Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1) Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba ), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką formuoja konsultuodamosi su socialiniais partneriais. Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos teritorinių darbų biržų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija
1Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos. 2. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios biudžetinės įstaigos yra juridiniai asmenys, turintys sąskaitų banke, antspaudus ir savo simboliką. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinti savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3.
birža Užimtumo tarnyba :
teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies ir atskirų jos teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
4Teritorinė darbo birža:
įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
registruoja jai priskirtose teritorijose veikiančių įmonių grupės darbuotojų atleidimo atvejus;
rengia ir , suderinusi su Lietuvos darbo birža, tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas. 4. Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Kitos valstybės institucijos prisideda prie šiame įstatyme nustatyto užimtumo rėmimo sistemos tikslo ir uždavinių bei užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo , vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais su užimtumu susijusiais teisės aktais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Bedarbiai ir kiti darbo ieškantys asmenys 1.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos , ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki teisės aktais Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos , ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki teisės aktais Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą. 3. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento. 4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą. 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje tęsiama asmens prašymu. 6. Asmenims Asmenų , kuriems kuri ų bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. 7. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje nutraukiama ir jie pakartotinai teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos.“
23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
straipsnio pakeitimas
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) įsiteisėja teismo sprendimas, nutartis arba teismo nuosprendis, kuriuo bedarbiui paskiriama bausmė, administracinė nuobauda arba jam pritaikomos poveikio, procesinės prievartos ar priverčiamosios medicinos priemonės, dėl kurių pobūdžio jis negali dirbti ir (ar) teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje tęsti darbo paieškos;“. 4.
4Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) gaunamas bedarbio prašymas nutraukti jo registraciją teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje ;“. 5. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija;“. 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje dienos;“. 7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimo paslaugos
1Ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja teritorines darbo biržas Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai. 2. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria juos atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei.“ 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbdaviams yra teikiama informacija apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, teritorinėse darbo biržose Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas.“
28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba , teikdamos teikdama psichologinio konsultavimo paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
Užimtumo tarnyba , įregistravusi darbo ieškantį asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms. 2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , atsižvelgdama į darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
1.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba ;“. 3. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Lietuvos darbo biržai Užimtumo tarnybai jos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie savo statusą ir veiklą, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
teritorinėse darbo biržose Užimtumo tarnyboje , sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka. 2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaita, padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas
1Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba , atlikdama šalies ir atskirų jos teritorijų darbo rinkos stebėseną, o teritorinės darbo biržos – joms priskirtų teritorijų darbo rinkos stebėseną, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, rengia padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas bei darbo rinkos prognozes ir jas skelbia viešai. 2. Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant į:
1) statistinius duomenis apie teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje registruotus ir į apskaitą įtrauktus darbo ieškančius asmenis, laisvas darbo vietas ir jų kitimo tendencijas;
2) darbdavių apklausų darbo jėgos poreikiui nustatyti rezultatus;
3) šalies ūkio būklę ir vystymosi prognozes;
4) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;
5) kvalifikacijų ir kvalifikuotų specialistų poreikio prognozę;
6) Lietuvos statistikos departamento renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;
7) mokslinių tyrimų rezultatus.“ 14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai
ją išdėstyti taip: „1. Bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Bedarbių profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą.
Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami pagal Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos lankomumą.“
ir ją išdėstyti taip: „ 12.
Teritorinei darbo biržai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimo įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – išlaidas, kurių atlyginimo dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui. “
ir ją išdėstyti taip: „ 12.
Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu
1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio1 ir2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimo įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – išlaidas, kurių atlyginimo dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui. “
ir ją išdėstyti taip: „13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
ir ją išdėstyti taip: „13.
Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
8Pakeisti 37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų.“
9Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
10Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai , išieškomos įstatymų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
11Pakeisti 37 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, laikoma:
1) bedarbio liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
4) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio, darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant darbdavys neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų, laikoma:
1) darbo sutarties nutraukimas, kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, arba darbuotojas nutraukia darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios;
2) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 1 punkte nenurodytais pagrindais, kai bedarbis per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, o bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
3) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio, teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį
dydžio.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Stažuotę organizuojanti įmonė privalo teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai išduoti pažymą apie stažuotės trukmę ir stažuotės rezultatų įvertinimą. Tokią pačią pažymą stažuotę baigusiam asmeniui stažuotę organizuojanti įmonė ar įstaiga privalo išduoti tik esant rašytiniam šio asmens prašymui.“
straipsnio pakeitimas 1.
391 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paramos judumui dydis sudaro
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.“ 2.
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Parama judumui
kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas. 2. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.
Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3. Paramos judumui dydis sudaro
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės išlaidų kompensacijų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, stažuotėje, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbo ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui).
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais per 6 mėnesius atleido iš darbo bent vieną iš teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–10 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti 1.
Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų vykdymu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. 3. Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 4.
(pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos. 5.
nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo. 6.
grąžinti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:
1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;
2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;
3) raštu praneša teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį;
4) nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų;
5) nesudaro sąlygų teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas, kurioms buvo prašoma konkreti subsidija;
7) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją. 7. Subsidijos gavėjas privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą),
Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos , naudos gavėju nurodydamas teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą, ir pateikti teritorinei darbo biržai jai draudimą įrodančius dokumentus.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos , naudos gavėju nurodydamas teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą, ir pateikti teritorinei darbo biržai jai draudimą įrodančius dokumentus. 8.
mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:
1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje subsidijai darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus. 9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones. 10. Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai nustačius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalies nuostatas, toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos. 11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba . Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis.
Darbo vietų steigimo subsidijavimas Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytų asmenų, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;
2) kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.“ 24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, organizuoja verslo pradmenų mokymą.“ 25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;“. 2.
48 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“. 4. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;“. 26 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus metinius veiklos tikslus ir uždavinius , organizuodama teritorinių darbo biržų veiklą, nustato teritorinių darbo biržų metinius veiklos tikslus ir uždavinius, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, kontroliuoja, kaip naudojamos šios lėšos .“
ir ją išdėstyti taip: „4. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis, kurių standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija).“27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 15 straipsnio 4, 6 ir 9 dalis ir 19 straipsnio
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kituose teisės aktuose ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritorinių darbo biržų sudarytose sutartyse vartojamas sąvokas „Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir „teritorinė darbo birža“ atstoja sąvoka „Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIII-1328(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1) Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba ), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką formuoja konsultuodamosi su socialiniais partneriais. Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Užimtumo taryba.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos teritorinių darbų biržų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija
1Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos. 2. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios biudžetinės įstaigos yra juridiniai asmenys, turintys sąskaitų banke, antspaudus ir savo simboliką. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyba turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Užimtumo tarnyba turi penkis teritorinius padalinius šiuose regionuose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. 3.
birža Užimtumo tarnyba :
teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies ir atskirų jos regionų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis ir regionų plėtros tarybomis , socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti atsižvelgiant į regiono specifiką ;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
4Teritorinė darbo birža:
įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
registruoja jai priskirtose teritorijose veikiančių įmonių grupės darbuotojų atleidimo atvejus;
atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintus regioninės politikos prioritetus ir regionų plėtros tarybų patvirtintus regionų plėtros planus, rengia ir , suderinusi su regionų plėtros tarybomis , suderinusi su Lietuvos darbo birža, tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas. 4. Prie Užimtumo tarnybos veikia iš valstybės institucijų ir darbdavių atstovų sudaroma dvišalė kolegiali institucija Užimtumo taryba. Užimtumo taryba svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Užimtumo tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Kitos valstybės institucijos prisideda prie šiame įstatyme nustatyto užimtumo rėmimo sistemos tikslo ir uždavinių bei užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo , vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais su užimtumu susijusiais teisės aktais.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims , registruotiems Užimtumo tarnyboje :
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Bedarbiai ir kiti darbo ieškantys asmenys 1.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos , ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir ūkinius gyvūnus įregistravusį asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki teisės aktais Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos , ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir ūkinius gyvūnus įregistravusį asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki teisės aktais Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą. 3. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento. 4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą. 5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje tęsiama asmens prašymu. 6. Asmenims Asmenų , kuriems kuri ų bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. 7. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje nutraukiama ir jie pakartotinai teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos.“
23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
straipsnio pakeitimas
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) įsiteisėja teismo sprendimas, nutartis arba teismo nuosprendis, kuriuo bedarbiui paskiriama bausmė, administracinė nuobauda arba jam pritaikomos poveikio, procesinės prievartos ar priverčiamosios medicinos priemonės, dėl kurių pobūdžio jis negali dirbti ir (ar) teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje tęsti darbo paieškos;“. 4.
4Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) gaunamas bedarbio prašymas nutraukti jo registraciją teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje ;“. 5. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija;“. 7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje dienos;“. 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimo paslaugos
1Ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja teritorines darbo biržas Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai. 2. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria juos atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei.“ 9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbdaviams yra teikiama informacija apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, teritorinėse darbo biržose Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas.“
Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba , teikdamos teikdama psichologinio konsultavimo paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
Užimtumo tarnyba , įregistravusi darbo ieškantį asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms. 2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , atsižvelgdama į darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
1.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba ;“. 3. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Lietuvos darbo biržai Užimtumo tarnybai jos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie savo statusą ir veiklą, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
teritorinėse darbo biržose Užimtumo tarnyboje , sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka. 2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaita, padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas
1Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba , atlikdama šalies ir atskirų jos regionų darbo rinkos stebėseną, o teritorinės darbo biržos – joms priskirtų teritorijų darbo rinkos stebėseną, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, rengia padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas bei darbo rinkos prognozes ir jas skelbia viešai. 2. Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant į:
1) statistinius duomenis apie teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje registruotus ir į apskaitą įtrauktus darbo ieškančius asmenis, laisvas darbo vietas ir jų kitimo tendencijas;
2) darbdavių apklausų darbo jėgos poreikiui nustatyti rezultatus;
3) šalies ūkio būklę ir vystymosi prognozes;
4) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;
5) kvalifikacijų ir kvalifikuotų specialistų poreikio prognozę;
6) Lietuvos statistikos departamento renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;
7) mokslinių tyrimų rezultatus.“ 15 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“
2Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai ;“. 16 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį , ir bedarbio ar užimto asmens , kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens .“
2Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį , ir bedarbio ar užimto asmens , kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba kai bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami pagal Lietuvos darbo biržos Užimtumo tarnybos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens .“
3Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo , o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas tik tokiu atveju, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos.“
ir ją išdėstyti taip: 12.
Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu
vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojim o ų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio
išlaidas, kuri ų os atlyginimo dydis mažinam as os proporcingai išdirbtam laikotarpiui . ;
asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojim o be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos proporcingai išdirbtam laikotarpiui .“ 5.
Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu
vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojim o ų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio
išlaidas, kuri ų os atlyginimo dydis mažinam as os proporcingai išdirbtam laikotarpiui . ;
asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba ne trumpiau negu 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojim o be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtas šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, kurios mažinamos proporcingai išdirbtam laikotarpiui .“
ir ją išdėstyti taip: „13.
Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti atlyginti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
6Pakeisti 37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų.“
7Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai , išieškomos įstatymų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
8Pakeisti 37 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 16.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtų šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas;
darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar užimtas asmuo per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
įtvirtintų nurodytų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio ar užimto asmens , darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas. 9. Pakeisti 37 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant darbdavys neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų, laikoma:
1) darbo sutarties nutraukimas, kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, arba darbuotojas nutraukia darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios;
2) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 1 punkte nenurodytais pagrindais, kai bedarbis ar užimtas asmuo per
sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, o bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;
3) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio, teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, Profesinį mokymą pameistrystės forma, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, vykdantiems darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios1 vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį1 vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Stažuotę organizuojanti įmonė privalo teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai išduoti pažymą apie stažuotės trukmę ir stažuotės rezultatų įvertinimą.
Tokią pačią pažymą stažuotę baigusiam asmeniui stažuotę organizuojanti įmonė ar įstaiga privalo išduoti tik pagal esant rašytinį rašytiniam šio asmens prašym ui ą .“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba , vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Paramos judumui dydis sudaro
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.“
2Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Parama judumui
1Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas. 2.
kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. 3. Paramos judumui dydis sudaro
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba
mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama. 4. Kelionės išlaidų kompensacijų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, stažuotėje, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos , darbo ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui).
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sutartyje sudaryta nustatytas ne visam darbo laik ui as arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais , per 6 mėnesius atleido iš darbo bent vieną iš teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–10 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti 1.
Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu vykdymu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. 3. Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45,
darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir
darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 4.
(pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos. 5.
nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso įregistravimo Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso įregistravimo Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo. 6.
6Subsidijos gavėjas privalo grąžinti teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:
1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;
2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;
3) raštu praneša teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį;
4) nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų;
5) nesudaro sąlygų teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas, dėl kurių kurioms buvo prašoma konkreti subsidija;
7) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją. 7.
7Subsidijos gavėjas privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis25 procentų neviršijantis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos , naudos gavėju nurodydamas teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą, ir pateikti teritorinei darbo biržai jai draudimą įrodančius dokumentus.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos , naudos gavėju nurodydamas teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą, ir pateikti teritorinei darbo biržai jai draudimą įrodančius dokumentus. 8.
mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:
1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje subsidijai darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus. 9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones. 10. Teritorinei darbo biržai Užimtumo tarnybai nustačius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ir ar
naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos. 11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima teritorinė darbo birža Užimtumo tarnyba . Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis.
Darbo vietų steigimo subsidijavimas Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytų asmenų, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;
2) kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.“ 25 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, organizuoja verslo pradmenų mokymą.“ 26 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;“. 2.
48 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“. 4. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;“. 27 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus metinius veiklos tikslus ir uždavinius , organizuodama teritorinių darbo biržų veiklą, nustato teritorinių darbo biržų metinius veiklos tikslus ir uždavinius, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, kontroliuoja, kaip naudojamos šios lėšos .“
ir ją išdėstyti taip: „4. Teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis , . Sutarčių dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo kurių standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems teritorinės darbo biržos Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija).“
straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Kituose teisės aktuose ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritorinių darbo biržų sudarytose sutartyse vartojamos sąvokos „Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir
„teritorinė darbo birža“ yra tolygios sąvokai „Užimtumo tarnyba prie Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391 , 40, 41, 42, 44, 45,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391 , 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) rekomendaciją įstaigoms prie ministerijų, kuria siūloma atsisakyti pavaldžių biudžetinių įstaigų juridinio asmens statuso (Vyriausybės 2011 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokolas Nr. 76, 1.1.3 papunktis). Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti 2014 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendaciją, kuria siūloma išgryninti ir sumažinti realų klientus aptarnaujančių darbuotojų darbo krūvį nuo 405 iki 150 klientų per mėnesį (EBPO ekspertų pastebėta, kad tiesiogiai su klientais dirbančių teritorinių darbo biržų konsultantų krūviai vidutiniškai per mėnesį išaugo nuo 141 (2008 m.) iki 300 (2013 m.) klientų (Europos Komisijos 2014 m. duomenys).
Toks krūvis neleidžia teritorinės darbo biržos konsultantui siūlyti individualius kliento poreikius atitinkančių paslaugų, tokių kaip individualus pokalbis ir individualių užimtumo veiklos planų atnaujinimas per nedarbo laikotarpį, nors tai laikoma svarbiu veiksniu, padedančiu sugrįžti į darbo rinką ir suderinti darbo paklausą ir pasiūlą. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti ir 2016 m. vasario mėn. Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) efektyvumo didinimo (įgyvendinti įstaigos struktūrinius pokyčius, siekiant efektyvaus įstaigos valdymo ir visiško modernizavimo bei sukurti ir įdiegti kokybės vadybos sistemą, siekiant orientuotis į kokybiškų paslaugų teikimą klientui). Įstatymo projekto tikslas – optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą, siekiant efektyvaus užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų valdymo bei aukštos šių įstaigų teikiamų darbo rinkos paslaugų bei įgyvendinamų užimtumo rėmimo priemonių kokybės darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. Įstatymo projekto tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai: atsisakyti teritorinių darbo biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų, bei palikti vieną biudžetinę įstaigą, kuriai pereitų visos iki šiol teritorinių darbo biržų vykdytos funkcijos.
Kartu su Įstatymo projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai: Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 441 , 45, 57, 58, 60, 62, 621 , 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas , Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 8 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 114 , 13, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – susiję įstatymų projektai). Susijusiuose įstatymų projektuose tikslinamos atitinkamos įstatymų nuostatos, susijusios su Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų juridinio statuso ir pavadinimo pakeitimu. Siekiant vartojamų sąvokų aiškumo, Įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 441 , 45, 57, 58, 60, 62, 621 , 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos, susijusios su Lietuvos statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio rodiklių pavadinimais (suderinama su Lietuvos statistikos departamento vartojamais pavadinimais). Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 8, 10 ir
Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, tikslinama „viešųjų darbų“ nuostata. Įstatymo projekte ir susijusiuose įstatymų projektuose taip pat atliekami tikslinamojo pobūdžio pakeitimai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojantį Užimtumo įstatymą, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Lietuvos darbo birža ir 10 teritorinių darbo biržų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos) yra biudžetinės įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą, sąskaitų banke, antspaudus ir savo simboliką (iš viso 11 juridinių vienetų). Dėl sudėtingos institucinės struktūros procesai ir sprendimų priėmimas šiose biudžetinėse įstaigose trunka gana ilgą laiką. Įgyvendinami pertekliniai įgyvendinamų priemonių planavimo, kontrolės procesai, dubliuojamos stebėsenos vykdymo, kokybės užtikrinimo funkcijos ir veiklos Lietuvos darbo biržoje ir teritorinėse darbo biržose, taip pat dubliuojamos užduočių stebėsenos funkcijos tarp atskirų teritorinių darbo biržų padalinių. Dėl teikiamų paslaugų kokybės bei suformuoto neigiamo įvaizdžio reikalinga esminė šių biudžetinių įstaigų pertvarka.
Šiuo metu visoje sistemoje dirba 1433 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) (223 vadovaujantys darbuotojai, 128 administracines funkcijas vykdantys darbuotojai, 174 darbuotojai, vykdantys su įgyvendinamų priemonių priežiūra ir kontrole susijusias funkcijas, 908 pagrindines funkcijas vykdantys darbuotojai (tiesiogiai aptarnaujantys klientus). Vidutinis mėnesio darbo krūvis, tenkantis vienam tiesiogiai su klientais dirbančiam darbuotojui, – 405 klientai. EBPO ekspertų pastebėta, kad toks krūvis neleidžia teritorinės darbo biržos konsultantui siūlyti individualius kliento poreikius atitinkančių paslaugų, tokių kaip individualus pokalbis ir individualių užimtumo veiklos planų atnaujinimas per nedarbo laikotarpį, nors tai laikoma svarbiu veiksniu, padedančiu sugrįžti į darbo rinką ir suderinti darbo paklausą bei pasiūlą. 2014 m. pateikta EBPO rekomendacija, kuria siūloma išgryninti ir sumažinti realų vidutiniškai per mėnesį tenkantį klientus aptarnaujančių darbuotojų darbo krūvį nuo 405 iki 150 klientų. Užimtumo įstatyme apibrėžta Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbų biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų, kompetencija.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža:
1) organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
9) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža:
1) organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos teikia darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
9) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas. Šiuo metu teritorinė darbo birža:
1) teikia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) vykdo jai priskirtos teritorijos darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
3) registruoja jai priskirtose teritorijose veikiančių įmonių grupės darbuotojų atleidimo atvejus;
4) rengia ir, suderinusi su Lietuvos darbo birža, tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
5) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina juridinio asmens teises turinčios biudžetinės įstaigos – teritorinės darbo biržos. Teritorinės darbo biržos būtų reorganizuojamos prijungimo prie Lietuvos darbo biržos būdu. Siekiant atpažinimo Europos užimtumo tarnybų tinkle bei įstaigos atitikties tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms dėl valstybinių įdarbinimo tarnybų organizavimo (Tarptautinės darbo organizacijos 1948 m. konvencijos Nr. 88 „Dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo“ 1 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalis) ir geresnio įstaigos įvaizdžio formavimo, Įstatymo projektu siūloma pakeisti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios biudžetinės įstaigos pavadinimą ir nustatyti, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kuri yra biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinti savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
Reorganizacijos metu įvykdžius struktūrinius pokyčius, visoje sistemoje pareigybių skaičius sumažės 10 procentų (sumažėtų 143 pareigybėmis – iš dabar esančių 1433 liktų
dabar esančių 223 vadovaujančių darbuotojų liktų 103), administracines funkcijas vykdantys darbuotojai (kartu su vadovais) sudarys 12,1 procento visų pareigybių (dabar – 24,5 procento; sumažėtų 195 pareigybėmis – iš dabar esančių 351 liktų
darbuotojai sudarys 76,4 procento visų pareigybių (dabar – 63,3 procento; padidėtų
tenkantis darbuotojų skaičius bus 11,5 (dabar – 5,4 ). Sumažinus vadovaujančių ir administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių ir padidinus tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, vienam darbuotojui tenkantis vidutinis mėnesio darbo su klientais krūvis sumažėtų iki 275 klientų. Atsisakius teritorinių darbo biržų, Užimtumo tarnyboje bus įsteigti struktūriniai padaliniai, kurie užtikrins tolesnį užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą. Planuojama, kad Užimtumo tarnybą sudarys šeši departamentai.
Keturi iš šių departamentų (Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų klientų aptarnavimo departamentai) bus tolygiai išdėstyti regioniniu principu ir apims Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų Lietuvos regionus. Kiti du departamentai bus centriniame Užimtumo tarnybos padalinyje (Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas). Taip pat išliks ir klientų aptarnavimo skyriai, kurie bus beveik kiekvienoje savivaldybėje. Įstatymo projekte siūloma apibrėžti Užimtumo tarnybos kompetenciją. Užimtumo tarnybai pereina iki šiol teritorinėms darbo biržoms nustatytos kompetencijos.
Užimtumo tarnybos kompetencija:
1) teikia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies ir atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
atvejus;
einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
funkcijas.
Užimtumo tarnybos kompetencija:
1) teikia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies ir atskirų teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;
5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
atvejus;
einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
funkcijas. Siekiant tvaraus užimtumo bei Užimtumo tarnybos vykdomos veiklos skaidrumo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos (toliau – Taryba).
Taryba, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarstytų Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teiktų išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pagrindinis Tarybos tikslas bus identifikuoti darbo rinkos poreikius, atspindinčius regionų darbo rinkos padėtį, ir tobulinti Užimtumo tarnybos veiklą taip, kad minėti poreikiai būtų patenkinti. Taryba būtų sudaroma iš Užimtumo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų ministerijų bei darbdavių atstovų. Dalyvauti Tarybos veikloje būtų atrenkami darbdaviai, kurie yra sukūrę daugiausiai darbo vietų skirtingose ekonominės veiklos šakose ir kurių mokamas atlyginimas didesnis nei šalies vidurkis. Tarybos sudarymo tvarką nustatytų bei veiklos nuostatus patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Siekiant atriboti Tarybos teisinį statusą nuo trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaromų trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų (toliau – trišalės tarybos (komitetai, komisijos)), Tarybos veikloje nenumatomas darbuotojams atstovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas. Darbuotojams atstovaujančių organizacijų atstovai darbuotojų interesus užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo srityje gintų dalyvaudami minėtų trišalių tarybų (komitetų, komisijų) veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalyvauti trišalių tarybų (komitetų, komisijų) veikloje yra deleguojami darbdavių organizacijų atstovai, o dalyvauti Tarybos veikloje bus atrenkami darbdaviai, o ne jiems atstovaujančių organizacijų atstovai.
Tarybos vykdoma veikla nedubliuotų šiuo metu vykdomos trišalių tarybų (komitetų, komisijų) veiklos. Reorganizavus užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančias biudžetines įstaigas – Lietuvos darbo biržą ir teritorines darbo biržas – laukiami šie teigiami rezultatai:
1) pakeitus Lietuvos darbo biržos administracinę struktūrą ir sumažinus administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių, sprendimai būtų priimami greičiau ir kompetetingiau;
2) padidinus tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, paslaugos būtų teikiamos efektyviau ir orientuojamos į konkretaus darbdavio poreikius bei atsižvelgiant į konkretaus darbo ieškančiojo atvejį;
3) sumažintas perteklines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius leistų efektyviai naudoti skiriamas valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų šaltinių lėšas. Siūloma, kad Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. spalio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos darbo biržoje ir teritorinėse darbo biržose būtų pradėti struktūriniai pokyčiai. Dėl numatytų Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų struktūrinių pokyčių galimas darbuotojų nepasitenkinimas, nes mažėtų šiose įstaigose dirbančių darbuotojų skaičius bei daugiau darbuotojų, kurie šiuo metu atlieka administracines funkcijas, būtų nukreipti į tiesioginį darbą su klientais. Be to, dėl 54 procentais planuojamo mažinti vadovų skaičiaus taip pat gali kilti pasipriešinimas numatytai pertvarkai.
Vadovaujančias pareigas ėjusiems darbuotojams bus siūlomos pareigos, susijusios su aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimu ar darbo ieškančių asmenų aptarnavimu. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvos darbo biržoje ir teritorinėse darbo biržose dirba 7 proc. asmenų, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus, todėl, įgyvendinant reorganizacijos metu numatytus struktūrinius pertvarkymus ir naikinant jų pareigybes, tikėtina, šie asmenys pasinaudotų reorganizacija ir išeitų į pensiją. Atleidžiami darbuotojai bus informuojami apie taikomas grąžinimo į darbo rinką užimtumo rėmimo priemones bei bus supažindinami su darbo paieškos galimybėmis. Atsisakant teritorinių darbo biržų, kaip juridinio asmens teises turinčių biudžetinių įstaigų, klientus aptarnaujančių padalinių skaičius nemažės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu ir su juo susijusiais įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, bus sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas 21 susijęs įstatymų projektas (Įstatymo projekto lydimieji teisės aktai):
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 44, 441 , 45, 57, 58, 60, 62, 621 , 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8,
10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5Lietuvos Respublikos darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo projektas;
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo projektas; 18.
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 114 , 13, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
projektas. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. parengs ir Vyriausybei pateiks Vyriausybės nutarimų „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetines įstaigas teritorines darbo biržas“ ir „Dėl teritorinių darbo biržų reorganizavimo ir teritorinių darbo biržų reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ projektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nustatys Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką bei patvirtins veiklos nuostatus. 12.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Reorganizacijos metu patiriamos išlaidos atleidžiamų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms bus dengiamos iš 2018 m. planuojamų Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skirtų lėšų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui nenumatoma. Įvykdžius reorganizaciją, planuojama sutaupyti apie 1,8 mln. Eur. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Užimtumo tarnyba“. 15. K iti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391 , 40, 41, 42, 44, 45, 47,
2017-11-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata „Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos“. Keičiamo įstatymo
bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, samprata „Taryba“ yra bendrinė, o įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis) reguliuojama specialiu tikslu steigiama Taryba, todėl reikėtų nurodyti Tarybos pavadinimą, atspindintį jos steigimo tikslą ar paskirtį ir individualizuojantį Tarybą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Taryba svarstytų Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teiktų išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Be to, Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustatytų bei veiklos nuostatus tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti Tarybos sudarymo tvarką ir veiklos teisinį reguliavimą bei jai numatytą kompetenciją, Taryba turėtų veikti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Trečia, atsižvelgiantį į keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (Taryba prie Užimtumo tarnybos nėra valstybės institucija ar įstaiga). 2. Svarstytina, ar šio įstatymo 15 straipsnio 4, 6 ir 9 dalių, 19 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas neturėtų būti susietas su mėnesio 1 diena. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
DĖL
26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391 , 40, 41, 42, 44, 45,
2017-12-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtį ir dėl šio straipsnio
atitinkamoms institucijos įsigalios vėliau nei jie turi būti atlikti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39(1), 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49
2017-12-13 Nr. 113-P-49 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus patarėja Aistė Zedelytė-Kaminskė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata „Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos“.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad
„Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp
valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, samprata „Taryba“ yra bendrinė, o įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis) reguliuojama specialiu tikslu steigiama Taryba, todėl reikėtų nurodyti Tarybos pavadinimą, atspindintį jos steigimo tikslą ar paskirtį ir individualizuojantį Tarybą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Taryba svarstytų Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teiktų išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Be to, Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustatytų bei veiklos nuostatus tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti Tarybos sudarymo tvarką ir veiklos teisinį reguliavimą bei jai numatytą kompetenciją, Taryba turėtų veikti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Trečia, atsižvelgiantį į keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (Taryba prie Užimtumo tarnybos nėra valstybės institucija ar įstaiga).
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui dėl „Tarybos“ pavadinimo aiškesnio reglamentavimo Nepritarti siūlymui dėl Tarybos pavaldumo. Šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatymo 18 straipsnyje yra reglamentuotas Trišalės tarybos statusas. Trišalės tarybos yra sudaromos prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų, nors Trišalių tarybų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo įstatymo projekte siūlomas analogiškas Tarybos statusas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19
straipsnio 4, 6 ir 9 dalių, 19 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas neturėtų būti susietas su mėnesio 1 diena. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2017-12-07 Nr. 992 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK), susipažinusi su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (toliau - Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1328 (toliau - Projektas), teikia savo siūlymą dėl Projekto tobulinimo. Projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 16 straipsnis, 4 dalyje numatoma dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryti kolegialią instituciją, svarstančią Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus.
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 18 straipsnyje numatytas trišalis socialinių partnerių dalyvavimo principas prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų, įskaitant ir šiuo metu veikiančią Lietuvos darbo biržą. Be to, Tarybos prie Užimtumo tarnybos funkcijos iš dalies dubliuoja trišaliu principu įsteigtos ir ilgą laiką veikiančios Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos funkcijas (Įstatymo 18 str. 2 d.). Siekiant išvengti teisės normų kolizijos bei išsaugoti trišalės partnerystės principą užimtumo politikos formavime, siūlome Tarybą prie Užimtumo tarnybos sudaryti trišaliu principu. Siūlome Projekto 2 straipsniu keičiamą 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio trišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Įstatymo projekte nenaikinamas trišalis socialinių partnerių atstovavimo principas. Profsąjungų atstovai ir toliau turės teisę dalyvauti Trišalėje taryboje (komitete, komisijoje), kuri yra reglamentuota Užimtumo įstatymo 18 straipsnyje. Naujai steigiamos Tarybos prie Užimtumo tarnybos tikslas yra ne trišalis dialogas, o užimtumo problemų sprendimas regionuose dalyvaujant konkrečių darbdavių atstovams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma, 2017-11-212
Argumentai Įstatymo projekte nenumatyta, kiek bus įsteigta Užimtumo tarnybos regioninių teritorinių padalinių, reformavus Darbo biržą ir panaikinus jos dešimt regioninių biržų,. Tačiau ne paslaptis, kad pateiktoje reformos koncepcijoje įvardinami keturi teritoriniai padaliniai: Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų. Akivaizdu, kad taip planuojant kils diskusijos ir įtampos, kur bus Šiaurės padalinio centras – Panevėžyje ar Šiauliuose. Siekiant išvengti šios problemos siūlau įstatymo lygiu numatyti, kad būtų steigiami penki teritoriniai padaliniai su centrais kiekviename iš didžiųjų miestų. Pasiūlymas :
taip:
„2. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinti savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Užimtumo tarnyba turi penkis teritorinius padalinius šiuose regionuose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo proejktui Nr. XIIIP-1328 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario J. Razmos pasiūlymą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
34 Argumentai: Regioninės politikos pertvarkos gaires nustatančiame dokumente – Baltojoje knygoje akcentuojama ekspertų bendradarbiavimo platformų kiekvienoje apskrityje, kurios konsultuotų regionų plėtros tarybas ir savivaldybes plėtros planavimo, privačių investicijų pritraukimo, rinkodaros ir kitais klausimais. Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau galių ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų. Manytina, kad regionuose veikiantys ekspertiniai tinklai (į kuriuos būtų įtraukiami įvairiose ekonominės, švietimo ir užimtumo politikos institucijose dirbantys ekspertai, įskaitant ir Užimtumo tarnybos specialistus) gali padėti regionų plėtros taryboms pasiūlyti efektyviausius sprendimus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti konkrečiame regione tinkamiausias užimtumo politikos priemones, atsižvelgiant į regiono specifiką. Siūlome numatyti konsultacinę procedūrą, įtraukiant regionų plėtros tarybas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamų sprendimų priėmimą Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnis, 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) kartu su savivaldybių institucijomis ir regionų plėtros tarybomis , socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti atsižvelgiant į regiono specifiką. Pritarti
310 Argumentai: Investuotojai svarbiausiu faktoriumi renkantis vietą, kur investuoti, įvardija pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, todėl profesinis mokymas, aukštasis mokslas ir operatyvus ieškančių darbo asmenų perkvalifikavimas vaidina išskirtinį vaidmenį galvojant siekiant regionų ekonomikos atsigavimo.
Baltojoje knygoje siūlomas regioninės specializacijos modelis paremtas tuo, kad regionas (apskritis arba bendradarbiavimo pagrindu veikiantis funkcinis regionas) apsibrėžia keletą stipriausių savo ekonominės specializacijos krypčių, siekdamas jas stiprinti ir telkdamas finansines, ekonominės plėtros, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų bei kitas priemones. Siūlome aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programų turinį derinti su nacionalinės regioninės politikos prioritetais ir regionų plėtros planais. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnis, 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
regioninės politikos prioritetus ir regionų plėtros tarybų patvirtintus regionų plėtros planus, rengia ir, suderinusi su regionų plėtros tarybomis , tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391 ,
2017 m. gruodžio 13 d. Nr. 103-P-61
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Vyriausybės Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Zedelytė-Kaminskė – Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja, L. Valalytė – Lietuvos darbo biržos direktorė, E. Žaltauskė – Lietuvos darbo biržos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Valickas – Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas, R. Mačiulis – Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, M. Sinkevičius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Cinaitienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, M. Pilka - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-11-16) 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos“. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad
„Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp
valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, samprata „Taryba“ yra bendrinė, o įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis) reguliuojama specialiu tikslu steigiama Taryba, todėl reikėtų nurodyti Tarybos pavadinimą, atspindintį jos steigimo tikslą ar paskirtį ir individualizuojantį Tarybą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Taryba svarstytų Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teiktų išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Be to, Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustatytų bei veiklos nuostatus tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti Tarybos sudarymo tvarką ir veiklos teisinį reguliavimą bei jai numatytą kompetenciją, Taryba turėtų veikti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Trečia, atsižvelgiantį į keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (Taryba prie Užimtumo tarnybos nėra valstybės institucija ar įstaiga). Pritarti iš dalies Projekto 1 ir 2 straipsniai patikslinti atsižvelgiant į Teisės departamento pirmą bei trečią pasiūlymus. Siūloma nepritarti antram pasiūlymui, nes projektas parengtas įvertinus tai, kad Užimtumo Taryba kuriama remiantis kitų Tarybų veikiančių prie atitinkamą politikos sritį įgyvendinančių biudžetinių įstaigų (pvz., Neįgaliųjų reikalų taryba, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba) bei Vokietijos Užimtumo tarnybos modelio pavyzdžiu, todėl tikslinga, kad ji taip pat veiktų prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, t. y. Užimtumo tarnybos. Be to, naujos redakcijos Užimtumo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) taip pat veikia prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų, t.y. prie Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų, kurių nuostatus Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“ taip pat pavesta tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 15 straipsnio 4, 6 ir 9 dalių, 19 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas neturėtų būti susietas su mėnesio 1 diena. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
profesinių sąjungų konfederacija (2017-12-07)2 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK), susipažinusi su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (toliau - Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1328 (toliau - Projektas), teikia savo siūlymą dėl Projekto tobulinimo. Projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 16 straipsnis, 4 dalyje numatoma dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryti kolegialią instituciją, svarstančią Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 18 straipsnyje numatytas trišalis socialinių partnerių dalyvavimo principas prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų, įskaitant ir šiuo metu veikiančią Lietuvos darbo biržą. Be to, Tarybos prie Užimtumo tarnybos funkcijos iš dalies dubliuoja trišaliu principu įsteigtos ir ilgą laiką veikiančios Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos funkcijas (Įstatymo 18 str. 2 d.). Siekiant išvengti teisės normų kolizijos bei išsaugoti trišalės partnerystės principą užimtumo politikos formavime, siūlome Tarybą prie Užimtumo tarnybos sudaryti trišaliu principu. Siūlome Projekto 2 straipsniu keičiamą 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio trišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Komitete pritarta projektų iniciatorių siūlymui dėl Užimtumo tarybos sudarymo dvišaliu bendradarbiavimo principu.
Trišalis socialinių partnerių bendradarbiavimo principas reglamentuotas Užimtumo įstatymo 18 straipsnyje. Tad p rofesinių sąjungų atstovai ir toliau turės teisę dalyvauti Trišalėje taryboje (komitete, komisijoje), kaip yra reglamentuota minėtame straipsnyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Įstatymo projekte nenumatyta, kiek bus įsteigta Užimtumo tarnybos regioninių teritorinių padalinių, reformavus Darbo biržą ir panaikinus jos dešimt regioninių biržų,. Tačiau ne paslaptis, kad pateiktoje reformos koncepcijoje įvardinami keturi teritoriniai padaliniai: Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų. Akivaizdu, kad taip planuojant kils diskusijos ir įtampos, kur bus Šiaurės padalinio centras – Panevėžyje ar Šiauliuose. Siekiant išvengti šios problemos siūlau įstatymo lygiu numatyti, kad būtų steigiami penki teritoriniai padaliniai su centrais kiekviename iš didžiųjų miestų. Pasiūlymas :
dalį išdėstyti taip:
„2. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinti savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Užimtumo tarnyba turi penkis teritorinius padalinius šiuose regionuose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-12-13 Sprendimas : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo proejktui Nr. XIIIP-1328 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario J. Razmos pasiūlymą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
ir savivaldybių komitetas, 2017-12-132 (16
Argumentai: Regioninės politikos pertvarkos gaires nustatančiame dokumente – Baltojoje knygoje akcentuojama ekspertų bendradarbiavimo platformų kiekvienoje apskrityje, kurios konsultuotų regionų plėtros tarybas ir savivaldybes plėtros planavimo, privačių investicijų pritraukimo, rinkodaros ir kitais klausimais. Regionų plėtros tarybos turi tapti tikraisiais savo regionų plėtros vadovais, prisiimdamos daugiau galių ir ieškodamos efektyviausių plėtros būdų. Manytina, kad regionuose veikiantys ekspertiniai tinklai (į kuriuos būtų įtraukiami įvairiose ekonominės, švietimo ir užimtumo politikos institucijose dirbantys ekspertai, įskaitant ir Užimtumo tarnybos specialistus) gali padėti regionų plėtros taryboms pasiūlyti efektyviausius sprendimus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti konkrečiame regione tinkamiausias užimtumo politikos priemones, atsižvelgiant į regiono specifiką. Siūlome numatyti konsultacinę procedūrą, įtraukiant regionų plėtros tarybas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamų sprendimų priėmimą Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnis, 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) kartu su savivaldybių institucijomis ir regionų plėtros tarybomis , socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti atsižvelgiant į regiono specifiką.
Pritarti
ir savivaldybių komitetas, 2017-12-132
Investuotojai svarbiausiu faktoriumi renkantis vietą, kur investuoti, įvardija pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, todėl profesinis mokymas, aukštasis mokslas ir operatyvus ieškančių darbo asmenų perkvalifikavimas vaidina išskirtinį vaidmenį galvojant siekiant regionų ekonomikos atsigavimo. Baltojoje knygoje siūlomas regioninės specializacijos modelis paremtas tuo, kad regionas (apskritis arba bendradarbiavimo pagrindu veikiantis funkcinis regionas) apsibrėžia keletą stipriausių savo ekonominės specializacijos krypčių, siekdamas jas stiprinti ir telkdamas finansines, ekonominės plėtros, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų bei kitas priemones. Siūlome aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programų turinį derinti su nacionalinės regioninės politikos prioritetais ir regionų plėtros planais. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnis, 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
regioninės politikos prioritetus ir regionų plėtros tarybų patvirtintus regionų plėtros planus, rengia ir, suderinusi su regionų plėtros tarybomis , tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
7Komiteto sprendimas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė