Projekto lyginamasis variantas
17, 19, 22, 24, 341 , 49, 50 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 3 dalį: „
3N eskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;“
2Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui .“
3Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 4 dalį:
„
4Spaudos leidinių, garso, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
“ 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas informacinės visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla .“4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Duomenys apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius
1Juridiniai asmenys, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių,
žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti duomenis apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau kaip
apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia. Pranešimuose apie patikslintus duomenis turi būti nurodyti tokių dalyvių vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius ir balsų dalis procentais, valdymo organai, jų nariai ir informacija apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais. Jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti nurodyti ir šių subjektų dalyviai.
Vyriausybės įgaliota institucija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos. 2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatyta tvarka duomenis, kokių juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyviai jie yra. Vyriausybės įgaliota institucija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje. 3. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, jų dalyviai privalo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija
parama. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų nepateikimą taikoma atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka ir kitos poveikio priemonės. 24 straipsnis. Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius teikimas ir skleidimas 1.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat jų veiklą:
(-ai) ir pavardė (-ės), jei už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jei dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jei dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jei dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jei dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jei dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, jei jį šiai kategorijai yra priskyrusi Visuomenės informavimo etikos asociacija jos nustatyta tvarka;
įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
leidybiniai duomenys, jei juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti;
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonė ar bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip
paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų balsų dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė;
suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat jų veiklą:
(-ai) ir pavardė (-ės), jei už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jei dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jei dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jei dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jei dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jei dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, jei jį šiai kategorijai yra priskyrusi Visuomenės informavimo etikos asociacija jos nustatyta tvarka;
įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
leidybiniai duomenys, jei juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti;
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonė ar bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip
paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų balsų dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė;
suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 2.
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens kodą, skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . 3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą ir skaidrumą siekiant pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymosi, mažinant tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį visuomenės informavimo procesams, užtikrinant galimybę stebėti ir analizuoti minėtus duomenis visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms. 4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Šiuos duomenis nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. 6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 7.
7Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo . Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose , kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose .“ 5 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas Pakeisti 341 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Komisija, nustačiusi šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto pažeidimą, pranešė televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos ;“ 6 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar atskirų programų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir
(ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, seksualinės lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų , ar pažiūrų ar religijos .
Ekspertų grupių (ekspertų) sudėtį ir skaičių tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados (išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai) veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija inspektoriaus teikimu.“7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir
(ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;“ 2.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, seksualinės lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų , ar pažiūrų ar religijos ;“
3Pakeisti 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;“
8 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo
1Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 dieną. 3.
priima šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalies įgyvendinamąjį teisės aktą, o iki 2019 m. rugpjūčio 1 dienos – šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1356(2) lyginamasis variantas
17, 19, 22, 24,34
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 3 dalį :
3N eskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui .“
3Pripažinti netekusia galios 19 straipsnio 4 dalį :
4Spaudos leidinių, garso, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
“ 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas informacinės visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla .“4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius
yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti duomenis apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas), ir pranešti apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia. Pranešimuose apie patikslintus duomenis turi būti nurodyti tokių dalyvių vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius ir balsų dalis procentais, valdymo organai, jų nariai ir informacija apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais. Jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti nurodyti ir šių subjektų dalyviai.
Vyriausybės įgaliota institucija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos. 2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatyta tvarka duomenis, kokių juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyviai jie yra. Vyriausybės įgaliota institucija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje. 3. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, jų dalyviai privalo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija 10 bazinių socialinių išmokų dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų nepateikimą taikoma atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka ir kitos poveikio priemonės. „24 straipsnis. Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius teikimas ir skleidimas 1.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
(pavadinimas), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos);
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organų narių vardai ir pavardės;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens (asmenų) vardas (vardai) ir pavardė (pavardės), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
(jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti;
13) metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinė veiklos ataskaita);
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
c) gautą paramą, jeigu to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
(pavadinimas), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos);
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organų narių vardai ir pavardės;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens (asmenų) vardas (vardai) ir pavardė (pavardės), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
(jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti;
13) metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinė veiklos ataskaita);
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
c) gautą paramą, jeigu to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 2.
informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens kodą, skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . 3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti ir neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius ir veiklą. 4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Šiuos duomenis nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5. Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. 6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 7.
7Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo . Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose , kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose .“ 5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar atskirų programų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, seksualinės lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų , ar pažiūrų ar religijos . Ekspertų grupių (ekspertų) sudėtį ir ekspertų skaičių tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados (išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai) veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą.
Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija inspektoriaus teikimu.“ 6 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar atskiras programas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;“ . 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, seksualinės lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų , ar pažiūrų ar religijos ;“ . 3. Pakeisti 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;“ 7 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir
retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir
nuostatas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, o iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. – šio įstatymo 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
17, 19, 22, 24, 341 , 49, 50 IR 52
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341 , 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą lėmusios priežastys:
vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami įstatyme nustatyti duomenys apie Lietuvos Respublikoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus .
Atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos visuomenės informavimo srityje specifiką, šiuo metu duomenys apie juos konsoliduoti įvairiose informacinėse sistemose arba duomenų bazėse, kurių tvarkytojai yra skirtingos valstybės institucijos ir įstaigos, p avyzdžiui: (1) Kultūros ministerijos administruojamoje viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų duomenų bazėje yra kaupiami ir skleidžiami duomenys apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius, taip pat jų tiražo duomenys; (2) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys apie transliuotojus, retransliuotojus, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ; (3) Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS) kaupiami ir viešai skelbiami duomenys apie Lietuvos leidėjus ir pan. Be to, kad nėra galimybės vienoje informacinėje sistemoje vykdyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų paiešką ar duomenų pasikeitimo stebėseną pagal visuomenės informavimo priemonės pavadinimą, duomenys apie šiuos subjektus nėra skelbiami atviru duomenų formatu. Reikšminga problema yra ir tai, kad tarp išvardintų (informacinių) sistemų nėra technologinių duomenų sąsajų, kurios užtikrintų duomenų tikslumą ir patikimumą.
D ėl skirtingose informacinėse sistemose tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų neproporcingai didėja deklaravimo našta ir šių sistemų administravimo, eksploatavimo, palaikymo kaštai. Nors tam tikra dalis juridinių asmenų duomenų yra kaupiama Registrų centro Juridinių asmenų registre (JAR) bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), šiose sistemose nėra atskiros viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų posistemės, o nemokamai pateikiami tik ribotos apimties duomenys apie juridinius asmenis – viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. 1.2. V iešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų deklaruojamų duomenų apimtis ir mastas nėra pakankami užtikrinti reikiamą visuomenės informavimo procesų skaidrumą . Įstatymo projektu siūloma viešinti papildomus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą, kurių viešumas, iš vienos pusės, padidintų visuomenės informavimo procesų skaidrumą, iš kitos – sumažintų korupcijos pasireiškimo tikimybę ir sąlygas prekybai viešosios informacijos poveikiu. Didesnis visuomenės informavimo procesų skaidrumas, kaip konkretus siekis su tam tikromis priemonėmis, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtintame Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane, kurio 1.1.4 priemonėje numatyta: v iešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešos informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą . 1.3.
informavimo įstatymo nuostatos, numatančios draudžiamos skleisti informacijos kriterijus, apsunkina šių nuostatų taikymą ir priežiūrą, o kai kurie įstatyme nurodyti poįstatyminiai teisės aktai yra nesuderinti tarpusavyje arba praradę aktualumą. Pastebima, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžti draudžiamos skleisti viešosios informacijos kriterijai reglamentuoti nepakankamai tiksliai ir išsamiai, nesiejant jų su negalios požymiu, nekaltumo prezumpciją pažeidžiančios informacijos neatribojant nuo kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Nėra suvienodinti viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklos stabdymo ar nutraukimo pagrindai . Visuomenės informavimo įstatyme taip pat numatyta poįstatyminių teisės aktų, kurių pavadinimai skiriasi, tačiau jie skirti reguliuoti iš esmės panašius ar tapačius teisinius santykius. Kai kurie šių poįstatyminių teisės aktų nesuderinti tarpusavyje, pertekliniai arba praradę aktualumą. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti didesnį visuomenės informavimo procesų skaidrumą ir viešosios informacijos objektyvumą įsteigiant Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, kurioje būtų atveriami papildomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) ir jų veiklą, taip pat suderinti tarpusavyje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, kliudančias veiksmingesniam šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui ir priežiūrai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus rekomendacijas [1] , Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pasiūlymus. Įstatymo projektą parengė Kultūros politikos departamento Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas (tel. (8 5) 219 3409, el. p. [email protected] ). 3.
teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342, valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoti įgaliota Kultūros ministerija – past .) šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti duomenis apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas), ir pranešti apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia: 1) dalyvių vardus ir pavardes (pavadinimus), 2) asmens kodą (registracijos numerį), 3) turimo turto dalį ar akcijų skaičių ir balsų dalį procentais, 4) valdymo organus, jų narius ir 5) informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais (jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti nurodyti ir šių subjektų dalyviai). Kultūros ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.
ĮV-46 „Dėl Duomenų apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius pateikimo bei šių duomenų viešo paskelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Duomenų apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius pateikimo bei šių duomenų viešo paskelbimo tvarkos aprašas, pagal kurį duomenis apie savo dalyvius Kultūros ministerijai teikia juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai. Kultūros ministro
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮV-281 „ Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija registruoja visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, savo interneto svetainėje skelbia šių paslaugos teikėjų sąrašus, duomenis apie jų veiklą, informaciją apie licencijų (leidimų) išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą, taip pat šią informaciją perduoda Juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, jei jam buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą.
Tokiu būdu įstatymo leidėjas draudžiamos (skleisti) informacijos paskleidimą traktuoja kaip rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio kyla atitinkamos pasekmės. Kita vertus, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžti draudžiamos skleisti viešosios informacijos kriterijai reglamentuoti nepakankamai tiksliai, kad būtų užtikrinta proporcinga asmens teisių ir visuomenės interesų apsauga (pusiausvyra), t. y.:
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įstatymas nenumato draudimo skleisti viešąją informaciją, kai neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu skleidžiami negalios pagrindu;
įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Dėl esamo konjunkcijos tipo (jungiamojo žodžio
„ir“) informacijos draudimui būtinos abi sąlygos – informacija turi pažeisti
nekaltumo prezumpcijos principą ir kartu kliudyti teisminės valdžios nešališkumui. Antroji sąlyga dėl jos neapibrėžtumo yra sunkiai pritaikoma, todėl, laikantis bendrųjų naudojimosi saviraiškos laisve teisinio reglamentavimo principų, turėtų būti naikinama kaip neapibrėžta.
Visuomenės informavimo įstatymo
viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir
nuostatas . Tačiau vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 2 punktu, transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimas gali būti stabdomas, jei pažeidžiamos šio įstatymo19 straipsnio 1 a r
nuostatos.
Visuomenės informavimo įstatyme taip pat numatyti poįstatyminiai teisės aktai, kurių pavadinimai skiriasi, tačiau jie skirti reguliuoti iš esmės panašius ar tapačius teisinius santykius, be to, jie nėra suderinti tarpusavyje, prieštarauja minėtam įstatymui arba yra pertekliniai, nes numatyti prie kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo:
nustatyta, kad n eskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė;
Spaudos leidinių, garso, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė;
priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė inspektoriaus teikimu. Ir erotinio, ir smurtinio pobūdžio informacija, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, priskirtina ribojamos skleisti viešosios informacijos kategorijai, pornografinio pobūdžio informacija – besąly giškai draudžiama. Ribojamos skleisti viešosios informacijos platinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.
darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo
“. Šis poįstatyminis teisės aktas priimtas įgyvendinant Visuomenės informavimo
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus teisės akto – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo – 7 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas, todėl apima ne tik erotinio ir smurtinio pobūdžio informaciją, bet ir kitas viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kategorijas. Atitinkamai draudžiamos skleisti (arba neskelbtinos) informacijos kriterijai nustatyti Visuomenės informavimo įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
informacinė sistema ( toliau – ir VIRSIS), kuri būtų formuojama Juridinių asmenų registre (JAR), Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), kituose valstybės registruose ir informacinėse sistemose kaupiamų duomenų pagrindu. Pareiga deklaruoti duomenis būtų nustatyta ne tik viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) dalyviams, kurie turi daugiau kaip 10 proc. viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) akcijų ar turto, bet visiems viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) dalyviams, nepriklausomai nuo jų turimo turto dalies ar akcijų skaičiaus. Duomenys VIRSIS būtų pateikiami atvirų duomenų formatu.
Vieninga informacinė sistema ir papildomų duomenų viešinimas leistų tikėtis teigiamų rezultatų:
veiklos skaidrumo;
ir privačiame sektoriuose;
(sąsajų), patikimumo ir apsaugos;
rengėjams ir skleidėjams;
teisių ir teisėtų interesų apsaugos pažeidimų visuomenės informavimo srityje atvejais;
viešosios informacijos sklaidos viešuosius pirkimus, pirkimų organizavimo.
VIRSIS būtų pateikiami šie papildomi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenys, kurie šiuo metu nėra pateikiami:
valdomos visuomenės informavimo priemonės tipas (kategorija);
(-ų) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), jei už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
dalyvių) sąrašas, kuriame turėtų būti nurodyta: visų dalyvių vardai ir pavardės, asmens kodai, nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
kaip jis apibrėžtas Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą sankciją;
skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, jei jį šiai kategorijai yra priskyrusi Visuomenės informavimo etikos asociacija jos nustatyta tvarka;
(ar) skleidėjui nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonė ar bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, arba įmonė ar bendrovė, kurioje valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų balsų dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė.
VIRSIS būtų pateikiami šie papildomi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenys, kurie šiuo metu nėra pateikiami:
valdomos visuomenės informavimo priemonės tipas (kategorija);
(-ų) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), jei už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas;
dalyvių) sąrašas, kuriame turėtų būti nurodyta: visų dalyvių vardai ir pavardės, asmens kodai, nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
kaip jis apibrėžtas Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą sankciją;
skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, jei jį šiai kategorijai yra priskyrusi Visuomenės informavimo etikos asociacija jos nustatyta tvarka;
(ar) skleidėjui nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą;
rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonė ar bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, arba įmonė ar bendrovė, kurioje valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų balsų dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė. Kadangi didžioji dalis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų duomenų yra kaupiami valstybės registruose (JAR, Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, Adresų registre ir kt.) ir informacinėse sistemose (JADIS, LIBIS, Licencijų informacinėje sistemoje), šių duomenų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams papildomai deklaruoti nereikės – jie būtų pateikiami į VIRSIS iš paminėtų valstybės registrų ir informacinių sistemų.
Dėl to Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad VIRSIS valdytojo ir
(ar) tvarkytojas turi teisę gauti Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio
valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, o minėti subjektai – pareigą turimus duomenis pateikti VIRSIS valdytojui ir (ar) tvarkytojui . VIRSIS duomenų paieška būtų vieša ir neatlygintina, todėl su paminėtais duomenimis galėtų susipažinti bet kuris suinteresuotas asmuo, institucija ar įstaiga. Ypatingi asmens duomenys, fizinio asmens kodas, laikantis asmens duomenų apsaugos standartų, VIRSIS nebūtų skelbiami. VIRSIS nuostatai būtų tvirtinami Vyriausybės įgaliotos institucijos – Kultūros ministerijos. 4.2. Būtų patikslintos atskiros Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos . Tokiu būdu būtų išvengta teisinio reguliavimo prieštaravimų, atsisakyta perteklinio ir neaiškaus reglamentavimo, panaikinti kiti įstatymo netikslumai. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad n eskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Pažymėtina, jog ribojamos viešosios (ne tik erotinio ir smurtinio pobūdžio) informacijos platinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.
nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris priimtas įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus teisės akto – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo – 7 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas. Nustatyti papildomą tvarką, kuri minima Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, nėra poreikio. Be to, šios tvarkos pavadinimas klaidingai suponuoja, kad pornografinio pobūdžio informacija yra ne draudžiama, bet ribojama (skleisti) viešoji informacija. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūloma nuorodą į minėtą tvarką pašalinti. Kadangi pridėtinės vertės mokesčio lengvata netaikytina erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniams (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą), pornografinio pobūdžio informacija yra draudžiama (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Baudžiamojo kodekso 309 straipsnį), o priskirti visuomenės informavimo priemones ar jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms yra žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies
informavimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad Vyriausybė inspektoriaus teikimu nustato apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarką.
Be kita ko, siekiant mažinti Vyriausybės priimamų nutarimų skaičių ir su tuo susijusią administracinę naštą, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kritiką dėl pernelyg didelio Vyriausybės priimamų nutarimų skaičiaus ir teisėkūros nestabilumo, siūloma nustatyti, kad Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą inspektoriaus teikimu tvirtina ne Vyriausybė, bet jos įgaliota institucija. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi „negalios“ požymiu siūloma papildyti sąrašą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu. Minėtoje nuostatoje numatytus kriterijus siūloma suderinti su Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalimi (žr. Įstatymo projekto 6 straipsnį) ir 50 straipsnio 1 dalies 8 punktu (žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį).
Toks reguliavimas užtikrintų proporcingą asmenų su negalia teisių apsaugą ir visuomenės interesų pusiausvyrą, nepaliktų spragos patyčioms asmenų, skiriamų negalios požymiu, atžvilgiu ir būtų suderintas su Lygių galimybių įstatymo 2 ir 5 straipsnių nuostatomis (diskriminacijos kriterijais). Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siekiama Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus draudžiamos skleisti viešosios informacijos kriterijus sieti tik su visuomenės informavimo srityje svarbaus nekaltumo prezumpcijos principo laikymusi ir atsisakyti iki šiol dėl teisinio neapibrėžtumo sunkiai pritaikomo antrojo kriterijaus
Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte netikslinga išvardyti atskiras visuomenės informavimo priemonių rūšis, minėtas nuostatas siūloma išdėstyti glausčiau (žr. Įstatymo projekto 6 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalį). Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atliekantis žurnalistų etikos inspektorius tyrimus savo iniciatyva gali pradėti tiek pagal suinteresuotų asmenų skunduose (pareiškimuose) nurodytus, tiek pagal nenurodytus pažeidimus.
Todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalimi siūloma supaprastinti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jame nustatant, kad inspektorius, atlikdamas pavestas funkcijas, turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Atsižvelgiant į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo341 straipsnio 3 dalies 3 punkte praleista nuoroda į šio įstatymo 17 straipsnį, ši nuostata redakciniu požiūriu tikslinama Įstatymo projekto 5 straipsniu. Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos kraštutinio poveikio priemonių – laikino veiklos stabdymo ar nutraukimo – taikymo viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) sąlygos. Šios sąlygos siejamos su Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimais, t. y., rimtais profesiniais pažeidimais. Tačiau teikiant nuorodas į minėtas įstatymo straipsnių dalis, vienur įstatyme naudojamas jungtukas „ir“ (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalį), kitur – jungtukas „ar“ (Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 2 punktą ). Tokiu būdu viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) sankcijų taikymui sukuriamas skirtingas teisinis reguliavimas, kurio neturėtų būti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, pagal kurią viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ar
nuostatas. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Tačiau siekiant įsteigti VIRSIS bus reikalingos papildomos lėšos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas reikšmingas antikorupciniu požiūriu. Kaip minėta šio aiškinamojo rašto 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtintame Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatyta v iešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešos informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą . Įstatymo projektu siūlomi atverti papildomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą, iš vienos pusės, padidintų visuomenės informavimo procesų skaidrumą, iš kitos – leistų sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir sąlygas prekybai viešosios informacijos poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
Priešingai – jis paskatins skaidrumą specifinėje su visuomenės informavimu susijusioje verslo aplinkoje, taip pat kitų į skaidrumą orientuoto verslo šakų plėtrą ir sąlygas. Aiškinamojo rašto 4.1 papunktyje nurodyti teigiami pokyčiai tiesiogiai koreliuoja su verslo sąlygų ir jo plėtros gerinimu, nes būtų: (1) pasiektas didesnis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumas; (2) sumažinti korupcijos atsiradimo ar plitimo veiksniai viešajame ir privačiame sektoriuose; (3) mažesnė administracinė našta viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams; (4) sklandesnis perkančiųjų organizacijų, vykdančių viešosios informacijos sklaidos viešuosius pirkimus, pirkimų organizavimas. Be to, VIRSIS įsteigimas taip pat būtų vienas iš įrankių stebėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų koncentraciją, galimus interesų konfliktus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar papildyti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujų sąvokų nesiūloma, taip pat nėra keičiamos esamos sąvokos. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Kultūros ministras iki Įstatymo projekte nurodyto termino, t. y., iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. , turės parengti ir patvirtinti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus ir šios sistemos saugos nuostatus. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. taip pat turės būti pakeisti šie poįstatyminiai teisės aktai:
nutarimas Nr. 342 „Dėl įgaliojimų Kultūros ministerijai suteikimo“;
vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius pateikimo bei šių duomenų viešo paskelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Dėl Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”;
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. ĮV-281 „ Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr.
KS-167 „Dėl Informacijos apie radijo, televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų veiklą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
retransliuojamo turinio licencijų turėtojų akcijų (dalių, pajų) perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įgyvendinant Įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turės pateikti kultūros ministrui tvirtinti Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti ta apimtimi, kiek tai susiję su Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) steigimu, eksploatavimu ir palaikymu, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Kadangi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenys VIRSIS bus pateikiami neatlygintinai, iš minėtos veiklos nebus gaunama pajamų. Remiantis 2016 metais atliktais skaičiavimais, VIRSIS steigimo kainą sudarytų apie 420 000 Eur. Visą arba dalį VIRSIS steigimui reikalingų lėšų siekiama gauti iš ES struktūrinės paramos fondų. VIRSIS sistemos palaikymui reikalingos lėšos vieneriems metams sudarys apie 35
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, VIRSIS sukūrimas numatytas 2019 m. IV ketvirtyje (žr. 5.3.2. Darbo [ Visuomenės kritinio mąstymo ir atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimas, medijų ir informacinio raštingumo ugdymas]
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės, stebėsenos ir analizės sistemos viešosios prieigos sukūrimas ). 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema“, „rimtas profesinis pažeidimas“, „tiražas“, „Registrų centras“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Rekomendacijos skelbiamos viešai: http://www.transparency.lt/ wp-content/uploads/2015/10/pasiulymai_kulturos_ ministerijai_tils_2015.pdf
,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje nustatyta tvarka turi būti pateikiama informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kitose projekto nuostatose, nei galiojančiose įstatymo normose, apibrėžiančiose Visuomenės informavimo etikos asociacijos kompetenciją, nėra numatyta profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorija bei kokios nors rengėjų ir
(ar) skleidėjų priskyrimo jai galimybės. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę bei nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją sieti ne su įstatyme neapibrėžta profesinės etikos nesilaikančiųjų kategorija, o tiesiog su minėtos institucijos sprendimais dėl profesinės etikos pažeidimų. 2.
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (toliau – informacinė sistema) tvarkomas visuomenės informavimo priemonės „tipas (kategorija)“. Nei žiniasklaidos priemonės tipo, nei kategorijos sąvokos keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos ar minimos, todėl reikėtų atskleisti šių sąvokų turinį. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo valdomus visuomenės informavimo priemones ar leidinius reikėtų nurodyti ne vienaskaita, nes gali būti pateikiami duomenys ne tik apie vieną viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo valdomą priemonę ar leidinį. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose nurodytas pavyzdinis juridinio asmens dalyvių sąrašas yra perteklinis, nes pateikiant analogišką sąrašą juridinio asmens dalyvis jau yra apibrėžtas Civilinio kodekso
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkto b) papunktyje žodžiai „kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme“ yra pertekliniai, nes valstybės ir savivaldybės įmonių teisinės formos juridinius asmenis apibrėžia tik minėtas įstatymas, ir papildoma nuoroda į jį minint valstybės ar savivaldybės įmones nėra reikalinga. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkto b) papunktyje pateikiama konstrukcija „įmonė ar bendrovė <...> kurios akcijos <...> visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia <...>“ yra netiksli keliais aspektais. Pirma, „bendrovė“, suprantama kaip akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, yra tik viena iš įmonių rūšių. Įmonė taip pat yra, pavyzdžiui, ir mažoji bendrija, ūkinė bendrija ar individuali įmonė. Todėl alternatyvi konstrukcija „įmonė arba bendrovė“ loginiu požiūriu nėra galima.
Antra, tik bendrovėse kapitalas yra padalintas ir akcijas, juridinio asmens dalyviai yra akcininkai, o dalyvių susirinkimas vadinamas akcininkų susirinkimu. Kitų teisinių formų įmonėse akcijų ar akcininkų susirinkimų nėra, t.y. tų juridinių asmenų dalyviai ir jų organai – dalyvių susirinkimai yra vadinami kitaip. Visą šį papunktį siūlytina formuluoti ne bandant nurodyti kai kurias juridinių asmenų formas ir jų valdymo ypatumus, o bendrai nurodant juridinius asmenis, kurių dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybės turi daugiau nei 50 procentų balsų, arba skiria daugiau kaip pusę jų organų narių. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodomas informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų tikslas. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į šios nuostatos deklaratyvų turinį, jos siūlome atsisakyti. Pažymime, kad joje nėra įtvirtinta jokių teisinio reguliavimo teisės normų, tiesiogiai darančio įtaką teisiniams santykiams ir reguliuojančio teisinių santykių subjektų elgesį. Konstitucinis Teismas
visada yra norminis teisės aktas) požymius –„norminiai aktai yra tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių, ir čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė suformuluota, o tai, jog, remiantis teksto turiniu, būtų galima neabejotinai suprasti, kad kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą esant tam tikroms aplinkybėms veikti atitinkamu būdu.“ 8.
Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 3 punkte neturėtų būti pateikiama nuoroda ne į įstatymo 17 straipsnį apskritai, o tik į 17 straipsnio 1 dalį, nes būtent 17 straipsnio 1 dalyje išdėstyti tam tikri reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, už kurių pažeidimą ar nesilaikymą, gali būti taikomos įstatymo 341 straipsnyje numatytos poveikio priemonės. Analogiškai turėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje nustatyta tvarka turi būti pateikiama informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija . Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas ir yra specialus įstatymas, nustatantis profesinės etikos pažeidimus nagrinėjančias institucijas bei jų kompetenciją, todėl įvardinti instituciją, įgaliotą pripažinti viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus kaip nesilaikančius profesinės etikos, reikėtų būtent keičiamame įstatyme . Atsižvelgiant į tai, minėtame punkte vietoj žodžių „teisės aktų įgaliota institucija“ siūlome įrašyti žodžius „ Visuomenės informavimo etikos komisija“. 2.
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkto b) papunktyje formuluotė
„valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės
valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė" turinys turėtų būti tikslinamas, nes galiojančiuose įstatymuose sąvoka „valdymas“ gali būti siejama ir su turto valdymu, ir su akcijų valdymu, ir su valdymo organais ir jų nariais, o skirtinguose įstatymuose vartojamos skirtingos „kontroliuojamo vieneto“, „kontroliuojamo subjekto“, „valstybės kontroliuojamos įmonės“, „dukterinės įmonės“, „dukterinės bendrovės“ sąvokos, kurios įprastai arba yra apibrėžiamos tame įstatyme, kuriame vartojamos, arba pateikiama nuoroda į kitame įstatyme pateiktą apibrėžimą. Analogiškai – arba apibrėžiant vartojamas sąvokas, arba pateikiant nuorodą į įstatyme įtvirtintą apibrėžimą pagal projekte pasirinktą reguliavimo apimtį. Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme yra apibrėžtos „Viešojo sektoriaus subjekto“ ir „Viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto“ sąvokos, Akcinių bendrovių įstatyme „patronuojančios ir dukterinės bendrovių“ sąvokos, Įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatyme – „patronuojančiosios įmonės“ ir
„patronuojamosios įmonės“ sąvokos. 3. Tikslintina projekto 8
straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data (atitinkamai tikslintina ir įstatymo poįstatyminių teisės aktų priėmimo data). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas Pagrindinio komiteto
, 49, 50 IR 52
2017-12-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis , komiteto nario Roberto Šarknicko pavaduotoja Rūta Miliūtė, komiteto nario Stasio Tumėno pavaduotoja Aušra Norkienė; Komiteto biuras: patarėjos Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; Kviestieji asmenys :
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija Giedrė Skerniškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje nustatyta tvarka turi būti pateikiama informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kitose projekto nuostatose, nei galiojančiose įstatymo normose, apibrėžiančiose Visuomenės informavimo etikos asociacijos kompetenciją, nėra numatyta profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorija bei kokios nors rengėjų ir (ar) skleidėjų priskyrimo jai galimybės.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę bei nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją sieti ne su įstatyme neapibrėžta profesinės etikos nesilaikančiųjų kategorija, o tiesiog su minėtos institucijos sprendimais dėl profesinės etikos pažeidimų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (toliau – informacinė sistema) tvarkomas visuomenės informavimo priemonės „tipas (kategorija)“. Nei žiniasklaidos priemonės tipo, nei kategorijos sąvokos keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos ar minimos, todėl reikėtų atskleisti šių sąvokų turinį.
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) „ valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos);“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
(2, 12)
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo valdomus visuomenės informavimo priemones ar leidinius reikėtų nurodyti ne vienaskaita, nes gali būti pateikiami duomenys ne tik apie vieną viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo valdomą priemonę ar leidinį. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus ir juos išdėstyti taip: „
2) „ valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos);“
12) „leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte skliaustuose nurodytas pavyzdinis juridinio asmens dalyvių sąrašas yra perteklinis, nes pateikiant analogišką sąrašą juridinio asmens dalyvis jau yra apibrėžtas Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje.
Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkto b) papunktyje žodžiai
„kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių
įstatyme“ yra pertekliniai, nes valstybės ir savivaldybės įmonių teisinės formos juridinius asmenis apibrėžia tik minėtas įstatymas, ir papildoma nuoroda į jį minint valstybės ar savivaldybės įmones nėra reikalinga. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkto b) papunktyje pateikiama konstrukcija „įmonė ar bendrovė <...> kurios akcijos <...> visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia <...>“ yra netiksli keliais aspektais. Pirma, „bendrovė“, suprantama kaip akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, yra tik viena iš įmonių rūšių. Įmonė taip pat yra, pavyzdžiui, ir mažoji bendrija, ūkinė bendrija ar individuali įmonė. Todėl alternatyvi konstrukcija „įmonė arba bendrovė“ loginiu požiūriu nėra galima. Antra, tik bendrovėse kapitalas yra padalintas ir akcijas, juridinio asmens dalyviai yra akcininkai, o dalyvių susirinkimas vadinamas akcininkų susirinkimu. Kitų teisinių formų įmonėse akcijų ar akcininkų susirinkimų nėra, t.y. tų juridinių asmenų dalyviai ir jų organai – dalyvių susirinkimai yra vadinami kitaip. Visą šį papunktį siūlytina formuluoti ne bandant nurodyti kai kurias juridinių asmenų formas ir jų valdymo ypatumus, o bendrai nurodant juridinius asmenis, kurių dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybės turi daugiau nei 50 procentų balsų, arba skiria daugiau kaip pusę jų organų narių. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) lėšas , gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-214
7.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodomas informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų tikslas. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į šios nuostatos deklaratyvų turinį, jos siūlome atsisakyti. Pažymime, kad joje nėra įtvirtinta jokių teisinio reguliavimo teisės normų, tiesiogiai darančio įtaką teisiniams santykiams ir reguliuojančio teisinių santykių subjektų elgesį. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo norminio teisės akto (o įstatymas visada yra norminis teisės aktas) požymius –„norminiai aktai yra tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių, ir čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė suformuluota, o tai, jog, remiantis teksto turiniu, būtų galima neabejotinai suprasti, kad kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą esant tam tikroms aplinkybėms veikti atitinkamu būdu.“ Nepritarti
1) Nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turi būti nustatomas asmens duomenų tvarkymo tikslas . 2) Dėl šios nuostatos būtinumo rengiant projektą pastabą davė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti ir neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius ir veiklą.“
Teisės departamentas 2017-12-215 (341 )
straipsnio 3 dalies 3 punkte neturėtų būti pateikiama nuoroda ne į įstatymo
straipsnio 1 dalyje išdėstyti tam tikri reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, už kurių pažeidimą ar nesilaikymą, gali būti taikomos įstatymo 341 straipsnyje numatytos poveikio priemonės. Analogiškai turėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2018-01-01 turėtų įsigalioti 2017-12-14 priimtas projektas Nr. XIIIP-794(2), kuriuo įsigalios identiškas Įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas, Komitetas siūlo visai atsisakyti projekto Nr. XIIIP-1356 5 straipsniu siūlomo pakeitimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kabelinių televizijų asociaci
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (toliau tekste
1Dėl 19 str. 1 d.
straipsnis):
3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo , įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
Tas pats pasakytina apie keičiamus 49 str. 9 dalį (6 straipsnis) ir 50 str. 1 dalies 7 p.(7 straipsnis). Argumentai: Mūsų nuomone, tikėjimas ir religija yra sinonimiškos sąvokos, tad būtų tikslinga palikti vieną iš jų. Nepritarti Siūloma nepritarti pastabai, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstu, „tikėjimo“ ir „religijos“ sąvokos nėra tapačios. 2. Lietuvos kabelinių televizijų asociaci ja 2017-12-158
pakeitimas (8 straipsnis):
rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, ir (ar) retransliuotojus, t elevizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir
nuostatas. Argumentai: Papildyti straipsnyje audiovizualinių paslaugų teikėjų grupę. Atkreiptinas dėmesys, kad dažnai tas pats ūkio subjektas teikia kelias paslaugas, be to, VIĮ visos minėtos paslaugos priskiriamos LRTK reguliavimo sferai ( žr. VIĮ
ja 2017-12-154
Dėl Teisės departamento pastabos apie Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimus dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių kategorijai Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tokia kategorija numatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
. ( ...laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija , bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;), todėl jos atsiradimas VIRSIS sistemoje būtų reikalingas. Nuostata taip pat yra ir Viešųjų pirkimų įstatyme (
p.). Teisės departamento siūlymas svarstytinas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal galiojančią tvarką priskirti profesinės etikos nesilaikančių kategorijai gali būti tie viešosios informacijos rengėjai, kurie per vienerius metus penkis kartus pripažinti pažeidę Visuomenės informavimo etikos kodekso normas, kitaip tariant, įsitikinus jų neetiškos ir neprofesionalios veiklos sistemiškumu. Atsižvelgti
2017-12-154
kreipiasi į LR Seimo Kultūros komitetą dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1356 (toliau - Įstatymo projektas), kuriuo įkuriama Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (toliau - VIRSIS). Norime atkreipti Kultūros komiteto dėmesį į šiuos Įstatymo projekto ir VIRSIS aspektus:
I.
Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra numatyta, kokia VIRSIS turėtų būti kaupiama informacija apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvius:
Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje be įpareigojimo pateikti juridinių asmenų akcininkus – fizinius asmenis.
Nepritarti Siūlomu projektu iš esmės nauji įpareigojimai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams pateikti informaciją apie savo dalyvius nebus nustatomi, nes duomenys apie juridinių asmenų dalyvius – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis – pirmiausia į VIRSIS bus pateikiami iš Juridinių asmenų registro (JAR) ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS). Šiuo metu JADIS jau yra kaupiami duomenis apie juridinių asmenų dalyvius – fizinius asmenis. Todėl jei juridinio asmens dalyvis yra kitas juridinis asmuo, šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys - taip pat turi būti nurodyti JADIS. Sutiktina, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas kartais gali nežinoti visų savo akcininkų, dalininkų ar kitų dalyvių, jei jie yra užsienio šalių subjektai (pavyzdžiui, dalininkas – investicinis fondas), tačiau tokia išimtis neturėtų nulemti bendrojo viešumo /skaidrumo reikalavimo ir iš jo kylančios pareigos deklaruoti akcininkus. 5. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2017-12-154
numato, kad VIRSIS turėtų būti viešinama įvairi informacija apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pajamas : pajamas iš politinės reklamos; viešųjų pirkimų; gautą paramą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pareigą pateikti informaciją VIRSIS „tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose“ .
Iš Įstatymo projekto nėra aišku, ar galime preziumuoti, kad duomenis apie viešuosius pirkimus VIRSIS teiks valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos? Duomenys iš Viešųjų pirkimų tarnybos yra laisvai prieinami, pavyzdžiui, jų duomenų bazėje freedata.lt, tačiau norime būti užtikrinti, kad VIRSIS sistemą pasiektų visi duomenys apie viešuosius pirkimus iš užsakovų. Teikti šią informaciją verslui būtų itin didelė administracinė našta, taip pat kartais žiniasklaidos priemonės savo paslaugas parduoda per tarpininkus, pavyzdžiui, viešųjų ryšių agentūras, nežinodami, kas yra tikslus galutinis užsakovas (pvz., ar tai savivaldybė, ar savivaldybės įmonė ar savivaldybės viešoji įstaiga), nes neturi sutarčių tarp viešųjų ryšių įmonės ir jos užsakovo duomenų. Prašome Kultūros komiteto atsižvelgti į šias pastabas ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projektą. Atsižvelgti P areigą pateikti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis VIRSIS viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tada, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose . Tai reiškia, kad duomenis į VIRSIS viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turės pateikti tada, kai tokių duomenų nekaupia ir neturi:
registras ar informacinė sistema;
savivaldybės institucija. Remiantis siūlomu reguliavimu, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams reikės pateikti informaciją apie gautą paramą (tais atvejais, jei apie ją duomenys nėra pateikti jokiai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kultūros komitetas 2017-12-18 I Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2018-01-01 turėtų įsigalioti 2017-12-14 priimtas projektas Nr. XIIIP-794(2), kuriuo siūlomas identiškas Įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas, projektu XIIIP-1356(2) siūlomas34 1 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas tampa nebeaktualus. Atitinkamai tikslintinas projekto Nr. XIIIP-1356(2) pavadinimas. Pasiūlymas:
34 1 ,
2Kultūros komitetas 2017-12-184 (24) (1) (2) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas, siūloma Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė: Pasiūlymas:
„2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos);“ Pritarti
3Kultūros komitetas 2017-12-184 (24) (1) (7) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas, siūloma Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotė.
Pasiūlymas: „7) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais
vykusių Klausymų dalyvių išsakytas pastabas, Komiteto siūloma Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė: Pasiūlymas: „9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;“
2017-12-184
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas, siūloma Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies12 punkto formuluotė: Pasiūlymas: „12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti;“ Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies14 punkto b papunkčio formuluotė: Pasiūlymas: „b) lėšas , gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių
m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Komiteto siūloma įstatymo 24 straipsnio 3 dalies formuluotė:
Pasiūlymas: „3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti ir neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius ir veiklą.“ Pritarti 8.
Kultūros komitetas 2017-12-185 (341 ), 6-9 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad 2018-01-01 turėtų įsigalioti 2017-12-14 priimtas projektas Nr. XIIIP-794(2), kuriuo siūlomas identiškas Įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas, Komitetas siūlo visai atsisakyti projekto Nr. XIIIP-1356 5 straipsnio projekte Nr. XIIIP-1356(2) ir 6-9 straipsnių numeraciją atitinkamai keisti į 5-8. Pritarti
2017-12-187
Argumentai: Atsižvelgiant į LKTA pateiktas pastabas, siūlytina Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje papildyti audiovizualinių paslaugų teikėjų grupę. Pasiūlymas:
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus , ir (ar ) retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir
(ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir (
nuostatas.“ Pritarti 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1356(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
S. Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė