Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Bendrijos buveinė turi būti įregistruota įkurta bendrijos valdomame pastate Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
pakeitimas
taip: „5. Jeigu į bendrijos steigimo iniciatorių (iniciatorius) kreipiasi butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai, norėdami pagal paskelbtą steigiamojo susirinkimo darbotvarkę iš anksto pareikšti savo nuomonę dėl bendrijos steigimo, Bbendrijos steigimo iniciatorius (iniciatoriai) iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro tokių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais., prie šio sąrašo pridėdami ir šių savininkų pasirašytus išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenius.
Išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenyje turi būti nurodyta:
dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, teisinis pagrindas atstovauti juridinį asmenį, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų), pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai);
2) žyma, kad pasirašiusiam asmeniui yra žinomas bendrijos steigimo tikslas, bendrijos steigiamojo susirinkimo vieta, data ir laikas, kad jis susipažino su numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarke ir su bendrijos įstatų projektu;
3) pasirašiusio asmens nuomonė bendrijos steigimo, įstatų tvirtinimo, valdymo ir kitų organų rinkimo ir kitais darbotvarkės klausimais; nuomonė turi būti pareikšta aiškiai nurodant, kokiam sprendimui pritariama, nepritariama arba susilaikoma, arba koks sprendimas siūlomas. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime.“
2Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 6 dalį:
„6.
Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.“
ją išdėstyti taip: „7. Išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenio pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti dalyvaudami ir balsuodami bendrijos steigiamajame susirinkime.“
laikyti 8 ir 9 dalimis. 5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „78. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo pirmininko raštiško pranešimo apie Juridinių asmenų registre įregistruotą bendriją gavimo dienos perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei kitus duomenis ir dokumentus, kurie yra reikalingi pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų administravimui ir kurie yra ar turi būti administratoriaus, įgalioto asmens ar statytojo žinioje.“
pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos steigiamąjį susirinkimą šaukia bendrijos steigimo iniciatorius. Jis privalo ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos viešai šiame straipsnyje nustatyta tvarka pranešti visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą, nurodydamas bendrijos steigimo tikslą, susirinkimo vietą, datą, ir laiką ir darbotvarkę. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas. Šis pranešimas įteikiamas visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams asmeniškai arba registruotu laišku, arba įmetant jį į pašto dėžutes ir ne mažiau kaip 3 savininkams pasirašant dokumentų įteikimo aktą. Kartu su šiuo pranešimu pateikiamas bendrijos steigiamojo susirinkimo įstatų projektas arba informacija, kur ir kokiu laiku (kaip, kokiu būdu) galima susipažinti su bendrijos įstatų projektu.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų., įskaičiuojant ir išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenius pateikusius, bet steigiamajame susirinkime nedalyvaujančius, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkus.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių ir išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenius pateikusių, bet steigiamajame susirinkime nedalyvaujančių, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Jeigu išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuletenius pateikę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai atvyksta į bendrijos steigiamąjį susirinkimą, jie balsuoja ir priima sprendimus kartu su kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviais, o jų išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai laikomi negaliojančiais. Balsuojant dėl bendrijos steigiamajame susirinkime steigimo, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir, sekretorius ir balsus skaičiavęs asmuo (asmenys). Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais ir bendrijos steigiamajame susirinkime nedalyvavusių, bet savo valią dėl bendrijos steigimo iš anksto raštu pareiškusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę gali būti šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, bet ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniame bendrijos steigiamajame susirinkime galioja neįvykusio steigiamojo susirinkimo išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai. Pakartotiniam bendrijos steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo ir šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių (jeigu bendrijos įstatuose bendrijos narių įgaliotinių rinkimas yra numatytas) sąrašo (sąrašų) sudarymo ir keitimo tvarka;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) bendrijos narių visuotinio susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas) ( ir bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ), (jeigu bendrijos įstatuose bendrijos narių įgaliotinių rinkimas yra numatytas) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką;“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
taip: „2.
Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 20 darbo dienų 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos privalo įregistruoti bendriją arba raštu pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) atsisakymo įregistruoti bendriją priežastis. Atsisakymas įregistruoti bendriją gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas ir tuomet, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas, ir sekretorius ir balsus skaičiuojantis asmuo (asmenys) arba susirinkime turi dalyvauti nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos nariai, jeigu bendrijos įstatuose tokios komisijos rinkimas yra numatytas.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami.
Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, ir sekretorius ir balsus skaičiuojantis asmuo (asmenys) arba nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos nariai, jeigu bendrijos įstatuose tokios komisijos rinkimas yra numatytas.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi gali būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas), jeigu bendrijos įstatuose bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas yra numatytas.“8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacijos ir dokumentų kopijų
(išrašų) pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;“. 2. Papildyti 14 straipsnio 6 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) susirinkimų protokolų (išrašų) paskelbimą butų ir kitų patalpų savininkams;“. 3. Buvusius 14 straipsnio 6 dalies 7-13 punktus laikyti 8-14 punktais. 4. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „78) bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo, jeigu bendrijos įstatuose bendrijos narių įgaliotinių rinkimas yra numatytas) sudarymą ir, tvarkymą, tikslinimą, pateikimą visuotiniam susirinkimui ir bendrijos nariams jų prašymu, taip pat registravimą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS). Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) vardai ir pavardės, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris).
Bendrijos narių ar ir jų atstovų sąrašo (bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, o taip pat į bendriją įstojus naujam nariui ar bendrijos nariui išstojus iš bendrijos (atšaukus arba išrinkus naują bendrijos narių įgaliotinį). Patikslinus bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) sąrašą, bendrijos pirmininkas per 5 (penkias) darbo dienas patikslintus duomenis apie bendrijos narius ir jų atstovus (bendrijos narių įgaliotinius) turi perduoti ir įregistruoti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje
9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gauti išsamią informaciją ir dokumentų kopijas (išrašus) apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu ir (arba) su bendrų interesų tenkinimu susijusias įmokas;“. 10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame
kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas su ypatumais, numatytais šiame įstatyme. Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka.“
2Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) norima ir galima atskirai valdyti.“ 3.
Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir
ją atidalyti nuo esamos bendrijos priimamas laikantis šio įstatymo 11
sprendimą įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti, patvirtinus jos naujai steigiamos bendrijos įstatus ir išrinkus šios bendrijos valdymo organus, naujos naujai steigiamos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša esamos bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti esamos bendrijos reorganizavimo sąlygas.“
išdėstyti taip: „5. Įsteigus naują bendriją, eEsamos bendrijos valdymo organai privalo, bendradarbiaudami su naujai steigiamos bendrijos valdymo organais, per vieną mėnesį nuo įsteigtos naujai steigiamos bendrijos valdymo organo kreipimosi dėl esamos bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo dienos privalo parengti esamos bendrijos reorganizavimo sąlygas bei veiklą tęsiančios bendrijos įstatus (esamos bendrijos įstatus pakoreguotus tiek, kiek tai susiję su esamos bendrijos reorganizavimu), jas apie šių dokumentų sudarymą paskelbti viešai esamos bendrijos įstatuose nurodytame šaltinyje viešiems pranešimams skelbti ir apie tai raštu pranešti visiems esamos bendrijos nariams, kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ginčai dėl esamos bendrijos turto ir lėšų padalijimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie esamos bendrijos reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo ir veiklą tęsiančios bendrijos įstatų parengimą dienos, bendrijos reorganizavimo sąlygas ir veiklą tęsiančios bendrijos įstatus tvirtina reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai. Bendrijos reorganizavimo sąlygos ir nauji steigimo dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus.“
įgyvendinimas
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisė aktus priima iki 2018 m. sausio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Saulius Skvernelis Virginijus Sinkevičius
DĖL
DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į praktines problemas, kylančias taikant galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Įstatymas) nuostatas. Taigi Įstatymo projekto tikslas – pašalinti galiojančio Įstatymo trūkumus, kad Įstatymo taikymas būtų kuo aiškesnis ir paprastesnis kiekvienam juo besivadovaujančiam asmeniui. Įstatymo projektu numatoma palengvinti naujų bendrijų steigimą. Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti demokratinių principų veikimą daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose (toliau – bendrija). Įstatymo projektu įtvirtinama galimybė savininkams, kai norima ir galima tai padaryti, atidalyti naujai įsteigtą bendriją nuo esamos bendrijos. Tai ypač aktualu seniai veikiančių didelių bendrijų atveju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Virginijus Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Bendrijų steigimą, valdymą, atsiskyrimo nuo didelės bendrijos galimybes ir kitus Įstatymo projekte aptariamus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas Nr. I-798. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama eliminuoti paskirtojo administratoriaus (statytojo) dalyvavimą bendrijos steigimo procese, nes jo dalyvavimas šiame procese yra betikslis ir bereikšmis, o kartais – trukdantis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai administratoriai gąsdina, klaidina savininkus, kai kurie jų nėra suinteresuoti žmonių savarankiškumu. Taip pat siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas turėtų pareigą per realų terminą, t. y. per 30 dienų nuo bendrijos pirmininko rašytinio pranešimo apie įsteigtą bendriją gavimo dienos, perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, nes galiojančiame Įstatyme nustatyto termino (30 dienų nuo bendrijos įregistravimo) nėra laikomasi. Įstatymo projektu taip pat siekiama išsamiai reglamentuoti pranešimo apie steigiamąjį bendrijos susirinkimą tvarką. Pažymėtina, kad Įstatyme numatyta pareiga viešai pranešti apie steigiamąjį susirinkimą visiems butų (patalpų) savininkams gali būti suprantama skirtingai. Be to, daugybės įstatų kopijų ruošimas brangiai kainuoja, kai kurių savininkų neįmanoma rasti, nes jie gyvena užsienyje, nėra žinomi jų kontaktiniai duomenys. Teismuose ginčijamasi dėl to, kad kuris nors iš savininkų nebuvo tinkamai informuotas apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą, o notarai reikalauja patvirtinimo, kad visi savininkai buvo tinkamai informuoti apie steigiamąjį bendrijos susirinkimą ir buvo supažindinti su įstatų projektu, todėl būtina šią pareigą aiškiau apibrėžti. Įstatymo projektu išsamiau apibrėžiama galimybė iš anksto raštu pareikšti savo valią dėl bendrijos steigimo.
Tai ypač aktualu savininkams namų, kuriuose yra daug nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkai negyvena savo butuose ir pan. Įstatymo projektu aiškiau įtvirtinamos nuostatos, jog bendrija gali veikti ir be įgaliotinių. Įstatymo projektu įtvirtinama bendrijos pirmininko pareiga registruoti bendrijos narių sąrašą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje JADIS. Pažymėtina, kad bendrijos narių sąrašas – labai svarbus dokumentas, nes pagal jį nustatomas susirinkimo kvorumas. Šio sąrašo reikia ne tik bendrijos valdymo organams, revizoriui, bet ir visiems bendrijos nariams, kai jie nori kontroliuoti bendrijos valdymą ar imtis iniciatyvos bendrijos valdymą pagerinti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai bendrijų pirmininkai dirba aplaidžiai ir bendrijos narių sąrašo neatnaujina ar jo nepateikia bendrijos nariams. Be bendrijos narių sąrašo bendrijos nariai negali kontroliuoti sprendimų priėmimo teisėtumo (pasitaiko atvejų, kad bendrijų pirmininkai po susirinkimo papildo bendrijos narių sąrašą, taip pakeisdami kvorumo skaičių ir balsavimo rezultatus) ir įgyvendinti savo teisės patys sušaukti visuotinį susirinkimą. Įstatymo projektu aiškiau reglamentuojama atsiskyrimo nuo didelės bendrijos galimybė. Tai labai aktuali problema, nes Lietuvoje vis dar yra nuo senų laikų veikiančių didelių bendrijų, kuriose klesti pirmininkų savivalė, juos sunku sukontroliuoti ir vienintelis būdas padėti žmonėms – suteikti jiems galimybę atsiskirti ir patiems prižiūrėti savo namą. Šiuo metu Įstatymas procesą reglamentuoja taip, kad praktiškai to įgyvendinti neįmanoma. Didelėse bendrijose (dažniausiai tai didelių kooperatyvų palikimas, o ne savininkių savo noru sukurtos didelės bendrijos) žmonės jaučiasi tarsi įkalinti, jose nėra visiškai įgyvendinamos bendrijos narių, butų ir kitų patalpų savininkų teisės.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti skaidresnį visuotinių susirinkimų protokolavimą, papildomai nurodant, kad visuotinis susirinkimas per metus gali būti šaukiamas nebūtinai vienas, kad visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas ir tada, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus. Įstatymo projektu siekiama suderinti galiojančio Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso
numatyti ne 20 darbo dienų, o 3 darbo dienų terminas nuo atitinkamų dokumentų pateikimo įregistruoti bendriją arba raštu pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) atsisakymo įregistruoti bendriją priežastis. Įstatymo projektu panaikinama nusistovėjusiai praktikai prieštaraujanti Įstatymo nuostata, kad žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Pažymėtina, kad asmenys, įsteigę bendriją, būtent ir išreiškia savo valią, jog jie nebenori būti administruojami atitinkamo administratoriaus. Atitinkamai ir pačiame Įstatyme numatyta administratoriaus ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens pareiga perduoti įsteigtai bendrijai visus dokumentus, kaupiamąsias lėšas ir kt., taip užbaigiant administravimą ar veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį.
Taigi žymos apie įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre nedarymas (neįregistravimas) vien dėl to, kad yra kitų žymų apie administratorių ar jungtinės veiklos sutartį, prieštarauja esamai praktikai. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų teisę gauti kuo išsamesnę informaciją apie bendrijos vykdomą veiklą. Tam tikslui siūloma įtvirtinti nuostatą, jog bendrijos pirmininkas atsako už informacijos ir dokumentų kopijų (išrašų) pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; susirinkimų protokolų (išrašų) paskelbimą butų ir kitų patalpų savininkams. Įstatymo projektu siūloma panaikinti Įstatyme nustatytą reikalavimą bendrijos buveinę įkurti bendrijos valdomame pastate Lietuvos Respublikoje, nes praktiškai bendrijai buveinė (vieta) nėra būtina, yra reikalingas tik registracijos adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų peržiūrėti, pakeisti ir priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų peržiūrėti, pakeisti ir priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus iki 2018 m. sausio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gyvenamųjų namų bendrija“, „bendrija“, „daugiabutis namas“,
„narystė bendrijoje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia: Seimo nariai Saulius Skvernelis Virginijus Sinkevičius
ĮSTATYMO NR. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti įstatymo 3 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad bendrijos buveinė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal galiojantį reguliavimą bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate. Toks siūlomo pakeitimo pobūdis įstatymo projekto aiškinamajame rašte grindžiamas teiginiu, kad „<...> praktiškai bendrijai buveinė (vieta) nėra būtina, yra reikalingas tik registracijos adresas“. Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija kelia abejonių. Pastebėtina, jog juridinio asmens buveinė Civiliniame kodekse netraktuojama kaip elementarus formalumas nesusijęs su juridinio asmens veikla. Priešingai, Civilinio kodekso 2.49 straipsnyje imperatyviai nustatoma, jog „Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą“. Taigi paprastai juridinio asmens veikla yra koncentruojama jo buveinėje, nes ten veikia nuolatiniai juridinio asmens valdymo organai. Priėmus teikiamą pasiūlymą, susiklostys situacija, kai bendrijos narių teisės komunikuoti su nuolatiniais bendrijos valdymo organais, susipažinti su dokumentais, dalyvauti bendrijos veikloje ir t.t. bus apribotos ir apsunkintos, nes, pavyzdžiui, Vilniuje veikiančios bendrijos buveinė galės būti įregistruota Klaipėdoje. Tokiu atveju, pavyzdžiui, visi bendrijos dokumentai galės būti saugomi Klaipėdoje.
Taigi svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka įstatymui keliamus tikslus, ar jis neapribos bendrijos narių teisių, ar jo esmė yra suderinama su Civilinio kodekso nuostatomis. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad kartu su pranešimu apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pateikiamas ,,bendrijos steigiamojo susirinkimo įstatų projektas“. Pastaroji nuostata nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad prie pranešimo apie šaukiamą bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimą pridedamas steigiamos bendrijos įstatų projektas, tai vietoj minėtos nuostatos reikėtų įrašyti žodžius ,,steigiamos bendrijos įstatų projektas“ ar ,,bendrijos įstatų projektas“. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad pranešimas apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą „<...> įteikiamas visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams asmeniškai arba registruotu laišku, arba įmetant jį į pašto dėžutes ir ne mažiau kaip 3 savininkams pasirašant dokumentų įteikimo aktą.“ Pastebėtina, kad nuostatos turinys stokoja aiškumo, nes nėra aišku apie kokius 3 savininkus, pasirašančius dokumentų įteikimo aktą ir apie kokį dokumentų įteikimą šioje nuostatoje kalbama. Nėra aišku, ar kalbama apie savininkus, kuriems tokie dokumentai įteikiami, ar apie kviestinius savininkus, kurie turi paliudyti dokumentų įteikimą. Pastaruoju atveju, nėra aišku kokia teisinė reikšmė suteikiama tokiam dokumentų įteikimo aktui, nes dokumentus įteikiant asmeniškai asmuo pats pasirašo apie jų įteikimą, registruotų laiškų siuntimas ir taip yra fiksuojamas , nes tokie laiškai yra registruojami, o įmetimas į pašto dėžutę nėra laikomas įteikimu, nes neužtikrina, kad dokumentai pasieks adresatą.
Be to, neaišku koks yra dokumentų įteikimo akto sudarymo ir pasirašymo tikslas, nes toks aktas tolimesniame įstatymo tekste nėra minimas ir jam nesuteikiama jokia teisinė reikšmė, nenustatoma prievolė tokį aktą išsaugoti, ar leisti su juo susipažinti steigiamajame susirinkime. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad „Pakartotiniame bendrijos steigiamajame susirinkime galioja neįvykusio steigiamojo susirinkimo išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pastebėtina, kad asmenys, kurie balsavo iš anksto, iki pakartotinio susirinkimo gali pakeisti nuomonę, tačiau projekto nuostatomis tokiems asmenims būtų imperatyviai uždrausta pakeisti savo nuomonę ir balsuoti iš anksto iš naujo. Manytina, jog šiuo atveju imperatyvus reguliavimo metodas yra netinkamas ir turėtų būti sudaroma galimybė asmenims balsuoti iš anksto iš naujo, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės turėti savo nuomonę ir ją reikšti. 5. Projekto 8 straipsnio 4 dalimi įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo sudarymą ir tvarkymą, taip pat registravimą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS). Manytina, kad nepakanka įstatyme nustatyti vien tik bendrijos pirmininko pareigą teikti minėtai informacinei sistemai atitinkamus duomenis apie bendrijos narius ir jų atstovus.
Įstatyme, visų pirma, turėtų būti nustatyta bendrijos pareiga Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai teikti tam tikrus duomenis, taip pat turėtų būti nustatyta, kuriems subjektams gali būti teikiama informacija (duomenys), esanti aukščiau minėtoje informacinėje sistemoje. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio visos bendrijos Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai turėtų pateikti duomenis apie savo bendrijų narius (jų atstovus) ir pan. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad bendrijos nariai kartu yra ir atitinkamų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, todėl JADIS pateikus duomenis apie bendrijos narius, kartu netiesiogiai bus išviešinta ir informacija apie tai, kokie asmenys yra nekilnojamojo turto, esančio tam tikru adresu, savininkai, nes tai, kokiu adresu veikia bendrija, yra vieša informacija. Svarstytina, ar tokiu būdu nebus atskleidžiama informacija, kuri neturėtų būti viešai prieinama. Pavyzdžiui, JADIS teikiant kitų juridinių asmenų duomenis, neįmanoma identifikuoti kur ir kokį nekilnojamąjį turtą valdo tokių juridinių asmenų dalyviai ir ši informacija nėra viešai skelbiama ir prieinama tretiesiems asmenims. Tuo tarpu, pateikus duomenis apie bendrijų narius tokia informacija taptų lengvai identifikuojama ir galimai pažeistų asmenų teises. Be to, pastebėtina, kad informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus, kurie nebūtų bendrijos nariais, JADIS nebūtų teikiama, nors tokie asmenys ir gyvena bendrijos administruojamame pastate. Taigi informacija apie tai, jog šie asmenys turi nekilnojamojo turto tam tikru adresu, nebūtų prieinama. Manytina, kad tokiu būdu sukuriamas asmenų nelygiateisiškumas.
Pastebėtina ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrijos narių ir jų atstovų sąrašą sudaro ir jį tvarko bendrijos pirmininkas, todėl šie duomenys institucijoms, kurios turi teisėtą interesą tokius duomenis žinoti, yra prieinami. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad: iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriems subjektams (tretiesiems asmenims) informacija iš JADIS būtų teikiama; neaišku kaip teikiant duomenis apie bendrijos narius užtikrinti asmenų teises į privačios informacijos neviešinimą; kaip turėtų būti užtikrinamas asmenų lygiateisiškumas, kai iš esmės vienodo teisinio statuso asmenims būtų taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar būtina teikti informaciją apie bendrijos narius JADIS, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka tikslingumo ir proporcingumo principus. 6. Projekto 10 straipsniu įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti bendrijos atidalinimą nuo esamos bendrijos. Pažymėtina, kad juridinių asmenų reorganizavimo būdai yra nurodyti Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje. Pastarajame Civilinio kodekso straipsnyje projektu siūlomas juridinio asmens reorganizavimo būdas nėra numatytas. Atsižvelgus į tai, projekto 10 straipsniu siūlomos įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos derintinos su Civilinio kodekso 2.97 straipsnio nuostatomis. 7. Iš projekto 10 straipsnio 4 dalimi siūlomų įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kurį konkrečiai juridinių asmenų (bendrijų) reorganizavimo būdą pastarojoje dalyje siūloma reglamentuoti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas reglamentuoti bendrijų reorganizavimą padalijimo būdu, tai nėra aišku, kokia konkrečiai ,,esama bendrija“ turima omenyje, nes juridinius asmenis reorganizuojant padalinimo būdu vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigiami du ar daugiau juridiniai asmenys, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nors Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nustatyta, kad atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas, tačiau pastaruosiuose įstatymuose negali būti nustatyti nauji juridinių asmenų reorganizavimo būdai¹. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, jas derinant su Civilinio kodekso 2. 97 straipsnio nuostatomis. 8. Projekto 10 straipsniu įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje bendrijų reorganizavimą, naudojamos sąvokos ,,esamos bendrijos reorganizavimo sąlygos“, ,,veiklą tęsiančios bendrijos įstatai“ neatitinka Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 7 dalies nuostatų. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, bendrijas reorganizuojant padalinimo būdu, reorganizuojama bendrija savo veiklos netęstų, o jos pagrindu būtų steigiamos dvi ar daugiau bendrijos, kurioms tam tikromis dalimis pereitų reorganizuojamos bendrijos teisės ir pareigos. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatos derintinos su Civilinio kodekso nuostatomis. Apibendrinant projekto 10 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar projekto 10 straipsnyje nereikėtų išdėstyti visą įstatymo 26 straipsnį, kuriame būtų aiškiai, nuosekliai ir detaliai reglamentuojamas bendrijų reorganizavimas bei nustatyti jų reorganizavimo ypatumai. 9.
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir nustatytai, kad tais atvejais, kai neįvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas tik „gali“ būti sušaukiamas vietoje galiojančios nuostatos, jog toks susirinkimas „turi“ būti sušaukiamas. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai įgaliotiniai bendrijoje išrenkami, tai užtikrina bendrijos veiklą tais atvejais, kai bendrijos nariai yra pasyvūs ir bendrijos valdyme nedalyvauja. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimui yra suteikiama dali visuotinio narių susirinkimo teisių ir todėl bendrijos veikla gali tęstis, be to, bendrijos nariai yra atstovaujami bendrijos veikloje. Nuostatą pakeitus siūlomu būdu ir bendrijos nariams esant pasyviems - nedalyvaujant visuotiniuose susirinkimuose, kiltų grėsmė, jog bendrijose įsigalėtų vienasmenis bendrijų pirmininkų valdymas, nes bendrijos nariai visiškai – net per atstovus, nebedalyvautų bendrijų valdyme. Todėl manytina, kad tais atvejais, kai bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas bendrijos įstatuose yra numatytas, jis privalomai turėtų būti sušaukiamas neįvykus pakartotiniam bendrijos narių susirinkimui, kad bendrijų veikla galėtų tęstis ir bendrijose neįsigalėtų autoritariniai valdymo metodai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat yra numatyti privalomi bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai. Taigi nuostatos turėtų būti paliktos galioti arba keičiamo sistemiškai, kad jų turinys nebūtų prieštaringas. 10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, reikia nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, kad ji įsigaliotų įstatymą priėmus ir paskelbus, o Vyriausybė turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Be to, kelia abejonių, jog įstatymo įsigaliojimo data būtų 2018-05-01, o Vyriausybei įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus pavedama priimti iki 2018-01-31. Pastebėtina, jog įstatymo projekto turinys nesudaro prielaidų spręsti, jog toks skubus įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas yra pagrįstas ir būtinas, todėl nėra aišku kodėl tokiu būdu siekiama Vyriausybei sukurti papildomą administracinę naštą. Svarstytina galimybė laikytis įstatymų leidyboje nusistovėjusios praktikos ir pavesti Vyriausybei priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. iki 2018-04-31. 11. Projekto 1, 7 ir 9 straipsnių vienintelių struktūrinių dalių žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] ¹ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius, 2002, p. 213.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-12-07 Nr. S-2017-11043 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1447 atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-2017-11043 pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1447 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
3,
2018-12-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Aidena
2Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių,
asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-181
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bendrijos buveinė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal galiojantį reguliavimą bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate. Toks siūlomo pakeitimo pobūdis įstatymo projekto aiškinamajame rašte grindžiamas teiginiu, kad „<...> praktiškai bendrijai buveinė (vieta) nėra būtina, yra reikalingas tik registracijos adresas“.
Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija kelia abejonių. Pastebėtina, jog juridinio asmens buveinė Civiliniame kodekse netraktuojama kaip elementarus formalumas nesusijęs su juridinio asmens veikla. Priešingai, Civilinio kodekso 2.49 straipsnyje imperatyviai nustatoma, jog „Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą“. Taigi paprastai juridinio asmens veikla yra koncentruojama jo buveinėje, nes ten veikia nuolatiniai juridinio asmens valdymo organai. Priėmus teikiamą pasiūlymą, susiklostys situacija, kai bendrijos narių teisės komunikuoti su nuolatiniais bendrijos valdymo organais, susipažinti su dokumentais, dalyvauti bendrijos veikloje ir t.t. bus apribotos ir apsunkintos, nes, pavyzdžiui, Vilniuje veikiančios bendrijos buveinė galės būti įregistruota Klaipėdoje. Tokiu atveju, pavyzdžiui, visi bendrijos dokumentai galės būti saugomi Klaipėdoje. Taigi svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka įstatymui keliamus tikslus, ar jis neapribos bendrijos narių teisių, ar jo esmė yra suderinama su
1
ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registruotą Nr.
XIIIP-1447 (toliau - įstatymo projektas), nevertindama įstatymo projekto teisės technikos, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl esminių įstatymo projektu siūlomų Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimų: 1.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė yra ne tik juridinių asmenų registro duomuo (Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas), juridinio asmens dokumentuose nurodytina informacija (Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bet labai svarbus ir faktinis buveinės adreso atitikimas tikrovei. Tuo atveju, jei juridinio asmens nuolatinio valdymo organo reali buvimo vieta būtų kitu adresu nei nurodyta juridinių asmenų registre, tretieji asmenys tikrąją nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turėtų teisę laikyti juridinio asmens buveine, o juridinis asmuo pagal įstatymą privalėtų pakeisti savo steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (žr. Civilinio kodekso
namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 8 dalies reikalavimas buveinę įkurti bendrijos valdomame pastate iš esmės reikalauja bendrijos nuolatinio valdymo organo (t. y. bendrijos pirmininko) buvimo (darbo vietos) viename iš bendrijos valdomų pastatų.
Atsižvelgiant į bendrijos steigimo tikslą, apibrėžtą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, bendrijos pirmininko kompetenciją (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis) ir butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4, 5, 7, 8 punktai), kurių įgyvendinimą turėtų užtikrinti bendrijos pirmininkas, galiojančiu keičiamo įstatymo reguliavimu nustatytas reikalavimas dėl bendrijos buveinės vertintinas pagrįstu ir maksimaliai atitinkančiu bendrijos narių ir kitų butų ir patalpų (pastatų) savininkų interesus. Be to, praktikoje šis reikalavimas dažniausiai yra nesunkiai įgyvendinamas, pasirenkant bendrijos buveinę registruoti bendrijos pirmininko buto ar patalpų, esančių bendrijos valdomame name, adresu. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad bendrijos pirmininku gali būti išrinktas ir asmuo, kuris neturi buto ar kitų patalpų pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, galima būtų sutikti, kad tokiais atvejais reikalavimas bendrijos buveinę įkurti bendrijos valdomame pastate gali reikalauti papildomų išlaidų dėl bendrijos pirmininko darbo vietos kūrimo, nors bendrijos pirmininkas galimai sėkmingai galėtų organizuoti bendrijos veiklą būdamas ir kitu adresu. Visgi jei įstatymu nebus reikalaujama bendrijos buveinės įkurti bendrijos valdomame pastate, kaip yra siūloma įstatymo projektu, siūlytina apsvarstyti alternatyvių priemonių, kurios sudarytų sąlygas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams nevaržomai įgyvendinti savo teises, nustatymą. Pritarti
2018-06-211 2.
Savivaldybių manymu, Projekto 1 straipsniu siūlomas pakeitimas apribos ir apsunkins bendrijos narių galimybes susisiekti su bendrijos valdymo organais, kurie bendrijos buveinę būtų įregistravę kitame mieste. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai bendrijos nariams nepavyksta telefonu susisiekti su bendrijos pirmininku ir tenka jo ieškoti buveinės adresu. Priėmus siūlomą pakeitimą, bendrijos nariams ir butų savininkams taptų labai sudėtinga nuvykti pas pirmininką, kuris savo funkcijas vykdytų kitame mieste. Taip pat, padidėtų pašto išlaidos bendrijos nariams, kurie siųstų skundus, prašymus ar balsavimo raštu biuletenius bendrijos buveinės adresu į kitą miestą. Pritarti
2018-06-221 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Bendrijose, vienijančiose du ir daugiau namų, yra sudėtinga priimti sprendimus, ar kartais net neįmanoma dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (toliau - savininkai) ar bendrijos narių pasyvumo, o iš to atitinkamai kyla ir bendrijos valdomų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros problemos (nesant savininkų pritarimo, neatliekami bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo darbai ir pan.). Aplinkos ministerijos pritaria Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms nuostatoms, jog didelėse bendrijose bendrijos valdymo organai neretai savivaliauja, juos sunku sukontroliuoti. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti, kad bendrija turėtų valdyti tik vieną daugiabutį namą, atsisakyti atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos ir bendrijos reorganizavimo nuostatų. Atitinkamai manome, kad bendrija turėtų būti registruota jos valdomame name. Pritarti 5.
rūmai 2018-06-111
Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų ir Lietuvos būsto rūmų sukaupta patirtis po Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas arba Keičiamas įstatymas), Seimo priimto 2012-04-12, įsigaliojimo, skatina tobulinti Bendrijų įstatymo nuostatas, susijusias su bendrijos narių įgaliotinių teisinio instituto taikymu ir su atskirų daugiabučių namų atsijungimu nuo (prisijungimu prie) veikiančių bendrijų. Siūlomos pataisos implementuojamos į Projektą XIIIP-1447. Žemiau pateikiame konkrečius pasiūlymus tobulinti Projektą ir Keičiamo įstatymo nuostatas. 1. Bendrijų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pavadinimą papildyti ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo 26¹ straipsniu Įstatymo Projektas“
išdėstyti taip: „8. Bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate, esančiame Lietuvos Respublikos tos pačios savivaldybės teritorijoje.“ Atsižvelgti Siūlymas iš dalies išspręstų problemą (lyginant su šiuo metu įstatyme galiojančia nuostata) tuo atveju, jei bendrijos pirmininku būtų išrinktas asmuo neturintis buto ar kitų patalpų pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija. Tačiau nuostatos įtvirtinimas apsunkintų bendrijos narių galimybes susisiekti su bendrijos valdymo organais (nors ir ne tiek žymiai kaip tuo atveju, jei bendrijos buveinė būtų įkurta kitos savivaldybės teritorijoje (tokia galimybė būtų pritarus siūlomo projekto nuostatoms)). 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija2
straipsnio 1 dalimi siūlomuose pakeitimuose numatomi išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai ir apibrėžiamas jų turinys.
Suprantama, kad bendrijos steigime norintys dalyvauti asmenys galėtų iš anksto išreikšti savo pritarimą bendrijos steigimui ir pasiūlytam įstatų projektui, tačiau abejotina, kad iš anksto, nedalyvavę steigiamajame susirinkime ir nežinodami visos su kitais steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais susijusios informacijos (pavyzdžiui, steigiamojo susirinkimo metu iškeltų bendrijos valdymo organų ir kitų organų narių kandidatūrų, naujai į darbotvarkę įtrauktų klausimų esmės ir pan.) asmenys galėtų tinkamai išreikšti savo valią dėl kitų bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimų. Pritarti
2018-06-222
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalį bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdymo organą. Vadinasi, asmenys, balsuodami raštu dėl bendrijos steigimo, negalėtų vienareikšmiškai pasisakyti dėl bendrijos pirmininko, kadangi negalėtų iš anksto žinoti, kokios kandidatūros susirinkime bus pasiūlytos, taip pat negalėtų įvertinti ir balsuoti už steigiamajame bendrijos susirinkime pateiktus bendrijos įstatų pakeitimus ar papildymus. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija įstatymo projektu siūlomiems Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 5 ir
pakeitimams dėl išankstinio balsavimo raštu nepritaria. Be to, nėra aišku, kas turėtų parengti ir kokiu būdu bei per kokį terminą savininkas galėtų gauti išankstinio balsavimo raštu biuletenį.
Taip pat manome, kad siūlomi nustatyti reikalavimai balsavimo raštu biuleteniui neatitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų. Pritarti Pritariant Aplinkos ministerijos, taip pat Teisingumo ministerijos pozicijai pažymėtina, kad galimybės balsuoti iš anksto raštu dėl bendrijos steigimo, tuo siekiant palengvinti bendrijų steigimą, įtvirtinimas būtų tik fragmentiška priemonė, vienus procesus palengvinanti, kitus priešingai - apsunkinanti (asmenys, nedalyvavę steigiamajame susirinkime ir nežinodami visos su kitais steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais susijusios informacijos (pavyzdžiui, steigiamojo susirinkimo metu iškeltų bendrijos valdymo organų ir kitų organų narių kandidatūrų, naujai į darbotvarkę įtrauktų klausimų esmės ir pan.) negalėtų tinkamai išreikšti savo valios dėl kitų bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimų). Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme įtvirtinta galimybė bendrijos nariams priimti sprendimus balsuojant raštu, tačiau išimtis taip pat daroma visuotinio susirinkimo sprendimams dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija2
projekto aiškinamajame rašte pateikiama argumentacija dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pripažinimo netekusia galios kelia neaiškumų. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus „dalyvavimas bendrijos steigime“ pagal keičiamą įstatymą apsiriboja bendrojo naudojimo objektų aprašo ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašo su adresais pateikimu bendrijos steigimo iniciatoriams.
Jei keičiamame įstatyme neliks įpareigojimo bendrijos steigimo iniciatoriams pranešti bendrojo naudojimo objektų administratoriui apie numatomą bendrijos steigimą ir kartu neliks įpareigojimo pastarajam pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su adresais, pažymėtina, kad bendrijos steigimo iniciatoriams taptų sudėtinga tinkamai pranešti visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie numatomą bendrijos steigimą, ypač atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomus pakeitimus dėl tokio pranešimo būdų. Pritarti
2018-06-212
nebeliks aiškaus 15 dienų termino, per kurį bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo pateikti namo dokumentus bendrijos steigimo iniciatoriams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų III skyriaus 7.5 punkte nurodyta viena iš administratoriaus pareigų - „jeigu name steigiama bendrija, pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams dokumentus, kurie ir jų pateikimo terminas nurodyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme“. Todėl eliminavus iš bendrijos steigimo proceso administratorių ir išbraukus 15 dienų terminą, lieka neaišku, iš kur bendrijos steigimo iniciatoriai gaus butų savininkų kontaktinius duomenis, t. y., butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su adresais, reikalingus šaukiant susirinkimą ar organizuojant balsavimą raštu. Atsižvelgti 10.
rūmai 2018-06-112
įstatymo 4 str. 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„6. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo
objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius arba kita bendrija, valdanti keletą namų, arba Jungtinės veiklos sutartimi (JVS) įgaliotas asmuo (toliau – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba DN BNO valdytojas), arba daugiabučio namo statytojas, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir valdytojui (statytojui) (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Bendrojo naudojimo objektų administratorius valdytojas (statytojas) privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.“ Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau atkreipiant dėmesį ir į tai, kad siūlymai teikiami atsižvelgiant į Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų ir Lietuvos būsto rūmų sukauptą patirtį taikant galiojantį įstatymą, siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 11.
2018-06-212
pat, siūlytina patikslinti minėto straipsnio 5 dalį, konkrečiai nurodant, kokius „kitus duomenis ar dokumentus, kurie yra reikalingi“ (pvz., sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais ir/arba vykdomų darbų rangovais) reikėtų perduoti įsteigtai bendrijai, nes dabartinė formuluotė praktikoje gali kelti ginčų, kas yra laikoma reikalingais dokumentais. Pritarti Formuluotė galėtų būti tikslinama nurodant, kad įsteigtai bendrijai turi būti perduoti visi dokumentai, susiję su pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų administravimu ir kurie yra ar turi būti administratoriaus, įgalioto asmens ar statytojo žinioje. 12. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2018-06-11
5,
dalimi ir išdėstyti taip: „2. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime. Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu daugiabutį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja kita bendrija ar JVS sutartimi įgaliotas asmuo, ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius, arba daugiabučio namo statytojas, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dienos turi raštu pranešti šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui valdytojui (statytojui). 5.
prisijungimo sutartį, veikiančios bendrijos įstatai pakeičiami ir perregistruojami Juridinių asmenų registre. Butų ir kitų patalpų savininkai, balsavę už prisijungimą prie veikiančios bendrijos prisijungę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, įgyja šios bendrijos narių teises ir pareigas. 6. Juridinių asmenų registrui pateikiamas patikslintas veikiančios bendrijos valdomų (administruojamų) daugiabučių namų sąrašas, patvirtintas šios bendrijos valdymo organo, o prisijungusio daugiabučio namo valdymo (administravimo) faktas įregistruojamas nekilnojamojo turto registre.“ Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau atkreipiant dėmesį ir į tai, kad siūlymai teikiami atsižvelgiant į Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų ir Lietuvos būsto rūmų sukauptą patirtį taikant galiojantį įstatymą, siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-183
dalimi siūloma įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad kartu su pranešimu apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pateikiamas ,,bendrijos steigiamojo susirinkimo įstatų projektas“. Pastaroji nuostata nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad prie pranešimo apie šaukiamą bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimą pridedamas steigiamos bendrijos įstatų projektas, tai vietoj minėtos nuostatos reikėtų įrašyti žodžius ,,steigiamos bendrijos įstatų projektas“ ar ,,bendrijos įstatų projektas“. Pritarti 14.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-183
įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad pranešimas apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą „<...> įteikiamas visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams asmeniškai arba registruotu laišku, arba įmetant jį į pašto dėžutes ir ne mažiau kaip 3 savininkams pasirašant dokumentų įteikimo aktą.“ Pastebėtina, kad nuostatos turinys stokoja aiškumo, nes nėra aišku apie kokius 3 savininkus, pasirašančius dokumentų įteikimo aktą ir apie kokį dokumentų įteikimą šioje nuostatoje kalbama. Nėra aišku, ar kalbama apie savininkus, kuriems tokie dokumentai įteikiami, ar apie kviestinius savininkus, kurie turi paliudyti dokumentų įteikimą. Pastaruoju atveju, nėra aišku kokia teisinė reikšmė suteikiama tokiam dokumentų įteikimo aktui, nes dokumentus įteikiant asmeniškai asmuo pats pasirašo apie jų įteikimą, registruotų laiškų siuntimas ir taip yra fiksuojamas , nes tokie laiškai yra registruojami, o įmetimas į pašto dėžutę nėra laikomas įteikimu, nes neužtikrina, kad dokumentai pasieks adresatą. Be to, neaišku koks yra dokumentų įteikimo akto sudarymo ir pasirašymo tikslas, nes toks aktas tolimesniame įstatymo tekste nėra minimas ir jam nesuteikiama jokia teisinė reikšmė, nenustatoma prievolė tokį aktą išsaugoti, ar leisti su juo susipažinti steigiamajame susirinkime. Pritarti 15.
2018-06-223
dalies pakeitimo, manome, kad į savininko pašto dėžutę įmestas pranešimas apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą kartu 3 savininkams pasirašius dokumentų įteikimo aktą neužtikrina savininko žinojimą apie šaukiamą susirinkimą, todėl šių nuostatų siūlome atsisakyti, Be to, manome, kad bendrijos įstatytų projektas turėtų būti pateiktas savininkams kartu su pranešimu apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą, kad savininkai turėtų galimybę tinkamai įvertinti projektą ir pateikti konkrečias pastabas dėl šio dokumento tobulinimo. Taip pat siūlome vieloje žodžių „bendrijos steigiamojo susirinkimo įstatų projektas“ įrašyti žodžius „bendrijos įstatų projektas“ . Pritarti
3
įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi dėstomą keičiamo įstatymo
tikslinga keičiamame įstatyme numatyti, kad pranešimas apie bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimą, steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir įstatų projektas, be kita ko, turėtų būti patalpinami ir namo ar pastato skelbimų lentoje. Manytume, kad reikalaujamų dokumentų patalpinimas namo ar pastato skelbimų lentoje yra lengvai įgyvendinamas pranešimo būdas ir kartu sudaro sąlygas reikalingą informaciją perduoti didelei daliai suinteresuotų asmenų. Pritarti
2018-06-213
straipsnio 3 dalį ir po žodžių „steigimo biuleteniai laikomi negaliojančiais“ įrašyti „Steigiamojo susirinkimo sekretorius prie tokio biuletenio įrašo žymą, kad biuletenis laikomas negaliojančiu, nes buto savininkas atvyko išreikšti valią į bendrijos steigiamąjį susirinkimą“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-183
Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad „Pakartotiniame bendrijos steigiamajame susirinkime galioja neįvykusio steigiamojo susirinkimo išankstinio balsavimo dėl bendrijos steigimo biuleteniai.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pastebėtina, kad asmenys, kurie balsavo iš anksto, iki pakartotinio susirinkimo gali pakeisti nuomonę, tačiau projekto nuostatomis tokiems asmenims būtų imperatyviai uždrausta pakeisti savo nuomonę ir balsuoti iš anksto iš naujo. Manytina, jog šiuo atveju imperatyvus reguliavimo metodas yra netinkamas ir turėtų būti sudaroma galimybė asmenims balsuoti iš anksto iš naujo, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės turėti savo nuomonę ir ją reikšti. Pritarti
3
Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalimi dėstomą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje antrojo sakinio nuostatą, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1447 4 punkte pateiktai pastabai. Pritarti
2018-06-224 Aplinkos ministerijos žiniomis, neretai įgaliotiniai piktnaudžiauja padėtimi ir tinkamai neatstovauja jį išrinkusių asmenų interesų, todėl manome, kad supaprastinus sprendimų priėmimo tvarką įgaliotinių instituto turėtų būti iš viso atsisakyta. Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 20.
5
esmės pritartina įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūlomam keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies pakeitimui tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto registre būtų padaryta žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – sudarytą jungtinės veiklos sutartį arba paskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais galiojantis teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas apribojimas daryti žymą apie naujai įsteigtą bendriją, padeda užtikrinti kitų keičiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimą (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 4 straipsnio
bendriją (neskaitant atvejų, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas) įgyvendinimą). Pritarti Šis klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 21. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2018-06-115
(4,
„4. Pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų
registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
Kartu su bendrijos įstatais Juridinių asmenų registrui pateikiami bendrijos valdomų (administruojamų) pastatų sąrašas taip pat bendrijos narių sąrašas. Pakeistas bendrijos valdomų (administruojamų) pastatų sąrašas ir pakeistas bendrijos narių sąrašas tvirtinami bendrijos valdymo organo sprendimu ir taip pat pateikiami Juridinių asmenų registrui. 5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą, bendrijos valdomų (administruojamų) pastatų sąrašo, taip pat patikslinto sąrašo pateikimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.“
Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyrius 2018-06-14
kuriuo siūloma pakeisti įstatymo 26 straipsnį, nuostatų.
Priėmus sprendimą įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti nuo esamos bendrijos, patvirtinus naujai steigiamos bendrijos įstatus ir išrinkus šios bendrijos valdymo organus, manytina, jog iškyla klausimų ar naujai steigiamos bendrijos nariai turės mokėti darbo užmokestį esamos bendrijos pirmininkui ir naujai steigiamos bendrijos pirmininkui, nes, jeigu per 6 mėnesius (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis) steigiamos bendrijos įstatai nebus įregistruoti Juridinių asmenų registre, bendrija nėra laikoma įsteigta ir neįgyja juridinio asmens teisių, iškyla klausimas kas mokės atlyginimą bendrijos pirmininkui. Atsižvelgiant į tai. siūlome papildyti įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą „įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, įregistravus bendriją Juridinių asmenų registre, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip". Atsižvelgti
2018-06-226
balsų skaičiavimo komisija, manome, jog balsų skaičiavimas neturėtų būti reglamentuotas. Už susirinkimo protokole nurodytos informacijos teisingumą turėtų būti atsakingas susirinkimo protokolą pasirašę asmenys (pirmininkas ir sekretorius), o kiekvieno susirinkime dalyvavusio asmens valia turėtų būti paviešinta savikontrolės tikslais. Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo projektu siūlomų įstatymo 11 straipsnio 3 ir 10 dalies nuostatų pakeitimų paminėtu aspektu atsisakyti. Pritarti 24.
6
projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies papildymas įrašant antrąjį sakinį vertintinas kaip perteklinis, kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir pagal galiojantį keičiamo įstatymo reguliavimą gali vykti ne tik kartą metuose, bet ir dažniau. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir
bet kada gali nuspręsti sušaukti bendrijos valdyba (jos nesant – bendrijos pirmininkas), be to, visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisė keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi suteikta ir bendrovės revizijos komisijai (revizoriui) bei daugiau kaip ketvirtadaliui bendrijos narių. Pritarti
rūmai 2018-06-11
įstatymo 6 str. 8 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„8. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir
išrinkti bendrijos valdymo organą. Bendrijos steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus. Priimant šiuos sprendimus laikomasi Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos bendrijos nariams taikytinos balsų skaičiavimo tvarkos.“
rūmai 2018-06-116
8Projektu keičiamą įstatymo 11 str. 3 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„3. Visuotinis susirinkimas (Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas) turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali būti šaukiamas ir tuomet, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus.
Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas, ir sekretorius ir balsus skaičiuojantis asmuo (asmenys) arba susirinkime turi dalyvauti nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos nariai, jeigu bendrijos įstatuose tokios komisijos rinkimas yra numatytas. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas šaukiamas tais atvejais, kai toks susirinkimas yra numatytas Bendrijos įstatuose ir kai yra sprendžiami klausimai Bendrijos įstatuose priskirti įgaliotinių susirinkimo kompetencijai.“ Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-187
įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir nustatytai, kad tais atvejais, kai neįvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas tik „gali“ būti sušaukiamas vietoje galiojančios nuostatos, jog toks susirinkimas „turi“ būti sušaukiamas. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai įgaliotiniai bendrijoje išrenkami, tai užtikrina bendrijos veiklą tais atvejais, kai bendrijos nariai yra pasyvūs ir bendrijos valdyme nedalyvauja. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimui yra suteikiama dali visuotinio narių susirinkimo teisių ir todėl bendrijos veikla gali tęstis, be to, bendrijos nariai yra atstovaujami bendrijos veikloje.
Nuostatą pakeitus siūlomu būdu ir bendrijos nariams esant pasyviems - nedalyvaujant visuotiniuose susirinkimuose, kiltų grėsmė, jog bendrijose įsigalėtų vienasmenis bendrijų pirmininkų valdymas, nes bendrijos nariai visiškai – net per atstovus, nebedalyvautų bendrijų valdyme. Todėl manytina, kad tais atvejais, kai bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas bendrijos įstatuose yra numatytas, jis privalomai turėtų būti sušaukiamas neįvykus pakartotiniam bendrijos narių susirinkimui, kad bendrijų veikla galėtų tęstis ir bendrijose neįsigalėtų autoritariniai valdymo metodai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat yra numatyti privalomi bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai. Taigi nuostatos turėtų būti paliktos galioti arba keičiamo sistemiškai, kad jų turinys nebūtų prieštaringas. Atsižvelgti
7
8.Įstatymo projekto 7 straipsniu numatomų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pakeitimų siūlytina atsisakyti: pirma, nenumatant pareigos sušaukti bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo tuo atveju, jei neįvyko pakartotinis bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų, būtų sudaromos sąlygos situacijai, kai nešaukiant įgaliotinių susirinkimo bendrija taip ir liktų negalinti įgyvendinti savo tikslų. Antra, sąlyga dėl įgaliotinių susirinkimo numatymo bendrijos įstatuose perteklinė, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kur jau yra įtvirtinta galimybė, o ne pareiga bendrijos įstatuose numatyti bendrijos narių įgaliotinių susirinkimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 8 punkto pakeitimo, numatančio tokią pat sąlygą.
2018-06-217
bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, nes nurodžius ne prievolę, o tik galimybę šaukti įgaliotinių susirinkimą, bendrijos pirmininkas gali ir nešaukti įgaliotinių susirinkimo ir taip būtų vilkinamas svarbių sprendimų bendrijoje priėmimas. Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 30. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2018-06-11
Keičiamo įstatymo 7 str. 1 dalies 4 punktą pripažinti negaliojančiu: „4)esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos – pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre;“ Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau atkreipiant dėmesį ir į tai, kad siūlymai teikiami atsižvelgiant į Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų ir Lietuvos būsto rūmų sukauptą patirtį taikant galiojantį įstatymą, siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 31. Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyrius 2018-06-148
namų administravimo ir renovavimo skyrius 2018 m. birželio 8 d. gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos 2018 m. birželio 8 d. užduotį (pavedimą) Nr. SAVP-287 (gavimo žyma Nr. R 12-2953) su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-2018-4592 ..Dėl įstatymo projekto Nr.XIIIP-1447", kuriame prašoma iki 2018 m. birželio
kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 3, 4, 6. 7. 8. 11. 13, 14. 21. 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IIIP -1447 (toliau – Pakeitimo įstatymo projektas). Vykdydami Lietuvos savivaldybių asociacijos 2018 m. birželio 8 d. užduotį (pavedimą) Nr.
SAVP-287, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvadoje teikiamoms pastaboms bei teikiame šiuos siūlymus. Dėl Pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnį, nuostatų. Kauno miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę, susiduria su atvejais, kai veikiančiose bendrijose naujai perrinkti valdymo organai (pirmininkas ir valdyba) nėra įregistruoti Juridinių asmenų registre, tačiau veiklą vykdo. Kadangi šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra imperatyviai nustatyta jau veikiančioje bendrijoje perrinkus valdymo organus juos perregistruoti, siūlome papildyti įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punktą „bendrijos dokumentų, duomenų apie naujai išrinktus valdymo organus pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir. įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją. Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai“. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytas terminas, iki kada bendrijos pirmininkas turėtų pateikti šiuos duomenis. Manytina, kad protingas terminas būtų 2 mėnesiai. Atsižvelgti
2018-06-218
6Kai kurios savivaldybės siūlo Projekto 8 straipsnio 1 dalyje,
aiškumo dėlei po žodžių „dokumentų kopijų (išrašų) pateikimą“ įrašyti žodžius
„apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas,
įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, už einamuosius ir prieš tai buvusius metus, numatant, kad besikreipiantis buto ar kitos patalpos savininkas apmokės pateiktą sąskaitą už kopijų atlikimą“.
Šis patikslinimas reikalingas, kad butų ar kitų patalpos savininkai nepiktnaudžiautų prašydami dokumentų kopijų už kelis metus ir apmokėtų kopijų darymo išlaidas. Be to, svarbu apibrėžti kokių dokumentų kopijas privalo pateikti bendrijos pirmininkas, nes dažnu atveju butų savininkai prašo dokumentų, kuriuose yra bendrovių konfidenciali informacija, arba asmens duomenų, kurių negalima pateikti be asmens sutikimo, arba dokumentų, kurių tikrinimo kompetencija yra suteikta bendrijos revizoriui/revizijos komisijai. Be to, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje yra konkrečiai nurodyta, kokią informaciją privalo pateikti bendrijos pirmininkas ir atskiruose įstatymo punktuose nurodyti privalomi butų savininkams teiktini duomenys neturėtų skirtis. Atitinkamai turėtų būti apibrėžta, kokia informacija ir dokumentai bei už kokį laikotarpį turėtų būti teikiami ir Projekto 9 straipsnyje. Atsižvelgti Pasiūlymas svarstytinas, tačiau siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 33. Mažeikių rajono savivaldybės administracija
1
2Dėl dokumentų kopijų teikimo.
Dėl dokumentų kopijų teikimo. Manome, kad šios nuostatos įtvirtinimas Įstatyme yra perteklinis, kadangi didėja bendrijos išlaidos, kurias turės padengti butų ir kitų patalpų savininkai, esant tokioms situacijoms, kai dalis butų ir kitų patalpų savininkų nuolat reikalaus pateikti dokumentų kopijas, už jas išlaidas turėtų dengti bendrija (pvz., namo modernizavimo (renovavimo) dokumentų kopijos, kurių apimtis įprastai būna didelė). Taip pat dėl dokumentų kopijų privalomo teikimo atsiras skirtingas teisinis reguliavimas, nes bendrijos naudojimo objektų valdytojams (administratoriams), kurie vadovaujasi LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintais nuostatais, reikalavimo teikti dokumentų kopijas nėra. Manome, kad pakaktų nustatyti teisę susipažinti su dokumentais ir bendrijos nustatyta tvarka gauti tų dokumentų kopijas už bendrijos nustatytą mokestį. Atsižvelgti
2018-06-168
nurodomos informacijos (elektroninio pašto, telefono numerio ir pan.) bei jos teikimo kitiems bendrijos nariams, t.y. ar šios nuostatos neprieštarauja asmenų duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Atsižvelgti
2018-06-168
Taip pat neaiškus tikslas dėl 14 str. 6 d. papildymo ir jo išdėstymo taip: „susirinkimų protokolų (išrašų) paskelbimą butų ir kitų patalpų savininkams“, manome, kad susirinkimų protokolo, kuriame nebuvo priimta jokio sprendimo skelbimas nėra reikalingas. Galimai šiuo pakeitimu siekta reglamentuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų skelbimą, o ne visų susirinkimų protokolų, įskaitant ir tų susirinkimų, kuriuose nebuvo priimta jokių sprendimų. Taip pat neaišku, kodėl įrašytas naujas punktas tik dėl susirinkimų protokolų paskelbimo, o nėra balsavimo raštu protokolo paskelbimo.
CK 4.85 nustatyta, kad sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet raštu pareiškus apie savo sprendimą. Šio straipsnio 6 dalyje yra nustatyta sprendimų skelbimo tvarka, todėl manome, kad papildomas reguliavimas Įstatyme nereikalingas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-188
punkte siūloma nustatyti, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo sudarymą ir tvarkymą, taip pat registravimą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS). Manytina, kad nepakanka įstatyme nustatyti vien tik bendrijos pirmininko pareigą teikti minėtai informacinei sistemai atitinkamus duomenis apie bendrijos narius ir jų atstovus. Įstatyme, visų pirma, turėtų būti nustatyta bendrijos pareiga Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai teikti tam tikrus duomenis, taip pat turėtų būti nustatyta, kuriems subjektams gali būti teikiama informacija (duomenys), esanti aukščiau minėtoje informacinėje sistemoje. Be to, įstatyme turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio visos bendrijos Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai turėtų pateikti duomenis apie savo bendrijų narius (jų atstovus) ir pan. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad bendrijos nariai kartu yra ir atitinkamų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, todėl JADIS pateikus duomenis apie bendrijos narius, kartu netiesiogiai bus išviešinta ir informacija apie tai, kokie asmenys yra nekilnojamojo turto, esančio tam tikru adresu, savininkai, nes tai, kokiu adresu veikia bendrija, yra vieša informacija. Svarstytina, ar tokiu būdu nebus atskleidžiama informacija, kuri neturėtų būti viešai prieinama.
Pavyzdžiui, JADIS teikiant kitų juridinių asmenų duomenis, neįmanoma identifikuoti kur ir kokį nekilnojamąjį turtą valdo tokių juridinių asmenų dalyviai ir ši informacija nėra viešai skelbiama ir prieinama tretiesiems asmenims. Tuo tarpu, pateikus duomenis apie bendrijų narius tokia informacija taptų lengvai identifikuojama ir galimai pažeistų asmenų teises. Be to, pastebėtina, kad informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus, kurie nebūtų bendrijos nariais, JADIS nebūtų teikiama, nors tokie asmenys ir gyvena bendrijos administruojamame pastate. Taigi informacija apie tai, jog šie asmenys turi nekilnojamojo turto tam tikru adresu, nebūtų prieinama. Manytina, kad tokiu būdu sukuriamas asmenų nelygiateisiškumas. Pastebėtina ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrijos narių ir jų atstovų sąrašą sudaro ir jį tvarko bendrijos pirmininkas, todėl šie duomenys institucijoms, kurios turi teisėtą interesą tokius duomenis žinoti, yra prieinami. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad: iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriems subjektams (tretiesiems asmenims) informacija iš JADIS būtų teikiama; neaišku kaip teikiant duomenis apie bendrijos narius užtikrinti asmenų teises į privačios informacijos neviešinimą; kaip turėtų būti užtikrinamas asmenų lygiateisiškumas, kai iš esmės vienodo teisinio statuso asmenims būtų taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar būtina teikti informaciją apie bendrijos narius JADIS, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka tikslingumo ir proporcingumo principus. Pritarti 37.
8
9.Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją dėl bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) sąrašo teikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (toliau – JADIS), sveikintinas įstatymo projekto rengėjų siekis pagerinti bendrijos valdymą, tačiau siūlytina įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-1447 5 punkte pateiktus pastebėjimus ir kartu atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
įpareigojimą teikti bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) sąrašą JADIS įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos galimai nebūtų išspręstos, o tikrovę atitinkančio narių sąrašo atvejų gali dar labiau sumažėti. Vadovaujantis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231, 8 punktu, duomenys JADIS teikiami tik elektronine forma, o šių duomenų pagrindu suformuoti dalyvių sąrašai pasirašomi kvalifikuotu sertifikatu, kurio duomenys apima pasirašančio asmens specialų atributą – asmens kodą, patvirtintu elektroniniu parašu. Taigi, bendrijos pirmininkas turėtų ne tik turėti kvalifikuotą elektroninį parašą, bet ir kiekvieną kartą pasikeitus bendrijos narių duomenims juos atnaujinti JADIS. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytą bendrijos pirmininko pareigą teikti bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) duomenis JADIS, būtų sukuriama didžiulė administracinė našta. Be to, duomenų pateikimas JADIS atlieka tik tam tikrą „išviešinimo“ funkciją (duomenys teikiami tik tiems asmenims, kurie turi teisės aktuose numatytą teisę šiuos duomenis gauti).
Tačiau duomenų įrašymas ir kaupimas JADIS šių duomenų panaudojimo prieš trečiuosius asmenis ar šių duomenų teisingumo, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, pasekmių nesukels (nors iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto argumentų, manytina tokių pasekmių įstatymo projektu ir yra siekiama), kadangi JADIS yra tik valstybės informacinė sistema, o ne registras. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte visų pirma turėtų būti įtvirtinta pareiga bendrijai pateikti bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) duomenis (kartu numatant konkrečius pateiktinus duomenis) JADIS tvarkytojui ir tik po to numatytas konkretus asmuo, atsakingas už šios pareigos vykdymą. Įstatymo projekte taip pat turėtų būti išspręstas duomenų teikimo atlygintinumo klausimas. Pažymėtina, kad JADIS duomenys duomenų gavėjams teikiami už atlyginimą.
numatyta, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nustačius įpareigojimą teikti bendrijos narių ir jų atstovų (bendrijos narių įgaliotinių) duomenis JADIS, turėtų būti sukurtas papildomas JADIS funkcionalumas (programinių priemonių pakeitimai), kuris sudarytų galimybę tokius duomenis JADIS pateikti. Vertinant kitų teisinių formų juridinių asmenų dalyvių duomenų pateikimo JADIS lėšų poreikį, preliminariais skaičiavimais buvo apskaičiuota, kad tokio pobūdžio funkcionalumui sukurti reikėtų apie 150 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, nenumačius ir neskyrus lėšų šio naujo JADIS funkcionalumo ir programinių priemonių diegimui skirtų išlaidų finansavimui (VIIVĮ 45 ir 46 straipsniai), galimybės pateikti duomenų apie bendrijos narius ir jų atstovus (bendrijos narių įgaliotinius) JADIS nebūtų.
Tuo pačiu pastebėtina, kad nuo teisės aktų priėmimo programinių priemonių teisės aktų pakeitimams įgyvendinti sukūrimui (programinių priemonių projektavimo, įsigijimo ir įdiegimo darbams atlikti) reikalingas 1,5-2 metų laikotarpis. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, siūlytina įvertinti, ar administracinė ir finansinė našta, kurią patirtų ne tik bendrijos pirmininkas, bet ir valstybė, siekiant JADIS pateikti duomenis apie bendrijos narius ir jų atstovus (bendrijos narių įgaliotinius), nebūtų per didelė ir neproporcinga siekiamiems tikslams įgyvendinti. Pritarti
4 Mažeikių rajono savivaldybės administracija teikia pastabas ir pasiūlymus dėl LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas_ pakeitimo projekto:
1Dėl bendrijos narių sąrašo. Manome, kad nuostatos dėl privalomojo bendrijos narių sąrašo įregistravimo
Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje įtvirtinimas įstatyme yra perteklinė našta bendrijoms, kadangi sąrašą registruojant po kiekvieno pakeitimo atsiras papildomos išlaidos. Įstatymo 21 str. 4 d. 8 p. suteikia butų ir kitų patalpų savininkams teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu, todėl prieš sprendimo priėmimą šia teise butų ir kitų patalpų savininkai gali pasinaudoti. Įstatymo 14 str. 6 d. 7 p. įpareigoja bendrijos pirmininką tikslinti bendrijos narių sąrašą ne rečiau kaip kartą per metus, galbūt tikslinga būtų įtvirtinti nuostatą, kad prieš sprendimų priėmimą bendrijos pirmininkas privalo patikslinti bendrijos narių sąrašą, tokiu atveju bus išvengta Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų aiškinamajame rašte aprašytų situacijų. Atsižvelgti 39.
2018-05-28
taip:
„4. Bendrijos pirmininkas (valdybos narys)
gali atsistatydinti iš pareigų, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrijos valdybą“. Dokumentą prisegu. Prašyčiau pakviesti mane į diskusijas dėl įstatymo keitimo. Pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe aš teikiu konsultacijų steigiant ir įsteigus bendrijas klausimais, turiu nemažai patirties, esu sukaupusi žinių apie bendrijų veiklos ypatumus. Atsižvelgti Seimo statuto 149 straipsnyje įtvirtinta, kad į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir išvadas rengiančių papildomų komitetų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir pateikę pataisų dėl įstatymo projekto. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis. Svarstomam projektui pagrindiniu komitetu paskirtas – Aplinkos apsaugos komitetas. 40. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2018-06-11
4 dalimis ir išdėstyti taip: „2. Bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos, jo narystė bendrijoje negali būti sustabdyta, suspenduota ar kitaip apribota prieš jo valią. 3. Jeigu bendrijoje, valdančioje vieną daugiabutį namą ar grupę namų, kurie gali būti eksploatuojami tik kartu, bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų ir kitų patalpų skaičius sumažėja iki mažesnio, negu 1/4 dalis visų to pastato (grupės pastatų) patalpų skaičiaus, ir jeigu reikalaujamas narių skaičius neatkuriamas per 1 mėnesį nuo šio fakto atskleidimo šio pastato (grupės pastatų) patalpų savininkams, tame pastate (grupėje pastatų) esantys bendrijos nariai turi vykdyti Įstatymo 26 str. 2 dalyje nurodytus veiksmus. 4.
4Jeigu bendrijos,
valdančios daugiau negu vieną daugiabutį namą, viename iš pastatų ar jo dalyje, kuri gali būti eksploatuojama atskirai, bendrijos narių nuosavybės teise valdomų butų ir kitų patalpų skaičius sumažėja iki mažesnio, negu 1/4 dalis visų to pastato (ar jo dalies) patalpų skaičiaus, ir jeigu reikalaujamas narių skaičius neatkuriamas per 1 mėnesį nuo šio fakto atskleidimo šio pastato (ar jo dalies) patalpų savininkams, tame pastate ar jo dalyje esančių bendrijos narių narystė bendrijoje pasibaigia.“ Atsižvelgti Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad siūlymai teikiami atsižvelgiant į Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijų ir Lietuvos būsto rūmų sukauptą patirtį taikant galiojantį įstatymą, siūlytina šiuos klausimus iš esmės spręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-1810
dalies nuostatų nėra aišku, kurį konkrečiai juridinių asmenų (bendrijų) reorganizavimo būdą pastarojoje dalyje siūloma reglamentuoti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas reglamentuoti bendrijų reorganizavimą padalijimo būdu, tai nėra aišku, kokia konkrečiai ,,esama bendrija“ turima omenyje, nes juridinius asmenis reorganizuojant padalinimo būdu vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigiami du ar daugiau juridiniai asmenys, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nors Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nustatyta, kad atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas, tačiau pastaruosiuose įstatymuose negali būti nustatyti nauji juridinių asmenų reorganizavimo būdai¹. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, jas derinant su
10
iš įstatymo projekto tikslų – spręsti problemas, kylančias butų ir kitų patalpų savininkams dėl sunkumų atsiskirti nuo didelių nuo senų laikų veikiančių bendrijų. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos reorganizavimą, 4-5 dalimis numatomas naujos bendrijos atidalijimas nuo veikiančios bendrijos atitinkamą sprendimą priėmus veikiančios bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Įstatymo projektu siūloma vietoj to nustatyti, kad iš esmės sprendimą dėl naujos (atsidalijančios) bendrijos priimtų tik norintys atsiskirti bendrijos nariai, tampantys naujos bendrijos steigimo iniciatoriais, o to pasekmėje esamos bendrijos valdymo organai būtų įpareigoti rengti bendrijos reorganizavimo sąlygas ir atlikti kitus susijusius veiksmus.
Pirmiausia norėtume pažymėti, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 ir
juridinio asmens dalyviai ne mažesne kaip 2/3 visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų dauguma (bendrijos įstatuose gali būti numatyta ir dar didesnė kvalifikuota visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma sprendimui dėl reorganizavimo priimti), todėl įstatymo projektu teikiami siūlymai dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4-5 dalių pakeitimo neatitiktų imperatyvių Civilinio kodekso nuostatų. Antra, reorganizavimas skaidymo būdu visuomet yra susijęs su juridinio asmens teisių ir pareigų paskirstymu tarp po reorganizavimo veiksiančių juridinių asmenų, o sprendimų, susijusių su bendrijos turtu, priėmimo teisė vėlgi neturėtų būti suteikta nedidelei bendrijos narių daliai. Trečia, reorganizavimo instituto taikymas visais atvejais reiškia, kad veikiantis juridinis asmuo turi pasibaigti, o jo teisės ir pareigos pereiti kitiems (esamiems ar naujai įsteigtiems) juridiniams asmenims. Visgi atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją ir keliamus tikslus, manytina, kad aprašytu atveju nėra tikslinga reikalauti didžiosios bendrijos pasibaigimo, todėl siūlytina apsvarstyti žemiau išdėstytas alternatyvas dėl galimų problemos sprendimo būdų:
teisių, įtvirtintų keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte – išstoti iš bendrijos. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą bendrijos įstatuose turi būti nustatytos išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, tam tikro pastato (pastatų) ar jo dalies, kuriuose pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas galėtų būti steigiama atskira bendrija, butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai galėtų pasinaudoti savo teise išstoti iš esamos bendrijos pastarosios įstatuose nustatyta tvarka ir keičiamo įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti naujos bendrijos steigimą savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros tikslu. Tokiu atveju turėtų būti pakeičiami veikiančios bendrijos įstatai, kad Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų pasikeitusią situaciją dėl bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų. Kartu būtų tikslinga įvertinti tikimybę, kad minėtu atveju veikiančios bendrijos nariai galėtų būti nesuinteresuoti priimti sprendimą dėl veikiančios bendrijos įstatų pakeitimų, jais iš įstatų išbraukiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, dėl kurio valdymo ir naudojimo yra steigiama nauja bendrija. Tokiu atveju svarstytina galimybė įstatyme numatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį veikiančios bendrijos įstatai ta apimtimi, kiek juose turėtų būti atsisakyta nurodyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, dėl kurio valdymo ir naudojimo yra steigiama nauja bendrija, būtų laikomi pakeisti įstatymo pagrindu, kartu padarant atitinkamą žymą registruose. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti trečiųjų asmenų – su veikiančia bendrija sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sudariusių asmenų (kreditorių) – interesus ir teisėtus lūkesčius.
Šiame punkte nurodytu atveju veikiančios bendrijos reorganizavimas nevyktų ir reorganizavimo sąlygos neturėtų būti rengiamos.
įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pastato (pastatų), kurių bendrojo naudojimo objektų valdymui norima steigti atskirą bendriją, esančių butų ir patalpų savininkai galėtų inicijuoti tik atitinkamos dalies butų ar patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą ir jame priimti sprendimą pasiūlyti bendrijai, kurios nariai jie yra, reorganizuotis dėl numatomo naujos bendrijos steigimo. Po to keičiamo įstatymo nustatyta tvarka galėtų būti šaukiamas visos bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame pateiktas siūlymas galėtų būti svarstomas ir dėl jo balsuojama keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju norinčių atsiskirti narių siūlymas nebūtų bendrijai privalomas ir galimai nepasiektų norimo rezultato, tačiau nurodytu būdu dalis narių galėtų inicijuoti keičiamame įstatyme aprašytą reorganizavimo procedūrą ir galbūt kai kuriais atvejais sėkmingai pasiekti jos realizavimo.
įstatymo 5 straipsnyje numatytą galimybę daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams ar kitos paskirties pastatų savininkams prisijungti prie veikiančios bendrijos, siūlytina apsvarstyti, ar įstatymo projektu nebūtų tikslinga pasiūlyti keičiamame įstatyme numatyti atvirkštinę procedūrą: daugiabučio namo (namų) ar kitos paskirties pastatų, kuriuose galėtų būti steigiama atskira bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos galimybę, reglamentuojant tai ne keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, o atskirame straipsnyje.
Šiuo tikslu galėtų būti, pavyzdžiui, numatyta, kad atitinkama dalis narių gali inicijuoti atsiskyrimą nuo veikiančios bendrijos priėmę atitinkamą sprendimą dalies narių susirinkime, parengę atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos sutartį ir įgalioję vieną iš narių pasirašyti ją su veikiančia bendrija. Kitame etape atsiskyrimo sutartį turėtų patvirtinti veikiančios bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Po atsiskyrimo sutarties patvirtinimo turėtų būti keičiami veikiančios bendrijos įstatai ir perregistruojami Juridinių asmenų registre, ir steigiama nauja bendrija pastate (pastatuose), kurių butų ar kitų patalpų savininkai atsiskyrė. Kartu, įgyvendinant daugiabučio namo (namų) ar kitos paskirties pastatų, kuriuose galėtų būti steigiama atskira bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atsiskyrimo nuo veikiančios bendrijos procesą, turėtų būti užtikrinami trečiųjų asmenų – su veikiančia bendrija sutartis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sudariusių asmenų (kreditorių) – interesai ir teisėti lūkesčiai.
Šio siūlymo privalumas būtų tas, kad veikianti bendrija neturėtų pasibaigti, nes reorganizavimas neįvyktų, todėl tikėtina, kad procedūros įgyvendinimo sėkmės tikimybė būtų didesnė nei tikimybė pasiekti reorganizavimo, numatyto keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4-5 dalyse. Pritarti Siūlytina dėl reguliavimo apsispręsti Aplinkos ministerijos rengiamu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 43. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-06-2110
nuo kurios nori atsiskirti daugiabutis namas, valdymo organai privalo pakoreguoti įstatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registrui. Pažymėtina, kad pagal Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrijos įstatus keičia bendrijos visuotinis susirinkimas, todėl pakeistus įstatus iki jų pateikimo Juridinių asmenų registrui turėtų patvirtinti bendrijos visuotinis susirinkimas.
Kadangi reorganizavimo sąlygų parengimui yra numatytas vieno mėnesio terminas, per šį laikotarpį būtų praktiškai neįmanoma parengti reorganizavimo sąlygas, pakoreguoti įstatus ir juos patvirtinti visuotiniame susirinkime (visuotinis susirinkimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, o pakartotinis susirinkimas gali būti skelbiamas ne vėliau kaip po dviejų savaičių po neįvykusio pirminio susirinkimo). Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-1810
reglamentuojančioje bendrijų reorganizavimą, naudojamos sąvokos ,,esamos bendrijos reorganizavimo sąlygos“, ,,veiklą tęsiančios bendrijos įstatai“ neatitinka Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 7 dalies nuostatų. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, bendrijas reorganizuojant padalinimo būdu, reorganizuojama bendrija savo veiklos netęstų, o jos pagrindu būtų steigiamos dvi ar daugiau bendrijos, kurioms tam tikromis dalimis pereitų reorganizuojamos bendrijos teisės ir pareigos. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatos derintinos su Civilinio kodekso nuostatomis. Apibendrinant projekto 10 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar projekto 10 straipsnyje nereikėtų išdėstyti visą įstatymo 26 straipsnį, kuriame būtų aiškiai, nuosekliai ir detaliai reglamentuojamas bendrijų reorganizavimas bei nustatyti jų reorganizavimo ypatumai. Pritarti
rūmai 2018-06-1110
10Keičiamo įstatymo 26 str. 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis pripažinti negaliojančiomis:
„ 3. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas.
Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti. 4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas. 5. Įsteigus naują bendriją, esamos bendrijos valdymo organai privalo per vieną mėnesį nuo įsteigtos bendrijos valdymo organo kreipimosi dėl bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo dienos parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti viešai ir apie tai raštu pranešti visiems bendrijos kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ginčai dėl bendrijos turto ir lėšų padalijimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. 6. Praėjus 30 dienų nuo bendrijos reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo dienos, bendrijos reorganizavimo sąlygas tvirtina reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai. Bendrijos reorganizavimo sąlygos ir nauji steigimo dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui. 7. Bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus. Atsižvelgti
rūmai 2018-06-11 (26¹)
Įstatymą papildyti nauju 26¹ straipsniu, kurį išdėstyti taip: „26¹ straipsnis. Daugiabučio namo atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos. Bendrijos likvidavimas. 1.
daugiabutį namą, atskirame name ar jo dalyje, kuri gali būti eksploatuojama atskirai, yra įvykusios Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, šio namo (jo dalies) butų ir kitų patalpų savininkai per 3 mėnesius privalo priimti sprendimą atsiskirti nuo veikiančios bendrijos, pasirinkti pastato BNO tolesnio valdymo būdą ir jį įgyvendinti. Daugiabučio namo (jo dalies) atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos nelaikomas bendrijos reorganizavimu. Atsiskyrimas vykdomas sekančia tvarka:
sprendimą dėl tolesnio šio daugiabučio namo valdymo formos: įkurti atskirą bendriją ar prisijungti prie kitos veikiančios bendrijos, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS), arba pasirinkti savivaldybės skiriamą bendrojo naudojimo objektų administratorių;
2) atskira bendrija įkuriama ir įregistruojama Juridinių asmenų registre arba prie kitos veikiančios bendrijos prisijungiama šio Įstatymo nustatyta tvarka;
nustatyta tvarka;
4) bendrojo naudojimo objektų administratorius pasirenkamas ir skiriamas LR CK 4.84, 4.85 straipsnių nustatyta tvarka;
išsprendžia turto, lėšų ir prievolių padalijimo klausimus. 2. Jeigu bendrijoje yra (ar yra likęs) tik vienas daugiabutis namas ir jame yra įvykusios Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, šio namo bendrijos nariai (patalpų savininkai) privalo priimti sprendimą dėl bendrijos likvidavimo. Bendrijos likvidavimas vykdomas šio Įstatymo ir LR CK nustatyta tvarka.“ Pridedama Aiškinamasis raštas dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo, 4 lapai. Pasiūlymų argumentavimas. 1.
šio rašto pridedamame Aiškinamajame rašte aptariami argumentai, kodėl būtina sudaryti sąlygas atskirų daugiabučių namų savininkams lengviau atsiskirti nuo daug namų valdančios bendrijos. Atitinkamai lengvai turėtų būti sprendžiami ir atskirų namų prisijungimo prie veikiančių bendrijų klausimai. 2. Nesant Keičiamo įstatymo 11 str. 3 dalyje išlygos, kad kiekvienais metais turi būti šaukiamas ne būtinai visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, bet gali būti šaukiamas tik įgaliotinių susirinkimas, jeigu sprendžiami Įgaliotinių susirinkimo kometencijos klausimai, Vilniaus apylinkės teismas (teisėja Rasa Paužaitė) Bylos Nr. II-281-929/2017 pripažino Bendrijos pirmininkės veiksmus (sušaukti kaip yra numatyta Bendrijos įstatuose kasmetinį įgaliotinių susirinkimą) neteisėtais ir paliko galioti Savivaldybės administracijos paskirtą nuobaudą už tai. Vilniaus apygardos teismas (teisėja Virginija Švedienė – vienasmeniškai), išnagrinėjęs bylą Nr. AN2-110-256/2017 pagal pirmininkės apeliacinį skundą, apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau kitoje Vilniaus Apygardos teismo (teisėja Liuda Uckienė - vienasmeniškai) byloje Nr. 2A-1005-232/2017 teismas priėmė priešingą sprendimą: toje pačioje Bendrijoje sušauktą įgaliotinių susirinkimą (prieš tai nesušaukus visuotinio Bendrijos narių susirinkimo) pripažino teisėtu. Akivaizdu, kad teismai „pasiklydo“ tarp Bendrijų įstatymo straipsnių nuostatų ir kad būtinas šių nuostatų dėl įgaliotinių susirinkimo teisių patikslinimas. Todėl šiuose pasiūlymuose Seimo komitetams siūlome tą klausimą aiškiau reglamentuoti. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-18 1, 7,9
vienintelių struktūrinių dalių žymėti numeriu nereikia. Pritarti 48.
2018-06-22 * Taip pat informuojame, kad Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projektu keliami tikslai iš esmės bus įvertinti Projekte, siūlo Įstatymo projekto nesvarstyti. Pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į Komiteto 2018-09-27 raštą Nr. S-2018-7008, informavo, kad Aplinkos ministerija jau yra parengusi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų įstatymo projektą, todėl 2018 m. spalio 5 d. organizavo pasitarimą su socialiniais partneriais esminėms Įstatymo projekto nuostatoms aptarti. Atsižvelgiant į tai, kad pasitarimo metu buvo nutarta Įstatymo projekto nuostatas tobulinti, Aplinkos ministerija planuoja Įstatymo projekto nuostatas patobulinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka pateikti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei išvadoms gauti. Gavusi ir įvertinusi suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas ir pasiūlymus, Aplinkos ministerija Įstatymo projektą teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus Įstatymo projektui, Įstatymo projektas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija Įstatymo projektą suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei išvadoms gauti planavo pateikti 2018 m. gruodžio mėn. 49. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-06-21 * Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018-06-06 raštą Nr.
S-2018-4592, teikia pastabas ir pasiūlymus Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1447 (toliau - Projektas):
socialinių partnerių susitikimo metu informavo susirinkusiuosius ir pristatė rengiamą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Bendrijų įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat, š. m. birželio 18 d. Aplinkos ministerijoje vykusio pasitarimo su savivaldybių atstovais metu buvo pristatyti naujo rengiamo LR daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto metmenys. Minėto įstatymo tikslas - įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus ir principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. Anot ministerijos, tikimasi šio įstatymo galutinį projektą parengti ir pateikti suinteresuotų šalių derinimui dar šiais metais. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, manytume, būtų tikslingiau konsoliduoti minėtus įstatymų projektus (įskaitant ir Projektą) ir jų nuostatas svarstyti bendrame projekte. Pritarti
ir Mažeikių rajono savivaldybių pateiktas pastabas Projektui (pridedama). Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-21 * Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr.
S-2017-11043 pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 21, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1447 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto nuostatų atitikties Europos
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į gautas pastabas dėl Projektu teikiamo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo tobulinimo bei naujus pasiūlymus šių santykių reglamentavimui, siekiant, kad keliami klausimai būtų sprendžiami iš esmės, o ne fragmentiškai bei pritariant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonei, siūlytina pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui daryti Projekto Nr. XIIIP-1447 svarstymo komitete pertrauką, kol Seimui bus pateiktas Aplinkos ministerijos rengiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti visus bendrojo naudojimo objektų valdymo būdus, principus, administratorių, bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotų asmenų teises, pareigas, jų skyrimo ir atšaukimo tvarką. 7. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė
Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė