Projektas lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-290. 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
taip:
„1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios
įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų
kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo,
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Aplinkos ministerija įgyvendina 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto ,,Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 ,,Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ lėšomis finansuojamą projektą ,,Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas), kurio metu kuriama Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (toliau – GPAIS). GPAIS kuriamas Europos Sąjungos paramos lėšomis. GPAIS palaikymo išlaidų šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projekto tikslas − sukurti ir įdiegti vieningą, lanksčią, funkcionalią, technologiškai patogią vartotojams gaminių, pakuočių, atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos informacinę sistemą, kuri padėtų užtikrinti efektyvų Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą ir veiksmingą įmonėse vykdomos atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos stebėseną, kontrolę ir tolimesnių atliekų tvarkymo sistemos vystymo veiksmų planavimą. Tam, kad būtų pasiekti minėti tikslai, ūkio subjektai apskaitą turi vykdyti ir ataskaitas teikti naudodamiesi GPAIS. Pažymėtina, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr.
(toliau – Valstybinis atliekų tvarkymo planas), 2 priedo 4.1.1 priemone numatyta, jog GPAIS pradės veikti nuo 2018 m., todėl būtina iki 2017 m. pabaigos priimti visus teisės aktų pakeitimus, susijusius su tinkamu GPAIS įgyvendinimu. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje taikomas gamintojo atsakomybės principas. Pagal šį principą gamintojai ir importuotojai privalo prisiimti atsakomybę už jų tiektų rinkai gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą – nuo gamybos ik saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir finansavimą, nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Atsiskaidydami už įstatymuose nustatytų pareigų vykdymą gamintojai ir importuotojai kasmet teikia ataskaitas, pildo mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas. Nustatytų pareigų nevykdantiems ar jas netinkamai vykdantiems gamintojams ir importuotojams (pvz., neorganizuojantiems gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ar nevykdantiems Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių) taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė: į valstybės biudžetą sumokamas mokestis už aplinkos teršimą, pervedamos banko garantijos lėšos, sumokama administracinė bauda. Be to, teikdamos ataskaitas licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos atsiskaito, kaip organizavo ir finansavo gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, kaip švietė visuomenę gaminių ir pakuočių atliekų klausimais, kokį kiekį gaminių ir pakuočių jų pavedimo davėjai patiekė Lietuvos rinkai, koks gaminių ir pakuočių atliekų kiekis pavedimo davėjų vardu sutvarkytas, o atliekų tvarkytojai teikdami ataskaitas atsiskaito apie sutvarkytus gaminių ir pakuočių atliekų kiekius.
Už netinkamą pareigų vykdymą ir klaidingų duomenų pateikimą šiems subjektams taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė (atitinkamai – licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas, administracinė bauda). Siekiant užtikrinti atliekų tvarkymo sistemos skaidrumą, patikimų duomenų gavimą, kontrolės efektyvumą, būtina vykdyti operatyvią minėtų subjektų pateiktų duomenų kryžminę patikrą. Numatoma, kad minėti duomenys bus teikiami naudojantis GPAIS. Apskaitos vedimas ir ataskaitų pateikimas bei jų tikrinimas per GPAIS būtų greitas, paprastas ir inovatyvus būdas ūkio subjektams įgyvendinti pareigą vesti apskaitą ir teikti ataskaitas, o atsakingiems specialistams, mažinant patikros laiko sąnaudas, efektyviai patikrinti pateiktus duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo srityje ataskaitinis laikotarpis bei mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamaisiais gaminiais ir pakuočių atliekomis mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, ir siekiant, kad nuo artimiausio ataskaitinio laikotarpio pradžios būtų pradėta vykdyti tikslesnė, operatyvesnė atliekų tvarkymo ir gaminių bei pakuočių tiekimo rinkai sistemos analizė, užtikrinta efektyvesnė atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kontrolė, gauti tikslesni atliekų tvarkymo, gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai apskaitos duomenys, tiksliau apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis, užkertant kelią neteisingų duomenų ataskaitose ir mokesčio deklaracijose teikimui norint išvengti atsakomybės už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, būtina, kad GPAIS sistema pradėtų veikti nuo 2018 metų pradžios. Pažymėtina, kad tiek galiojančioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje, tiek jo pakeitime numatoma, kad procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu ir kt., vykdomos Aplinkos ministerijos (aplinkos ministro) nustatyta tvarka. Taigi, Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti pagrindiniai ūkio subjektams taikomi reikalavimai, susiję su atliekų tvarkymu, o įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo tvarka, įskaitant minėtų procedūrų vykdymo tvarką, reglamentuota įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atitinkami įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai patvirtinti iki 2017 m. spalio mėn. pradžios. Taip pat pažymėtina, kad dar 2016 m. Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje patalpintas GPAIS veiklos modelis ir suinteresuoti asmenys galėjo su juo susipažinti.
Be to, 2017 m. pradžioje rengtas GPAIS pristatymas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, taip pat vyko atskiri GPAIS pristatymai gamintojams ir importuotojams, atliekų tvarkytojams ir darytojams. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios organizuojami nemokami mokymai išoriniams sistemos vartotojams (gamintojams ir importuotojams, atliekų tvarkytojams, atliekų darytojams ir t. t.). Informacija apie planuojamus GPAIS mokymus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. 2017 m. spalio 18 d. pradėta vykdyti bandomoji GPAIS programos eksploatacija, kurioje dalyvauja išorės vartotojai. Įgyvendinamųjų teisės aktų projektai buvo pateikti suinteresuotoms institucijoms derinti 2017 m. II ketv., suderinti teisės aktai priimti
aprašytos procedūros, kaip ūkio subjektams elgtis, jei nėra techninių galimybių naudotis GPAIS, ir kaip ūkio subjektai turi dirbti pereinamuoju laikotarpiu iki
pareigūnai nevykdys subjektų GPAIS vykdomos apskaitos kontrolės. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 7¹, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymų projektai) parengti įgyvendinant Valstybinio atliekų tvarkymo plano 227.4.1 ir 271.2 papunkčių nuostatas.
Įstatymų projektų tikslas – nustatyti pareigą ūkio subjektams Atliekų tvarkymo įstatymo 7, 34¹, 34², 34³, 34⁴, 34⁵, 34⁶, 34⁷, 34⁸, 34⁹, 34¹², 34¹³, 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁷, 34¹⁸, 34²⁰, 34²³ir 34²⁵ straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6, 7 ir 11² straipsniuose nurodytas procedūras, susijusias su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, įrodančių, kad atitinkamų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas, pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, vykdyti naudojantis GPAIS. Tokiu būdu bus vykdoma tikslesnė atliekų tvarkymo ir gaminių bei pakuočių tiekimo rinkai sistemos analizė, užtikrinta efektyvesnė atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kontrolė bei gauti tikslesni atliekų tvarkymo, gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai apskaitos duomenys. Taip pat įstatymų pakeitimuose numatyta 2017 m. ataskaitinio laikotarpio ataskaitų teikimo tvarka bei dokumentų teikimo tvarka, kai dėl techninių trikdžių nefunkcionuotų sukurta informacinė sistema. Siekiant užtikrinti efektyvesnį atliekų tvarkymo kontrolės procesą ir atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį aplinkai gali sukelti tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų netinkamas tvarkymas, tikslinga subjektus (atliekų darytojus ar atliekų tvarkytojus) įpareigoti atliekų vežimo lydraštį rengti vežant bet kokias atliekas (neatsižvelgiant į jų pavojingumą).
Norint pritaikyti atsakomybę licencijos turėtojui, kuris nevykdo Atliekų tvarkymo įstatymo 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje, 34¹²straipsnio 2 dalyje, 34¹⁶straipsnio
elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, tikslinga šį reikalavimą įrašyti prie licencijuojamos veiklos sąlygų. Įstatymų projektų derinimo metu priimti pakeitimai tų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, kurios keičiamos dėl GPAIS įgyvendinimo parengtame Atliekų tvarkymo įstatymo projekte: priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-290 ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-615. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti teises aktų kolizijos, atitinkamai patikslintos Įstatymų projektų nuostatos, taip pat parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuose įstatymų projektuose atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus (vedėja Laura Zukė, tel.
(tel. 8 706 63510 el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 7, 18, 34¹, 34³, 34⁴, 34⁶, 34⁷, 34⁸, 34¹³, 34¹⁵, 34¹⁷, 34¹⁸, 34²⁰, 34²³ ir 34²⁵ straipsniais, įmonės registruojasi, vykdo apskaitą ir teikia ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai: dalis dokumentų teikiami popierine forma, dalis – elektroniniu būdu naudojantis poreikių nebeatitinkančia informacine sistema. Atliekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežant pavojingas atliekas būtina turėti atliekų vežimo lydraštį. Atliekų vežimo lydraščio pildymas ir turėjimas vežant atliekas padeda užtikrinti efektyvesnį pavojingų atliekų tvarkymo kontrolės procesą, nes sudaromos galimybės aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams vertinti visą pavojingų atliekų „judėjimo kelią“, taip mažinant prielaidas atliekų darytojams ar atliekų tvarkytojams perduoti /atsikratyti pavojingomis atliekomis pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį aplinkai gali sukelti tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų netinkamas tvarkymas, tikslinga suvienodinti reikalavimus ir įpareigoti atliekų vežimo lydraštį rengti vežant bet kokias atliekas (neatsižvelgiant į jų pavojingumą). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34⁴, 34⁷, 34¹⁵, 34¹⁸, 34²³ straipsnių, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms gaminių ar pakuočių apskaitos vykdymą.
Tokiu atveju sudėtingu tampa atsakomybės pritaikymas už apskaitoje nurodytų klaidingų duomenų apie gamintojų ir importuotojų patiektus Lietuvos rinkai ir išvežtus (eksportuotus) gaminius ar pakuotes pateikimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje, 34¹²straipsnio
gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją siekiančioms gauti ir išduotos licencijos pagrindu veiklą vykdančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms numatyta pareiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kasmet pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas. Nors šis reikalavimas pateikti nurodytą finansavimo dokumentą privalomas minėtoms organizacijoms, tačiau jis neįrašytas prie kitų licencijos turėtojams privalomų reikalavimų – licencijuojamos veiklos sąlygų. Todėl šio reikalavimo nesilaikančiam licencijos turėtojui sudėtinga pritaikyti Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnyje numatytas poveikio priemones – įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo panaikinimą. Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6, 7 ir 11² straipsniais, numatyti įpareigojimai registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka, vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai: šiuo metu dalis dokumentų teikiami popierine forma, dalis – elektroniniu būdu naudojantis poreikių nebeatitinkančia informacine sistema.
Nors Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsniu numatytas įpareigojimas pakuočių gamintojams vykdyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti, tačiau nenumatyta pareiga užsiregistruoti aplinkos ministro nustatyta tvarka. Todėl nėra duomenų bazės apie subjektus, kurie įpareigoti vykdyti tuščių pakuočių apskaitą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnyje numatyta lengvata smulkiems gamintojams, importuotojams (per kalendorinius metus Lietuvos rinkai tiekiantiems ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių) atsiskaityti pagal pakuočių apskaitos duomenis (teikti mokesčio deklaracijas) ir mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pagal šią lengvatą tokie gamintojai ir importuotojai taip pat atleidžiami nuo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti visi Lietuvos rinkai pakuotes, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, tiekiantys gamintojai ir importuotojai neatsižvelgiant, kokį tokių vienkartinių pakuočių kiekį jie patiekė Lietuvos rinkai. Pakuotė laikytina daugkartine, jei ji susigrąžinama iš rinkos ir vėl panaudojama pagal paskirtį, tai yra produkcijos pakavimui. Pakuočių daugkartinis naudojimas tai pačiai paskirčiai (produkcijos pakavimui) įrodomas deklaruojant, koks kiekis tokių pakuočių buvo susigrąžintas iš rinkos ir vėl panaudotas produkcijos pakavimui.
Todėl siekiant, kad užstato už pakuotes sistemos (tiek vienkartinių, tiek daugkartinių pakuočių) būtų efektyvios ir priimtinos aplinkosauginiu bei socialiniu aspektais, kad būtų vykdomas daugkartinių pakuočių pakartotinis naudojimas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnyje numatyta lengvata neturėtų būti taikoma, jei Lietuvos rinkai tiekiamos pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ar bet kokios daugkartinės pakuotės, įskaitant daugkartines pakuotes, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma nustatyti pareigą ūkio subjektams vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai naudojantis GPAIS. Kadangi šiuo metu įmonės vykdo apskaitą ir teikia ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai naudojantis funkcionaliai pasenusia, minimaliai automatizuota, su kitomis informacinėmis sistemomis ir registrais nesuintegruota informacine sistema, ūkio subjektams ja naudotis nepatogu ir duomenų pateikimas užima daug laiko. Dėl tos pačios priežasties daug laiko užima atsakingiems specialistams analizuoti pateiktus duomenis ir juos sutikrinti su kitose informacinėse sistemose ir registruose pateikta informacija (kadangi reikia fiziškai patikrinti esamus duomenis keliose informacinėse sistemose ir registruose). Apskaitos vedimas ir ataskaitų pateikimas bei jų tikrinimas per GPAIS būtų greitas, paprastas ir inovatyvus būdas ūkio subjektams įgyvendinti pareigą vesti apskaitą ir teikti ataskaitas, o atsakingiems specialistams, mažinant patikros laiko sąnaudas, efektyviai patikrinti pateiktus duomenis.
Atliekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios atsižvelgiant į tai, kad pradėjus veikti GPAIS, atliekų vežimo lydraščiai bus privalomi vežant ne tik pavojingas, bet ir nepavojingas atliekas. Atitinkamai patikslinta Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numatant, kad vežant atliekas Lietuvos Respublikos teritorijoje privaloma rengti atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Atliekų vežimo lydraščio pildymas vežant atliekas padės užtikrinti efektyvesnį visų atliekų tvarkymo kontrolės procesą, nes sudaromos galimybės aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams vertinti visą „atliekų judėjimo kelią“, taip mažinant prielaidas atliekų darytojams ar atliekų tvarkytojams perduoti /atsikratyti atliekomis pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Be to, taip būtų palengvinamas atliekų perdavimo dokumentų pildymo procesas, kai vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 8 punktu atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą–faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data). Atliekų vežimo lydraščių užpildymas GPAIS taps paprastesnis ir elektroniniai lydraščiai galimai pakeis kai kuriuos popierinius atliekų perdavimo dokumentus, kuriuos dabar pildo subjektai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnis išbraukiamas kaip perteklinis, nes už 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatų (įkaitant ir dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių vežimų) įgyvendinimą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra, vykdanti Lietuvos Respublikos kompetentingosios institucijos funkcijas. Šiame reglamente yra nustatyti reikalavimai ir dėl atliekų tarpvalstybinių vežimų dokumentų registravimo, saugojimo. Siekiant nustatyti, kad už duomenų, pateiktų gaminių ar pakuočių apskaitoje, teisingumą būtų atsakingi gamintojai ir importuotojai, tikslinga atsisakyti galimybės licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms (toliau – organizacijos) vykdyti gaminių ar pakuočių apskaitą ir teikti tokios apskaitos ataskaitas gamintojų ir importuotojų pavedimu. Atsižvelgiant į tai ir vertinant tai, kad organizacijų steigimo ir veiklos vykdymo tikslas turėtų būti kolektyvus gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas, kurio visiškas įvykdymas ir efektyvumas neatsiejamas nuo tokio tvarkymo išlaidų apmokėjimo ir aktyvaus visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, gamintojai ir importuotojai, pavesdami organizacijoms pareigą organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat turėtų pavesti pareigą apmokėti tokio tvarkymo išlaidas ir šviesti bei informuoti visuomenę gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais. Todėl siūloma atitinkamai tikslinti 34¹, 34⁴, 34⁷, 34¹⁵, 34¹⁸, 34²³ straipsnių, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatas.
Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio
GPAIS, gamintojų ir importuotojų ar jų organizacijų sutarčių su atliekų tvarkytojais kopijas turės pateikti atliekų tvarkytojai (atitinkamose GPAIS atliekų tvarkytojų paskyrų kortelėse). Norint pritaikyti atsakomybę licencijos turėtojui, kuris nevykdo reikalavimo pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, siūloma atitinkamai papildyti licencijuojamos veiklos sąlygas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 10 dalyje. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos importuotojams, t. y. įmonėms, į Lietuvos teritoriją įvežančioms supakuotus gaminius (pripildytas pakuotes), ir gamintojams – įmonėms, Lietuvoje pripildančioms pakuotes gaminiais (net jei pakavimo paslaugą sutartiniais pagrindais joms atlieka kitas asmuo). Pakuočių gamintojai, t. y. įmonės, į Lietuvos teritoriją įvežančios ar Lietuvoje gaminančios tuščias pakuotes, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis įpareigotos vykdyti tuščių pakuočių apskaitą. Tačiau įstatyme aiškiai nereglamentuota pareiga pakuočių gamintojams užsiregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kad įdiegus GPAIS, tuščių pakuočių apskaitą pakuočių gamintojai privalės vykdyti naudodamiesi GPAIS, o apskaitą GPAIS galės vykdyti tik atitinkamai užsiregistravę, tikslinga Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme 6 straipsnyje prie pareigos vykdyti pakuočių apskaitą numatyti įpareigojimą pakuočių gamintojams užsiregistruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į mažų ir vidutinių įmonių problemas, kurios iškyla teikiant išsamius pakuočių duomenis valstybinėms pakuočių duomenų bazėms. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir siekiant optimizuoti GPAIS naudotojų skaičių ir užtikrinti sklandų ir maksimaliai spartų sistemos veikimą, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad subjektai, kurie nelaikytini pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais ar importuoja prekes (supakuotus gaminius), kurios neapmokestinamos importo PVM vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, neprivalės registruotis ir vykdyti pakuočių apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Darant prielaidą, kad įmonių, kurios galės pasinaudoti minėta lengvata, skaičius sutaps su skaičiumi gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos rinkai per metus patiekia ne daugiau kaip 0,5 tonos pripildytų pakuočių, šių įmonių bendras tiekiamų rinkai pakuočių kiekis, manytina, sudarytų vos pora procentų viso Lietuvoje patiekiamų pakuočių kiekio. Todėl įpareigojimu šioms įmonėms užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti sukeliama administracinė našta neproporcinga tokio įpareigojimo tikslams (užtikrinti Lietuvoje susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, įvertinti šių pakuočių atliekų tvarkymo rodiklius). Be to, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte nustatytas įpareigojimas pakuočių gamintojams užsiregistruoti aplinkos ministro nustatyta tvarka (įpareigojimas analogiškas to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte pripildytų pakuočių gamintojams ir importuotojams numatytam įpareigojimui).
Siekiant, kad užstato už pakuotes sistemos (tiek vienkartinių, tiek daugkartinių pakuočių) būtų efektyvios ir priimtinos aplinkosauginiu bei socialiniu aspektais, kad būtų vykdomas daugkartinių pakuočių pakartotinis naudojimas, šiose sistemose turi dalyvauti visi Lietuvos rinkai gėrimus pakuotėse, kurioms taikoma užstato sistema (toliau - užstatinės pakuotės), tiekiantys gamintojai ir importuotojai (neatsižvelgiant į tiektą užstatinių pakuočių kiekį). Priešingu atveju būtų iškraipomos rinkos sąlygos (mažą užstatinių pakuočių kiekį tiekiantys gamintojai ir importuotojai gali visai nedalyvauti minėtose užstato sistemose ar vykdyti ne visas tokiems gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, pvz., parduodami gėrimus imti užstatą iš pardavėjų, tačiau nedalyvauti organizuojant jų parduodamų užstatinių pakuočių surinkimą ir neapmokėti tokio surinkimo išlaidų), kas sąlygos minėtų užstato sistemų veikimo neefektyvumą ir vartotojų bei pardavėjų nepasitenkinimą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnyje numatyta lengvata neturėtų būti taikoma, jei Lietuvos rinkai tiekiamos pakuotės, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ar bet kokios daugkartinės pakuotės, įskaitant daugkartines pakuotes, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema.
Įstatymų projektuose numatyta, kad aplinkos ministras nustatys tvarką, kaip bus vykdomos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, įrodančių, kad atitinkamų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas, pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, kai esant techniniams trikdžiams nebūtų galimybės naudotis GPAIS. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad įstatymuose nurodytos 2017 m. ataskaitinio laikotarpio ataskaitos teikiamos iki įstatymų projektų įsigaliojimo galiojusia tvarka. Įgyvendinant Valstybinio atliekų tvarkymo plano 2 priedo 4.1.1 priemonę, atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo srityje ataskaitų pateikimo ir mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, ir siekiant nuo naujo ataskaitinio laikotarpio pradžios pradėti vykdyti tikslesnę atliekų tvarkymo ir gaminių bei pakuočių tiekimo rinkai sistemos analizę, užtikrinti efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kontrolę bei gauti tikslesnius atliekų tvarkymo, gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai apskaitos duomenis, būtina, kad GPAIS sistema pradėtų veikti nuo 2018 metų pradžios. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šiuos Įstatymų projektus bus padidintas atliekų apskaitos ir susijusių atliekų tvarkymo procesų efektyvumas, sistemos dalyviams suteiktos IT priemonės patogiai ir laiku pateikti reikalingą informaciją, ją peržiūrėti ir koreguoti, atlikti informacijos apdorojimo, sisteminimo ir ataskaitų generavimo funkcijas. Neigiamų pasekmių priėmus šiuos Įstatymus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai GPAIS yra pagrindinis atliekų tvarkymo sistemos stebėsenos, kontrolės ir vystymo sprendimų priėmimui reikalingas informacijos šaltinis ir priemonė ataskaitoms formuoti. GPAIS tikslas yra padidinti atliekų apskaitos ir susijusių atliekų tvarkymo procesų efektyvumą, suteikti sistemos dalyviams IT priemones patogiai ir laiku pateikti reikalingą informaciją, ją peržiūrėti ir koreguoti, atlikti informacijos apdorojimo, sisteminimo ir ataskaitų generavimo funkcijas ir tokiu būdu mažinama korupcijos pasireiškimo rizika. Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgus į tai, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnis papildytas 2 dalimi, numatančia pareigą pakuočių gamintojams, vykdantiems pakuočių apskaitą, registruotis, į tai, kad pripažįstama netekusia galios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 34¹ straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta pareiga elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) gamintojams ir importuotojams registruojantis ir teikiant apskaitos ataskaitas, taip pat EEĮ tvarkymo organizavimo licencijas turinčioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms teikiant veiklos ataskaitas, pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl EEĮ atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo kopijas, taip pat į tai, kad papildžius Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų, atliktos ir su Ūkio ministerija suderintos administracinės naštos pokyčio vertinimo ataskaitos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus siūlomus Įstatymų projektus, iki 2017 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė ir aplinkos ministras priima šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų projektais nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-290 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-12-12 Nr. XIIIP-1463 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-290 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-12-20 Nr. XIIIP-1463(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektO NR. XIIIP-1463 2017-12-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius,Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Dalius Krinickas, Atliekų departamento vyr. specialistas Juozas Jezukevičius, vyr. specialistė Gintarė Klovienė, vyr. specialistė Neringa Paškauskaitė, vyr. specialistas Petras Vileikis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos, infrastruktūros ir aplinkosaugos departamento ekspertė Raminta Radavičienė, VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius, Asociacijos „Aludarių gildija“ prezidentas Saulius Galadauskas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, pastabų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui NR. XIIIP-1463 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtinė