Projekto XIIIP- lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2.27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį Asmens lyties nustatymo teisinis pagrindas ir lyties keitimas
1Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė. Asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Farmakologinės, chirurginės procedūros ar psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas), Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Tai nauja pataisyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) redakcija, parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas. Teikiamu projektu siekiama pašalinti šiuo metu egzistuojančią įstatymų leidybos spragą, t. y. ištaisyti Civiliniame kodekse įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį, kadangi ši nuostata asmenims sukelia nepagrįstų lūkesčių. Šiuo metu įstatymo, numatančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nėra ir teisiškai šie klausimai nėra reglamentuojami. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sukurtas teisinis lūkestis ir teisės spraga sudaro prielaidas teisminiams ginčams Lietuvoje ir, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. išnagrinėtos bylos L. prieš Lietuvą atveju, gali lemti nesėkmingą Lietuvos bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose. Siūloma Civilinio kodekso straipsnio pirma dalis įtvirtina nuostatą, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė. Pažymėtina, kad žmogaus lytis apsprendžiama apvaisinimo momentu ir visą gyvenimą nesikeičia. Kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje esančios lytinės chromosomos (XX arba XY) nurodo, kokios jis lyties yra. Be lytinių chromosomų vyriškumas arba moteriškumas yra užfiksuotas visose žmogaus kūno dalyse, organuose ir audiniuose. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų smegenų jungčių žemėlapiai yra skirtingi ir patvirtina lyčių papildomumo principą. Taigi asmens lytis yra neatskiriamas žmogaus prigimties bruožas, lemiantis jo buvimą vyru arba moterimi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis numato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Būtent žmogaus prigimtis yra pirminis žmogaus teisių ir laisvių šaltinis.
Prigimtis atskleidžia tai, kuo žmogus yra, tai, kuo jis gali būti (pavyzdžiui, motina arba tėvu), ir kokias teises, pareigas ar teisinį statusą gali įgyti kitų asmenų bei valstybės atžvilgiu (pavyzdžiui, tapti sutuoktiniu, įmote, įtėviu, lyties pagrindu veikiančios bendruomenės, grupės, judėjimo nare ar nariu, lyties pagrindu atskirtos viešosios erdvės lankytoju, pretenduoti į senatvės pensiją sulaukus tam tikro amžiaus ir t. t.). Iš asmens prigimties kyla tam tikros pareigos ir kitiems asmenims bei valstybei, todėl egzistuoja viešas interesas žinoti, kuo tam tikras asmuo yra iš tikrųjų. Todėl Įstatymo projektas siūlo numatyti, kad asmens lyties teisinio pripažinimo pagrindas yra genetiškai nulemta lytis. Transseksualumas - psichinis lyties tapatumo sutrikimas (F64.0), pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ir elgesio sutrikimų grupei, o konkrečiau - suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimams. Transseksualūs asmenys turi pilnai išsivysčiusius ir funkcionuojančius lytinius organus bei genetinei lyčiai būdingą kūno sandarą, tačiau yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, stengiasi atsikratyti pirminiais ir antriniais genetiškai nulemtos lyties požymiais ir įgauti priešingos lyties požymius. Nors transseksualių asmenų siekis keisti lytį kartais traktuojamas kaip saugotina privataus gyvenimo dalis, tačiau Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nurodyta, jog teisė į privatų ir šeimos gyvenimą gali būti ribojama įstatymo numatytais atvejais, kai tai būtina viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį ir įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams (pvz., tėvų teisei žinoti, kokios lyties yra jų vaikų kūno kultūros mokytojas; moterų saugumui ir privatumui viešuosiuose tualetuose ir pan.). Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti aiškias nuostatas, kad medikamentinis, chirurginis lyties keitimas bei psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas) Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos, tuo užkertant kelią sveikų asmenų žalojimui bei nepagrįstų lūkesčių atsiradimui. Būtina pažymėti, kad lyties keitimo procedūra yra susijusi ne tik su galimais dideliais ekonominiais kaštais valstybei, bet ir su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes fiziškai sveiki asmenys, gebantys pradėti ir auginti savo vaikus, gali būti kastruojami, jiems pašalinami sveiki organai, taikomas „gydymas“ didelėmis hormonų dozėmis, dėl ko neretai prarandamas vaisingumas bei sutrinka bendra sveikata. Taip pat pabrėžtina, kad ne maža dalis lyties keitimo procedūras patyrusių asmenų po kelerių metų nori susigrąžinti tikrosios, genetinės lyties požymius, tačiau medicininės lyties keitimo procedūros yra negrįžtamas procesas - po lyties keitimo operacijų vėliau atstatyti lyties organus ir jų funkcijas nėra galimybių.
