Projekto lyginamasis variantas
administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių
2017
Pakeisti 369 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„369 straipsnis. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir kituose teisės
aktuose nustatytų kapinių priežiūros, kremavimo veiklos vykdymo ir žmogaus palaikų gabenimo transporto priemonėmis vežimo reikalavimų pažeidimas
aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymas pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 5. Žmogaus palaikų gabenimas vežimas transporto priemonėmis, kurios neatitinka žmonių palaikams gabenti vežti skirtoms transporto priemonėms nustatytų teisės aktų reikalavimų, kai laikytis šių reikalavimų privaloma įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 6.
pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ar vairuotojams nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 7. Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau šiame straipsnyje – susitarimas) šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją vežami tranzitu turint užsienio valstybės susitarimo šalies kompetentingos institucijos išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 9. Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 10.
10Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 11. Žmogaus palaikų vežimas laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 13. Žmogaus palaikų vežimas kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų ar vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 15. Kremavimo veiklos vykdymas be licencijos užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 16.
16Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 17. Žmogaus palaikų kremavimas, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 19. Kremavimo atvejų neregistravimas arba registravimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 21. Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346, 369 straipsnio 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 48 punktą ir jį išdėstyti taip: „48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 52, 53 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 369 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74
straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 13, 14 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 5, 6 dalyse, 481, 482, 483, 484, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541, 542, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių
2018
Pakeisti 369 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„369 straipsnis. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir kituose teisės
aktuose nustatytų kapinių priežiūros, kremavimo veiklos vykdymo ir žmogaus palaikų gabenimo transporto priemonėmis vežimo reikalavimų pažeidimas
aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymas pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 5. Žmogaus palaikų gabenimas vežimas transporto priemonėmis, kurios neatitinka žmonių palaikams gabenti vežti skirtoms transporto priemonėms nustatytų teisės aktų reikalavimų, kai laikytis šių reikalavimų privaloma įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 6.
pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ar vairuotojams nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 7. Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau šiame straipsnyje – susitarimas) šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją vežami tranzitu turint užsienio valstybės susitarimo šalies kompetentingos institucijos išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 9. Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 10.
10Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 11. Žmogaus palaikų vežimas laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ar vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų ar vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 13. Kremavimo atvejų neregistravimas arba registravimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 15. Žmogaus palaikų vežimas kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų ar vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 16.
16Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 17. Kremavimo veiklos vykdymas neturint šiai veiklai licencijos užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 19. Žmogaus palaikų kremavimas atvejais, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. 20. Šio straipsnio 19 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 21. Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 22. Šio straipsnio 21 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų.“
1.
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose,
dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio
numatytų administracinių nusižengimų;“
2Pakeisti 589 straipsnio 48 punktą ir jį išdėstyti taip:
„48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 49 straipsnio 1, 2,
7, 8, 9, 10 dalyse 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71,
72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 4, 5 dalyse, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 369 ir 589 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą Nr. X-1404 (toliau – Įstatymas), atsirado teisinės prielaidos steigti krematoriumą. Pastačius krematoriumą Lietuvoje populiarėja kremavimo paslaugos ir sparčiai auga kremavimų skaičius. Siekiant išvengti kremavimo paslaugų teikimo ir šios veiklos vykdymo galimų pažeidimų, kyla būtinybė numatyti atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių kremavimo veiklą, pažeidimus. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-2257 (toliau – įstatymas Nr. XII-2257), žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugų teikimo reglamentavimas tapo nebeaiškus, o kai kurie nustatyti reikalavimai praktikoje neįgyvendinami. Siekiant teisinio aiškumo, reikia tobulinti žmogaus palaikų vežimo reglamentavimą. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo reikalavimų pažeidimus. Įstatymų projektų uždaviniai:
Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau šiame straipsnyje – susitarimas) šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus;
Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento (direktorius Marius Narmontas, tel.
8~706 63608, el. p. [email protected]) Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, tel. 8~706 63593, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą. Įstatymo 2 straipsnio
palaikų iki jų paruošimo šarvoti ir (ar) šarvojimo gabenimą ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos, tačiau į šią sąvoką nepatenka žmogaus palaikų gabenimas, kai siekiama palaikus balzamuoti. Įstatymo 2 straipsnyje neapibrėžtas terminas „žmogaus palaikų vežimas kremuoti“.
