ir uždaviniai: 1991 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 322 „Dėl Lietuvos ginklų fondo įsteigimo“ buvo įsteigtas Lietuvos ginklų fondas (toliau
nustatyta, kad prekyba visų rūšių šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis yra išskirtinė Ginklų fondo teisė, o Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija galėjo įsigyti tarnybinių šaunamųjų ginklų tik suderinusios su Lietuvos ginklų fondu. 1996 matais Ginklų fondo veikla buvo išviešinta ir buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatymas Nr. I-1485 (toliau – Ginklų fondo įstatymas), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1209 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų patvirtinimo” buvo patvirtinti dabar galiojantys Ginklų fondo nuostatai. Ginklų fondas yra biudžetinė įstaiga finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šiuo metu Ginklų fonde dirba 23 darbuotojai. Direktoriaus pareigas jau tris metus laikinai eina skyriaus vedėjas. Ginklų fondo įstatyme yra numatytas šio fondo uždavinys – aprūpinti valstybės institucijas ir įstaigas, fizinius ir juridinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar specialiosiomis priemonėmis.
Ginklų fondo įstatyme nustatytos fondo funkcijos: rinkti, analizuoti ir kaupti informaciją apie ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones ir ją teikti valstybės institucijoms ir kitiems asmenims; pirkti, perduoti ar parduoti valstybės institucijoms ar įstaigoms ginklus, bei parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis šiems ginklams, sprogmenis; tvarkyti Ginklų registrą; išduoti galutinio vartotojo sertifikatus; organizuoti paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Taip pat, Ginklų fondas vykdo ginkluotės pirkimus pagal konkrečius valstybės institucijų užsakymus. Ginklų fondas iš esmės vykdo informacijos apdorojimo, Ginklų registro tvarkymo ir sertifikavimo funkcijas, bei tarpininkauja tarp ginklų - specialiųjų priemonių pardavėjų ir valstybės institucijų, pastarosioms įsigyjant ginkluotę - specialiąsias priemones. Tai yra, Ginklų fondui tenka pirkimų agentūros vaidmuo. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsniu Ginklų fondas turi išimtinę teisę prekiauti B kategorijos ginklais: pusiau automatiniais arba pertaisomais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais; vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudančiais centrinio įskėlimo šoviniais; vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip 28 cm, šaudančiais žiedinio įskėlimo šoviniais; C kategorijos ginklais - vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudančiais žiedinio įskėlimo šoviniais, bei visais A kategorijos ginklais.
Kitais B, C, D kategorijų ginklais (išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus) be Ginklų fondo turi teisę prekiauti ir Europos juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje leidžiamais ginklais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra numatyta, kad A kategorijos ginklus gali įsigyti tik specialaus statuso subjektai, o B, C ir D ginklus gali įsigyti fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. Sprogmenų ir ginklų gamybos licencijavimo funkcija iš Ginklų fondo buvo perduota Policijos departamentui pavaldžioms įstaigoms, kuriuos dabar vykdo ginklų prekybos ar gamybos veiklos licencijavimą, bei išduoda leidimus įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus. Be to, registruoja ir kaupia duomenis apie ginklų turėtojus, bei vykdo ginklų laikymo kontrolę. Nors Ginklų fondo pagrindinė užduotis aprūpinti valstybės institucijas ir įstaigas ginklais ir šaudmenimis, tačiau tas pačias funkcijas turi teisę ir galimybes atlikti visos specialųjį statusą turinčios įstaigos. Ginklų fondas vykdo ir netinkamų naudoti ginklų naikinimo funkciją, tačiau šią funkciją vykto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM).
Kaip matyti iš pateiktų duomenų ir teisinio reguliavimo, Ginklų fondas nevykdo jokios išskirtinės ar specifinės veiklos, dėl kurios tokios atskiros institucijos funkcionavimas ir išlaikymas būtų išimtinai būtinas. Ginklų fondo funkcijas dalinai arba pilnutinai ir savarankiškai pagal savo poreikius vykdo ar gali vykdyti kiekviena institucija, kurių veikla susijusi su ginklų turėjimu ir naudojimu. Šiuo atveju yra svarbu atitinkamų specialistų kvalifikacija kiekvienoje tarnyboje, kurie vykdytų ginklų ir šaudmenų viešuosius pirkimus, rinktų ir kauptų informaciją ar išduotų sertifikatus. Akivaizdu, kad Ginklų fondo, kaip atskiros institucijos egzistavimas yra perteklinis ir reikalauja reorganizacijos, o Ginklų fondo vykdomų funkcijų reglamentavimas – turi būti iš esmės pakeistas. Be to, Ginklų fondas išimtinėmis teisėmis pardavinėdamas fiziniams ir juridiniams asmenims B ir C kategorijos ginklus, turi niekaip nepagrįstą pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, kurie turi leidimus prekiauti šaunamaisiais ginklais bei dirbtinai riboja konkurenciją vykdant licencijuojamą su ginklais ar specialiosiomis priemonėmis susijusią veiklą. Pasaulinė praktika rodo, išskyrus Kinijos Liaudies Respubliką, Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką, Saudo Arabijos Karalystę ir dar keletą kitų valstybių, kad įvežimas, prekyba, gamyba bet kokios kategorijos ginklų ir bet kokių sprogmenų, yra valstybės licencijuojama veikla ir tuo užsiima išimtinai privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys. Tokiose šalyse valstybė per savo paskirtas institucijas tik išduoda licencijas ir prižiūri, kad būtų laikomasi licencijavimo sąlygų, t.y. reikalavimų atsakingiems asmenims, sandėliams, procedūroms, duomenų teikimui, veiklos atskaitomybei, bei apribojimų paisymui.
Nėra priežasčių dėl kurių iki šiol civilinei apyvartai Ginklų fondo pardavinėtų ginklų prekyba negalėtų būti licencijuojama veikla, kuria galėtų verstis juridiniai asmenys, gavę atitinkamas licencijas. Kiekvienas specialaus statuso subjektas taip pat galėtų įsigyti sau būtiną ginkluotę ir specialiąsias priemones savarankiškai. Dalinai tą daryti gali jau ir šiandien. Tokią teisę turi KAM, o civilinėje apyvartoje leidžiami ginklai ir priemonės iš principo gali būti įsigyjami bendra tvarka kaip ir bet kokių kitų fizinių ar juridinių asmenų. Tokiu atveju šios procedūros vyktų operatyviau ir ekonomiškiau. Pagal siūlomą naują reglamentavimą, Ginklų registras galėtų būti perduotas Informatikos ir ryšių departamentui (toliau – IRD), kadangi dalį duomenų, susijusių su ginklais ši įstaiga tvarko jau dabar. Todėl, IRD turi visas registro tvarkymui reikiamas technines galimybes, bei kompetenciją. Už B, C kategorijų ginklų galutinio vartotojo sertifikatų išdavimą galėtų būtų atsakinga policija, kuri šiai dienai išduoda ginklų prekybos ir gamybos veiklos licencijas. Leidimus įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus taip pat išduoda policijos įstaigos. Už A kategorijos ginklų galutinio vartotojo sertifikavimą turėtų būti atsakinga Krašto apsaugos ministerija, kuri taip pat, pagal savo galimybes geriausiai ir saugiausiai galėtu vykdyti nebetinkamų naudoti ginklų, perduotų iš policijos įstaigų, sunaikinimą. Ginklų fondo kilnojamas ir nekilnojamas turtas, tame tarpe ir sukaupti ginklai turėtu būti perduoti Turto bankui. Panaikinus perteklines Ginklų fondo funkcijas bus naikinama nereikalinga valstybinė monopolija.
Taip pat, naikinamas suvaržymas Lietuvos Respublikoje veikiantiems ginklų, ginklų priedėlių ir specialiųjų priemonių gamintojams. Esant dabartiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos ginklų, ginklų priedėlių ir specialiųjų priemonių gamintojai dabar gali siūlyti savo produkciją tik užsienyje, bet Lietuvos Respublikoje, dėl Ginklų fondo monopolio to daryti negali, skirtingai negu užsienio šalių ginklų gamintojai. Tokiu pertekliniu reguliavimu Lietuvos Respublika skatina Lietuvos ginklų, ginklų priedėlių ir specialiųjų priemonių ir šaudmenų gamintojus steigti įmones ir vykdyti veiklą bei kurti darbo vietas, o tuo pačiu ir mokėti mokesčius, kitose valstybėse. Jungtinės Amerikos Valstijos, tokias valstybines monopolines ginklų prekybos institucijas (kaip Ginklų fondas) vertina kaip didelę grėsmę atsirasti valstybinei korupcijai. Perskirsčius Ginklų fondo funkcijas, gyventojų galimybės įsigyti šaunamuosius ginklus nesikeis, nes tai padaryti buvo galima ir iki šiol specializuotose ginklų parduotuvėse, taip pat ir ginklų įsigijimo, laikymo ir gabenimo kontrolė nesikeis. Pagal ilgametę statistiką, Lietuvos Respublikoje įregistruota: apie
rinka yra visiškai stabili ir nekinta. Su legaliai išduotais ginklais Lietuvoje įvykdoma labai nedaug nusikaltimų: nuo 1994 m. su legaliai turimais ginklais įvykdoma maždaug po 1 nužudymą kas 2 metus ir įvyksta maždaug po 1-2 savižudybes per metus. Palyginimui Lietuvos Respublikoje medžioklėse įvyksta mažiausiai po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą kas 2 metus, o pagrindinis nužudymų įrankis absoliučia dauguma atvejų yra virtuvinis peilis. Tai, kad Ginklų fondo valstybės monopolis yra perteklinis reguliavimas, o pats Ginklų fondas veikia kaip perteklinė institucija, patvirtina ir kitų Europos sąjungos šalių praktika.
Paskutinė tokios praktikos atsisakė Prancūzijos Respublika, kuri 1997 metais pilnai atsisakė bet kokio valstybės monopolio ir panašios, kaip Ginklų fondas pirkimų funkcijas vykdžiusios institucijos. Tokio pobūdžio ar panašios institucijos, kaip Ginklų fondas nėra nei vienoje Europos Sąjungos valstybė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Pagal šiuo metu galiojančius Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymą, bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Ginklų fondas aprūpina valstybės institucijas ir įstaigas, fizinius ir juridinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar specialiosiomis priemonėmis. Taip pat, kad Ginklų fondas yra institucija kuri tvarko Ginklų registrą. Įstatyme yra apibrėžta, jog Ginklų fondas turi išskirtinę teisę importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti), bei prekiauti visų kategorijų ginklais. 4.
rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma Ginklų fondui deleguotas funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms: Ginklų registrą pavesti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žinion, ginklų sunaikinimo ir A kategorijos ginklų įsigijimą Krašto apsaugos ministerijai, o teisę vykdyti prekybą ginklais skirtais civilinei apyvartai, kuriais turėjo išimtinę teisę prekiauti Ginklų fondas: pusiau automatiniais arba pertaisomais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais; vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudančiais centrinio įskėlimo šoviniais; vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip 28 cm, šaudančiais žiedinio įskėlimo šoviniais ir vienašūviais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudančiais žiedinio įskėlimo šoviniais, perduoti juridiniams asmenims, turintiems licencijas prekiauti ginklais, jų priedais ir šaudmenimis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus panaikintas perteklinis valstybinis monopolis ir panaikinta perteklinė institucija, todėl sąlygos verslui ir naujų darbo vietų sukūrimui pagerės. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymą. Taip pat pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vidaus reikalų ministras ir Krašto apsaugos ministras turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Bus sutaupytos Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išlaikyti skiriamos lėšos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Ginklų fondas“, „Ginklų ir šaudmenų prekyba“, „Ginklų ir šaudmenų kontrolė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Aušrinė Armonaitė Virgilijus Alekna Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Eugenijus Gentvilas Viktorija Čmilytė – Nielsen Gintaras Steponavičius Juozas Baublys Ričardas Juška Jonas Varkalys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bei jį lydinčiaisiais projektais Nr. XIIIP-1385, XIIIP-1386, XIIIP-1387 siūloma Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) likviduoti, o šiuo metu Ginklų fondo atliekamas funkcijas priskirti kitoms institucijoms. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2529 priėmė naujos redakcijos Ginklų fondo įstatymą, kuriuo buvo sustiprintos Ginklų fondo vykdomos funkcijos, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Ginklų fondo vadovo atskaitingumą, administracijos struktūros nustatymą, pareigybių sąrašo tvirtinimą ir valstybės biudžeto asignavimų valdymą, suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Svarstytina, ar, nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, ir Ginklų fondui priskirtas funkcijas išskaidžius skirtingoms institucijoms, jokiai institucijai nepriskyrus centralizuotų, vieningų bei sisteminių ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų kontrolės bei duomenų apie ginklų apyvartą kaupimo funkcijų, nebus susilpninta procesų, sietinų su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvarta ir kontrolė. 2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta, kad Ginklų fondas dalyvauja gynybos ir saugumo srityje atliekamuose supaprastintuose pirkimuose.
Svarstytina, ar, priėmus siūlomus projektus, nebūtų išbalansuota perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamų pirkimų sistema. 3. Teikiamų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad, inkorporuojant įstatymą į teisinę sistemą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, o kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą sistemiškumo principą, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą projektą į teisės sistemą, kartu turi būti keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra minimas Ginklų fondas. Su Ginklų fondo veikla sietinas teisinis reguliavimas, be kita ko, yra nustatytas šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose. Akcentuotina, kad šių įstatymų pataisų projektai turi būti pateikiami, svarstomi ir priimami kartu su Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu.
Pabrėžtina, kad, priėmus teikiamą projektą be kitų įstatymų, kuriuos būtina keisti, pataisų, teisės sistemoje atsirastų pagrindas kilti ne vienai teisės normų kolizijai ar teisės normų konkurencijai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus projektus, jų įgyvendinimui prireiktų biudžeto lėšų, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Kaika, tel. (8 5) 239 6584, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1384 ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1385‑XIIIP-1387 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1384, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 8, 23, 24, 24, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1385 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1385), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1386, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1387 pažymime, kad projektų nuostatos Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Papildomai siūlytume suvienodinti Projekte Nr. XIIIP-1385 vartojamas subjektų, turinčių teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis formuluotes (5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymime, kad nėra aišku, kaip būtų parenkamas subjektas, kuriam perduodami realizuoti skirti ginklai. Atitinkamai siūlytume papildyti aiškinamąjį raštą ir, esant būtinybei, atitinkamus įstatymus, numatant subjektų, kuriems perduodami realizuoti ginklai, parinkimo procedūras. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a DĖL
Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Ginklų fondo l. e. direktoriaus pareigas Jonas Šalavėjus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamu projektu bei jį lydinčiaisiais projektais Nr. XIIIP-1385,
XIIIP-1386, XIIIP-1387 siūloma Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) likviduoti, o šiuo metu Ginklų fondo atliekamas funkcijas priskirti kitoms institucijoms. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr.
XII-2529 priėmė naujos redakcijos Ginklų fondo įstatymą, kuriuo buvo sustiprintos Ginklų fondo vykdomos funkcijos, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Ginklų fondo vadovo atskaitingumą, administracijos struktūros nustatymą, pareigybių sąrašo tvirtinimą ir valstybės biudžeto asignavimų valdymą, suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Svarstytina, ar, nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, ir Ginklų fondui priskirtas funkcijas išskaidžius skirtingoms institucijoms, jokiai institucijai nepriskyrus centralizuotų, vieningų bei sisteminių ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų kontrolės bei duomenų apie ginklų apyvartą kaupimo funkcijų, nebus susilpninta procesų, sietinų su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvarta ir kontrolė. 2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta, kad Ginklų fondas dalyvauja gynybos ir saugumo srityje atliekamuose supaprastintuose pirkimuose. Svarstytina, ar, priėmus siūlomus projektus, nebūtų išbalansuota perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamų pirkimų sistema. 3. Teikiamų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad, inkorporuojant įstatymą į teisinę sistemą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, o kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą sistemiškumo principą, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą projektą į teisės sistemą, kartu turi būti keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose yra minimas Ginklų fondas. Su Ginklų fondo veikla sietinas teisinis reguliavimas, be kita ko, yra nustatytas šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose. Akcentuotina, kad šių įstatymų pataisų projektai turi būti pateikiami, svarstomi ir priimami kartu su Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu. Pabrėžtina, kad, priėmus teikiamą projektą be kitų įstatymų, kuriuos būtina keisti, pataisų, teisės sistemoje atsirastų pagrindas kilti ne vienai teisės normų kolizijai ar teisės normų konkurencijai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus projektus, jų įgyvendinimui prireiktų biudžeto lėšų, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti 2.
2Europos teisės departamentas,
2017-11-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1384, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 8, 23, 24, 24, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1385 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1385), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1386, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1387 pažymime, kad projektų nuostatos Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Papildomai siūlytume suvienodinti Projekte Nr. XIIIP-1385 vartojamas subjektų, turinčių teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis formuluotes (5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymime, kad nėra aišku, kaip būtų parenkamas subjektas, kuriam perduodami realizuoti skirti ginklai. Atitinkamai siūlytume papildyti aiškinamąjį raštą ir, esant būtinybei, atitinkamus įstatymus, numatant subjektų, kuriems perduodami realizuoti ginklai, parinkimo procedūras. Pritarti
2018-02-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. SV-S-526 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1384, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 8, 23, 24, 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1385, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1386 ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1387, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės viešojo administravimo sistemos pertvarkos, parengs ir Lietuvos Respublikos Seimui šių metų pavasario sesijoje pateiks naujus įstatymų projektus, kuriais bus siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas: projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas.
Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Patarėjas Mantas Lapinskas