Tai, jog lyties keitimo operacijos nepadeda lyties tapatumo sutrikimą turintiems žmonėms tapti laimingesniais ir gyventi pilnavertį gyvenimą, liudija ne vienas atliktas tyrimas. Pavyzdžiui, Švedijoje savižudybių skaičius tarp lytį pasikeitusių asmenų yra net 19 kartų didesnis nei šalies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog lyties keitimo operacijos nėra moksliškai pagrįstos, nepakanka įrodymų apie jų saugumą ir veiksmingumą, jų įteisinimas prieštarautų Lietuvoje galiojančiam Pacientų apsaugos įstatymui, numatančiam asmens teisę tik į saugią ir veiksmingą sveikatos apsaugą. Taip pat svarbu pabrėžti, jog maždaug 80 procentų asmenų, vaikystėje ir paauglystėje turėjusių lyties tapatumo sutrikimą, jo nebejaučia suaugę. Šie ir kiti atvejai, kai asmenys sustabdo lyties keitimo procesą, kadangi nori gyventi pagal prigimtinę lytį, liudija, jog lyties tapatumo sutrikimas nėra neišgydomas. Kadangi transseksualumas yra psichikos ir elgesio sutrikimas, todėl ir pagalba transseksualiems asmenims turi būti psichologinė ir psichiatrinė, siekiant atstatyti asmens kūno ir mąstymo harmoniją, priimti savo genetiškai nulemtą prigimtį, o ne klaidinti asmenį leidžiant jam galvoti, kad jis yra arba gali būti tuo, kuo iš prigimties nėra. Be to, lyties keitimo procedūros, atliekamos subjektyvaus asmens savęs tapatinimo su kitokia nei genetinės informacijos nulemta lytis pagrindu, Lietuvos visuomenėje yra vertinamos kontraversiškai, kadangi šiuo atveju nėra gydoma anatominė funkcija, o luošinamas sveikas, anatominių pakitimų neturintis kūnas bei sąmoningai kuriama situacija, kai visuomenė negali būti tikra dėl to, kokios lyties yra kitas asmuo. 2.
rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Civiliniame kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau įstatymo numatančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nėra priimta ir teisiškai šie klausimai nėra reglamentuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Civiliniame kodekse įtvirtinus chirurginį ir medikamentinį lyties keitimo draudimą, valstybė bus apsaugota nuo prielaidų, sukuriančių pagrindus atsirasti byloms prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. “Civilinis kodeksas”, “lyties keitimas”,
“chirurginis lyties keitimas”, “medikamentinis lyties keitimas”, “psichologinis
lyties keitimas”
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
9.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama pakeisti šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 2.27 straipsnį ir Lietuvos Respublikoje uždrausti farmakologines, chirurgines procedūras ir psichiatrinę, psichologinę terapiją, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimą). Projekto nuostatos diskutuotinos teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnis, nustatantis pilnamečio nesusituokusio asmens teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., todėl, nors ir nesant įstatymo, detalizuojančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, jau virš 15 metų suinteresuoti asmenys turi teisinius lūkesčius ir dalis jų gali būti pradėję atitinkamą paruošiamąjį gydymą hormonais bei dalines lyties keitimo operacijas, todėl Lietuvos Respublikoje lyties keitimo procedūrą pradėję asmenys galėjo pagrįstai tikėtis, jog ją galės čia ir baigti. Pastebėtina, jog byloje Christine Goodwin v. Jungtinė Karalystė[¹] Europos žmogaus teisių teismas (toliau – Teismas) konstatavo, jog tais atvejais, kai valstybė leidžia transseksualių asmenų padėtį palengvinantį gydymą bei lyties keitimo operacijas, yra nelogiška vėliau atsisakyti pripažinti iš minėto gydymo sekančias pasekmes. Dėl šios priežasties manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privatų gyvenimą. Teismas byloje Van Kück v.
Teismas byloje Van Kück v. Vokietija[²], apibendrinęs savo jurisprudenciją, konstatavo, jog viena iš sudedamųjų teisės į privatų gyvenimą dalių yra teisė pakeisti lytį, nes ji apima fizinį ir psichologinį žmogaus vientisumą, asmens fizinio ir socialinio tapatumo aspektus. Pastebėtina, jog teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį ir įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams. Taip pat teigiama, kad lyties keitimo procedūros susijusios su galimais dideliais ekonominiais kaštais valstybei, ir, be to, jos Lietuvos visuomenėje vertinamos kontraversiškai, nes sąmoningai kuriama situacija, kai visuomenė negali būti tikra dėl to, kokios lyties yra kitas asmuo. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais tyrimais, apklausomis ar kitais kriterijais yra grindžiami minėti teiginiai. Pastebėtina ir tai, jog Teismas minėtoje byloje Christine Goodwin v. Jungtinė Karalystė yra išreiškęs abejonę, jog medicinos mokslo ir paslaugų lygis valstybėje galėtų būti svarus argumentas transeksualių asmenų teisinio statuso pripažinimui[³]. Kitoje byloje Teismas pasisakė, kad jo neįtikino Vyriausybės argumentai dėl chirurginės intervencijos keičiant lytį ribojimų, įtvirtintų nacionalinėje teisėje, siekiant išvengti rizikos dėl tokios chirurginės intervencijos paplitimo ar piktnaudžiavimo ja. Tačiau Teismas sutiko su tuo, kad lyties pakeitimas chirurginiu būdu yra negrįžtamas procesas ir tokia intervencija kelia grėsmę sveikatai.
Todėl Teismas šiuos Vyriausybės argumentus pripažino esant teisėtu tikslu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir pritarė, kad tokio tipo chirurginė intervencija gali būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. [4] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, kad galimi finansiniai kaštai valstybei, dalies visuomenės kontraversiškas požiūris, ar tai, kad, projekto rengėjų nuomone, lyties keitimo operacijos nepadeda lyties tapatumo sutrikimo turintiems žmonėms tapti laimingesniais, gali būti vertinami kaip pakankami ir pagrįsti argumentai, pagrindžiantys siūlomą konstitucinių teisių į asmens privatumą ribojimą. Trečia, projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, jog žmogaus lytis apsprendžiama apvaisinimo momentu ir visą gyvenimą nesikeičia, o kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje esančios lytinės chromosomos (XX arba XY) nurodo, kokios jis lyties yra. Atkreiptinas dėmesys, jog Teismas lyties suvokimą ir asmens tapatumą vienai ar kitai lyčiai vertina plačiau. Minėtoje Goodwin byloje (par. 82), Teismas pasisakė, jog chromosoma, kaip vienas iš lyties nustatymo elementų, negali būti vienareikšmiškai laikomas svarbiausiu transseksualaus asmens priskyrimo vienai ar kitai lyčiai kriterijumi. Taigi įvertinus projekto ir aiškinamojo rašto nuostatas kyla abejonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikimo proporcingumo principui, kuris reiškia, jog Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimas turėtų atitikti siekiamus tikslus ir ši teisė varžoma tik tiek, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje. 2. Projektu siekiama nustatyti, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė, o lyties nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu įstatyminiu reguliavimu Lietuvos Respublika iš esmės paneigtų užsienio valstybėje lytį pakeitusių ar kitaip kitokį savo lyties tapatumą įteisinusių asmenų teises jų lyties tapatumo požiūriu. Kitaip sakant, siūloma nuostata suponuoja, kad asmenų lytis Lietuvos Respublikoje būtų vertinama ir traktuojama atsižvelgiant ne į teisinius lyties tapatumo nustatymo ir įteisinimo dokumentus, o į asmens genetines fiziologines savybes. Toks įstatyminis reguliavimas vertintinas ne tik kaip nepagrįstai ribojantis lytį pakeitusių asmenų teises bei netiesiogiai paneigiantis užsienio valstybių jurisdikciją asmenų lyties tapatumo įteisinimo srityje, tačiau ir kaip reguliavimas, kurio taikymas būtų probleminis ir sunkiai įgyvendinimas (t.y. asmens lytinis tapatumas Lietuvos Respublikoje galėtų būti patvirtinamas tik atlikus išsamius asmens medicininius tyrimus, kurių metu būtų tiriamos genetinės lytinės chromosomos). Pastebėtina, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijų valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lyties tapatumo pagrindu priemonių [5]
garantuoti visišką lytį pakeitusių asmenų teisinį pripažinimą visose gyvenimo srityse, o šių rekomendacijų 35 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad transseksualiems asmenims būtų prieinamos tinkamos su lyties keitimu susijusios paslaugos, įskaitant profesionalias psichologų, endokrinologų ar chirurgų sveikatos paslaugas, netaikant neproporcingų ribojimų. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad šios paslaugos turėtų būti teikiamos tik asmeniui sutinkant. 3.
nuostatos suponuoja, kad projekto rengėjai žmogaus lytį siekia įteisinti išimtinai kaip fiziologinę savybę (priklausomai nuo žmogaus kūno ląstelėse esančių lytinių chromosomų rūšies). Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„prigimtinė“ įrašytinas žodis „fiziologinė“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso
moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, pati nuostatos formuluotė yra tautologiška, t.y. ydinga asmens lyties nustatymo pagrindą apibrėžti naudojant tik tą pačią „asmens lyties“ sąvoką. Antra, teisiniu pagrindu teisės sistemoje paprastai laikoma tam tikra teisės norma, kuria yra grindžiama, legitimuojama veika, procedūra, teisena, subjektinės teisės ir pareigos. Taigi prigimtinė asmens lytis galėtų būti laikoma faktiniu, o ne teisiniu asmens lyties nustatymo pagrindu. 5. Pažymėtina, kad nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 2.27 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės
„farmakologinės procedūros“ turinys, nes tokia formuluotė Lietuvos teisės
aktuose nėra vartojama. Be to, derinant projekto terminiją su galiojančiais teisės aktais, vietoj formuluotės „chirurginės procedūros“ siūlome vartoti terminą „chirurginės intervencijos“. 6. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 2.27 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, ar Lietuvos Respublikoje būtų draudžiamas toks gydymas ir (ar) terapija, kurios metu būtu ne keičiami (kaip nustatyta projekte) pirminiai lytiniai požymiai, o tik sukeliami arba paryškinami antriniai lytiniai požymiai, tokie kaip balsas, veido bruožai, plaukai. 7.
7Atkreiptinas dėmesys, kad nors įstatymu siekiama nustatyti, kad farmakologinės, chirurginės procedūros ir
psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimą) Lietuvos Respublikoje draudžiamos, kartu su projektu nėra teikiami jokie lydimieji įstatymų projektai, numatantys sveikatos priežiūros įstaigų, jų vadovų ar sveikatos priežiūros specialistų ar psichologų, teikiančių minėtas paslaugas, atsakomybę. Svarstytina, ar atsakomybė už tokią veiklą neturėtų būti įtvirtinama atskirose baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už šią konkrečią veiką nustatančiose įstatymų normose, ar, vis dėlto, turėtų būti taikomi bendrieji baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vertimąsi neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla pagrindai. 8. Nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kaip numatytas projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio 2 dalyje), nes paties projekto nuostatos jokių poįstatyminių teisės aktų, kurie būtų būtini įstatymo įgyvendinimui, nenumato. 9. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] EŽTT 2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Christine Goodwin v. Jungtinė karalystė//Appl. No. 28957/95, par.
28957/95, par. 78. [2] EŽTT 200 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Van Kück v. Vokietija//Appl. No. 35968/97, par. 69. [3] EŽTT 2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Christine Goodwin v. Jungtinė karalystė//Appl. No. 28957/95, par. 83. [4]EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Y.Y. v. Turkija//Appl.No. 14793/08, par. 78, 79. [5] Recommendation CM/Rec(2010)5 of the Committee of Ministers to member states on measures to combat discrimination on grounds of sexual orientation or gender identity (Adopted by the Committee of Ministres on 31 March 2010 at the 1081st meeting of the Minister’s Deputies
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1327 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1327 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama Lietuvos Respublikoje uždrausti lyties keitimą, taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė, ir kad asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis, pažymime, jog šie Projekto rengėjų pasiūlymai Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės požiūriu svarstytini tiek transseksualių asmenų teisės į lyties keitimą aspektu, tiek jų teisės į naujos tapatybės teisinį pripažinimą aspektu. 1. Dėl teisės į lyties keitimą Visų pirma pažymime, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą nagrinėjo bylas dėl transseksualių asmenų teisių pažeidimų, savo jurisprudencijoje atskleisdamas, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio teisę į privataus gyvenimo apsaugą, turinį. Pavyzdžiui, byloje Van Kück prieš Vokietiją[1] EŽTT konstatavo, kad Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „privatus gyvenimas“ apima tiek fizinį, tiek psichologinį asmens integralumą, o lytinis identitetas, vardas, seksualinė orientacija ir seksualinis gyvenimas patenka į Konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį.
Konvencija grindžiama pagarba žmogaus laisvei ir orumui, transseksualių asmenų teisės į asmenybės vystymąsi, fizinį ir moralinį saugumą užtikrinimu. Be to, šio straipsnio taikymo sritis apima ir asmens apsisprendimo teisę, kuri glaudžiai susijusi su asmens autonomijos principu. Šioje byloje EŽTT pripažino reikalavimą įrodyti medicininę lyties pakeitimo būtinybę neproporcingu ir netinkamu, kadangi lytinis identitetas priklauso intymiausiai asmens privataus gyvenimo sričiai. Kaip matyti iš to, kas nurodyta, nors EŽTT savo sprendime Van Kück prieš Vokietiją byloje konkrečiai neužsimena apie iš Konvencijos 8 straipsnio išplaukiančią teisę pakeisti lytį, tačiau aiškiai nurodo, kad į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį patenka transseksualaus asmens teisė nuspręsti, su kokia lytimi jis nori būti tapatinamas, ir oriai gyventi pagal pasirinktą lytinį identitetą. Taigi EŽTT, priskirdamas asmens lytinį identitetą Konvencijos 8 straipsnio taikymo sričiai, nustatė teisę pasirinkti lytį, ir taip dar kartą patvirtino savo poziciją, kad teisė pakeisti lytį turi būti saugoma pagal Konvencijos 8 straipsnį. Toliau atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. balandžio 22 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ,,Transseksualių asmenų diskriminacija Europoje“, kurioje dėstomas susirūpinimas, kad transseksualūs asmenys susiduria su įvairiomis diskriminacijos formomis.
Visų pirma rezoliucijoje teigiama, kad sąvokos
„transseksualumas“ apibrėžtyje transseksualumą traktuojant kaip psichinį
sutrikimą (šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą teiginį, kad transseksualumas pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ir elgesio sutrikimų grupei) pažeidžiama transseksualių asmenų teisė į orumą ir apribojama jų socialinė integracija. Šioje rezoliucijoje ET valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos, kurios prisidėtų prie priemonių kovojant su transseksualių asmenų diskriminacija, socialinės integracijos ir jų teisių apsaugos gerinimo. ET valstybės narės raginamos nacionalinės teisės aktuose aiškiai uždrausti diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ir įgyvendinti EŽTT šioje srityje priimtus sprendimus; įteisinti transseksualių asmenų lyties keitimą ir panaikinti bet kokius teisės išsaugoti egzistuojančią santuoką pakeitus lytį apribojimus; įteisinti lyties pakeitimo procedūrų, tokių kaip hormoninis gydymas, chirurgija ir psichologinė pagalba, suteikimą, užtikrinti jų pasiekiamumą ir įtvirtinti gydymo išlaidų kompensavimą; remti visuomenės informavimo kampanijas apie transseksualių asmenų teisių, visų pirma teisės į privatų gyvenimą ir orumą, užtikrinimą, ir diskriminacijos draudimą, remti mokymus, skirtus valstybės institucijose dirbantiems specialistams. Vėlesniame savo sprendime Y. Y. prieš Turkiją[2] EŽTT išplėtojo savo praktiką teisės pakeisti lytį kontekste. Šioje byloje pareiškėjai nebuvo leidžiama pakeisti lyties, kadangi nebuvo išpildyta Turkijos nacionaliniame įstatyme įtvirtinta sąlyga – pateikti įrodymus, kad ieškovė laikoma visiškai nevaisinga (kas iš esmės įmanoma tik atliekant sterilizaciją).
EŽTT pripažino, kad asmens autonomijos principas gali apimti ir teisę laisvai disponuoti savo kūnu. Nors Konvencijos 8 straipsnis neįtvirtina neribotos teisės į lyties pakeitimą, tačiau tarptautiniu lygiu laikomasi vieningos nuomonės, kad transseksualumas yra tokia asmens būsena, kuri gali pateisinti medicininę intervenciją siekiant padėti šiems asmenims. EŽTT nurodė, kad neužtikrinus teisės į lyties pakeitimą įgyvendinimo neabejotinai daroma įtaka transseksualių asmenų teisei į seksualinį identitetą ir asmeninį vystymąsi. Kadangi Turkijos Vyriausybė negalėjo nurodyti pakankamai argumentų, pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį laikomų „būtinais demokratinėje visuomenėje“, pagrindžiančių teisės į lyties pakeitimą ir kartu teisės į privataus gyvenimo apsaugą apribojimą[3], EŽTT pripažino Turkijos nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisės keisti lytį apribojimą kaip Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Taigi šiame sprendime EŽTT aiškiai nurodė, kad teisė pakeisti lytį yra sudedamoji asmens apsisprendimo teisės dalis ir patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį. Dėl Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kada galima apriboti naudojimąsi šio straipsnio garantuojamomis teisėmis, konkrečiai, dėl nuostatos, kad apribojimai turi būti „būtini demokratinėje visuomenėje“, pažymėtina, jog EŽTT yra konstatavęs[4], kad „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąvoka reiškia, jog naudojimąsi tam tikra teise ribojanti priemonė turi atitikti neatidėliotiną visuomenės poreikį ir būti proporcinga siekiamiems tikslams. Tai reiškia, kad turi būti vertinama, ar nacionalinės institucijos, siekdamos tam tikro visuomenei reikšmingo tikslo, pasitelkė mažiausiai naudojimąsi konkrečia teise ribojančią priemonę iš visų galimų.
Šiuo atžvilgiu EŽTT nurodė, jog „iš visuomenės gali būti protingai tikimasi, jog ji toleruos tam tikrus nepatogumus, kad leistų asmenims gyventi oriai ir vertingai pagal lytinę tapatybę, kurią jie pasirinko sumokėję didelę asmeninę kainą[5]“. Atsižvelgdami į nurodytą EŽTT praktiką visų pirma atkreipiame dėmesį į tai, kad lyginant Projektu teikiamą pasiūlymą Lietuvos Respublikoje apskritai uždrausti lyties keitimą su EŽTT nagrinėtos bylos Y. Y. prieš Turkiją aplinkybėmis pastarojoje buvo ginčijama nacionalinėje teisėje įtvirtinta sąlyga teisei pakeisti lytį įgyvendinti, t. y., įgyvendinus šią sąlygą lyties keitimas buvo galimas. Kaip buvo nurodyta anksčiau, EŽTT pripažino, jog Konvencijos 8 straipsnis neįtvirtina neribotos teisės į lyties pakeitimą. Tai reiškia, kad valstybės gali nustatyti ribojančias šią teisę sąlygas. Iš to, kas nurodyta, išplaukia, jog valstybės negali apskritai uždrausti iš Konvencijos 8 straipsnio kylančios teisės pakeisti lytį, o tik gali nustatyti tam tikras sąlygas, kurių tikslas turi būti teisėtas bei „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Nagrinėjant Projekto aiškinamajame rašte nurodytus viešojo intereso pagrindus atkreipiame dėmesį į Projekto rengėjų nurodytą teiginį, kad „medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį ir įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams (pvz., tėvų teisei žinoti, kokios lyties yra jų vaikų kūno kultūros mokytojas; moterų saugumui ir privatumui viešuosiuose tualetuose ir pan.)“. Manome, kad šie Projekto rengėjų nurodyti nepatogumai, tariamai kylantys visuomenei, galėtų būti pavieniai ir ganėtinai mažareikšmiai lyginant su transseksualių asmenų patiriamu prigimtinės teisės į privatų gyvenimą varžymu.
Taip pat manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyti minėti nuogąstavimai yra nepagrįsti, kadangi, kiek mums yra žinoma, vaikų kūno kultūros mokytojais gali įsidarbinti abiejų lyčių asmenys, be to, asmuo po lyties pakeitimo operacijos tiek to asmens fiziologiniu, tiek psichologiniu aspektu turėtų būti tapatinamas su konkrečia lytimi, būtent ta, kurią jis pasirinko, t. y., asmens pasirinktą lytį patvirtintų tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, operacija ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Toliau pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis „užkirsti kelią sveikų asmenų žalojimui“ primena EŽTT nagrinėtoje byloje Y. Y. prieš Turkiją Turkijos Vyriausybės nurodytą sąlygos, apribojančios teisę pakeisti lytį, pateisinimą – galimą žalą asmens sveikatai. Tačiau, kaip buvo nurodyta anksčiau, EŽTT nusprendė, jog šis argumentas nėra pakankamas, kad pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį galėtų būti laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ ir pagrindžiantis teisės į lyties pakeitimą apribojimą. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad neretai transseksualių asmenų patiriamos psichologinės kančios jiems negalint gyventi pagal savo lytinę tapatybę jiems sukelia daug didesnę žalą negu jų atžvilgiu taikomos medicininės procedūros.
Šiuo atžvilgiu papildomai pažymėtina, kad valstybėse, kuriose draudžiamas lyties keitimas, asmenys dažnai įsigyja ir vartoja hormoninius preparatus, taip pat atlieka kitas procedūras be gydytojų priežiūros ir taip rizikuoja patirti itin didelę žalą savo organizmui[6]. Dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodyto teiginio, kad žmogaus lytis apsprendžiama apvaisinimo momentu ir visą gyvenimą nesikeičia, ir kad kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje esančios lytinės chromosomos nurodo, kokios jis lyties yra, pažymėtina, kad EŽTT byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę konstatavo, kad, nustatant asmens lytį, chromosomų kriterijus nebėra viską lemiantis, nors ir pasilikta prie nuomonės, kad transseksualas negali įgyti visų trokštamos lyties biologinių charakteristikų. Šiaip ar taip, atsižvelgiant į faktą, kad atliekamos vis sudėtingesnės lyties keitimo operacijos ir taikoma hormonų terapija, chromosomų kriterijus lieka vienintelis, kurio neįmanoma pakeisti. Ir kadangi yra žinoma, jog kartais chromosomų anomalijos kyla natūraliai, ir asmuo yra priverstas pasirinkti vieną ar kitą lytį, šis kriterijus, pasak Teismo, nustatant asmens lytį neturėtų būti išskiriamas iš kitų kaip svarbesnis[7]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto rengėjų nurodyti anksčiau išvardyti teiginiai negali būti laikomi pakankamais ir pagrįstais argumentais, pagrindžiančiais Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių į privataus gyvenimo apsaugą ribojimą.
Papildomai pažymime, kad atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje L. prieš Lietuvą[8], kurioje EŽTT pripažino, kad įteisinusi lyties keitimą, bet nepriėmusi tokią procedūrą reguliuojančių teisės aktų nuostatų, Lietuva pažeidė EŽTK 8 straipsnį, Lietuva turėtų ne tik užtikrinti, kad joje būtų įteisintas transseksualių asmenų lyties keitimas, bet ir nustatyti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, kad transseksualūs asmenys galėtų veiksmingai įgyvendinti savo teises. 2. Dėl teisės į naujos tapatybės teisinį pripažinimą Sekantis svarstytinas aspektas transseksualių asmenų teisių apsaugos kontekste yra Projekto rengėjų siūlymas Projekte nustatyti, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė, ir kad asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinus minėtas nuostatas būtų apribota tiek asmenų, kuriems kitoje valstybėje buvo atlikta lyties keitimo operacija, tiek ir nusprendusių neatlikti tokios operacijos transseksualių asmenų teisė pasikeisti savo lytinę tapatybę asmens dokumentuose. Kitais žodžiais tariant, Projektu siūloma uždrausti ne tik mediciniškai, bet ir teisiškai pakeisti lytį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju transseksualus asmuo savo kasdieniame gyvenime susidurtų su problema, kai jo asmens dokumentuose (asmens tapatybės kortelėje, vairuotojo pažymėjime, gimimo liudijime, mokslo baigimo diplomuose ir pan.) nurodyta lytis neatitiktų lyties, su kuria tas asmuo save tapatina.
Toks neatitikimas asmeniui ne tik keltų psichologinių sunkumų situacijose, kuriose būtų reikalinga nustatyti jo tapatybę (pavyzdžiui, sudarant draudimo sutartį, pašte, laipinantis į lėktuvą ir pan.), bet ir užkirstų kelią santuokos (ar registruotos partnerystės) sudarymui bei galėtų sudaryti sunkumų rasti darbą arba jį išsaugoti. Pažymime, kad EŽTT ne kartą nagrinėjo bylas, kuriose pripažino transseksualių asmenų teisę į naujos tapatybės teisinį pripažinimą. Pavyzdžiui, byloje B. prieš Prancūziją [9] į EŽTT kreipėsi asmuo, kuriam užsienyje buvo atlikta lyties keitimo operacija, tačiau buvo atsisakyta pripažinti jo naująją seksualinę tapatybę, t. y. pakeisti asmens dokumentų įrašus. Šioje byloje EŽTT nusprendė, kad pareiškėjos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą pagal Konvencijos 8 straipsnį buvo pažeistos. Byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę pareiškėja, kuriai buvo atlikta lyties keitimo operacija, skundė Jungtinės Karalystės institucijų atsisakymą pakeisti įrašus jos gimimo liudijime teigdama, jog yra priversta atskleisti lyties keitimo faktą, pavyzdžiui, darbo ir draudimo santykiuose, dėl ko jaučia pažeminimą. Be to, pareiškėjai taip pat buvo apribota teisė į santuoką. EŽTT, darydamas nuorodas į ankstesnę savo praktiką, nusprendė, kad tokiu reglamentavimu buvo pažeista pareiškėjos teisė į privatų gyvenimą (Konvencijos 8 straipsnis) ir teisė į šeimos gyvenimą (Konvencijos 12 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip byloje Y.Y. prieš Turkiją, kurioje EŽTT pripažino, kad valstybės gali nustatyti sąlygas teisei į lyties pakeitimą įgyvendinti, taip ir šioje byloje Teismas pažymėjo, kad lyties pakeitimo teisinio pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato valstybės. Aiškindamas Konvencijos 12 straipsnio nuostatas EŽTT nurodė, jog siekiant asmenims įgyvendinti teisę į santuoką šiais laikais nebeturėtų būti atsižvelgiama vien tik į asmens biologinius kriterijus. EŽTT taip pat nurodė, kad valstybė gali pati nustatyti transseksualių asmenų santuokos sudarymo sąlygas ir formalumus, bet nemato jokio pateisinimo teisės į transseksualių asmenų santuokos sudarymą ribojimui[10]. Naujausioje byloje Garçon prieš Prancūziją[11] EŽTT konstatavo, kad transseksualių asmenų teisės į lytinės tapatybės pripažinimą ir asmens dokumentų pakeitimą įgyvendinimui negali būti nustatyta sąlyga prieš tai atlikti lyties keitimo operaciją ar sterilizaciją, nes tai pažeidžia šių asmenų teisę į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Šioje byloje Teismas įpareigojo Prancūziją parengti teisines priemones, kuriomis būtų užtikrintas visiškas naujos transseksualo lyties pripažinimas. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė taip pat garantuoja asmenų teisę į privataus gyvenimo apsaugą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis), taip pat teisę tuoktis ir kurti šeimą (Chartijos 9 straipsnis).
Be to, pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) byloje K.B., C-117/01[12], darydamas nuorodą į EŽTT sprendimo byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę 97-104 punktus, kuriuose EŽTT konstatavo, jog aplinkybė, kad transseksualus asmuo negali tuoktis su tos lyties asmeniu, kuriai pats priklausė prieš lyties keitimo operaciją, ir kad atsižvelgiant į civilinį statusą jie laikomi tos pačios lyties asmenimis, nes pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus neleidžiama teisiškai pripažinti jo naujos lyties tapatybės, sudaro teisės tuoktis pagal EŽTK 12 straipsnį pažeidimą, pripažino, kad teisė tuoktis ir kurti šeimą apima ir transseksualių asmenų teisę tuoktis. Be to, norėtume paminėti ir kitą Teisingumo Teismo sprendimą ankstesnėje byloje (P prieš S ir Cornwall County Council, C-13/94[13]), kuriame jis konstatavo, kad transseksualaus asmens atleidimas iš darbo švietimo srityje dėl lyties pakeitimo pažeidžia ES antrinės teisės aktuose nustatytą diskriminacijos dėl lyties draudimą. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jeigu asmuo atleidžiamas dėl to, kad pasikeitė lytį, jis atsiduria blogesnėje padėtyje negu asmenys tos lyties, kuriai jis priklausė iki lyties pakeitimo[14]. Šis Teisingumo Teismo sprendimas svarbus tuo, jog jis atspindi Teisingumo Teismo nuomonę, kad lytis nebūtinai yra žmogaus asmeninė savybė, negalinti būti pakeista. Tai reiškia, kad Teisingumo Teismas pripažino transseksualių asmenų, kurie siekia pakeisti lytį arba kuriems ji jau buvo pakeista, ypatingą padėtį ir egzistavimą ne tik asmenų, kurių lytis yra nuo pat gimimo aiškiai išreikšta, bet ir asmenų, kurių lytis išsivysto iš vienos į kitą.
Kartu norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad beveik visos Europos Sąjungos valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose yra įtvirtinusios teisę pasikeisti lytį[15]. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] 2003 m. rugsėjo 12 d. EŽTT sprendimas Van Kück prieš Vokietiją; 56, 69 p. [2] 2015 m. kovo 10 d. EŽTT sprendimas Y.Y. prieš Turkiją; 65-66, 79 p. [3] Tiesa, EŽTT pripažino, kad Turkijos Vyriausybės nurodytas tikslas – grėsmė asmens sveikatai (lyties pakeitimas chirurginiu būdu yra negrįžtamas procesas) yra teisėtas tikslas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, tačiau išnagrinėjęs jį
„būtinumo demokratinėje visuomenėje“ aspektu pripažino jį esant nepakankamu,
kad būtų galima apriboti asmens teisę pakeisti lytį. [4] 1983 m. spalio 24 d. EŽTT byla Silver ir kt. prieš Jungtinę Karalystę ir vėlesnės bylos. [5] 2002 m. liepos 11 d. EŽTT byla Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę; 91 p. [6] Žr. tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Transgender Europe (TGEU) atlikto tyrimo, indikuojančio teisinę ir socialinę transseksualių asmenų padėtį pasaulio valstybėse, apžvalgą: http://transrespect.org/en/map/hormones-taken-without-medical-supervision/. [7] Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę; 91 p [8] 2007 m. rugsėjo 11 d. EŽTT byla L. prieš Lietuvą. [9] Pavyzdžiui, 1992 m. kovo 25 d. EŽTT byla B. prieš Prancūziją. [10] Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę; 100, 103
[12] 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo K.B., C-117/01, EU:C:2004:7, 33 p. [13] 1996 m. balandžio 30 d.
Teisingumo Teismo sprendimas P prieš S ir Cornwall County Council, C-13/94, EU:C:1996:170. [14] Žr. 20–24 p. [15] Žr. http://transrespect.org/en/map/pathologization-requirement/.