Projektas Projekto lyginamasis variantas
NR. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
1Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo taryba) patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“
ją išdėstyti taip:
„27. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina –
trejų metų reguliavimo laikotarpiui abonentams nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“
3Pakeisti 3 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Savitoji nuotekų tarša – teršiančių medžiagų, kurių bazinė koncentracija, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nebuvo nustatyta ir kurių koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas ribines koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų surinkimo sistemą, ir didžiausias leidžiamas koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, buvimas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamose nuotekose.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje 1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos veiklos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir atliekant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kitų kalendorinių metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų 0,3 0,55 procento praėjusių kalendorinių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
2) Infrastruktūrų reguliavimo taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
23) šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;
3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį.
Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.“
1Pakeisti 10 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip:
„1) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo
veikla neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintame Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos apraše nustatytų kriterijų;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų
veiklos, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų principų įgyvendinimo vertinimą ir vertinimą, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų, atitinkamoje savivaldybėje kiekvienais metais iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis. Apie atliktą vertinimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 10 darbo dienų informuoja atitinkamą savivaldybę ir Aplinkos ministeriją.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, atsižvelgdama į šiuos pagrindinius kriterijus:
1) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai turi nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdo ir (arba) naudoja geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą;
2) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai užtikrina geriamojo vandens saugą ir kokybę jų nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomoje ir (arba) naudojamoje infrastruktūroje;
3) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai užtikrina, kad nuotekų tvarkymas atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus;
4) geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų finansinis pajėgumas yra pakankamas. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo veiklos pradžios, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas veiklą vykdė mažiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
5) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai turi darbuotojus licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti ir skundams bei ginčams dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nagrinėti;
6) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai atitinka kitus Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos apraše nustatytus rodiklius.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu savivaldybės institucija per šio straipsnio 4
dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ji gali pratęsti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpį savo teritorijoje, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Savivaldybės institucija, pratęsdama garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, Aplinkos ministerijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, ir nurodyti terminą, ne ilgesnį kaip vieni metai, per kurį paskirs kitą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo licencijų išdavimo sąlygos
veiklai išduodamos neterminuotam laikui juridiniams asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje išduodama viena licencija viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Taip pat išduodamos licencijos kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 10 dalis. 3.
tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduodamos juridiniams asmenims, kurie:
1) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai juridiniam asmeniui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir nėra skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
2) turi licencijuojamos veiklos sąlygas atitinkančius technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus tiekti geriamąjį vandenį ir
(arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tam tikroje savivaldybės teritorijoje pagal teisės aktų reikalavimus. Technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą, vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais. 4. Juridinis asmuo, siekiantis gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją ir kitų licencijai gauti reikalingų dokumentų gavimo dienos pateikia juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas ir kiti dokumentai gauti.
Šiame dokumente nurodoma:
1) terminas, per kurį bus išnagrinėtas prašymas;
2) juridinio asmens teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis, jeigu kiltų ginčas tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos ir juridinio asmens, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo. 6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją. 7. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota. 8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, gali būti pratęstas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, pabaigos apie tai informuoti juridinį asmenį, pateikusį prašymą išduoti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos išdavimo terminas yra pratęsiamas, ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas gali būti patęstas dėl šių priežasčių:
1) gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo;
2) dokumentų svarstymo metu pasikeičia teisinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reglamentavimas. 9. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui išduotoje licencijoje nurodoma licencijuojama veikla, licenciją išdavusi institucija, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai, licencijos išdavimo data, teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla. 10. Jeigu pateiktas neišsamus ar netinkamai įformintas prašymas arba pateikti ne visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai išduoti, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša juridiniam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir
(arba) informaciją, nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir (arba) informaciją, ir nurodo, kad terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo dienos. 11.
reikalavimų, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka juridinis asmuo neištaiso nustatytų prašymo išduoti licenciją pateikimo trūkumų ir nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos ir dėl to prašymas išduoti licenciją atmetamas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui pranešimą, nurodydama priežastis, dėl kurių prašymas atmestas. 12. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija neišduodama, jeigu:
1) juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai ir per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami;
3) neištaisyti nustatyti prašymo išduoti licenciją pateikimo trūkumai ir nepateikta trūkstama informacija ar dokumentai šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka;
4) pateikti dokumentai netinkamai įforminti ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ir per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami. 13. Juridinis asmuo, kuriam nebuvo išduota licencija, pakartotinai dėl licencijos išdavimo gali kreiptis po dvejų metų.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo licencijų keitimo sąlygos
geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje nurodyti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo duomenys ar planuojama keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla.
Pasikeitus licencijoje nurodytiems geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo duomenims ar planuodamas keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo pranešti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio įstatymo 27 straipsnio 5, 10 ir 11 dalių nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją. 3. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, atsakymo, nelaikoma, kad licencija yra pakeista. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta pakeisti licenciją, gali būti pratęstas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti juridinį asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas yra pratęsiamas, ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba gali atsisakyti pakeisti licenciją, jeigu:
1) naujoje teritorijoje planuojamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas neatitiktų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
3) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo licencijų galiojimo sustabdymas
Infrastruktūrų reguliavimo taryba, nustačiusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio.
Kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) pažeidimai pašalinti, licencijos galiojimas nestabdomas. 2. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai pateikė neteisingus duomenis;
2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas;
3) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nebeatitinka reikalavimų, taikomų geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, norint gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. 3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų. 4.
gali daryti poveikį saugiam vartotojų ir abonentų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui, jis gali įsigalioti pasibaigus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo. Apie šį sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba informuoja savivaldybę. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba apie licencijos galiojimo sustabdymą per 5 darbo dienas informuoja geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, savivaldybę ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. 6. Kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodyti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai pašalinti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sprendimu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas. 7.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems viešiesiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutraukė šio įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę nestabdyti licencijos galiojimo ir apsiriboti rašytine pastaba.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo licencijų galiojimo panaikinimas
Infrastruktūrų reguliavimo taryba priima sprendimą panaikinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą:
1) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo prašymu;
2) kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, nepašalina pažeidimų per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą terminą sustabdžius licencijos galiojimą;
3) kai licencijos galiojimas yra sustabdytas, o geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas verčiasi licencijuojama veikla;
4) kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. 2.
kurio priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą, priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, jeigu reikia, įstatymų nustatyta tvarka perduodama geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kuris pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus paskirtas vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. 3. Jeigu sprendimas dėl licencijos galiojimo panaikinimo gali daryti poveikį saugiam vartotojų ir abonentų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui, jis gali įsigalioti pasibaigus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo sprendimo panaikinti licencijos galiojimą priėmimo. Apie šį sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba informuoja savivaldybę. 4. Jeigu šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems viešiesiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutraukė šio įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę nenaikinti licencijos galiojimo ir apsiriboti rašytine pastaba. 5.
Infrastruktūrų reguliavimo taryba apie licencijos galiojimo panaikinimą per 5 darbo dienas informuoja geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, savivaldybę ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.“
1Pakeisti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba gali reikalauti pakeisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, kai pastaroji neatitinka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, atsiskaitymą už suteikiamas paslaugas, apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.“
2Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ne
rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėms ir kituose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams auditą.“
1Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,
vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai.
Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir
(arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Derindama kainų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais.“
2Pakeisti 34 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų,
paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją Infrastruktūrų reguliavimo tarybą.
Ši komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją.“
3Pakeisti 34 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,
vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, teikia savivaldybių taryboms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina perskaičiuotų kainų projektus.
Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas.“
4Pakeisti 34 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai ir savivaldybių institucijoms.“
5Pakeisti 34 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas šio straipsnio 9 ir (arba)
energetikos kontrolės komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba šio straipsnio 9 ir
(arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui.“
6Pakeisti 34 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba kontroliuoja, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant šio straipsnio 6 ir
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo.“
7Pakeisti 34 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų bazinių kainų derinimo.“
8Pakeisti 34 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti.“
9Pakeisti 34 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) privalo informuoti abonentus ir vartotojus savo interneto svetainėje. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš sutartinių santykių kylančius vartotojo ar abonento ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo ne teismo tvarka sprendžia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba. Kitus vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ginčus ne teismo tvarka sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Vartotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Vartotojas, manantis, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją ir nurodyti savo reikalavimus.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams už vykdant licencijuojamą veiklą padarytus pažeidimus, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
3) už veiklos saugumo, efektyvumo, patikimumo, nediskriminavimo principų pažeidimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio.“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba.“
3Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo baustas bauda.“
4Pakeisti 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Infrastruktūrų reguliavimo taryba, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą.“
5Pakeisti 38 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarybai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Infrastruktūrų reguliavimo taryba, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) Strateginio komiteto 2014 m. rugsėjo 22 d. protokolą Nr. 10, kuriuo pritarta vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkai ir nuspręsta įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją, sujungiant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 1 d. pasitarimo protokolu Nr. 31 „Dėl daugiasektorinio reguliuotojos įsteigimo“ suformuluotus pavedimus, tokiu būdu sukuriant infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises. Kartu su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektu parengti šie lydintieji įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 21, 25, 30, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329, 465, 469, 479, 589 ir 685 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimo Nr.
XII-1276 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 28¹ ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19¹, 22, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15) Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 8, 10, 15, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr.
IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas;
21) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
22) Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
23) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
24) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
25) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2, 3, 10, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
26) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
28) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas iš dalies perkelia 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), nuostatas dėl nacionalinės reguliavimo institucijos valdymo organų paskyrimo. Įstatymų projektai parengti siekiant konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas, nuo 2018 m. sausio 1 d. sukuriant nepriklausomą daugiasektorinę instituciją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo taryba), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytu sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Energetikos inspekciją.
Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdytų elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugų ir geležinkelių transporto sektorių reguliavimą bei priežiūrą pagal reguliuojamų sektorių įstatymus ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolę. Įstatymo projektai parengti įvertinant ir tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymą Nr. XII-2488, kuriuo inter alia Konkurencijos tarybos vykdomos geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perduotos Ryšių reguliavimo tarnybai.
Įstatymų projektais siekiama šių uždavinių:
1) sukurti infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises;
2) sukurti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų geriau numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis bei kurioje būtų sumažinta administracinė našta verslui;
3) užtikrinti mažesnę finansinę reguliavimo institucijos išlaikymo naštą ir valstybės biudžeto lėšų taupymą;
4) supaprastinti, efektyvinti ir optimizuoti infrastruktūrų reguliavimą ir priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
5) efektyviau panaudoti žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius;
6) visose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikyti tuos pačius reguliavimo principus ir panašius metodus;
7) skatinti investicijas infrastruktūrų sektoriuje, užtikrinti investicinės aplinkos stabilumą ir aiškumą;
8) geriau išnaudoti bendros infrastruktūros statybos, plėtros ir naudojimo galimybes;
9) sukurti stipresnę ir labiau nepriklausomą reguliavimo instituciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (vedėja Agnė Petravičienė, tel. 8 706 64698, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotoja Ramunė Mikalauskienė, 8 706 64905, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamentas (L. e. Elektroninių ryšių skyriaus vedėjo pareigas Albertas Turonis, tel.85 2393870, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje infrastruktūrų reguliavimo srityje veikia trys skirtingos institucijos: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija. Šios institucijos sprendžia panašius ekonominio reguliavimo klausimus, susijusius su: tarifų reguliavimu, veiksmingos konkurencijos, prieigos prie infrastruktūros bei nediskriminacinių sąlygų, skaidrumo užtikrinimu, santykių su rinkos dalyviais ir vartotojais valdymu. Visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose siekiama panašių tikslų – paslaugų prieinamumo, paslaugų tiekimo tęstinumo, tinkamos kokybės, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos. Visose šiose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikomos panašios administracinio-ekonominio poveikio priemonės, rengiami panašūs teisės aktai, egzistuoja panašios vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo procedūros. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių mokamų užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių konkrečius objektus ir dydžius nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų pagal nustatytą energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriams procentą nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Energetikos inspekcija yra finansuojama biudžeto lėšomis (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190
„Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų
mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius.
Ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Apmokėjimo įstatymas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1807 (toliau – Pakeitimo įstatymas), šiuo metu Priedėlio IV nurodytų valstybės pareigūnų algos skaičiuojamos vadovaujantis Pakeitimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau Pakeitimo įstatymas galios tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., o vėliau bus taikomi iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Apmokėjimo įstatymo Priedėlio IV skirsnio 7 punktu nustatyti pareiginės algos koeficientai: institucijos pirmininkui (ar direktoriui) – 12,3, pavaduotojui – 11, ir nariams – 9,5. Energetikos inspekcijos viršininkas yra valstybės tarnautojas-įstaigos vadovas, kurio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte ir Lydimuosiuose projektuose numatoma, kad infrastruktūrų reguliavimo, rinkos priežiūros elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto sektoriuose ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolės funkcijas vykdys Infrastruktūrų reguliavimo taryba.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba – savarankiška nacionalinė valstybės institucija. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai kelia aukštus reikalavimus dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad infrastruktūrų reguliavimo tarybos savininkė – valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijos nustatytos sektoriniuose įstatymuose, t. y.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatoma Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija vykdyti infrastruktūrų reguliavimą. Dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarkos pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu ypatingas dėmesys yra skiriamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumui ir jo užtikrinimui. Pagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą, valstybių narių nustatytas nacionalinis reglamentavimas privalo garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugoti nacionalines reguliavimo institucijas nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. Pažymėtina, kad tiek elektroninių ryšių, tiek energetikos sektorių reglamentuojančiose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose yra pabrėžiama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai gali būti atleidžiami iš pareigų tik tuo atveju, kai nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti nustatytų sąlygų, griežtai apibrėžtų nacionalinėje teisėje.
Jokiais kitais pagrindais (pvz., nepritarus nacionalinės reguliavimo institucijos metinei veiklos ataskaitai (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio 6 dalis) ar pan.) nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai negali būti atleidžiami iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, nepriklausomumą, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, reikalavimus, Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narius ir pirmininką turėtų skirti Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Prezidentas). Todėl Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatoma, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kaip kolegiali 7 narių institucija, kurios 6 narius ir pirmininką Ministro Pirmininko teikimu skirtų Prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Infrastruktūrų reguliavimo taryba kaip institucija būtų atskaitinga Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, t. y. šioms institucijoms Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas teiktų pranešimą apie Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pagrindinių veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta ir asmeninė Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko atsakomybė už priimtus sprendimus ir pareigų netinkamą vykdymą.
Siūlymus dėl atsakomybės Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui ir nariams už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikymo Prezidentui turi teisę teikti Ministras Pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją apie nustatytus įstatymų pažeidimus, susijusius su Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko ir (ar) narių pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisingumo teismas (toliau – ESTT) bylose C-288/12, C-424/15 yra nusprendęs, kad valstybės narės yra laisvos nustatyti tokį savo priežiūros institucijų institucinį modelį, kokį mano esant tinkamiausią, ir jį atitinkamai pakeisti, tačiau tai darydamos jos turi užtikrinti, kad tai nekeltų grėsmės priežiūros institucijos nepriklausomumui, neatsiejamam nuo pareigos nekeisti jos pirmininko ir (ar) jos valdybos narių kadencijos trukmės. Tai taikytina net tiems atvejams, kai pirmalaikę kadencijos pabaigą lemia institucinio modelio restruktūrizacija arba pakeitimas. Atsižvelgiant į ESTT pratiktą bei siekiant išvengti nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise, siūloma Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas papildyti nuostata, numatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Energetikos inspekcijos viršininkas po šio įstatymo įsigaliojimo eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių pareigas Infrastruktūrų reguliavimo taryboje tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nariai iš esamų narių išsirenka Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininką, kuris eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko pareigas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas. Pažymėtina, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija bus susijusi ir su veiklos sritimis (pvz., radijo dažnių (kanalų) valdymas, elektromagnetinis suderinamumas, aparatūros ir įrenginių priežiūra, tinklų ir informacijos saugumas, kt.), kuriose aktualus ne tik socialinių mokslų srities (pvz., ekonominis ar teisinis) išsilavinimas, bet ir fizinių ar technologinių mokslo sričių (pvz., fizikinis, informatikos) išsilavinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant neapriboti galimų kandidatūrų pasirinkimo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininku ar nariu gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokestis – 5 (penki) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžiai, kuriuos skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Kitų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių atžvilgiu siūloma nustatyti darbo užmokestį, lygų 90 procentų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokesčio. Akcentuotina, kad siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisėkūros srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių asmenų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. Įvertinus plačią Infrastruktūrų reguliavimo tarybos veiklos specifiką, manytina, kad siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas leistų užtikrinti pakankamą šios institucijos valstybės pareigūnų atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą, pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis bei užtikrinti jų nepriklausomumą.
Numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kolegialiai, tačiau, siekiant užtikrinti savalaikį ir greitą aktualių einamųjų klausimų sprendimą, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta galimybė Infrastruktūrų reguliavimo tarybai dalį funkcijų pavesti vykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui (su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatytomis išimtimis). Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat nustatyta, kad naudojant iš reguliuojamų sektorių gaunamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamas, kryžminis subsidijavimas tarp reguliuojamų sektorių draudžiamas. Atsižvelgiant į reguliuojamų sektorių įvairovę bei siekiant išvengti vieno reguliuojamo sektoriaus finansavimo iš kito sektoriaus, finansavimo klausimai apsprendžiami reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Ryšių reguliavimo taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojamos iš rinkos surenkamomis pajamomis, ir įvertinus tai, kad vienai institucijai (Infrastruktūrų reguliavimo tarybai) turėtų būti taikoma vieninga finansavimo sistema, pakoreguotos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltinius ir surinkimo tvarką. Įvertinus tai, kad Energetikos inspekcija šiuo metu didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės biudžeto (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat iš pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190 „Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius, patikslintos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmokų, surenkamų ir rinkos dalyvių, dydžius. Siekiant nuoseklumo tarp sektorių, iš kurių finansuojama Infrastruktūrų reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte atsisakoma nuostatos, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš geriamojo vandens tiekėjų ir (ar) nuotekų tvarkytojų neturi viršyti 15 proc. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos skiriamų valstybės biudžetų asignavimų. Pažymėtina, kad siūlomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimai, nustatantys pakoreguotus įmokų dydžius, įvertinus Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimą, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitime siūlomą įtvirtinti reguliavimą, energetikos įmonės įmokas į Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąskaitą privalo pervesti kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą institucijos finansavimą bei išvengti situacijos, kai perimamos Energetikos inspekcijos funkcijos 2018 m. pirmąjį ketvirtį būtų finansuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Ryšių reguliavimo tarybos už praeitus periodus iš ūkio subjektų surinktomis lėšomis, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo įstatymo baigiamosiose nuostatose siūloma įtvirtinti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Energetikos inspekcijos, vykdymo finansavimui reikalingos lėšos 2018 metų pirmajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, įvertinus 2017 m. pajamų poreikį, papildomai reiktų surinkti 869 000,00 eurų numatytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos projektams įgyvendinti.
Šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo dydis neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktais pavestų naujų funkcijų vykdymo (būtina brangi IT įranga pagal REMIT (Reglamentas dėl didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo) vykdomai didmeninės energijos rinkos priežiūrai, vertinant sudaromus didmeninius ūkio subjektų sandorius, ir papildomi žmogiškieji ištekliai Europos Sąjungos tinklų kodeksuose numatytos funkcijoms vykdyti bei regioniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui ACER (Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra)/CEER (Europos energetikos reguliuotojų taryba) darbo grupių veikloje). Įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą bei atsižvelgus į tai, kad dauguma specifinių vykdomų priemonių (projektų) užtikrina visų sektorių reguliavimo principų suderinamumą, galimos išlaidos ir nauda padalinta proporcingai visiems reguliuojamiems sektoriams (lentelė Nr. 1 „Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai“). Nr. 1. Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Galiojantis procentas
proc. Didintina suma 2017 m. poreikiams įgyvendinti VKEKK biudžetas
didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai“ pateikti skaičiavimai, kaip didėtų įmokų procentas, užtikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikius atitinkantį biudžetą (t. y. papildomai 869 000,00 eurų), pridedant reikalingas pajamas Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimui (kaip minėta, šiuo metu Energetikos inspekcija finansuojama iš Valstybės biudžeto ir pajamų už paslaugas įmokų). Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus Įstatymų projektus, didės Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos iš rinkos dalyvių, kurios atitinkamai sudarys: 1) 2,02 (vietoje 1,1) procento nuo šilumos perdavimo veiklos pajamų, 2) 0,46 (vietoje 0,25) procento nuo elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų, 3) 1,29 (vietoje 0,7) procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų,
4) 0,55 (vietoje 0,3) procento nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Kadangi iš įmonių surenkamos pajamos pripažįstamos įmonių pagrįstomis sąnaudomis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, atlikti siekiant sukurti vieningą naujos institucijos finansavimo iš rinkos dalyvių mechanizmą ir įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, turės įtakos vartotojų tarifams. Nr. 2.
2Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Siūlomas įstatymo pakeitimui VKEKK procentas 2017 m. didesnės VKEKK pajamos, atitinkančios poreikius proc. VEI valstybės biudžeto pajamos, kurias būtina finansuoti iš rinkos Bendros VKEKK ir VEI pajamos Gautinas galutinis procentas Esamo procento didėjimas Vidutinis tarifo augimas 4.100.000,00 100,00 1.821.000,00 5.921.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 41,72 759.736,31 2.470.290,32 2,02 44,41 0,01 euro ct/kWh Dujos 0,89 934.509,93 22,79 415.059,17 1.349.569,10 1,29 44,41 0,02 euro ct/kubui Elektra 0,32 899.319,96 21,93 399.429,67 1.298.749,63 0,46 44,41 0,002 euro ct/kWh Vanduo 0,38 555.616,10 13,55 246.774,86 802.390,96 0,55 44,41 0,002 euro ct/kubui Institucijų pateiktas bendras lėšų poreikis 2017 m. pateikiamas lentelėje Nr. 3 „Finansavimas pagal sritis“. Nr. 3. Finansavimas pagal sritis Finansavimo šaltinis Procentas VKEKK 2017 m. planuojamos pajamos VEI 2017 m. planuojamos pajamos RRT 2017 m. planuojamos pajamos 4.100.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 Dujos 0,89 934.509,93 Elektra 0,32 899.319,96 Geriamasis vanduo ir nuotekos 0,38 555.616,10 2.111.000,00 Valstybės biudžetas 1.821.000,00 Pajamos iš paslaugų 290.000,00 7.900.000,00 Valstybės biudžetas 1.159.000,00 Pajamos iš paslaugų 6.741.000,00 Iš viso 2017 m.
pajamų 14.111.000,00 Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektą lydinčiajame Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projekte atsisakoma dalies nuostatų, įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, kuris reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos statusą ir kitus veiklos aspektus (žr. galiojančio Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), yra numatytas kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 3 dalį).
Pagal atliekamas funkcijas (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 8 dalį), Ryšių reguliavimo tarnybos taryba yra iš esmės patariamasis, o ne valdymo, organas, kuris be kita ko, teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nėra numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai analogiško organo, kuris atliktų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patariamąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo projekto 29 straipsnio 1-2 dalyse atsisakoma dalies nuostatų, susijusių su šiuo metu veikiančios Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos teikiamomis išvadomis dėl ekonominių sankcijų. Infrastruktūrų reguliavimo tarybai numatomų perduoti funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina trys valstybės institucijos, tęstinumą ir nuoseklumą siūloma užtikrinti pasirenkant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytą sujungimo būdą. Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) sukurta proporcinga tais pačiais principais veikiančių sektorių reguliavimo sistema, užtikrintas palankus investicinis klimatas ir valstybės politikos infrastruktūriniuose sektoriuose tęstinumas bei nuoseklumas. Sudarytos sąlygos konkurencijos formavimuisi bei technologinei plėtrai per reguliacinės aplinkos stabilumą.
Vienodų infrastruktūrų reguliavimo principų įgyvendinimas teigiamai paveiks tiek energetikos, tiek ryšių sektoriuje veikiančius subjektus, tiek valstybę, tiek vartotojus;
2) sumažinta administracinė našta verslui, labiau prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;
3) sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, efektyvesnis institucinių išteklių naudojimas, optimizuotas darbuotojų skaičius;
4) veiksmingai ginamos vartotojų teisės per aiškią, prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo bei skundų nagrinėjimo procedūrą;
5) tolygus reguliavimo sprendimų privalomumas; užtikrintas „vieno langelio“ principas vartotojų ir reguliuojamų rinkų dalyvių aptarnavime;
6) užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nes apima didesnį sektorių skaičių ir ūkio subjektams sunkiau paveikti sprendimus;
7) geriau užtikrintos vartotojų teisės ir teisėti interesai infrastruktūrų paslaugų sektoriuje, užtikrintas teisinis tikrumas nuosekliai bei tais pačiais principais reguliuojant infrastruktūras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai užtikrins labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, neiškraipytus investicinius sprendimus, konkurencingesnę rinką, spartesnį ir kompleksiškai ekonomišką bei efektyvesnį suformuotų tikslų pasiekimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, vietoje Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos turėtų atsirasti naujas asignavimų valdytojas – Infrastruktūrų reguliavimo taryba. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriuose minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija.
Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad egzistuojant vienai infrastruktūrų reguliavimą ir rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami instituciniai ištekliai, optimizuotas bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius. Įvertinant tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – efektyvios institucijos, ir tai, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdys naujas – geležinkelių rinkos priežiūros – funkcijas, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba perėmė iš Konkurencijos tarybos, dėl specialiųjų funkcijų vykdymo lėšų neplanuojama sutaupyti. Galimai bus sutaupoma apie 5 proc. (apie
institucijoms darbo užmokesčiui skirtus asignavimus). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Energetikos inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o pereinama prie vieningos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių, perspektyvoje galimai bus sutaupyta apie 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skiriamos Energetikos inspekcijai.
Įvertinus galimą 1,35 mln. eurų sutaupymą dėl Energetikos inspekcijos funkcijų finansavimo iš rinkos dalyvių (įvertinta tai, kad pirmąjį ketvirtį po Įstatymų projektų įsigaliojimo Energetikos inspekcijos funkcijos, perduotos Infrastruktūrų reguliavimo tarybai, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (apie 450.000 eurų ketvirčiui), taip pat galimą 300.000 eurų sutaupymą dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo kaštai (darbuotojų sukauptų atostogų rezervas, išeitinės išmokos, perregistravimo sąnaudos, inventorizacija, iškabos, blankai, anspaudai, logotipai, informacinių sistemų pritaikymo sąnaudos, investicijos ir pan.). gali siekti 2,5 mln. eurų, Įstatymų projektų įgyvendinimas iš valstybės biudžeto lėšų pirmais metais gali papildomai pareikalauti 850.000 eurų. Įgyvendinus Įstatymų projektus, nuo antrų po Įstatymo projektų įgyvendinimo biudžetinių metų prasidės valstybės biudžeto lėšų taupymas dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo ir ta suma, kuri buvo reikalinga Energetikos inspekcijos išlaikymui (apie 2,1 mln. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Infrastruktūrų reguliavimo taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, tekiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatomos ženkliai didesnės įmokos geriamojo vandens tiekėjams ir (arba) nuotekų tvarkytojams (beveik dvigubai didesnės, nei galiojančiame įstatyme). Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su aptariamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-118) 3 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad naudojant iš reguliuojamų sektorių gaunamas Tarybos pajamas, kryžminis subsidijavimas tarp reguliuojamų sektorių draudžiamas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokių papildomų funkcijų finansavimui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje bus reikalingos šios padidintos įmokos. Iš aiškinamojo rašto tik matyti, kad šiomis padidėjusiomis įmokomis be kita ko bus finansuojamas ir Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimas. Pažymėtina, kad Energetikos inspekcija, kurios funkcijas perims Infrastruktūrų reguliavimo taryba, vykdo tik energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę, t.y. jos funkcijos nėra susijusios su geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokiu finansavimo modeliu, kai Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimas iš dalies bus finansuojamas geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų padidėjusiomis įmokomis, nebus pažeistas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kryžminio subsidijavimo tarp reguliuojamų sektorių draudimo principas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas ir Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-118), kuriame konsoliduojamos teisės normos, nustatančios visus bendruosius naujai steigiamos valstybės institucijos veiklos aspektus, o taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, manome, kad šios specifinį statusą viešojo administravimo institucijų sąrangoje turinčios įstaigos finansavimo pagrindus ir sąlygas (kurie iš esmės skiriasi nuo bendrųjų valstybės įstaigų finansavimo principų) nustatančios teisės normos, išdėstytos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, turi būti perkeltos būtent į aukščiau minėtą specialų Tarybos veiklą reglamentuojantį įstatymą. 3. Projekto
siūloma atsisakyti formuluotės „teisės aktuose nustatytos“. Siūlymas diskutuotinas. Manytume, kad šiuo atveju yra svarbu pabrėžti, kad ekonominės sankcijos skiriamos ne už bet kokios, bet būtent už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]