Projekto Projekto lyginamasis variantas
17² STRAIPSNIO PAkeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „17² straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų mažinimas dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų
apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:
1) filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir
2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, yra ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir
3) bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 20 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
Projekto Nr. XIIIP-1471(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 17² straipsnio pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 17² straipsnio pakeitimas Pakeisti 17² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17² straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų mažinimas
dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų
apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 2019 m. sausio 1 d. iki 2018 2023 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:
nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir
mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, yra ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir
Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 20 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų. 2. Iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimama ne daugiau kaip 75 procentai neatlygintinai suteiktų lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje. Šios suteiktos lėšos iš apmokestinamųjų pajamų atimamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduota pažyma apie filmo gamintojui neatlygintinai suteiktų lėšų panaudojimo atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams (toliau – investicijos pažyma). 3.
atimamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos, panaudotos:
nesusiję su filmo gamyba;
filmo darbų išlaidoms;
atlikėjui atskirai išmokamam atlygiui – suma, viršijanti 4 procentus visų filmo ar jo dalies gamybos Lietuvos Respublikoje išlaidų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad nuo 2014 metų taikoma pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pasiteisino. Ši lengvata sudarė palankias sąlygas filmų gamybai Lietuvoje, pritraukė užsienio gamintojus savo filmus gaminti Lietuvoje naudojantis vietos subjektų teikiamomis paslaugomis. Įstatyme nustatyta, kad apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje. Ši lengvata taikoma, jei filmo gamintojas bent 80 proc. filmo (ar jo dalies) gamybos išlaidų patiria Lietuvoje, jos ne mažesnės kaip 43 tūkst. eurų, o bendra didžiausia neatlygintinai filmo gamybai suteiktų lėšų suma neviršija 20 proc. filmo gamybos išlaidų. Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2014–2016 metais mokesčio lengvata pasinaudoti buvo pateiktos 105 paraiškos. LKC išdavė 93 investicijos pažymas 55-ioms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, investavusioms į filmų gamybą. Vietos verslas investavo į 50 filmų. 18 iš jų – užsakytų, t. y. Lietuvoje juos kūrė užsienio gamintojai, 18 – bendros gamybos ir 14 – nacionalinių filmų. Bendra visų investuotojų skirta suma filmų gamybos projektams – apie 6,5 mln. Eur. Bendra Lietuvos ir užsienio filmų gamintojų išlaidų suma Lietuvoje – apie 32,5 mln. Eur, iš jų užsienio gamintojų
Lietuvoje kino gamybos apimtys padidėjo apie 4 kartus. Atsižvelgiant į sėkmingus mokestinės lengvatos taikymo rezultatus, siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata filmų gamybai galiotų neribotą laiką. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Š. m. lapkričio 27 d. Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“ kino industrijos atstovai vieningai išsakė poziciją dėl poreikio pratęsti pelno mokesčio lengvatos taikymą filmų gamybai neribotam laikui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu pagal Pelno mokesčio įstatymo 17² straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai tik už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymą, mokestinių lengvatų filmų gamybai Lietuvoje taikymas padės užtikrinti Lietuvos konkurencingumą filmų gamybos rinkoje, prisidės prie darbo vietų kūrimo, turizmo skatinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus išlaikyta palankesnė mokestinė aplinka filmų gamybai Lietuvoje, išliks paskata naudotis Lietuvos ūkio subjektų teikiamomis paslaugomis tuo didinant Lietuvos kino pramonės bei turizmo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų teisės aktų įgyvendinti priimtam įstatymui nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Poveikis valstybės biudžetui bus teigiamas. 2013 metais inicijuojant pelno mokesčio lengvatą, buvo paskaičiuoti ir įvertinti kriterijai, kurių taikymas užtikrina, kad valstybės suteikta pelno mokesčio lengvata valstybės biudžete būtų pilnai kompensuota iš mokesčių, kurie bus sumokėti gaminant filmą. Pagal tai ir buvo suformuluotos lengvatos taikymo sąlygos. Atlikti paskaičiavimai tuomet parodė, kad, pavyzdžiui, ateinant
mln. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Pelno mokestis, filmų gamyba. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis bei atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina atsisakyti perteklinio projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17² straipsnio 1 dalies 1-3 punktų dėstymo projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-12-07
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17² STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP‑1471 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 17² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1471 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad galiojančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 17² straipsnio nuostatos numato, kad apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai. Įstatymo projekto rengėjai projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad nuo 2014 m. taikoma pelno mokesčio lengvata sudarė palankias sąlygas filmų gamybai Lietuvoje, pritraukė užsienio gamintojus savo filmus gaminti Lietuvoje naudojantis vietos subjektų teikiamomis paslaugomis, Lietuvoje kino gamybos apimtys padidėjo apie 4 kartus lyginant su laikotarpiu iki pelno mokesčio lengvatos įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata filmų gamybai galiotų neribotą laiką. Atkreipiame dėmesį, kad nurodyta Pelno mokesčio įstatymo 17² straipsnio nuostata yra 2012 m. gruodžio
(„Lietuvos mokesčių paskata filmams“ C(2012) 9783 galutinis) teisinis pagrindas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalimi „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas <...>. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis [Komisijos] sprendimas.“ Be to, ir
metu galiojančią valstybės pagalbos schemą, pabrėžiama, kad „<...>pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį [Lietuvos valdžios institucijos] privalo pranešti Komisijai apie visus planus pratęsti priemonės taikymą arba ją keisti“ (Komisijos sprendimo C(2012) 9783 galutinis 50 punktas). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad iki Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1471 priėmimo ir įsigaliojimo jame numatyti valstybės pagalbos schemos pakeitimai turėtų būti suderinti su Europos Komisija. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 17² straipsnio pakeitimo įstatymO
2018-11-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas
Kamblevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti Komiteto patobulintam variantui, kurio nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2716(2) nuostatoms ir kuriam Komitetas pritarė. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-12 2.
Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis bei atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina atsisakyti perteklinio projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17² straipsnio 1 dalies 1-3 punktų dėstymo projekte. 3. Europos teisės departamentas2017-12-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 17² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1471 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad galiojančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 17² straipsnio nuostatos numato, kad apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai. Įstatymo projekto rengėjai projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad nuo 2014 m. taikoma pelno mokesčio lengvata sudarė palankias sąlygas filmų gamybai Lietuvoje, pritraukė užsienio gamintojus savo filmus gaminti Lietuvoje naudojantis vietos subjektų teikiamomis paslaugomis, Lietuvoje kino gamybos apimtys padidėjo apie 4 kartus lyginant su laikotarpiu iki pelno mokesčio lengvatos įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata filmų gamybai galiotų neribotą laiką. Atkreipiame dėmesį, kad nurodyta Pelno mokesčio įstatymo 17² straipsnio nuostata yra 2012 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos schemos Nr. SA.35227(2012/N) („Lietuvos mokesčių paskata filmams“ C(2012) 9783 galutinis) teisinis pagrindas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas <...>.
Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis [Komisijos] sprendimas.“ Be to, ir 2012 m. sprendime C(2012) 9783 galutinis, kuriuo Komisija patvirtino šiuo metu galiojančią valstybės pagalbos schemą, pabrėžiama, kad
„<...>pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį [Lietuvos valdžios
institucijos] privalo pranešti Komisijai apie visus planus pratęsti priemonės taikymą arba ją keisti“ (Komisijos sprendimo C(2012) 9783 galutinis 50 punktas). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad iki Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1471 priėmimo ir įsigaliojimo jame numatyti valstybės pagalbos schemos pakeitimai turėtų būti suderinti su Europos Komisija. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti Komiteto patobulintam variantui, kurio nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2716(2) nuostatoms ir kuriam Komitetas pritarė. Patobulintame projekte siūloma numatyti terminuotą lengvatos taikymą, t. y. pratęsti jos taikymą 5 metams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1471, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus bei Komiteto išvadoms. 7.2 Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas1 Argumentai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. birželio 7 d. atlikusi valstybinį auditą dėl mokesčių lengvatų (ataskaitos Nr. VA-P-60-3-7), konstatavo, kad siekiant vertinti mokesčių lengvatų taikymo poveikį, tikslinga numatyti lengvatų, kurios reguliuoja rinką, taikymo terminus. Atsižvelgiant į tai bei į Europos teisės departamento pateiktas pastabas, siūlytina numatyti terminuotą lengvatos galiojimo laikotarpį – 5 metus. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2716(2), siūlytina pakeisti visą Projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17² straipsnio pakeitimas Pakeisti 17² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17² straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų mažinimas dėl filmo arba jo dalies
gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų
tvarka iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje, kai:
1) filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir
2) ne mažiau kaip
Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, yra ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir
3) bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų. 2. Iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimama ne daugiau kaip 75 procentai neatlygintinai suteiktų lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje.
Šios suteiktos lėšos iš apmokestinamųjų pajamų atimamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduota pažyma apie filmo gamintojui neatlygintinai suteiktų lėšų panaudojimo atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams (toliau – investicijos pažyma). 3. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka iš apmokestinamųjų pajamų negali būti atimamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos, panaudotos:
1) konsultacijų dėl paraiškos rengimo išlaidoms;
2) paraiškos rengimo išlaidoms;
3) baudoms, delspinigiams, bylinėjimosi išlaidoms;
4) ilgalaikio turto įsigijimo, statybos, rekonstravimo išlaidoms, jeigu tai nesusiję su filmo gamyba;
5) kelionės išlaidoms, kai Lietuvos Respublika nėra atvykimo arba išvykimo vieta;
6) parengiamųjų filmo darbų išlaidoms;
7) filmo reklamos, rinkodaros išlaidoms;
8) filmo platinimo išlaidoms;
9) kiekvienam vaidmens atlikėjui atskirai išmokamam atlygiui – suma, viršijanti 4 procentus visų filmo ar jo dalies gamybos Lietuvos Respublikoje išlaidų.“
finansų komitetas2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17(2) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2716(2), siūlytina pakeisti visą Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9.
Budbergytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1471(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė, 239 6745