Įstatymo 6 straipsnio
laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus: 1) asmens, kurio palaikai kremuojami, medicininį mirties liudijimą; 2) laidojančio asmens arba asmens, turinčio teisę veikti juridinio asmens vardu, kai laidojantis asmuo yra juridinis asmuo, tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3) asmens, kurio palaikus prašoma kremuoti, pareikštą sutikimą dėl jo palaikų kremavimo, jeigu toks sutikimas buvo pareikštas; 4) jeigu asmuo, kurio palaikus prašoma kremuoti, nebuvo pareiškęs sutikimo dėl jo palaikų kremavimo, – santuokos liudijimą ar santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, kai laidojantis asmuo yra sutuoktinis, arba giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, kai laidojantis asmuo yra artimasis giminaitis. Šiuo atveju laidojantis asmuo taip pat turi pateikti rašytinį patvirtinimą (artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;
5) prokuroro rašytinį leidimą, jeigu prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus. Įstatymo 7 straipsnio
asmuo Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo;
2) jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu;
3) kai žmogaus palaikai neatpažinti; 4) kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kokiame dokumente turi būti fiksuotas faktas, kad žmogaus palaikus draudžiama kremuoti ir toks aiškaus dokumento nebuvimas apsunkina draudimo kremuoti įgyvendinimą. Pastebėtina, kad galiojančiame Įstatyme įtvirtintas draudimas kremuoti žmogaus palaikus yra absoliutus, t. y. Įstatymas nenumato galimybės, pvz., gavus prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus. Praktikoje žmogaus palaikai kremuojami vykstant ikiteisminiam tyrimui. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę. Įstatymo 7 straipsnio
privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių, tačiau ši pareiga turėtų būti priskirta prie laidojimo paslaugų teikėjo pareigų, nustatytų, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kremavimo įmonė privalo užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau nepasakyta, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.
Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugų teikėjas privalo: teikti laidojimo paslaugas laikydamasis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų; teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti paslaugas nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka; neignoruoti laidojančio asmens įsitikinimų, sudaryti sąlygas dalyvauti laidotuvėse religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims; užtikrinti, kad laidojimo paslaugų teikimas atitiktų aplinkos ministro nustatytus laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus ir laikytis kitų teisės aktuose nustatytų pareigų. Tačiau laidojimo paslaugų teikėjui nenustatyta prievolė teikti žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugą nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, nors toks vežimas prilyginamas žmogaus palaikų vežimui laidoti. Įstatyme nenustatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei: žmogaus palaikai negali būti kremuoti; asmuo, būdamas gyvas, nustatyta tvarka pareiškė nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai vežami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka, tačiau Vyriausybės įgaliotos institucijos nenustatė tokios vežimo tvarkos, nes reikalavimas perteklinis.
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas gavus mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr. XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, todėl minėta Įstatymo nuostata neįgyvendinama. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 (toliau – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti Medicininiame mirties liudijime nurodomi mirusiojo duomenys:1) vardas ir pavardė; 2) asmens kodas; 3) gimimo data; 4) mirties data; 5) nuolatinė gyvenamoji vieta; 6) mirties vieta; 7) mirties priežastis; 8) medicininį mirties liudijimą išdavusio gydytojo pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis; 2) mirtis įvyko viešoje vietoje; 3) nenustatyta mirusiojo asmenybė;
4) neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų; 5) staigi arba netikėta mirtis; 6) mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos; 7) nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos; 8) mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba; 9) to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas; 10) kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 369 straipsnyje nustatyta fizinių asmenų atsakomybė už žmogaus palaikų vežimą transporto priemonėmis, kurios neatitinka žmonių palaikams vežti skirtoms transporto priemonėms nustatytų teisės aktų reikalavimų, už Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus. Tačiau nei ANK, nei Įstatyme neįtvirtinta atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už laidojimo paslaugų teikimo veiklos pažeidimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatytą termino „laidojimo paslaugos“ apibrėžtį atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos aprobuotą terminą. Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 27 dalies termino apibrėžtį „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ nustatant, kad žmogaus palaikų gabenimas, siekiant juos balzamuoti, būtų laikomas žmogaus palaikų pirminiu vežimu. Siūlomas reglamentavimas apims visus galimus žmogaus palaikų vežimo atvejus iki žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti ir panaikins Įstatyme esančius netikslumus. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Galiojanti formuluotė reiškia, kad tuo atveju, kai vyksta ikiteisminis tyrimas žmogaus palaikai negali būti kremuoti, iki vyks ikiteisminis tyrimas ir iki kol jis nebus baigtas. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kad dar vykstant ikiteisminiam tyrimui žmogaus palaikai kremuojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, nes vadovaujamasi pagrindine nuostata, kad jei prokuroras žmogaus kūną leidžia atiduoti artimiesiems laidoti, vadinasi galima jį ir kremuoti. Taigi praktikoje Įstatymo
nuostata vykdoma ne visada.
Siekiant teisinio aiškumo, galimybės kontroliuoti, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuojami nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse, kai Įstatymas draudžia juos kremuoti, tačiau kartu sudaryti galimybę tais atvejais, kai prokuroras mano, kad ikiteisminiame tyrime žmogaus kūnas jau nebus reikalingas, ir jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatant, kad tais atvejais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikus galima kremuoti rašytiniu prokuroro sutikimu. Kadangi ikiteisminis tyrimas kai kuriais atvejais (pvz., ikiteisminis tyrimas, vykdomas asmens mirties priežasčiai nustatyti, nors ji nebūtinai yra nusikalstama) vyksta kelias dienas ir po to nutraukiamas (nustačius nenusikalstamą mirties priežastį), o artimieji mirusiojo palaikus siekia kremuoti ir palaidoti kuo greičiau, kai tik kūnas atiduodamas artimiesiems laidoti, ir nelaukti tų kelių dienų, siūloma sprendimą dėl sutikimo kremuoti žmogaus palaikus suteikti priimti prokurorui, kuris geriausiai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gali savarankiškai priimti sprendimus dėl tyrimo eigos. Reikalavimu gauti prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus siekiama sudaryti galimybę, jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, žmogaus palaikus kremuoti nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos. Prokuroro sutikimu kremuoti žmogaus palaikus užtikrinama, kad žmogaus palaikų kremavimas neturės neigiamos įtakos vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ir galutiniam jo rezultatui. Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomas ribojimas kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro sutikimo, kai vyksta ikiteisminis tyrimas yra proporcingas siekiamam tikslui užtikrinti tinkamą ikiteisminio tyrimo vykdymą.
Siūlomu reguliavimu bus sudaromos galimybės leisti kremuoti dalį žmonių palaikų, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tuo pačiu užtikrinti, kad kremuoti bus tik tie žmogaus palaikai, kurie ikiteisminiam tyrimui tinkamai atlikti nereikalingi. Be to palengvinamos kremavimo įmonių veiklos vykdymo sąlygos, nes atvežus žmogaus palaikus kremuoti bus galima lengvai patikrinti ar nėra draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, t. y. jei medicininiame mirties liudijime yra žyma, kad yra sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai ir nėra prokuroro sutikimo kremuoti žmogaus palaikus, kremuoti draudžiama. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti policijai, jei yra bent viena iš šių sąlygų, ir esant šioms sąlygoms policija privalo visais šiais atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl siūloma Įstatymo
draudžiama kremuoti esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme nurodytų sąlygų, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai, ir negavus prokuroro sutikimo šiuos žmogaus palaikus kremuoti. Siūloma nauja formuluotė užtikrintų, kad žmogaus palaikus būtų galima kremuoti dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, bet gavus rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus.
Ši alternatyva siūloma įvertinus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos (kad duomenys apie mirusius asmenis, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, automatiniu būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiami kremavimo įmonėms) įgyvendinimą praktikoje. Praktikoje duomenų pateikimas automatiniu būdu apie vykstančius ikiteisminius tyrimus iš Nusikalstamų veikų žinybinio registro taikytinas tik Lietuvoje veikiančioms kremavimo įmonėms, o užsienio valstybių kremavimo veiklos vykdytojai tokių duomenų negautų. Šis automatinis duomenų pateikimo būdas praktikoje neveikia. Be to, kontrolė, ar žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vykdoma tik paskutiniame kremavimo veiklos vykdymo etape prieš pat kremavimą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūlomi nustatyti draudimo kremuoti atvejai padės pradiniame etape vykdyti kontrolę, kad įvykus nusikalstamai veikai žmogaus palaikai nebūtų kremuoti ir nusikaltimo pėdsakai nebūtų negrįžtamai panaikinti. Siekiant laidojimo paslaugų teikėjo pareigas reglamentuoti viename straipsnyje, siūloma Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o jos nuostatą perkelti į Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte Nr.
1 siūlomus nustatyti atvejus, kuriais draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, ir siūlomą nustatyti išimtį leisti kremuoti žmogaus palaikus, jei gautas rašytinis prokuroro sutikimas kremuoti žmogaus palaikus, kai medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 6 punktu ir nustatyti, kad žmogaus palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus turi pateikti rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus, jei medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Siūloma Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tikslinti nustatant, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Šia nuostata siekiama, kad kremavimo įmonės veikla ne tik nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Nustačius prievolę kremavimo įmonei laikytis aplinkosaugos reikalavimų, atsiras įstatyminis pagrindas nustatyti administracinę atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, toks reglamentavimas atgrasys kremavimo įmones nuo šių pažeidimų. Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje patikslinti laidojimo paslaugų teikėjo pareigas atsižvelgiant į siūlomus patikslintus draudimo kremuoti žmogaus palaikus pagrindus.
Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą papildyti reikalavimu, kad žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslauga būtų teikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, o vežant kremuotus žmogaus palaikus reikalavimai transporto priemonėms nebūtų taikomi. Kadangi žmogaus palaikų vežimas laidoti ar vežimas kremuoti yra analogiški (skiriasi tik vežimo tikslas) ir abiem atvejais žmogaus palaikai vežami karste – reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis vežami žmogaus palaikai laidoti ar kremuoti, turėtų būti analogiški. Atsižvelgiant į tai, kad kremuoti žmogaus palaikai vežami ne karste, o urnoje, juos vežant transporto priemonėms specialūs reikalavimai netaikomi. Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei yra bent vienas iš Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų atvejų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Tokiu siūlymu siekiama apsaugoti laidojimo paslaugų gavėjus nuo netikslingų (nereikalingų) žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugų gavimo ir privalomo atsiskaitymo už šias paslaugas. Taip pat siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų išvežami kremuoti į užsienio valstybes, kuriose galioja kiti reikalavimai, lyginant su tais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikoje, kada negalima žmogaus palaikų kremuoti. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinės nuostatos, kad teikiant laidojimo paslaugas žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Žmogaus palaikų gabenimo tvarkai keliami reikalavimai atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir papildomą gabenimo tvarką nustatyti netikslinga, nes Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata praktikoje neįgyvendinama. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma tikslinti dokumento, kurį reikia turėti vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, pavadinimą. Pagal Susitarimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2009 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XI-269, 3 straipsnio 1 dalį mirusiojo kūnas vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu – mirusiojo kūno laissez-passer. Mirusiojo kūno laissez-passer išduodamas vadovaujantis Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“. Pagal Susitarimą jį pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės siekė supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus ir susitarė, kad mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer).
Susitarimo 4 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus dokumentus, reikalaujamus pagal tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, arba pagal būsimas konvencijas ar susitarimus dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Valstybės, pasirašydamos susitarimą, laisvanoriškai apsisprendė pripažinti specialų dokumentą mirusiojo kūno laissez-passer) ir jo reikalauti. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstančias dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), yra perteklinis, didinantis administracinę naštą vežantiems žmogaus palaikus (nes vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstamas mirusiojo kūno laissez-passer ir reikalaujama papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje). Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, nustatant skirtingus vežimo reikalavimus vežant žmogaus palaikus į valstybes Susitarimo šalis ir valstybes ne Susitarimo šalis. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad žmogaus palaikai vežami į valstybes ne susitarimo šalis apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Siūlomu nustatyti reikalavimu informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie žmogaus palaikų vežimą į valstybes ne susitarimo šalis siekiama identifikuoti žmogaus palaikus į užsienio valstybes vežančius asmenis (fizinius asmenis ar laidojimo paslaugų teikėjus) ir tokiu būdu sudaryti prielaidas kontroliuoti, ar žmogaus palaikų vežimo paslauga teikiama teisėtai, apskaitant gaunamas pajamas ir atitinkamai sumokant mokesčius. Mažiau įpareigojančiomis (ribojančiomis) priemonėmis identifikuoti laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes (į susitarimo šalis ir į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys), negalima, nes Europos Sąjungoje sienos yra atviros ir vyksta laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Kadangi laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kontroliuoti, kaip jie vykdo draudimo kremuoti reikalavimus, sudėtinga, siūloma reikalauti, kad žmogaus palaikai į susitarimo šalis būtų vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), o į valstybes ne susitarimo šalis – apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją. Informacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teikiant informaciją reikėtų nurodyti šiuos duomenis: žmogaus palaikų vežimo datą, mirusiojo vardą, pavardę, žmogaus palaikus vežantį asmenį (fizinį asmenį ar laidojimo paslaugų teikėją) ir jo duomenis, transporto priemonės, kuria bus vežami žmogaus palaikai, valstybinį numerį, ar yra/nėra priežasčių, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Duomenis galėtų pateikti laidojantis asmuo ar laidojimo paslaugų teikėjas, tuo pačiu patvirtindamas, kad pateikti duomenys teisingi.
Pateiktus duomenis galėtų gauti teritorinės muitinės, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios prireikus galėtų atlikti laidojimo paslaugas teikiančių asmenų patikrinimus. Reikalavimas informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, lyginant su šiuo metu galiojančiu reikalavimu turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), sumažins administracinę naštą laidojimo paslaugų teikėjams, vežantiems žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu. Administracinės naštos pokytis pateiktas Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje. Ataskaitoje nevertintas Įstatymo projekte Nr. 1, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatomas naujas informacinis įpareigojimas laidojimo paslaugų teikėjams informuoti raštu kremavimo veiklos vykdytoją, kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusiojo palaikų kremavimo ar (ir) kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo, jei laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu, nes tokie atvejai gali pasitaikyti ypatingai retai (pvz., per vienerius metus visiems laidojimo paslaugų teikėjams gali pasitaikyti vienintelis toks atvejis tarp visų laidojimo paslaugų teikėjų ir tai sudarytų 0,0083 karto per metus). Siekiant teisinio aiškumo siūloma tikslinti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį nustatant, kad žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti turint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr.
XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, kurio išdavimo tvarką, vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicininiame mirties liudijime siūloma pažymėti, ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Siūlymas grindžiamas tuo, jog esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, pradedamas ikiteisminis tyrimas, todėl siekiama, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuoti iki bus priimtas sprendimas pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą. Toks reglamentavimas padės pradiniame etape identifikuoti atvejus, kada gali kilti grėsmė nepataisomai sunaikinti galbūt nusikalstamos veikos pėdsakus. Atsižvelgiant į siūlymą medicininiame mirties liudijime nurodyti (pažymėti), ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kai asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, keičiamas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma medicininį mirties liudijimą papildyti žyma, kurioje būtų pažymima, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai.
Kadangi Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo
tyrimas (kuris gali būti vėliau nutrauktas), bet apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mirusiojo artimieji, laidojimo paslaugų teikėjai ar kremavimo įmonės gali ir nežinoti, vienintelis būdas apie tai sužinoti yra siūloma nustatyti žyma medicininiame mirties liudijime. Ši atskira žyma medicininiame mirties liudijime bus apibendrinanti ir informacinio pobūdžio, kuri reikalinga laidojimo paslaugų teikėjams, mirusiojo artimiesiems, kremavimo įmonėms ir kontroliuojančioms institucijos, siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų kremuoti. Medicininis mirties liudijimas yra vienintelis dokumentas, kuris reikalingas norint gauti laidojimo paslaugas, todėl pažymėti, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma būtent medicininiame mirties liudijime. Ši žyma yra vienintelis būdas visiems sužinoti apie esamus draudimo kremuoti pagrindus, užtikrinti reikalavimų, kada draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, vykdymo kontrolę ir atsakomybės už šių reikalavimų nevykdymą taikymą. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo turėti medicininį mirties liudijimą vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą ir reikalauti turėti medicininį mirties liudijimą vežant žmogaus palaikus laidoti ar kremuoti.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad Įstatymo reikalavimas praktikoje neįgyvendinamas, nes vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą dažnu atveju (pvz., vežant žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizei ir tyrimams atlikti) medicininis mirties liudijimas būna dar neišduotas, o tik siekiama jį gauti. Siūlomas nustatyti reikalavimas išspręs esamą teisinį neaiškumą. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti juridinių asmenų, o Įstatymo projektu Nr. 3 – asmenų, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę: už kremavimo veiklos vykdymą neturint licencijos; už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą; kremavimo atvejų neregistravimą ar registravimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą; už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Įvertinus Įstatyme reglamentuojamai veiklai (laidojimo paslaugų teikimas, balzamavimas, kapinių priežiūra, kremavimas) keliamus reikalavimus ir jų nesilaikymo pasekmes, daugiausia neigiamų ir nepataisomų pasekmių gali sukelti kremavimo veikla. Todėl siūloma nustatyti sankcijas už kremavimo veiklos pažeidimus juridiniams asmenims atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pasekmes ir papildyti Įstatymą šeštuoju¹ skyriumi. Įvertinus tai, kad kremavimo veikla, vykdoma ne pagal reikalavimus, gali turėti negrįžtamą rezultatą ar net nusikalstamos veikos požymių, siūloma diferencijuoti baudas pagal pažeidimą padariusius asmenis, padaryto pažeidimo sunkumą ir galimas pasekmes.
Siūlomos baudos drausmins kremavimo veiklos vykdytojus ir skatins kremavimo veiklą vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma juridinių asmenų padarytų pažeidimų tyrimą, bylų nagrinėjimą, nutarimų priėmimą ir jų apskundimą vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 nustatyta tvarka. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, papildant šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu ir nustatyti, kad Medicininiame mirties liudijime būtų žyma, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Toks reglamentavimas įgyvendins Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalies nuostatą. Žyma Medicininiame mirties liudijime, ar yra /nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, informuos tiek mirusiojo artimuosius, tiek laidojimo paslaugų teikėjus ir kremavimo veiklos vykdytojus, kad yra sąlygų, dėl kurių draudžiama kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro rašytinio sutikimo. Tokiu būdu bus galiojančio reguliavimo spraga, kuomet nėra jokio dokumento, kuris aiškiai pasakytų, ar žmogaus palaikus galima kremuoti, ar ne. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus papildomai nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, siekiant šių asmenų atsakingesnio požiūrio į kaupiamus duomenis, jų tikslumą, būtinumą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, Susitarimo šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra Susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reglamentavimo vertinimo rezultatai pateikti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai esminės įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 pateikiami terminai aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 ir Įstatymo projektą Nr. 2:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti Informavimo apie žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes tvarkos aprašą. Sveikatos apsaugos ministerija turės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 565 „Dėl Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-667 „Dėl formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“, Formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“ pildymo taisyklių, formos Nr. 106-2-1/a „Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“, Formos Nr. 106-2-1/a
„Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“ pildymo taisyklių patvirtinimo
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.
tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“. Susisiekimo ministerija turės pakeisti Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo“. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija turės parengti Žmogaus palaikų vežimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašą ir teikti jį tvirtinti ministrams. Sveikatos apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „laidojimas“, „laidojimo vieta“, „mirtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisės akto nuostatų aiškumo,
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 369 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. 2. Įstatymo projekto
parengtas ne galiojančios šio punkto redakcijos pagrindu, todėl atitinkamai taisytinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – siekiant teisės akto nuostatų aiškumo, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso
vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mūsų siūloma formuluotė jau yra įtvirtinta Seimo 2018 m. gegužės 24 d. priimtame Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju¹ skyriumi įstatyme, kuris yra susijęs su teikiamu projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2018-04-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Finansinio audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė A. Grigonė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja L. Vaičiulienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja A. Astrauskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vedėja R. Valentukevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė E. Vilčinskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorė J. Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V. Griškova, Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius V.
Šiaudikis, Kauno teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėja J. Damulevičienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja A. Čiplienė, Šiaulių teritorinės ligoninės kasos direktorius R. Mažeika, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja D. Šimelienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių licencijų skyriaus vedėja V. Verseckienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja R. Mačiūnienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Bendrųjų reikalų ir vidaus administravimo skyriaus vedėja J. Žilinskaitė, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas A. Nastaravičius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas S. Žirgulis, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I. Večkienė, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė V. Rumbutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisės akto nuostatų aiškumo, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 369 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 589 straipsnio 49 punkto tekstas parengtas ne galiojančios šio punkto redakcijos pagrindu, todėl atitinkamai taisytinas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1393;
2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Martinėlis, A. Vinkus. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Marius Narmontas, Vaiva Rumbutienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė, K2 LT atstovas Vytenis Labanauskas iniciatyvos “Baltoji banga” atstovė Ieva Lapeikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisės akto nuostatų aiškumo,
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 369 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 589 straipsnio 49 punkto tekstas parengtas ne galiojančios šio punkto redakcijos pagrindu, todėl atitinkamai taisytinas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Nevulis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 369 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai:
Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Meilė Čeputienė. Aplinkos ministerijos atstovai: Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Monika Biraitė-Juodvalkienė, Būsto skyriaus vyr.specialistė Vaiva Rumbutienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Jelena Jarmakovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo kodekso 369 straipsnio 7 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. Pritarti
3
straipsnio 49 punkto tekstas parengtas ne galiojančios šio punkto redakcijos pagrindu, todėl atitinkamai taisytinas. Pritarti
patarėja
1 Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių dalių dėstymo struktūrą, pirmosiose dalyse turėtų būti dėstomi lengvesni nusižengimai, ir atitinkamai paskesnėse dalyse - sunkėjantys.
Todėl siūlytina projektu siūlomas 369 straipsnio 19 ir 20 dalis perkelti į 13 ir 14 dalių vietą. Atitinkamai pernumeruotinos dalys ir nuorodos į dalis kituose ANK straipsniuose. Pritarti
patarėja
3 Projekto 3 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data keistina, atsižvelgiant į viso paketo įstatymų siūlomą įsigaliojimo datą:
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pramonininkų konfederacija
administracinę atsakomybę už visų Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Manome, kad reikšmingos administracinės sankcijos atgrasintų fizinius ir juridinius asmenis neteisėtai (t. y. neturint specialių leidimų) vežti į užsienio valstybes žmonių palaikus, kas reikšmingai sumažintų nelegalios ekonomikos poveikį šalies finansams ir įvestų įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Todėl, siūlome Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 str. pakeitimų ir papildymų projekte dvigubai padidinti sankcijas dėl administracinių nusižengimų reikšmingumo, vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes (Administracinių nusižengimų kodekso
Baudos už administracinius pažeidimus yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir adekvačios galimoms pasekmėms. 2. Pramonininkų konfederacija 2018-04-171 Taip pat siūlome pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 369 str.
9 p., paliekant esamą galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str. 2 d. teisinį reguliavimą (t. y. vietoje pasiūlymo „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos <...>" nustatvti tokią formuluotę: „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neturint Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo <...>“ Nepritarti Pasiūlymas reikalauti turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, yra perteklinis, didinantis administracinę naštą ir prieštaraujantis susitarimui, nes valstybės nepasirašiusios susitarimo nepripažįsta šio dokumento ir reikalauja papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2018-03-14 *
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1393;
2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2018-04-25 * Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, S. Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė