Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio
valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
13¹ punktu: „13¹) juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, ir 13 ir 13¹ punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą“. 3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose. Atlikti karo tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, kariniuose vienetuose skiriami į karo kapeliono pareigas.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 7 punktą. 7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
13¹ punktu: „13¹) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, ir 13 ir 13¹ punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą“. 3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose. Atlikti karo tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, kariniuose vienetuose skiriami į karo kapeliono pareigas.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutarime Nr. KT9-N7/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046). Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su Teisingumo ministerijos specialistais, taip pat religinių bendruomenių atstovais. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte numatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje nustatyti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka atvejai, 26 straipsnyje – tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos. 4.
Karo prievolės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Karo prievolės įstatymo 3 straipsnyje atsisakoma 7 punkto, t. y. iš asmenų, atleidžiamų nuo karo prievolės, sąrašo išbraukiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo atvejai, nustatyti Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje, siejami su tam tikrų normaliam valstybės funkcionavimui būtinų pareigų vykdymu; tarnyba taip pat atidedama tiems asmenims, kuriems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ir visuomeniniams interesams. Dvasininkų darbas laikytinas didelei visuomenės daliai svarbia ir dėl to nepertrauktina vertybe. Mažesnių, ne didmiesčiuose esančių religinių bendruomenių dvasininkų šaukimas tarnauti gali iš esmės sutrikdyti šių religinių bendruomenių veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dvasininkų vykdoma veikla priskirtina visuomenės interesui, Įstatymo projekte numatoma, kad privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti vykdyti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose. Siekiant išvengti skirtingo nuostatos dėl atidėjimo visuomenės intereso apsaugos pagrindais interpretavimo ir taikymo asmenų, vykdančių pastoracinį darbą, atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ši asmenų grupė apibūdinama bendrais požymiais, tarnybą asmenims, vykdantiems pastoracinį darbą, numatoma atidėti ne individualia tvarka vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, bet įtraukti juos į asmenų, kuriems tarnyba atidedama dėl jų vykdomų pareigų, ratą (Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 13¹ punktas).
Rengiant Įstatymo projektą taip pat atsižvelgta ir į užsienio valstybių praktiką šioje srityje. Karo prievolės atlikti taikos metu nešaukiami Vokietijos, Austrijos, Graikijos, Rusijos dvasininkai. Toks teisinis reguliavimas buvo ir kitose šalyse, kurios šiuo metu neturi karo prievolės instituto, pvz., Vengrijoje, Italijoje. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, Nutarime aptardamas dvasininkų veiklos reikšmę, taip pat atkreipė dėmesį į Karo prievolės įstatymo nustatytą galimybę, kad pareigos atlikti karo tarnybą vykdymas dėl svarbių priežasčių gali būti atidėtas. Religinių bendruomenių, kurių atstovams privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma atidėti, sąrašas, lyginant su Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte numatyta išimtimi dėl valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų atleidimo nuo karo prievolės, plečiamas atsižvelgiant į siekį užtikrinti lygiateisiškumo principą kitų Lietuvoje oficialiai veikiančių religinių bendruomenių atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 26 straipsniu, karo tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama tiems asmenims, kurių vykdomos pareigos būtinos užtikrinti normalų valstybės funkcionavimą mobilizacijos ir karo padėties metu (pvz., vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, Kalėjimų departamento pareigūnams ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad karo prievolės atidėjimas paskelbus mobilizaciją nesiejamas su asmeninių ar visuomeninių interesų užtikrinimu, taip pat į tai, kad religinio personalo (kapelionų) veikla būtina kariuomenei vykdant savo funkcijas (siekiant užtikrinti karo tarnybą atliekančių asmenų dvasinius poreikius, tiek taikos, tiek karo meto kariuomenės struktūroje yra numatytos karo kapeliono pareigos), Įstatymo projekto
nustatyta, kad, paskelbus mobilizaciją, į tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, vykdantys pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, skiriami į karo kapeliono pareigas. Religinių bendruomenių ar bendrijų narių pareiga atlikti karo prievolę taikos metu ir mobilizacijos atveju Įstatymo projekte reglamentuojama skirtingai, nes šių skirtingų teisinių režimų atveju karo prievolininkų atliekama tarnyba yra iš esmės skirtingo pobūdžio: atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą taikos metu karo prievolininkas įgyja karinių žinių, t. y. yra rengiamas karo tarnybai mobilizacijos ar karo padėties metu, o mobilizacijos atveju pašaukti asmenys vykdo kario pareigas, susijusias su valstybės gynyba.
Karo prievolės atlikimo mobilizacijos atveju tikslai akivaizdžiai dominuoja minėto visuomenės intereso atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad ir vienu, ir kitu atveju siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti tikinčiųjų interesus, o karo kapeliono institutas ginkluoto konflikto atveju yra numatytas Lietuvos Respublikos ratifikuotose Ženevos konvencijose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas nepaneigia pareigos užtikrinti asmenų, skiriamų į kapeliono pareigas mobilizacijos atveju, karinį parengtumą, t. y. jie, kaip ir kiti karinio parengtumo neįgiję asmenys (neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai), prieš paskiriant juos į tarnybą mobilizacijos atveju, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostata, būtų šaukiami į karinius mokymus, kad įgytų pagrindinį karinį parengtumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektas neskirtas verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
pakeistas Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1154. 2. Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-713. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra karo prievolė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a DĖL
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Laurynas Kasčiūnas, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Krašto apsaugos ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento Tarptautinės teisės ir ginklų kontrolės skyriaus vedėja Gabija Damalakaitė,
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
„<...> Atlikti karo tarnybą pašaukti juridinio asmens teises
turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, kariniuose vienetuose skiriami į karo kapeliono pareigas“ (išskirta – mūsų).
Pažymėtina, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatas juridinio asmens statusą turi (arba gali turėti) tiek tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, tiek kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ir bendrijos. Tuo tarpu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
„Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal
savo kompetenciją reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe“. Ši nuostata reikštų, kad karo kapelionais krašto apsaugos sistemoje gali būti ne visų juridinio asmens statusą turinčių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai. Todėl projekto 3 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nederantis su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytu reguliavimu.
Nepritarti Vadovaujantis KASOKTĮ 51 straipsnio 1 dalimi Karo prievolės įstatymo pakeitimai ir KASOKTĮ nuostata <...karo metu kariams taikomas karo padėties įstatymas...> viena kitai neprieštarauja, nes: 1) jos taikomos skirtingų teisinių režimų atveju – mobilizacijos (karo) ir taikos metu; 2) skiriasi šiais įstatymais reglamentuojamų asmenų statusas: Karo prievolės įstatyme reglamentuojamas privalomosios karo tarnybos karių šaukimas mobilizacijos atveju, tuo tarpu KASOKTĮ taikytinas profesinėms karo tarnybos kariams, t.y taikos meto pareigybėms, kurias einantiems asmenims mokamas tarnybinis atlyginimas. Šiuo metu į taikos meto karo kapelionų pareigas iš 9 valstybės pripažintų religinių bendruomenių skiriami tik Romos katalikų atstovai, todėl suderinus KASOKTĮ nuostatas su Karo prievolės įstatymo pakeitimu, t.y. KASOKTĮ nustačius, kad į karo kapeliono pareigas skiriami juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, vykdantys pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, būtų sukurta iliuzinė nuostata, t.y. nuostata, kuri, atsižvelgiant į tai, kad nėra poreikio, nebūtų įgyvendinama. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam nutarimo projektui. 8. Balsavimo rezultatai:
pirmininkas Vytautas Bakas