rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Nustatyta, kad didžioji dalis kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų į jūros aplinką patenka iš laivų su balastiniais vandenimis ir nuosėdomis. Invazinės rūšys, patekusios į Baltijos jūrą, neigiamai veikia gamtinių ekosistemų pusiausvyrą. Dėl nekontroliuojamo balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimo iš laivų kenksmingieji vandens organizmai ir patogenai daro žalą aplinkai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ištekliams. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ėmėsi individualių veiksmų, siekdamos sumažinti ar pašalinti kenksmingųjų vandens organizmų ir patogenų plitimą per į jų uostus įplaukiančių laivų balastinius vandenis, siekiant užtikrinti saugesnio ir veiksmingesnio balastinių vandenų valdymo sprendimų taikymą, 2004 metais Londone priimta Tarptautinė konvencija dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo (toliau – Konvencija), įtvirtinanti visuotinio pobūdžio reglamentavimą. Šios Konvencijos tikslas – sudaryti sąlygas sumažinti ir pašalinti kenksmingųjų vandens organizmų ir patogenų perkėlimo galimybę, taip pat sukurti teisines prielaidas imtis veiksmų, pagrįstų visuotinai taikomomis taisyklėmis ir jų veiksmingam įgyvendinimui bei vienodam aiškinimui skirtomis gairėmis. Teikiamu Įstatymo projektu siekiama ratifikuoti Konvenciją ir taip įvykdyti jai įsigalioti Lietuvos Respublikoje būtinas nacionalines procedūras, taip pat įgyvendinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.
įtvirtintą tikslą – siekti, kad laivyba ir kita ūkinė veikla Baltijos jūroje būtų vykdoma aplinkai palankiu būdu, ir šiam tikslui pasiekti 61.10.5 papunktyje numatytą uždavinį – sukurti teisines prielaidas, skirtas išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, patenkančių į jūros aplinką su laivų balastiniais vandenimis. Be to, ratifikavus minėtąją Konvenciją, būtų sudaromos tinkamos prielaidos sumažinti laivybos keliamos taršos, visų pirma Baltijos jūroje, grėsmę. Konvencijos ratifikavimas sudarytų sąlygas kuo labiau sumažinti ir galiausiai pašalinti dėl kenksmingųjų vandens organizmų ir patogenų atsiradusią riziką aplinkai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ištekliams, taip pat išvengti nepageidaujamo pašalinio kontrolės poveikio ir paskatinti su tuo susijusių žinių ir technologijų plėtrą. Vadovaujantis Konvencijos 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo datos, kurią bent trisdešimt valstybių, kurių bendri prekybos laivynai sudaro bent trisdešimt penkis procentus bendrojo pasaulinio prekybos laivyno tonažo, ratifikuos šią Konvenciją. 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo įvykdytos Konvencijai įsigalioti nustatytos sąlygos, tad Konvencija įsigaliojo
m. gruodžio 1 d. Konvenciją buvo ratifikavusios 53 valstybės, kurių bendri prekybos laivynai sudaro 53,28 proc. bendrojo pasaulinio prekybos laivyno tonažo.
Įsigaliojus Konvencijai, nepaisant to, ar Lietuvos Respublika ratifikuos šią Konvenciją ar ne, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantys laivai, įplaukę į užsienio valstybių uostus, taps uosto kontrolės objektu ir dėl atitikties Konvencijos reikalavimams, tad laivams bus taikomi ne tik Konvencijos reikalavimai tvarkyti laivo balastinius vandenis ir nuosėdas pagal laive patvirtintą balastinių vandenų tvarkymo planą, bet ir kiekviename laive, kuriam taikomi Konvencijos reikalavimai, turės būti atitiktį Konvencijos reikalavimams patvirtinantis dokumentas (liudijimas). Tam, kad įgaliotosios institucijos galėtų išduoti liudijimus laivams ir priimti sprendimus dėl galimybės suteikti išimtis laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, Konvencija turi būti ratifikuota Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento (l. e. departamento direktoriaus pareigas Nerijus Kaučikas, tel. 239 3950, el. p. [email protected]) Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus (skyriaus vedėja Ina Irens, tel. 239 3857, el.p [email protected]) vyriausiasis specialistas Dmitrijus Zadojenko (tel. 239 3968, el. p. [email protected]). 3. Dabartinis teisinis Lietuvos Respublikos įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad susisiekimo ministras kartu su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru, atsižvelgdami į tarptautinius reikalavimus ir rekomendacijas, nustato laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemones, skirtas išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.
Siekiant įgyvendinti minėtąją įstatymo nuostatą, priimtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 3-577/D1-841/V-1038 „Dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonių, skirtų išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, patvirtinimo“, o Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl Balastinio vandens registravimo žurnalo formos ir pildymo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtinta žurnalo, kuriame turi būti registruojamos su laivo balastiniais vandenimis atliekamos operacijos, forma ir jo pildymo taisyklės. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja Konvencijoje įtvirtintų reikalavimų dėl:
Ratifikuodama Konvenciją, Lietuvos Respublika įsipareigotų taikyti Konvencijos nuostatas, kuriomis siekiama kontroliuojant ir valdant laivų balastinius vandenis ir nuosėdas kuo labiau sumažinti ir galiausiai pašalinti kenksmingųjų vandens organizmų ir patogenų perkėlimą. Konvencija numato pareigą užtikrinti, kad valstybės paskirtuose uostuose ir terminaluose, kuriuose balastinės talpyklos valomos ir remontuojamos, būtų tinkama nuosėdų priėmimo įranga, įtvirtina taisykles dėl privalomų laivų apžiūrų (pradinės, atnaujinimo, tarpinės, metinės, papildomos, bendros ar dalinės apžiūros) ir sertifikavimo (pareigos užtikrinti, kad laivui, kuriam taikomi Konvencijos reikalavimai, būtų išduotas liudijimas, nustatoma laivams išduodamų liudijimų forma ir galiojimas), nustato laivų tikrinimo uoste, pažeidimų nustatymo ir kontrolės reikalavimus, įtvirtina reikalavimą turėti balastinių vandenų valdymo planus, balastinių vandenų registravimo žurnalą, taip pat nustato šio dokumento formą. Konvencijoje išdėstomos laivų balastinių vandenų valdymo ir keitimo, laivų nuosėdų valdymo taisyklės. Taip pat Konvencijoje įtvirtinamos nuostatos dėl valstybių bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir techninės pagalbos. 5. Numatomos galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės Ratifikavus Konvenciją, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ratifikavus Konvenciją, būtų išvengta grėsmės nacionalinėje teisėje įtvirtinti kitokius, nei yra taikomi tarptautinėje praktikoje, laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonių, kurios padėtų išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, reikalavimus.
Ratifikavus Konvenciją, įgaliotosios institucijos galės išduoti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams tarptautinį balastinių vandenų tvarkymo liudijimą, taip pat bus galimybė tam tikrais atvejais suteikti laivams Konvencijos nuostatų vykdymo išimtis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą Konvencija priskirtina prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Ratifikavus Konvenciją, dauguma jos nuostatų bus taikomos tiesiogiai, joms įgyvendinti papildomų įstatymų priimti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neįtvirtinamos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimančios institucijos Ratifikavus Konvenciją, už Konvencijos įgyvendinimą atsakingos institucijos turės pakeisti šiuos teisės aktus:
Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 3-577/D1-841/V-1038 „Dėl Laivų balastinio vandens ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonių, skirtų išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“;
saugios laivybos administracijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 3-318 „Dėl Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-23
„Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje
vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
valstybės rinkliavos dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turės būti apibrėžtos, paskirstytos ir detalizuotos įgaliotų institucijų funkcijos, įskaitant mėginių ėmimą, nustatytą kompetenciją vykdyti Konvencijos reikalavimų laikymosi kontrolę. 12.
reikalingos lėšos Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro atliktoje studijoje „Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimas Lietuvoje“ nurodoma, kad Konvencijos nuostatoms įgyvendinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų personalui mokyti ir naujai įrangai, skirtai mėginiams imti ir tirti, įsigyti reikės daugiau kaip 40 tūkst. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Balastiniai vandenys“, „nuosėdos“, „balastinių vandenų valdymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai –––––––––––––––––––––––––
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij,
G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Danė, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė; padėjėja Z.Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadai. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: E.Gentvilas Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Užsienio reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo
2017-12-13
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Lino Linkevičiaus pavaduotojas Antanas Vinkus, Mindaugas Puidokas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-17 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-11-29 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarti
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Egidijus Vareikis, Žygimantas Pavilionis.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1361(2). Komiteto pirmininkas Juozas
Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė