar jos paskirto auditoriaus nepriklausomumu nuo audituojamos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę ar jos paskirtus auditorius.“

16 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės

valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų

kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

17 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine

kalba , arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.“

18 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁷⁶ straipsnis. Kalba Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių , o jei dokumentus teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija ar draudimo įmonė, – ir (ar) anglų kalb a omis .“

19 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Jeigu kyla

įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar kitas priežiūros kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento ar kitų kompetentingų institucijų išvadą.“

20 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis.

Informacija apie pasikeitimus ir leidimo filialo veiklai pakeitimas Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai , o ši, kai keičiasi leidime filialo veiklai nurodyti duomenys, pakeičia leidimą filialo veiklai. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo filialo veiklai pakeitimo priima per vieną mėnesį nuo informacijos apie pasikeitimus gavimo dienos. “

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 90¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 90¹ straipsniu: „⁹⁰¹ straipsnis. Pareiga elgtis geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais

1. Draudimo

produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais. 2. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią savo darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, atlyginimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią darbuotojai galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą. “

22 straipsnis. Įstatymo papildymas 90²

straipsniu Papildyti Įstatymą 90² straipsniu: „⁹⁰² straipsnis. Pareiga vengti interesų konflikto 1.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, privalo įgyvendinti ir taikyti organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į draudiko ar draudimo tarpininko vykdomą veiklą, teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas ir asmens, teikiančio šias paslaugas, tipą (draudikas ar draudimo tarpininkas). 2. Draudikas ir draudimo tarpininkas privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatyti teikiant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo paslaugas galintys kilti interesų konfliktai tarp tų draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų. 3. Jeigu priemonės, kurių draudikas ar draudimo tarpininkas ėmėsi vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta žalos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesams prevencija, draudikas ar draudimo tarpininkas, prieš pradėdamas teikti draudimo ar draudimo produktų platinimo paslaugas, turi aiškiai atskleisti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui interesų konflikto pobūdį ar priežastis. Ši informacija turi būti pakankamai išsami pagal draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo veiklos pobūdį, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, kuriam ji pateikiama, galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo paslaugų teikimo veiklos, dėl kurios kyla interesų konfliktas. Šioje dalyje numatyta informacija turi būti pateikta patvariojoje laikmenoje. “

23 straipsnis. Įstatymo papildymas 90³

Skatinimo priemonės

1. Laikoma, kad

draudikas arba draudimo tarpininkas nevykdo šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje ir⁹⁰² straipsnyje nustatytų pareigų, jeigu jie, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba teikdami susijusias papildomas paslaugas, moka atlygį tretiesiems asmenims, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, arba gauna atlygį iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, išskyrus atvejus, kai atlygis:

1) neturi neigiamo poveikio teikiamų draudimo paslaugų kokybei ir

2) netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. 2. Išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atlygio pobūdį turi būti suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama draudėjui prieš pradedant teikti draudimo produktų platinimo paslaugas. Draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi informuoti draudėją apie mokėjimų ar naudos, kai mokėjimai atliekami ar nauda gaunama, perleidimą draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Informacija apie draudiko mokėjimus ar naudą draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui šioje dalyje nurodytomis sąlygomis atskleidžiama draudėjui visais atvejais. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas platinti arba yra būtini platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su draudiko arba draudimo tarpininko priežiūra susijusias išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo⁹⁰¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. “

24 straipsnis. Įstatymo papildymas 90⁴

straipsniu Papildyti Įstatymą 90⁴ straipsniu: „⁹⁰⁴ straipsnis. Pareiga valdyti investavimo kryptis geriausiomis sąlygomis 1.

Draudikas, įgyvendindamas investavimo krypties valdymo funkciją, turi efektyviai valdyti investavimo kryptis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Draudikas neturi teisės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jeigu ši paslauga nėra teikiama. 2. Draudikas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, pagal kurią draudėjų pasirinktos investavimo kryptys būtų valdomos draudėjams, apdraustiesiems arba naudos gavėjams geriausiomis sąlygomis. 3. Draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai. 4. Draudikas privalo nuolat stebėti ir analizuoti, ar investavimo krypčių valdymo politika veiksminga, o nustatęs jos trūkumų – nedelsdamas juos ištaisyti. Draudikas privalo peržiūrėti investavimo krypčių valdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimas, galintis paveikti draudiko gebėjimą pasiekti draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui geriausią rezultatą. 5. Draudikas privalo veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis investavimo krypčių valdymo politikos. “

25 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Informacija draudėjui

1. Visa informacija, kurią draudimo

ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas Draudimo ar perdraudimo įmonė , kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. “

2. Prieš ne gyvybės draudimo

sutarties sudarymą , išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo suteikti draudėjui

• fiziniam asmeniui raštu pateikti :

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas . ;

3) informaciją, ar teikiama rekomendacija dėl parduodamų draudimo produktų;

4) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas, – informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį;

5) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, –informaciją apie draudimo tarpininko gaunamo atlygio pobūdį.

Jei draudėjas už draudimo produkto platinimo paslaugas atlygį moka tiesiogiai draudimo tarpininkui, draudėjui turi būti pateikiama informacija apie šio atlygio dydį, o kai atlygio dydis negali būti nustatytas, – informacija apie jo apskaičiavimo metodą;

6) draudiko parengtą draudimo produkto informacinį dokumentą. 3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui

• fiziniam asmeniui apie bet kokį šio straipsnio 1 2 dal yje ies

1 ir 2 punktuose

nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą apie kiekvieną tokį mokėjimą. 4. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius. 5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus. 6.

6. Tais

atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis. 7. Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas rašytinis informacijos pateikimas, laikoma, kad šis reikalavimas yra išlaikytas, jei, iš anksto suderinus ir aptarus individualiai, informacija pateikiama elektroniniu paštu, faksu ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, suteikiančiais galimybę įrodyti informacijos pateikimo faktą. Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato

Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija. “

26 straipsnis. Įstatymo papildymas 93¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 93¹ straipsniu: „⁹³¹ straipsnis. Informacijos pateikimo sąlygos

1. Šiame skyriuje numatyto

informacijos teikimo raštu atvejais, taip pat šio įstatymo 158² straipsnyje nustatytais atvejais informacija turi būti pateikiama:

1) atspausdinta popieriuje;

2) suprantamai, aiškiai ir tiksliai;

3) valstybine kalba arba kita kalba, jei dėl jos susitaria šalys ir jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui;

4) nemokamai. 2. Informacija gali būti pateikiama ne atspausdinta popieriuje, bet patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, jei yra visos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos. Kai informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prašyti tą informaciją jam pateikti atspausdintą popieriuje nemokamai. 3.

3. Informacija gali būti

pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pasirinkti informacijos pateikimo formą ir jis pasirinko patvariąją laikmeną (išskyrus popierių). 4. Informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jeigu ji adresuojama asmeniškai draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo sutinka, kad ta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

3) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir interneto svetainės nuoroda, kur galima susipažinti su ta informacija;

4) užtikrinama, kad ta informacija interneto svetainėje būtų prieinama tiek laiko, kiek draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali pagrįstai reikėti su ja susipažinti. 5.

5. Tais

atvejais, kai draudimo produktai platinami pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, kartu taikomi ir įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nuostatos. Tokiais atvejais, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenka gauti išankstinę informaciją patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), informacija pagal šios straipsnio 1 ir 2 dalis jam pateikiama nedelsiant, sudarius draudimo sutartį. “

27 straipsnis. Įstatymo papildymas 115¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „¹¹⁵¹ straipsnis. Draudimo sutarties mokesčių, skirtų draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarčių sudarymu, padengti, išskaičiavimas

1. Draudimo

sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, mokesčius, skirtus draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarties sudarymu, padengti, draudikas privalo lygiomis dalimis išdėstyti ir išskaičiuoti iš mokamų draudimo įmokų per ne trumpesnį negu 3 metų laikotarpį nuo draudimo sutarties sudarymo arba per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis trumpesnis negu 3 metai. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma draudimo sutartims, pagal kurias draudimo įmokos mokamos periodiškai, ir netaikoma, kai draudėjo mokamos įmokos yra vienkartinės. “

28 straipsnis. 116 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas draudimo tarpininkas privalo raštu pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 93 straipsnio 2 dal yje ies 1–5 punktuose nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:

1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus draudimo sutarties terminus;

3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 124 straipsnyje nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;

6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;

• 8) 7)

esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką;

• 9) 8)

nuorodą į draudiko mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, sudarydamas sąlygas draudėjui be kliūčių gauti šią informaciją. 9) priežiūros institucijos nustatyta tvarka visus draudimo sutarties mokesčius, išreikštus ir absoliučiąja pinigų suma, kai sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu “. 2. Pakeisti 116 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, taikytų draudimo sutarties mokesčių dydį , jei kai sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.“

29 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 126 straipsnį nauja 3 dalimi:

„

3Apskaičiuojant išperkamąją sumą, sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 procentams sukaupto kapitalo vertės  ir negali būti didesnis negu 50 eurų.

“

2Buvusią 126 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 30 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAI PRODUKTŲ PLATINIMAS

“. 31 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„158 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas 1.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams asmenims , teikiantiems draudimo tarpininkavimo produktų platinimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) draudimo sutartis reikalauja žinoti tik šio asmens teikiamos draudimo apsaugos pobūdį;

2) draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;

3) draudimo sutartimi nedraudžiama civilinės atsakomybės rizika;

4) pagrindinė asmens, teikiančio draudimo tarpininkavimo paslaugas, ūkinė komercinė veikla, iš kurios gauta daugiau kaip 50 procentų pajamų per praėjusius finansinius metus, yra kita negu draudimo tarpininkavimas;

• 5) 1)

siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta asmens prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo siūlomoms prekėms ar paslaugoms arba su jomis susijusi, kai draudimo apsauga skirta siūlomų prekių sugedimo, sugadinimo ar sunaikinimo arba nepasinaudojimo paslauga rizikoms ; arba bagažo sugadinimo, sunaikinimo ar kitoms rizikoms, susijusioms su asmens siūloma kelione, net jei draudimo sutartis sudaroma dėl mirties ar civilinės atsakomybės rizikų, kurios yra papildomos pagrindinių su siūloma kelione susijusių draudimo rizikų atžvilgiu užsakyta iš to paslaugų teikėjo

ir visas draudimo sutarties terminas, apskaičiuotas įtraukiant galimus automatinio sutarties termino pratęsimo (kai sutarties terminas pratęsiamas draudėjui nepareiškus ketinimo ateityje nesinaudoti teikiama draudimo apsauga) atvejus, yra ne ilgesnis kaip 5 metai . Ši suma apskaičiuojama kaip metinė, taikant pro rata principą. 2. Šio skyriaus nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikomos, kai draudimo produktu papildomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos papildomo draudimo veiklos tarpininko teikiamos paslaugos ir šių paslaugų teikimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, o mokamas draudimo įmokos dydis vienam asmeniui neviršija 200 eurų. 3.

3. Draudikas,  savo

draudimo produktus platinantis per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį šio skyriaus nuostatos netaikomos, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, kuria siekiama atsižvelgti į draudėjo poreikius ir reikalavimus ir siekiama laikytis šio įstatymo 90¹ straipsnyje,

93 straipsnio 1 dalyje ir 158⁴

straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat kad prieš sudarant sutartį draudėjui būtų pateiktas šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimo produkto informacinis dokumentas ir suteikta ši informacija:

1) draudimo įmonės pavadinimas ir adresas;

2) skundų nagrinėjimo ir atsakymo pareiškėjams teikimo tvarka. 4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnių nuostatos. “

32 straipsnis. Įstatymo papildymas 158¹

straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai

1. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir tobulinti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus.

Detalius šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus  šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2.

2. Draudimo ir

perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) negali vykdyti veiklos, jeigu:

1) jie pripažinti kaltais dėl sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo, jeigu jų teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;

2) jiems per paskutinius 10 metų buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla . 3. Siekdamos įsitikinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti šių asmenų  darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos  draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. 4. Vertindama asmenų atitiktį šio straipsnio reikalavimams, priežiūros institucija prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija. “

33 straipsnis. Įstatymo papildymas 158²

straipsnis. Draudimo produktų platinimo sąlygos 1.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis iš draudėjo gauta informacija, turi tiksliai nustatyti to draudėjo reikalavimus ir poreikius ir suprantama forma pateikti draudėjui objektyvią informaciją apie draudimo produktą, kad draudėjas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Bet kuri pasiūlyta draudimo sutartis turi atitikti draudėjo reikalavimus ir poreikius. Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią draudimo sutartį teikiama rekomendacija, draudimo produktų platintojas turi pateikti draudėjui asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų draudėjo poreikius ir reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir draudėjo tipą (vartojimo sutartį sudarantis asmuo, privalomojo draudimo sutartį, kurios sąlygos nustatytos teisės aktuose, sudarantis asmuo ir pan.). 3. Kai draudimo brokerių įmonė informuoja draudėją, kad ji teikia rekomendaciją remdamasi sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, ji turi teikti rekomendaciją atlikusi pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų, vadovaudamasi profesionalumo kriterijais, draudėjui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius atitinkančią draudimo sutartį. 4. Platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus draudimo tarpininkui d raudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo. 5.

5. Šio

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija neteikiama, kai sudaroma didelės draudimo rizikos draudimo sutartis, o sudarant sutartį dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto neteikiama profesionaliam klientui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. “

34 straipsnis. Įstatymo papildymas 158³

straipsnis. Draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimas

1. Prieš sudarydamas

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 93¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jeigu draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas šią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto po draudimo sutarties sudarymo, kai yra abi šios sąlygos:

1) draudėjas yra pateikęs savo sutikimą dėl tokio rekomendacijos pateikimo būdo;

2) draudikas ar draudimo tarpininkas suteikė galimybę draudėjui atidėti draudimo sutarties sudarymą, kad rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio draudimo produkto tinkamumo draudėjas galėtų gauti prieš draudimo sutarties sudarymą. 3.

3. Prieš sudarydamas

draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija neteikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas. 4. Draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nustatęs, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nepriimtinas draudėjui, apie tai turi įspėti draudėją. 5. Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui. 6. Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 158⁴ straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą  ar priimtinumą draudėjui. 7. Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Šie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko sutartinių santykių dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos. 8.

8. Draudikas ar

draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, patvariojoje laikmenoje pateikti draudėjui ataskaitą, kurioje nurodytos jam suteiktos paslaugos ir išlaidos, susijusios su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. 9. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą draudėjui, į šio straipsnio 8 dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio

1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju. 10. Šiame

straipsnyje nurodyta informacija neteikiama profesionaliam klientui , kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. “

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁴

straipsnis. Draudimo produktų platinimo kartu su kitais produktais reikalavimai

1. Kai draudimo

produktas siūlomas kartu su papildomai teikiamu ne draudimo produktu ar paslauga kaip produktų ar paslaugų paketo (toliau šiame straipsnyje – paketas) arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas privalo informuoti draudėją, ar skirtingas paketo ar susitarimo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai, ir, jeigu taip, pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą, taip pat atskirus duomenis apie kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius. 2.

2. Kai yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir rizika arba draudimo apsauga, atsirandanti dėl draudėjui siūlomo paketo ar susitarimo, skiriasi nuo rizikos, susijusios su atskiromis paketo ar susitarimo sudedamosiomis dalimis, draudimo produktų platintojas privalo pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą ir nurodyti, kaip jų tarpusavio sąveika pakeičia riziką arba draudimo apsaugą. 3. Kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su preke ar paslauga, kuri nėra draudimas, kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas turi pasiūlyti draudėjui galimybę šią prekę ar paslaugą nusipirkti atskirai. Ši dalis netaikoma, kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su investicine paslauga ar veikla, apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kredito sutartimi, apibrėžta Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, arba mokėjimo sąskaita, apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 4. Pagal šį straipsnį nedraudžiama platinti draudimo produktų, kurie suteikia draudimą nuo įvairių rūšių rizikos (išduoti kelių rūšių rizikos draudimo liudijimus). 5. Šio straipsnio

1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais draudimo produktų platintojas turi nustatyti draudėjo

reikalavimus ir poreikius, susijusius su draudimo produktais, kurie yra paketo arba to paties susitarimo sudedamoji dalis. 6. Priežiūros institucija turi teisę uždrausti draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip paketo arba to paties susitarimo sudedamąją dalį, kai gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims. “³⁶ straipsnis. Įstatymo papildymas 158⁵

straipsnis. Draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai 1.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo nustatyti draudimo produktų patvirtinimo tvarką, kuri apimtų naujų draudimo produktų patvirtinimo procesus ir esamų draudimo produktų esminio koregavimo procesus. Prieš pateikdama rinkai bet kokį draudimo produktą ar platindama jį draudėjams, draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas prižiūri, vykdo ir peržiūri šioje dalyje nurodytus  procesus. 2. Draudimo produkto patvirtinimas turi būti proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį. Šio proceso metu turi būti nustatyta konkretaus draudimo produkto tikslinė rinka ir įvertinta visa numatytai tikslinei rinkai būdinga rizika. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi užtikrinti, kad produkto platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, ir imtis visų veiksmų užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje. 3. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi išmanyti draudimo produktus, kuriuos ji siūlo ar kuriais ji prekiauja, ir reguliariai juos peržiūrėti, atsižvelgdama į visus esminį poveikį rizikai, kuri gali kilti numatytoje tikslinėje rinkoje, galinčius daryti veiksnius, siekdama įvertinti bent tai, ar draudimo produktas vis dar atitinka numatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar tinka. 4.

4. Draudimo

įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, visiems draudimo produktų platintojams privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodyti numatytą draudimo produkto tikslinę rinką. 5. Draudimo produktų platintojas, konsultuojantis dėl draudimo produktų arba siūlantis produktus, kurių jis nesukūrė, privalo imtis reikiamų priemonių, kad gautų šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką. 6. Šio straipsnio reikalavimai taikomi nepažeidžiant kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, draudimo produkto tinkamumu ar priimtinumu, interesų konflikto nustatymu, valdymu ir skatinimo priemonėmis. 7. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi draudimo produktams dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

straipsnis. Draudimo tarpininkų registracija

1. Teisę verstis

draudimo brokerių įmonės veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2. Teisę verstis draudimo agento  veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priima sprendimą įrašyti jį į draudimo agentų sąrašą. 3. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą įgyvendinęs įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus asmuo įrašomas neribotam laikui. 5. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 6.

6. Kiekviena

draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas savo interneto svetainėje skelbia jiems atstovaujančių draudimo agentų sąrašą, kuriame nurodomas draudimo agentų įmonės pavadinimas, kodas ir (ar) draudimo agento (fizinio asmens) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija. 7. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus draudimo agentų sąrašus. 8. Pasikeitus šio straipsnio¹ ir² dalyse nurodytų sąrašų duomenims, atitinkamai priežiūros institucija ar draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo padaryti sąrašų pakeitimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasikeitusius duomenis gavimo. 9. Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo, paskutinius 12 mėnesių nebevykdantis draudimo produktų platinimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 12 mėnesių nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai arba draudimo įmonei. 10. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti sąrašai tvarkomi priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 11. Draudimo brokerių įmonės registracijos forma gali būti užpildoma naudojantis priežiūros institucijos įdiegta internetine registracijos sistema. “

38 straipsnis. 159 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 159

straipsnį. 159 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija

1. Draudimo

brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą licenciją. 2.

2. Draudimo

brokerių įmonės veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) ;

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , ketinančiai vykdyti draudimo brokerių įmonės veiklą;

3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea) , keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo brokerių įmonės veiklą. 3. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 4. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama neribotam laikui. 5. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei ir negali būti perleista kitam asmeniui. 6. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina priežiūros institucija. 7. Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o kai draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo. Apie draudimo brokerių įmonės įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai. 8. Priežiūros institucija pagal Juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą, šios licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. 9. Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. 39 straipsnis.

39 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „160 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimas

Įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarka

1. Per

4 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją

ir visų dokumentų, nurodytų Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, gavimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą, turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir atitikti šio įstatymo 161 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse ir 162 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą, jo planuojama veikla turi tinkamai apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems neturi būti taikomas apribojimas

vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir apie priimtą sprendimą šį asmenį informuoja per 3 mėnesius nuo asmens prašymo ir visų dokumentų bei informacijos, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, gavimo dienos. 2.

2. Kreipiantis

dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą pateikiama:

1) prašymas įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą;

2) informacija ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, jos priežiūros ir valdymo organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir kad šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys atitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą

pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) informacija apie prašymą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenys, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) informacija apie naudojamas draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugos priemones, nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje;

5) profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, liudijimas;

6) veiklos planas, kuriame aprašytos ketinamos teikti paslaugos, planuojamas asmenų, kuriems ketinama teikti paslaugas, skaičius, apyvarta, įmonės vidaus struktūra, veiklos teritorija, nurodomas ketinamų įdarbinti draudimo brokerių skaičius ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos priemonės;

7) dokumentas, kuriuo patvirtinamas valstybės rinkliavos sumokėjimas. 2. 3.

3. Priežiūros

institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir jeigu šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; .

Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą , jeigu:

• 1) nepateikti priežiūros

institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija ;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs ir jeigu šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ;

• 3) prašymą

įrašyti į draudimo brokerių įmonių sąrašą teikiančio asmens dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą;

4) nėra sudarytos šio įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų apsaugai;

• 5) 3)

draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo , nustatyto šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje ;

• 6) įstatinis

kapitalas nėra visiškai apmokėtas; 5) pateiktas veiklos planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

• 7) įstatinis

kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti; 4) atsižvelgiant į planuojamą veiklos mastą ketinama įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių ; . 8) draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio įstatymo 161 straipsnio 4 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

• 9) nesumokėta

valstybės rinkliava už draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą.

4. Priežiūros

institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 5. Draudimo brokerių įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant ją į draudimo brokerių įmonių sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

40 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1Joks kitas juridinis asmuo,

išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti šie žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip

15 000

18 750

eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip

15 000

18 750

eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne

įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo , perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos šiems asmenims išmokėti. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 5. 7 .

7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios institucijos nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją . 9. Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “

41 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas ir pareiga užtikrinti draudimo brokerių tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų laikymąsi

1. Draudimo

brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys draudimo brokeriai būtų nepriekaištingos reputacijos, atitiktų šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “

42 straipsnis.

163 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 163 straipsnį

. 163 straipsnis. Draudimo brokerių įmonių

nepriklausomumas

1. Draudimo

brokerių įmonė yra nepriklausoma draudimo tarpininkė, turinti teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo. 3. Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pačias ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašias draudimo paslaugas. 4. Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 5. Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6.

6Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje. 43 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„164 straipsnis. Licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo

1Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė:

išbraukia iš draudimo brokerių įmonių sąrašo draudimo brokerių įmonę, kuri:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako licencijos pateikia prašymą išbraukti ją iš šio sąrašo ;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos per 12 mėnesių nuo įrašymo į draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo įmonių sąrašą dienos ;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos ilgiau kaip⁶ 12 mėnesi ų us . 2. 3. Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo dienos priežiūros institucija priima S s prendim as ą išbraukti panaikinti draudimo brokerių įmonę įmonės veiklos licencijos galiojimą iš draudimo brokerių įmonių sąrašo. Šis sprendimas privalo būti išsamiai motyvuotas.

Priežiūros institucija A a pie priimtą sprendimą ir jo motyvus priežiūros institucija praneša privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei. 3. Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas asmuo (ir jo dalyvis) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbraukta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. “

44 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Draudimo brokeri s ų kvalifikacinis egzaminas ir kitos draudimo brokerių veiklos sąlygos

1. Draudimo

brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu. 2. Draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. Draudimo brokerių kvalifikacin ius į egzamin us ą rengia Draudimo brokerių rūmai priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos jų pasitelktas trečiasis asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato kvalifikacinio egzamino tvarka nustatyta šiame įstatyme, priežiūros institucija institucijos ir Draudimo brokerių rūmų teisės aktuose . Draudimo brokerių rūmų sprendimai, pažeidžiantys draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinio egzamino vykdymą perdavė trečiajam asmeniui. 2. Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą.

Draudimo brokerių rūmai draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. 3. Draudimo brokerių kvalifikacinis egzaminas rengiamas kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. 4. Priežiūros institucija išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. . Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami priežiūros institucijos interneto svetainėje. Draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmu nariu. Draudimo brokeris turi būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jam neturi būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. 5. Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą Draudimo brokerių rūmai ir jų pasitelktas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Draudimo brokerių rūmai privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Draudimo brokerių rūmai kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie draudimo brokerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau. 6.

6. Draudimo

brokerių rūmai savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus –  per metus įvykusių draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. 5. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu

jis ilgiau kaip 12 mėnesių šios veiklos nebevykdo;

• 4) jeigu po įrašymo į draudimo brokerių sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų

atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į šį sąrašą;

• 5) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos;

• 6) Draudimo brokerių rūmų siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į Draudimo brokerių

garbės teismo sprendimą;

• 7) šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais. 6. Priežiūros institucija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio

įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje. 7. Išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo. 8.

8. Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti

surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo. 7. 9. Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu produktų platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje. 10. Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso. “

45 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys,

išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerių kvalifikacinį egzamin us ą , turintys nepriekaištingą reputaciją įrašyti į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą, turintys draudimo brokerio pažymėjimą ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus , išskyrus šio įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį .“

46 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo

brokerių rūmų narių

1. Draudimo brokeris

, kurį priežiūros institucija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka :

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu;

4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 2. Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo.

Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų nariu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių. “⁴⁷ straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„171 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų funkcijos

Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) atsižvelgdami į

priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

• 4) tvirtina

draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino programą ir vertinimo metodiką, nustato egzamino laikymo ir mokėjimo už jį tvarką, organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir egzaminuoja draudimo brokerius arba perduoda draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino vykdymą trečiajam asmeniui organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą ;

• 5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo

brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

• 6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų

valandų skaičių;

• 5) 7)

sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

• 6) 8)

nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

• 9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus

priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

• 7) 10)

atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“

48 straipsnis.

Draudimo brokerių rūmų funkcijos Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) atsižvelgdami į

priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

• 4) tvirtina

draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino programą ir vertinimo metodiką, nustato egzamino laikymo ir mokėjimo už jį tvarką, organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir egzaminuoja draudimo brokerius arba perduoda draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino vykdymą trečiajam asmeniui organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą ;

• 5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo

brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

• 6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų

valandų skaičių;

• 5) 7)

sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

• 6) 8)

nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

• 9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus

priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

• 7) 10)

atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“⁴⁸ straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„175 straipsnis. Pagrindas iškelti draudimo brokeriui drausmės

bylą

1. Draudimo brokerių

rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla. 2.

2Per 30 dienų nuo Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.“

49 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „

1) tris narius draudimo brokerius, turinčius ne mažesnę kaip 3 metų patirtį draudimo tarpininkavimo produktų platinimo srityje, skiria visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas;“. 50 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas Pakeisti 177 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių.

vieną iš šių sprendimų:

1) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;

2) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo.

“ 51 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas Pakeisti 179 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pajamos už draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir suteiktas mokymo paslaugas;“. 52 straipsnis. VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIKLAUSOMI DRAUDIMO TARPININKAI AGENTAI

“. 53 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 182 straipsnis. Įrašymo į draudimo agentų sąrašą tvarka Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašas

1Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą.

Šiame sąraše , be kita ko, nurodomi

, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas, vardai, pavardės . 2. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę įrašyti draudimo agentų įmonę į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą tik patikrinę joje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeis draudimo tarpininkavimas, reputaciją ir kvalifikaciją, o įrašyti draudimo agentą į šį sąrašą – tik patikrinę jo reputaciją ir kvalifikaciją. Šie asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti. Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, turi atitikti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jam neturėtų būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą.

Asmuo, kreipdamasis dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui pateikia:

1) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą;

2) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinamas šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodytų asmenų tinkamumas ir pasirengimas;

3) informaciją apie prašymą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenis, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo agento veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą;

4) profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą arba informaciją apie šio įstatymo 183 straipsnyje nurodytų išimčių taikymą. 3.

3. Draudimo

įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas neturi teisės įrašyti asmens į draudimo agentų sąrašą, jeigu:

1) pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir (arba) informacija neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų dokumentų ir informacijos turinio ir formos reikalavimų arba pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir

(arba) informacija;

2) šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir (arba) jiems taikomas apribojimas vykdyti

veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį;

3) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo agento veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą;

4) draudimo agentas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir jam netaikomos šio įstatymo

183 straipsnyje numatytos išimtys. 4. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės

draudimo įmonės filialas, įrašę priklausomą asmenį į draudimo tarpininką į priklausomų draudimo tarpininkų agentų sąrašą, privalo jam išduoti priklausomam draudimo tarpininkui šį faktą patvirtinančią pažymą. 5. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką. 6. Draudimo agentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į draudimo agentų sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta. “

54 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

183 straipsnis.

Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų profesinės civilinės atsakomybės draudimas

1Priklausomi draudimo tarpininkai Draudimo agentai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo tarpininkavimą produktų platinimo veiklą . Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 250 000 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos laiką. 2. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:

1) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas yra sudarę priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai ir draudimo apsauga pagal šią draudimo sutartį galioja visų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento veiklos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vardu ir dėl jų interesų laikotarpiu;

2) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, sudarydami sutartį su priklausomu draudimo tarpininku draudimo agentu , prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 3. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad priklausomi draudimo tarpininkai draudimo agentai , veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 4. Draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai privalo organizuoti profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, ir draudimo agentams.

“ 55 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„184 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų vykdoma draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veikla

1Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų teis es ės ir pareig a o s vykdant draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą nustato mos rašytinė je sutart is yje su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu. Draudimo agentai privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis. 2. Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. 3. Priklausomas draudimo tarpininkas Draudimo agentas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 4.

4Draudimo įmoka, sumokėta priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui , laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos priklausomam draudimo tarpininkui draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas. 5. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams draudimo agentams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo produktų platinimo veiklos. 6. Draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai ar jų pasitelkti tretieji asmenys privalo organizuoti šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytus profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (fiziniams asmenims).

“ 56 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„185 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų Draudimo agentų vykdomas tarpininkavimas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, vykdančioms įmonių, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje , produktų platinimas

1Priklausomam draudimo tarpininkui Draudimo agentui , tarpininkaujančiam platinančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės įmonei , Lietuvos Respublikoje teikianči ai os paslaugas ar įsteigusi ai os filialą Lietuvos Respublikoje , draudimo produktus, taikomi tie patys reikalavimai , kaip ir tarpininkaujant platinant draudimo įmon ei ės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filial ui o draudimo produktus . 2.

2. Šio įstatymo

taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos priklausomus draudimo tarpininkus draudimo agentus . 3. Priežiūros institucija teikia rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, rekomendacijas dėl priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas produktų platinimas , profesinio mokymo.“

57 straipsnis. 186 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „186 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenų viešumas

Išbraukimas

iš draudimo agentų sąrašo

1. Kiekviena

draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jiems atstovaujančių draudimo agentų, draudimo agentų įmonių ir jų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, sąrašo duomenis. 2. Priežiūros institucijos interneto svetainėje turi būti nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenis, o draudimo įmonių interneto svetainėse – nuorodos į priežiūros institucijos interneto svetainę. 3. Pasikeitus sąrašų duomenims, atitinkami pakeitimai draudimo įmonių ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų interneto svetainėse skelbiamuose sąrašuose privalo būti atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 4. Priežiūros institucija nustato, kokie priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenys yra skelbtini viešai. 1. Draudimo agentus  iš draudimo agentų sąrašo išbraukia į jį įrašiusi draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas. 2.

2. Draudimo

agentų išbraukimui iš draudimo agentų sąrašų mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos .“

58 straipsnis. Įstatymo papildymas 186¹

straipsnis. Papildomos draudimo veiklos tarpininkai Papildomos draudimo veiklos tarpininkams ir jų veiklai mutatis mutandis taikomi reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 182–186 straipsniuose nustatyti reikalavimai. “

59 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 187 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „187 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai

1. Subjektai, nurodyti šio

įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1,

2 ir

• 3

punkt e uose , taip pat 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialai turi teisę vykdyti perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija šios savo nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą. 2. Asmens įrašymui į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukimui iš šio sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 ir 164 straipsnių nuostatos. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje. Perdraudimo tarpininkas gali būti įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą, jeigu jis:

1) yra nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotas. Kai perdraudimo tarpininkas yra juridinis asmuo, jo priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o asmenys, įmonėje atsakingi už perdraudimo tarpininkavimo veiklos vykdymą, – nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti;

2) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje. 3.

3. Priežiūros

institucija turi teisę išbraukti perdraudimo tarpininką iš perdraudimo tarpininkų sąrašo:

1) rašytiniu perdraudimo tarpininko prašymu;

2) jeigu po įrašymo į šį sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta jį įrašyti į perdraudimo tarpininkų sąrašą;

3) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių perdraudimo tarpininkas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikuotu;

4) jeigu perdraudimo tarpininkas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kito nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdo, analogiško nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje;

5) jeigu perdraudimo tarpininkas pažeidžia jo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. “

60 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 188 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„188 straipsnis. Teisė teikti paslaugas ir įsisteigimo teisė

1. Draudimo

, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas ar steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją . :

1) juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą; ar fizinio asmens vardą ir pavardę, veiklos vietos adresą;

• 2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina teikti paslaugas,

pavadinimą;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo (arba) perdraudimo įmonių pavadinimus;
• 5) kokių draudimo grupių produktus turi teisę platinti. 2.

2. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis

steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

1) draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketina steigti filialą, pavadinimą ir adresą, kuriuo galima įteikti dokumentus, šioje valstybėje;

• 3) tarpininko rūšį (draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos

tarpininkas);

• 4) atstovaujamų draudimo ar perdraudimo įmonių pavadinimus;

5) kokių draudimo grupių produktus turi teisę platinti;

• 6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus,

kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 162 straipsnio 1 dalies reikalavimams. 2. 3. Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje ar

2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , kuri pagal Komisijos pateiktus priežiūros institucijai duomenis ketina gauti tokią informaciją, ir , gavusi pastarosios patvirtinimą apie šios informacijos išsiuntimą tą pačią dieną gavimą, raštu praneša draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui , kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija gavo informaciją apie ketinimą vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . 4.

4. Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą, atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai turi pagrindo abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie šio atsisakymo priežastis. 3. 5. Draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus

, turi

teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio¹ ar 2 dalyje nurodytais būdais . po vieno mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš priežiūros institucijos gavimo arba nedelsdamas, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neketina gauti informacijos apie būsimą draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos iš priežiūros institucijos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. 6. Priežiūros institucija draudimo brokerių įmonių sąraše, perdraudimo tarpininkų sąraše, o draudimo įmonė draudimo agentų sąraše nurodo Europos ekonominės erdvės valstybes, kuriose draudimo arba perdraudimo produktų platintojai turi teisę teikti paslaugas arba yra įsteigę filialą.

Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios institucijos nustatyta tvarka apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiančius paslaugas ar įsteigusius filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse. 7. Apie numatomus informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, pakeitimus draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie numatomus pakeitimus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją. 4. 8. Priežiūros institucija keičiasi informacija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija apie draudimo , perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms informaciją apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių,  draudimo agentų ar perdraudimo tarpininkų sąrašų . Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos. 9.

9Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, priežiūros institucija gali susitarti su šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kad ši institucija vykdytų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. Apie šį susitarimą priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos, praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

“ 61 straipsnis. VII skyriaus septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„

SEPTINTASIS SKIRSNIS KITŲ EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ DRAUDIMO

, IR

PERDRAUDIMO IR PAPILDOMOS DRAUDIMO VEIKLOS TARPININKŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE“

62 straipsnis. 189 straipsnio pakeitimas Pakeisti 189 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 189 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos formos Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.“ 63 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„190 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos pradžia 1.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai Kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje, šios informacijos gavimą nedelsdama patvirtina kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos jai išsiunčia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia ir reguliariai atnaujina Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. 2. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje gavę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus , taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje.

Jeigu kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priežiūros institucijos patvirtinimo apie informacijos gavimą dienos negauna informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, jie gali pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2. 3. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių nepriklausomi draudimo , ir perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti tokį patį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, o priklausomi draudimo ir perdraudimo tarpininkai – profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas nustatytą šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje nustatytajam .“ 64 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„191 straipsnis. Draudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veikla 1.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių d raudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 2. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių d raudimo , ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų. 3. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už nepriklausomo draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą paslaugų teikimą . 4. Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams privalomus reikalavimus ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų agentų ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų , vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų agentų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas tarpininkavimas , ir draudimo agentų (fizinių asmenų), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) profesinio mokymo.“ 65 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „192 straipsnis.

Draudimo tarpininkų įmonės filialas

1. Trečiosios valstybės draudimo

tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje. 2. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialas turi teisę teikti draudimo produktų platinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje tik po to, kai trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į priežiūros institucijos tvarkomą trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą ir šis filialas įregistruojamas Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įregistravimo privalo pranešti priežiūros institucijai. Prieš įregistruodama filialą Juridinių asmenų registre, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonė privalo gauti priežiūros institucijos leidimą filialo veiklai. 3. 4. Trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų registravimui , draudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filial j uose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams , tačiau atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus . 5. Trečiosios valstybės priklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų draudimo tarpininkavimo veiklai taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir Lietuvos Respublikos priklausomiems tarpininkams. 4.

4. Trečiosios

valstybės draudimo tarpininkų įmonė gali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos. 5. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė negali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu dėl trečiosios valstybės teisės aktų, taikomų fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumų įgyvendinant šiuos teisės aktus veiksminga priežiūra tampa neįmanoma. 6. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui. Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvos Respublikoje. 7. 3. Leidimų trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai išdavimo taisykles nustato priežiūros institucija. Priežiūros institucija detalizuoja dokumentų ir informacijos, kurie pateikiami kreipiantis dėl trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės registravimo, turinį, pateikimo formą ir tvarką. “

66 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 193 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „193 straipsnis. Leidimo filialo veiklai išdavimas Įrašymas į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių įrašymui į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 straipsnio nuostatos. “ 1.

Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai ir visų dokumentų, nurodytų leidimų filialo veiklai išdavimo taisyklėse, pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 2. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;

7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;

7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti. 67 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „194 straipsnis. Leidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas Išbraukimas iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo Trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių išbraukimui iš trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos. 1. Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą, jeigu trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako leidimo;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius. 3. Sprendimas panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą turi būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui.

“ 68 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

2Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.“ 69 straipsnis. VIII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VIII SKYRIUS DRAUDIMO, PERDRAUDIMO IR DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAVIMO

produktų platinimo VEIKLOS PRIEŽIŪRA“. 70 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 196 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytas nustatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros srityje.“

2Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.“

71 straipsnis. 197 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 197

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„197 straipsnis. Bendrosios draudimo, perdraudimo ir draudimo ir

perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinės priežiūros nuostatos“. 2. Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.“

72 straipsnis. 198 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 198

straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų projektai, rekomendacijos;“. 2. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus, statistiniai draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo rinkos duomenys;“. 3. Pakeisti 198 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) informacija, kaip Lietuvos Respublikoje yra įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB ir direktyvos (ES) 2016/97 nuostatos, kurios įgyvendinamos Europos ekonominės erdvės valstybės pasirinkimu;“. 73 straipsnis.

73 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 200 straipsnio 6 punktą. 6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

74 straipsnis. 200 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių, perdraudimo tarpininkų sąrašus ir išbraukia juos iš šių sąrašų ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal r R eglamentą (ES) Nr.

Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;

2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą , įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių, perdraudimo tarpininkų sąrašus ir išbraukia juos iš šių sąrašų ;

3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės draudimo, perdraudimo tarpininkai, papildomos draudimo veiklos tarpininkai , trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;

5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;

6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;

• 6) 7)

nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;

• 7) 8)

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 8) 9)

kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;

• 9) 10)

užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;

• 10) 11)

teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų draudimo agentų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;

• 11) 12)

teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;

• 12) 13)

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

• 13) 14)

bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal r R eglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;

• 14) atlieka direktyvos (ES) 2016/97 11 straipsnio 4 dalyje nustatyto kontaktinio

punkto, teikiančio informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdantiems asmenims, funkcijas;

• 15) 16)

atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

75 straipsnis.

straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų jai pranešti apie draudimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

• 1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo

procedūros;

• 2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas,

išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo

keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. “

76 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 204 straipsnio 11 punktą. 11)

šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą; 2.

Pakeisti 204 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) laikinai sustabdyti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos , leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti priklausomam draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą;“. 3. Pakeisti 204 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio

1 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, išbraukti iš draudimo brokerių įmonių sąrašo ar trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašo, visam laikui uždrausti priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui ir papildomos draudimo veiklos tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą . ; “. 4.

4. Papildyti 204

straipsnį 14 punktu: „

• 14) viešai

paskelbti apie šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų draudimo produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą ( tipą ir pobūdį), dėl kurio nebuvo pateiktas skundas , pritaikytą poveikio priemonę ir šį pažeidimą padariusio juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą ir (ar) fizinio asmens vardą ir pavardę; “. 5. Papildyti 204 straipsnį 15 punktu: „

15) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo, nurodyti per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų; “. 6. Papildyti 204 straipsnį 16 punktu: „

16) laikinai uždrausti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės valdymo organo nariams eiti vadovaujamąsias pareigas draudimo tarpininko ar draudimo įmonėje. “

77 straipsnis. 205 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklos sąlygos;“. 2.

2. Pakeisti 205

straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsn yje io 1 dalyje , trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnyje, šio įstatymo 158¹ straipsnyje nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir ( ar) jiems taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ir

(arba) dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, ir asmenų, susijusių su draudimo brokerių įmone glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo brokerių įmonės veikloje sudaro kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai atlikti draudimo brokerių įmonės priežiūrą ;“. 3. Pakeisti 205 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;“. 4. Papildyti 205 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „

14) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis; “. 5.

5. Pakeisti 205

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.“

6. Papildyti 205

straipsnį 9 dalimi: „

9. Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija, atliekančia teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. “

7. Papildyti 205

straipsnį 10 dalimi: „

10. Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį pat teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. “

8. Papildyti 205

straipsnį 11 dalimi: „ 11.

Kai priežiūros institucija mano, kad fizinių ar juridinių asmenų tapatybės arba asmens duomenų paskelbimas pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą yra neproporcingas arba paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, ji gali nuspręsti atidėti paskelbimą, neskelbti informacijos apie taikytas poveikio priemones arba skelbti šią informaciją nuasmenintą. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. “

9. Papildyti 205

straipsnį 12 dalimi: „

12. Kai

sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo apskundžiamas teismui, priežiūros institucija nedelsdama apie tai ir apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje. Be to, paskelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis paskelbtas sprendimas taikyti poveikio priemonę. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami. “

10. Papildyti 205

straipsnį 13 dalimi: „

13. Priežiūros

institucija, skirdama poveikio priemonę ir nustatydama baudos dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

• 1) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
• 2) fizinio ar juridinio asmens atsakomybės mastą;
• 3) fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal fizinio

asmens metines pajamas arba pagal bendrą juridinio asmens apyvartą;

• 4) fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos

galima nustatyti, dydį;

5) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

• 6) fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su priežiūros institucija lygį;
• 7) priemones, kurių atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ėmėsi

siekdamas išvengti pakartotinio pažeidimo;

8) fizinio ar juridinio asmens bet kokius anksčiau padarytus pažeidimus. “

11. Papildyti 205

straipsnį 14 dalimi: „ 14.

Priežiūros institucija, spręsdama dėl veiksmingos poveikio priemonės taikymo už pažeidimus vykdant tarpvalstybinę veiklą, glaudžiai bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros ir kitomis institucijomis. “

78 straipsnis. 208

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 208 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), šių juridinių asmenų vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

2. Pakeisti 208 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“

3. Papildyti 208 straipsnį 4¹

dalimi: „⁴¹ .

Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

1)  juridiniams asmenims – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda;

2)  juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims – iki

asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Juridinis asmens, kuris priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose

pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 4¹ dalyje nurodytus baudos dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. “

6. Papildyti 208 straipsnį 4⁴

dalimi: „⁴

4. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 205 straipsnio 2 ir 8, 9 ir 10 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tą pažeidimą galimos skirti baudos dydžio.

Antruoju etapu, kai yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien atsakomybę lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu ankstesniais etapais nustatytas baudos dydis, kai yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintas aplinkybes. “

7. Pripažinti netekusia galios 208

straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 79 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.

Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui) , priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.“

80 straipsnis. 210 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„210 straipsnis. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės

draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsisteigusių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Kitos Europos

ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi draudėjų informavimo ir kitų veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymo reikalavimų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas. 2.

2Priežiūros institucija turi teisę:

1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo įsteigto filialo;

2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos institucijai atliekamame atliekant šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko filialo patikrinime patikrinimą ;

4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;

5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje. 3.

3Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui:

1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;² 3 ) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą;³ 4 ) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko įmonei baudą (šio įstatymo 208 straipsnis);⁴ 5 ) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje. 4. Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, teikiantis paslaugas ar įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia jam taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti. 5.

5. Jeigu

paaiškėja, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos arba jų nebuvo imtasi ir draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas toliau vykdo veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui , priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui), priežiūros institucija šias poveikio priemones taiko neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. 4. 6. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo , ar perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant pranešama kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir Komisijai . 7.

7. Jeigu kitos

Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija gali susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija, kad priežiūros institucija vykdytų kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. 8. Priežiūros institucija, informavusi buveinės valstybės priežiūros instituciją, gali taikyti visas būtinas šiame įstatyme numatytas priemones, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų teises, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo produktų platintojo veikla yra visiškai ar daugiausia susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir jis Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve tik siekdamas išvengti teisės aktų nuostatų, kurios būtų taikomos, jei draudimo produktų platintojo gyvenamoji vieta ar registruota buveinė būtų Lietuvos Respublikoje, taikymo ir kai jo veikla galėtų pažeisti vartotojų teises Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija dėl šio klausimo taip pat gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. “⁸¹ straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės veikla , draudimo ar perdraudimo tarpininkų produktų platinimo veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais;“. 82 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „1.

Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo priežiūros ir jos reglamentavimo tobulinimo klausimais.“

2. Papildyti 214

straipsnio 3 dalį 3 punktu:

• 3) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta Europos Parlamento ir direktyvoje (ES) 2016/97. “

3. Papildyti 214

straipsnio 5 dalį 13 punktu: „

13) tuo pačiu metu, kai viešai paskelbia pagal šio įstatymo 204 straipsnio 14 punktą, – apie taikytą poveikio priemonę; kasmet apibendrintai apie visas už draudimo produktų platinimo veiklos pažeidimus taikytas poveikio priemones; Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie visas poveikio priemones, kurios nebuvo paskelbtos vadovaujantis šio įstatymo 205 straipsnio 11 dalimi, ir apie skundus dėl sprendimų taikyti poveikio priemones ir šių skundų tyrimo rezultatus; “. 4. Papildyti 214 straipsnio 5 dalį 14 punktu: „

• 14) pagal

direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnio 2 dalį apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, kurios yra griežtesnės, negu nustatyta direktyvoje (ES) 2016/97. “

83 straipsnis. 216 straipsnio pakeitimas

Papildyti 216 straipsnį 2¹ dalimi: „²

1. Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkai ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įsisteigdami ar vykdydami draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą trečiosiose valstybėse. “

84 straipsnis. 222

straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „222 straipsnis. Piniginis vienetas 2.

Piniginis

vienetas

2. Šiame

įstatyme eurais nurodytus dydžius, kurių indeksavimas numatomas Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat šio įstatymo

126 straipsnio 3 dalyje

nurodytą dydį indeksuoja priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostato , jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nenumatyta kitaip .“

85 straipsnis. Įstatymo

priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo

priedo 8 punktą. 8. 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 330). 2. Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu: „

172016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų

platinimo (OL 2016 L 26, p.19). “ 86 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus 24, 27,

29, 44–51 ir 73 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio

1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. liepos

1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 24, 27, 29 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Nuo

2019 m. gegužės 1 d. galioja tokia šio įstatymo 40 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo  veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. “

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

išduotas draudimo brokerio pažymėjimas įsigaliojus šiam įstatymui laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. 6.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 23 d. privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės 2018 m. spalio 1 d. įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 m. spalio

1 d. netenka galios draudimo brokerių įmonių licencijos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo  nuostatos. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 115¹ straipsnio nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms po  šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje išdėstyta

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo

126 straipsnio

dalies nuostata netaikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims, kurioms žalos padengimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas naudojant perspektyvinį aktuarinį vertinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2017-12-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11,

12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209,

210, 212, 214, 216, 222 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO, KETVIRTOJO

SKIRSNIO, VIII SKYRIAUS PAVADINIMO, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO

PAPILDYMO 90¹

IR 159, 163 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,

parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216,

222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus

pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 90¹

straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau – direktyva (ES) 2016/97), tinkamai atspindėti draudimo produktų platinimo veiklos modelius, nustatyti proporcingą kvalifikacinių reikalavimų draudimo produktų platintojams modelį, tobulinti investicinio gyvybės draudimo reguliavimą ir atlikti kitus techninio pobūdžio patikslinimus.

Poreikis tobulinti investicinio gyvybės draudimo reguliavimą kilo, kai Lietuvos bankas, vadovaudamasis savo atliekama finansų rinkos priežiūros praktika, jos metu vykdytais tyrimais („Gyvybės draudimo įmonių elgsenos, teikiant klientams gyvybės draudimo paslaugas, vertinimas pasitelkus trečiąsias šalis“ [1] ,

„Kliento rizikos tolerancijos lygio ir tikslų nustatymas investiciniame gyvybės

draudime“ [2] ir „Administracinių mokesčių įtaka investiciniam kapitalui“ [3] ), nustatė problemų investicinio gyvybės draudimo srityje. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas parengtus pasiūlymus dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo [4]

2015 m. gegužės mėn. pateikė viešai diskusijai. Po diskusijos su finansų rinkos

dalyviais ir kitais suinteresuotais asmenimis parengti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 tobulinimo įtraukti į įstatymo projektą . Įstatymo projekto tikslas – pagerinti draudimo paslaugų klientų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų) interesų apsaugą. Siekiant įstatymo projekto tikslo ketinama įgyvendinti tokius uždavinius:

1. Išplėsti reikalavimų dėl draudimo produktų

platinimo taikymą visiems draudimo produktų pardavėjams, įskaitant papildomos draudimo veiklos tarpininkus. 2. Atsižvelgiant į rinkoje veikiančius draudimo produktų platinimo veiklos modelius išskirti atitinkamas draudimo produktų platintojų kategorijas. Palengvinti draudimo brokerių įmonės įėjimo į rinką ir veikimo sąlygas. 3.

3. Nustatyti pagrindinius proporcingo

kvalifikacinių reikalavimų draudimo produktų platintojams modelio veikimo principus. Pavesti brokerių (fizinių asmenų) atestavimo vykdymą Draudimo brokerių rūmams. 4. Nustatyti informacijos teikimo reikalavimus ir interesų konfliktų valdymo reikalavimus. 5. Kiek susiję su tam tikrais gyvybės draudimo produktais, nustatyti aiškesnio ir atsakingesnio investavimo krypčių valdymo reikalavimus, taip pat nustatyti draudikų įsigijimo ir kitų sąnaudų, susijusių su draudimo sutarčių platinimu, patiriamų dėl gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, sudarymo, išskaičiavimo iš draudėjų įmokų reikalavimus ir draudikų išskaičiavimų, atliekamų apskaičiuojant išperkamąją sumą, ribas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius

• Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja –

Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) vyriausioji specialistė Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected] , ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento (direktorius

• Mindaugas Šalčius, tel. (8 5) 268 0580) Ilgalaikio taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus (vedėja – Justina Pupienienė, tel. (8 5) 268 0520) vyriausiasis juriskonsultas Darius Andriukaitis, tel. (8 5) 268 0540, el. p. [email protected] ,

Riziką ribojančios priežiūros departamento (direktorė – Renata Bagdonienė, tel. (8 5) 268 0560) Licencijavimo skyriaus (vedėja – Vilija Petronienė, tel. (8 5) 268 0541) vyriausioji juriskonsultė Erika Žalytė, tel. (8 5) 268 0554. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas) iš dalies perkėlė 2002 m. gruodžio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (toliau – direktyva 2002/92/EB) nuostatas. Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti draudimo agentų įmonės, draudimo agentai (fiziniai asmenys), kurie yra priklausomi draudimo tarpininkai, ir brokerių įmonės, kurios yra nepriklausomos draudimo tarpininkės. Pagal Draudimo įstatymą draudimo brokerių įmonės turi gauti priežiūros institucijos išduodamą draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją, draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai turi būti įtraukti į draudimo įmonės administruojamą priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą. Priklausomam draudimo tarpininkui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą, tačiau gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo brokerių įmonė ir priklausomas draudimo tarpininkas privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Priklausomas draudimo tarpininkas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu draudimo įmonė yra sudariusi nurodytas sąlygas atitinkančią draudimo sutartį arba, sudarydama sutartį su priklausomu draudimo tarpininku, prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudimo brokeris (fizinis asmuo) gali teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas tik išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu. Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius rengia priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos pasitelktas asmuo. Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo. Draudimo įstatyme nustatyta, kad Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus, rengia ir tvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi, organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą, nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų valandų skaičių ir kt. Draudimo įstatyme nėra išskirta papildomos draudimo veiklos tarpininkų kategorija.

Draudimo įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį draudėjui teiktina informacija. Taip pat informacija ir jos teikimo sąlygos detalizuotos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. N-30 „Dėl informacijos, kurią privalo teikti draudimo tarpininkai klientams“, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. N-74 „Dėl Draudėjų informavimo apie gyvybės draudimą, susijusį su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 03-69 „Dėl Privalomų nurodymų dėl asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, poreikių nustatymo, siūlomo produkto tinkamumo vertinimo ir informavimo apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas patvirtinimo“. Draudimo įstatyme reglamentuojant interesų konfliktų valdymą nustatoma, kokias pareigas einantys ar funkcijas vykdantys asmenys negali būti draudimo įmonės organų nariai ar vykdyti tam tikrų funkcijų, taip pat nustatoma, kad, kilus interesų konfliktui, draudimo ar perdraudimo įmonė arba jų turto portfelį valdantis asmuo privalo užtikrinti, kad investicijos geriausiai atitiktų draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus, taip pat nustatoma, kad draudimo įmonė negali perduoti esminių arba svarbių funkcijų ar veiklos vykdyti trečiajam asmeniui, jeigu dėl to būtų pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesai. Tam tikros interesų konflikto valdymo nuostatos įtvirtintos Draudimo įmonių skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 03-95 (toliau – Nuostatai). Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos informuoti klientus apie interesų konflikto pobūdį ir priežastis.

Draudimo įstatyme nėra tiesiogiai nustatoma pareiga draudimo rinkos dalyviams teikiant draudimo ir draudimo tarpininkavimo paslaugas elgtis geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jo interesais. Draudimo įstatyme nurodoma, kad nustatant draudimo įmonės draudimo sutarčių sudarymo tvarką, be kita ko, ypač daug dėmesio turi būti skiriama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai. Taip pat reikalaujama, kad draudimo įmonė turtą investuotų siekdama geriausiai užtikrinti draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus. Draudimo įstatyme taip pat nustatoma pareiga draudimo brokerių įmonei (nepriklausomam draudimo tarpininkui) atsižvelgiant į draudėjo poreikius sudaryti jam galimybę rinktis iš ne mažiau kaip trijų draudikų teikiamų tokių pačių ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašių draudimo paslaugų, jei tarpininkavimo veikla vykdoma draudiko pavedimu. Draudimo įstatyme nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę imtis atitinkamų veiksmų, jei draudimo įmonės verslo planas ir (ar) draudimo taisyklės neatitinka klientų (vartotojų) interesų. Pažymėtina, kad tam tikros nuostatos, susijusios su klientų interesų užtikrinimu, poreikių nustatymu ir paslaugų teikimu, numatytos ir Nuostatuose. Draudimo įstatyme nėra kaip nors aptariamas draudiko ar draudimo tarpininko bet kokio pobūdžio užmokesčio, komisinio atlyginimo ar nepiniginio pobūdžio naudos teikimas ar gavimas tretiesiems asmenims arba iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai. Draudimo įstatyme nėra nustatyti investavimo krypties valdymo reikalavimai. Draudimo įstatyme nėra tiesiogiai nurodoma, kad visa klientams pateikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti.

Tam tikros nuostatos, susijusios su draudimo ir kitų finansinių paslaugų reklama, nustatytos Finansinių paslaugų reklamos gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 241-75 [5] . Draudimo įstatyme nėra nustatytos pareigos draudikui prieš sutarties sudarymą aiškiai atskleisti draudimo sutarties mokesčius, be kita ko, išreikštus absoliučia pinigų suma, kai yra sudaroma gyvybės draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu. Draudimo įstatyme nėra nuostatų, kuriose būtų aptariamas draudiko įsigijimo ir kitų sąnaudų, susijusių su draudimo sutarčių platinimu, patiriamų sudarant gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, išskaičiavimas iš draudėjo mokamų įmokų. Draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį informuoti draudėją apie išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu. Taip pat draudikas kiekvienais metais privalo raštu informuoti draudėją apie išperkamosios sumos dydį. Kai nutraukiama gyvybės draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu, arba kitaip ji pasibaigia prieš terminą arba kai draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama pinigų suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą. Išperkamoji suma taip pat turi būti išmokama, jei, gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia, draudėjo naudai taikoma restitucija, jeigu mokėtina išperkamoji suma yra didesnė už sumokėtas draudimo įmokas. Tačiau Draudimo įstatyme nėra nuostatų dėl sutarties mokesčių išskaičiavimo iš draudėjo sukaupto kapitalo, kai sutartis yra nutraukiama ar kitais pagrindais pasibaigia anksčiau laiko ir apskaičiuojama išperkamoji suma. 4.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir

kokių teigiamų rezultatų laukiama

1. Siekiant tinkamai perkelti direktyvos (ES) 2016/97, kuri papildo ir panaikina

direktyvą 2002/92/EB, nuostatas įstatymo projektu keičiamas Draudimo įstatymo 2 straipsnis. Apibrėžiamos naujos sąvokos „draudimo produktų platintojas“,

„perdraudimo produktų platintojas“, „draudimo produktų platinimas“, „papildomos

draudimo veiklos tarpininkas“, „atlygis už draudimo produktų platinimo veiklą “, „draudimo principu pagrįstas investicinis produktas“, „draudimo produktų platintojo rekomendacija“ (toliau – rekomendacija), „patvarioji laikmena“, panaikinamos sąvokos „draudimo tarpininkavimas“, „priklausomas draudimo tarpininkas“ ir atitinkamai tikslinamos kitos sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad direktyva (ES) 2016/97 išplečia tam tikrų nuostatų taikymą visiems draudimo produktų platintojams, atitinkamai tikslinamas Draudimo įstatymo 158 straipsnis ir kiti VII skyriaus straipsniai. Siekiant nustatyti draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimus Draudimo įstatymas papildomas 158⁴ straipsniu. Draudimo įmonės privalės nustatyti draudimo produkto patvirtinimo tvarką, kuri apimtų naujo draudimo produkto patvirtinimo ir esamų produktų esminių koregavimų procesus. Tvirtinant draudimo produktą turės būti nustatyta šio produkto tikslinė rinka ir atliktas šiai rinkai būdingos rizikos vertinimas, be to, turės būti parengta produkto platinimo strategija. Taip pat turi būti imamasi veiksmų užtikrinti, kad produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje. Draudimo įmonė visą reikiamą informaciją apie produktą, jo patvirtinimo procesą ir tikslinę rinką turės pateikti draudimo produktų platintojui, o draudimo produktų platintojas atitinkamai turės imtis priemonių, kad gautų reikiamą informaciją ir išmanytų produktus, jų patvirtinimo procesus ir tikslines rinkas.

Siekiant išvengti per didelės administracinės naštos draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai nebus taikomi produktams dėl didelės draudimo rizikos. Pagal direktyvos (ES) 2016/97 nuostatas tikslinamas Draudimo įstatymo 188 straipsnyje nustatytos informacijos dėl draudimo produktų platintojų teisės teikti paslaugas ir įsisteigimo teisės turinys ir keitimosi šia informacija tarp priežiūros institucijų tvarka. Be to, numatoma galimybė priežiūros institucijai susitarti su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija dėl draudimo tarpininko ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūros (Draudimo įstatymo 188 straipsnio 9 dalis ir 210 straipsnio 7 dalis). 2. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad direktyvoje (ES) 2016/97 nustatomi reikalavimai visiems subjektams, platinantiems draudimo produktus, tikslinamas Draudimo įstatymo 5 straipsnis, kuriame nustatoma, kad draudimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti draudimo veiklą pagal Draudimo įstatymo 3 straipsnį, draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai (fiziniai asmenys), draudimo brokerių įmonės ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, ir trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. Draudimo įstatymo 158² straipsnio 4 dalyje nustatomas draudimas reklamuoti, pristatyti draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas, jei atlygis už jas nėra gaunamas iš draudėjo.

Siūlomi pakeitimai nedraudžia brokeriui gauti atlygį iš draudiko ir iš esmės nepakeis brokerių veiklos – tik tuo atveju, jeigu brokeris gaus atlygį iš draudiko, jis negalės deklaruoti, kad jis teikia nepriklausomą paslaugą. Kartu naikinamos nepriklausomo tarpininko ir priklausomo tarpininko kategorijos. Siekiant išlaikyti šiuo metu draudimo tarpininkavimo rinkoje susiformavusią ir nusistovėjusią struktūrą, kiti esminiai draudimo brokerių įmonių ir draudimo agentų veiklos modeliai nėra keičiami. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje kaip ir dabar galės atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris (Draudimo įstatymo 161 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad direktyva (ES) 2016/97 nenustato apribojimo draudimo tarpininkų veiklai, ir siekiant paskatinti konkurenciją finansų sektoriuje, panaikinamas draudimo brokerių įmonių veiklos apribojimas, t. y. nustatoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. draudimo brokerių įmonė turės teisę vykdyti ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą (Draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalis). Tą ji galės daryti vadovaudamasi šias paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais. A titinkamai ir kiti finansų rinkos dalyviai galės siūlyti draudimo produkto platinimo paslaugas, jeigu jie atitiks Draudimo įstatymo reikalavimus (turės būti įtraukti į draudimo brokerių įmonių sąrašą, įmonėje draudimo platinimo paslaugas teikti galės tik draudimo brokeris, kuris turės atitikti kvalifikacijos reikalavimus, ir kt.) ir jeigu jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra apribojimų. Pereinamasis laikotarpis nustatomas, siekiant suteikti pakankamai laiko rinkos dalyviams pasirengti nuostatos įgyvendinimui.

Taip pat, siekiant supaprastinti draudimo brokerių įmonių veiklos pradėjimo ir vykdymo sąlygas, atsisakoma draudimo brokerių įmonių kapitalo reikalavimų (Draudimo įstatymo 161 straipsnio pakeitimas). Draudimo įstatymo  158⁶ straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad subjektas turės teisę verstis draudimo brokerių įmonės veikla, kai priežiūros institucija įtrauks jį į draudimo brokerių įmonių sąrašą, kuris skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje. Draudimo įstatymo 160 ir 164 straipsniuose nustatoma įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarka. Draudimo agento veikla subjektai galės verstis, kai bus įtraukti į draudimo įmonių tvarkomus draudimo agentų sąrašus, kurie yra skelbiami draudimo įmonių interneto svetainėse ir į kuriuos priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos nuorodos (Draudimo įstatymo 158⁶ straipsnio 2, 6, 7 dalys). Draudimo įstatymo 182 ir 186 straipsniuose nustatoma įrašymo į draudimo agentų sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarka. Išlieka draudimas draudimo agentams tuo pačiu metu vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų (Draudimo įstatymo

184 straipsnio 2 dalis). Iš

direktyvos (ES) 2016/97 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų priemonių draudimo brokerių įmonės klientams apsaugoti pasirinkta c punkte numatyta priemonė: draudimo brokerių įmonė privalės atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims.

Į šias lėšas negalės būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų galės būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai (Draudimo įstatymo 161 straipsnio 6 dalis). Draudimo agentams toliau taikoma direktyvos (ES) 2016/97 10 straipsnio 6 dalies a punkte numatyta priemonė – tai yra d raudimo įmoka, sumokėta draudimo agentui, bus laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, bus laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gaus šias sumas (Draudimo įstatymo 184 straipsnio 4 dalis). Papildomos draudimo veiklos tarpininkams mutatis mutandis taikomi bendrieji reikalavimai, kaip ir draudimo agentams (Draudimo įstatymo 186¹ straipsnis), o Draudimo įstatymo 158 straipsnyje nustatomos sąlygos, kada ir kokie reikalavimai jiems nebus taikomi. Išlieka reikalavimas draudimo brokerių įmonei ir draudimo agentui apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma pagal direktyvos (ES) 2016/97 nuostatas didinama nuo

1 000 000 eurų iki

1 250 000 eurų

vienam draudžiamajam įvykiui ir nuo 1 500 000 eurų iki

1 850 000

eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu draudimo įmonė yra sudariusi nurodytas sąlygas atitinkančią draudimo sutartį arba, sudarydama sutartį su draudimo agentu, prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Draudimo įstatymo 161 straipsnio 2 dalis ir 183 straipsnis). 3. Draudimo įstatymo 158¹ straipsnyje nustatoma, kad visi draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , turėtų tinkamų žinių ir įgūdžių, mokytųsi ir keltų kvalifikaciją, taip pat atitiktų tam tikrus geros reputacijos reikalavimus. Kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimai, kvalifikacijos veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijai bus nustatyti Lietuvos banko valdybos nutarimu. Remdamiesi priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais mokymo paslaugų teikėjai galės rengti mokymus rinkos dalyviams. Įstatymo projektu nesiekiama keisti fizinių ir juridinių asmenų nepriekaištingos reputacijos reguliavimo, tai bus daroma kitu Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (TAIS Nr. 16-8665). Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatomas įpareigojimas draudimo įmonei užtikrinti, kad jos darbuotojai, platinantys draudimo produktus, atitiktų 158¹ straipsnio reikalavimus. Taip pat draudimo įmonės reikalaujama nustatyti vidaus politiką ir procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi, bei paskirti asmenį, atsakingą už nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą.

Taip pat išlieka reikalavimas draudimo įmonei organizuoti profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (Draudimo įstatymo 184 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai Draudimo įstatymo 162 straipsnyje nustatomas reikalavimas draudimo brokerių įmonei užtikrinti, kad joje dirbantys ar renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai atitiktų 158¹ straipsnio reikalavimus. Taip pat draudimo brokerių įmonės reikalaujama nustatyti vidaus politiką ir procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi, bei paskirti asmenį, atsakingą už nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą. Asmenys, norėdami tapti draudimo brokeriais, turės išlaikyti draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo brokerių rūmai yra įstatymo pagrindu įsteigta asociacija, vienijanti visus draudimo brokerius, įgyvendinanti savivaldos principus ir šiuo metu atsakinga už draudimo brokerių kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, draudimo brokerių atestaciją ketinama pavesti Draudimo brokerių rūmams (Draudimo įstatymo 165 straipsnio 1 dalis) arba jų pasitelktam trečiajam asmeniui. Jeigu egzamino vykdymas perduodamas trečiajam asmeniui, Draudimo brokerių rūmai bus atsakingi už trečiojo asmens veiklos kokybę. Draudimo brokerių egzaminai turės būti rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Draudimo brokerių rūmai įpareigojami turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą (Draudimo įstatymo 165 straipsnio 5 dalis).

Tik išlaikę šį egzaminą draudimo brokeriai gali būti Draudimo brokerių rūmų nariais (Draudimo įstatymo 169 straipsnis), o pašalinami draudimo brokeriai iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka (Draudimo įstatymo 170 straipsnis). Tokiu būdu draudimo brokerių kompetencijos kontrolė paliekama brokerių savivaldai. Draudimo įstatymo 165 straipsnio 8 dalyje išlieka reikalavimas, kad draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje. 4. Įstatymo projektu Draudimo įstatymas papildomas 90² straipsniu, kuriame siekiama aiškiai apibrėžti draudikų ir draudimo tarpininkų, kurie platina draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, pareigą vengti interesų konfliktų, kurie galėtų neigiamai paveikti jų klientų interesus. Šiam tikslui turėtų būti taikomos veiksmingos organizacinės ir administracinės priemonės. Interesų konfliktų identifikavimas turėtų apimti gana platų santykių ratą: tarp draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų. Jei minėtos interesų konfliktų valdymo priemonės nėra pakankamos siekiant patikimai užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, informacija apie interesų konflikto pobūdį ir priežastis turėtų būti atskleidžiama klientui prieš teikiant paslaugas. Tokia informacija turi būti pakankamai išsami, kad klientas galėtų tokios informacijos pagrindu priimti sprendimą dėl paslaugos, dėl kurios kyla interesų konfliktas, teikimo.

Įstatymo projektu taip pat siekiama aiškiai įtvirtinti pareigą draudikui ir draudimo tarpininkui visais atvejais teikiant draudimo ar draudimo tarpininkavimo paslaugas veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Tokia pareiga, be kita ko, apimtų ir minėtų draudimo rinkos dalyvių darbuotojų atlyginimo, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, kuri galėtų sudaryti sąlygas pažeisti kliento interesus (Draudimo įstatymo papildymas 90¹ straipsniu). 90³ straipsnyje, kuriuo papildomas Draudimo įstatymas, iš dalies detalizuojamas pareigų vengti interesų konfliktų ir elgtis geriausiomis sąlygomis klientui ir jo interesais, kai yra platinami draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai, turinys, nustatant, kad šios pareigos nėra vykdomos, jei draudikas ar draudimo tarpininkas, platindami minėtus produktus ar teikdami su jais susijusias papildomas paslaugas, moka ar gauna bet kokio pobūdžio atlyginimą, užmokestį ar nepiniginio pobūdžio naudą tretiesiems asmenims ar iš jų, kurie nėra jų klientai, išskyrus atvejus, kai toks mokėjimas neturi neigiamo poveikio teikiamų draudimo paslaugų kokybei ir netrukdo vykdyti pareigos elgtis geriausiomis klientams sąlygomis ir jų interesais. Ši nuostata nebūtų taikoma mokėjimams ar naudai, kurie yra būtini teikiant tokias paslaugas (turto saugojimo, atsiskaitymo, valiutos keitimo mokesčiai ir kt.). Draudikas ar draudimo tarpininkas taip pat privalės prieš paslaugų teikimą atskleisti minėtų mokėjimų ar naudos pobūdį. Tokia informacija visais atvejais turės būti atskleidžiama, jei mokėjimai ar nauda yra draudiko skirti draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui. Šių reikalavimų įgyvendinimas leis užtikrinti, kad klientams teikiamos paslaugos bus skaidresnės, kokybiškesnės, labiau atitiks kliento interesus.

Nurodytos informacijos pateikimas leis klientui įvertinti paslaugos priimtinumą ir atitiktį paties kliento lūkesčiams, todėl klientas turės geresnes sąlygas priimti racionalų sprendimą dėl jam teikiamos paslaugos. Įstatymo projekte taip pat siekiama aiškiai nustatyti, kad visa draudimo rinkos dalyvių esamiems ir potencialiems klientams teikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o reklaminio pobūdžio informacija – dar ir aiškiai atpažįstama (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Draudimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalis papildoma reikalavimu informuoti draudėją, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, ar teikiama rekomendacija, taip pat informuoti apie darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį ir, kai sudaroma ne gyvybės draudimo sutartis, pateikti draudimo produkto informacinį dokumentą, kurio reikalavimus nustatys priežiūros institucija. Šie reikalavimai leis esamiems ar būsimiems klientams gauti objektyvią informaciją apie paslaugą ir atitinkamai priimti racionalesnį sprendimą dėl jos. Įstatymo projektu (Draudimo įstatymo 116 straipsnio 1 dalies papildymas 10 punktu ir 3 dalies pakeitimas) siekiama, kad, prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, draudikas pateiktų ir informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius. Draudimo sutarties mokesčių dydį draudikas taip pat turėtų kiekvienais metais pranešti draudėjui raštu kartu su kita nurodyta periodine informacija. Siūlomas reikalavimas suteiks klientui informacijos apie išlaidas (sutarties mokesčius), kurias jis gali patirti naudodamasis draudimo sutartimi (sudaromą vidutiniškai

25 m. laikotarpiui), todėl klientas turės aiškesnį lūkestį dėl tokios sutarties

naudingumo.

Draudimo įstatymas papildomas 93¹ ir¹⁵⁸³ straipsniais, kuriais perkeliami direktyvos (ES) 2016/97 23 ir 30 straipsniai, nustatantys informacijos pateikimo klientui sąlygas ir draudimo produkto tinkamumo bei priimtinumo vertinimo reikalavimus. Be to, Draudimo įstatymas papildomas 158² straipsniu, kuriame nustatomos rekomendacijų teikimo sąlygos ir reikalavimas, kad bet kuri pasiūlyta sutartis atitiktų kliento draudimo reikalavimus ir poreikius. Kai rekomendacija teikiama, draudimo produktų platintojas turi klientui pateikti asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitinka kliento poreikius ir reikalavimus. Kai rekomendacija teikiama remiantis sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, draudimo produktų platintojas rekomendaciją turi teikti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę. Taip pat Draudimo įstatymas papildomas 158⁴ straipsniu, kuriame nustatomi draudimo produktų platinimo kartu su kitais produktais reikalavimai. Priežiūros institucijai pagal direktyvos (ES) 2016/97 reikalavimus suteikiama teisė uždrausti draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip produktų ar paslaugų paketo arba to paties susitarimo dalį, kai priežiūros institucija gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims. 5. Įstatymo p rojekte taip pat siekiama apibrėžti investavimo krypčių valdymą, kad jis būtų efektyvus ir leistų pasiekti geriausią rezultatą klientui.

Jei draudikas pats nevaldo investavimo krypties, jis negalės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą. Draudikas turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, ją nuolat stebėdamas ir vertindamas jos veiksmingumą. Investavimo krypčių valdymo politika turėtų būti prieinama draudėjams. Draudikas privalėtų, esant reikalui, įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis minėtos politikos (Draudimo įstatymo papildymas 90⁴ straipsniu) . Atitinkamai apibrėžiamos naujos sąvokos „investavimo kryptis“ ir „investavimo krypties valdymas“. Šių reikalavimų įgyvendinimas sudarys sąlygas aiškesniam ir atsakingesniam investavimo krypčių valdymui, kai yra sudaromos gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartys. Be to, bus draudžiamas atlyginimo (mokesčio) ėmimas už paslaugą, kurios draudikas pats neteikia. 6. Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas, susijęs su išperkamosios sumos apskaičiavimu, kad tais Draudimo įstatymo nustatytais atvejais, kai yra mokama išperkamoji suma, apskaičiuojant šią sumą sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus

2 procentams sukaupto kapitalo vertės, bet neviršyti 50 eurų sumos (Draudimo

įstatymo 126 straipsnio papildymas 3 dalimi). Šis reikalavimas leis pasiekti labiau subalansuotą draudimo sutarties šalių interesų apsaugą ir užtikrins, kad klientų gaunama nauda kaupiant lėšas bus tolygiau paskirstyta per visą sutarties laikotarpį. Šiuo reikalavimu taip pat siekiama pagerinti sąlygas klientams nutraukti gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, bet kuriuo metu, jei ši nebetenkina jų lūkesčių.

Taip pat įstatymo projekte nustatomas terminas, per kurį draudikas turėtų lygiomis dalimis išdėstyti ir išskaičiuoti savo dėl gyvybės draudimo sutarčių, susijusių su kapitalo kaupimu, sudarymo patiriamas įsigijimo ir kitas sąnaudas, susijusias su draudimo sutarčių platinimu, iš draudėjo mokamų draudimo įmokų (Draudimo įstatymo papildymas 115¹ straipsniu). Toks terminas neturėtų būti mažesnis nei 3 metai. Lietuvos banko, draudimo rinkos priežiūros institucijos, duomenimis, didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo įmonių pradinių sąnaudų, atsirandančių sudarant draudimo sutartis, sudaro komisinis atlygis draudimo tarpininkui (62–95 proc.). Gyvybės draudimo sutartys, sudaromos per draudimo tarpininkus, sudaro daugiau kaip

93 proc. visų gyvybės draudimo sutarčių. Dauguma draudimo įmonių komisinį

atlygį tarpininkams sumoka dalimis per pirmus draudimo sutarties metus. Pažymėtina, kad dažnai, draudėjui nutraukus sutartį per pirmuosius dvejus draudimo sutarties metus, draudimo įmonė išskaičiuoja iš draudėjo sukaupto kapitalo visas su sutarties sudarymu susijusias išlaidas (įskaitant ir sumokėtus komisinius), nors komisinį atlygį iš draudimo tarpininko draudimo įmonė visgi susigrąžina. Taigi, įstatymo projektu siūlomas draudimo sutarties sudarymo išlaidų išdėstymas per ne trumpesnį laikotarpį nei 3 metai nuo sutarties sudarymo nebūtų esminis nusistovėjusios praktikos keitimas, tačiau įtvirtintų aiškią tokių sąnaudų padengimo draudėjo mokamomis draudimo įmokomis taisyklę, subalansuojančią draudėjo, draudiko ir draudimo tarpininko interesus. Reikėtų pažymėti, kad panašius reikalavimus dėl komisinio atlyginimo išdėstymo yra įtvirtinusi Vokietija, Nyderlandai.

Įstatymo projekto

25 straipsniu, papildančiu Draudimo įstatymą 115¹

straipsniu, siekiama užtikrinti draudėjų, sudarančių gyvybės draudimo sutartis, susijusias su kapitalo kaupimu, interesų apsaugą – tai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmens ūkinės laisvės ribojimo, esant būtinybei ginti vartotojų interesus. Ilgą laiką Lietuvos draudimo rinkoje nusistovėjo praktika, kad gyvybės draudimo įmonės, platinančios gyvybės draudimo sutartis, susijusias su kapitalo kaupimu, visas su tokių sutarčių sudarymu susijusias sąnaudas padengia draudėjų mokamomis draudimo įmokomis pačioje sutarties pradžioje. Tokiu atveju susidaro situacija, kad sutarties pradžioje draudėjų mokamos draudimo įmokos, kurias draudėjas moka būtent tam, kad jos būtų kaupiamos, nėra kaupiamos, o yra skiriamos draudiko sąnaudoms padengti. Taigi, draudėjui nusprendus pasinaudoti savo teise nutraukti draudimo sutartį sutarties pradžioje (vidutiniškai iki 5-ųjų sutarties metų) jo sukaupta suma (išperkamoji suma) dažniausiai būna lygi nuliui arba labai maža. Tokia situacija iškreipia sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir nėra teisinga draudėjų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į universalią draudėjo teisę bet kada nutraukti draudimo sutartį (Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 2 dalis) ir tokios sutarties vieną iš pagrindinių tikslų – lėšų kaupimą. Aptariamos gyvybės draudimo sutartys yra itin reikšmingos draudėjams, nes pasirinkdamas jas asmuo turi lūkestį kaupti lėšas savo ateičiai (neretai ir apsirūpinti senatvei ar padėti vaikams, artimiesiems), užsitikrinti tam tikrą finansinę gerovę ateityje. Tokios sutartys yra ilgalaikės, joms skiriamos lėšos sudaro reikšmingą asmens pajamų dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtina aukšta draudėjų interesų apsauga.

Siūlomas teisinis reguliavimas yra reikalingas, nes šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo nuostatos nenustato draudiko sąnaudų padengimo tvarkos ir leidžia ją nustatyti draudikui savarankiškai. Reikia pažymėti, kad, nors teisės aktai ir įpareigoja draudimo įmonę prieš sutarties sudarymą atskleisti išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, tačiau tokios informacijos atskleidimas ne visada pasiekia savo tikslą. Draudimo rinkos priežiūros institucijos (iki 2012 metų veikusi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, šiuo metu Lietuvos bankas) susilaukdavo ir dabar susilaukia draudėjų nusiskundimų dėl sukauptos sumos dydžio, kai sutartis nutraukiama jos pradžioje. Dažniausiai tokie nutraukimai vyksta netikėtai, tada, kai draudėjas dėl finansinių sunkumų nebegali toliau mokėti draudimo įmokų ir (ar) jam yra reikalinga sukaupta suma. Tokiu atveju jis yra priverstas toliau tęsti draudimo sutartį, siekdamas atgauti kaupiamus pinigus vėliau, nors toks veiksmas iš jo reikalauja ir toliau mokėti įmokas nepaisant patiriamų finansinių sunkumų arba nutraukti draudimo sutartį negaunant jau sumokėtoms įmokoms bent kiek adekvatesnės sumos. Atsižvelgiant į tokią situaciją manytina, kad kitomis, nei siūloma šiame įstatymo projekte, priemonėmis minėto aukšto draudėjų interesų apsaugos lygio aptariamu atveju pasiekti nėra galima. Kaip minėta, aptariama situacija susidaro būtent dėl gyvybės draudimo įmonių teisės savarankiškai paskirstyti už teikiamas paslaugas gaunamas lėšas. Tokiu atveju reikalingas šios teisės reguliavimas, kuriuo siekiama, kad aptariamos rūšies gyvybės draudimo sutarčių šalių interesai būtų subalansuoti. 7. Draudimo įstatymo 208 straipsnis papildomas 4¹ , 4² ir 4³ dalimis siekiant perkelti direktyvos (ES) 2016/97 nuostatas dėl sankcijų taikymo už draudimo produktų platinimo pažeidimus.

Direktyva (ES) 2016/97 nesuteikia teisės nustatyti kitų baudos ribų, nei yra nustatyta projekte, todėl nėra nustatomos minimalios baudos ribos. Taip pat tokiu būdu užtikrinamas proporcingumo principas, nes nereikšmingo pažeidimo atveju būtų galima nustatyti mažesnę baudą, todėl prevencinės priemonės, siekiant užkirsti kelią galimiems įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, būtų taikomos, bet nebūtų nepagrįstai griežtos. Pagal Draudimo įstatymo 205 straipsnio 11 dalį priežiūros institucija nustatydama baudos dydį turės atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant pažeidimo sunkumą ir trukmę, asmens atsakomybės laipsnį ir kt. Be to, siekiant skaidraus baudos apskaičiavimo proceso Draudimo įstatymo

208 straipsnis papildomas 4⁴

dalimi, nustatančia, kad  priežiūros institucija priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išbraukiama frazė „(išskyrus papildomą savanorišką kaupimą)“, taip panaikinamas nepagrįstas draudimas draudimo įmonėms tarpininkauti dėl papildomo savanoriško kaupimo sutarčių. Draudimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę teikti privalomojo draudimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigta draudimo įmonė įgyja tik tuo atveju, kai tai yra atskirai pažymėta draudimo veiklos licencijoje. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo bendrovės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą arba neįsteigus filialo, turi teisę teikti tokias paslaugas, jeigu joms išduotoje licencijoje nurodytos draudimo grupės apima rizikas, nuo kurių pasireiškimo būtų draudžiamasi sudarant privalomojo draudimo sutartį.

Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikoje įsteigtų draudimo įmonių ir kitose valstybėse įsteigtų įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos sąlygas, tikslinamos Draudimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos. Draudimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis keičiama, nes, siekiant turėti sąlygas tinkamai įvertinti pateiktus dokumentus, galinčias kilti rizikas ir jų įtaką patikimai draudimo įmonės veiklai, tikslinga pratęsti vertinimui skirtą terminą ir vietoj 20 kalendorinių dienų nustatyti 20 darbo dienų terminą. Draudimo įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojama, kad tik stebėtojų taryba nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų įgyvendinti. Toks reglamentavimas nepagrįstai susiaurina valdybos kompetenciją. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis klausimas

gali būti pavestas administraciniam, valdymo ar priežiūros organui. Taip pat nustatytas reguliavimas neatitinka draudimo įmonėse nusistovėjusios praktikos, todėl Draudimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis atitinkamai tikslinama. Draudimo įstatymo 81 straipsnis tikslinamas siekiant įstatyme numatyti priežiūros institucijos galimybę gavus informaciją apie pasikeitimus atlikti leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai pakeitimą.

Draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 19 dalyje ir 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, kilus įtarimui, kad šiuose straipsniuose nurodytas turtas gali būti apmokėtas pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar kitas kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento funkcijas ir į tai, kad kompetenciją šioje srityje gali turėti ir kitos institucijos, nėra aiškaus pagrindo išskirti Valstybės saugumo departamentą, todėl atitinkamai tikslinami minėti straipsniai, išbraukiant žodžius „Valstybės saugumo departamentas“ ir paliekant žodžius „kompetentingos institucijos“. Draudimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga draudimo ir perdraudimo įmonei per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius. Atsižvelgiant į tai, kad ši pareiga nėra nustatoma kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose, o informaciją apie draudimo įmonės pasirinktą audito įmonę ir jos paskirtus auditorius galima gauti kitais būdais, minėta nuostata pripažįstama netekusia galios. Draudimo įstatymo 76 straipsnyje, 68 straipsnio 1 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai priežiūros institucijai turi būti pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Šie straipsniai tikslinami numatant galimybę teikti dokumentus lietuvių ir (ar) anglų kalba. Ištaisomos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje ir 93 straipsnio 3 dalyje pateiktos netikslios nuorodos. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikėtina, kad įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei, patikimesnei ir konkurencingesnei draudimo ir kitų finansinių paslaugų rinkai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos bankas įgyvendinamuosius teisės aktus priims iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Draudikas“,

„draudimo tarpininkas“, „draudėjas“, „draudimo paslaugos“, „draudimo produktų

platinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] http://www.lb.lt/gyvybes_draudimo_imoniu_elgsenos_teikiant_klientams_gyvybes_draudimo_paslaugas_vertinimo pasitelkus_treciasias_salis_ataskaita [2] http://www.lb.lt/tyrimo_ataskaita_kliento_rizikos_tolerancijos_lygio_ir_sutarties_sudarymo_tikslu_nustatymas _investiciniame_gyvybes_draudime [3] http://www.lb.lt/administraciniu_mokesciu_itaka_finansiniam_kapitalui [4] http://www.lb.lt/n25519/konsultacinis_dokumentas1.pdf [5] http://www.lb.lt/finansiniu_paslaugu_reklamos_gaires

Teisės departamento išvada

2017-12-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11,

12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209,

210, 212, 214, 216, 222 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO, KETVIRTOJO

SKIRSNIO, VIII SKYRIAUS PAVADINIMO, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO

PAPILDYMO

STRAIPSNIAIS IR 159, 163 STRAIPSNių

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-01-03  Nr. XIIIP-1513

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio

pakeitimuose vartojamas terminas „ūkinė veikla“, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma vietoj žodžių „ūkinės komercinės veiklos“ įrašyti žodžius „ūkinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose galiojančio įstatymo straipsniuose yra vartojamas terminas „ūkinė komercinė veikla“ (pvz., 2 straipsnio 31, 69 dalys, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jų keisti nesiūloma. Pagal teisės technikos taisykles, visame įstatymo tekste turi būti vieninga terminija. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas taip, kad visuose įstatymo straipsniuose būtų vartojamas tas pats terminas, pasirinktinai, „ūkinė veikla“ arba „ūkinė komercinė veikla“. 2. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, įterpiant formuluotę „ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai“.

Pastebėtina, kad įterpus nurodytą formuluotę, pareiga, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, tenka tik valdybai, kai jai pateikiamos vidaus audito išvados ir rekomendacijos. Tačiau tuo atveju, kai vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai, o ne valdybai, neaišku, kas nustato, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad šioje keičiamoje straipsnio dalyje numatytais atvejais priežiūros institucijai „ Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės

valstybės valstybine kalba <...>“ (pateiktas lyginamasis pakeitimo variantas). Siūlomu pakeitimu įstatyme būtų įtvirtinta galimybė informaciją ir dokumentus priežiūros institucijai pateikti vien tik užsienio kalbomis ir visiškai nepateikti šios informacijos ir dokumentų lietuvių kalba. Toks siūlomo reguliavimo pobūdis neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, jog „ Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba “ bei 5 straipsnio nuostatos, kad

„Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos,

įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba. “ Kartu atkreipiame dėmesį, kad Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyta, kad „ Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.“ Todėl siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo.

Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsnio, kuriuo analogišku būdu siūloma keisti įstatymo 69 straipsnio 2 dalį bei dėl įstatymo projekto 17 straipsnio, kuriuo siūloma keisti įstatymo 76 straipsnį. 4. Projekto 30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio 4 dalies nuostatos, siekiant aiškumo, tobulintinos. Siūlytina vietoj formuluotės

„atitinkančias kitas, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas, sąlygas“

įrašyti formuluotę „neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“, o vietoj formuluotės „šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo¹⁵⁸¹ ir 186¹ straipsnius, netaikomos“ įrašyti formuluotę „taikomos šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnių nuostatos“. 5. Projekto 31 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 158¹ straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog d raudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai , kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti tam tikrą kvalifikaciją, susijusią su jų veikla.

Be to, siūloma nustatytai, kad „Šių asmenų kvalifikacijos <...> reikalavimus, <...> nustato priežiūros institucija.“ Taigi susiklostytų situacija, kai asmenų teisę verstis tam tikra veikla ribotų poįstatyminiu teisės aktu nustatyti reikalavimai tokiems asmenims. Siūlomo įstatymo pakeitimo kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog

„<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi

būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Atsižvelgiant į tokią doktrininę nuostatą, manome, kad įstatyme turi būti nustatyti esminiai kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems verstis su draudimo paslaugų teikimu susijusiomis veiklomis. 6.

6. Projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158¹

straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog atitinkami asmenys negali vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, jeigu „jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo“. Pastebėtina, jog siūlomas įtvirtinti 5 metų terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą (

• past. – kaip alternatyva teistumui,

nes už baudžiamąjį nusižengimą teistumas nekyla) yra neproporcingai ilgas, lyginant jį su bendraisiais teistumo už tyčinius nusikaltimus terminais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje (pavyzdžiui, asmenys laikomi turinčiais teistumą po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis nusižengimas yra švelniausia nusikalstamos veikos rūšis, jos sukeliami teisiniai ribojimai negali būti griežtesni nei tyčinių nusikaltimų. Dėl tos priežasties teigtina, jog teises ribojantis terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Be to, po žodžių „baudžiamųjų nusižengimų“ turėtų būti įrašytas žodis

„padarymo“. 7. Projekto 31 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 158¹

straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su priežiūros institucijos teise tvarkyti asmens duomenis.

Manytume, kad šiame straipsnyje priežiūros institucijai turėtų būti suteikta teisė tvarkyti ne savo darbuotojų, kaip rašoma projekte, bet draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės darbuotojų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. Be to, reikėtų patikslinti formuluotę  „atitinka šiuos reikalavimus“, pateikiant nuorodą į vertinamo straipsnio 2 dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tik šiame įstatymo straipsnyje yra vartojama formuluotė „fizinių asmenų, turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą“. Todėl neaišku, kokie fiziniai asmenys (draudimo agentai ar kiti) turimi omenyje ir kaip jie susiję su draudimo ir perdraudimo įmonėmis, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonėmis, kurioms suteikiama teisė tvarkyti jų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. 8. Projekto 33 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158³ straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „įspėja“ įrašytini žodžiai „turi įspėti“. 9. Projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas jungtukas skliaustuose „(arba)“, nes brokerių įmonės darbuotojai turi atitikti tiek įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tiek 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo 160 straipsnio 2 dalies 2 punktui. 10. Projekto 39 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 161 straipsnis, siūloma atsisakyti reikalavimo draudimo brokerių įmonės įstatinio kapitalo dydžiui. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, tokiu pakeitimu siekiama supaprastinti brokerių įmonės veiklos pradėjimo ir vykdymo sąlygas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas nėra savitikslis, tai yra viena iš priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti. Projektu siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos 2016/97 10 straipsnio 6 dalį, įtvirtinti vieną iš joje nurodytų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti – atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Projektu taip pat siūloma padidinti profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumą. Svarstytina, ar projektu siūlomų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti pakanka. Pastebėtina, kad Direktyva 2016/97 yra minimalaus suderinimo ir nedraudžia valstybėms narėms palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų, pavyzdžiui reikalavimų įstatinio kapitalo dydžiui,  o jos 10 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos 4 priemonės, iš kurių valstybė narė gali pasirinkti vieną ar daugiau. 11. Projekto 40 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 162 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos tarpusavio santykis neaiškus. Straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Bendrieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje. Straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje renkamas pareigas einantiems draudimo brokeriams nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi „renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai“.

Jeigu tai brokerių įmonės valdymo ir priežiūros organų nariai, tai atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse jiems nustatomi skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. 12. Projekto 42 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nustatomi draudimai brokerių įmonei ir jos akcininkui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose akcininko terminas nevartojamas, projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160 straipsnyje, reguliuojančiame įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarką, vartojamas asmens dalyvio terminas. Projekto terminiją reikia suvienodinti. 13. Projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 7 dalyje po žodžio „perdraudimo“ įrašytinas žodis „produktų“. 14. Projekto 45 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo  170 straipsnio

3 punkte siūloma nustatyti, kad draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo

brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu, o projekto 49 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą dėl nurodyto siūlymo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokios draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisinės pasekmės. Pastebėtina, kad projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą, o šio straipsnio 4 dalyje, kad draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmų nariu.

Projekto 44 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir davusio draudimo brokerio priesaiką. Taigi draudimo brokeris, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių, gali bet kada vėl kreiptis dėl jo priėmimo į Draudimo brokerių rūmų narius, o Draudimo brokerių rūmai turėtų tenkinti tokį prašymą, kitu atveju būtų pažeidžiamos įstatymo 169 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 165 straipsnio, kurio nuostatos keičiamos teikiamu projektu, 7 dalį, asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo 165 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu  įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo. Projektas tobulintinas, įstatyme įtvirtinat draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisines pasekmes. 15. Projekto 46 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Draudimo  brokerių rūmai patys vykdo draudimo brokerių egzaminavimą. Pastebėtina, kad pagal projekto 43 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalies nuostatas, Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinių egzaminų vykdymą gali perduoti trečiajam asmeniui. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 16. Projekto 49 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 177 straipsnio

4 dalyje siūloma išbraukti žodžius „arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

sprendimą“.

Neaišku, kodėl reikia keisti galiojančio įstatymo 177 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad projektu siūloma įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje nustatyti sprendimo dėl siūlymo pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių priėmimo tvarką, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka šis Draudimo brokerių garbės teismo sprendimas perduodamas Draudimo brokerių rūmams ir kada apie jį pranešama draudimo brokeriui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo 177 straipsnio 4 dalies pakeitimo. 17. Projekto 52 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 182 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 ir 4 punktuose žodžiai „tarpininko“, „tarpininkas“ keistini žodžiais „agento“, „agentas“. 18. Projekto 59 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 188 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad d raudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo pateikti priežiūros institucijai už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 158¹ straipsnyje yra nustatyti reikalavimai darbuotojams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, o ne vadovams. Bendrieji nepriekaištingos reputacijos vertinimo reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje. Be to, neaiškus 188 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų santykis su 188 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 19.

19. Projekto 59 straipsniu

siūlomoje įstatymo 188 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti subjektą, iš kurio negavęs informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. 20. Projekto 59 straipsniu siūloma įstatymo

188 straipsnio 8 dalis tobulintina, įrašant priežiūros institucijos pareigą

teikti informaciją kitų valstybių priežiūros institucijoms apie perdraudimo tarpininkų išbraukimą iš perdraudimo tarpininkų sąrašo. 21. Atsižvelgiant į projekto 60 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 190 straipsnio nuostatas dėl papildomos draudimo veiklos tarpininkų, manytina, kad reikia pakeisti ir galiojančio įstatymo

189 straipsnį bei 191 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat nurodytų straipsnių ir

įstatymo septintojo skirsnio pavadinimus. 22. Projekto 60 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 190 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatos taisytinos, atskiriant draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų teises (pradėti atitinkamą veiklą) nuo priežiūros institucijos pareigų (patvirtinti informacijos iš kitos valstybės priežiūros institucijos gavimą ir per vieną mėnesį išsiųsti jai atitinkamą informaciją). Be to, 190 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes iš teikiamos redakcijos neaišku, kuris subjektas turi perduoti kitų valstybių  draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. 23.

23. Neaiškus projekto 60

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 190 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos tarpininkams (turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą nustatytą 161 straipsnio 2 dalyje) santykis su projekto 30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio nuostatomis, pagal kurias papildomos draudimo veiklos tarpininkams netaikomos 161 straipsnio nuostatos. 24. Projekto 62 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 192 straipsnio 3 dalies nuostata tobulintina, įrašant prieš žodį „atsižvelgiant“ žodį „tačiau“. Be to, 192 straipsnio 6 dalies 2 sakinio nuostatos redaguotinos, nustatant, kad trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės įrašymas į draudimo tarpininkų sąrašą suteikia teisę jai vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvoje, nes Lietuvos teisės aktuose negali būti nustatomi veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse draudimai. 25. Projekto 70 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 200 straipsnio 2 punktą, atsižvelgiant į projekto 58 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 187 straipsnio nuostatas, siūlytina papildyti nuostata dėl priežiūros institucijos teisės įrašyti asmenis į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukti iš šio sąrašo. 26. Projekto 72 straipsnio 6 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 204 straipsnio 16 punkte, siekiant aiškumo, išbrauktinas žodis „atsakingiems“. 27. Projekto 73 straipsnio 8 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 205 straipsnio 11 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose išbraukti žodį „atsakingo“. 28. Projekto 74 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4¹ dalies 2 punkte fiziniams asmenims, perkeliant Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkto nuostatas, siūloma nustatyti iki 700 000 eurų dydžio baudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios baudos dydis daugiau kaip 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį (6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300 000 eurų). Taigi nurodyta bauda, atsižvelgiant į jos dydį, yra baudžiamojo pobūdžio sankcija. Šiame kontekste pastebėtina, kad sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skirta atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus. Nurodyta projekto nuostata toliau vertinama sistemiškai kartu su galiojančio įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Pritarus projektui, fizinis asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal keičiamą įstatymą, už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn . Taigi taikant įstatymą galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ( non bis in idem ). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną.

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio ( inter alia

2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28

d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn ( inter alia

2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“

Taigi Konstitucijai neprieštarauja dviguba administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.

Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos 2016/97 konstatuojamoje dalyje teigiama, jog  siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo produktų platinimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos (58 punktas). Taigi valstybės narės negali nustatyti mažesnio maksimalios administracinės baudos dydžio, nei nurodyta Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkte. Kita vertus, Direktyvos 2016/97 konstatuojamosios dalies 59 punkte teigiama, kad „nors valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau dėl to, kad paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šios direktyvos pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šios direktyvos tikslais, be kita ko, po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.“ Taigi Direktyva 2016/97 neįpareigoja valstybių narių taikyti dvigubos administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistemos, bet to ir nedraudžia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal Draudimo įstatymą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Draudimo įstatymo dalyku, siūlytina papildyti projektą ir pripažinti galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. 29. Projekto 74 straipsnio

6 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4⁴

dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Pastebėtina, kad baudos dydžio nustatymo taisyklės turi įtakos vertinant teisinio reguliavimo proporcingumą, todėl manytina, kad jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme.

Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 4 punkto  nuostatą, kuri nustato, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims. Taigi dėl poveikio priemonių taikymo tvarkos Lietuvos banko įstatymas nukreipia į kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 30. Taisytina projekto 82 straipsnio 2 dalyje nurodyta data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] ;

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt

Teisės departamento išvada

2018-03-29 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-04-05 Nr. XIIIP-1513(3)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 86 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „

Šis įstatymas, išskyrus 24, 27, 29, 44–51 ir 73 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d.“. Kadangi projekto 44–51 ir

73 straipsnių įsigaliojimo data kitose straipsnio dalyse neaptarta, jie

įsigalios kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pastebėtina, jog projekto 44–51 ir 73 straipsniuose siūloma pakeisti Draudimo įstatymo straipsnius, susijusius su draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarka ir kitomis draudimo brokerių veiklos sąlygomis. Šiuose straipsniuose yra nustatyta, kokius teisės aktus įgyvendinant įstatymą turi priimti priežiūros institucija ir Draudimo brokerių rūmai. Be to, projekto 44 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti reikalavimai draudimo brokeriams ir pateikiamos nuorodos į įstatymo 158¹ straipsnį, kuris keičiamas projekto 32 straipsniu ir įsigalios 2018 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, nurodytų straipsnių įsigaliojimo data turėtų būti atidėta atitinkamam terminui. 2. Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma suteikti įgaliojimus priimti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ne tik Lietuvos bankui, bet ir Draudimo brokerių rūmams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt

Komiteto išvada

2017-12-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 1,

2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204,

205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO,

KETVIRTOJO SKIRSNIO, VIII SKYRIAUS PAVADINIMO, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO,

ĮSTATYMO PAPILDYMO

STRAIPSNIAIS IR 159, 163 STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1513

2018 m. kovo 7 d. Nr. 102-P-05

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav  Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Finansų ministerijos atstovai: Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė, vyr. specialistė Jovita Burlėgienė , Lietuvos banko atstovai: Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius , Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Darius Andriukaitis , Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narys Laurynas Žilinskas, lobistas Šarūnas Frolenko , Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atstovai: prezidentas Artūras Bakšinskas , Teisės ir atitikties darbo grupės vadovas Robertas Balika . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas (2018-01-03) 2, 3, 30, 39, 82 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 2 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimuose vartojamas terminas „ūkinė veikla“, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma vietoj žodžių „ūkinės komercinės veiklos“ įrašyti žodžius „ūkinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose galiojančio įstatymo straipsniuose yra vartojamas terminas „ūkinė komercinė veikla“ (pvz., 2 straipsnio 31, 69 dalys, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jų keisti nesiūloma. Pagal teisės technikos taisykles, visame įstatymo tekste turi būti vieninga terminija. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas taip, kad visuose įstatymo straipsniuose būtų vartojamas tas pats terminas, pasirinktinai, „ūkinė veikla“ arba „ūkinė komercinė veikla“. Pritarti 2.

Pritarti

2. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)¹²

2. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 29

straipsnio 3 dalį, įterpiant formuluotę „ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai“. Pastebėtina, kad įterpus nurodytą formuluotę, pareiga, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, tenka tik valdybai, kai jai pateikiamos vidaus audito išvados ir rekomendacijos. Tačiau tuo atveju, kai vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai, o ne valdybai, neaišku, kas nustato, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti

3. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03) 15,¹⁶

3. Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir

nustatyti, kad šioje keičiamoje straipsnio dalyje numatytais atvejais priežiūros institucijai „ Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų

kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba <...>“ (pateiktas lyginamasis pakeitimo variantas). Siūlomu pakeitimu įstatyme būtų įtvirtinta galimybė informaciją ir dokumentus priežiūros institucijai pateikti vien tik užsienio kalbomis ir visiškai nepateikti šios informacijos ir dokumentų lietuvių kalba.

Toks siūlomo reguliavimo pobūdis neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, jog „ Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“ bei 5 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba. “ Kartu atkreipiame dėmesį, kad Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyta, kad „Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.“ Todėl siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsnio, kuriuo analogišku būdu siūloma keisti įstatymo 69 straipsnio 2 dalį bei dėl įstatymo projekto 17 straipsnio, kuriuo siūloma keisti įstatymo 76 straipsnį. Pritarti

4. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)³⁰

4. Projekto 30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158

straipsnio 4 dalies nuostatos, siekiant aiškumo, tobulintinos. Siūlytina vietoj formuluotės „atitinkančias kitas, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas, sąlygas“ įrašyti formuluotę „neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“, o vietoj formuluotės „šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnius, netaikomos“ įrašyti formuluotę „taikomos šio įstatymo 158¹

Projekto 31 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 158¹ straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog d raudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai , kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti tam tikrą kvalifikaciją, susijusią su jų veikla. Be to, siūloma nustatyti, kad „Šių asmenų kvalifikacijos <...> reikalavimus, <...> nustato priežiūros institucija.“ Taigi susiklostytų situacija, kai asmenų teisę verstis tam tikra veikla ribotų poįstatyminiu teisės aktu nustatyti reikalavimai tokiems asmenims. Siūlomo įstatymo pakeitimo kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Atsižvelgiant į tokią doktrininę nuostatą, manome, kad įstatyme turi būti nustatyti esminiai kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems verstis su draudimo paslaugų teikimu

Projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158¹ straipsnio

2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog atitinkami asmenys negali vykdyti

draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, jeigu „jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo“. Pastebėtina, jog siūlomas įtvirtinti 5 metų terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą (

• past. – kaip alternatyva

teistumui, nes už baudžiamąjį nusižengimą teistumas nekyla) yra neproporcingai ilgas, lyginant jį su bendraisiais teistumo už tyčinius nusikaltimus terminais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje (pavyzdžiui, asmenys laikomi turinčiais teistumą po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis nusižengimas yra švelniausia nusikalstamos veikos rūšis, jos sukeliami teisiniai ribojimai negali būti griežtesni nei tyčinių nusikaltimų. Dėl tos priežasties teigtina, jog teises ribojantis terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Be to, po žodžių „baudžiamųjų nusižengimų“ turėtų būti įrašytas žodis „padarymo“.

Pritarti Pasiūlymas : „

1) jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo⁵³ metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo , įsiteisėjimo;“

7. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)³¹³

7. Projekto 31 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 158¹

straipsnio

3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su priežiūros institucijos

teise tvarkyti asmens duomenis. Manytume, kad šiame straipsnyje priežiūros institucijai turėtų būti suteikta teisė tvarkyti ne savo darbuotojų, kaip rašoma projekte, bet draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės darbuotojų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. Be to, reikėtų patikslinti formuluotę  „atitinka šiuos reikalavimus“, pateikiant nuorodą į vertinamo straipsnio 2 dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tik šiame įstatymo straipsnyje yra vartojama formuluotė „fizinių asmenų, turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą“. Todėl neaišku, kokie fiziniai asmenys (draudimo agentai ar kiti) turimi omenyje ir kaip jie susiję su draudimo ir perdraudimo įmonėmis, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonėmis, kurioms suteikiama teisė tvarkyti jų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. Pritarti

8. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)³³⁴

8. Projekto 33 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158³

straipsnio

4 dalyje vietoj žodžio „įspėja“ įrašytini žodžiai „turi įspėti“. Pritarti

9.

Pritarti

9. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)³⁸¹²²

9. Projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160

straipsnio 1 dalyje išbrauktinas jungtukas skliaustuose „(arba)“, nes brokerių įmonės darbuotojai turi atitikti tiek įstatymo 158¹ straipsnio

1 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tiek 158¹

straipsnio

2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Ši pastaba

taikytina ir keičiamo 160 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pritarti

10. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)³⁹

10. Projekto 39 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 161

straipsnis, siūloma atsisakyti reikalavimo draudimo brokerių įmonės įstatinio kapitalo dydžiui. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, tokiu pakeitimu siekiama supaprastinti brokerių įmonės veiklos pradėjimo ir vykdymo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas nėra savitikslis, tai yra viena iš priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti. Projektu siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos 2016/97 10 straipsnio 6 dalį, įtvirtinti vieną iš joje nurodytų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti – atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Projektu taip pat siūloma padidinti profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumą. Svarstytina, ar projektu siūlomų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti pakanka. Pastebėtina, kad Direktyva 2016/97 yra minimalaus suderinimo ir nedraudžia valstybėms narėms palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų, pavyzdžiui reikalavimų įstatinio kapitalo dydžiui, o jos 10 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos 4 priemonės, iš kurių valstybė narė gali pasirinkti vieną ar daugiau.

Nepritarti Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Direktyva nenustato įstatinio kapitalo dydžio, tačiau leidžia pasirinkti priemonę – reikalauti, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos (kad tinkamai būtų laikomasi šio reikalavimo yra būtina nuolatinė stebėsena), bet ne mažiau kaip

18 750 eurų (ši suma pagal Direktyvos 10 straipsnio 7 dalį būtų

indeksuojama). Atsižvelgiant į tai, kad priemonė keltų tiek administracinę, tiek finansinę naštą draudimo tarpininkams, pareikalautų valstybės resursų jos laikymosi priežiūrai bei, Lietuvos banko (priežiūros institucijos) vertinimu, vadovaujantis kaštų ir naudos principu nebūtų efektyvi siekiant apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, Projekto autoriai mano, kad ją pasirinkti nėra tikslinga. Projekto autorių manymu, įstatymo projektu siūlomos kitos priemonės (atskiros sąskaitos draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų tvarkymui, profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas) yra pakankamos apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų  interesams. 11. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas (2018-01-03)⁴⁰¹²

11. Projekto 40 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 162

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos tarpusavio santykis neaiškus. Straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Bendrieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje.

Straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje renkamas pareigas einantiems draudimo brokeriams nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi „renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai“. Jeigu tai brokerių įmonės valdymo ir priežiūros organų nariai, tai atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse jiems nustatomi skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Pritarti

12. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁴²³

12. Projekto 42 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 164

straipsnio 3 dalyje nustatomi draudimai brokerių įmonei ir jos akcininkui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose akcininko terminas nevartojamas, projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160 straipsnyje, reguliuojančiame įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarką, vartojamas asmens dalyvio terminas. Projekto terminiją reikia suvienodinti. Pritarti Atsižvelgti ir patikslinti 164 straipsnio 3 dalį:

3. Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas

asmuo (ir jo akcininkas dalyvis ) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė išbraukta iš draudimo brokerių įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.“

13. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁴³

13. Projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165

straipsnio 7 dalyje po žodžio „perdraudimo“ įrašytinas žodis „produktų“. Pritarti

14. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁴⁵ 14.

Projekto 45 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo  170 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu, o projekto 49 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą dėl nurodyto siūlymo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokios draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisinės pasekmės. Pastebėtina, kad projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą, o šio straipsnio 4 dalyje, kad draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmų nariu. Projekto 44 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir davusio draudimo brokerio priesaiką. Taigi draudimo brokeris, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių, gali bet kada vėl kreiptis dėl jo priėmimo į Draudimo brokerių rūmų narius, o Draudimo brokerių rūmai turėtų tenkinti tokį prašymą, kitu atveju būtų pažeidžiamos įstatymo 169 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 165 straipsnio, kurio nuostatos keičiamos teikiamu projektu, 7 dalį, asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo 165 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu  įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.

Projektas tobulintinas, įstatyme įtvirtinat draudimo

brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisines pasekmes. Pritarti

15. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁴⁶

15. Projekto 46 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 171

straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Draudimo  brokerių rūmai patys vykdo draudimo brokerių egzaminavimą. Pastebėtina, kad pagal projekto 43 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalies nuostatas,

Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinių egzaminų vykdymą gali perduoti

trečiajam asmeniui. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti

16. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁴⁹

16. Projekto 49 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo

177 straipsnio 4 dalyje siūloma išbraukti žodžius „arba šio straipsnio 3

dalyje nurodytą sprendimą“. Neaišku, kodėl reikia keisti galiojančio įstatymo

177 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad projektu siūloma įstatymo 177

straipsnio 3 dalyje  nustatyti sprendimo dėl siūlymo pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių priėmimo tvarką, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka šis Draudimo brokerių garbės teismo sprendimas perduodamas Draudimo brokerių rūmams ir kada apie jį pranešama draudimo brokeriui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo 177 straipsnio

4 dalies pakeitimo. Pritarti

17. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁵²

17. Projekto 52 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 182

straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 ir 4 punktuose žodžiai „tarpininko“,

„tarpininkas“  keistini žodžiais „agento“, „agentas“.

Pritarti

18. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁵⁹

18. Projekto 59 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 188

straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo pateikti priežiūros institucijai už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 158¹ straipsnio

1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas

vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 158¹ straipsnyje yra nustatyti reikalavimai darbuotojams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, o ne vadovams. Bendrieji nepriekaištingos reputacijos vertinimo reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje. Be to, neaiškus 188 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų santykis su 188 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pritarti

19. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁵⁹

19. Projekto 59 straipsniu siūlomoje

įstatymo 188 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti subjektą, iš kurio negavęs informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. Pritarti

20. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁵⁹

20. Projekto 59 straipsniu siūloma

įstatymo 188 straipsnio 8 dalis tobulintina, įrašant priežiūros institucijos pareigą teikti informaciją kitų valstybių priežiūros institucijoms apie perdraudimo tarpininkų išbraukimą iš perdraudimo tarpininkų sąrašo.

Pritarti

21. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁶⁰

21. Atsižvelgiant į projekto 60

straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 190 straipsnio nuostatas dėl papildomos draudimo veiklos tarpininkų, manytina, kad reikia pakeisti ir galiojančio įstatymo 189 straipsnį bei 191 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat nurodytų straipsnių ir įstatymo septintojo skirsnio pavadinimus. Pritarti

22. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁶⁰

22. Projekto 60 straipsnyje dėstomo

keičiamo įstatymo 190 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatos taisytinos, atskiriant draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų teises (pradėti atitinkamą veiklą) nuo priežiūros institucijos pareigų (patvirtinti informacijos iš kitos valstybės priežiūros institucijos gavimą ir per vieną mėnesį išsiųsti jai atitinkamą informaciją). Be to, 190 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes iš teikiamos redakcijos neaišku, kuris subjektas turi perduoti kitų valstybių  draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams informaciją apie Lietuvos

Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pritarti

23. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁶⁰

23. Neaiškus projekto 60 straipsnyje

dėstomo keičiamo įstatymo 190 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos tarpininkams (turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą nustatytą 161 straipsnio 2 dalyje) santykis su projekto

30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio nuostatomis, pagal

kurias papildomos draudimo veiklos tarpininkams netaikomos 161 straipsnio

Projekto 62 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 192 straipsnio 3 dalies nuostata tobulintina, įrašant prieš žodį „atsižvelgiant“ žodį „tačiau“. Be to, 192 straipsnio 6 dalies 2 sakinio nuostatos redaguotinos, nustatant, kad trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės įrašymas į draudimo tarpininkų sąrašą suteikia teisę jai vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvoje, nes Lietuvos teisės aktuose negali būti nustatomi veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse draudimai. Pritarti

25. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁷⁰

25. Projekto 70 straipsnyje dėstomo

keičiamo įstatymo 200 straipsnio 2 punktą, atsižvelgiant į projekto 58 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 187 straipsnio nuostatas, siūlytina papildyti nuostata dėl priežiūros institucijos teisės įrašyti asmenis į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukti iš šio sąrašo. Pritarti

26. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁷²

26. Projekto 72

straipsnio 6 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 204 straipsnio 16 punkte, siekiant aiškumo, išbrauktinas žodis „atsakingiems“. Pritarti

27. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁷³

27. Projekto 73 straipsnio 8 dalyje

dėstomos keičiamo įstatymo 205 straipsnio 11 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose išbraukti žodį „atsakingo“. Pritarti

28. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁷⁴⁷

N

28. Projekto 74 straipsnio 3 dalyje

dėstomos keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4¹ dalies 2 punkte fiziniams asmenims, perkeliant Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkto nuostatas, siūloma nustatyti iki 700 000 eurų dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios baudos dydis daugiau kaip 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį (6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300 000 eurų).

Taigi nurodyta bauda, atsižvelgiant į jos dydį, yra baudžiamojo pobūdžio sankcija. Šiame kontekste pastebėtina, kad sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skirta atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus. Nurodyta projekto nuostata toliau vertinama sistemiškai kartu su galiojančio įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Pritarus projektui, fizinis asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal keičiamą įstatymą, už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn . Taigi taikant įstatymą galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ( non bis in idem ). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną.

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad

„<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat

asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio ( inter alia

2005 m. lapkričio

3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn ( inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“ Taigi Konstitucijai neprieštarauja dviguba administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.

Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos 2016/97 konstatuojamoje dalyje teigiama, jog  siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo produktų platinimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos (58 punktas). Taigi valstybės narės negali nustatyti mažesnio maksimalios administracinės baudos dydžio, nei nurodyta Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkte. Kita vertus, Direktyvos 2016/97 konstatuojamosios dalies 59 punkte teigiama, kad „nors valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau dėl to, kad paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šios direktyvos pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šios direktyvos tikslais, be kita ko, po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.“ Taigi Direktyva 2016/97 neįpareigoja valstybių narių taikyti dvigubos administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistemos, bet to ir nedraudžia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal Draudimo įstatymą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Draudimo įstatymo dalyku, siūlytina papildyti projektą ir pripažinti galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. Pritarti Pasiūlymas:

Pripažinti 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios: „7. Pripažinti netekusia galios 208 straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios

straipsnio 6 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4⁴ dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Pastebėtina, kad baudos dydžio nustatymo taisyklės turi įtakos vertinant teisinio reguliavimo proporcingumą, todėl manytina, kad jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme.

Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies

4 punkto  nuostatą, kuri nustato, kad Lietuvos bankas, atlikdamas

finansų rinkos priežiūrą, turi teisę įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims. Taigi dėl poveikio priemonių taikymo tvarkos Lietuvos banko įstatymas nukreipia į kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti

30. Lietuvos Respublikos Seimo

Teisės departamentas (2018-01-03)⁸²

30. Taisytina projekto 82 straipsnio 2 dalyje nurodyta data. Pritarti

Pažymėtina tai, kad Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą nukelti Direktyvos taikymo datą į 2018 m. spalio 1 d. Europos Parlamentas ir Valstybės narės planuoja direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datą pakeisti į 2018 m. liepos 1 d. Atitinkamai tobulintinas svarstomas Projektas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Draudimo brokerių rūmai 2017-12-18⁴¹ Draudimo brokerių rūmai ir visa draudimo brokerių bendruomenė aktyviai dalyvavo Draudimo įstatymo pataisų projekto (toliau - Projektas) rengime, ne kartą teikė pastabas ir pasiūlymus, siekė konstruktyvaus ir argumentuoto dialogo su Projekto rengėjais Finansų ministerija ir Lietuvos banku. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą pritarti Projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Be to, Vyriausybė prašo Lietuvos Respublikos Seimą Projektą svarstyti skubos tvarka.

Apgailestaujame, kad Projekto rengėjai neatsižvelgė į aktualias ir vartotojų interesų apsaugai reikšmingas draudimo brokerių bendruomenės pastabas. Žemiau išskiriame svarbiausias projekto nuostatas, kurioms nepritaria draudimo brokerių bendruomenė ir kurios turės neigiamą įtaką vartotojų apsaugai. Rengėjų siūlymas :

Panaikinti nuostatą, kad draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau visuomet draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Įtaka vartotojų apsaugai:

Neigiama , nes tik draudimo brokerių įmonė (joks kitas rinkos dalyvis) yra įgaliota ir įpareigota veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą draudėjui ir derėtis su draudiku vartotojo naudai: tiek iki draudimo sutarties sudarymo, tiek ją sudarant, tiek atsitikus nelaimei. Panaikinus šią nuostatą, vartotojas liktų be savo draudimo „advokato“ , o draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Tam, kad pasiūlytų vartotojams draudimo produktus, draudimo brokerių bendrovės turi draudiko pavedimą platinti jų produktus ir atlikti kitus susijusius veiksmus. Netekus teisinio aiškumo dėl draudiko pavedimo draudimo brokerių įmonėms, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir apribota konkurencija. Šios nuostatos ilgametis egzistavimas LR draudimo įstatyme užtikrina pusiausvyrą konkurencinėje aplinkoje teisine prasme ir realią vartotojų interesų apsaugą. Pritarti 2.

Pritarti

2. Draudimo brokerių rūmai

2017-12-18³⁹

3 Rengėjų siūlymas : Galimybė draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas (atitinkamai suteikiat galimybę kitiems finansų rinkos dalyviams neatskiriant veiklų teikti draudimo brokerių paslaugas). Įtaka vartotojų apsaugai Neigiama , nes siūlymas suteikia teisę kitoms finansų įstaigoms (pvz. bankai) ir net draudimo įmonėms vykdyti draudimo brokerių veiklą. Draudimo įmonė, teikdama draudimo brokerių paslaugas, negalės užtikrinti nešališkumo siūlydama kitų draudimo įmonių produktus - neįmanoma išvengti interesų konflikto. Pažymėtina, kad pasiūlymas teikti kitas finansines paslaugas draudimo brokerių įmonėms yra nepagrįstas realiomis priemonėmis, neįmanoma užtikrinti konkurencijos tarp rinkos dalyvių (pvz. komercinių bankų ir draudimo brokerių įmonių). Nepritarti Projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, ir tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti. Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus.

Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę Draudimo brokerių rūmų nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). 3. Draudimo brokerių rūmai

2017-12-18³⁹

2 Rengėjų siūlymas : Panaikinti reikalavimus, nustatančius, kad draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams. Įtaka vartotojų apsaugai Neigiama , nes panaikinamas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė būtų pajėgi atlyginti vartotojams padarytą žalą. Be to, rinkoje gali atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių.

Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyva nenustato įstatinio kapitalo dydžio, tačiau leidžia pasirinkti priemonę – reikalauti, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos (kad tinkamai būtų laikomasi šio reikalavimo yra būtina nuolatinė stebėsena), bet ne mažiau kaip

18 750 eurų (ši suma pagal Direktyvos 10 straipsnio 7 dalį būtų

indeksuojama). Atsižvelgiant į tai, kad priemonė keltų tiek administracinę, tiek finansinę naštą draudimo tarpininkams, pareikalautų valstybės resursų jos laikymosi priežiūrai bei, Lietuvos banko (priežiūros institucijos) vertinimu, vadovaujantis kaštų ir naudos principu nebūtų efektyvi siekiant apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, Projekto autoriai mano, kad ją pasirinkti nėra tikslinga. Įstatymo projekte draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams apsaugoti yra siūlomos kitos priemonės (atskiros sąskaitos draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų tvarkymui, profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas). 4. Draudimo brokerių rūmai 2017-12-18 44,⁴⁵ Rengėjų siūlymas :

Susiaurinti ratą asmenų, kuriems draudimo brokerių įmonėje galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Įtaka vartotojų apsaugai Neigiama , nes daugelį metų galiojantys ir naikinti siūlomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai draudimo brokeriams užtikrina kokybišką, profesionalų ir aukštus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą vartotojams. Atsižvelgti

5. Draudimo brokerių rūmai

2017-12-18⁴⁰ Rengėjų siūlymas : Decentralizuoti draudimo brokerių kvalifikacijų kontrolę.

Įtaka vartotojų apsaugai Neigiama, nes tai gali pakenkti specialistų kvalifikacijos lygiui ir vartotojams teikiamų paslaugų kokybei - iškreipti vieningų, objektyvių, aukštų standartų taikymą, kurį šiuo metu palaiko Draudimo brokerių rūmai. Neaišku, kokie subjektai, kokiais kriterijais ir interesais vadovaudamiesi kontroliuos draudimo brokerių kvalifikaciją. Nepritarti Vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/97 nuostatomis draudimo brokerių kvalifikacinių reikalavimų laikymosi užtikrinimas yra pavedamas draudimo brokerių įmonei. Projekto 40 straipsniu keičiamame Draudimo įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje nustatomas subjektas - draudimo brokerių įmonė, kuri turės patvirtinti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti vidaus politiką ir atitinkamas procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi ir paskirti už tai atsakingą asmenį, kurio vardą ir pavardę priežiūros institucijos prašymu turės pranešti priežiūros institucijai. Projekto 31 straipsniu keičiamas Draudimo įstatymas papildomas 158¹ straipsniu, kuris nustato, kad kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, kontrolės ir vertinimo kriterijus nustato priežiūros institucija. Vieningą priežiūrą remdamasi vienodais, objektyviais standartais atliks priežiūros institucija: Draudimo įstatymo 200 straipsnyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri kaip draudimo tarpininkai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų. 6. Draudimo brokerių rūmai 2017-12-18 Draudimo brokerių bendruomenės, beveik šimto įmonių ir beveik tūkstančio jose dirbančių draudimo brokerių vardu prašome:

• nesvarstyti Projekto Seimo rudens sesijoje ir parengtas įstatymo pataisas išsamiai įvertinti 2018 m. Seimo pavasario sesijoje;
• skirti LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą papildomu komitetu projektui svarstyti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto skyrimas papildomu komitetu svarstant Projektą yra būtinas, nes draudimo produktai bei jų platinimas yra itin susijęs su vartotojų apsauga ir jų interesų gynimu. Projekto svarstymas ir priėmimas besibaigiančioje rudens sesijoje reikštų, kad Seimas įstatymą apsvarstyti ir priimti turėtų per kelias savaites. Europos Parlamentas jau yra priėmęs sprendimą ir kreipęsis į Europos Komisiją, prašydamas atidėti Direktyvos taikymo pradžios datą ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas, kad direktyvos taikymo pradžios data būtų 2018 m. spalio 1 d. Be to, 15 valstybių ES narių kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos atidėti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios datą ir nustatyti ne ankstesnę datą nei 2018 m spalio 1 d. Tikimės Jūsų supratimo ir palaikymo siekiant, kad draudimo reguliavimas maksimaliai atitiktų vartotojų interesus. Pritarti

7. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2017-12-22² Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) dėl Seimui pateikto svarstyti LR draudimo įstatymo Nr.

XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

XIIIP-1513

(toliau – Projektas) ne kartą yra teikusi savo pastabas tiek Projektą parengusiai Finansų ministerijai, tiek Lietuvos bankui, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai , tačiau ne į visas teiktas pastabas buvo atsižvelgta. Kadangi Projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja draudimo įmonių veiklą ir Projektu iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas, norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesį į Asociacijai labiausiai nerimą keliančias Projektu siūlomas įtvirtinti nuostatas ir pagal galimybes dar kartą aptarti jas prieš projektą pradedant svarstyti LR Seime.

Dėl Projekte vartojamų sąvokų Projekto 2 str., kurio Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnis papildomas 25² dalimi nurodyta draudimo produktų platinimo sąvoka:

„Draudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės

sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį.“ Iš pateiktos sąvokos neaišku, ar draudimo produktų platinimu laikomi tokie draudimo įmonės darbuotojų veiksmai: · darbuotojų, kurie patys nebendrauja su klientais, tačiau, pvz., nustato draudimo produktų platinimo politiką, gaires, duoda nurodymus darbuotojams, realiai dirbantiems su klientais dėl nuolaidų taikymo, individualių sąlygų nustatymo ir panašūs veiksmai? · administracijos darbuotojų veiksmai, kai jie teikia informaciją sutarties sudarymo, teisingo dokumentų užpildymo klausimais vadybininkui, tuo metu sudarinėjančiam sutartį, ar kai vėliau tikrina sutarties sudarymo kokybę? · rizikos vertintojų veiksmai, kuomet jie draudimo sutarties sudarymo metu, ar po jos, tikslina apdraustojo sveikatos būklės duomenis, prašo papildomų dokumentų tiesiogiai iš kliento arba netiesiogiai iš gydymo įstaigų? · darbuotojo, vertinančio žalas, bendravimas su klientu dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsakymo dėl draudimo išmokos klientui pateikimas? · darbuotojo, nagrinėjančio klientų pretenzijas veiksmai, bendravimas su klientu dėl jo pretenzijos, atsakymą dėl jos pateikimas?

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį.“ Iš pateiktos sąvokos neaišku, ar draudimo produktų platinimu laikomi tokie draudimo įmonės darbuotojų veiksmai: · darbuotojų, kurie patys nebendrauja su klientais, tačiau, pvz., nustato draudimo produktų platinimo politiką, gaires, duoda nurodymus darbuotojams, realiai dirbantiems su klientais dėl nuolaidų taikymo, individualių sąlygų nustatymo ir panašūs veiksmai? · administracijos darbuotojų veiksmai, kai jie teikia informaciją sutarties sudarymo, teisingo dokumentų užpildymo klausimais vadybininkui, tuo metu sudarinėjančiam sutartį, ar kai vėliau tikrina sutarties sudarymo kokybę? · rizikos vertintojų veiksmai, kuomet jie draudimo sutarties sudarymo metu, ar po jos, tikslina apdraustojo sveikatos būklės duomenis, prašo papildomų dokumentų tiesiogiai iš kliento arba netiesiogiai iš gydymo įstaigų? · darbuotojo, vertinančio žalas, bendravimas su klientu dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsakymo dėl draudimo išmokos klientui pateikimas? · darbuotojo, nagrinėjančio klientų pretenzijas veiksmai, bendravimas su klientu dėl jo pretenzijos, atsakymą dėl jos pateikimas? Kadangi neaiški platinimo sąvoka, atitinkamai neaišku, kuriems draudimo įmonės darbuotojams turi būti taikomi kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai.

Nepritarti Pažymėtina, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka perkelia

2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau

• Direktyva (ES) 2016/97) nustatytą sąvoką ir jos apibrėžtį, todėl tikslinga išlaikyti jos tikslumą. Be to, asmenų ar pareigybių sąrašą įtvirtinti įstatyme yra netikslinga. 8. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2017-12-22²

Projekto 2 str., kurio DĮ papildomas 25⁴ dalimi nurodyta, kad „Draudimo produktų platintojo rekomendacija – draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva.“ Projekte nėra nustatyta, kada rekomendacija turi būti teikiama, kada ji neteikiama, ar draudimo bendrovės gali pasirinkti ar draudimo principu pagrįstą investicinį produktą parduoti su rekomendacija ar be jos? Į šį klausimą neatsako ir derinimui pateikti Draudimo įstatymą įgyvendinantys Lietuvos banko valdybos nutarimų projektai. Neatsižvelgti Įstatymo projekte nėra numatyto privalomo reikalavimo teikti rekomendaciją, taigi platintojai gali pasirinkti ar parduoti produktą su rekomendacija, ar be jos. Sąvokos apibrėžtis atitinka Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatas, todėl pakeitimai netikslingi. 9. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2017-12-22² Projekto 2 str., kurio DĮ papildomas 42¹ dalimi pateikta sąvoka: „Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla.

Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla.“ Neaišku, ar draudimo įmonė bus laikoma investavimo krypties valdytoja, jeigu ji tik pasirenka investavimo objektą, tačiau nesprendžia, iš ko jis turi būti sudarytas (pvz., ar iš akcijų, obligacijų, kitų finansinių priemonių; kokiomis dalimis turi būti investuojama į įvairias finansines priemones ir pan.), ar ji bus laikoma investavimo krypties valdytoja, jeigu investavimo krypties valdymo funkciją pagal veiklos rangos sutartį yra perdavusi valdymo įmonei? Siekiant teisinio aiškumo, siūlome šias sąvokas apibrėžti taip, kad draudimo įmonėms nekiltų neaiškumų. Atsižvelgti Keliamas klausimas yra aiškinimo ir taikymo klausimas. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto organizuoto pasitarimo metu nutarta, kad asociacija šiuos klausimus aptars su priežiūros institucija. 10. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2017-12-22 Dėl draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimo Atkreipiame dėmesį, kad į Projektą netinkamai perkeltas Draudimo platinimo direktyvos (toliau – Direktyva) 30 str., t.y. perkelta tik dalis minėto Direktyvos straipsnio. Į Projektą neperkelta Direktyvos 30 str.

3 dalis, leidžianti neatlikti atitinkamų tikrinimų, kai platinami nesudėtingi draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos MIFID direktyvoje, ir šios direktyvos nuostatos buvo pilnai perkeltos į Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Siekiant išvengti teisinio ir reguliacinio arbitražo, siūlome į Projektą perkelti Direktyvos 30 str. pilna apimtimi. Nepritarti Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra perkeltos netinkamai, o yra pasinaudota joje nustatyta valstybės narės pasirinkimo galimybe, netaikyti išimties dėl produkto priimtinumo vertinimo, kai produktas yra nekompleksinis. Lietuvos banko žiniomis iš visų valstybių narių pasinaudoti šia išimtimi pasirinko tik 7 valstybės narės. Pasinaudojus išimtimi, nesudėtingų produktų atveju, draudimo produktų platintojai galėtų platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą negavus iš draudėjo reikiamos informacijos ir neatlikus tikrinimo, ar produktas yra priimtinas draudėjui. Atsižvelgiant į tai, kad išimties taikymas, pablogintų vartotojų interesų apsaugą, pasirinkti taikyti išimtį yra netikslinga. 11. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2017-12-22⁷⁴ Dėl baudų už Draudimo įstatymo pažeidimą Projekto 74 str. 3 d., kuriuo DĮ 208 str. papildomas 4¹ dalimi, nustatyta, kad Draudimo produktų platintojui juridiniam asmeniui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda; juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems darbuotojams – iki 700 000 eurų dydžio bauda. Atkreipiame dėmesį, kad nei Reglamentas 1286/2014, nei Direktyva nenumato baudų platinimo veiklą vykdančio juridinio asmens vadovams ir kitiems darbuotojams, o nustato baudas produktus platinančiam fiziniam ir juridiniam asmeniui.

Taigi, Projekte išplėstas subjektų, kuriems gali būti skiriamos baudos, ratas; į jį patenka ne tik draudimo įmonių vadovai, draudimo tarpininkai - fiziniai asmenys, bet ir kiti draudimo įmonių darbuotojai, kuriems už galimus pažeidimus gresia didžiulės baudos. Siūloma atsakomybė už pažeidimą atsakingam fiziniam asmeniui kelis kartus viršija Baudžiamajame kodekse numatytą baudos dydį, neatitinka Darbo kodekse numatytos nuostatos, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Todėl siūlomos baudos, ypač atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį, vidutinį darbo užmokestį, yra neprotingos ir neproporcingai didelės. Atkreipiame dėmesį, kad

2017 m. rugpjūčio 4 d. dėl Projekto buvo pateikta Teisingumo ministerijos

išvada, kurioje nurodyta, kad Projekte fiziniams asmenims nustatyti baudų dydžiai prilygsta, o daugeliu atvejų ir gerokai viršija Baudžiamajame kodekse numatytus baudų dydžius. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktiką didelės baudos laikomos kriminalinėmis bausmėmis nepriklausomai nuo to, kokiai nacionalinės teisės šakai įstatymo leidėjas šias baudas priskiria, todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, o baudas turėtų skirti objektyvus ir nešališkas teismas. Pritariame tokiai ministerijos pozicijai ir manome, kad į ją turėtų būti atsižvelgta, taip pat derinant DĮ projektą Nr. 16-8665(2) (įstatymų, keičiamų su Lietuvos banko įstatymu paketas). Siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas.

Nepritarti

Draudimo įstatymo 208 straipsnio 4¹

ir⁴³ dalių nuostatos dėl baudų dydžių, perkelia direktyvos (ES) 2016/97 reikalavimus. Direktyva (ES) 2016/97 nesuteikia teisės nustatyti kitų baudos ribų, nei yra nustatyta projekte. Direktyvos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudos turi būti taikomos bet kuriems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog administracinėms institucijoms patikėta persekioti ir bausti už pažeidimus, kurie laikomi kriminalinėmis bausmėmis, nėra nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniu, jei suinteresuotas asmuo dėl bet kokio jo atžvilgiu priimto sprendimo gali kreiptis į teismą, užtikrinantį konvencijos 6 straipsnyje numatytas garantijas (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Menarini Diagnostics Srl prieš Italiją (peticijos Nr. 43509/08), 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Grande Stevens prieš Italiją (peticijos Nr. 18640/10). Priežiūros institucijos (Lietuvos bankas) sprendimai fiziniams asmenims skirti baudas galės būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka peržiūrimi teismine tvarka, todėl įstatymo nuostatos, kurios numato, kad baudas skiria priežiūros institucija, nepažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, siūlymas, kad baudas fiziniams asmenims skirtų ne teismas, o priežiūros institucija, Projekto autorių teigimu, atitiktų galiojantį finansų rinkos priežiūros ir kitų sričių reguliavimą ir praktiką (žr., pvz., Bankų įstatymo 74 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 93 str., Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 39 str.), dėl priežiūros institucijos turimų specialių žinių leistų užtikrinti operatyvesnį pažeidimo išnagrinėjimą ir sankcijos paskyrimą, o tai užtikrintų didesnį sankcijos veiksmingumą. 12.

12. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2017-12-22²⁴ Dėl reikalavimų taikymo draudėjams – juridiniams asmenims. Projektu keičiamo DĮ 93 str. 2 d. nuostatose buvo ištrinti žodžiai „fiziniam asmeniui“, o naujame DĮ¹⁵⁸² str. ir 158³ str. nenumatyta, kad šie reikalavimai taikomi fiziniams asmenims, nors ankstesnis reguliavimas aiškiai išskyrė, kokie reikalavimai yra taikomi klientams – fiziniams asmenims, o kokie juridiniams asmenims. Naujas reguliavimas nepagrįstai padidina administracinę naštą sutarčių su juridiniais asmenimis sudarymo atveju. O ir pats poreikių vertinimas (DĮ 158² str. it¹⁵⁸³ str.) juridinio asmens atveju atrodo nelogiškas ir iš esmės neįgyvendinamas. Pastebime Direktyvos preambulėje bei tolimesniame tekste yra aiškiai išskiriama, kad Direktyvos tikslas yra apsaugoti vartotojų, t. y. fizinių asmenų, interesus. Todėl siūlome numatyti, kad DĮ 93 str. 2 d., 116 str. 1 d., 158² str. ir 158³ str. taikomi tik sudarant sutartis su fiziniais asmenimis. Atsižvelgti

13. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2017-12-22⁸² Dėl reikalavimų, susijusių su kainodara ir draudėjų informavimu, taikymo. Projekto 82 str. 8 dalyje yra numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos. Projekto 82 str. 3 d. nustatyta, kad Projekto straipsniai, susiję su draudimo sutarčių kainodara (Projekto 23, 26 ir 28 str.) įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d.

Manome, kad minėti DĮ pakeitimai, susiję su draudimo sutarčių kainodara turėtų būti taikomi tik naujai sudaromoms draudimo sutartims, nes gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės ir galiojančioms draudimo sutartims draudikas kainodaros keisti negali, o naujus reikalavimus taikant ir senų draudimo sutarčių atžvilgiu būtų pažeisti teisėti draudikų lūkesčiai neleidžiant atgauti jų patirtų sąnaudų. Dėl šių priežasčių, su kainodara susiję reikalavimai turi būti taikomi tik po naujos DĮ redakcijos įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims. Kadangi reikalavimai atskleisti mokesčius taip pat yra susiję su kainodara, reikalavimai informacijos pateikimui draudėjui (Projekto 27 str. 2 d.), atitinkamai turėtų būti taikomi tik po naujo DĮ įsigaliojimo sudarytoms  draudimo sutartims. Siūlome patikslinti Projekto 82 str. 3 d. išdėstant ją taip:

„3. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsniai ir

27 straipsnio 2 d. įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims “. Nepritarti Projekto 27 straipsnio 2 dalies (papildanti Draudimo įstatymo 116 str. 1 dalį 10 punktu) nuostatos iš dalies perkelia Direktyvos (ES) 2016/97 29 straipsnio nuostatas ir turi įsigalioti tuo pačiu metu, kaip ir kitos nuostatos perkeliančios direktyvą. Vertinant draudimo įmonių teisėtus lūkesčius taikyti neribojamą draudimo sutarties nutraukimo mokestį ar imti atlyginimą (mokestį) už paslaugą, kuri nesuteikiama, ir pan., reikėtų nepamiršti ir draudėjų teisėtų lūkesčių atgauti adekvačias sumas. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo projekto tikslas yra vartotojų apsaugos gerinimas, manytina, kad jeigu teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, turėtų būti taikomos šio įstatymo normos. 14.

14. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių

asociacija 2017-12-22⁸² Atkreipiame dėmesį, kad Reglamentas 1286/2014 numato, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. vartotojui, įsigyjančiam draudimo principu pagrįstą investicinį produktą turi būti pateiktas pagrindinės informacijos dokumentas. Derinimui pateiktas Lietuvos banko nutarimas „Dėl informacijos, kurią draudimo produktų platintojai turi teikti draudėjams, atskleidimo taisyklių patvirtinimo“ naikina reikalavimą draudėjui pateikti investavimo krypčių aprašymus. Atsižvelgiant į tai, kad nelieka reikalavimo pateikti investavimo krypčių aprašymus, atitinkamai turėtų būti suderintos DĮ nuostatos, todėl siūlome panaikinti DĮ 116 str. 1 d. 7 p., kuriame numatyta, kad draudikas privalo pateikti draudėjui, jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus. Pritarti

15. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2017-12-22⁸² Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu ES institucijose vyksta diskusijos dėl Direktyvos įgyvendinimo termino atidėjimo. 2018 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija priėmė sprendimą atidėti Direktyvos ir deleguotųjų teisės aktų taikymą iki 2018 m. spalio 1 d., šį sprendimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos taryba. Manome, kad ES institucijoms priėmus sprendimą dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo, atitinkamai turėtų būti atidėtas ir Projekto įsigaliojim as . Kaip išdėstyta rašte aukščiau, draudimo įmonėms kyla daug klausimų dėl Projekto įgyvendinimo, dėl Projekto apimties reikia laiko tinkamai jam pasirengti: pakeisti naudojamas IT sistemas, interneto svetaines, pritaikyti skaičiuokles, parengti informaciją draudėjams, apmokyti tarpininkus, darbuotojus ir pan. Prašome į tai atsižvelgti svarstant Projektą ir atidėjus Direktyvos įsigaliojimą, atitinkamai pritarti Projekto įsigaliojimo atidėjimui. Pritarti 16.

Pritarti

16. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23³¹ Lietuvos draudimo brokerių bendruomenė, susipažinusi su Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-1513 (toliau – Projektas ), kurio pagrindinis tikslas yra perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2016/97 Dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva ) į Lietuvos nacionalinę teisę, įtvirtinant galiojančio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas ) atitinkamus pakeitimus, teikia pastabas ir pasiūlymus. Draudimo rokerių bendruomenė šiuo raštu pateikia savo nuomonę ir pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, yra būtini siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, vadovaujantis Direktyvoje įtvirtinta teisinio reguliavimo apimtimi bei įgyvendinant Direktyvoje numatytų gyvybės ir ne gyvybės draudimo produktų ir paslaugų vidaus rinkos stiprinimo tikslus bei siekiant dar labiau padidinti draudėjų interesų apsaugą ir konkurencinę aplinką draudimo srityje. 1. Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo įstatyme Nesutinkame su LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, kad esminiai kvalifikacijos reikalavimai yra palikti poįstatyminių teisės aktų reglamentavimui.

Mūsų nuomone, Įstatymo 158¹ str. nustato pagrindinius reikalavimus, taikomus nurodytų asmenų kvalifikacijai:

i) aiškiai išvardina sritis, kuriose draudimo ar perdraudimo produktų platintojai privalo turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų tinkamai vykdyti savo veiklą; ii) nurodomi aiškūs reikalavimai draudimo ar perdraudimo produktų platintojų kvalifikacijos kėlimo reikalavimai – reikalaujama mokytis ir tokiu būdu kelti savo kvalifikaciją 15 valandų per metus. Esminiai kriterijai, apibrėžiantys kvalifikacijos reikalavimus, yra įtvirtinti Įstatyme. Tuo tarpu kvalifikacijos kontrolės ir vertinimo kriterijai bei kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai būtų tik detalizuojami poįstatyminiu aktu. Papildomai pažymėtina, kad Įstatymas neturi būti apsunkintas detaliomis instrukcijomis ar tvarkomis, numatančiomis, kaip pagrindiniai, įstatymuose nustatomi principai, turėtų būti realiai įgyvendinami. Atsižvelgtina ir į tai, kad detalioms veiklos instrukcijoms, reikalavimams, numatantiems kaip turi būti įgyvendinamos principinės įstatymų idėjos, neretai kyla kur kas dažnesnis pokyčių poreikis. Tokiu atveju, poįstatyminiai teisės aktai yra žymiau operatyviau, efektyviau ir paprasčiau keičiami nei įstatymai. Įvertinus tai, kad Projekto 31 str. numato pagrindinius kvalifikacijos, reikalingos draudimo ar perdraudimo produktų platintojams, reikalavimus, o šių reikalavimų detalizavimas yra nukreipiamas į poįstatyminius teisės aktus, bei siekdami išvengti galimo neaiškumo Projekto nuostatose, siūlome koreguoti Įstatymo 1581 str. 1 d. taip: „158¹ straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai 1.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus detalizuoja , kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti , veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus nustato , taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija.“ Nepritarti Pritarta Teisės departamento pastabai. 17. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23³¹

2. Dėl tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų

Atsižvelgiant į tai, kad:

i) Projekto 4 str., kuriame siūlomi Įstatymo 5 str. pakeitimai, nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje draudimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti draudimo agentai: Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai (fiziniai asmenys) , ii) Projekto 2 str., kuriame siūloma Įstatymą papildyti 2 str.

611 dalimi, nurodoma, jog

papildomos draudimo veiklos tarpininkas yra asmuo , išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę <...>, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą <...>, iii) Direktyvos 2 str. 1 d. 4 p. papildomos draudimo veiklos tarpininkas apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę <...>,  darytina išvada, jog „fiziniais asmenimis, turinčiais teisę savarankiškai vykdyti draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą“ yra laikomi draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys). Atitinkamai siūlome Įstatymo 1581 str. 1 bei 3 dalis išdėstyti taip: „158¹ straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai 1.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai ( fiziniai asmenys ) , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus, kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija. 3. Siekdamos įsitikinti, kad nurodyti asmenys atitinka šiuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti savo šių asmenų darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų ( fizinių asmenų ) , turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.“

Atsižvelgti

18. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23³⁹

2 3.

Dėl draudimo brokerių įmonės įstatinio bei nuosavo kapitalo Įstatyme panaikinus šiuo metu įtvirtintus reikalavimus įstatiniam bei nuosavam draudimo brokerių įmonės kapitalo dydžiui būtų panaikinamas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė bus pajėgi atlyginti vartotojams padarytą žalą, ir toks pokytis gali esmingai pažeisti draudėjų interesus. Rinkoje gali atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių, kurių veikla galėtų sumažinti šiuo metu taikomą ir siekiamą taikyti draudėjų apsaugą. Be to, ilgą laiką Lietuvos draudimo rinkoje gyvuojantis reikalavimas besisteigiančiai draudimo brokerių įmonei turėti tam tikro dydžio įstatinį kapitalą yra puikiai prigijęs ir vertinamas draudimo produktų platintojų bei naudingas visiems draudimo rinkos dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad steigimo metu suformuotas įstatinis kapitalas tampa įmonės turtu, kurį ji naudoja savo veikloje (investuojant, apmokant išlaidas ir t.t.). O įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja akcininkai, nes šio kapitalo akcininkai negali atsiimti. Pavyzdžiui, uždirbtą pelną akcininkai gali išsimokėti skirdami dividendus, o įstatinį kapitalą akcininkai gali išsimokėti tik sumažindami jo dydį, tačiau tai griežtai reglamentuoja įstatymas, pvz., jeigu bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, reikalingas kreditorių sutikimas, jeigu bendrovė turi nepadengtų nuostolių, mažinti įstatinio kapitalo negalima. Todėl, Įstatyme turint specialius reikalavimus draudimo brokerių įmonei dėl didesnio įstatinio kapitalo dydžio nei yra numatomi bendri reikalavimai kitoms Lietuvoje veikiančioms bendrovėms, leidžia ginti ir kreditorių interesus – kuo didesnis įstatinis kapitalas, tuo didesnį nuostolį gali prisiimti bendrovė. Be to, numatant konkretų įstatinio kapitalo dydį, yra nustatoma tam tikra kvalifikacinė kartelė draudimo brokerių įmonę steigiantiems subjektams.

Tai leidžia apsaugoti draudimo produktų platintojų rinką nuo „nerimtai“ nusiteikusių žaidėjų, kurie lengvai atėję į verslą, gali lengvai iš jo išeiti. Įstatinio kapitalo dydžio įtvirtinimas Įstatyme leidžia apsaugoti draudimo brokerių rinką nuo pernelyg didelės kaitos, draudimo brokerių reputacijai leidžiama išvengti nepastovumo kriterijaus taikymo, o draudimo brokerių klientų interesai apsaugomi užtikrinant didesnį stabilumą paslaugų teikėjų gretose. Manome, kad šių įstatinio kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimų taikymas yra papildoma priemonė, suteikianti pasitikėjimą draudimo brokerių įmonių veikla bei apsauganti draudėjus nuo galimų nuostolių, todėl siūlome palikti galiojančio Įstatymo 161 str. 2 d. nuostatą nepakeistą. Atitinkamai siūlome Įstatymo 161 str. išdėstyti taip:

„161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1. Joks kitas

juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui.

Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 2 . 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 3 . 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4 . 5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 5 . 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai.

Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 6 . 7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 7 . 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyva nenustato įstatinio kapitalo dydžio, tačiau leidžia pasirinkti priemonę – reikalauti, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos (kad tinkamai būtų laikomasi šio reikalavimo yra būtina nuolatinė stebėsena), bet ne mažiau kaip

18 750

eurų (ši suma pagal Direktyvos 10 straipsnio 7 dalį būtų indeksuojama). Atsižvelgiant į tai, kad priemonė keltų tiek administracinę, tiek finansinę naštą draudimo tarpininkams, pareikalautų valstybės resursų jos laikymosi priežiūrai bei, Lietuvos banko (priežiūros institucijos) vertinimu, vadovaujantis kaštų ir naudos principu nebūtų efektyvi siekiant apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, Projekto autoriai mano, kad ją pasirinkti nėra tikslinga. Įstatymo projekte draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams apsaugoti yra siūlomos kitos priemonės (atskiros sąskaitos draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų tvarkymui, profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas). 19. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23³⁹

3 4.

Dėl galimybės draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas Projekte yra numatoma keisti galiojančio Įstatymo 161 straipsnį, nurodant, kad draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Siūlomas nustatyti reglamentavimas suteiks teisę subjektams, kurių nuolatinė veikla susijusi išimtinai tik su finansinių paslaugų teikimu, vykdyti draudimo brokerių veiklą. Pabrėžiame, kad numatomas reglamentavimas yra ydingas ir jo turi būti atsisakoma, nes jis gali: i

i) iškreipti draudimo brokerių veiklos sąlygas bei pakenkti draudimo brokerių kaip profesionalių draudimo rinkos dalyvių įvaizdžiui; ii ii) draudimo brokerių paslaugas pradėjus teikti įvairioms finansų įmonėms, neužtikrinti, kad draudėjui būtų pateikiamas tik tinkamiausias, labiausiai jo interesus atitinkantis produktas; iii iii) skatinti koncentracijos procesus draudimo brokerių rinkoje, kas galimai suponuotų didesnes paslaugų kainas draudėjams. Be to, šis siūlymas leisti draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas yra argumentuojamas naujomis galimybėmis draudimo brokeriams. Deja, pasiūlymo rengėjai nepateikia jokių konkrečių pavyzdžių, kokias konkrečiais kitas paslaugas galės teikti draudimo brokeriai, ir nenurodo, kokia teisinė bazė naujoms finansinėms paslaugoms bus kuriama. Atsižvelgiant į tai, siūlome nekeisti esamos Įstatymo 161 str. 4 dalies ir palikti galiojančią redakciją, kuri yra išdėstyta taip: „4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Nepritarti Projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, ir tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti. Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę Draudimo brokerių rūmų nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus). Bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). 20. Draudimo brokerių rūmai 2018-01-23⁴¹ 5.

Dėl draudimo brokerio teisės veikti draudimo įmonės pavedimu užtikrinimo Projekto 41 str. pripažinus Įstatymo 163 str. netekusiu galios, iš Projekto buvo panaikintos nuostatos, numatančios, kad draudimo brokerių įmonė, turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, bet privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Panaikinus šias nuostatas, iš Įstatymo buvo pašalintos vienos svarbiausių draudimo brokerių veiklos organizavimo principinių nuostatų, apibrėžiančios draudimo brokerio įmonės ir draudimo brokerių statusą bei įtvirtinančios aiškumą itin specifinėje veikloje dalyvaujantiems asmenims bei iš šių asmenų draudimo produktų platinimo paslaugas gaunantiems subjektams. Draudimo brokerių veiklos kertinis interesų rodiklis visuomet buvo sąlyga, kad draudimo brokeris gali veikti tiek draudimo įmonės, tiek kliento pavedimu, tačiau visais atvejais privalo veikti kliento interesais. Pažymėtina, jog minimomis nuostatomis buvo įtvirtinama, jog draudimo brokerių įmonė, vienintelė iš visų rinkos dalyvių, yra įgaliota ir įpareigota veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą draudėjui ir derėtis su draudiku vartotojo naudai visais vartotojui svarbiausiais laikotarpiais, t. y. tiek iki draudimo sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek atsitikus įvykiui ir t.t. Projektu panaikinus Įstatymo 163 str., vartotojas liktų be savo draudimo „advokato“ – draudimo brokerio, kurį būtent klientas įpareigoja pakeisti draudiko požiūrį į jį. Panaikinus reikalavimą draudimo brokeriui veikti išskirtinai kliento interesais, draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Be to, iš kitos pusės, draudimo brokerio veikloje yra labai svarbu turėti galimybę veikti draudiko pavedimu.

Neretai tam, kad galėtų pasiūlyti vartotojams draudimo produktus, draudimo bendrovės suteikia draudimo brokerių įmonėms pavedimus platinti jų produktus ir atlikti kitus su tokiu platinimu susijusius veiksmus. Šis veiksmas galėtų būti prilyginamas susitarimui su prekių tiekėjais, kuriais pasiekiama, kad jų produktas būtų platinamas kur kas platesnėje rinkoje ir didesniu mastu. Todėl, panaikinus įstatymo garantuojamą teisę draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir akivaizdžiai apribota konkurencija. Mūsų nuomone, ilgametis nuostatos, suteikiančios draudimo brokeriui teisę veikti draudiko pavedimu ir įpareigojančios veikti draudėjo interesais, egzistavimas Įstatyme užtikrina tvirtą pusiausvyrą draudimo rinkos konkurencinėje aplinkoje bei garantuoja realią vartotojų interesų apsaugą. Papildomai nurodytina, kad galimybė draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu yra svarbi prielaida, kad draudimo brokeriai galėtų tarpininkauti teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas nuotoliniu būdu, t. y. naudojantis informacinio ryšio priemonėmis, tuo pasinaudojant technologijų teikiamais pranašumais – draudimo sutarties sudarymo greičiu ir patogumu. Tokios nuostatos yra būtinos kartu įgyvendinant ir Finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-185, siekiant Lietuvoje skatinti finansinių technologijų plėtrą draudimo sektoriuje, užtikrinant šiuolaikines technologijas atitinkančią prieigą prie draudimo paslaugų Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo 161 str. 8 d. ir šią dalį išdėstyti taip: „ 8.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “

Pritarti

21. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁴⁰

6Dėl subjektų,

kuriems taikomi tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai Įstatymo 162 str. 1 d. yra nurodomi asmenys, kuriems yra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai , t. y. draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, bei vadovas (vadovui dar taip pat taikomas patirties bei kvalifikacijos reikalavimas). Tuo tarpu Įstatymo 162 str. 2 d. yra įvardijami asmenys, kuriems yra taikomi tinkamumo bei pasirengimo reikalavimai , t. y. draudimo brokerių įmonėje dirbantiems draudimo brokeriams arba draudimo brokerių įmonėje renkamas pareigas einantiems draudimo brokeriams . Taigi Įstatymo 162 str. 2 d. nurodoma, kokie reikalavimai yra taikomi draudimo brokeriams, kai jie vykdo draudimo produktų platinimo veiklą. Pažymėtina, jog pagal Projekto

39 str. keičiamo 161 str. 4 d., su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu

susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantys arba renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. Tai reiškia, kad draudimo produktų platinimu gali užsiimti i) tiek draudimo brokerių įmonėje pagal darbo sutartį dirbantis draudimo brokeris, ii) tiek draudimo brokeris, kuris draudimo brokerių įmonėje draudimo produktų platinimo veikla užsiima paraleliai užimdamas renkamas pareigas šioje įmonėje, pavyzdžiui, būdamas draudimo brokerių įmonės valdybos nariu. Taigi tuo atveju, jeigu draudimo brokeris eina renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje (pavyzdžiui, yra valdybos narys) ir kartu vykdo draudimo produktų platinimą, jis taip pat privalo atitikti keičiamo 162 str.

2 d. tinkamumo bei

pasirengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 39 str., kuriuo keičiamas 161 str. 4 d., yra paaiškinama, kokiu pagrindu asmenys draudimo brokerių įmonėje gali vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, manome, kad Projekto 40 str., kuriuo keičiamas 162 str., turėtų likti nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo 162 str. išdėstyti taip:

„162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas

ir pareiga užtikrinti draudimo brokerių tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų laikymąsi

1. Draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios

įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys ar renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai atitiktų šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “ Atsižvelgti

162 straipsnio

2 dalis tobulintina, tačiau jos atsisakyti netikslinga. 22. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23 44,⁴⁵ 7.

Dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Draudimo brokerių rūmų nariams išlaikymo Draudimo brokerių išskirtinumas draudimo rinkoje pasižymi reikalavimais draudimo brokeriui turėti ne tik aukštą kvalifikaciją, bet ir nepriekaištingą reputaciją, pasitikėjimą tarp draudėjų, kadangi draudimo brokeris visų pirma yra profesionalus draudėjo atstovas santykiuose su draudiku. Nepriekaištinga brokerio reputacija yra būtina siekiant užtikrinti, kad tiek draudikai, tiek draudėjai galėtų pasitikėti draudimo brokeriais. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas draudimo brokeriams yra būtinas ir siekiant užtikrinti itin aukštą draudimo brokerių teikiamų paslaugų kokybę visoje draudimo produktų platinimo rinkoje. Draudimo brokerių bendruomenės įsitikinimu, tai, kad draudimo brokeriams yra nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nėra nei perteklinis, nei draudimo brokerių ar draudimo brokerių įmonių veiklą ribojantis reikalavimas. Priešingai, ilgus metus galiojantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas užtikrina kokybišką, profesionalų ir aukštus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą draudėjams. Pažymėtina, kad pagrindinis Draudimo brokerių rūmų tikslas yra įgyvendinti draudimo brokerių savivaldą, koordinuoti savo narių veiklą bei, siekiant užtikrinti nepriekaištingą draudimo brokerių paslaugų teikimą, gerinti draudimo brokerių veiklos aplinką ir sąlygas. Siekdami įgyvendinti nurodytus tikslus, Draudimo brokerių rūmai privalo užtikrinti, kad jų nariai, draudimo brokeriai, nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projektu keičiamo Įstatymo 169 str. 1 d. numatyti reikalavimą, kad Draudimo brokerių rūmų nariais gali būti tik asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją. Atitinkamai siūlytume nurodyti vieną iš pagrindų, kai draudimo brokeris gali būti pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių, t. y. jei draudimo brokeris nėra nepriekaištingos reputacijos.

Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 44 str., kuriuo keičiama Įstatymo 169 str. 1 d., ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus , turintys nepriekaištingą reputaciją ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį šiuos reikalavimus.“ Atitinkamai, siūlome pakeisti Projekto 45 str., kuriuo keičiamas įstatymo 170 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;

2) draudimo brokeriui mirus;

3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu. 4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. “

Atsižvelgti

23. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁴⁵

8. Dėl siūlymų

įtvirtinti draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių sąrašo pasekmes Draudimo brokerių bendruomenė palaiko Teisės departamento siūlymą Projekte įtvirtinti draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių narių sąrašo teisines pasekmes. Taip pat sutinkame su vertinimu, jog galiojančio Įstatymo 165 str. 7 d. numatytos teisinės pasekmės atitinka pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių tikslą. Nurodytomis teisinėmis pasekmėmis turi būti užkertamas kelias situacijoms, kai atitinkamu pagrindu iš Draudimo brokerių rūmų narių pašalintas asmuo negali bet kada vėl kreiptis dėl jo priėmimo į Draudimo brokerių rūmų narius.

Atsižvelgiant į šio rašto 13 p. pasiūlytą Projekto 45 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 170 str., korekciją bei įvertinus tai, kad draudimo brokerį pašalinus iš Draudimo brokerių rūmų narių jo paties prašymu, draudimo brokeriui neturėtų būti taikomos teisinės pasekmės ir ribojama jo galimybė pakartotinai pateikti prašymą jį priimti į Draudimo brokerių rūmų narius, siūlome papildyti Projekto 45 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 170 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

1. Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių

visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;

2) draudimo brokeriui mirus;

3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu. 4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų narių šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių. “

Atsižvelgti

24. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁴⁶

9. Dėl draudimo

brokerių egzaminavimo tvarkos Sutikdami su Teisės departamento pastaba, atitinkamai siūlome papildyti Projekto 46 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 171 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „171 straipsnis.

Draudimo brokerių rūmų funkcijos Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

1) parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

4) tvirtina draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų programą ir vertinimo metodiką, nustato egzaminų laikymo ir mokėjimo už juos tvarką bei organizuoja ir vykdo draudimo brokerių egzaminavimą arba jų vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis ;

5) sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

6) nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių profesinės etikos pažeidimų;

7) atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“

Pritarti

25. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁴⁹

4

10. Dėl Draudimo

brokerių garbės teismo Pažymėtina, jog Įstatymo 177 str. 4 d. numato tvarką, kurios pagrindu Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs atitinkamą sprendimą privalo apie jį informuoti Draudimo brokerių rūmus bei patį draudimo brokerį per atitinkamą laiko tarpą. Toks informavimo reikalavimas yra numatytas tiek Įstatymo 177 str. 1 d. Draudimo brokerių garbės teismo priimto sprendimo atžvilgiu, tiek 3 d. priimto sprendimo atžvilgiu. Norime pabrėžti, kad Projekte siūlomais 177 str. 1 bei 3 d. pakeitimais Draudimo brokerių garbės teismo funkcijos yra apribojamos tik teise priimti sprendimą skirti nuobaudą brokeriui už pažeidimus, kaip numatyta Įstatymo 177 str. 1 d. Tuo tarpu Projekto 49 str. yra keičiama Įstatymo 177 str. 3 d., paliekant Draudimo brokerių garbės teismui teisę tik kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių.

Įvertinus Projektu siūlomus Įstatymo 177 str. pakeitimus, poreikis informuoti Draudimo brokerių rūmus bei patį draudimo brokerį apie Draudimo brokerių garbės teismo priimtą sprendimą skirti draudimo brokeriui nuobaudą, lieka tik Įstatymo 177 str. 1 d. atžvilgiu. Kadangi pagal Projekto 49 str. siūlymus Draudimo brokerių garbės teismas galės tiesiogiai kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su pasiūlymu pašalinti pakartotinį pažeidimą padariusį draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių, darytina išvada, kad Draudimo brokerių rūmai apie Draudimo brokerių garbės teismo siūlymą sužinos jį gavę, todėl papildomo atskiro informavimo nebereikia. Be to, kadangi Draudimo brokerių garbės teismas Draudimo brokerių rūmams teikia tik siūlymą pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių, t. y. dar nėra priimamas joks konkretus sprendimas dėl asmens pašalinimo, laikoma, kad draudimo brokeris neprivalo būti informuotas apie tokį siūlymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manome, jog Įstatymo 177 str. 4 d. buvo pakoreguota pagrįstai, išbraukiant perteklinį reikalavimą Draudimo brokerių garbės teismui informuoti Draudimo brokerių rūmus bei draudimo brokerį apie Draudimo brokerių rūmams teikiama pasiūlymą. Taigi, siūlome papildomai nekoreguoti Projekto 49 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 177 str. 4 d. Neatsižvelgti Pritarta Teisės departamento siūlymui atsisakyti 177 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Pritarus siūlymui, draudimo brokeris dalyvavęs drausmės bylos nagrinėjime, nebūtų informuotas apie Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, kai paprastai apie visus Draudimo brokerių garbės teismo sprendimus draudimo brokeris būna informuojamas. 26. Draudimo brokerių rūmai 2018-01-23⁵⁹ 11.

Dėl už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų Sutinkame su Teisės departamento Išvados 18 p. nurodytomis pastabomis ir atsižvelgdami į jas siūlome atitinkamai koreguoti Projekto 59 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 188 str. 2 d. 6 p.: „2. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

<...>

6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį

162 straipsnio 1

dalies reikalavimams .“

Pritarti

27. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁵⁹

5

12. Dėl Išvados

19 p. siūlomų Projekto teksto tikslinimų

Sutinkame su Teisės departamento Išvados 19 p. siūlomais Projekto tobulinimais ir atitinkamai siūlome koreguoti Projekto 59 str., kuriuo keičiama Įstatymo 188 str. 5 d.: „5. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais būdais. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos negauna informacijos iš priežiūros institucijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą.“

Pritarti

28. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁶⁰ 13.

Dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos tarpininkams Projekto 60 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 190 str., numatoma, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą. Taigi, minimame straipsnyje nustatoma, po kokių veiksmų atlikimo draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įgyja teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje. Įvertinus Projekto

60 str. turinį, darytina išvada, kad Įstatymo 189 str. taip pat turi būti

papildomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių papildomos draudimo veiklos tarpininkų teise steigti filialą ar teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome į Projektą įtraukti nuostatas, koreguojančias Įstatymo 189 str.: „189 straipsnis. Draudimo, ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos formos Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.“ Atitinkamai, siūlome į Projektą įtraukti nuostatas, koreguojančias Įstatymo 191 str. 1 ir 2 d.: „191 straipsnis. Draudimo, ir perdraudimo tarpininkų ir papildomos draudimo veiklos veikla

1. Kitų Europos

ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo i r papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 2.

2. Kitų Europos

ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo b ei papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.“

Pritarti

29. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23³⁰

14. Dėl

reikalavimų papildomos draudimo veiklos tarpininkams Draudimo brokerių bendruomenė sutinka su Projekto 60 str., kuriuo keičiama 190 str. 2 d., nurodytu reikalavimu papildomos draudimo veiklos tarpininkams turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nurodytą nustatytą Įstatymo 161 str. 2 d. arba 183 str. 1 d. Vienas iš Direktyvos tikslų yra išplėsti jos taikymo apimtį ir padidinti vartotojų interesų apsaugą, kai draudimo produktai yra platinami per papildomos draudimo veiklos tarpininkus (Direktyvos preambulės 8 p.). Būtent Direktyva yra siekiama užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugos lygį, kuris visada turėtų būti taikomas draudimo produktų platinimo veikloje, net ir tais atvejais, kai draudimo produktų platinimo veikla vykdoma per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam netaikomi Direktyvoje nustatyti reikalavimai, tačiau turėtų būti užtikrinta, kad yra įvykdyti tam tikri pagrindiniai reikalavimai, kaip „užtikrinti, jog būtų atsižvelgta į vartotojų reikalavimus ir poreikius“ (Direktyvos preambulės 15 p.). Atsižvelgiant į Direktyva siekiamų vartotojų apsaugos tikslų bei įvertinus, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų apsaugoti nuo profesinės klaidos nukentėjusius asmenis, ypač tuo atveju, kai profesines paslaugas teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių subjektas, siūlome Projekto 60 str. palikti reikalavimą papildomos draudimo veiklos tarpininkams, vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje, turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Pritarti

30. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁷⁴

15. Dėl sankcijų

taikymo Įstatymo 208 str.

8 d. numato, kad baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata reiškia, kad nepriklausomai nuo priežiūros paskirtos baudos, kitų įstatymų pagrindu, asmuo už tą patį pažeidimą gali būti traukiamas civilinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog ši nuostata kyla iš bendrosios teisės normų bei yra įtvirtinta ir kituose Lietuvos įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 str. 6 d. sako, kad „poveikio priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės“. Manome, kad Įstatymo 208 str. 8 d. nuostata turi likti Įstatyme kaip galiojanti nuostata, užtikrinanti bendrųjų teisės principų laikymąsi. Atsižvelgti Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabai tikslinga pripažinti 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios: 74 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas.

<…>

7. Pripažinti

netekusia galios 208 straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 31. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁸²

1

16. Dėl Įstatymo

įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatų pakeitimų Europos Parlamentas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją, prašydamas atidėti Direktyvos taikymo pradžios datą ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas Direktyvos taikymo pradžios datą atidėti iki 2018 m. spalio 1 d. Dėl Direktyvos taikymo atidėjimo, nustatant ne ankstesnę datą nei 2018 m. spalio 1 d., į Europos Komisiją yra kreipusiosis 15 Europos Sąjungos valstybių narių.

Pažymėtina, kad pasirengimas Direktyva įdiegiamomis naujovėms ir atitinkamas veiklos adaptavimas, siekiant atitikti į nacionalinę teisę perkeltą Direktyvos reguliavimą, yra atsakingas ir ilgai užtrunkantis procesas, kuriam turi būti užtikrintas adekvatus pasirengimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Projekto 82 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. vasario 23 spalio 1 d. “. Pritarti

32. Draudimo brokerių rūmai

2018-01-23⁸²

4 Taip pat, jei naujoje Įstatymo redakcijoje būtų numatyta galimybė draudimo brokerių įmonėms teikti ir kitas finansines paslaugas, tam pasiruošti turėtų būti taikomas papildomas pereinamasis laikotarpis, ne trumpesnis nei iki 2020 m. Pabrėžtina, kad šiuo metu nėra sukurta teisinė bazė ir nėra užtikrintos jokios kitos tinkamos priemonės, kuriomis pasinaudojusios draudimo brokerių įmonės galėtų lengvai ir be didesnių veiklos trikdžių pradėti teikti kitas finansines paslaugas. Pažymėtina, jog draudimo brokerių rinka šiandien yra itin specializuota veikla, kuria užsiimantys asmenys iki šiol neturėjo teisės užsiimti kita veikla ir galėjo koncentruotis tik į draudimo produktų platinimą. Todėl, jei nebus numatytas adekvatus pereinamasis laikotarpis, draudimo brokerių įmonės atsidurs nepalankioje konkurencinėje aplinkoje, kadangi jos neturės realių galimybių nedelsiant pradėti teikti kitas finansines paslaugas. Tuo tarpu kiti finansų rinkos dalyviai galės žymiai greičiau ir paprasčiau prisitaikyti prie naujų veiklos galimybių ir, neatskirdami jau vykdomų veiklų, pradėti teikti draudimo brokerių paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, jei naujoje Įstatymo redakcijoje būtų numatyta galimybė draudimo brokerių įmonėms teikti ir kitas finansines paslaugas, siūlome pakeisti Projekto 82 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Nuo 2019 2020 m. sausio 1 d. galioja tokia šio įstatymo 39 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Projekto autorių manymu, atsižvelgiant į tai, kad teisinė bazė nesikeis, manytina, kad nukėlimas yra netikslingas, tačiau kaip kompromisą ir atsižvelgiant į LR teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytą „dviejų datų“ taisyklę 82 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti 2019 m. gegužės 1 d. 33. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2018-02-21³³ Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) dėl Seimui pateikto svarstyti LR draudimo įstatymo Nr.

XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

XIIIP-1513

(toliau – Projektas) ne kartą yra teikusi savo pastabas tiek Projektą parengusiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tiek Lietuvos bankui, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai , tačiau ne į visas teiktas pastabas buvo atsižvelgta. Kadangi Projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja draudimo įmonių veiklą ir Projektu iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į Asociacijai labiausiai nerimą keliančias Projektu siūlomas įtvirtinti nuostatas, teikiame konkrečius pasiūlymus ir prašome galimybės aptarti juos su išvadų rengėjais dar prieš projekto svarstymus LR Seimo atsakinguose komitetuose. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti

2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl

draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva), tinkamai atspindėti draudimo produktų platinimo veiklos modelius, nustatyti proporcingą kvalifikacinių reikalavimų draudimo produktų platintojams modelį, tobulinti investicinio gyvybės draudimo reguliavimą ir atlikti kitus techninio pobūdžio patikslinimus.

Tačiau susipažinę su Projektu, matome, kad jame yra perkeltos ne visos Direktyvos nuostatos , yra perkeltų neproporcingai , o papildomai nustatomi reikalavimai neatitinka pagrindinių teisėkūros principų dėl jų taikymo į praeitį . I. Dėl draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimo Siekiant išvengti teisinio ir reguliacinio arbitražo bei teisinio vientisumo finansų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, siūlome į Projektą perkelti Direktyvos 30 str. pilna apimtimi. Šiuo metu Projekte nepilnai perkeltas Direktyvos 30 str., t. y. perkelta tik dalis minėto Direktyvos straipsnio. Į Projektą neperkelta Direktyvos 30 str. 3 dalis, leidžianti neatlikti atitinkamų tikrinimų („execution only“), kai platinami nesudėtingi draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos MIFID direktyvoje, ir šios direktyvos nuostatos buvo pilnai perkeltos į Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Mūsų manymu, šios nuostatos perkėlimas būti naudingas Lietuvos rinkai plėtojant draudimo veiklą bei užtikrinant vartotojams platesnį paprastų, nesudėtingų draudimo principu pagrįsto investicinio produktų pasirinkimą, pvz. sudarytų listinguojamų akcijų, UCITS fondų, paprastų obligacijų, be jokių išvestinių finansinių instrumentų ir pan. Tai leistų skatinti rinkoje konkurenciją, kuriant paprastus standartizuotus, nesudėtingus produktus su klientams lengvai suprantama investavimo rizika bei to išdavoje draudikams vystant e. kanalus bei Fintech platformas. Dėl tokių produktų naudojimo galimybės pasisako, savo nuomonę pateikia ir EIOPA (Final Report on Consultation Paper no.

16/006 on Technical Advice on possible delegated acts concerning the IDD

(EIOPA-17/049, 01.02.2017) – ASSESSMENT OF SUITABILITY AND APPROPRIATENESS

AND REPORTING TO CUSTOMERS; Consultation Paper on the proposal for Guidelines under the IDD on insurance-based investment products that incorporate a structure which makes it difficult for the customer to understand the risks involved (EIOPA-CP-17/001, 02.02.2017) – Guideline 2 – Insurance based investments products that incorporate a structure which makes it difficult for the customer to understand the risks involved) . Tuo pačiu perkėlus Direktyvos minėto straipsnio 3 dalį, Lietuvos bankas turės galimybę pilnai reglamentuoti ir kontroliuoti produktų tipus, kurie bus parduodami „execution only“ režimu. Be to, Direktyvos 30 str. 8 p. bei minėtuose techninėse rekomendacijose ir konsultaciniame dokumentuose nurodama, kad EIOPA turi pateikti gaires dėl sudėtingų ir nesudėtingų draudimo principu pagrįsti investicinių produktų. Tokiu atveju, pilnas Direktyvos 30 str. perkėlimas į nacionalinę teisę, automatiškai neleidžia parduoti visus produktus „execution only“ režimu. Tačiau  tai sudaro pagrindą, vėliau panaudojant EIOPA gaires bei Lietuvos banko nutarimų lygyje užtikrinti klientu apsaugą, kad nesudėtingi draudimo principu pagrįsto investicinio produktai būtų parduodami „execution only“ režimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 33 str. papildyti ir išdėstyti taip: „¹⁵⁸³ straipsnis. Draudimo produkto tinkamumo ir priimtinumo vertinimas 1.

Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 93¹ straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jei draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas tokią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto sudaręs draudimo sutartį, kai yra abi šios sąlygos:

1) draudėjas yra pateikęs savo sutikimą dėl tokio rekomendacijos pateikimo būdo;

2) draudikas ar draudimo tarpininkas suteikė galimybę draudėjui atidėti draudimo sutarties sudarymą, kad rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio draudimo produkto tinkamumo draudėjas galėtų gauti prieš draudimo sutarties sudarymą. 3. Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija nėra teikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas. 4.

4. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis

šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, nustato, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nėra priimtinas draudėjui, jis apie tai įspėja draudėją. 5. Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui. 6. Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 158⁴ straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą ir (ar) ar priimtinumą draudėjui. 7. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas neteikia rekomendacijos dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, draudikas ar draudimo tarpininkas gali teikti draudimo paslaugas nesurinkęs apie draudėjo žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinęs, ar konkretūs draudimo principu pagrįstas investiciniai produktai yra priimtini draudėjui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos. 8. Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gali būti parduodami kai:

• a. jų

investavimo objektai yra šios investicinės priemonės:

• 1) bendrovių akcijos, įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalės prekybos sistemoje, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektų, nepriskiriamų prie suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išleistas akcijas ir akcijas, apimančias išvestinę finansinę priemonę.

Rinka laikoma lygiaverte rinka trečiojoje valstybėje, jei laikosi reikalavimų, analogiškų tiems, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme;

• 2) obligacijos ar kitokios

įsiskolinimą patvirtinančios finansinės priemonės, įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalės prekybos sistemoje, išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti tokiai finansinei priemonei būdingą riziką. Rinka laikoma lygiaverte rinka trečiojoje valstybėje, jei laikosi reikalavimų, analogiškų tiems, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme;

• 3) pinigų rinkos priemonės,

išskyrus pinigų rinkos priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti šiai finansinei priemonei būdingą riziką;

• 4) suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų vienetai ar akcijos, išskyrus struktūrizuotų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kaip tai apibrėžta 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.

Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje (OL 2010 L 176, p. 1) 36 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, išleistus vienetus ar akcijas;

• 5) struktūrizuoti indėliai,

išskyrus struktūrizuotus indėlius, kurie yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti su tokio finansinio produkto grąža susijusią riziką arba kaštus, patiriamus dėl išankstinio sutarties nutraukimo;

• b. yra

kiti nesudėtingi draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytą reglamentavimą. 9. Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gali būti platinami, jei laikomasi šių papildomų sąlygų:

• 1) draudimo principu pagrįstas

investicinis produktas teikiamas draudėjo iniciatyva;

• 2) draudėjas buvo įspėtas, kad

draudimo produkto platintojas neturi pareigos įvertinti draudimo principu pagrįstų produktų priimtinumo draudėjui, todėl draudėjas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta draudėjo interesų apsauga, kuri taikoma platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;

• 3) draudikas

ar draudimo tarpininkas laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų. 7¹⁰ . Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Tokie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki sutartinių santykių tarp draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos. 8¹¹ .

8

11. Draudikas ar draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, draudėjui patvariojoje laikmenoje pateikti ataskaitą apie suteiktas jam paslaugas , atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, ir išlaidas, susijusias su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis . 9¹² . Kai draudikas ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad jis periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą, į šio straipsnio⁸¹¹ dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju.“ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas pablogintų vartotojų interesų apsaugą, t.y. įteisintų galimybę neatlikti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto (toliau - DPPIP) priimtinumo klientui, o šio Projekto bendras tikslas - stiprinti draudimo paslaugų vartotojų apsaugą. Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybės narės pasirinkimo galimybė, taikyti išimtį dėl produkto priimtinumo vertinimo, kai produktas nekompleksinis (nesudėtingas). Lietuvos banko žiniomis iš visų valstybių narių pasinaudoti šia išimtimi pasirinko tik 7 valstybės narės, taigi didžioji dalis ES valstybių narių taip pat netaikys šios išimties. Šiuo metu Lietuvoje iš esmės visi platinami DPPIP produktai nepapuola po Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, t.y. jie visi yra pakankamai sudėtingi ir reikalaujantys bent jau minėto priimtinumo testo. Be to, Projektu siūlomas reguliavimas neužkerta kelio draudimo rinkai plėtoti nesudėtingų DPPIP, o tik užtikrinama, kad visada būtų įvertintas investicinių produktų priimtinumas draudėjui. 34.

34. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2018-02-21⁷⁴ II. Dėl baudų už Draudimo įstatymo pažeidimą Projekto 74 str. 3 dalimi LR draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) 208 str. papildomas 4¹ dalimi, kurioje nustatyta, kad draudimo produktų platintojui juridiniam asmeniui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda; juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems  fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio bauda. M atome, kad ši nuostata neatitinka Direktyvos ir toks reguliavimas yra neproporcingas. Direktyvoje numatytas baudos dydis juridiniam asmeniui yra ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas sąskaitas. Projektu keičiamame Draudimo įstatymo 208 str. 4¹ d. baudos dydis juridiniams asmenims yra iki

5 procentų

bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda. Ši nuostata neatitinka Direktyvos, nes pasirašytos įmokos negali būti prilyginamos metinei apyvartai, kadangi didžioji pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su kapitalo kaupimu, pasirašytų įmokų dalis yra draudėjo lėšos, investuojamos investiciniuose fonduose ir  negali būti laikomos draudimo įmonių pajamomis. Draudimo įmonės pajamomis laikytini mokesčiai, kuriuos ji gauna už draudėjams teikiamą draudimo apsaugą, draudimo sutarčių administravimą ir investicijų valdymą. Analogiški principai yra taikomi pvz., investicijų valdymo įmonėse, kurių pajamos (apyvarta) yra mokesčiai, išskaičiuoti iš klientų lėšų skirti valdyti investicijoms ir administruoti investicinėms sąskaitoms. Atkreipiame dėmesį, kad nei Reglamentas 1286/2014, nei Direktyva nenumato baudų platinimo veiklą vykdančio juridinio asmens vadovams, o nustato baudas produktus platinančiam fiziniam ir juridiniam asmeniui.

Pagal keičiamo Draudimo įstatymo 2 straipsnį 25³

• d. draudimo produktų

platintojas

• draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos tarpininkas arba draudikas. Taigi, Projekte išplėstas subjektų, kuriems gali būti skiriamos baudos, ratas, į jį įtraukiant draudimo įmonių vadovus. Projekte numatyta atsakomybė už pažeidimą atsakingam fiziniam asmeniui kelis kartus viršija Baudžiamajame kodekse numatytą baudos dydį, todėl siūlomos baudos, ypač atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį, vidutinį darbo užmokestį, yra neprotingos ir neproporcingai didelės , gali pažeisti asmens teises ir laisves. Didelė dalis draudimo tarpininkų yra individualią veiklą vykdantis fiziniai asmenys, kuriems gali būti skirta iki 700 000 eurų dydžio bauda. Tai gali atgrasyti asmenis vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, kai tuo tarpu dėl didelių kvalifikacinių reikalavimų pritraukti tokius asmenis šiuo metu yra sudėtinga. Individualią veiklą vykdančio asmens pajamos ir veiklos mastas yra nepalyginamai mažesni nei juridinio asmens, todėl tokio didelio dydžio baudos jų atžvilgiu yra neatitinkančios protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principų. Mūsų nuomonę atitinka ir LR teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadą dėl Projekto, kurioje nurodyta, kad Projekte fiziniams asmenims nustatyti baudų dydžiai prilygsta, o daugeliu atvejų ir gerokai viršija Baudžiamajame kodekse numatytus baudų dydžius.

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktiką didelės baudos laikomos kriminalinėmis bausmėmis nepriklausomai nuo to, kokiai nacionalinės teisės šakai įstatymo leidėjas šias baudas priskiria, todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, o baudas turėtų skirti objektyvus ir nešališkas teismas. Projekto

74 str., kurio papildomas Draudimo įstatymo 208 str. 4⁴

• d. numatyta, kad

priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. 2018 m. sausio 3 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Projekto nurodyta, kad baudos dydžio nustatymo taisyklės turi įtakos vertinant teisinio reguliavimo proporcingumą, todėl jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Todėl siūlome atsisakyti Draudimo įstatymo 208 str. papildymo 4⁴ dalimi ir pačiame įstatyme numatyti baudos apskaičiavimo taisykles, kuriuose atsižvelgti į baudos dydžio draudimo tarpininkams, vykdantiems individualią veiklą, neproporcingumą ir nustatyti jiems baudos dydis, ne daugiau kaip

5 procentų

bendrųjų metinių pajamų . Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome patikslinti keičiamo Draudimo įstatymo 208 straipsnio 4¹ dalį taip: „4¹ .

Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

1) juridiniams asmenims ir

• iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų išskaičiuotų draudimo sutarčių mokesčių ) bauda, bet ne daugiau kaip 5 000 000 EUR;

• 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą

atsakingiems individualią veiklą vykdantiems asmenims ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip

700 000 eurų dydžio bauda“. Nepritarti

LGDĮA pasiūlymas neatitinka direktyvos (ES) 2016/97 31 straipsnio 4 dalies nuostatų, t.y. kad sankcijos būtų taikomos juridinių asmenų vadovams ir bet kuriems kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims. Dėl baudų dydžio proporcingumo, - į  įstatymo projektą perkeliamos pagal direktyvą reikalaujamos maksimalios baudų ribos, tačiau maksimali riba praktikoje būtų taikoma tik esant itin šiurkštiems pažeidimams (be to, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento išvados 29 punktą, projektas turėtų būti papildomas nuostatomis dėl baudos dydžio nustatymo tvarkos). Priežiūros institucijos sprendimai fiziniams asmenims skirti baudas galės būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka peržiūrimi teismine tvarka, todėl įstatymo nuostatos nepažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reikalavimų. 35. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2018-02-21⁸²

9 III. Dėl reikalavimų, susijusių su kainodara ir draudėjų informavimu, taikymo ir Projekto įsigaliojimo tvarkos Projekto 82 str. 9 p. nustatoma, kad

„9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms,

kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos.

Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties , sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja , pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos.“ Manome, kad tokia Projekto nuostata neatitinka pagrindinių teisėkūros principų , Projekto tikslų ir yra nepagrįsta dėl žemiau išdėstytų argumentų:

• 1) Teisėkūros principų pažeidimas

. LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. įtvirtina pagrindinius teisėkūros principus kaip tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus  teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą sistemą. Šiuo atveju Projekto 82 str. 9 p. norma neatitinka visų 7 aukščiau nurodytų principų : · Neaiškus jos tikslingumas , kadangi neapibrėžti tikslai, bei net nesvarstytos galimybes jų pasiekti kitais būdais. Įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas atgaline tvarka turėtų būti grindžiamas ir pateisinamas ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju nėra žinomos bei Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytos jokios tokios aplinkybės, argumentai ar faktai. · Pažeistas proporcingumo principas , nes pasirinktos reguliavimo priemonės sukurs nepagrįstą administracinę ir verslo naštą, suvaržys draudimo įmonių teises labiau, nei reikalauja Projektu perkeliama Direktyva, numatanti eilę mechanizmų, skirtų pagerinti vartotojui teikiamų draudimo paslaugų kokybę, užtikrinanti maksimalią jų interesų apsaugą. · Pažeidžiami teisėti draudikų interesai , nes įstatymo normomis bandoma pakeisti pagal galiojusiais teisės normas teisėtai sudarytų sutarčių sąlygas .

Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, padėtis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas).

Šiuo atveju, ne tik neužtikrinami tokie minimalūs standartai, bet priešingai – siekiama atgaline tvarka pakeisti teisėtai galiojantį teisinį režimą. · Nesilaikyta efektyvumo principo , kadangi šios normos pirminiuose Projekto variantuose net nebuvo, tad liko net neįvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos, teisinio reguliavimo poveikis. · Nesilaikyta aiškumo principo , nes norma neatitinka tikslumo, logiškumo, suprantamumo ir nedviprasmiškumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato draudimo sutarties šalių teises ir pareigas, kurios turi būti įgyvendinamos dar iki draudimo sutarties įsigaliojimo, kitos teisės ir pareigos pradedamos įgyvendinti iš karto po draudimo sutarties sudarymo, t.y. draudėjas moka draudimo įmokas ir gauna draudimo paslaugas, o draudikas už tai ima draudimo sutartyje nustatytą mokestį. Todėl neaišku kokios teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties ar su ja susijusios, gali būti įgyvendinamos vėliau. · Laikytina, kad pažeistas ir sistemiškumo principas , kadangi norma akivaizdžiai prieštarauja LR Civilinio kodekso

6.157 str. 2 dalies imperatyviai taisyklei bei nesuderinta su kitais

reikalavimais, taikomais draudimo teisiniams santykiams ir ypatingai – draudikų veiklai. 2) Pagrindinių teisės principų pažeidimas .

Konstitucinis Teismas ne kartą (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2014 m. spalio 8 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas) yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas . Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Be kita ko, pažymėtina, kad net teismų praktika pabrėžia, kad nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinę teisę, ypač tikslingai direktyvų įgyvendinimui išleistus teisės aktus, nacionalinę teisę turi aiškinti atsižvelgdami į direktyvų tikslus. Tačiau kartu šis įpareigojimas negali paneigti bendrų teisės principų, kurie yra Sąjungos teisės sudedamoji dalis, ypač teisinio saugumo ir lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. N⁴⁴⁴ -2513/2010 ). Šiuo atveju, bendrieji teisės principai yra pažeidžiami jau teisėkūros stadijoje. 3) Teisinis neapibrėžtumas. LR Teisėkūros pagrindų įstatymas ir 2013 12 23 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos (pvz. 5, 6.7., 26 p.) numato eilę reikalavimų ir aplinkybių, kurios turi būti įvertintos nustatant teisės akto turinį ir jo įsigaliojimo tvarką. Be atitikties teisėkūros principams, teisės normų suderinamumo, yra reikalaujama atsižvelgti į galimybes tinkamai pasirengti teisės akto įgyvendinimui. Šiuo atveju Projekto 82 str. 9 p. formuluotė ne tik neatitinka aukščiau išdėstytų kriterijų, bet yra neaiški, neapibrėžta ir programuojanti ginčus tarp draudimo sutarties šalių dėl jos interpretacijos . Projektu numatomas iš esmės naujas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Tuo tarpu aukščiau nurodyta norma kaip ir siekia tokį reguliavimą perkelti galioti atgaline data, tačiau neaišku nei kokia apimtimi, nei kokiu tikslu, nei kokia tvarka. Nenustatant aiškių, nedviprasmiškų taisyklių, naujo režimo taikymas tarp šalių jau susiklosčiusiems sutartiniams santykiams, programuoja tik ginčus ir neapibrėžtumą, bet ne pridėtinę vertę draudimo teisinių santykių dalyviams. 4) Teisėtų lūkesčių nepateisinimas. Investicinis gyvybės draudimas Lietuvoje pradėtas platinti nuo

2001 met

ų. Draudimo įmonė, norėdama pasiūlyti naują draudimo produktą , pagal LR draudimo įstatymo Nr. I-1456 (įstatymo redakcijos galiojusios iki 2004-01-01) , privalėdavo kreiptis į LR Draudimo priežiūros komisiją (kuri ne tik prižiūrėjo draudimo įmonių vykdomą veiklą, bet ir užtikrino vartotojų interesų gynimą), ir gauti leidimą draudimo rūšiai . Tuo tikslu draudimo įmonė privalėdavo pateikti draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų tarifus ir draudimo liudijimo (poliso) pavyzdį , o taip pat Priežiūros tarnybos valdybos nustatytos formos ekonominės veiklos pagrindimą (draudimo rūšies verslo planą). Priežiūros tarnybos valdyba turėjo teisę reikalauti, kad būtų pateikti papildomi dokumentai ir informacija. Taip pat buvo būtina gauti leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų tarifus ar draudimo liudijimą (polisą). Tačiau jokių pastabų dėl teikiamų dokumentų ar informacijos nebuvo gauta bei buvo išduodami leidimai vykdyti veiklą pagal atitinkamus draudimo produktus. Todėl reikalavimas taikyti naujus reikalavimus anksčiau sudarytoms sutartis yra nesąžiningas bei pažeidžiantis teisėtus verslo interesus.

Draudikai, gaudami leidimą naujam draudimo produktui, ar galiojančio produkto draudimo taisyklių, draudimo įmokų tarifų ar pan. pakeitimui pagrįstai galėjo tikėtis, kad jų parengti ir Draudimo priežiūros tarnybos patvirtinti draudimo produkto dokumentai ir jų sąlygos yra teisėti ir neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, bei nepažeidžia vartotojų interesų . Draudimo produktų, sukurtų vėliau, kai reikalavimas produkto dokumentus tvirtinti Draudimo priežiūros komisijoje nustojo galios dėl naujo Draudimo įstatymo priėmimo, principinės nuostatos iš esmės nesikeitė, jos išliko panašios arba tokios pačios kaip ir Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų produktų. Be to, naujų reikalavimų taikymas niekaip sistemiškai nesuderinamas su kitais draudikams taikomais reguliaciniais, tame tarpe Mokomu II numatytais, reikalavimais - kapitalo, rizikos valdymo ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad numatomos taisyklės, kurių nereikalauja Direktyva ir kurios nebus taikomos kitose ES šalyse. 5) Neįvertintos galimybės praktiškai įgyvendinti tokią normą . Pvz. Projekte be kitų naujų reikalavimų yra nustatomi papildomi reikalavimai draudimo sutarties kainodarai. Atitinkamai naujus reikalavimus reikėtų taikyti ir draudimo sutartims, sudarytoms iki Projekto įsigaliojimo, bei keisti visų senų draudimo sutarčių sąlygas pakeičiant mokesčių pavadinimus bei skaičiavimo tvarką. Tokia nuostata yra ydinga tiek vartotojų, tiek verslo atžvilgiu bei neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintų  teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisinio reglamentavimo tęstinumo principų. LR Civilinio kodekso 6.157 str.2 dalis nustato kad

„imperatyvių normų pasikeitimas po sutarties sudarymo

neturi įtakos sutarties sąlygoms“.

Taigi, mūsų manymu nauji reikalavimai turėtų galioti tik naujai sudaromoms draudimo sutartis, o ne jau sudarytoms, kurių sąlygas šalys nustatė sudarydamos draudimo sutartis. Pagal Lietuvoje susiklosčiusią praktiką draudimo rinkoje buvo taikoma panaši mokesčių skaičiavimo metodika bei jų pavadinimai. Pvz., investiciniame draudime istoriškai administravimo, sutarties valdymo mokestis buvo vadinamas investicijų valdymo mokesčiu. Šis mokestis apima ne tik draudiko patirtus kaštus už konkrečios investicinės krypties valdymą, tačiau juo yra dengiamos kitos draudiko patirtos išlaidos, pvz., draudimo sutarties administravimo. Toks mokesčio pavadinimas yra naudojamas ne tik draudimo sektoriuje, bet ir kolektyvinio investavimo subjektų veikloje. Pavadinimo pakeitimas iš

„valdymo“ į „administravimo“ ar kitą mokestį iš esmės nepakeistų šio mokesčio

turinio , o jo pavadinimo pakeitimas anksčiau sudarytose sutartyse ne tik kad neturėtų jokios piniginės įtakos klientams, o tik sukeltų papildomą naštą tiek draudėjams, tiek draudikams. Pakeitus mokesčio pavadinimą būtų keičiamos draudimo sutarties sąlygos, dėl ko klientams gali reikėti atvykti į draudikų padalinius. Taip pat pažymime, kad PRIIPS reglamento 8 str.

3 d. f) p. numatyta, kad Pagrindinės informacijos dokumente

skirsnyje „Kokios yra išlaidos?“ turi būti atskleista: „ išlaidos, susijusios su investicijomis į MIPP ir DIP, į kurias įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės neprofesionaliajam investuotojui tenkančios išlaidos , įskaitant vienkartines ir pasikartojančias išlaidas , pateiktas kaip suminiai šių išlaidų rodikliai ir, siekiant užtikrinti palyginamumą, visas bendras išlaidas, išreikštas pinigais ir procentais, kad būtų galima parodyti visų išlaidų sudėtinį poveikį investicijoms.“ 2017-03-08 Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/653 (toliau – Deleguotasis reglamentas)

5 str. 3 d. nurodoma, kad

„ Pagrindinės informacijos dokumento skirsnio „Kokios yra išlaidos?“ lentelėje „Išlaidų sudėtis“ MIPP ir DIP teikėjai nurodo: b) visas pasikartojančias išlaidas, kaip antai portfelio sandorių išlaidas per metus, ir kitas pasikartojančias išlaidas per metus , procentais;“ Deleguotojo reglamento VII priedo 2 lentelėje (kurios formatas ir jame pateikiamas tekstas yra privalomas ir būtent toks turi būti pateikiamas pagrindinės informacijos dokumentuose) prie einamųjų išlaidų dalies nurodoma:

Taigi kitos einamosios išlaidos yra vertinamos kaip išlaidos už investicijų valdymą ir būtent taip atskleidžiamos klientui. Tuo pačiu pastebime, kad išlaidomis už investicijų valdymą (kitos einamosios išlaidos) yra laikoma daugybė mokesčių, kurie detaliai yra išvardinti Deleguotojo reglamento VI priedo III dalies 50-53 punktuose:

„50. Pasikartojančios išlaidos yra mokėjimai,

reguliariai išskaitomi iš visų neprofesionaliojo teikėjo mokėjimų arba iš investuotos sumos ar sumų , kurios nėra paskirstytos neprofesionaliajam investuotojui pagal pelno pasidalijimo mechanizmą. 51.

51. Pasikartojančios išlaidos

yra visų rūšių išlaidos , tenkančios draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui, nesvarbu, ar jos yra neišvengiamos su jo veikla susijusios išlaidos arba su juo susijusiai ar jam paslaugas teikiančiai šaliai mokėtino atlyginimo išlaidos. 52. Toliau pateiktas orientacinis nebaigtinis pasikartojančių mokesčių, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant VII priedo 2 lentelėje nurodytų „Kitų einamųjų išlaidų“ sumą, rūšių sąrašas:

(a) struktūrizavimo ar rinkodaros išlaidos;

(b) įsigijimo, platinimo, pardavimo išlaidos;

(c) tvarkymo (veiklos) išlaidos (įskaitant draudimo valdymo išlaidas);

(d) šio priedo 59 punkte nurodytų biometrinės rizikos priedų išlaidų dalis;

• (e) kitos administracinės išlaidos

;

(f) kapitalo laikymo išlaidos (išankstinio mokėjimo išlaidų dalis turi būti atskleista, jeigu jos yra patiriamos);

(g) bet kokia suma, netiesiogiai taikoma investuotai sumai, kaip antai draudimo bendrovės investicijų valdymo išlaidos (indėlių mokesčiai, naujų investicijų išlaidos ir kt.);

(h) mokėjimai trečiosioms šalims išlaidoms, neišvengiamai patiriamoms įsigyjant ar perleidžiant kokį nors draudimo principu pagrįsto investicinio produkto turtą, padengti (įskaitant sandorių išlaidas, nurodytas šio priedo 7–23 punktuose). 53.

53. Jeigu dalis draudimo principu pagrįsto

investicinio produkto turto investuojama į KIPVPS arba AIF, MIPP ir DIP, kuris nėra KIPVPS arba AIF, arba į kitą investicinį produktą, kuris nėra MIPP ir DIP, atitinkamai taikomi šio priedo 5 punkto l, m ir n papunkčiai.“ Taigi nepaisant to, kaip Draudimo įstatyme bus numatyta pareiga vadinti mokesčius už sutarties administravimą (administravimo ar valdymo), nepaisant to, kad draudimo bendrovės faktiškai ir neatliks jokio investicijų valdymo ir už tai neims jokio mokesčio iš klientų, PRIIPS kontekste klientams pateikiant pagrindinės informacijos dokumentus, pagrindiniai einamieji draudimo įmonių taikomi mokesčiai (už sutarties administravimą ir pan.) vis tiek yra atskleidžiami kartu su mokesčiais už investicijų valdymą, t.y. šie mokesčiai yra klasifikuojami vienodai ir neišskiriami. 6) Nėra aišku, kaip jau sudarytų sutarčių atžvilgiu , esant tokiai Projekto 82 str. 9 p. formuluotei, reikėtų interpretuoti Projekto

26 str. nustatomus naujus reikalavimus

Draudimo sutarties mokesčių draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarčių sudarymu, išskaičiavimui. Šie mokesčiai dažniausiai yra periodiniai, išskaičiuojami kas mėnesį. Ar teisingai suprantame, kad kadangi jau sudarytos sutarties atveju, pirmoji tokio mokesčio dalis jau būtų išskaičiuota iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, tai reikštų, jog draudiko teisė išskaičiuoti mokestį yra pradėta įgyvendinti iki naujų reikalavimų įsigaliojimo ir todėl likusios mokesčio dalys, išskaičiuojamos po reikalavimų įsigaliojimo, gali būti toliau išskaičiuojamos pagal sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas ir neatsižvelgiant į naujus reikalavimus? Nes net ir techniniu požiūriu, nekeičiant kiekvienos jau sudarytos sutarties ir neatliekant individualių mokesčių perskaičiavimų kiekvienai sutarčiai (kas reikštų milžinišką administracinę naštą), naujų reikalavimų jau sudarytoms sutartims nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Pavyzdžiui, jei sutartyje numatytas mokestis yra 40 proc. nuo pirmųjų ir antrųjų metų įmokų ir 3 proc. nuo tolesnių metų įmokų, ir dalis mokesčių jau yra išskaičiuota, norint likusius mokesčius išdėstyti lygiomis dalimis per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį reikėtų atlikti individualius skaičiavimus kiekvienai sutarčiai, atsižvelgiant į tai, kiek mokesčių jau yra išskaičiuota ir daryti sutarties pakeitimus. Be to, tokie pakeitimai kai kuriems klientams gali būti nenaudingi, pvz. tuo atveju, jei klientas planuoja mokėti didesnes įmokas būtent trečiaisiais sutarties metais, o dalinant mokestį lygiomis dalimis jau esamoje sutartyje, būtų pamažinti antrųjų, bet padidinti trečiųjų metų mokesčiai ir pan. Taip pat, kadangi net ir individualiai perskaičiavus mokesčius likusiam laikotarpiui, vis tiek mokesčiai nebūtų padalinti lygiomis dalimis per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį (nes dalis jų jau bus išskaičiuota iki įstatymo įsigaliojimo ir tos dalies pakeisti nebegalima), šio straipsnio taikymas jau sudarytoms sutartims bet kuriuo atveju yra beprasmis. Tačiau, kad nei draudikams, nei draudėjams nekiltų abejonių, reikėtų aiškiai nurodyti, kad Projekto 26 str. taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims . 7) Panaši situacija yra ir su Projekto 28 str. numatomais naujais reikalavimais išperkamosios sumos apskaičiavimui . Jau sudarytų sutarčių atveju, dalis draudiko patirtų sąnaudų yra planuojamos padengti arba iš periodinių mokesčių per ilgą sutarties galiojimo laikotarpį, arba – sutarties nutraukimo atveju (kai pajamos iš periodinių mokesčių bus surenkamos mažesnės ir nepadengs jau patirtų sąnaudų) – apskaičiuojant išperkamąją sumą.

Įstatymu nustatant naujus reikalavimus išperkamosios sumos skaičiavimui, naujai sudaromose sutartyse draudikai iškart galės atsižvelgti į naujus reikalavimus ir visas patirtas sąnaudas paskirstyti periodiniams mokesčiams arba taikyti kitus rizikos valdymo metodus (pavyzdžiui, sudaryti kitus susitarimus su draudimo tarpininkais dėl dalies komisinio atlygio grąžinimo sutarties nutraukimo atveju). Tačiau, jau sudarytų sutarčių atveju, draudikai negali nei perkelti išperkamųjų sumų apskaičiavime numatytų mokesčių į periodinius mokesčius (nes tai reikštų sąlygų draudėjams keitimą, kuris nėra įteisintas įstatyme), nei keisti jau esamų susitarimų su draudimo tarpininkais. Todėl keisti išperkamosios sumos skaičiavimą sudarytose sutartyse nematome galimybių , nes tai reikštų neplanuotus nuostolius draudikams ir jų teisėtų lūkesčių pažeidimą, kadangi nebūtų galima išskaičiuoti numatytų mokesčių ir planuotomis pajamomis padengti jau patirtų išlaidų. Pastebime, kad toks netikėtas planuotų pinigų srautų sudarytose sutartyse pasikeitimas turėtų įtakos ir mokumo skaičiavimams, kuriuose naudojami planuojami pinigų srautai. Be to, 28 str. taikymas sutartims, sudarytoms iki įstatymo įsigaliojimo, daliai klientų turėtų ir neigiamą poveikį

• nes jei interpretuotume, kad išperkamosios sumos skaičiavimui draudikas privalo taikyti naujus reikalavimus, tai toms sutartims, kurioms pagal anksčiau turėtas sąlygas būtų taikomas 0% mokestis, draudikai galėtų taip pat pradėti taikyti naujus reikalavimus ir išskaičiuoti mokestį. Todėl siūlome aiškiai nurodyti, kad 28 str. taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims .

Paminėtinas, vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros praktikos pavyzdžių, kuomet įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB ir keičiant Civilinio kodekso nuostatas dėl vartojimo sutarčių ir vartotojų teisių, taip pat išreikštai buvo numatytas naujų įstatymo reikalavimų taikymas tik sutartims, sudarytoms įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (TAR, 2014-01-07, Nr. 2014-00069) 2013 m. gruodžio 19 d. Nr. XII-700²⁵ straipsnio formuluotė: „25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 26 ir

27 straipsnius, įsigalioja 2014 m. birželio 13 d. 2. Šio įstatymo nuostatos

taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.“ Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus siūlome , Projekto 82 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnių ir 27 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos “. Nepritarti Projekto nuostatomis ginami vartotojų interesai. Nuostatos turėtų būti taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims, tačiau tik toms teisėms ir pareigoms, kurios dar nebuvo įgyvendintos. Priešingu atveju susidarytų iš esmės neteisinga situacija tarp tų klientų, kurie turi sudarę sutartis iki pakeitimų įsigaliojimo, ir tų, kurie sudarė sutartis esant naujajam reguliavimui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos rūšies draudimo sutartys įprastai yra ilgalaikės (rinkoje yra sutarčių, galiojančių 99 metus), todėl anksčiau sutartis sudarę klientai neturėtų tokių imperatyviomis teisės normomis nustatomų teisių, kurias turėtų vėliau sutartis sudariusieji. 36. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2018-02-21²⁷ IV. Dėl Projekto 27 str. Lietuvos bankas planuoja panaikinti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. N-74 „Dėl Draudėjų informavimo apie gyvybės draudimą, susijusį su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, ir tuo tikslu parengė nutarimo projektą dėl šio dokumento panaikinimo, o taip pat ir naujų informacijos teikimo taisyklių, kurios bus įtvirtintos Lietuvos banko nutarimu „ Dėl informacijos, kurią draudimo produktų platintojai turi teikti draudėjams“, projektą. Atsižvelgiant į tai, kad šiais pakeitimais panaikinamas reikalavimas rengti investicinių krypčių aprašymus, o taip pat atsižvelgiant į PRIIPS reglamento reikalavimus dėl pagrindinės informacijos dokumento, naikintinas 116 straipsnio 1 dalies 7 punktas, todėl siūlome papildyti Projekto 27 str. ir pripažinti netekusiu galios 116 straipsnio 1 dalies 7 punktą :

„7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika

tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;“

Pritarti

37. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

2018-02-21⁸² V. Dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo Atkreipiame dėmesį, kad ES institucijose 2018 m. vasario

14 d. buvo priimtas galutinis patvirtinimas dėl Direktyvos įgyvendinimo

termino atidėjimo iki 2018 m. spalio 1 d.

Manome, kad ES institucijoms priėmus sprendimą dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo, atitinkamai turėtų būti atidėtas ir Projekto įsigaliojim as . Pritarti Pasiūlymui pritartina, tačiau pažymėtina, kad kol kas oficialiai direktyva (numatanti 2016/97 direktyvos taikymo nukėlimą) dar nepriimta ir nepaskelbta, bet Europos Parlamentas ir Europos Taryba sutinka dėl Direktyvos taikymo datos nukėlimo iki 2018 m. spalio 1 d., todėl nesklandumų neturėtų būti. 38. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija 2018-02-28³⁹ Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti draudimo ir finansinių paslaugų vartotojus, atstovaujanti jų interesus ir siekianti šiose srityse užtikrinti palankų vartotojams teisinį reguliavimą bei prieinamas paslaugų kainas. Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra įregistruotas ir pateiktas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513 (toliau

• Įstatymo projektas), kuriuo į Lietuvos Respublikos teisę perkeliama 2016 m. sausio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL 2016 L 26, p.19) (toliau - Direktyva) ir keičiamos kitos nuostatos. Svarstyti šį įstatymą kaip papildomas komitetas yra paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vienas iš pagrindinių Direktyvos tikslų yra stiprinti draudimo vartotojų teisių apsaugą: užtikrinti tokio paties lygio apsaugą vartotojams nepaisant skirtingų platinimo kanalų; suvienodinti draudimo produktų platinimo reguliavimą siekiant užtikrinti tinkamą klientų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje ir pan. Nepaisant to, tam tikri Įstatymo projekto rengėjų siūlomi pakeitimai, nekylantys iš Direktyvos, mūsų nuomone duotų priešingą efektą nei Direktyvos tikslas - sumažintų draudimo vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje. Dėl šios priežasties kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip į komitetą, atsakingą už vartotojų teisių apsaugos reglamentavimo klausimų sprendimą Lietuvos Respublikos Seime ir pateikiame argumentuotą poziciją dėl tam tikrų siūlomo reguliavimo nuostatų ydingumo vartotojų teisių apsaugos požiūriu bei siūlymus, kaip patobulinti minimas nuostatas siekiant pagerinti draudimo vartotojų teisių apsaugos būklę. I. Dėl Įstatymo projekto 39 straipsnio kuriuo keičiamas 161 straipsnis Įstatymo projekto rengėjai siūlo atsisakyti dabar galiojančios Draudimo įstatymo str. d., kurioje nustatyta, jog draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip eurų, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip eurų. Šio straipsnio pakeitimas nėra kylantis iš Direktyvos nuostatų, nes Direktyva apie draudimo brokerių įmonių įstatinį kapitalą nepasisako nieko.

Pažymėtina, kad Direktyva siekiama minimalaus suderinimo, todėl valstybėms narėms nėra trukdoma palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų siekiant apsaugoti klientus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teise. Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjas elgiasi priešingai

• siūlo atsisakyti griežtesnių nuostatų, kuriuos padėtų apsaugoti klientus ir kurios yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Atsisakius įstatinio ir nuosavo kapitalo dydžio reikalavimų draudimo vartotojų, t.y. klientų, apsauga sumažėtų dėl kelių priežasčių:
• pirma, todėl, kad taip būtų panaikintas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė bus pajėgi atlyginti padarytą žalą klientui, t.y. vartotojui, jei tokia žala atsirastų;
• antra, tai sudarytų galimybes rinkoje atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių. Akivaizdu, kad draudimo brokerių įmonių veiklos stabilumas yra prioritetas, kurio turėtų siekti valstybė, reguliuojanti šį sektorių, nes tik stabilios įmonės turi priemones ir galimybes užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą tiek finansine, tiek kompetencijos prasme. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos Respublikos

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį atsisakant siūlymo išbraukti 161 str. 2 d., kuriame nustatyti reikalavimai draudimo brokeriu įmonių įstatiniam ir nuosavam kapitalui, ir išdėstyti Įstatymo projekto 39 straipsnį taip:

39 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 161 straipsnis. Reikalavimai . draudimo brokerių įmonei 1.

Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių draudimo brokerių bendrovė , draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip eurų, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip

1 000 000

1 250 000

eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir

1 500 000

1 850

000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo , perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 5.

5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu

susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų apdraustųjų naudos gavėjų ir nukentėjusių trečių ų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šiose sąskaitose esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai . Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų laikomų atskirose kredito įstaigos sąskaitoje. 5 . 7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo ir straipsniuose nurodytą informaciją. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyva nenustato įstatinio kapitalo dydžio, tačiau leidžia pasirinkti priemonę – reikalauti, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos (kad tinkamai būtų laikomasi šio reikalavimo yra būtina nuolatinė stebėsena), bet ne mažiau kaip

18 750

eurų (ši suma pagal Direktyvos 10 straipsnio 7 dalį būtų indeksuojama).

Atsižvelgiant į tai, kad priemonė keltų tiek administracinę, tiek finansinę naštą draudimo tarpininkams, pareikalautų valstybės resursų jos laikymosi priežiūrai bei, Lietuvos banko (priežiūros institucijos) vertinimu, vadovaujantis kaštų ir naudos principu nebūtų efektyvi siekiant apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, Projekto autoriai mano, kad ją pasirinkti nėra tikslinga. Įstatymo projekte draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams apsaugoti yra siūlomos kitos priemonės (atskiros sąskaitos draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšų tvarkymui, profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas). 39. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija 2018-02-28⁴¹ II. Dėl Įstatymo projekto 41 straipsnio kuriuo pripažįstamas netekusiu galios 163 straipsnis Įstatymo projekto rengėjai siūlo atsisakyti dabar galiojančios Draudimo įstatymo 163 str., kuriame įtvirtintas draudimo brokerių įmonių nepriklausomumas, jų galimybė veikti tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu bei jų pareiga veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais.

Šio siūlymo įtaka draudimo vartotojų teisių apsaugos požiūriu yra neigiama, nes šiuo metu draudimo brokerių įmonės vienintelės iš draudimo rinkos dalyvių yra įstatymu įpareigotos veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą vartotojui bei derėtis su draudiku vartotojo naudai visais vartotojui svarbiausiais laikotarpiais: iki draudimo sutarties sudarymo, jos sudarymo metu, įvykus draudžiamajam įvykiui ir pan. Panaikinus šią nuostatą ir vietoje jos įvedus bendrą pareigą visiems draudimo paslaugų platintojams (reiškia - ir draudimo įmonėms) veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis (Įstatymo projekto 90(1) str.) vartotojas galimai liktų be patikimo savo draudimo atstovo - brokerio, kurį būtent vartotojas įpareigoja pakeisti draudiko požiūrį į jį ir konkrečius jo reikalavimus, o draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Taip pat pažymėtina, kad draudimo brokerio veikloje labai svarbu turėti galimybę veikti draudiko pavedimu. Rinkoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tam, kad galėtų pasiūlyti draudimo vartotojams produktus, draudikai suteikia draudimo brokerių įmonėms pavedimus platinti j ų produktus ir atlikti kitus su tokiu platinimu susijusius veiksmus (šis veiksmas galėtų būti prilyginamas susitarimui tarp prekių tiekėjų ir jų platintojų).

Dėl šios priežasties, panaikinus įstatymo šiuo metu suteiktą teisę draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje (ypač ne didžiuosiuose miestuose, kur susitelkę draudikų filialai) ir tuo pačiu akivaizdžiai apribota konkurencija, kuri rinkoje vienintelė gali efektyviai užtikrinti vartotojų teisių apsaugą. Faktas, jog dabar galiojanti Įstatymo nuostata dėl galimybės draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu ir įpareigojančios veikti kliento interesais, Draudimo įstatyme egzistuoja jau ilgą laiką, ir tai, kad rinkoje dėl tokio reguliavimo problemų kilę nebuvo, rodo, jog ši nuostata užtikrina tvirtą pusiausvyrą draudimo rinkos konkurencinėje aplinkoje bei garantuoja realią vartotojų interesų apsaugą. Papildomai pažymėtina, kad siūlymas Įstatymo projekte atsisakyti šio straipsnio nėra kylantis iš Direktyvos, kurios perkėlimui skirtas šis Įstatymo projektas, nuostatų. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva siekiama minimalaus suderinimo, todėl valstybėms narėms nėra trukdoma palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų siekiant apsaugoti klientus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teise, o dabar galiojančios nuostatos būtent tokios ir yra. Atsižvelgiant į tai, siūlome Komitetui papildyti Įstatymo projekto 1 6 1 str. 8 d. ir šią dalį išdėstyti taip: „8.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “

Pritarti

40. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija

2018-02-28⁸² III. Dėl Įstatymo projekto 82 straipsnio 4 dalies Įstatymo projekto 82 str. 4 d. nustatyta, kad Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios kitokia Įstatymo projekto 39 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalies redakcija, o konkrečiai draudimo brokerių įmonėms bus suteikta teisė vykdyti kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą: ,,

3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti

jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. “ Šitos Įstatymo projekto rengėjų siūlymas yra žalingas vartotojų teisių apsaugos požiūriu dėl kelių aspektų:

1. Šiuo metu draudimo brokerių įmonės turi galimybę

sudaryti sąlygas tobulinti draudimo brokerių kvalifikaciją, aktyviai vykdyti mokymus, nes tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus nukreipia tik į draudimo produktų platinimo veiklą. Dėl šios priežasties draudimo brokerių įmonės ir jose dirbantys draudimo brokeriai pasižymi profesionalumu, išmano platinamus draudimo produktus, laiku reaguoja į rinkos pasikeitimus, seka tendencijas. Šis profesionalumo lygis ir specializuotas produktų išmanymas leidžia rinkoje veikti sąlyginai nedidelėms draudimo brokerių įmonėms, kurios teikia didžiulį dėmesį vartotojų pasitenkinimui jų platinamais produktais ir taip savaime užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Draudimo brokerių įmonėms plečiant savo veiklą į kitų finansinių paslaugų teikimą nukentės jų profesionalumas draudimo produktų platinimo srityje. Dėl to būtų neužtikrinta kvalifikuota pagalba draudimo vartotojui, o draudimas kaip produktas taptų mažiau naudingas ir patrauklus rinkoje, nes didėtų rizika, kad draudimo vartotojas nusipirks produktą neatitinkantį realių jo poreikių. Tokiu būdu, draudimo vartotojui kiltų finansiniai nuostoliai, jo lūkesčiai liktų nepatenkinti, o tai prieštarautų vartotojų teisių apsaugos principams. 2. Siūlomas nustatyti reglamentavimas suteiktų teisę subjektams, kurių nuolatinė veikla susijusi išimtinai tik su finansinių paslaugų teikimu, steigti draudimo brokerių įmones. Įsigaliojus Įstatymo projekte numatytiems pakeitimams, finansų įmonės, įskaitant didžiulius finansinius ir žmogiškuosius resursus turinčius bankus bei draudimo įmones, įgis teisę steigti ir draudimo brokerių įmones, t.y. kartu vykdyti ir draudimo tarpininkavimo veiklą. Galima situacija, kai draudimo veiklą vykdantis subjektas turėtų teisę vykdyti ir draudimo tarpininko veiklą, kas, mūsų manymu, sukeltų sunkiai suvaldomą interesų konfliktą. Dėl šios priežasties, tikėtina, didelės finansų įstaigos sieks aktyviai vykdyti draudimo brokerių veiklą, galbūt net įsigis ir prisijungs draudimo brokerių įmones ir taip sumažins konkurenciją draudimo brokerių rinkoje. Toks koncentracijos procesų draudimo brokerių rinkoje paskatinimas galimai vestų link didesnių paslaugų kainų draudimo vartotojams, o tai neatitinka vartotojų teisių apsaugos principų.

Pažymėtina, kad šis Įstatymo projekto rengėjų siūlomas pakeitimas nėra susijęs su Direktyvos perkėlimu ir jo tikslas nėra pakankamai argumentuotai atskleistas nei aiškinamajame rašte nei kituose Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pakeisti Įstatymo projekto 82 straipsnį atsisakant siūlymo suteikti teisę draudimo brokerių įmonėms teikti kitas finansines paslaugas, ir išdėstyti Įstatymo projekto 82 straipsnį taip:

82 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas įgyvendinimas ir

taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 23, 26 ir 28

straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. vasario 23 d. 2. Lietuvos bankas iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas draudimo brokerio pažymėjimas įsigaliojus šiam įstatymui laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 23 d. privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės nuo 2018 m. vasario 23 d. įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 m. vasario 23 d. draudimo brokerių įmonių licencijos pripažįstamos netekusiomis galios. 7.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir nebaigtos

procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normas. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos. Nepritarti Projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad  nors šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti. Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę Draudimo brokerių rūmų nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus).

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas

: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 90¹

straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą XIIIP-1513 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1. Teisės

ir teisėtvarkos komitetas 2018-03-07³¹

• (2) (1)

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, tikslinga pakeisti Projekto 31 straipsniu dėstomo 158¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: „1) jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo⁵³ metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo , įsiteisėjimo;“

Pritarti

2. Teisės

ir teisėtvarkos komitetas 2018-03-07³⁹

• (8) N

Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 161 straipsnį 8 dalimi (Projekto 39 straipsnis) ir ją išdėstyti taip: „

8. Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą

tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais.

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabą, siūlytina Projekto 74 straipsnį keičiantį Draudimo įstatymo 208 straipsnį papildyti nauja dalimi pripažįstančia 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. Pasiūlymas: „7. Pripažinti netekusia galios 208 straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės .“

Pritarti

7Balsavimo rezultatai:

už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Šiaulienė, Julius Sabatauskas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė

Komiteto išvada

2018-03-27 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 STRAIPSNIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO, VIII SKYRIAUS PAVADINIMO, ĮSTATYMO

PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

90 1 , 90² , 90³ ,⁹⁰ 4 ,⁹³ 1 , 115¹ , 158¹ , 158² , 158³ , 158⁴ , 158⁵ ,¹⁵⁸

6 , 186¹ , 201¹

STRAIPSNIAIS IR 159, 163 STRAIPSNių PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1513 2018-03-21 Nr. 109-P-5 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03² Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 2 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimuose vartojamas terminas „ūkinė veikla“, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma vietoj žodžių „ūkinės komercinės veiklos“ įrašyti žodžius „ūkinės veiklos.

Atkreiptinas dėmesys, kad kituose galiojančio įstatymo straipsniuose yra vartojamas terminas „ūkinė komercinė veikla“ (pvz., 2 straipsnio 31, 69 dalys, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau jų keisti nesiūloma. Pagal teisės technikos taisykles, visame įstatymo tekste turi būti vieninga terminija. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas taip, kad visuose įstatymo straipsniuose būtų vartojamas tas pats terminas, pasirinktinai, „ūkinė veikla“ arba „ūkinė komercinė veikla“. Pritarti. Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi, 12-21 dalis laikyti atitinkamai 13-22 dalimis ir šią dalį išdėstyti taip: „12. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

31. Draudimo veikla

• ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai

panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šiame įstatyme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte.” Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi, 22 ir 23 dalis laikyti atitinkamai 24 ir 25 dalimis ir šią dalį išdėstyti taip:

„23. Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip:

69. Perdraudimo veikla

• ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudiko ar perdraudiko perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario.“

Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „

4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.“

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03¹²

2Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalį,

įterpiant formuluotę „ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai“. Pastebėtina, kad įterpus nurodytą formuluotę, pareiga, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, tenka tik valdybai, kai jai pateikiamos vidaus audito išvados ir rekomendacijos. Tačiau tuo atveju, kai vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai, o ne valdybai, neaišku, kas nustato, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į vidaus audito išvadą ir rekomendaciją. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Patikslinti 12 straipsnio  redakciją ir šį straipsnį išdėstyti taip: „¹² straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Vidaus

audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai . , kuri Stebėtojų taryba ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdyba nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų įgyvendinti. Jei stebėtojų taryba nėra sudaroma, vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos valdybai.“

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03 15, 16,¹⁷ 3.

Projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad šioje keičiamoje straipsnio dalyje numatytais atvejais priežiūros institucijai „ Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir

• (ar) anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės

valstybės valstybine kalba <...>“ (pateiktas lyginamasis pakeitimo variantas). Siūlomu pakeitimu įstatyme būtų įtvirtinta galimybė informaciją ir dokumentus priežiūros institucijai pateikti vien tik užsienio kalbomis ir visiškai nepateikti šios informacijos ir dokumentų lietuvių kalba. Toks siūlomo reguliavimo pobūdis neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, jog „ Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba “ bei 5 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba. “ Kartu atkreipiame dėmesį, kad Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyta, kad „ Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.“ Todėl siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsnio, kuriuo analogišku būdu siūloma keisti įstatymo 69 straipsnio 2 dalį bei dėl įstatymo projekto 17 straipsnio, kuriuo siūloma keisti įstatymo 76 straipsnį. Nepritarti. Draudimo įstatymo

68 ir  69 straipsniuose  nurodyta informacija yra aktuali teikiant pranešimą

apie draudimo įmonės ketinimą vykdyti veiklą kitoje valstybėje ir skirta kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai (pagal priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimus keitimasis informacija vyksta anglų kalba). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03³⁰ 4.

Projekto 30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio 4 dalies nuostatos, siekiant aiškumo, tobulintinos. Siūlytina vietoj formuluotės

„atitinkančias kitas, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas, sąlygas“

įrašyti formuluotę „neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų“, o vietoj formuluotės „šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo¹⁵⁸¹ ir 186¹ straipsnius, netaikomos“ įrašyti formuluotę „taikomos šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnių nuostatos“. Pritarti. 30 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, atitinkančias kitas nei neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt ų as sąlyg ų as , šios skyriaus nuostatos, išskyrus taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹ straipsnių nuostatos straipsnius, netaikomos .“

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03³¹

1

5. Projekto 31 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 158¹

straipsniu ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, jog d raudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai , kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti tam tikrą kvalifikaciją, susijusią su jų veikla. Be to, siūloma nustatytai, kad

„Šių asmenų kvalifikacijos <...> reikalavimus, <...> nustato

priežiūros institucija.“ Taigi susiklostytų situacija, kai asmenų teisę verstis tam tikra veikla ribotų poįstatyminiu teisės aktu nustatyti reikalavimai tokiems asmenims.

Siūlomo įstatymo pakeitimo kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Atsižvelgiant į tokią doktrininę nuostatą, manome, kad įstatyme turi būti nustatyti esminiai kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems verstis su draudimo paslaugų teikimu susijusiomis veiklomis. Iš dalies pritarti. Įstatymo projekte yra nustatyti esminiai kvalifikacijos (žinių ir gebėjimų) reikalavimai asmenims, kurių funkcijos susiję su draudimo produktų platinimu, konkretūs reikalavimai yra pateikiami direktyvos priede. Patikslinti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip; „1.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys ), turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Šių asmenų detalius kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus, kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija.“

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03³¹

2 6.

Projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158¹ straipsnio

2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog atitinkami asmenys negali vykdyti

draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, jeigu „jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo“. Pastebėtina, jog siūlomas įtvirtinti 5 metų terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą (

• past. – kaip alternatyva

teistumui, nes už baudžiamąjį nusižengimą teistumas nekyla) yra neproporcingai ilgas, lyginant jį su bendraisiais teistumo už tyčinius nusikaltimus terminais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje (pavyzdžiui, asmenys laikomi turinčiais teistumą po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis nusižengimas yra švelniausia nusikalstamos veikos rūšis, jos sukeliami teisiniai ribojimai negali būti griežtesni nei tyčinių nusikaltimų. Dėl tos priežasties teigtina, jog teises ribojantis terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Be to, po žodžių „baudžiamųjų nusižengimų“ turėtų būti įrašytas žodis

„padarymo“. Pritarti. 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai ( fiziniai asmenys ) , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , negali vykdyti veiklos, jeigu:

1) jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo⁵³ metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo , įsiteisėjimo;

2) jiems per paskutinius 10 metų buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.“

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03³¹

3

7. Projekto 31 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 158¹

straipsnio

3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su priežiūros institucijos

teise tvarkyti asmens duomenis. Manytume, kad šiame straipsnyje priežiūros institucijai turėtų būti suteikta teisė tvarkyti ne savo darbuotojų, kaip rašoma projekte, bet draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės darbuotojų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. Be to, reikėtų patikslinti formuluotę  „atitinka šiuos reikalavimus“, pateikiant nuorodą į vertinamo straipsnio 2 dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tik šiame įstatymo straipsnyje yra vartojama formuluotė „fizinių asmenų, turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą“.

Todėl neaišku, kokie fiziniai asmenys (draudimo agentai ar kiti) turimi omenyje ir kaip jie susiję su draudimo ir perdraudimo įmonėmis, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonėmis, kurioms suteikiama teisė tvarkyti jų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmenų teistumą. Pritarti. 31 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Siekdamos įsitikinti, kad nurodyti asmenys atitinka šiuos šio straipsnio

1 ir

2 dalyse nurodytus

reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti savo šių asmenų darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų ( fizinių asmenų ) , turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.“

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03³³

8. Projekto 33 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158³

straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „įspėja“ įrašytini žodžiai „turi įspėti“. Pritarti. 33 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, nustato, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nėra priimtinas draudėjui, jis apie tai turi įspėti įspėja draudėją.“

9. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2018-01-03³⁸

1

9. Projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160 straipsnio 1 dalyje

išbrauktinas jungtukas skliaustuose „(arba)“, nes brokerių įmonės darbuotojai turi atitikti tiek įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tiek 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Ši pastaba taikytina ir keičiamo 160 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pritarti. Projekto 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti jungtuką  skliaustuose „(arba)“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03³⁹

10. Projekto 39 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 161 straipsnis, siūloma

atsisakyti reikalavimo draudimo brokerių įmonės įstatinio kapitalo dydžiui. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, tokiu pakeitimu siekiama supaprastinti brokerių įmonės veiklos pradėjimo ir vykdymo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas nėra savitikslis, tai yra viena iš priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti. Projektu siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos 2016/97 10 straipsnio 6 dalį, įtvirtinti vieną iš joje nurodytų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti

• atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Projektu taip pat siūloma padidinti profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumą. Svarstytina, ar projektu siūlomų priemonių draudėjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams apsaugoti pakanka. Pastebėtina, kad Direktyva 2016/97 yra minimalaus suderinimo ir nedraudžia valstybėms narėms palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų, pavyzdžiui reikalavimų įstatinio kapitalo dydžiui,  o jos 10 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos 4 priemonės, iš kurių valstybė narė gali pasirinkti vieną ar daugiau. Pritarti.

Pritarti. Papildyti įstatymo projektą nuostata dėl reikalavimo Draudimo brokerių įmonei turėti įstatinį kapitalą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁴⁰

11. Projekto 40 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 162 straipsnio 1 ir 2 dalių

nuostatų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos tarpusavio santykis neaiškus. Straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Bendrieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje. Straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje renkamas pareigas einantiems draudimo brokeriams nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi „renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai“. Jeigu tai brokerių įmonės valdymo ir priežiūros organų nariai, tai atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse jiems nustatomi skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Pritarti. 40 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „renkamas pareigas“, nes jei brokeris yra priežiūros ar valdymo organų narys, jam bus taikomi reikalavimai pagal 162 straipsnio 1 dalį, o jei dar ir brokeriauja, tai turi atitikti 2 dalyje nustatytą reikalavimą – atitikti 158¹ straipsnio reikalavimus. ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys ar renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai būtų nepriekaištingos reputacijos

,  atitiktų

šio įstatymo¹⁵⁸¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi.

Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu.“

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁴²

12. Projekto 42 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje

nustatomi draudimai brokerių įmonei ir jos akcininkui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose akcininko terminas nevartojamas, projekto 38 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 160 straipsnyje, reguliuojančiame įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą tvarką, vartojamas asmens dalyvio terminas. Projekto terminiją reikia suvienodinti. Pritarti. 40 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas

asmuo (ir jo akcininkas dalyvis ) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė išbraukta iš draudimo brokerių įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.“

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁴³

13. Projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 7 dalyje po

žodžio „perdraudimo“ įrašytinas žodis „produktų“. Pritarti. Įstatymo projekto 43 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo

produktų platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje .“

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03⁴⁵ 14.

Projekto 45 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo  170 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu, o projekto 49 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą dėl nurodyto siūlymo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokios draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisinės pasekmės. Pastebėtina, kad projekto 43 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą, o šio straipsnio 4 dalyje, kad draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmų nariu. Projekto 44 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir davusio draudimo brokerio priesaiką. Taigi draudimo brokeris, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių, gali bet kada vėl kreiptis dėl jo priėmimo į Draudimo brokerių rūmų narius, o Draudimo brokerių rūmai turėtų tenkinti tokį prašymą, kitu atveju būtų pažeidžiamos įstatymo 169 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 165 straipsnio, kurio nuostatos keičiamos teikiamu projektu, 7 dalį, asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo 165 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu  įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.

Projektas tobulintinas, įstatyme įtvirtinat draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių teisines pasekmes. Pritarti. Patikslinti  įstatymo projekto 44 ir 45 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „44 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį šiuos reikalavimus , išskyrus šio įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju .“

45 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

1. Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių

visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;

2) draudimo brokeriui mirus;

3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu,

4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų nariu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių. ”

15. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03⁴⁶ 15.

Projekto 46 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad Draudimo  brokerių rūmai patys vykdo draudimo brokerių egzaminavimą. Pastebėtina, kad pagal projekto 43 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 165 straipsnio 1 dalies nuostatas, Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinių egzaminų vykdymą gali perduoti trečiajam asmeniui. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. 46 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4) tvirtina draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų programą ir vertinimo metodiką, nustato egzaminų laikymo ir mokėjimo už juos tvarką bei organizuoja ir vykdo draudimo brokerių egzaminavimą arba perduoda draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų vykdymą trečiajam asmeniui ;“

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁴⁹

16. Projekto 49 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 177 straipsnio 4 dalyje

siūloma išbraukti žodžius „arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą“. Neaišku, kodėl reikia keisti galiojančio įstatymo 177 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad projektu siūloma įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje  nustatyti sprendimo dėl siūlymo pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių priėmimo tvarką, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka šis Draudimo brokerių garbės teismo sprendimas perduodamas Draudimo brokerių rūmams ir kada apie jį pranešama draudimo brokeriui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo 177 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Pritarti. Nekeisti bazinio įstatymo 177 straipsnio 4 dalies. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁵²

17. Projekto 52 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 182 straipsnio 2 dalies 3

punkte, 3 dalies 3 ir 4 punktuose žodžiai „tarpininko“, „tarpininkas“ keistini žodžiais „agento“, „agentas“. Pritarti.

Pritarti. Patikslinti bazinio įstatymo  182 straipsnio 2 dalies 3 punktą:

„3) informaciją apie prašymą teikiančio asmens arba jo dalyvių,

kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, tapatybę ir jų turimos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį ir asmenų, susijusių glaudžiais ryšiais, tapatybę, taip pat duomenis, kuriais patvirtinama, kad šių asmenų dalyvavimas draudimo tarpininko agento veikloje nesudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo agento priežiūrą;“ Patikslinti bazinio įstatymo 182 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus:

3) prašymą įrašyti į draudimo agentų sąrašą teikiančio asmens arba jo dalyvių, kuriems priklauso daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ir

(arba) balsavimo teisių, arba asmenų, susijusių su prašymą teikiančiu asmeniu glaudžiais ryšiais, dalyvavimas draudimo tarpininko agento veikloje sudarys kliūčių priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti draudimo agento priežiūrą;

4) draudimo tarpininkas agentas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir jam nėra taikomos šio įstatymo 183 straipsnyje numatytos išimtys.“

18. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁵⁹

18. Projekto 59 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 188 straipsnio 2 dalies 6

punkte siūloma nustatyti, kad d raudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo pateikti priežiūros institucijai už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 158¹ straipsnyje yra nustatyti reikalavimai darbuotojams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, o ne vadovams.

Bendrieji nepriekaištingos reputacijos vertinimo reikalavimai yra nustatyti galiojančio įstatymo 11 straipsnyje. Be to, neaiškus 188 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų santykis su 188 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pritarti. Atsižvelgti ir 188 straipsnio 2 dalies 6 punktą patikslinti taip:

6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo^1581162 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį . Atsižvelgiant į tai, kad 188 straipsnio 4 dalis perkelia  Direktyvos

6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato vienintelį atvejį, kada priežiūros

institucija gali atsisakyti išsiųsti nurodytą informaciją, t. y. kai turi pagrindo abejoti tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, atitinkamai patikslinti 188 straipsnio 4 dalį: 4.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą, atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai turi pagrindo abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, neatitinka šio įstatymo 158¹ straipsnio

1 dalies reikalavimų ir (arba)

jiems taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį ir (arba) kai d raudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas neatitinka 161 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei 183, 186¹ ir 187 straipsniuose nustatytų reikalavimų , ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie atsisakymo priežastis.“

19. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁵⁹

5

19. Projekto 59

straipsniu siūlomoje įstatymo 188 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti subjektą, iš kurio negavęs informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. Pritarti. Pritarti ir patikslinti bazinio įstatymo 188 straipsnio 5 dalį: „5.

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais būdais. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos iš priežiūros institucijos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁵⁹

8

20. Projekto 59 straipsniu siūloma įstatymo

188 straipsnio 8 dalis tobulintina, įrašant priežiūros institucijos pareigą

teikti informaciją kitų valstybių priežiūros institucijoms apie perdraudimo tarpininkų išbraukimą iš perdraudimo tarpininkų sąrašo. Pritarti. Pritarti ir patikslinti bazinio įstatymo  188 straipsnio 8 dalį:

„8. Priežiūros institucija keičiasi informacija su

kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia informaciją kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių , ar draudimo agentų ar perdraudimo tarpininkų sąrašų. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos.“

21. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03⁶⁰ 21.

Atsižvelgiant į projekto 60 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 190 straipsnio nuostatas dėl papildomos draudimo veiklos tarpininkų, manytina, kad reikia pakeisti ir galiojančio įstatymo 189 straipsnį bei 191 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat nurodytų straipsnių ir įstatymo septintojo skirsnio pavadinimus. Pritarti. Papildyti įstatymo projektą 61, 62 straipsniais. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁶⁰

1

22. Projekto 60 straipsnyje dėstomo

keičiamo įstatymo 190 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatos taisytinos, atskiriant draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų teises (pradėti atitinkamą veiklą) nuo priežiūros institucijos pareigų (patvirtinti informacijos iš kitos valstybės priežiūros institucijos gavimą ir per vieną mėnesį išsiųsti jai atitinkamą informaciją). Be to, 190 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes iš teikiamos redakcijos neaišku, kuris subjektas turi perduoti kitų valstybių  draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁶⁰

2

23. Neaiškus projekto 60 straipsnyje

dėstomo keičiamo įstatymo 190 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos tarpininkams (turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą nustatytą 161 straipsnio 2 dalyje) santykis su projekto

30 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio nuostatomis, pagal

kurias papildomos draudimo veiklos tarpininkams netaikomos 161 straipsnio nuostatos. Nepritarti. Įstatymo projekte nurodoma, kad tarpininkai privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje.

Pagal projekto 31 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 158 straipsnio 4 dalies nuostatas papildomos draudimo veiklos tarpininkams netaikomos 161 straipsnio nuostatos, tačiau taikomos (186¹ straipsnio nuostatos ir atitinkamai 183 straipsnio nuostatos). Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, kurie atitinka projekto

30 straipsnyje keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas

sąlygas, netaikomos visos VII skyriaus nuostatos, išskyrus 158 straipsnio 3 dalį. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁶²

3

24. Projekto 62 straipsnyje dėstomo

keičiamo įstatymo 192 straipsnio 3 dalies nuostata tobulintina, įrašant prieš žodį „atsižvelgiant“ žodį „tačiau“. Be to, 192 straipsnio 6 dalies 2 sakinio nuostatos redaguotinos, nustatant, kad trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės įrašymas į draudimo tarpininkų sąrašą suteikia teisę jai vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvoje, nes Lietuvos teisės aktuose negali būti nustatomi veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse draudimai. Pritarti. Pritarti ir patikslinti įstatymo 192 straipsnio 3 dalį:

„3. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonių

registracijai, draudimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialuose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams, tačiau atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus.“ Patikslinti 192 straipsnio 6 dalį:

„6. Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė

įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui.

Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė ne turi teisę teisės vykdyti draudimo produktų platinimo veikl os ą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse tik Lietuvos Respublikoje .“

25. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁷⁰

2

25. Projekto 70 straipsnyje dėstomo

keičiamo įstatymo 200 straipsnio 2 punktą, atsižvelgiant į projekto 58 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 187 straipsnio nuostatas, siūlytina papildyti nuostata dėl priežiūros institucijos teisės įrašyti asmenis į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukti iš šio sąrašo. Pritarti. Pritarti ir patikslinti 200 straipsnio 2 punktą:

„2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos

licencijas ir panaikina jų galiojimą, įrašo asmenis į draudimo brokerių įmonių

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁷²

6

26. Projekto 72 straipsnio 6 dalyje

dėstomame keičiamo įstatymo 204 straipsnio 16 punkte, siekiant aiškumo, išbrauktinas žodis „atsakingiems“. Pritarti. Patikslinti 204 straipsnio 16 punktą: „16) laikinai uždrausti atsakingiems draudimo tarpininko ar draudimo įmonės valdymo organo nariams eiti vadovaujamas pareigas draudimo tarpininko ar draudimo įmonėje.“

27. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁷³

8

27. Projekto 73 straipsnio 8 dalyje

dėstomos keičiamo įstatymo 205 straipsnio 11 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose išbraukti žodį „atsakingo“. Pritarti. patikslinti 204 straipsnio 16 punktą:

16) laikinai uždrausti atsakingiems draudimo tarpininko ar draudimo įmonės valdymo organo nariams eiti vadovaujamas pareigas draudimo tarpininko ar draudimo įmonėje. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁷⁴

3 28.

Projekto 74 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4¹ dalies 2 punkte fiziniams asmenims, perkeliant Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkto nuostatas, siūloma nustatyti iki 700 000 eurų dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios baudos dydis daugiau kaip 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį (6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300

000 eurų). Taigi nurodyta bauda, atsižvelgiant į jos dydį, yra baudžiamojo

pobūdžio sankcija. Šiame kontekste pastebėtina, kad sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skirta atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus. Nurodyta projekto nuostata toliau vertinama sistemiškai kartu su galiojančio įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Pritarus projektui, fizinis asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal keičiamą įstatymą, už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn . Taigi taikant įstatymą galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ( non bis in idem ). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną.

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos

31 straipsnio (

inter alia

2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės

28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas taip pat

pažymėjo, kad „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn ( inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“ Taigi Konstitucijai neprieštarauja dviguba administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.

Taip pat pastebėtina, jog Direktyvos 2016/97 konstatuojamoje dalyje teigiama, jog siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo produktų platinimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos (58 punktas). Taigi valstybės narės negali nustatyti mažesnio maksimalios administracinės baudos dydžio, nei nurodyta Direktyvos 2016/97 33 straipsnio 2 dalies f punkte. Kita vertus, Direktyvos 2016/97 konstatuojamosios dalies 59 punkte teigiama, kad „nors valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau dėl to, kad paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šios direktyvos pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šios direktyvos tikslais, be kita ko, po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.“ Taigi Direktyva 2016/97 neįpareigoja valstybių narių taikyti dvigubos administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistemos, bet to ir nedraudžia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal Draudimo įstatymą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Draudimo įstatymo dalyku, siūlytina papildyti projektą ir pripažinti galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. Pritarti. Pripažinti 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios: 74 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas. (…)

7. Pripažinti

netekusia galios 208 straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁷⁴

6

29. Projekto 74 straipsnio 6 dalyje

dėstomoje keičiamo įstatymo 208 straipsnio 4⁴ dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą.

Pastebėtina, kad baudos dydžio nustatymo taisyklės turi įtakos vertinant teisinio reguliavimo proporcingumą, todėl manytina, kad jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 4 punkto  nuostatą, kuri nustato, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims. Taigi dėl poveikio priemonių taikymo tvarkos Lietuvos banko įstatymas nukreipia į kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti. Pakeisti  205 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 9 dalyje, ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes , šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.“ Papildyti 205 straipsnį 9 dalimi: „9. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą.

Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.“

7. Papildyti

205 straipsnį 10 dalimi:

„10. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės

akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. “

208 straipsnio

pakeitimas

6. Papildyti 208 straipsnį 4⁴

dalimi: „4⁴ . Priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 205 straipsnio 2 ir 8–10 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrame etape, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes.

Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiame etape ankstesniuose etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmame ir antrame etapuose nevertintas, aplinkybes. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-01-03⁸²

2

30. Taisytina projekto

82 straipsnio 2 dalyje nurodyta data. Pritarti. Atsižvelgiant į

tai, kad įsigaliojo (ES) 2018/411 direktyva, kuri nukelia Direktyvos (ES) 2016/97 taikymo datą į 2018 m. spalio 1 d., atitinkamai 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. spalio 1 d., o perkėlimo į nacionalinę teisę datą pakeičia į 2018 m. liepos 1 d., todėl 82 straipsnio 2 dalyje nurodyta data keistina į 2018 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1.

1. Asociacija

„Draudimo brokerių rūmai“, 2017-12-18 Draudimo brokerių rūmai ir visa draudimo brokerių bendruomenė aktyviai dalyvavo Draudimo įstatymo pataisų projekto (toliau - Projektas) rengime, ne kartą teikė pastabas ir pasiūlymus, siekė konstruktyvaus ir argumentuoto dialogo su Projekto rengėjais Finansų ministerija ir Lietuvos banku. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą pritarti Projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Be to, Vyriausybė prašo Lietuvos Respublikos Seimą Projektą svarstyti skubos tvarka. Apgailestaujame, kad Projekto rengėjai neatsižvelgė į aktualias ir vartotojų interesų apsaugai reikšmingas draudimo brokerių bendruomenės pastabas. Žemiau išskiriame svarbiausias projekto nuostatas, kurioms nepritaria draudimo brokerių bendruomenė ir kurios turės neigiamą įtaką vartotojų apsaugai. Rengėjų siūlymas Įtaka vartotojų apsaugai Panaikinti nuostatą, kad draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau visuomet draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Neigiama , nes tik draudimo brokerių įmonė (joks kitas rinkos dalyvis) yra įgaliota ir įpareigota veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą draudėjui ir derėtis su draudiku vartotojo naudai: tiek iki draudimo sutarties sudarymo, tiek ją sudarant, tiek atsitikus nelaimei. Panaikinus šią nuostatą, vartotojas liktų be savo draudimo „advokato“ , o draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Tam, kad pasiūlytų vartotojams draudimo produktus, draudimo brokerių bendrovės turi draudiko pavedimą platinti jų produktus ir atlikti kitus susijusius veiksmus.

Netekus teisinio aiškumo dėl draudiko pavedimo draudimo brokerių įmonėms, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir apribota konkurencija. Šios nuostatos ilgametis egzistavimas LR draudimo įstatyme užtikrina pusiausvyrą konkurencinėje aplinkoje teisine prasme ir realią vartotojų interesų apsaugą. Pritarti. Papildyti projekto 39 straipsnį (įstatymo 161 straipsnis) 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „

8. Draudimo brokerių įmonė turi teisę

vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “

2. Asociacija

„Draudimo brokerių rūmai“, 2017-12-18 Galimybė draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas (atitinkamai suteikiat galimybę kitiems finansų rinkos dalyviams neatskiriant veiklų teikti draudimo brokerių paslaugas). Neigiama , nes siūlymas suteikia teisę kitoms finansų įstaigoms (pvz. bankai) ir net draudimo įmonėms vykdyti draudimo brokerių veiklą. Draudimo įmonė, teikdama draudimo brokerių paslaugas, negalės užtikrinti nešališkumo siūlydama kitų draudimo įmonių produktus - neįmanoma išvengti interesų konflikto. Pažymėtina, kad pasiūlymas teikti kitas finansines paslaugas draudimo brokerių įmonėms yra nepagrįstas realiomis priemonėmis, neįmanoma užtikrinti konkurencijos tarp rinkos dalyvių (pvz. komercinių bankų ir draudimo brokerių įmonių). Nepritarti. Įstatymo projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad  šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, ir tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti. Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę DBR nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus). Bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Siūloma nustatyti, kad ši nuostata įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Asociacija „Draudimo brokerių rūmai“, 2017-12-18 Panaikinti reikalavimus, nustatančius, kad draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams.

Neigiama , nes panaikinamas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė būtų pajėgi atlyginti vartotojams padarytą žalą. Be to, rinkoje gali atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių. Pritarti . Žr. komiteto išvadą dėl  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabos. 4. Asociacija „Draudimo brokerių rūmai“, 2017-12-18 Susiaurinti ratą asmenų, kuriems draudimo brokerių įmonėje galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Neigiama , nes daugelį metų galiojantys ir naikinti siūlomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai draudimo brokeriams užtikrina kokybišką, profesionalų ir aukštus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą vartotojams. Atsižvelgti Decentralizuoti draudimo brokerių kvalifikacijų kontrolę. Neigiama, nes tai gali pakenkti specialistų kvalifikacijos lygiui ir vartotojams teikiamų paslaugų kokybei - iškreipti vieningų, objektyvių, aukštų standartų taikymą, kurį šiuo metu palaiko Draudimo brokerių rūmai. Neaišku, kokie subjektai, kokiais kriterijais ir interesais vadovaudamiesi kontroliuos draudimo brokerių kvalifikaciją. Nepritarti Draudimo brokerių kvalifikacinių reikalavimų laikymosi užtikrinimas vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/97 nuostatomis yra pavedamas draudimo brokerių įmonei.

Įstatymo projekto 40 straipsniu keičiamame Draudimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalyje nustatomas subjektas - draudimo brokerių įmonė, kuri turės patvirtinti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti vidaus politiką ir atitinkamas procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi ir paskirti už tai atsakingą asmenį, kurio vardą ir pavardę priežiūros institucijos prašymu turės pranešti priežiūros institucijai. Įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamas Draudimo įstatymas papildomas 158¹ straipsniu, kuris nustato, kad kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, kontrolės ir vertinimo kriterijus nustato priežiūros institucija. Vieningą priežiūrą remdamasi vienodais, objektyviais standartais atliks priežiūros institucija: Draudimo įstatymo 200 straipsnyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri kaip draudimo tarpininkai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų. 5. Asociacija „Draudimo brokerių rūmai“, 2017-12-18 Draudimo brokerių bendruomenės, beveik šimto įmonių ir beveik tūkstančio jose dirbančių draudimo brokerių vardu prašome:

• nesvarstyti

Projekto Seimo rudens sesijoje ir parengtas įstatymo pataisas išsamiai įvertinti 2018 m. Seimo pavasario sesijoje;

• skirti LR Seimo

Teisės ir teisėtvarkos komitetą papildomu komitetu projektui svarstyti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto skyrimas papildomu komitetu svarstant Projektą yra būtinas, nes draudimo produktai bei jų platinimas yra itin susijęs su vartotojų apsauga ir jų interesų gynimu. Projekto svarstymas ir priėmimas besibaigiančioje rudens sesijoje reikštų, kad Seimas įstatymą apsvarstyti ir priimti turėtų per kelias savaites.

Europos Parlamentas jau yra priėmęs sprendimą ir kreipęsis į Europos Komisiją, prašydamas atidėti Direktyvos taikymo pradžios datą ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas, kad direktyvos taikymo pradžios data būtų 2018 m. spalio 1 d. Be to, 15 valstybių ES narių kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos atidėti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios datą ir nustatyti ne ankstesnę datą nei 2018 m spalio 1 d. Tikimės Jūsų supratimo ir palaikymo siekiant, kad draudimo reguliavimas maksimaliai atitiktų vartotojų interesus. Pritarti. 6. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau - Asociacija) dėl Seimui pateikto svarstyti LR draudimo įstatymo Nr. XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIIIP-1513 (toliau - Projektas) ne kartą yra teikusi savo pastabas tiek Projektą parengusiai Finansų ministerijai, tiek Lietuvos bankui, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tačiau ne į visas teiktas pastabas buvo atsižvelgta.

Kadangi Projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja draudimo įmonių veiklą ir Projektu iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas, norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesį į Asociacijai labiausiai nerimą keliančias Projektu siūlomas įtvirtinti nuostatas ir pagal galimybes dar kartą aptarti jas prieš projektą pradedant svarstyti LR Seime. Atsižvelgti 7.

Atsižvelgti

7. Lietuvos gyvybės

draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22² Dėl Projekte vartojamų sąvokų Projekto 2 str., kurio Draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnis papildomas 25² dalimi nurodyta draudimo produktų platinimo sąvoka:

„Draudimo produktų platinimas - ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės

sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį." Iš pateiktos sąvokos neaišku, ar draudimo produktų platinimu laikomi tokie draudimo įmonės darbuotojų veiksmai:

• darbuotojų, kurie patys nebendrauja su klientais, tačiau, pvz., nustato draudimo produktų platinimo politiką, gaires, duoda nurodymus darbuotojams, realiai dirbantiems su klientais dėl nuolaidų taikymo, individualių sąlygų nustatymo ir panašūs veiksmai?
• administracijos darbuotojų veiksmai, kai jie teikia informaciją sutarties sudarymo, teisingo dokumentų užpildymo klausimais vadybininkui, tuo metu sudarinėjančiam sutartį, ar kai vėliau tikrina sutarties sudarymo kokybę?
• rizikos vertintojų veiksmai, kuomet jie draudimo sutarties sudarymo metu, ar po jos, tikslina apdraustojo sveikatos būklės duomenis, prašo papildomų dokumentų tiesiogiai iš kliento arba netiesiogiai iš gydymo įstaigų?
• darbuotojo, vertinančio žalas, bendravimas su klientu dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsakymo dėl draudimo išmokos klientui pateikimas?
• darbuotojo, nagrinėjančio klientų pretenzijas veiksmai, bendravimas su klientu dėl jo pretenzijos, atsakymą dėl jos pateikimas?

Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį." Iš pateiktos sąvokos neaišku, ar draudimo produktų platinimu laikomi tokie draudimo įmonės darbuotojų veiksmai:

• darbuotojų, kurie patys nebendrauja su klientais, tačiau, pvz., nustato draudimo produktų platinimo politiką, gaires, duoda nurodymus darbuotojams, realiai dirbantiems su klientais dėl nuolaidų taikymo, individualių sąlygų nustatymo ir panašūs veiksmai?
• administracijos darbuotojų veiksmai, kai jie teikia informaciją sutarties sudarymo, teisingo dokumentų užpildymo klausimais vadybininkui, tuo metu sudarinėjančiam sutartį, ar kai vėliau tikrina sutarties sudarymo kokybę?
• rizikos vertintojų veiksmai, kuomet jie draudimo sutarties sudarymo metu, ar po jos, tikslina apdraustojo sveikatos būklės duomenis, prašo papildomų dokumentų tiesiogiai iš kliento arba netiesiogiai iš gydymo įstaigų?
• darbuotojo, vertinančio žalas, bendravimas su klientu dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsakymo dėl draudimo išmokos klientui pateikimas?
• darbuotojo, nagrinėjančio klientų pretenzijas veiksmai, bendravimas

su klientu dėl jo pretenzijos, atsakymą dėl jos pateikimas? Kadangi neaiški platinimo sąvoka, atitinkamai neaišku, kuriems draudimo įmonės darbuotojams turi būti taikomi kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai.

Projekto 2 str., kurio DĮ papildomas 25⁴ dalimi nurodyta, kad „Draudimo produktų platintojo rekomendacija - draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva." Projekte nėra nustatyta, kada rekomendacija turi būti teikiama, kada ji neteikiama, ar draudimo bendrovės gali pasirinkti ar draudimo principu pagrįstą investicinį produktą parduoti su rekomendacija ar be jos? Į šį klausimą neatsako ir derinimui pateikti Draudimo įstatymą įgyvendinantys Lietuvos banko valdybos nutarimų projektai. Nepritarti. Nepritarti. Įstatymo projekte vartojama sąvoka perkelia 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva (ES) 2016/97) nustatytą sąvoką ir jos apibrėžtį, todėl tikslinga išlaikyti jos tikslumą. Be to, asmenų ar pareigybių sąrašą, įtvirtinti įstatyme yra netikslinga. Įstatymo projekte nėra numatyto privalomo reikalavimo teikti rekomendaciją, taigi platintojai gali pasirinkti ar parduoti produktą su rekomendacija, ar be jos. Sąvokos apibrėžtis atitinka Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatas, todėl pakeitimai netikslingi. 8. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22² Projekto 2 str., kurio DĮ papildomas 42¹ dalimi pateikta sąvoka: „Investavimo krypties valdymas - sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla.

Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla." Neaišku, ar draudimo įmonė bus laikoma investavimo krypties valdytoja, jeigu ji tik pasirenka investavimo objektą, tačiau nesprendžia, iš ko jis turi būti sudarytas (pvz., ar iš akcijų, obligacijų, kitų finansinių priemonių; kokiomis dalimis turi būti investuojama į įvairias finansines priemones ir pan.), ar ji bus laikoma investavimo krypties valdytoja, jeigu investavimo krypties valdymo funkciją pagal veiklos rangos sutartį yra perdavusi valdymo įmonei? Siekiant teisinio aiškumo, siūlome šias sąvokas apibrėžti taip, kad draudimo įmonėms nekiltų neaiškumų. Nepritarti. Aiškinimo/praktikos klausimas. 9. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22³³ Dėl draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimo Atkreipiame dėmesį, kad į Projektą netinkamai perkeltas Draudimo platinimo direktyvos (toliau -Direktyva) 30 str., t.y. perkelta tik dalis minėto Direktyvos straipsnio. Į Projektą neperkelta Direktyvos 30 str. 3 dalis, leidžianti neatlikti atitinkamų tikrinimų, kai platinami nesudėtingi draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai.

Atkreipiame dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos MIFID direktyvoje, ir šios direktyvos nuostatos buvo pilnai perkeltos į Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Siekiant išvengti teisinio ir reguliacinio arbitražo, siūlome į Projektą perkelti Direktyvos 30 str. pilna apimtimi. Nepritarti. Pasiūlymas pablogintų vartotojų interesų apsaugą: įteisintų galimybę neatlikti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto  (toliau - DPPIP) priimtinumo klientui, o šio įstatymo projekto bendras tikslas - stiprinti draudimo paslaugų vartotojų apsaugą. Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybės narės pasirinkimo galimybė, taikyti išimtį dėl produkto priimtinumo vertinimo, kai produktas nekompleksinis (nesudėtingas). Lietuvos banko žiniomis iš visų valstybių narių pasinaudoti šia išimtimi pasirinko tik 7 valstybės narės, taigi didžioji dalis ES valstybių narių taip pat netaikys šios išimties. Šiuo metu Lietuvoje iš esmės visi platinami DPPIP produktai nepapuola po Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, t.y. jie visi yra pakankamai sudėtingi ir reikalaujantys bent jau minėto priimtinumo testo. Be to, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neužkerta kelio draudimo rinkai plėtoti nesudėtingų DPPIP, o tik užtikrinama, kad visada būtų įvertintas investicinių produktų priimtinumas draudėjui. 10. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,

2017-12-22⁷⁴

3 Dėl baudų už Draudimo įstatymo pažeidimą Projekto 74 str.

3 d., kuriuo DĮ 208 str. papildomas 4 dalimi, nustatyta, kad Draudimo produktų platintojui juridiniam asmeniui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms - pasirašytų įmokų) bauda; juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems darbuotojams - iki 700 000 eurų dydžio bauda. Atkreipiame dėmesį, kad nei Reglamentas 1286/2014, nei Direktyva nenumato baudų platinimo veiklą vykdančio juridinio asmens vadovams ir kitiems darbuotojams, o nustato baudas produktus platinančiam fiziniam ir juridiniam asmeniui. Taigi, Projekte išplėstas subjektų, kuriems gali būti skiriamos baudos, ratas; į jį patenka ne tik draudimo įmonių vadovai, draudimo tarpininkai – fiziniai asmenys, bet ir kiti draudimo įmonių darbuotojai, kuriems už galimus pažeidimus gresia didžiulės baudos. Siūloma atsakomybė už pažeidimą atsakingam fiziniam asmeniui kelis kartus viršija Baudžiamajame kodekse numatytą baudos dydį, neatitinka Darbo kodekse numatytos nuostatos, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Todėl siūlomos baudos, ypač atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį, vidutinį darbo užmokestį, yra neprotingos ir neproporcingai didelės. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. dėl Projekto buvo pateikta Teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad Projekte fiziniams asmenims nustatyti baudų dydžiai prilygsta, o daugeliu atvejų ir gerokai viršija Baudžiamajame kodekse numatytus baudų dydžius.

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktiką didelės baudos laikomos kriminalinėmis bausmėmis nepriklausomai nuo to, kokiai nacionalinės teisės šakai įstatymo leidėjas šias baudas priskiria, todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, o baudas turėtų skirti objektyvus ir nešališkas teismas. Pritariame tokiai ministerijos pozicijai ir manome, kad į ją turėtų būti atsižvelgta, taip pat derinant DĮ projektą Nr. 16-8665(2) (įstatymų, keičiamų su Lietuvos banko įstatymu paketas). Siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas. Iš dalies pritarti. 208 straipsnio 4¹ dalies 1 punkte nustatyti, kad draudimo įmonėms, kaip ir kitiems draudimo produktų platintojams  baudos dydis būtų nustatomas nuo bendrųjų metinių pajamų. Nepritarti pasiūlymui mažinti baudų dydį. Draudimo įstatymo 208 straipsnio 4¹ ir⁴³ dalių nuostatos dėl baudų dydžių, perkelia direktyvos (ES) 2016/97 reikalavimus. Direktyva (ES) 2016/97 nesuteikia teisės nustatyti kitų baudos ribų, nei yra nustatyta projekte. Direktyvos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudos turi būti taikomos bet kuriems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog administracinėms institucijoms patikėta persekioti ir bausti už pažeidimus, kurie laikomi kriminalinėmis bausmėmis, nėra nesuderinama su EŽTK 6 straipsniu, jei suinteresuotas asmuo dėl bet kokio jo atžvilgiu priimto sprendimo gali kreiptis į teismą, užtikrinantį EŽTK 6 straipsnyje numatytas garantijas (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

Menarini Diagnostics Srl prieš Italiją (peticijos Nr. 43509/08), 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Grande Stevens prieš Italiją (peticijos Nr. 18640/10). Priežiūros institucijos (Lietuvos bankas) sprendimai fiziniams asmenims skirti baudas galės būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka peržiūrimi teismine tvarka, todėl įstatymo nuostatos, kurios numato, kad baudas skiria priežiūros institucija, nepažeistų EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, siūlymas, kad baudas fiziniams asmenims skirtų ne teismas, o priežiūros institucija, atitiktų galiojantį finansų rinkos priežiūros ir kitų sričių reguliavimą ir praktiką (žr., pvz., Bankų įstatymo 74 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 93 str., Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 39 str.), dėl priežiūros institucijos turimų specialių žinių leistų užtikrinti operatyvesnį pažeidimo išnagrinėjimą ir sankcijos paskyrimą, o tai užtikrintų didesnį sankcijos veiksmingumą. 11. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22 32,³³ Dėl reikalavimų taikymo draudėjams - juridiniams asmenims. Projektu keičiamo DĮ 93 str. 2 d. nuostatose buvo ištrinti žodžiai „ fiziniam asmeniui", o naujame DĮ 158² str. ir 158³ str. nenumatyta, kad šie reikalavimai taikomi fiziniams asmenims, nors ankstesnis reguliavimas aiškiai išskyrė, kokie reikalavimai yra taikomi klientams - fiziniams asmenims, o kokie juridiniams asmenims. Naujas reguliavimas nepagrįstai padidina administracinę naštą sutarčių su juridiniais asmenimis sudarymo atveju.

O ir pats poreikių vertinimas (DĮ

158² str. it 158³ str.) juridinio asmens atveju atrodo nelogiškas ir iš esmės neįgyvendinamas. Pastebime Direktyvos preambulėje bei tolimesniame tekste yra aiškiai išskiriama, kad Direktyvos tikslas yra apsaugoti vartotojų, t. y. fizinių asmenų, interesus. Todėl siūlome numatyti, kad DĮ 93 str. 2 d., 116 str. 1 d., 158² str. ir 158³ str. taikomi tik sudarant sutartis su fiziniais asmenimis. Iš dalies pritarti. Dėl Draudimo įstatymo 93 straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo draudėjui: pagal Direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnį vienintelė galima išimtis neteikti nurodytos informacijos yra vykdant platinimo veiklą, susijusią su draudimu nuo didelės rizikos. Ši išimtis yra perkelta į Draudimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalį. Taigi, kai draudimo  sutartis sudaroma dėl didelės rizikos, informacijos teikti nebūtina. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva (ES) 2016/97 nedaro išimties dėl informacijos pateikimo draudėjui (juridiniam asmeniui), neatitinkančiam didelės draudimo rizikos kriterijų (kurie yra apibrėžti Draudimo įstatymo 10 straipsnyje), nepritariame siūlymui numatyti reikalavimus teikti įstatyme nurodytą informaciją tik fiziniams asmenims. Dėl 158² ir 158³ straipsniuose nurodytos informacijos pagal direktyvos (ES) 2016/97 22 straipsnį leidžiama neteikti tik profesionaliesiems klientams, kaip jie apibrėžti pagal Direktyvą (ES) 2014/65 (MIFID2). Papildyti 158² straipsnį 5 dalimi, ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1-3 dalyse nurodyta informacija neteikiama, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, o sudarant sutartį dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto – profesionaliam klientui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. Papildyti 158³ straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10.

Šiame straipsnyje nurodyta informacija neteikiama profesionaliam klientui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.“

12. Lietuvos gyvybės

draudimo įmonių asociacija,

2017-12-22⁸⁶

9 Dėl reikalavimų, susijusių su kainodara ir draudėjų informavimu, taikymo Projekto 82 str. 8 dalyje yra numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos. Projekto 82 str. 3 d. nustatyta, kad Projekto straipsniai, susiję su draudimo sutarčių kainodara (Projekto 23, 26 ir 28 str.) įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Manome, kad minėti DĮ pakeitimai, susiję su draudimo sutarčių kainodara turėtų būti taikomi tik naujai sudaromoms draudimo sutartims, nes gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės ir galiojančioms draudimo sutartims draudikas kainodaros keisti negali, o naujus reikalavimus taikant ir senų draudimo sutarčių atžvilgiu būtų pažeisti teisėti draudikų lūkesčiai neleidžiant atgauti jų patirtų sąnaudų. Dėl šių priežasčių, su kainodara susiję reikalavimai turi būti taikomi tik po naujos DĮ redakcijos įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims. Kadangi reikalavimai atskleisti mokesčius taip pat yra susiję su kainodara, reikalavimai informacijos pateikimui draudėjui (Projekto 27 str. 2 d.), atitinkamai turėtų būti taikomi tik po naujo DĮ įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims. Siūlome patikslinti Projekto 82 str. 3 d. išdėstant ją taip:

„3. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsniai ir 27 straipsnio 2 d.

įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms draudimo sutartims". Iš dalies pritarti .

Iš dalies pritarti . 86 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad įstatymo nuostatos dėl draudimo sutarties sudarymo mokesčių išskaičiavimo (27 straipsnis) ir nuostatos dėl išperkamosios sumos apskaičiavimo sutartims, kurioms žalos padengimo techninis  atidėjinys apskaičiuojamas naudojant perspektyvinį aktuarinį vertinimą (įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), būtų taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims. Siūloma, kad nuostatos dėl Investavimo krypčių valdymo galiotų ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims. 13. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22 Atkreipiame dėmesį, kad Reglamentas 1286/2014 numato, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. vartotojui, įsigyjančiam draudimo principu pagrįstą investicinį produktą turi būti pateiktas pagrindinės informacijos dokumentas. Derinimui pateiktas Lietuvos banko nutarimas „Dėl informacijos, kurią draudimo produktų platintojai turi teikti draudėjams, atskleidimo taisyklių patvirtinimo" naikina reikalavimą draudėjui pateikti investavimo krypčių aprašymus. Atsižvelgiant į tai, kad nelieka reikalavimo pateikti investavimo krypčių aprašymus, atitinkamai turėtų būti suderintos DĮ nuostatos, todėl siūlome panaikinti DĮ 116 str. 1 d. 7 p., kuriame numatyta, kad draudikas privalo pateikti draudėjui, jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, - objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus. Pritarti. Patikslinti  27 straipsnį:

Papildyti straipsnį nauja  2 dalimi  ir ją išdėstyti taip: „2. Pripažinti netekusiu galios 116 straipsnio 1 dalies 7 punktą. 7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;“

14. Lietuvos gyvybės

draudimo įmonių asociacija, 2017-12-22 Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu ES institucijose vyksta diskusijos dėl Direktyvos įgyvendinimo termino atidėjimo.

2018 m. gruodžio 20 d. Europos

Komisija priėmė sprendimą atidėti Direktyvos ir deleguotųjų teisės aktų taikymą iki 2018 m. spalio 1 d., šį sprendimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos taryba. Manome, kad ES institucijoms priėmus sprendimą dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo, atitinkamai turėtų būti atidėtas ir Projekto įsigaliojimas. Kaip išdėstyta rašte aukščiau, draudimo įmonėms kyla daug klausimų dėl Projekto įgyvendinimo, dėl Projekto apimties reikia laiko tinkamai jam pasirengti: pakeisti naudojamas IT sistemas, interneto svetaines, pritaikyti skaičiuokles, parengti informaciją draudėjams, apmokyti tarpininkus, darbuotojus ir pan. Prašome į tai atsižvelgti svarstant Projektą ir atidėjus Direktyvos įsigaliojimą, atitinkamai pritarti Projekto įsigaliojimo atidėjimui. Pritarti. 15. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių asociacija, 2018-01-23 Lietuvos draudimo brokerių bendruomenė, susipažinusi su Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-1513 (toliau – Projektas ), kurio pagrindinis tikslas yra perkelti 2016 m. sausio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2016/97 Dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva ) į Lietuvos nacionalinę teisę, įtvirtinant galiojančio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas ) atitinkamus pakeitimus, teikia pastabas ir pasiūlymus. Draudimo rokerių bendruomenė šiuo raštu pateikia savo nuomonę ir pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, yra būtini siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, vadovaujantis Direktyvoje įtvirtinta teisinio reguliavimo apimtimi bei įgyvendinant Direktyvoje numatytų gyvybės ir ne gyvybės draudimo produktų ir paslaugų vidaus rinkos stiprinimo tikslus bei siekiant dar labiau padidinti draudėjų interesų apsaugą ir konkurencinę aplinką draudimo srityje. Atsižvelgti

16. Draudimo brokerių

rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23³¹

1. Dėl

kvalifikacinių reikalavimų nustatymo įstatyme Nesutinkame su LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, kad esminiai kvalifikacijos reikalavimai yra palikti poįstatyminių teisės aktų reglamentavimui. Mūsų nuomone, Įstatymo 158¹ str. nustato pagrindinius reikalavimus, taikomus nurodytų asmenų kvalifikacijai:

• i) aiškiai išvardina sritis, kuriose draudimo ar perdraudimo produktų

platintojai privalo turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų tinkamai vykdyti savo veiklą;

• ii) nurodomi aiškūs reikalavimai draudimo ar perdraudimo produktų platintojų

kvalifikacijos kėlimo reikalavimai – reikalaujama mokytis ir tokiu būdu kelti savo kvalifikaciją 15 valandų per metus. Esminiai kriterijai, apibrėžiantys kvalifikacijos reikalavimus, yra įtvirtinti Įstatyme. Tuo tarpu kvalifikacijos kontrolės ir vertinimo kriterijai bei kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai būtų tik detalizuojami poįstatyminiu aktu.

Papildomai pažymėtina, kad Įstatymas neturi būti apsunkintas detaliomis instrukcijomis ar tvarkomis, numatančiomis, kaip pagrindiniai, įstatymuose nustatomi principai, turėtų būti realiai įgyvendinami. Atsižvelgtina ir į tai, kad detalioms veiklos instrukcijoms, reikalavimams, numatantiems kaip turi būti įgyvendinamos principinės įstatymų idėjos, neretai kyla kur kas dažnesnis pokyčių poreikis. Tokiu atveju, poįstatyminiai teisės aktai yra žymiau operatyviau, efektyviau ir paprasčiau keičiami nei įstatymai. Įvertinus tai, kad Projekto 31 str. numato pagrindinius kvalifikacijos, reikalingos draudimo ar perdraudimo produktų platintojams, reikalavimus, o šių reikalavimų detalizavimas yra nukreipiamas į poįstatyminius teisės aktus, bei siekdami išvengti galimo neaiškumo Projekto nuostatose, siūlome koreguoti Įstatymo 1581 str. 1 d. taip: „158¹ straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai

1Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių,

papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus.

Šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus detalizuoja , kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti , veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus nustato , taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija.“ Pritarti. Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabos. 17. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, 2018-01-23⁴

2Dėl tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų Atsižvelgiant į tai, kad:

i) Projekto 4 str., kuriame siūlomi Įstatymo 5 str. pakeitimai, nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje draudimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti draudimo agentai: Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai (fiziniai asmenys) , ii) Projekto 2 str., kuriame siūloma Įstatymą papildyti 2 str.

611 dalimi, nurodoma, jog papildomos draudimo veiklos tarpininkas yra asmuo , išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę <...>, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą <...>,

• iii) Direktyvos 2 str. 1 d. 4 p. papildomos draudimo veiklos tarpininkas

apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę <...>, darytina išvada, jog „fiziniais asmenimis, turinčiais teisę savarankiškai vykdyti draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą“ yra laikomi draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys). Atitinkamai siūlome Įstatymo 1581 str. 1 bei 3 dalis išdėstyti taip: „158¹ straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai 1.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai ( fiziniai asmenys ) , turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus, kvalifikacijos, reikalingos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija. 3. Siekdamos įsitikinti, kad nurodyti asmenys atitinka šiuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti savo šių asmenų darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų ( fizinių asmenų ) , turinčių teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą , asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.“ Pritarti. Žr.

Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6-7 pastabų. 18. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23³⁹

3. Dėl draudimo brokerių įmonės įstatinio bei

nuosavo kapitalo Įstatyme panaikinus šiuo metu įtvirtintus reikalavimus įstatiniam bei nuosavam draudimo brokerių įmonės kapitalo dydžiui būtų panaikinamas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė bus pajėgi atlyginti vartotojams padarytą žalą, ir toks pokytis gali esmingai pažeisti draudėjų interesus. Rinkoje gali atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių, kurių veikla galėtų sumažinti šiuo metu taikomą ir siekiamą taikyti draudėjų apsaugą. Be to, ilgą laiką Lietuvos draudimo rinkoje gyvuojantis reikalavimas besisteigiančiai draudimo brokerių įmonei turėti tam tikro dydžio įstatinį kapitalą yra puikiai prigijęs ir vertinamas draudimo produktų platintojų bei naudingas visiems draudimo rinkos dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad steigimo metu suformuotas įstatinis kapitalas tampa įmonės turtu, kurį ji naudoja savo veikloje (investuojant, apmokant išlaidas ir t.t.). O įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja akcininkai, nes šio kapitalo akcininkai negali atsiimti. Pavyzdžiui, uždirbtą pelną akcininkai gali išsimokėti skirdami dividendus, o įstatinį kapitalą akcininkai gali išsimokėti tik sumažindami jo dydį, tačiau tai griežtai reglamentuoja įstatymas, pvz., jeigu bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, reikalingas kreditorių sutikimas, jeigu bendrovė turi nepadengtų nuostolių, mažinti įstatinio kapitalo negalima. Todėl, Įstatyme turint specialius reikalavimus draudimo brokerių įmonei dėl didesnio įstatinio kapitalo dydžio nei yra numatomi bendri reikalavimai kitoms Lietuvoje veikiančioms bendrovėms, leidžia ginti ir kreditorių interesus – kuo didesnis įstatinis kapitalas, tuo didesnį nuostolį gali prisiimti bendrovė.

Be to, numatant konkretų įstatinio kapitalo dydį, yra nustatoma tam tikra kvalifikacinė kartelė draudimo brokerių įmonę steigiantiems subjektams. Tai leidžia apsaugoti draudimo produktų platintojų rinką nuo „nerimtai“ nusiteikusių žaidėjų, kurie lengvai atėję į verslą, gali lengvai iš jo išeiti. Įstatinio kapitalo dydžio įtvirtinimas Įstatyme leidžia apsaugoti draudimo brokerių rinką nuo pernelyg didelės kaitos, draudimo brokerių reputacijai leidžiama išvengti nepastovumo kriterijaus taikymo, o draudimo brokerių klientų interesai apsaugomi užtikrinant didesnį stabilumą paslaugų teikėjų gretose. Manome, kad šių įstatinio kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimų taikymas yra papildoma priemonė, suteikianti pasitikėjimą draudimo brokerių įmonių veikla bei apsauganti draudėjus nuo galimų nuostolių, todėl siūlome palikti galiojančio Įstatymo 161 str. 2 d. nuostatą nepakeistą. Atitinkamai siūlome Įstatymo 161 str. išdėstyti taip: „161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1. Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų

nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių

„draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali

būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų.

Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 2 . 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 3 . 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4 . 5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 5. 6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims.

Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 6. 7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 7. 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.“ Pritarti. Žr. komiteto išvadą dėl  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabos. 19. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23³⁹

3

4. Dėl

galimybės draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas Projekte yra numatoma keisti galiojančio Įstatymo 161 straipsnį, nurodant, kad draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Siūlomas nustatyti reglamentavimas suteiks teisę subjektams, kurių nuolatinė veikla susijusi išimtinai tik su finansinių paslaugų teikimu, vykdyti draudimo brokerių veiklą.

Pabrėžiame, kad numatomas reglamentavimas yra ydingas ir jo turi būti atsisakoma, nes jis gali: i

i) iškreipti draudimo brokerių veiklos sąlygas bei pakenkti draudimo brokerių kaip profesionalių draudimo rinkos dalyvių įvaizdžiui; ii ii) draudimo brokerių paslaugas pradėjus teikti įvairioms finansų įmonėms, neužtikrinti, kad draudėjui būtų pateikiamas tik tinkamiausias, labiausiai jo interesus atitinkantis produktas; iii iii) skatinti koncentracijos procesus draudimo brokerių rinkoje, kas galimai suponuotų didesnes paslaugų kainas draudėjams. Be to, šis siūlymas leisti draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas yra argumentuojamas naujomis galimybėmis draudimo brokeriams. Deja, pasiūlymo rengėjai nepateikia jokių konkrečių pavyzdžių, kokias konkrečiais kitas paslaugas galės teikti draudimo brokeriai, ir nenurodo, kokia teisinė bazė naujoms finansinėms paslaugoms bus kuriama. Atsižvelgiant į tai, siūlome nekeisti esamos Įstatymo 161 str. 4 dalies ir palikti galiojančią redakciją, kuri yra išdėstyta taip:

„4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės

veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti. Įstatymo projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad  šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, ir tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti.

Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę DBR nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus). Bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). 20. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23³⁹

8

5. Dėl draudimo brokerio teisės veikti draudimo

įmonės pavedimu užtikrinimo Projekto

41 str. pripažinus Įstatymo 163 str. netekusiu galios, iš Projekto buvo

panaikintos nuostatos, numatančios, kad draudimo brokerių įmonė, turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, bet privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais.

Panaikinus šias nuostatas, iš Įstatymo buvo pašalintos vienos svarbiausių draudimo brokerių veiklos organizavimo principinių nuostatų, apibrėžiančios draudimo brokerio įmonės ir draudimo brokerių statusą bei įtvirtinančios aiškumą itin specifinėje veikloje dalyvaujantiems asmenims bei iš šių asmenų draudimo produktų platinimo paslaugas gaunantiems subjektams. Draudimo brokerių veiklos kertinis interesų rodiklis visuomet buvo sąlyga, kad draudimo brokeris gali veikti tiek draudimo įmonės, tiek kliento pavedimu, tačiau visais atvejais privalo veikti kliento interesais. 6 Pažymėtina, jog minimomis nuostatomis buvo įtvirtinama, jog draudimo brokerių įmonė, vienintelė iš visų rinkos dalyvių, yra įgaliota ir įpareigota veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą draudėjui ir derėtis su draudiku vartotojo naudai visais vartotojui svarbiausiais laikotarpiais, t. y. tiek iki draudimo sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek atsitikus įvykiui ir t.t. Projektu panaikinus Įstatymo 163 str., vartotojas liktų be savo draudimo „advokato“ – draudimo brokerio, kurį būtent klientas įpareigoja pakeisti draudiko požiūrį į jį. Panaikinus reikalavimą draudimo brokeriui veikti išskirtinai kliento interesais, draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Be to, iš kitos pusės, draudimo brokerio veikloje yra labai svarbu turėti galimybę veikti draudiko pavedimu.

Neretai tam, kad galėtų pasiūlyti vartotojams draudimo produktus, draudimo bendrovės suteikia draudimo brokerių įmonėms pavedimus platinti jų produktus ir atlikti kitus su tokiu platinimu susijusius veiksmus. Šis veiksmas galėtų būti prilyginamas susitarimui su prekių tiekėjais, kuriais pasiekiama, kad jų produktas būtų platinamas kur kas platesnėje rinkoje ir didesniu mastu. Todėl, panaikinus įstatymo garantuojamą teisę draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir akivaizdžiai apribota konkurencija. Mūsų nuomone, ilgametis nuostatos, suteikiančios draudimo brokeriui teisę veikti draudiko pavedimu ir įpareigojančios veikti draudėjo interesais, egzistavimas Įstatyme užtikrina tvirtą pusiausvyrą draudimo rinkos konkurencinėje aplinkoje bei garantuoja realią vartotojų interesų apsaugą. Papildomai nurodytina, kad galimybė draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu yra svarbi prielaida, kad draudimo brokeriai galėtų tarpininkauti teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas nuotoliniu būdu, t. y. naudojantis informacinio ryšio priemonėmis, tuo pasinaudojant technologijų teikiamais pranašumais – draudimo sutarties sudarymo greičiu ir patogumu. Tokios nuostatos yra būtinos kartu įgyvendinant ir Finansinių technologijų (FINTECH) industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-185, siekiant Lietuvoje skatinti finansinių technologijų plėtrą draudimo sektoriuje, užtikrinant šiuolaikines technologijas atitinkančią prieigą prie draudimo paslaugų Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo 161 str. 8 d. ir šią dalį išdėstyti taip: „ 8.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “ Pritarti. 21. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23

6. Dėl subjektų, kuriems taikomi tinkamumo ir

pasirengimo reikalavimai Įstatymo

162 str. 1 d. yra nurodomi asmenys, kuriems yra taikomi

nepriekaištingos reputacijos reikalavimai , t. y. draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, bei vadovas (vadovui dar taip pat taikomas patirties bei kvalifikacijos reikalavimas). Tuo tarpu Įstatymo 162 str. 2 d. yra įvardijami asmenys, kuriems yra taikomi tinkamumo bei pasirengimo reikalavimai , t. y. draudimo brokerių įmonėje dirbantiems draudimo brokeriams arba draudimo brokerių įmonėje renkamas pareigas einantiems draudimo brokeriams . 7 Taigi Įstatymo 162 str. 2 d. nurodoma, kokie reikalavimai yra taikomi draudimo brokeriams, kai jie vykdo draudimo produktų platinimo veiklą. Pažymėtina, jog pagal Projekto 39 str. keičiamo 161 str. 4 d., su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantys arba renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. Tai reiškia, kad draudimo produktų platinimu gali užsiimti i) tiek draudimo brokerių įmonėje pagal darbo sutartį dirbantis draudimo brokeris, ii) tiek draudimo brokeris, kuris draudimo brokerių įmonėje draudimo produktų platinimo veikla užsiima paraleliai užimdamas renkamas pareigas šioje įmonėje, pavyzdžiui, būdamas draudimo brokerių įmonės valdybos nariu.

Taigi tuo atveju, jeigu draudimo brokeris eina renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje (pavyzdžiui, yra valdybos narys) ir kartu vykdo draudimo produktų platinimą, jis taip pat privalo atitikti keičiamo 162 str. 2 d. tinkamumo bei pasirengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 39 str., kuriuo keičiamas 161 str. 4 d., yra paaiškinama, kokiu pagrindu asmenys draudimo brokerių įmonėje gali vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, manome, kad Projekto 40 str., kuriuo keičiamas 162 str., turėtų likti nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo 162 str. išdėstyti taip: „162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas ir pareiga užtikrinti draudimo brokerių tinkamumo ir pasirengimo reikalavimų laikymąsi

1. Draudimo brokerių įmonę

kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. 2. Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys ar renkamas pareigas einantys draudimo brokeriai atitiktų šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi.

Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytos vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu. “ Iš dalies pritarti. 162 straipsnio  2 dalyje išbraukti žodžius

„ar renkamas pareigas einantys“, tokiu atveju, draudimo brokeris, einantis

renkamas pareigas (valdybos narys ar kt.), turės atitikti 1 dalies reikalavimus, o kiti brokerių įmonėje dirbantys brokeriai turėtų atitikti 162 straipsnio 2 dalies reikalavimus . Neišbraukti 162 straipsnio 2 dalies, , kadangi joje numatomos nuostatos svarbios kvalifikacijos ir reputacijos kontrolės įgyvendinimui (reikalaujama turėti vidaus politiką ir procedūras, paskirti atsakingą asmenį ir t.t.)

22. Draudimo brokerių

rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23

7. Dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų

Draudimo brokerių rūmų nariams išlaikymo Draudimo brokerių išskirtinumas draudimo rinkoje pasižymi reikalavimais draudimo brokeriui turėti ne tik aukštą kvalifikaciją, bet ir nepriekaištingą reputaciją, pasitikėjimą tarp draudėjų, kadangi draudimo brokeris visų pirma yra profesionalus draudėjo atstovas santykiuose su draudiku. Nepriekaištinga brokerio reputacija yra būtina siekiant užtikrinti, kad tiek draudikai, tiek draudėjai galėtų pasitikėti draudimo brokeriais. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas draudimo brokeriams yra būtinas ir siekiant užtikrinti itin aukštą draudimo brokerių teikiamų paslaugų kokybę visoje draudimo produktų platinimo rinkoje. Draudimo brokerių bendruomenės įsitikinimu, tai, kad draudimo brokeriams yra nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nėra nei perteklinis, nei draudimo brokerių ar draudimo brokerių įmonių veiklą ribojantis reikalavimas.

Priešingai, ilgus metus galiojantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas užtikrina kokybišką, profesionalų ir aukštus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą draudėjams. Pažymėtina, kad pagrindinis Draudimo brokerių rūmų tikslas yra įgyvendinti draudimo brokerių savivaldą, koordinuoti savo narių veiklą bei, siekiant užtikrinti nepriekaištingą draudimo brokerių paslaugų teikimą, gerinti draudimo brokerių veiklos aplinką ir sąlygas. Siekdami įgyvendinti nurodytus tikslus, Draudimo brokerių rūmai privalo užtikrinti, kad jų nariai, draudimo brokeriai, nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projektu keičiamo Įstatymo 169 str. 1 d. numatyti reikalavimą, kad Draudimo brokerių rūmų nariais gali būti tik asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją. Atitinkamai siūlytume nurodyti vieną iš pagrindų, kai draudimo brokeris gali būti pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių, t. y. jei draudimo brokeris nėra nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 44 str., kuriuo keičiama Įstatymo 169 str. 1 d., ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę draudimo

brokerių kvalifikacinius egzaminus , turintys nepriekaištingą reputaciją ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį šiuos reikalavimus.“ Atitinkamai, siūlome pakeisti Projekto 45 str., kuriuo keičiamas įstatymo 170 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „170 straipsnis.

Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu. 4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. “ Pritarti. Papildyti 162 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 4 dalį nepriekaištingos reputacijos draudimo brokeriams reikalavimu. Ir papildyti 170 straipsnį 4 punktu. 23. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁴⁵

8. Dėl siūlymų įtvirtinti draudimo brokerio

pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių sąrašo pasekmes Draudimo brokerių bendruomenė palaiko Teisės departamento siūlymą Projekte įtvirtinti draudimo brokerio pašalinimo iš Draudimo brokerių narių sąrašo teisines pasekmes. Taip pat sutinkame su vertinimu, jog galiojančio Įstatymo 165 str. 7 d. numatytos teisinės pasekmės atitinka pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių tikslą. Nurodytomis teisinėmis pasekmėmis turi būti užkertamas kelias situacijoms, kai atitinkamu pagrindu iš Draudimo brokerių rūmų narių pašalintas asmuo negali bet kada vėl kreiptis dėl jo priėmimo į Draudimo brokerių rūmų narius.

Atsižvelgiant į šio rašto 13 p. pasiūlytą Projekto 45 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 170 str., korekciją bei įvertinus tai, kad draudimo brokerį pašalinus iš Draudimo brokerių rūmų narių jo paties prašymu, draudimo brokeriui neturėtų būti taikomos teisinės pasekmės ir ribojama jo galimybė pakartotinai pateikti prašymą jį priimti į Draudimo brokerių rūmų narius, siūlome papildyti Projekto 45 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 170 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

1. Draudimo

brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

• 1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;
• 2) draudimo brokeriui mirus;
• 3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu. 9

4) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų narių šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių. “ Pritarti. 24. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁴⁶

9. Dėl draudimo brokerių egzaminavimo tvarkos

Sutikdami su Teisės departamento pastaba, atitinkamai siūlome papildyti Projekto 46 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 171 str. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „171 straipsnis.

Draudimo brokerių rūmų funkcijos Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

• 1) parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir

kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

• 2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;
• 3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;
• 4) tvirtina draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų programą ir vertinimo

metodiką, nustato egzaminų laikymo ir mokėjimo už juos tvarką bei organizuoja ir vykdo draudimo brokerių egzaminavimą arba jų vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis ;

• 5) sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
• 6) nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių profesinės etikos pažeidimų;
• 7) atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.“

Pritarti. Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabos. 25. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁴⁹

10. Dėl Draudimo brokerių garbės teismo

Pažymėtina, jog Įstatymo 177 str. 4 d. numato tvarką, kurios pagrindu Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs atitinkamą sprendimą privalo apie jį informuoti Draudimo brokerių rūmus bei patį draudimo brokerį per atitinkamą laiko tarpą. Toks informavimo reikalavimas yra numatytas tiek Įstatymo 177 str. 1 d. Draudimo brokerių garbės teismo priimto sprendimo atžvilgiu, tiek 3 d. priimto sprendimo atžvilgiu. Norime pabrėžti, kad Projekte siūlomais 177 str. 1 bei 3 d. pakeitimais Draudimo brokerių garbės teismo funkcijos yra apribojamos tik teise priimti sprendimą skirti nuobaudą brokeriui už pažeidimus, kaip numatyta Įstatymo 177 str. 1 d. Tuo tarpu Projekto 49 str. yra keičiama Įstatymo 177 str.

3 d., paliekant

Draudimo brokerių garbės teismui teisę tik kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių. Įvertinus Projektu siūlomus Įstatymo 177 str. pakeitimus, poreikis informuoti Draudimo brokerių rūmus bei patį draudimo brokerį apie Draudimo brokerių garbės teismo priimtą sprendimą skirti draudimo brokeriui nuobaudą, lieka tik Įstatymo 177 str. 1 d. atžvilgiu. Kadangi pagal Projekto 49 str. siūlymus Draudimo brokerių garbės teismas galės tiesiogiai kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su pasiūlymu pašalinti pakartotinį pažeidimą padariusį draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių, darytina išvada, kad Draudimo brokerių rūmai apie Draudimo brokerių garbės teismo siūlymą sužinos jį gavę, todėl papildomo atskiro informavimo nebereikia. Be to, kadangi Draudimo brokerių garbės teismas Draudimo brokerių rūmams teikia tik siūlymą pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių, t. y. dar nėra priimamas joks konkretus sprendimas dėl asmens pašalinimo, laikoma, kad draudimo brokeris neprivalo būti informuotas apie tokį siūlymą. 10 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manome, jog Įstatymo 177 str. 4 d. buvo pakoreguota pagrįstai, išbraukiant perteklinį reikalavimą Draudimo brokerių garbės teismui informuoti Draudimo brokerių rūmus bei draudimo brokerį apie Draudimo brokerių rūmams teikiama pasiūlymą. Taigi, siūlome papildomai nekoreguoti Projekto 49 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 177 str. 4 d. Nepritarti. Siūloma pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabai nekeisti bazinio įstatymo

177 straipsnio 4 dalies. Pritarus

pasiūlymui draudimo brokeris dalyvavęs drausmės bylos nagrinėjime nebus informuotas apie Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, kai paprastai apie visus Draudimo brokerių garbės teismo sprendimus draudimo brokeris būna informuojamas. 26.

26. Draudimo brokerių

rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁵⁹

2

11. Dėl už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų

Sutinkame su Teisės departamento Išvados 18 p. nurodytomis pastabomis ir atsižvelgdami į jas siūlome atitinkamai koreguoti Projekto 59 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 188 str. 2 d. 6 p.:

„2. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis

steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

<...>

• 6) už įsteigto filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes, dokumentus,

kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo¹⁵⁸

1 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir patvirtinama, kad jiems netaikomas apribojimas

vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį¹⁶² straipsnio 1 dalies reikalavimams .“ Pritarti. Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabos. 27. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁵⁹

5

12. Dėl Išvados 19 p. siūlomų Projekto teksto

tikslinimų Sutinkame su Teisės departamento Išvados 19 p. siūlomais Projekto tobulinimais ir atitinkamai siūlome koreguoti Projekto 59 str., kuriuo keičiama Įstatymo 188 str. 5 d.:

„5. Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš

priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais būdais. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos negauna informacijos iš priežiūros institucijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą.“ Pritarti. Žr.

Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 19 pastabos. 28. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, 2018-01-23 59,⁶¹

13. Dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos

tarpininkams Projekto

60 str., kuriuo keičiamas Įstatymo 190 str., numatoma, kad kitų Europos

ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą. Taigi, minimame straipsnyje nustatoma, po kokių veiksmų atlikimo draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įgyja teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje. Įvertinus Projekto 60 str. turinį, darytina išvada, kad Įstatymo 189 str. taip pat turi būti papildomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių papildomos draudimo veiklos tarpininkų teise steigti filialą ar teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome į Projektą įtraukti nuostatas, koreguojančias Įstatymo 189 str.: „189 straipsnis. Draudimo, ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų veiklos formos Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, ir perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.“ Atitinkamai, siūlome į Projektą įtraukti nuostatas, koreguojančias Įstatymo 191 str. 1 ir 2 d.: „191 straipsnis. Draudimo, ir perdraudimo tarpininkų ir papildomos draudimo veiklos veikla 1.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo i r papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją. 2. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo b ei papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.“ Pritarti. Žr. Komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 21 pastabos. 29. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁶⁰

14. Dėl reikalavimų papildomos draudimo veiklos

tarpininkams Draudimo brokerių bendruomenė sutinka su Projekto 60 str., kuriuo keičiama 190 str. 2 d., nurodytu reikalavimu papildomos draudimo veiklos tarpininkams turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nurodytą nustatytą Įstatymo 161 str. 2 d. arba 183 str. 1 d. Vienas iš Direktyvos tikslų yra išplėsti jos taikymo apimtį ir padidinti vartotojų interesų apsaugą, kai draudimo produktai yra platinami per papildomos draudimo veiklos tarpininkus (Direktyvos preambulės 8 p.). Būtent Direktyva yra siekiama užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugos lygį, kuris visada turėtų būti taikomas draudimo produktų platinimo veikloje, net ir tais atvejais, kai draudimo produktų platinimo veikla vykdoma per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam netaikomi Direktyvoje nustatyti reikalavimai, tačiau turėtų būti užtikrinta, kad yra įvykdyti tam tikri pagrindiniai reikalavimai, kaip „užtikrinti, jog būtų atsižvelgta į vartotojų reikalavimus ir poreikius“ (Direktyvos preambulės 15 p.).

Atsižvelgiant į Direktyva siekiamų vartotojų apsaugos tikslų bei įvertinus, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų apsaugoti nuo profesinės klaidos nukentėjusius asmenis, ypač tuo atveju, kai profesines paslaugas teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių subjektas, siūlome Projekto 60 str. palikti reikalavimą papildomos draudimo veiklos tarpininkams, vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje, turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Pritarti. Palikti reikalavimą papildomos draudimo veiklos tarpininkams, vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje, turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabai. 30. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁷⁴

15. Dėl sankcijų taikymo

Įstatymo

208 str. 8 d. numato, kad baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar

filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata reiškia, kad nepriklausomai nuo priežiūros paskirtos baudos, kitų įstatymų pagrindu, asmuo už tą patį pažeidimą gali būti traukiamas civilinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog ši nuostata kyla iš bendrosios teisės normų bei yra įtvirtinta ir kituose Lietuvos įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 str.

6 d. sako, kad „poveikio priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia

jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės“. Manome, kad Įstatymo 208 str. 8 d. nuostata turi likti Įstatyme kaip galiojanti nuostata, užtikrinanti bendrųjų teisės principų laikymąsi. Nepritarti. Siūloma pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabai. 31. Draudimo brokerių rūmai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija,

2018-01-23⁸²

16. Dėl Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir

taikymo nuostatų pakeitimų Europos Parlamentas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją, prašydamas atidėti Direktyvos taikymo pradžios datą ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas Direktyvos 12 taikymo pradžios datą atidėti iki 2018 m. spalio 1 d. Dėl Direktyvos taikymo atidėjimo, nustatant ne ankstesnę datą nei

2018 m. spalio 1 d., į Europos Komisiją yra kreipusiosis 15 Europos Sąjungos

valstybių narių. Pažymėtina, kad pasirengimas Direktyva įdiegiamomis naujovėms ir atitinkamas veiklos adaptavimas, siekiant atitikti į nacionalinę teisę perkeltą Direktyvos reguliavimą, yra atsakingas ir ilgai užtrunkantis procesas, kuriam turi būti užtikrintas adekvatus pasirengimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Projekto 82 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnius ir šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. vasario 23 spalio 1 d. “. Taip pat, jei naujoje Įstatymo redakcijoje būtų numatyta galimybė draudimo brokerių įmonėms teikti ir kitas finansines paslaugas, tam pasiruošti turėtų būti taikomas papildomas pereinamasis laikotarpis, ne trumpesnis nei iki 2020 m.

Pabrėžtina, kad šiuo metu nėra sukurta teisinė bazė ir nėra užtikrintos jokios kitos tinkamos priemonės, kuriomis pasinaudojusios draudimo brokerių įmonės galėtų lengvai ir be didesnių veiklos trikdžių pradėti teikti kitas finansines paslaugas. Pažymėtina, jog draudimo brokerių rinka šiandien yra itin specializuota veikla, kuria užsiimantys asmenys iki šiol neturėjo teisės užsiimti kita veikla ir galėjo koncentruotis tik į draudimo produktų platinimą. Todėl, jei nebus numatytas adekvatus pereinamasis laikotarpis, draudimo brokerių įmonės atsidurs nepalankioje konkurencinėje aplinkoje, kadangi jos neturės realių galimybių nedelsiant pradėti teikti kitas finansines paslaugas. Tuo tarpu kiti finansų rinkos dalyviai galės žymiai greičiau ir paprasčiau prisitaikyti prie naujų veiklos galimybių ir, neatskirdami jau vykdomų veiklų, pradėti teikti draudimo brokerių paslaugas. Atsižvelgiant į tai, jei naujoje Įstatymo redakcijoje būtų numatyta galimybė draudimo brokerių įmonėms teikti ir kitas finansines paslaugas, siūlome pakeisti Projekto 82 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Nuo 2019 2020 m. sausio 1 d. galioja tokia šio įstatymo 39 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės

veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti. Nustatyti, kad įstatymo projekto nuostata dėl teisės draudimo brokeriams teikti kitas finansines paslaugas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 32.

32. Lietuvos gyvybės

draudimo įmonių asociacija, 2018-02-21³³ Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) dėl Seimui pateikto svarstyti LR draudimo įstatymo Nr. XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

XIIIP-1513

(toliau – Projektas) ne kartą yra teikusi savo pastabas tiek Projektą parengusiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tiek Lietuvos bankui, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai , tačiau ne į visas teiktas pastabas buvo atsižvelgta. Kadangi Projektas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja draudimo įmonių veiklą ir Projektu iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į Asociacijai labiausiai nerimą keliančias Projektu siūlomas įtvirtinti nuostatas, teikiame konkrečius pasiūlymus ir prašome galimybės aptarti juos su išvadų rengėjais dar prieš projekto svarstymus LR Seimo atsakinguose komitetuose. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva), tinkamai atspindėti draudimo produktų platinimo veiklos modelius, nustatyti proporcingą kvalifikacinių reikalavimų draudimo produktų platintojams modelį, tobulinti investicinio gyvybės draudimo reguliavimą ir atlikti kitus techninio pobūdžio patikslinimus.

Tačiau susipažinę su Projektu, matome, kad jame yra perkeltos ne visos Direktyvos nuostatos , yra perkeltų neproporcingai , o papildomai nustatomi reikalavimai neatitinka pagrindinių teisėkūros principų dėl jų taikymo į praeitį . I. Dėl draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimo Siekiant išvengti teisinio ir reguliacinio arbitražo bei teisinio vientisumo finansų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, siūlome į Projektą perkelti Direktyvos 30 str. pilna apimtimi. Šiuo metu Projekte nepilnai perkeltas Direktyvos 30 str., t. y. perkelta tik dalis minėto Direktyvos straipsnio. Į Projektą neperkelta Direktyvos 30 str. 3 dalis, leidžianti neatlikti atitinkamų tikrinimų („execution only“), kai platinami nesudėtingi draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos MIFID direktyvoje, ir šios direktyvos nuostatos buvo pilnai perkeltos į Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Mūsų manymu, šios nuostatos perkėlimas būti naudingas Lietuvos rinkai plėtojant draudimo veiklą bei užtikrinant vartotojams platesnį paprastų, nesudėtingų draudimo principu pagrįsto investicinio produktų pasirinkimą, pvz. sudarytų listinguojamų akcijų, UCITS fondų, paprastų obligacijų, be jokių išvestinių finansinių instrumentų ir pan. Tai leistų skatinti rinkoje konkurenciją, kuriant paprastus standartizuotus, nesudėtingus produktus su klientams lengvai suprantama investavimo rizika bei to išdavoje draudikams vystant e. kanalus bei Fintech platformas. Dėl tokių produktų naudojimo galimybės pasisako, savo nuomonę pateikia ir EIOPA (Final Report on Consultation Paper no.

16/006 on Technical Advice on possible delegated acts concerning the IDD (EIOPA-17/049, 01.02.2017) – ASSESSMENT OF SUITABILITY AND APPROPRIATENESS AND REPORTING TO CUSTOMERS; Consultation Paper on the proposal for Guidelines under the IDD on insurance-based investment products that incorporate a structure which makes it difficult for the customer to understand the risks involved (EIOPA-CP-17/001, 02.02.2017) – Guideline 2 – Insurance based investments products that incorporate a structure which makes it difficult for the customer to understand the risks involved) . Tuo pačiu perkėlus Direktyvos minėto straipsnio 3 dalį, Lietuvos bankas turės galimybę pilnai reglamentuoti ir kontroliuoti produktų tipus, kurie bus parduodami

„execution only“ režimu. Be to, Direktyvos 30 str. 8 p. bei minėtuose

techninėse rekomendacijose ir konsultaciniame dokumentuose nurodama, kad EIOPA turi pateikti gaires dėl sudėtingų ir nesudėtingų draudimo principu pagrįsti investicinių produktų. Tokiu atveju, pilnas Direktyvos 30 str. perkėlimas į nacionalinę teisę, automatiškai neleidžia parduoti visus produktus „execution only“ režimu. Tačiau  tai sudaro pagrindą, vėliau panaudojant EIOPA gaires bei Lietuvos banko nutarimų lygyje užtikrinti klientu apsaugą, kad nesudėtingi draudimo principu pagrįsto investicinio produktai būtų parduodami „execution only“ režimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 33 str. papildyti ir išdėstyti taip: „ 1583 straipsnis. Draudimo produkto tinkamumo ir priimtinumo vertinimas 1.

Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą. 2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 93¹ straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jei draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas tokią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto sudaręs draudimo sutartį, kai yra abi šios sąlygos:

1) draudėjas yra pateikęs savo sutikimą dėl tokio rekomendacijos pateikimo būdo;

2) draudikas ar draudimo tarpininkas suteikė galimybę draudėjui atidėti draudimo sutarties sudarymą, kad rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio draudimo produkto tinkamumo draudėjas galėtų gauti prieš draudimo sutarties sudarymą. 3. Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija nėra teikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas. 4.

4. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3

dalyje nurodyta informacija, nustato, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nėra priimtinas draudėjui, jis apie tai įspėja draudėją. 5. Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui. 6. Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 158⁴ straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą ir (ar) ar priimtinumą draudėjui. 7. Kai draudikas ar draudimo tarpininkas neteikia rekomendacijos dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, draudikas ar draudimo tarpininkas gali teikti draudimo paslaugas nesurinkęs apie draudėjo žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinęs, ar konkretūs draudimo principu pagrįstas investiciniai produktai yra priimtini draudėjui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos. 8. Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gali būti parduodami kai:

• a. jų investavimo objektai yra šios

investicinės priemonės:

• 1) bendrovių akcijos, įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalės prekybos sistemoje, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektų, nepriskiriamų prie suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išleistas akcijas ir akcijas, apimančias išvestinę finansinę priemonę.

Rinka laikoma lygiaverte rinka trečiojoje valstybėje, jei laikosi reikalavimų, analogiškų tiems, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme;

• 2) obligacijos ar kitokios

įsiskolinimą patvirtinančios finansinės priemonės, įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalės prekybos sistemoje, išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti tokiai finansinei priemonei būdingą riziką. Rinka laikoma lygiaverte rinka trečiojoje valstybėje, jei laikosi reikalavimų, analogiškų tiems, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme;

• 3) pinigų rinkos priemonės,

išskyrus pinigų rinkos priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti šiai finansinei priemonei būdingą riziką;

• 4) suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų vienetai ar akcijos, išskyrus struktūrizuotų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kaip tai apibrėžta 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.

Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje (OL 2010 L 176, p. 1) 36 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, išleistus vienetus ar akcijas;

• 5) struktūrizuoti indėliai,

išskyrus struktūrizuotus indėlius, kurie yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti su tokio finansinio produkto grąža susijusią riziką arba kaštus, patiriamus dėl išankstinio sutarties nutraukimo;

• b. yra kiti nesudėtingi draudimo

principu pagrįsti investiciniai produktai atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytą reglamentavimą. 9. Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gali būti platinami, jei laikomasi šių papildomų sąlygų:

• 1) draudimo principu pagrįstas

investicinis produktas teikiamas draudėjo iniciatyva;

• 2) draudėjas buvo įspėtas, kad

draudimo produkto platintojas neturi pareigos įvertinti draudimo principu pagrįstų produktų priimtinumo draudėjui, todėl draudėjas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta draudėjo interesų apsauga, kuri taikoma platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;

• 3) draudikas

ar draudimo tarpininkas laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų. 7¹⁰ . Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Tokie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki sutartinių santykių tarp draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos. 8¹¹ .

8

11. Draudikas ar draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, draudėjui patvariojoje laikmenoje pateikti ataskaitą apie suteiktas jam paslaugas , atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, ir išlaidas, susijusias su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis . 9¹² . Kai draudikas ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad jis periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą, į šio straipsnio⁸¹¹ dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju.“ Nepritarti. Teikiamas pasiūlymas pablogintų vartotojų interesų apsaugą, t.y. įteisintų galimybę neatlikti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto  (toliau - DPPIP) priimtinumo klientui, o šio įstatymo projekto bendras tikslas - stiprinti draudimo paslaugų vartotojų apsaugą. Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybės narės pasirinkimo galimybė, taikyti išimtį dėl produkto priimtinumo vertinimo, kai produktas nekompleksinis (nesudėtingas). Lietuvos banko žiniomis iš visų valstybių narių pasinaudoti šia išimtimi pasirinko tik 7 valstybės narės, taigi didžioji dalis ES valstybių narių taip pat netaikys šios išimties. Šiuo metu Lietuvoje iš esmės visi platinami DPPIP produktai nepapuola po Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, t.y. jie visi yra pakankamai sudėtingi ir reikalaujantys bent jau minėto priimtinumo testo.

Be to, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neužkerta kelio draudimo rinkai plėtoti nesudėtingų DPPIP, o tik užtikrinama, kad visada būtų įvertintas investicinių produktų priimtinumas draudėjui. 33. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-02-21⁷⁴ 1,3 II. Dėl baudų už Draudimo įstatymo pažeidimą Argumentai:

Projekte už šiurkštų Draudimo įstatymo ir kitų platinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą siūloma įtvirtinti baudą iki  100

000 EUR juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams

asmenims , taip nepagrįstai išplečiant subjektų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma bauda, ratą . Direktyvos dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva) 33 str. 1 d. išvardinti subjektai, kuriems gali būti taikomos sankcijos, ir šios Direktyvos nuostatos yra perkeltos 208 straipsnio⁴¹ d. Minėtas Direktyvos straipsnis  nenumato baudų juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, o numato baudas produktus platinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims . Direktyvos 31 str. 4 d. reikalauja užtikrinti, kad būtų galimybė taikyti baudas asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą. Nacionalinė teisė užtikrina valdymo organų atsakomybę pagal Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą ir kitus teisės aktus, todėl papildomai išskirti vadovų atsakomybę netikslinga. Pasiūlymas:

74 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 208

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“ Projekto 74 str. 3 dalimi LR draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) 208 str. papildomas 4¹ dalimi, kurioje nustatyta, kad draudimo produktų platintojui juridiniam asmeniui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda; juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems  fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio bauda. M atome, kad ši nuostata neatitinka Direktyvos ir toks reguliavimas yra neproporcingas. Direktyvoje numatytas baudos dydis juridiniam asmeniui yra ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas sąskaitas. Projektu keičiamame Draudimo įstatymo 208 str. 4¹

• d. baudos dydis juridiniams asmenims yra iki 5 procentų

bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms – pasirašytų įmokų) bauda.

Ši nuostata neatitinka Direktyvos, nes pasirašytos įmokos negali būti prilyginamos metinei apyvartai, kadangi didžioji pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su kapitalo kaupimu, pasirašytų įmokų dalis yra draudėjo lėšos, investuojamos investiciniuose fonduose ir  negali būti laikomos draudimo įmonių pajamomis. Draudimo įmonės pajamomis laikytini mokesčiai, kuriuos ji gauna už draudėjams teikiamą draudimo apsaugą, draudimo sutarčių administravimą ir investicijų valdymą. Analogiški principai yra taikomi pvz., investicijų valdymo įmonėse, kurių pajamos (apyvarta) yra mokesčiai, išskaičiuoti iš klientų lėšų skirti valdyti investicijoms ir administruoti investicinėms sąskaitoms. Atkreipiame dėmesį, kad nei Reglamentas 1286/2014, nei Direktyva nenumato baudų platinimo veiklą vykdančio juridinio asmens vadovams, o nustato baudas produktus platinančiam fiziniam ir juridiniam asmeniui. Pagal keičiamo Draudimo įstatymo 2 straipsnį 25³

• d. draudimo produktų

platintojas

• draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos tarpininkas arba draudikas. Taigi, Projekte išplėstas subjektų, kuriems gali

būti skiriamos baudos, ratas, į jį įtraukiant draudimo įmonių vadovus. Projekte numatyta atsakomybė už pažeidimą atsakingam fiziniam asmeniui kelis kartus viršija Baudžiamajame kodekse numatytą baudos dydį, todėl siūlomos baudos, ypač atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį, vidutinį darbo užmokestį, yra neprotingos ir neproporcingai didelės , gali pažeisti asmens teises ir laisves. Didelė dalis draudimo tarpininkų yra individualią veiklą vykdantis fiziniai asmenys, kuriems gali būti skirta iki 700 000 eurų dydžio bauda. Tai gali atgrasyti asmenis vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, kai tuo tarpu dėl didelių kvalifikacinių reikalavimų pritraukti tokius asmenis šiuo metu yra sudėtinga.

Individualią veiklą vykdančio asmens pajamos ir veiklos mastas yra nepalyginamai mažesni nei juridinio asmens, todėl tokio didelio dydžio baudos jų atžvilgiu yra neatitinkančios protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principų. Mūsų nuomonę atitinka ir LR teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio

4 d. išvadą dėl Projekto, kurioje nurodyta, kad Projekte fiziniams asmenims

nustatyti baudų dydžiai prilygsta, o daugeliu atvejų ir gerokai viršija Baudžiamajame kodekse numatytus baudų dydžius. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktiką didelės baudos laikomos kriminalinėmis bausmėmis nepriklausomai nuo to, kokiai nacionalinės teisės šakai įstatymo leidėjas šias baudas priskiria, todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, o baudas turėtų skirti objektyvus ir nešališkas teismas. Projekto 74 str., kurio papildomas Draudimo įstatymo 208 str. 4⁴ d. numatyta, kad priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. 2018 m. sausio 3 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Projekto nurodyta, kad baudos dydžio nustatymo taisyklės turi įtakos vertinant teisinio reguliavimo proporcingumą, todėl jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Todėl siūlome atsisakyti Draudimo įstatymo 208 str. papildymo 4⁴ dalimi ir pačiame įstatyme numatyti baudos apskaičiavimo taisykles, kuriuose atsižvelgti į baudos dydžio draudimo tarpininkams, vykdantiems individualią veiklą, neproporcingumą ir nustatyti jiems baudos dydis, ne daugiau kaip

5 procentų

bendrųjų metinių pajamų .

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome patikslinti keičiamo Draudimo įstatymo 208 straipsnio 4¹ dalį taip: „4¹ . Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama:

1) juridiniams asmenims ir

• iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (draudimo įmonėms

• pasirašytų įmokų

išskaičiuotų draudimo sutarčių mokesčių ) bauda, bet ne daugiau kaip 5 000 000 EUR;

• 2) juridinio

asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems individualią veiklą vykdantiems asmenims ir kitiems fiziniams asmenims – iki

5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau

kaip

700 000

eurų dydžio bauda“. Nepritarti. Iš dalies pritarti. Pasiūlymas neatitinka direktyvos (ES) 2016/97 31 straipsnio 4 dalies nuostatų, t.y. kad sankcijos būtų taikomos juridinių asmenų vadovams ir bet kuriems kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims. 208 straipsnio 4¹ dalies 1 punkte nustatyti, kad draudimo įmonėms, kaip ir kitiems draudimo produktų platintojams  baudos dydis būtų nustatomas nuo bendrųjų metinių pajamų. Pasiūlymas dėl baudų dydžio  neatitinka direktyvos (ES) 2016/97 31 straipsnio 4 dalies nuostatų, t.y. kad sankcijos būtų taikomos juridinių asmenų vadovams ir bet kuriems kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims. Dėl baudų dydžio proporcingumo, - į  įstatymo projektą perkeliamos pagal direktyvą reikalaujamos maksimalios baudų ribos, tačiau maksimali riba praktikoje būtų taikoma tik esant itin šiurkštiems pažeidimams (be to, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento išvados 29 punktą, projektas papildomas nuostatomis dėl baudos dydžio nustatymo tvarkos).

Priežiūros institucijos sprendimai fiziniams asmenims skirti baudas galės būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka peržiūrimi teismine tvarka, todėl įstatymo nuostatos nepažeistų EŽTK reikalavimų. 34. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,

2018-02-21⁸²

9 III. Dėl reikalavimų, susijusių su kainodara ir draudėjų informavimu, taikymo ir Projekto įsigaliojimo tvarkos Projekto 82 str. 9 p. nustatoma, kad „9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties , sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja , pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos.“ Manome, kad tokia Projekto nuostata neatitinka pagrindinių teisėkūros principų , Projekto tikslų ir yra nepagrįsta dėl žemiau išdėstytų argumentų:

• 1) Teisėkūros principų

pažeidimas . LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. įtvirtina pagrindinius teisėkūros principus kaip tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus  teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą sistemą. Šiuo atveju Projekto 82 str. 9 p. norma neatitinka visų 7 aukščiau nurodytų principų : · Neaiškus jos tikslingumas , kadangi neapibrėžti tikslai, bei net nesvarstytos galimybes jų pasiekti kitais būdais.

Įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas atgaline tvarka turėtų būti grindžiamas ir pateisinamas ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju nėra žinomos bei Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytos jokios tokios aplinkybės, argumentai ar faktai. · Pažeistas proporcingumo principas , nes pasirinktos reguliavimo priemonės sukurs nepagrįstą administracinę ir verslo naštą, suvaržys draudimo įmonių teises labiau, nei reikalauja Projektu perkeliama Direktyva, numatanti eilę mechanizmų, skirtų pagerinti vartotojui teikiamų draudimo paslaugų kokybę, užtikrinanti maksimalią jų interesų apsaugą. · Pažeidžiami teisėti draudikų interesai , nes įstatymo normomis bandoma pakeisti pagal galiojusiais teisės normas teisėtai sudarytų sutarčių sąlygas . Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, padėtis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas).

Šiuo atveju, ne tik neužtikrinami tokie minimalūs standartai, bet priešingai – siekiama atgaline tvarka pakeisti teisėtai galiojantį teisinį režimą. · Nesilaikyta efektyvumo principo , kadangi šios normos pirminiuose Projekto variantuose net nebuvo, tad liko net neįvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos, teisinio reguliavimo poveikis. · Nesilaikyta aiškumo principo , nes norma neatitinka tikslumo, logiškumo, suprantamumo ir nedviprasmiškumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato draudimo sutarties šalių teises ir pareigas, kurios turi būti įgyvendinamos dar iki draudimo sutarties įsigaliojimo, kitos teisės ir pareigos pradedamos įgyvendinti iš karto po draudimo sutarties sudarymo, t.y. draudėjas moka draudimo įmokas ir gauna draudimo paslaugas, o draudikas už tai ima draudimo sutartyje nustatytą mokestį. Todėl neaišku kokios teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties ar su ja susijusios, gali būti įgyvendinamos vėliau. · Laikytina, kad pažeistas ir sistemiškumo principas , kadangi norma akivaizdžiai prieštarauja LR Civilinio kodekso 6.157 str. 2 dalies imperatyviai taisyklei bei nesuderinta su kitais reikalavimais, taikomais draudimo teisiniams santykiams ir ypatingai – draudikų veiklai. 2) Pagrindinių teisės principų pažeidimas .

Konstitucinis Teismas ne kartą (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2014 m. spalio 8 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas) yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas . Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Be kita ko, pažymėtina, kad net teismų praktika pabrėžia, kad nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinę teisę, ypač tikslingai direktyvų įgyvendinimui išleistus teisės aktus, nacionalinę teisę turi aiškinti atsižvelgdami į direktyvų tikslus. Tačiau kartu šis įpareigojimas negali paneigti bendrų teisės principų, kurie yra Sąjungos teisės sudedamoji dalis, ypač teisinio saugumo ir lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. N⁴⁴⁴ -2513/2010 ). Šiuo atveju, bendrieji teisės principai yra pažeidžiami jau teisėkūros stadijoje. 3) Teisinis neapibrėžtumas. LR Teisėkūros pagrindų įstatymas ir 2013 12 23 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos (pvz. 5, 6.7., 26 p.) numato eilę reikalavimų ir aplinkybių, kurios turi būti įvertintos nustatant teisės akto turinį ir jo įsigaliojimo tvarką. Be atitikties teisėkūros principams, teisės normų suderinamumo, yra reikalaujama atsižvelgti į galimybes tinkamai pasirengti teisės akto įgyvendinimui. Šiuo atveju Projekto 82 str. 9 p. formuluotė ne tik neatitinka aukščiau išdėstytų kriterijų, bet yra neaiški, neapibrėžta ir programuojanti ginčus tarp draudimo sutarties šalių dėl jos interpretacijos . Projektu numatomas iš esmės naujas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Tuo tarpu aukščiau nurodyta norma kaip ir siekia tokį reguliavimą perkelti galioti atgaline data, tačiau neaišku nei kokia apimtimi, nei kokiu tikslu, nei kokia tvarka. Nenustatant aiškių, nedviprasmiškų taisyklių, naujo režimo taikymas tarp šalių jau susiklosčiusiems sutartiniams santykiams, programuoja tik ginčus ir neapibrėžtumą, bet ne pridėtinę vertę draudimo teisinių santykių dalyviams. 4) Teisėtų lūkesčių nepateisinimas. Investicinis gyvybės draudimas Lietuvoje pradėtas platinti nuo

2001 met

ų. Draudimo įmonė, norėdama pasiūlyti naują draudimo produktą , pagal LR draudimo įstatymo Nr. I-1456 (įstatymo redakcijos galiojusios iki 2004-01-01) , privalėdavo kreiptis į LR Draudimo priežiūros komisiją (kuri ne tik prižiūrėjo draudimo įmonių vykdomą veiklą, bet ir užtikrino vartotojų interesų gynimą), ir gauti leidimą draudimo rūšiai . Tuo tikslu draudimo įmonė privalėdavo pateikti draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų tarifus ir draudimo liudijimo (poliso) pavyzdį , o taip pat Priežiūros tarnybos valdybos nustatytos formos ekonominės veiklos pagrindimą (draudimo rūšies verslo planą). Priežiūros tarnybos valdyba turėjo teisę reikalauti, kad būtų pateikti papildomi dokumentai ir informacija. Taip pat buvo būtina gauti leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, draudimo įmokų tarifus ar draudimo liudijimą (polisą). Tačiau jokių pastabų dėl teikiamų dokumentų ar informacijos nebuvo gauta bei buvo išduodami leidimai vykdyti veiklą pagal atitinkamus draudimo produktus. Todėl reikalavimas taikyti naujus reikalavimus anksčiau sudarytoms sutartis yra nesąžiningas bei pažeidžiantis teisėtus verslo interesus.

Draudikai, gaudami leidimą naujam draudimo produktui, ar galiojančio produkto draudimo taisyklių, draudimo įmokų tarifų ar pan. pakeitimui pagrįstai galėjo tikėtis, kad jų parengti ir Draudimo priežiūros tarnybos patvirtinti draudimo produkto dokumentai ir jų sąlygos yra teisėti ir neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, bei nepažeidžia vartotojų interesų . Draudimo produktų, sukurtų vėliau, kai reikalavimas produkto dokumentus tvirtinti Draudimo priežiūros komisijoje nustojo galios dėl naujo Draudimo įstatymo priėmimo, principinės nuostatos iš esmės nesikeitė, jos išliko panašios arba tokios pačios kaip ir Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų produktų. Be to, naujų reikalavimų taikymas niekaip sistemiškai nesuderinamas su kitais draudikams taikomais reguliaciniais, tame tarpe Mokomu II numatytais, reikalavimais - kapitalo, rizikos valdymo ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad numatomos taisyklės, kurių nereikalauja Direktyva ir kurios nebus taikomos kitose ES šalyse. 5) Neįvertintos galimybės praktiškai įgyvendinti tokią normą . Pvz. Projekte be kitų naujų reikalavimų yra nustatomi papildomi reikalavimai draudimo sutarties kainodarai. Atitinkamai naujus reikalavimus reikėtų taikyti ir draudimo sutartims, sudarytoms iki Projekto įsigaliojimo, bei keisti visų senų draudimo sutarčių sąlygas pakeičiant mokesčių pavadinimus bei skaičiavimo tvarką. Tokia nuostata yra ydinga tiek vartotojų, tiek verslo atžvilgiu bei neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintų  teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisinio reglamentavimo tęstinumo principų. LR Civilinio kodekso 6.157 str.2 dalis nustato kad

„imperatyvių normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos

sutarties sąlygoms“.

Taigi, mūsų manymu nauji reikalavimai turėtų galioti tik naujai sudaromoms draudimo sutartis, o ne jau sudarytoms, kurių sąlygas šalys nustatė sudarydamos draudimo sutartis. Pagal Lietuvoje susiklosčiusią praktiką draudimo rinkoje buvo taikoma panaši mokesčių skaičiavimo metodika bei jų pavadinimai. Pvz., investiciniame draudime istoriškai administravimo, sutarties valdymo mokestis buvo vadinamas investicijų valdymo mokesčiu. Šis mokestis apima ne tik draudiko patirtus kaštus už konkrečios investicinės krypties valdymą, tačiau juo yra dengiamos kitos draudiko patirtos išlaidos, pvz., draudimo sutarties administravimo. Toks mokesčio pavadinimas yra naudojamas ne tik draudimo sektoriuje, bet ir kolektyvinio investavimo subjektų veikloje. Pavadinimo pakeitimas iš „valdymo“ į

„administravimo“ ar kitą mokestį iš esmės nepakeistų šio mokesčio turinio

, o jo pavadinimo pakeitimas anksčiau sudarytose sutartyse ne tik kad neturėtų jokios piniginės įtakos klientams, o tik sukeltų papildomą naštą tiek draudėjams, tiek draudikams. Pakeitus mokesčio pavadinimą būtų keičiamos draudimo sutarties sąlygos, dėl ko klientams gali reikėti atvykti į draudikų padalinius. Taip pat pažymime, kad PRIIPS reglamento 8 str.

3 d. f) p. numatyta, kad

Pagrindinės informacijos dokumente skirsnyje „Kokios yra išlaidos?“ turi būti atskleista: „ išlaidos, susijusios su investicijomis į MIPP ir DIP, į kurias įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės neprofesionaliajam investuotojui tenkančios išlaidos , įskaitant vienkartines ir pasikartojančias išlaidas , pateiktas kaip suminiai šių išlaidų rodikliai ir, siekiant užtikrinti palyginamumą, visas bendras išlaidas, išreikštas pinigais ir procentais, kad būtų galima parodyti visų išlaidų sudėtinį poveikį investicijoms.“ 2017-03-08 Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/653 (toliau – Deleguotasis reglamentas)

5 str. 3 d. nurodoma, kad

„ Pagrindinės informacijos dokumento skirsnio „Kokios yra išlaidos?“ lentelėje „Išlaidų sudėtis“ MIPP ir DIP teikėjai nurodo: b) visas pasikartojančias išlaidas, kaip antai portfelio sandorių išlaidas per metus, ir kitas pasikartojančias išlaidas per metus , procentais;“ Deleguotojo reglamento VII priedo 2 lentelėje (kurios formatas ir jame pateikiamas tekstas yra privalomas ir būtent toks turi būti pateikiamas pagrindinės informacijos dokumentuose) prie einamųjų išlaidų dalies nurodoma:

Taigi kitos einamosios išlaidos yra vertinamos kaip išlaidos už investicijų valdymą ir būtent taip atskleidžiamos klientui. Tuo pačiu pastebime, kad išlaidomis už investicijų valdymą (kitos einamosios išlaidos) yra laikoma daugybė mokesčių, kurie detaliai yra išvardinti Deleguotojo reglamento VI priedo III dalies 50-53 punktuose:

„50. Pasikartojančios išlaidos yra mokėjimai,

reguliariai išskaitomi iš visų neprofesionaliojo teikėjo mokėjimų arba iš investuotos sumos ar sumų , kurios nėra paskirstytos neprofesionaliajam investuotojui pagal pelno pasidalijimo mechanizmą. 51.

51. Pasikartojančios išlaidos

yra visų rūšių išlaidos , tenkančios draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui, nesvarbu, ar jos yra neišvengiamos su jo veikla susijusios išlaidos arba su juo susijusiai ar jam paslaugas teikiančiai šaliai mokėtino atlyginimo išlaidos. 52. Toliau pateiktas orientacinis nebaigtinis pasikartojančių mokesčių, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant VII priedo 2 lentelėje nurodytų „Kitų einamųjų išlaidų“ sumą, rūšių sąrašas:

(a) struktūrizavimo ar rinkodaros išlaidos;

(b) įsigijimo, platinimo, pardavimo išlaidos;

(c) tvarkymo (veiklos) išlaidos (įskaitant draudimo valdymo išlaidas);

(d) šio priedo 59 punkte nurodytų biometrinės rizikos priedų išlaidų dalis;

• (e) kitos administracinės išlaidos

;

(f) kapitalo laikymo išlaidos (išankstinio mokėjimo išlaidų dalis turi būti atskleista, jeigu jos yra patiriamos);

(g) bet kokia suma, netiesiogiai taikoma investuotai sumai, kaip antai draudimo bendrovės investicijų valdymo išlaidos (indėlių mokesčiai, naujų investicijų išlaidos ir kt.);

(h) mokėjimai trečiosioms šalims išlaidoms, neišvengiamai patiriamoms įsigyjant ar perleidžiant kokį nors draudimo principu pagrįsto investicinio produkto turtą, padengti (įskaitant sandorių išlaidas, nurodytas šio priedo 7–23 punktuose). 53.

53. Jeigu dalis draudimo principu pagrįsto investicinio produkto

turto investuojama į KIPVPS arba AIF, MIPP ir DIP, kuris nėra KIPVPS arba AIF, arba į kitą investicinį produktą, kuris nėra MIPP ir DIP, atitinkamai taikomi šio priedo 5 punkto l, m ir n papunkčiai.“ Taigi nepaisant to, kaip Draudimo įstatyme bus numatyta pareiga vadinti mokesčius už sutarties administravimą (administravimo ar valdymo), nepaisant to, kad draudimo bendrovės faktiškai ir neatliks jokio investicijų valdymo ir už tai neims jokio mokesčio iš klientų, PRIIPS kontekste klientams pateikiant pagrindinės informacijos dokumentus, pagrindiniai einamieji draudimo įmonių taikomi mokesčiai (už sutarties administravimą ir pan.) vis tiek yra atskleidžiami kartu su mokesčiais už investicijų valdymą, t.y. šie mokesčiai yra klasifikuojami vienodai ir neišskiriami. 6) Nėra aišku, kaip jau sudarytų sutarčių atžvilgiu , esant tokiai Projekto 82 str. 9 p. formuluotei, reikėtų interpretuoti Projekto 26 str. nustatomus naujus reikalavimus Draudimo sutarties mokesčių draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarčių sudarymu, išskaičiavimui. Šie mokesčiai dažniausiai yra periodiniai, išskaičiuojami kas mėnesį. Ar teisingai suprantame, kad kadangi jau sudarytos sutarties atveju, pirmoji tokio mokesčio dalis jau būtų išskaičiuota iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, tai reikštų, jog draudiko teisė išskaičiuoti mokestį yra pradėta įgyvendinti iki naujų reikalavimų įsigaliojimo ir todėl likusios mokesčio dalys, išskaičiuojamos po reikalavimų įsigaliojimo, gali būti toliau išskaičiuojamos pagal sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas ir neatsižvelgiant į naujus reikalavimus? Nes net ir techniniu požiūriu, nekeičiant kiekvienos jau sudarytos sutarties ir neatliekant individualių mokesčių perskaičiavimų kiekvienai sutarčiai (kas reikštų milžinišką administracinę naštą), naujų reikalavimų jau sudarytoms sutartims nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Pavyzdžiui, jei sutartyje numatytas mokestis yra

40 proc. nuo pirmųjų ir antrųjų metų įmokų ir 3 proc. nuo tolesnių metų

įmokų, ir dalis mokesčių jau yra išskaičiuota, norint likusius mokesčius išdėstyti lygiomis dalimis per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį reikėtų atlikti individualius skaičiavimus kiekvienai sutarčiai, atsižvelgiant į tai, kiek mokesčių jau yra išskaičiuota ir daryti sutarties pakeitimus. Be to, tokie pakeitimai kai kuriems klientams gali būti nenaudingi, pvz. tuo atveju, jei klientas planuoja mokėti didesnes įmokas būtent trečiaisiais sutarties metais, o dalinant mokestį lygiomis dalimis jau esamoje sutartyje, būtų pamažinti antrųjų, bet padidinti trečiųjų metų mokesčiai ir pan. Taip pat, kadangi net ir individualiai perskaičiavus mokesčius likusiam laikotarpiui, vis tiek mokesčiai nebūtų padalinti lygiomis dalimis per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį (nes dalis jų jau bus išskaičiuota iki įstatymo įsigaliojimo ir tos dalies pakeisti nebegalima), šio straipsnio taikymas jau sudarytoms sutartims bet kuriuo atveju yra beprasmis. Tačiau, kad nei draudikams, nei draudėjams nekiltų abejonių, reikėtų aiškiai nurodyti, kad Projekto 26 str. taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims . 7) Panaši situacija yra ir su Projekto 28 str. numatomais naujais reikalavimais išperkamosios sumos apskaičiavimui . Jau sudarytų sutarčių atveju, dalis draudiko patirtų sąnaudų yra planuojamos padengti arba iš periodinių mokesčių per ilgą sutarties galiojimo laikotarpį, arba – sutarties nutraukimo atveju (kai pajamos iš periodinių mokesčių bus surenkamos mažesnės ir nepadengs jau patirtų sąnaudų) – apskaičiuojant išperkamąją sumą.

Įstatymu nustatant naujus reikalavimus išperkamosios sumos skaičiavimui, naujai sudaromose sutartyse draudikai iškart galės atsižvelgti į naujus reikalavimus ir visas patirtas sąnaudas paskirstyti periodiniams mokesčiams arba taikyti kitus rizikos valdymo metodus (pavyzdžiui, sudaryti kitus susitarimus su draudimo tarpininkais dėl dalies komisinio atlygio grąžinimo sutarties nutraukimo atveju). Tačiau, jau sudarytų sutarčių atveju, draudikai negali nei perkelti išperkamųjų sumų apskaičiavime numatytų mokesčių į periodinius mokesčius (nes tai reikštų sąlygų draudėjams keitimą, kuris nėra įteisintas įstatyme), nei keisti jau esamų susitarimų su draudimo tarpininkais. Todėl keisti išperkamosios sumos skaičiavimą sudarytose sutartyse nematome galimybių , nes tai reikštų neplanuotus nuostolius draudikams ir jų teisėtų lūkesčių pažeidimą, kadangi nebūtų galima išskaičiuoti numatytų mokesčių ir planuotomis pajamomis padengti jau patirtų išlaidų. Pastebime, kad toks netikėtas planuotų pinigų srautų sudarytose sutartyse pasikeitimas turėtų įtakos ir mokumo skaičiavimams, kuriuose naudojami planuojami pinigų srautai. Be to, 28 str. taikymas sutartims, sudarytoms iki įstatymo įsigaliojimo, daliai klientų turėtų ir neigiamą poveikį

• nes jei interpretuotume, kad išperkamosios sumos skaičiavimui draudikas privalo taikyti naujus reikalavimus, tai toms sutartims, kurioms pagal anksčiau turėtas sąlygas būtų taikomas 0% mokestis, draudikai galėtų taip pat pradėti taikyti naujus reikalavimus ir išskaičiuoti mokestį. Todėl siūlome aiškiai nurodyti, kad 28 str. taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims .

Paminėtinas, vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros praktikos pavyzdžių, kuomet įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB ir keičiant Civilinio kodekso nuostatas dėl vartojimo sutarčių ir vartotojų teisių, taip pat išreikštai buvo numatytas naujų įstatymo reikalavimų taikymas tik sutartims, sudarytoms įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (TAR, 2014-01-07, Nr. 2014-00069) 2013 m. gruodžio 19 d. Nr. XII-700²⁵ straipsnio formuluotė:

„25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus 26 ir 27 straipsnius,

įsigalioja 2014 m. birželio 13 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.“ Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus siūlome , Projekto 82 str. 9 dalį išdėstyti taip:

„9. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnių ir 27

straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos

“. Iš dalies pritarti. 86 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad įstatymo nuostatos dėl

draudimo sutarties sudarymo mokesčių išskaičiavimo (27 straipsnis) ir nuostatos dėl išperkamosios sumos apskaičiavimo sutartims, kurioms žalos padengimo techninis  atidėjinys apskaičiuojamas naudojant perspektyvinį aktuarinį vertinimą, būtų taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims.

Siūloma, kad nuostatos dėl Investavimo krypčių valdymo galiotų ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims. 35. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,

2018-02-21²⁷

2 IV. Dėl Projekto 27 str. Lietuvos bankas planuoja panaikinti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. N-74 „Dėl Draudėjų informavimo apie gyvybės draudimą, susijusį su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, ir tuo tikslu parengė nutarimo projektą dėl šio dokumento panaikinimo, o taip pat ir naujų informacijos teikimo taisyklių, kurios bus įtvirtintos Lietuvos banko nutarimu „ Dėl informacijos, kurią draudimo produktų platintojai turi teikti draudėjams“, projektą. Atsižvelgiant į tai, kad šiais pakeitimais panaikinamas reikalavimas rengti investicinių krypčių aprašymus, o taip pat atsižvelgiant į PRIIPS reglamento reikalavimus dėl pagrindinės informacijos dokumento, naikintinas 116 straipsnio 1 dalies 7 punktas, todėl siūlome papildyti Projekto 27 str. ir pripažinti netekusiu galios 116 straipsnio 1 dalies 7 punktą :

„7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika

tenka draudėjui, – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;“ Pritarti. 36. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-02-21⁸² V. Dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo Atkreipiame dėmesį, kad ES institucijose 2018 m. vasario

14 d. buvo priimtas galutinis patvirtinimas dėl Direktyvos įgyvendinimo

termino atidėjimo iki 2018 m. spalio 1 d.

Manome, kad ES institucijoms priėmus sprendimą dėl Direktyvos įgyvendinimo atidėjimo, atitinkamai turėtų būti atidėtas ir Projekto įsigaliojim as . Pritarti. 37. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija, 2018-02-28³⁹ Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti draudimo ir finansinių paslaugų vartotojus, atstovaujanti jų interesus ir siekianti šiose srityse užtikrinti palankų vartotojams teisinį reguliavimą bei prieinamas paslaugų kainas. Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra įregistruotas ir pateiktas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 90(1), 90(2), 90(3), 90(4), 93(1), 115(1), 158(1), 158(2), 158(3), 158(4), 158(5), 158(6), 186(1), 201(1) straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513 (toliau - Įstatymo projektas), kuriuo į Lietuvos Respublikos teisę perkeliama 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL 2016 L 26, p.19) (toliau - Direktyva) ir keičiamos kitos nuostatos. Svarstyti šį įstatymą kaip papildomas komitetas yra paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Vienas iš pagrindinių Direktyvos tikslų yra stiprinti draudimo vartotojų teisių apsaugą: užtikrinti tokio paties lygio apsaugą vartotojams nepaisant skirtingų platinimo kanalų; suvienodinti draudimo produktų platinimo reguliavimą siekiant užtikrinti tinkamą klientų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje ir pan. Nepaisant to, tam tikri Įstatymo projekto rengėjų siūlomi pakeitimai, nekylantys iš Direktyvos, mūsų nuomone duotų priešingą efektą nei Direktyvos tikslas - sumažintų draudimo vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje. Dėl šios priežasties kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip į komitetą, atsakingą už vartotojų teisių apsaugos reglamentavimo klausimų sprendimą Lietuvos Respublikos Seime ir pateikiame argumentuotą poziciją dėl tam tikrų  siūlomo reguliavimo nuostatų ydingumo vartotojų teisių apsaugos požiūriu bei siūlymus, kaip patobulinti minimas nuostatas siekiant pagerinti draudimo vartotojų teisių apsaugos būklę. I. Dėl Įstatymo projekto 39 straipsnio kuriuo keičiamas 161 straipsnis Įstatymo projekto rengėjai siūlo atsisakyti dabar galiojančios Draudimo įstatymo str. d., kurioje nustatyta, jog draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip eurų, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip eurų. Šio straipsnio pakeitimas nėra kylantis iš Direktyvos nuostatų, nes Direktyva apie draudimo brokerių įmonių įstatinį kapitalą nepasisako nieko. Pažymėtina, kad Direktyva siekiama minimalaus suderinimo, todėl valstybėms narėms nėra trukdoma palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų siekiant apsaugoti klientus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teise.

Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjas elgiasi priešingai - siūlo atsisakyti griežtesnių nuostatų, kuriuos padėtų apsaugoti klientus ir kurios yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Atsisakius įstatinio ir nuosavo kapitalo dydžio reikalavimų draudimo vartotojų, t. y. klientų, apsauga sumažėtų dėl kelių priežasčių:

• pirma, todėl, kad taip būtų panaikintas saugiklis, užtikrinantis, kad draudimo brokerių įmonė bus pajėgi atlyginti padarytą žalą klientui, t. y. vartotojui, jei tokia žala atsirastų;
• antra, tai sudarytų galimybes rinkoje atsirasti finansiškai nestabilių, nesugebančių įvykdyti savo įsipareigojimų, į ilgalaikę veiklą neorientuotų draudimo brokerių įmonių. Akivaizdu, kad draudimo brokerių įmonių veiklos stabilumas yra prioritetas, kurio turėtų siekti valstybė, reguliuojanti šį sektorių, nes tik stabilios įmonės turi priemones ir galimybes užtikrinti efektyvią vartotojų

teisių apsaugą tiek finansine, tiek kompetencijos prasme. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį atsisakant siūlymo išbraukti 161 str. 2 d., kuriame nustatyti reikalavimai draudimo brokeriu įmonių įstatiniam ir nuosavam kapitalui, ir išdėstyti Įstatymo projekto 39 straipsnį taip:

39 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,

161 straipsnis. Reikalavimai

1. Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir

įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių draudimo brokerių bendrovė , draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2.

2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis

kaip eurų, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas. 3. Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000

1 250 000

eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 500 000

1 850

000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 4. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 6.

6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos

sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudė ų apdraustų ų naudos gavėjų ir nukentėjusių trečių ų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai . Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 7. Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 8. Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo ir straipsniuose nurodytą informaciją.“ Pritarti. 38. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija, 2018-02-28⁴¹ II. Dėl Įstatymo projekto 41 straipsnio kuriuo pripažįstamas netekusiu galios 163 straipsnis Įstatymo projekto rengėjai siūlo atsisakyti dabar galiojančios Draudimo įstatymo 163 str., kuriame įtvirtintas draudimo brokerių įmonių nepriklausomumas, jų galimybė veikti tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu bei jų pareiga veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Šio siūlymo įtaka draudimo vartotojų teisių apsaugos požiūriu yra neigiama, nes šiuo metu draudimo brokerių įmonės vienintelės iš draudimo rinkos dalyvių yra įstatymu įpareigotos veikti išskirtinai vartotojo interesais ir juos ginti, teikti pagalbą vartotojui bei derėtis su draudiku vartotojo naudai visais vartotojui svarbiausiais laikotarpiais: iki draudimo sutarties sudarymo, jos sudarymo metu, įvykus draudžiamajam įvykiui ir pan.

Panaikinus šią nuostatą ir vietoje jos įvedus bendrą pareigą visiems draudimo paslaugų platintojams (reiškia - ir draudimo įmonėms) veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis (Įstatymo projekto 90(1) str.) vartotojas galimai liktų be patikimo savo draudimo atstovo - brokerio, kurį būtent vartotojas įpareigoja pakeisti draudiko požiūrį į jį ir konkrečius jo reikalavimus, o draudimo bendrovės įgytų lemiamą sprendžiamąją galią, kokia paslauga, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą bus suteikta vartotojui. Taip pat pažymėtina, kad draudimo brokerio veikloje labai svarbu turėti galimybę veikti draudiko pavedimu. Rinkoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tam, kad galėtų pasiūlyti draudimo vartotojams produktus, draudikai suteikia draudimo brokerių įmonėms pavedimus platinti j ų produktus ir atlikti kitus su tokiu platinimu susijusius veiksmus (šis veiksmas galėtų būti prilyginamas susitarimui tarp prekių tiekėjų ir jų platintojų). Dėl šios priežasties, panaikinus įstatymo šiuo metu suteiktą teisę draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu, būtų nepagrįstai sumažintas draudimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje (ypač ne didžiuosiuose miestuose, kur susitelkę draudikų filialai) ir tuo pačiu akivaizdžiai apribota konkurencija, kuri rinkoje vienintelė gali efektyviai užtikrinti vartotojų teisių apsaugą.

Faktas, jog dabar galiojanti Įstatymo nuostata dėl galimybės draudimo brokeriui veikti draudiko pavedimu ir įpareigojančios veikti kliento interesais, Draudimo įstatyme egzistuoja jau ilgą laiką, ir tai, kad rinkoje dėl tokio reguliavimo problemų kilę nebuvo, rodo, jog ši nuostata užtikrina tvirtą pusiausvyrą draudimo rinkos konkurencinėje aplinkoje bei garantuoja realią vartotojų interesų apsaugą. Papildomai pažymėtina, kad siūlymas Įstatymo projekte atsisakyti šio straipsnio nėra kylantis iš Direktyvos, kurios perkėlimui skirtas šis Įstatymo projektas, nuostatų. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva siekiama minimalaus suderinimo, todėl valstybėms narėms nėra trukdoma palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų siekiant apsaugoti klientus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teise, o dabar galiojančios nuostatos būtent tokios ir yra. Atsižvelgiant į tai, siūlome Komitetui papildyti Įstatymo projekto 161 str. 8 d. ir šią dalį išdėstyti taip:

„8. Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų

platinimo veiklą tiek draudiko tiek draudė o apdrausto o naudos gavėjo ar nukentėjusio trečio o asmens pavedimu tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo apdraustojo naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. “ Pritarti. 39. Draudimo ir finansinių paslaugų vartotojų asociacija,

2018-02-28⁸²

4 III. Dėl Įstatymo projekto 82 straipsnio 4 dalies Įstatymo projekto 82 str.

4 d. nustatyta, kad Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios kitokia Įstatymo projekto 39 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 3 dalies redakcija, o konkrečiai draudimo brokerių įmonėms bus suteikta teisė vykdyti kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą: ,,

3. Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos

ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. “ Šitoks Įstatymo projekto rengėjų siūlymas yra žalingas vartotojų teisių apsaugos požiūriu dėl kelių aspektų:

1. Šiuo metu draudimo brokerių įmonės turi galimybę sudaryti

sąlygas tobulinti draudimo brokerių kvalifikaciją, aktyviai vykdyti mokymus, nes tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus nukreipia tik į draudimo produktų platinimo veiklą. Dėl šios priežasties draudimo brokerių įmonės ir jose dirbantys draudimo brokeriai pasižymi profesionalumu, išmano platinamus draudimo produktus, laiku reaguoja į rinkos pasikeitimus, seka tendencijas. Šis profesionalumo lygis ir specializuotas produktų išmanymas leidžia rinkoje veikti sąlyginai nedidelėms draudimo brokerių įmonėms, kurios teikia didžiulį dėmesį vartotojų pasitenkinimui jų platinamais produktais ir taip savaime užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį. Draudimo brokerių įmonėms plečiant savo veiklą į kitų finansinių paslaugų teikimą nukentės jų profesionalumas draudimo produktų platinimo srityje. Dėl to būtų neužtikrinta kvalifikuota pagalba draudimo vartotojui, o draudimas kaip produktas taptų mažiau naudingas ir patrauklus rinkoje, nes didėtų rizika, kad draudimo vartotojas nusipirks produktą neatitinkantį realių jo poreikių.

Tokiu būdu, draudimo vartotojui kiltų finansiniai nuostoliai, jo lūkesčiai liktų nepatenkinti, o tai prieštarautų vartotojų teisių apsaugos principams. 2. Siūlomas nustatyti reglamentavimas suteiktų teisę subjektams, kurių nuolatinė veikla susijusi išimtinai tik su finansinių paslaugų teikimu, steigti draudimo brokerių įmones. Įsigaliojus Įstatymo projekte numatytiems pakeitimams, finansų įmonės, įskaitant didžiulius finansinius ir žmogiškuosius resursus turinčius bankus bei draudimo įmones, įgis teisę steigti ir draudimo brokerių įmones, t. y. kartu vykdyti ir draudimo tarpininkavimo veiklą. Galima situacija, kai draudimo veiklą vykdantis subjektas turėtų teisę vykdyti ir draudimo tarpininko veiklą, kas, mūsų manymu, sukeltų sunkiai suvaldomą interesų konfliktą. Dėl šios priežasties, tikėtina, didelės finansų įstaigos sieks aktyviai vykdyti draudimo brokerių veiklą, galbūt net įsigis ir prisijungs draudimo brokerių įmones ir taip sumažins konkurenciją draudimo brokerių rinkoje. Toks koncentracijos procesų draudimo brokerių rinkoje paskatinimas galimai vestų link didesnių paslaugų kainų draudimo vartotojams, o tai neatitinka vartotoj ų teisių apsaugos principų. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projekto rengėjų siūlomas pakeitimas nėra susijęs su Direktyvos perkėlimu ir jo tikslas nėra pakankamai argumentuotai atskleistas nei aiškinamajame rašte nei kituose Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pakeisti Įstatymo projekto 82 straipsnį atsisakant siūlymo suteikti teisę draudimo brokerių įmonėms teikti kitas finansines paslaugas, ir išdėstyti Įstatymo projekto 82 straipsnį taip:

82 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. vasario 23 d. 2. Lietuvos bankas iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 23, 26 ir 28 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas draudimo brokerio pažymėjimas įsigaliojus šiam įstatymui laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 23 d. privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės nuo 2018 m. vasario 23 d. įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 m. vasario 23 d. draudimo brokerių įmonių licencijos pripažįstamos netekusiomis galios. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normas. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti jau įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo normos. Nepritarti. Įstatymo projekto nuostatų tikslas – visapusiškų paslaugų vartotojams teikimas, konkurencijos gerinimas. Taip pat apribojimo, nekylančio iš direktyvos, panaikinimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad  šiomis nuostatomis suteikiama teisė teikti paslaugas, ir tai nėra privalomas reikalavimas, todėl jei draudimo brokerių įmonė norės specializuotis tik draudimo produkto platinime, ji ir toliau galės tą daryti. Teisinė bazė išliks tokia, kokia yra. Draudimo brokerių įmonė ketindama teikti konkrečias finansines paslaugas, turės atitikti tas finansines paslaugas reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, pvz. jei tai veiklai reikalingas leidimas, licencija ar įtraukimas į sąrašus, tai prieš pradedant vykdyti veiklą draudimo brokerių įmonė turės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ir atvirkščiai, jei kitas finansines paslaugas teikiantys subjektai norėtų vykdyti draudimo produktų platinimą kaip brokerių įmonės, jie turėtų atitikti Draudimo įstatymo reikalavimus (produktus platinti galėtų tik brokeriai išsilaikę egzaminą, tapę DBR nariais, įmonės veikla turėtų būti apdrausta, draudėjams taip pat turėtų būti teikiama įstatymo reikalavimus atitinkanti informacija, o pasiūlytas produktas turės atitikti draudėjo poreikius ir reikalavimus). Bankai teikti tokių paslaugų kaip brokeriai, t.y. siūlyti daugelio draudimo įmonių produktus, negalės pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo įmonėms Draudimo įstatymo projekte nustatytas apribojimas, jeigu jos platina kitos draudimo įmonės produktus, jos turės veikti kaip agentai (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). 40. Nacionalinė draudimo brokerių įmonių asociacija, Draudimo brokerių asociacija, VšĮ „Draudimo ir rizikos institutas“, 2018-03-12 Dėl Draudimo įstatymo pakeitimo projekto Finansų ministerija parengė ir trečią kartą Vyriausybei  pateikė svarstyti Draudimo įstatymo projektą Nr. 17- 6951(3) (toliau - Projektas), kurio pagrindinis tikslas yra perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2016/97 Dėl draudimo produktų platinimo (toliau - Direktyva).

Įstatymo projektas jau įregistruotas Seime. Projekto rengėjai neatsižvelgė į visas LRV kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės 2017 spalio 19 d. pateiktos pažymos dalykinio vertinimo išvadas, kuriose rengėjams buvo siūloma įvertinti iš brokerių bendrovių ir atskirų brokerių papildomai gautas pastabas, o 2017 12 06 Derinimo pažymoje (prieiga prie interneto : http://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/20862281324af90919c9e1845c1ca617e10b2.pdf,

219 psl.) nepateikia svarių argumentų ir Seimui vėl teikia projektą, kuris

nėra pakoreguotas pagal gautas pastabas. Neįvertintos ir žemiau išdėstytu klausimu teiktos Ūkio ir Teisingumo ministerijų pastabos. Dėl Draudimo brokerių rūmų kompetencijos Įstatymo projekto 165, 169, 170, 171, 175, 177 ir

179 straipsniai iš esmės keičia Draudimo brokerių rūmų

(toliau - DBR) funkcijas ir išplečia jų veiklos ribas. Pagal Finansų ministerijos siūlymą DBR taptų atsakingais už draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų organizavimą, tik DBR prezidiumo siūlymu draudimo brokeriai galėtų būti šalinami iš DBR, o pašalinimas iš DBR, savo ruožtu, reikštų pašalinimą iš draudimo brokerių apskritai. Akivaizdu, kad Įstatymo projekto rengėjai siekia DBR padaryti tokia savivaldos institucija, kokia yra Lietuvos advokatūra, Notarų rūmai, Antstolių rūmai ir pan. Tačiau tai daroma neatsižvelgiant į esminį skirtumą tarp draudimo brokerio profesijos ir minėtų profesijų, kurios turi kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą. Tiek advokatai, tiek notarai, tiek antstoliai yra laisvųjų profesijų atstovai, kurie veiklą vykdo ir/ar gali vykdyti individualiai. Tuo tarpu pagal Draudimo įstatymą draudimo brokerio veikla gali būti vykdoma tik per draudimo brokerių įmones, o ne individualiai. Brokeriai, kaip fiziniai asmenys, brokerių veiklą gali vykdyti tik dirbami ar eidami renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.

Tai, kad nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik draudimo brokerių įmonės, o ne draudimo brokeriai individualiai, suponuoja, kad kiekvienas draudimo brokeris yra priklausomas nuo įmonės, kurioje dirba ar eina renkamas pareigas, kaip nuo darbdavio. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai įdiegti kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą per asociaciją, kurios nariai yra fiziniai asmenys - draudimo brokeriai

• yra objektyviai neįmanoma, nes kiekvienas DBR narys - fizinis asmuo - savivaldoje priiminės tokius sprendimus, kurie būtų naudingi jo darbdaviui - draudimo brokerių įmonei. Tai gali sukurti situaciją, kai stambios draudimo brokerių įmonės, turinčios didelį skaičių darbuotojų - brokerių, įgis reikšmingą balsų persvarą DBR ir galės ja naudotis plėsdami savo įtaką smulkaus ir vidutinio verslo - mažesnių draudimo brokerių įmonių - atžvilgiu. Siekiant užtikrinti draudimo brokerių lygiateisiškumą ir nediskriminavimą atsižvelgiant į įmonės, kurioje jie dirba, dydį būtina atsisakyti idėjos sukurti kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą per Draudimo brokerių rūmus. Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik draudimo brokerių įmonės, o ne draudimo brokeriai kaip fiziniai asmenys, logiškas ir argumentais pagrįstas sprendimas būtų sukurti kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą tam pasitelkus asociaciją, kurios nariais būtų visos draudimo brokerių įmonės, o ne draudimo brokeriai kaip fiziniai asmenys. Taip būtų užtikrinamas lygiateisiškumas tarp skirtingo dydžio ir skirtingą finansinį pajėgumą turinčių draudimo brokerių įmonių, o tai, savo ruožtu, užtikrintų teisingą ir lygiavertę konkurenciją, kuri yra geros kokybės ir kainos vartotojams garantas.

Tuo tarpu Draudimo brokerių rūmai turėtų veikti kaip draudimo brokerių profesinė sąjunga ir narystė joje neturėtų būti privaloma. Atsižvelgiant i aukščiau išdėstytą, prašome: Įstatymo projekte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad draudimo brokerių kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinanti savivalda būtų sukuriama pasitelkiant draudimo brokerių įmones vienijančias asociacijas, o ne Draudimo brokerių rūmus. Dėl įstatymo Projekto svarstymo skubos tvarka Finansų ministerijos parengtame LR Vyriausybės nutarimo projekte yra pateikta nuostata prašanti Lietuvos Respublikos Seimą Projektą svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL 2016 L 26, p.19) įgyvendinančios šio įstatymo projekto nuostatos turi įsigalioti ne vėliau kaip 2018 m. vasario 23 d. Europos Parlamentas jau yra priėmęs sprendimą ir kreipęsis į Europos Komisiją prašydamas atidėti Direktyvos įsigaliojimo datą ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas nustatyti, kad direktyvos taikymo pradžios data yra 2018 m. spalio 1 d. Be to, daugelis ES narių dar nėra perkėlę Direktyvos ir jos perkėlimo svarstymas taip pat nėra pradėtas nacionaliniuose parlamentuose. Įstatymo projekto svarstymas skubos tvarka reikštų, kad Lietuvos Respublikos Seimas įstatymą pateikti, apsvarstyti ir priimti turėtų per maždaug tris savaites. Projektas yra didelės apimties ir esmingai keičiantis draudimo brokerių veiklą. Skubotas įstatymo svarstymas ir priėmimas gali turėti neigiamų pasekmių, ypač kai Projekto rengėjai nėra linkę įsiklausyti į šios rinkos dalyvių pastabas ir ieškoti kompromisų.

Prašome: LR Seimo komitetus nuodugniai įvertinti pateiktą pataisų Projektą, inicijuoti rengėjų ir rinkos dalyvių dialogą bei padėti rasti būtinus kompromisus, kurie būtų priimti ne skubos tvarka ir įvertinant visas galimas pasekmes. Nepritarti. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:

• įstatymo projektas nėra svarstomas skubos tvarka; -projektas svarstytas Vyriausybėje ir Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriam pritarta Vyriausybės posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo teikiami prieštaringi pasiūlymai, įvertinus pastabas, projektu

pateiktos nuostatos yra kompromisinis variantas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo brokeriai gali veikti tiek kliento, tiek keleto draudimo įmonių (t.y. ne vienos draudimo įmonės vardu ir atsakomybe, kaip pvz. yra draudimo agentų atveju) pavedimu, jiems keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, kurių užtikrinimas pavedamas draudimo brokerių įmonei (įstatymo projektu keičiamo Draudimo įstatymo 162 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo projektą asmuo išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą tampa draudimo brokeriu, tačiau norėdamas vykdyti veiklą turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tame tarpe būti Draudimo brokerių rūmu nariu. Atsižvelgiant į LRS teisės departamento 14 pastabą projektas pildomas teisinėmis pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių pasekmėmis, t.y. kad asmuo pašalintas iš DBR narių, turės teisę vėl tapti DBR nariu ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo pašalinimo. Atitinkamai draudimo brokerio pašalinimas iš DBR nereikštų pašalinimo iš draudimo brokerių apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo brokerių garbės teismas teikia pasiūlymą pašalinti brokerį iš narių, esant nuobaudos galiojimo laikotarpiu pakartotiniam  įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos pažeidimui.

Pabrėžtina, kad Draudimo brokerių rūmams perduodama tik draudimo brokerių egzaminavimo funkcija. Mokymus, skirtus draudimo produktų platintojams, turės teisę vykdyti bet kuris suinteresuotas asmuo, tačiau šių mokymų kokybę (egzaminavimo forma), kaip ir šiuo metu, turėtų tikrinti vienas asmuo. Jeigu egzaminavimo funkciją vykdytų kelios bendrovės, neatmestina galimybė, kad šių bendrovių tarpusavio konkurencija galėtų paskatinti lengvinti egzaminavimo standartus, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų. Siekiant išlaikyti pakankamai aukštus ir vienodus egzaminavimo standartus, manytina, kad tikslinga laikytis egzaminavimo modelio, artimo šiuo metu egzistuojančiam, t. y. egzaminavimo funkciją perduoti vienam asmeniui. Draudimo brokerių rūmams pavedama vykdyti draudimo brokerių egzaminavimą, nes: 1) Draudimo brokerių rūmai yra vienintelė institucija, kuri vienija visus draudimo brokerius; narystės privalomumas reglamentuotas įstatymu, todėl tai užtikrintų veiklos nuoseklumą ir tęstinumą; 2) Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo brokerių rūmai vienija visus brokerius ir atstovauja jų interesus, bei suinteresuoti palaikyti aukštą brokerių kvalifikaciją ir reputaciją, todėl užtikrintų tinkamą egzaminavimo kokybę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1.

1. Seimo nariai

Andrius Palionis, Valius Ąžuolas,

2018-03-20³³

4 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūloma visiškai drausti skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo. Toks reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis draudimo produktų platinimo galimybes. Įstatymo projektu įgyvendinama 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL 2016 L 26, p.19) (toliau – Direktyva) reikalauja nustatyti atlygio ribojimus tik platinant draudimo principu pagrįstus investicinius projektus. Direktyva yra minimalaus suderinimo ir nedraudžia valstybėms narėms nacionalinėje teisėje palikti galioti ar nustatyti griežtesnių reikalavimų draudimo brokerio įmonėms. Tačiau šiuo atveju manytina, kad Direktyvoje nustatytas atlygio ribojimus platinant tik draudimo principu pagrįstus investicinius projektus yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma nustatyti draudimą skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo, tik tuo atveju, kai yra platinami draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai. Pasiūlymas:

1. Pakeisti 158²

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus draudimo tarpininkui d D raudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, jei atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo.“ Nepritarti. Projekto nuostata dėl nepriklausomų paslaugų teikimo yra skirta apsaugoti klientų interesus, kad nebūtų sudaromas klaidingas įspūdis apie teikiamų paslaugų nepriklausomumą.

Praktikoje 97 proc. atvejų draudimo brokerių įmonės atlygį už draudimo tarpininkavimą gauna tiesiai iš draudimo įmonės, o ne kliento. Gaunamas atlygis vienaip ar kitaip kelia tam tikrą interesų konfliktą draudimo brokerių įmonei, todėl labai abejotina, ar tokia paslauga galėtų būti vadinama nepriklausoma. Būtina pažymėti, kad projekto nuostata visiškai netrukdys draudimo brokerių įmonėms ir toliau teikti paslaugas įprastu būdu, tačiau užtikrins tų klientų interesus, kurie siekia tikrai nepriklausomos paslaugos. Tokiu atveju nėra aišku, kodėl reikalinga išskirti tik draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Ši projekto nuostata buvo intensyviai diskutuota su draudimo brokerių bendruomene, taip pat nagrinėta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kur jai buvo pritarta. 2. Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas,

2018-03-20³⁹

2 N Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūloma panaikinti šiuo metu galiojančius reikalavimus įstatinio kapitalo dydžiui ir nuosavo draudimo brokerių įmonės kapitalo dydžiui. Atitinkamas įstatinio kapitalo ir nuosavo kapitalo dydis užtikrina tinkamą draudimo brokerių įsipareigojimų vykdymą, veiklos pastovumą ir nepertraukiamumą, sumažina galimybę išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tokiu būdu yra užtikrinamas ir visos draudimo rinkos stabilumas ir saugumas, tinkamas draudimo brokerių įmonių įsipareigojimų vykdymas bei kreditorių teisių ir interesų apsauga.

Direktyvoje nėra nustatyta reikalavimo draudimo brokerio įmonei turėti atitinkamo dydžio įstatinį kapitalą, tačiau Direktyvos

10 straipsnio 6 dalies b punktas numato galimybę valstybėms narėms

nacionalinėje teisėje nustatyti, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos (nuosavo kapitalo), bet ne mažiau, kaip 18 750 eurų (ši suma, vadovaujantis Direktyvos 10 straipsnio 7 dalimi būtų indeksuojama). Be to, Direktyva yra minimalaus suderinimo ir nedraudžia valstybėms narėms nacionalinėje teisėje palikti galioti ar nustatyti griežtesnių reikalavimų draudimo brokerio įmonėms. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti minimalų draudimo brokerio įmonės privalomo įstatinio kapitalo dydį bei nuosavo kapitalo atitinkamo dydžio reikalavimą, kad draudimo tarpininko finansinis pajėgumas nuolat sudarytų 4 procentus gautos metinių draudimo įmokų sumos. Tokiu būdu užtikrinant draudimo rinkos stabilumą ir saugumą, tinkamą draudimo brokerių įmonių įsipareigojimų vykdymą bei kreditorių teisių ir interesų apsaugą. Pasiūlymas:

1Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„

161 straipsnis. Reikalavimai draudimo

brokerių įmonei

1. Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių

įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba. 2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 18 750 eurų, o nuosavas kapitalas ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams. 3.

3. Draudimo

brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip  1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 3⁴ . Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4⁵ . Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris. 5⁶ . Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti draudimo brokerių įmonėms privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje. 6⁷ . Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. 7⁸ . Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2018-03-07 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 90¹

straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą XIIIP-1513 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 2. Teisės ir  teisėtvarkos komitetas, 2018-03-07³¹

• (2) (1)

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, tikslinga pakeisti Projekto 31 straipsniu dėstomo 158¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: „1) jie pripažinti kaltais padarę sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jų teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo⁵³ metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo , įsiteisėjimo;“ Pritarti. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2018-03-07³⁹

• (8) N

Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 161 straipsnį 8 dalimi (Projekto 39 straipsnis) ir ją išdėstyti taip: „ 8.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabą, siūlytina Projekto 74 straipsnį keičiantį Draudimo įstatymo 208 straipsnį papildyti nauja dalimi pripažįstančia 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. Pasiūlymas: „7. Pripažinti netekusia galios 208 straipsnio 8 dalį. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės .“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas

(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-03-21⁷³ N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo brokerių rūmai yra pasirengę organizuoti ir vykdyti draudimo brokerių egzaminavimą, tikslinga nustatyti, kad ši nuostata įsigalioja nuo įstatymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai papildyti įstatymo projektą 73 straipsniu ir įstatymo 200 straipsnio 6 punktą, kuriame draudimo brokerių egzaminų organizavimas pavestas Priežiūros institucijai, pripažinti netekusiu galios. Pasiūlymas: „73 straipsnis.

Pasiūlymas:

„73 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 200 straipsnio 6 punktą. 6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė