Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius
627 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą, ar atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą
1Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška lėtinė, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ; tais atvejais, kai liga yra lėtinė, - gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie gydimąsi stacionare ar dalyvavimą stacionarinėje reabilitacijos programoje, - iki šešių mėnesių;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos , jeigu liga ne chroniška lėtinė ;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. 2. Antstolis, dalyvaujančių vykdomojoje byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į skolininko ar išieškotojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (šeiminė padėtis, sveikatos būklė), jei per dešimt dienų nuo pranešimo dėl skolos išdėstymo išsiuntimo išieškotojui dienos nepareikštas pagrįstas ir motyvuotas raštiškas prieštaravimas dėl esminių jo interesų pažeidimo, gali patvarkymu skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka .
Antstolis panaikina patvarkymą dėl skolos išdėstymo, jei nesilaikoma skolos mokėjimo dalimis tvarkos ar iš esmės pasikeičia išieškotojo ar skolininko finansinė padėtis . 3. Išieškant skubiai vykdytinu sprendimu ar jo dalimi priteistą skolą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą ir skolą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 441, 606, 621, 626, 627, 639, 643, 662, 683, 684, 686, 702, 704, 713, 716, 7161 , 720, 724, 736, 746 straipsnių pakeitimo įstatymAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas Papildyti 441 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Kai ieškinio (pareiškimo) suma neviršija 2000 eurų, teismas ex officio taiko įstatymuose įtvirtintas ieškinio senaties taisykles .“ 2 straipsnis. 606 straipsnio pakeitimas Pakeisti 606 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus dokumentai iki dviejų tūkstančių eurų gali būti pateikti vykdyti per du metus, kiti vykdomieji dokumentai – per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.“ 3 straipsnis. 621 straipsnio pakeitimas Pakeisti 621 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paieška skelbiama antstolio patvarkymu, kuris nėra skundžiamas .“ 4 straipsnis. 626 straipsnio pakeitimas Papildyti 626 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
4Kai turtui nustatyta priverstinė hipoteka išieškojimas iš šio turto vykdomas šio Kodekso 746 straipsnyje nustatyta tvarka.
“ 5 straipsnis. 627 straipsnio pakeitimas Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą, ar atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą 1.
Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška lėtinė,
gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ; tais atvejais, kai liga yra lėtinė, - gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie gydimąsi stacionare ar dalyvavimą stacionarinėje reabilitacijos programoje, - iki šešių mėnesių;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos , jeigu liga ne chroniška lėtinė ;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. 8) dalyvaujančių vykdomojoje byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į skolininko ar išieškotojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (šeiminė padėtis, sveikatos būklė), jei per dešimt dienų nuo pranešimo dėl skolos išdėstymo išsiuntimo išieškotojui dienos nepareikštas pagrįstas ir motyvuotas raštiškas prieštaravimas dėl esminių jo interesų pažeidimo, gali vykdomąją bylą sustabdyti ir patvarkymu skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolis panaikina patvarkymą dėl skolos išdėstymo, jei nesilaikoma išdėstytos skolos mokėjimo dalimis tvarkos ar iš esmės pasikeičia išieškotojo ar skolininko finansinė padėtis. 2.
dalimi priteistą skolą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą ir skolą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima. “
Pakeisti 639 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus ;“
Pakeisti 643 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse nurodytus atvejus ;”
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 662 straipsnio 2 dalį: “
išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. ”
Papildyti 683 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
teismui, išskyrus atvejus, kai skundą paduoda asmuo paskirtas saugotoju. “
Pakeisti 684 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Iš skolininko paimtus materialius vertybinius
popierius, tauriųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminius bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo antstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas , antstolį aptarnaujančiam bankui. Antstolio patvarkymas dėl šiame straipsnyje nurodytų vertybių perdavimo saugoti bankui, nėra skundžiamas teismui. “11 straipsnis. 686 straipsnio pakeitimas Pakeisti 686 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antstolis turi teisę duoti nuomininkui
patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą nuomininkas privalo vykdyti . Šis patvarkymas nuomininkui yra privalomas vykdyti ir yra neskundžiamas teismui. “
702 straipsnio pakeitimas Pakeisti 702 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo
išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kai išieškotojui perduodamas nekilnojamasis turtas, turto perdavimo išieškotojui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. “
1.Pakeisti 704 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą , kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas . Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kai skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. “
taip: „
areštuotą nekilnojamąjį turtą ketina pirkti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, skolininko pasiūlytas pirkėjas į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų turto pardavimo kainos ir antstoliui pateikia rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Šioje dalyje nurodytą patvarkymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. “
taip: „ 6.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka areštuotą nekilnojamąjį turtą perkantis skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos. Skolininko pasiūlyto pirkėjo rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. “
taip: „
terminą nesumokama visa kaina už perkamą nekilnojamąjį turtą, skolininko pasiūlytas pirkėjas netenka teisės pirkti turto ir jo sumokėti 10 procentų turto pardavimo kainos panaudojami skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka. “
Papildyti 713 straipsnį 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą ketina atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, varžytynių laimėtojas varžytynes organizavusiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Šioje dalyje nustatytą patvarkymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. “
716 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti:
1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu trys tūkstančiai eurų;
2) per dvidešimt trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo trijų tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų;
3) per trisdešimt keturiasdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 7161 straipsniu: „7161 straipsnis. Varžytines laimėjusio asmens galimybė įkeisti turtą kredito įstaigoms 1.Varžytines laimėjęs asmuo turi teisę šio straipsnio nustatyta tvarka sąlygine hipoteka ar įkeitimu užtikrinti paskolą skirtą šio kodekso 716 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sumoms apmokėti. 2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta paskola gali būti užtikrinta turto, kurio varžytines laimėjo asmuo (kredito gavėjas) sąlygine hipoteka arba įkeitimu, jeigu kredito sutartyje yra numatoma privaloma sąlyga dėl to, kad kredito įstaiga, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo turto įkeitimo, tiesiogiai į varžytines organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą perves sumas, nurodytas šio kodekso 716 straipsnio pirmojoje dalyje ir apie tai yra informuojamas varžytines organizavęs antstolis jam pateikiant atitinkamą kredito įstaigos įsipareigojimą. 3. Varžytines vykdantis antstolis, ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą bei įregistruoja varžytynes laimėjusį asmenį Nekilnojamojo turto registre priverstinė hipoteka nustatyta turto savininku. 4.
kredito įstaiga nevykdo turto įkeitimas netenka galios, o varžytynes organizavęs antstolis praneša hipotekos registrui dėl turto hipotekos ar įkeitimo išregistravimo. “
Pakeisti 720 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išieškotojo rašytiniu prašymu antstolis
patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Antstolio patvarkymas dėl termino pratęsimo nėra skundžiamas teismui. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 724 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip : „
3Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui,
turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo iš varžytynių aktas panaikina turtui taikytą priverstinę hipoteką. “
1Papildyti 736 straipsnio 1 dalį 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
2) išieškant baudą už administracinį nusižengimą – dvidešimt procentų, išieškant tris ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus – penkiasdešimt procentų. “
laikyti atitinkamai 3, 4 punktais. 3. Papildyti 736 straipsnį 4 dalimi ir jį išdėstyti taip: „
administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pateikti sutikimą atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus sutikimo arba nepateikus skolininkui prieštaravimo, išskaitoma dešimt procentų iš skolininko pajamų, numatytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje. “
Papildyti 746 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas ir šiam areštuotam turtui įregistruojama priverstinės hipoteka, priverstinės hipotekos kreditorius prie išieškojimo pas antstolį, vykdantį turto realizavimą, privalo prisijungti per vieną mėnesį nuo antstolio pranešimo apie vykdomą išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto gavimo dienos. Jeigu priverstinės hipotekos kreditorius per nurodytą terminą neprisijungia, išieškojimas nestabdomas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. “ 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Projekto XIIIP-1319(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 606, 627, 639, 643, 662, 693, 702, 704, 713, 716, 7161 , 720, 736, 738, 739 IR 747 straipsnių pakeitimo įstatymAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 606 straipsnio pakeitimas Pakeisti 606 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus dokumentai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo , vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų – per du metus. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.“ 2 straipsnis. 627 straipsnio pakeitimas Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą, ar atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą
1Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška lėtinė, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ; tais atvejais, kai liga yra lėtinė, - gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie gydimąsi stacionare ar dalyvavimą stacionarinėje reabilitacijos programoje, - iki šešių mėnesių;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos , jeigu liga ne chroniška lėtinė ;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
8) kai raštu prašo skolininkas nurodydamas ir pagrįsdamas pablogėjusią jo arba išlaikomų nedarbingų asmenų turtinę padėtį antstolis patvarkymu gali atidėti vykdymo veiksmus arba skolos išieškojimą išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Gavus išieškotojo prieštaravimą raštu antstolis panaikina patvarkymą. Šis patvarkymas nėra skundžiamas teismui. 2. Išieškant skubiai vykdytinu sprendimu ar jo dalimi priteistą skolą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, ir žalą, padarytą nusikalstama veika, arba išieškant iš hipoteka įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima. “
Pakeisti 639 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus ;“
Pakeisti 643 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse nurodytus atvejus ;”
pakeitimas Pakeisti 662 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto
išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Į išieškotojo nuomonę iki turto realizavimo pradžios dėl turto, į kurį turi būti nukreipiamas išieškojimas pirmiausia, antstolis atsižvelgia tuo atveju, jei šis prašymas neprieštarauja šio kodekso 754 straipsnyje nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei.“
Pakeisti 693 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „693 straipsnis . Areštuoto ar priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimo pasekmės Areštuoto ar priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus ir išlaisvina nuo priverstinės hipotekos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 702 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo
išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kai išieškotojui perduodamas nekilnojamasis turtas, turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. “
1.Pakeisti 704 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą , kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas .
Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kai skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. “
taip: „
areštuotą nekilnojamąjį turtą ketina pirkti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, skolininko pasiūlytas pirkėjas į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų turto pardavimo kainos ir antstoliui pateikia rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Šioje dalyje nurodytą patvarkymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. “
taip: „
areštuotą nekilnojamąjį turtą perkantis skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pinigų sumos pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Skolininko pasiūlyto pirkėjo rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. “
taip: „ 7.
Jeigu per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesumokama visa kaina už perkamą nekilnojamąjį turtą, skolininko pasiūlytas pirkėjas netenka teisės pirkti turto ir jo sumokėti 10 procentų turto pardavimo kainos panaudojami skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka. “
Papildyti 713 straipsnį 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą ketina atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, varžytynių laimėtojas varžytynes organizavusiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Varžytynes organizavęs antstolis ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos išduoda Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, kuris patvirtina varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą
716 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą
varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti:
1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu trys tūkstančiai eurų;
2) per dvidešimt trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo trijų tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų;
3) per trisdešimt keturiasdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 7161 straipsniu: „716
Varžytynes laimėjusio asmens galimybė įkeisti turtą kredito įstaigoms 1.Varžytynes laimėjęs asmuo turi teisę šio straipsnio nustatyta tvarka hipoteka ar įkeitimu užtikrinti paskolą skirtą šio kodekso 716 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sumoms apmokėti. 2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta paskola gali būti užtikrinta turto, kurio varžytynes laimėjo asmuo (kredito gavėjas) hipoteka arba įkeitimu, jeigu kredito sutartyje yra numatoma privaloma sąlyga dėl to, kad kredito įstaiga, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo turto įkeitimo, tiesiogiai į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą perves sumas, nurodytas šio kodekso 716 straipsnio pirmojoje dalyje ir apie tai yra informuojamas varžytynes organizavęs antstolis jam pateikiant atitinkamą kredito įstaigos įsipareigojimą. 3. Varžytynes vykdantis antstolis, ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų kredito įstaiga nevykdo turto įkeitimas netenka galios, o varžytynes organizavęs antstolis praneša hipotekos registrui dėl turto hipotekos ar įkeitimo išregistravimo. “
Pakeisti 720 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išieškotojo rašytiniu prašymu antstolis
patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Antstolio patvarkymas dėl termino pratęsimo nėra skundžiamas teismui. “
1Papildyti 736 straipsnio 1 dalį 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
2) išieškant baudą už administracinį nusižengimą – dvidešimt procentų, išieškant tris ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus – penkiasdešimt procentų. “
laikyti atitinkamai 3, 4 punktais. 3.
3Papildyti 736 straipsnį 4 dalimi ir jį išdėstyti taip:
„
administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pinigų sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pasiūlydamas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir
(arba) viešuosius darbus, iš skolininko gaunamų pajamų išskaitoma iki dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį atsižvelgiant į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis nustato Sprendimų vykdymo instrukcija .“
Pakeisti 738 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo, ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus išieškojimą šio kodekso 736 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“15 straipsnis. 739 straipsnio pakeitimas Pakeisti 739 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, išskyrus šio kodekso 736 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus;“
Papildyti 747 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Nukreipdamas išieškojimą į skolininko turtą, kuriam įstatymų numatytais atvejais yra nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) ar areštas siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, antstolis siunčia priverstinę hipoteką (įkeitimą) ar areštą nustačiusiai institucijai siūlymą per
neprisijungiama, šis turtas realizuojamas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus šio kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Projekto
LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 606, 627, 693, 736, 738, 739 IR 747 straipsnių pakeitimo įstatymAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 606 straipsnio pakeitimas Pakeisti 606 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius trejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo . Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.“ 2 straipsnis. 627 straipsnio pakeitimas Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą, ar atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą
1Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška lėtinė, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ; tais atvejais, kai liga yra lėtinė, - gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie gydimąsi stacionare ar dalyvavimą stacionarinėje reabilitacijos programoje, - iki šešių mėnesių;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) 3) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) 4) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos , jeigu liga ne chroniška lėtinė ;
6) 5) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
7) 6) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
7) kai raštu prašo skolininkas nurodydamas ir pagrįsdamas pablogėjusią jo arba išlaikomų nedarbingų asmenų turtinę padėtį antstolis patvarkymu gali atidėti vykdymo veiksmus arba skolos išieškojimą išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Gavus išieškotojo prieštaravimą raštu antstolis panaikina patvarkymą. Šis patvarkymas nėra skundžiamas teismui. 2. Išieškant skubiai vykdytinu sprendimu ar jo dalimi priteistą skolą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, ir žalą, padarytą nusikalstama veika, arba išieškant iš hipoteka įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima. “
Pakeisti 693 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „693 straipsnis .
Areštuoto ar priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimo pasekmės Areštuoto ar priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus ir išlaisvina nuo priverstinės hipotekos.“
1Papildyti 736 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
už administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pinigų sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pasiūlydamas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus, iš skolininko šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte gaunamų pajamų, viršijančių minimalių vartojimo poreikių dydį, išskaitoma dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį atsižvelgiant į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis ir gaunamų pajamų rūšis nustato Sprendimų vykdymo instrukcija .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 738 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų,
nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo, ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo, ir vykdant baudos už administracinius nusižengimus išieškojimą šio kodekso 736 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 739 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos
Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, išskyrus šio kodekso 736 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus;“
Papildyti 747 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Nukreipdamas išieškojimą į skolininko
turtą, kuriam po antstolio taikyto arešto, įstatymų numatytais atvejais yra nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas), ar areštas siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, antstolis siunčia priverstinę hipoteką (įkeitimą) ar areštą nustačiusiai institucijai siūlymą per 30 dienų nuo jo gavimo dienos prisijungti prie išieškojimo. Jei prie išieškojimo neprisijungiama, šis turtas realizuojamas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus šio kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugsėjo
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
įstatymO PROJEKTO
projektų tikslai ir uždaviniai Turintys po keletą skolų žmonės praranda motyvaciją oficialiai gauti pajamas ir dirbti dėl didelės skolų naštos. Kai skolininko gaunamos pajamos yra minimalios ar susirgus, įvykus kitoms neigiamoms aplinkybėms, nėra aiškaus ir greito būdo išspręsti klausimą dėl laikinos skolų mokėjimo mažesnėmis dalimis tvarkos tam, kad skolininkui būtų užtikrinta lėšų suma, reikalinga būtiniems jo šeimos poreikiams patenkinti . Kai skolų išieškojimas perduotas antstoliams, teisė spręsti klausimą dėl skolos išdėstymo d alimis tikslinga nutatyti ir šiame procese, o ne tik teisme. Antstolis, remdamasis vykdomojoje byloje esančia informacija, gaudamas papildomą informaciją iš įvairių registrų, išieškotojo nuomonę, turėtų pareigą vertinti realią skolininko finansinę padėtį ir padėti sudaryti priimtinesnį skolos išdėstymo grafiką. Sprendžiant skolos išdėstymo klausimą be teismo, būtų sutaupytos skolininko laiko ir piniginės sąnaudos. Taip pat būtų sumažintas teismų darbo krūvis. Siekiant maksimaliai užtikrinti išieškotojo reikalavimą ir pagerėjus skolininko finansinei padėčiai, antstolis privalėtų imtis veiksmų ir keisti mokėjimą dalimis tvarką. Dėl minimų priežasčių tikslinga keisti Civilinio proceso kodekso nuostatas, numatant galimybę be teismo dalyvavimo skolininkui vykdymo procese kreiptis į antstolį dėl operatyvaus skolos mokėjimo išdėstymo dalimis grafiko iki trejų metų laikotarpio sudarymo.
Būtina tobulinti Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl vykdomosios bylos sustabdyto ar vykdymo veiksmų atidėjimo skolininkui gydantis ar dalyvaujant reabilitacijos programoje Siūlytina užtikrinti galimybę lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, pateikusiems antstoliui dokumentus, patvirtinančius gydimąsi ar dalyvavimą reabilitacijos programoje, iki šešių mėnesių sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ar atidėti skolos išiekojimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Skolos mokėjimo dalimis išdėstymą ar atidėjimą sprendžia teismas priteisdamas skolą ir tada, kai skolos išieškojimą jau pradėjęs vykdyti antstolis. Jei skolą išieško antstoliai ir išieškotojas nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, skolininkas privalo parengti procesinius dokumentus ir kreiptis į teismą šiuo klausimu. Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 2 punktas reglamentuoja galimybę skolininkui sunkiai susirgus, jei liga nėra lėtinė, sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tačiau nėra numatyta teisė antstoliui stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus, tais atvejais, kai asmuo gydosi medicinos įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą tais atvejais, kai asmuo serga lėtine liga ir gydosi medicinos įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos;
dalyvaujančių vykdomojoje byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į skolininko ar išieškotojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (šeiminė padėtis, sveikatos būklė), jei per dešimt dienų nuo pranešimo dėl skolos išdėstymo išsiuntimo išieškotojui dienos nepareikštas pagrįstas ir motyvuotas raštiškas prieštaravimas dėl esminių jo interesų pažeidimo, gali patvarkymu skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka . Antstolis panaikina patvarkymą dėl skolos išdėstymo, jei nesilaikoma skolos mokėjimo dalimis tvarkos ar iš esmės pasikeičia išieškotojo ar skolininko finansinė padėtis ;
išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą ir skolą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų mažinamas skurdas, nedarbas ir sudaryta reali galimybė skolininkui sugrįžti į visuomenę, darbo rinką arba neprarasti apmokamo darbo tęsiant skolos mokėjimą mažesnėmis dalimis pagal finansines asmens galimybes. Skolininkas būtų integruojamas į darbo rinką, išvengtų naujų skolų ir palūkanų augimo, lengvėtų skolininko finansinė skolų našta. Taip pat būtų įtvirtinta nuostata antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus tais atvejais, kai skolininkas gydosi gydimosi įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą ir detalizuoti pakeitimų nuostatas,reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
1R-352, pakeitimus, reglamentuojančius skolos mokėjimo išdėstymo dalimis tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „antstolis“, „skolininkas“, „išieškotojas“, „skolos mokėjimo išdėstymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
civilinio proceso kodekso 441, 606, 621, 626, 627, 639, 643, 662, 683, 684, 686, 702, 704, 713, 716, 7161 , 720, 724, 736, 746 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Skolų pardavimo praktika yra gana populiari ir stebimas skolų supirkimo suaktyvėjimas rinkoje. Įstatymo projektu siekiama gerinti įsiskolinusių asmenų padėtį, mažinant galimybes skolų supirkėjams kaupti papildomas palūkanas ir sendinti skolas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti ilgi 10 metų ieškinio senaties ir 5 metų pateikimo vykdyti terminai bei menkas skolingų asmenų teisinis ir finansinis išprusimas sudaro sąlygas skolų supirkėjams sukaupti palūkanas (tiek sutartines, o vėliau įstatymines
Tokiu būdu būtų sutaupytos skolininko laiko ir piniginės sąnaudos, sumažintas teismų darbo krūvis. Šeimos su vaikais būna ypač socialiai pažeidžiamos, kai jų vienintelis būstas yra parduodamas iš varžytynių. Todėl tokiais atvejais turėtų būti sudarytos galimybės išsaugoti vienintelį būstą. Įstatyme būtina numatyti sąlygą, kad jei skolos suma viršija keturis tūkstančius eurų, skolų išieškojimas nebūtų vykdomas. Nekilnojamojo turto parduodamo iš varžytynių negali įsigyti asmenys su kredito įstaigos ar banko paskola. Toks finansavimas paskolintomis lėšomis sudarytų palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms ar pradedantiems verslą asmenims įsigyti turtą palankesnėmis sąlygomis. Pasiūlymas prisidėtų prie Lietuvos XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.2 punkte nustatytos krypties – šeimai palankios aplinkos kūrimo – įgyvendinimo. Antstolių išvaržomo nekilnojamojo turto įsigijimas taptų prieinamas didesniam asmenų ratui, taip pat būtų sudaryta galimybė nekilnojamąjį turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą per trumpesnį laiko tarpą, užtikrinant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Antstolių statistika skelbia, kad administruojamų neišieškotų baudų už administracinius nusižengimus yra virš 500 000 vnt. Skolingi asmenys nesumoka baudų, vengia atlikti viešuosius darbus, o suėjus senaties terminui bauda ar kita prievolė valstybei nurašoma kaip beviltiška. Siektina, kad pažeidimus padarę asmenys ir gaunantys valstybės paramą, tačiau atsisakantys atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (ar) viešuosius darbus, galėtų naudotis ribota valstybės teikiama parama.
Siūlomi CPK straipsnių pakeitimai prisidėtų ir prie Vyriausybės programoje numatyto įsipareigojimo įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones įgyvendinimo. Nebūtų didinamos išieškomos sumos skolingiems asmenims, jaunos šeimos galėtų įsigyti būstą iš varžytynių su kredito įstaigos skolintomis lėšomis, būtų užtikrintas efektyvesnis baudų ir kitų prievolių valstybės naudai išieškojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK
senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Per tokį ilgą laiko tarpą nedidelė skola (iki dviejų tūkstančių eurų) gali būti „išauginama“. Todėl nepagrįstas laukimas delsiant kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo didina skolos sumą asmeniui ir mažina jo galimybes ją grąžinti (dėl išaugusių palūkanų, kitų susidariusių skolų išieškojimo įmonių administravimo išlaidų). Šiuo metu CPK 441 str. 1 d. nustato, jog bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį. Dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo ar atidėjimo sprendžia teismas priteisdamas skolą ir tada, kai skolos išieškojimą jau pradėjęs vykdyti antstolis.
CPK 284 straipsnis reglamentuoja teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jei skolą išieško antstoliai ir išieškotojas nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, skolininkas privalo parengti procesinius dokumentus ir kreiptis į teismą šiuo klausimu. CPK 627 straipsnio 2 punktas reglamentuoja galimybę skolininkui sunkiai susirgus, jei liga nėra lėtinė, sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tačiau nėra numatyta teisė antstoliui stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus, tais atvejais, kai asmuo gydosi medicinos įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos. Dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės CPK VI dalyje nustatyta tvarka parduodamą turtą įsigyti pasinaudojus kredito įstaigos skolintomis lėšomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimo procese nėra numatyta galimybės įkeisti nekilnojamąjį turtą, parduodamą iš varžytynių, dar iki pilno atsiskaitymo už tokį nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu šio nekilnojamojo turto negali įsigyti asmenys, kurie nori atsiskaityti už šį turtą pasinaudodami kredito įstaigų teikiamomis būsto paskolomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma reglamentuoti, jog teismas savo iniciatyva taikytų ieškinio senatį, tais atvejais, kai ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų bei sutrumpinti vykdomojo dokumento dėl tokių sumų dydžio išieškojimo pateikimo vykdyti terminą. Šiais pakeitimais kreditorius būtų skatinamas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir tai nesudarytų sąlygų augti pradelstos skolos palūkanoms ir delspinigiams.
Privačių skolų išieškotojų laiškus gaunantys asmenys neapsaugoti nuo galimai nesąžiningų kreditorių reikalavimų, kadangi skolų išieškojimą galima inicijuoti ir nepateikiant dokumentų, patvirtinančių prievolės įvykdymo termino pabaigą. Ieškinio senaties termino taikymas teismo iniciatyva apsaugotų daugelį skolingų asmenų, kurie neretai dėl teisinio neišprusimo priverčiami sumokėti skolos administravimo mokesčius, nors šias išlaidas ikiteisminio išieškojimo procese dengia kreditorius. Taip pat skolingiems asmenims daugiau nei 50 proc. sumažėtų palūkanos bei kitos skolos administravimo išlaidos. Įprastai įsiskolinę asmenys būna sudėtingoje finansinėje situacijoje, todėl priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, tokie asmenys būtų integruojami į darbo rinką, išvengtų naujų skolų ir palūkanų (tiek sutartinių, tiek įstatyminių-procesinių) augimo, lengvėtų skolininkų finansinė skolų našta. Tikslinga keisti CPK nuostatas, numatant galimybę be teismo dalyvavimo skolininkui vykdymo procese kreiptis į antstolį dėl operatyvaus skolos mokėjimo išdėstymo dalimis grafiko iki trejų metų laikotarpio sudarymo. Lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, skolininko teisė skolą išdėstyti dalimis būtų įgyvendinta sparčiau, nedalyvaujant teismui, o surinkti finansiniai skolininko duomenys leistų užtikrinti vykdymo proceso šalių interesų apsaugą, būtų sumažintas teismų darbo krūvis. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų mažinamas skurdas, nedarbas ir sudaryta reali galimybė skolininkui sugrįžti į darbo rinką arba neprarasti apmokamo darbo, tęsiant skolos mokėjimą mažesnėmis dalimis pagal individualias finansines asmens galimybes.
Siūlytina užtikrinti galimybę lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, pateikusiems antstoliui dokumentus, patvirtinančius gydimąsi ar dalyvavimą reabilitacijos programoje, iki šešių mėnesių sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ar atidėti skolos išieškojimą. CPK 7161 straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti, kad varžytynes laimėjęs asmuo turi teisę sąlygine hipoteka ar įkeitimu užtikrinti paskolą. Taip pat numatoma, kad varžytynių laimėtojui, skolininko pasiūlytam pirkėjui ar skolininko turtą perimančiam išieškotojui, turinčiam sumokėti perimamo turto vertės ir jo daliai tenkančios sumos skirtumą, ketinantiems už įgyjamą areštuotą turtą atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, antstolis išduos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę įgyti šį areštuotą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties ir sąlyginės hipotekos sandorio sudarymas reikalauja laiko sąnaudų, CPK pakeitimo projekte siūloma nustatyti bendrą trisdešimties dienų terminą atsiskaityti už įgyjamą turtą tais atvejais, kai turto vertė viršija tris tūkstančius eurų. Siūlomos priemonės suteiks galimybę efektyviau užtikrinti tiek skolininko, tiek ir išieškotojo turtinių interesų apsaugą, sudarys galimybę jaunoms šeimoms ar verslą pradedantiems asmenims įsigyti turtą palankesnėmis sąlygomis. Užtikrinant skolininko ir išieškotojo interesų apsaugą ir siekiant užkirsti galimybę piktnaudžiauti ar vilkinti procesą, CPK pakeitimo projekte taip pat numatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, už įgyjamą turtą ketinantys atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, turi sumokėti dešimt procentų įgyjamo turto vertės.
Siekiant įgyvendinti administracinės teisenos tikslus ir užtikrinti pažeidimų prevenciją, išskaitoma suma iš nuolat pažeidimus darančio asmens darbo užmokesčio (MMA), pavyzdžiui turint dvi ir daugiau neapmokėtų administracinių baudų ar kitų prievolių valstybei, galėtų siekti 50 procentų. Skolos išieškojimo procese pažeidėjams, kurie gauna pašalpas, yra darbingi ar iš dalies darbingi, nesutinka atlikti viešųjų darbų ar visuomenei naudingos veiklos, siūlytina dalį (nuo 5 iki 10 proc.) socialinės išmokos skirti skolų valstybei dengimui. Tokia priemonė leistų užtikrinti balansą tarp asmenų, prasižengusių vieną kartą ir piktnaudžiaujančių pažeidėjų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą ir detalizuoti pakeitimų nuostatas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „antstolis“, „skolininkas“, „išieškotojas“, „skolos mokėjimo išdėstymas“, „sąlyginė hipoteka“ , „varžytynės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
civilinio proceso kodekso 606, 627, 639, 643, 662, 693, 702, 704, 713, 716, 7161 , 720, 736, 738, 739 IR 747 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Skolų pardavimo praktika yra gana populiari ir stebimas skolų supirkimo suaktyvėjimas rinkoje. Įstatymo projektu siekiama gerinti įsiskolinusių asmenų padėtį, mažinant galimybes skolų supirkėjams kaupti papildomas palūkanas ir sendinti skolas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti ilgi 10 metų ieškinio senaties ir 5 metų pateikimo vykdyti terminai bei menkas skolingų asmenų teisinis ir finansinis išprusimas sudaro sąlygas skolų supirkėjams sukaupti palūkanas (tiek sutartines, o vėliau įstatymines
Tokiu būdu būtų sutaupytos skolininko laiko ir piniginės sąnaudos, sumažintas teismų darbo krūvis. Šeimos su vaikais būna ypač socialiai pažeidžiamos, kai jų vienintelis būstas yra parduodamas iš varžytynių. Todėl tokiais atvejais turėtų būti sudarytos galimybės išsaugoti vienintelį būstą. Įstatyme būtina numatyti sąlygą, kad jei skolos suma viršija keturis tūkstančius eurų, skolų išieškojimas nebūtų vykdomas. Nekilnojamojo turto parduodamo iš varžytynių negali įsigyti asmenys su kredito įstaigos ar banko paskola. Toks finansavimas paskolintomis lėšomis sudarytų palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms ar pradedantiems verslą asmenims įsigyti turtą palankesnėmis sąlygomis. Pasiūlymas prisidėtų prie Lietuvos XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.2 punkte nustatytos krypties – šeimai palankios aplinkos kūrimo – įgyvendinimo. Antstolių išvaržomo nekilnojamojo turto įsigijimas taptų prieinamas didesniam asmenų ratui, taip pat būtų sudaryta galimybė nekilnojamąjį turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą per trumpesnį laiko tarpą, užtikrinant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Antstolių statistika skelbia, kad administruojamų neišieškotų baudų už administracinius nusižengimus yra virš 500 000 vnt. Skolingi asmenys nesumoka baudų, vengia atlikti viešuosius darbus, o suėjus senaties terminui bauda ar kita prievolė valstybei nurašoma kaip beviltiška. Siektina, kad pažeidimus padarę asmenys ir gaunantys valstybės paramą, tačiau atsisakantys atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (ar) viešuosius darbus, galėtų naudotis ribota valstybės teikiama parama.
Siūlomi CPK straipsnių pakeitimai prisidėtų ir prie Vyriausybės programoje numatyto įsipareigojimo įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones įgyvendinimo. Nebūtų didinamos išieškomos sumos skolingiems asmenims, jaunos šeimos galėtų įsigyti būstą iš varžytynių su kredito įstaigos skolintomis lėšomis, būtų užtikrintas efektyvesnis baudų ir kitų prievolių valstybės naudai išieškojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK
senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Per tokį ilgą laiko tarpą nedidelė skola (iki dviejų tūkstančių eurų) gali būti „išauginama“. Todėl nepagrįstas laukimas delsiant kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo didina skolos sumą asmeniui ir mažina jo galimybes ją grąžinti (dėl išaugusių palūkanų, kitų susidariusių skolų išieškojimo įmonių administravimo išlaidų). Šiuo metu CPK 441 str. 1 d. nustato, jog bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį. Dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo ar atidėjimo sprendžia teismas priteisdamas skolą ir tada, kai skolos išieškojimą jau pradėjęs vykdyti antstolis.
CPK 284 straipsnis reglamentuoja teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jei skolą išieško antstoliai ir išieškotojas nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, skolininkas privalo parengti procesinius dokumentus ir kreiptis į teismą šiuo klausimu. CPK 627 straipsnio 2 punktas reglamentuoja galimybę skolininkui sunkiai susirgus, jei liga nėra lėtinė, sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tačiau nėra numatyta teisė antstoliui stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus, tais atvejais, kai asmuo gydosi medicinos įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos. Dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės CPK VI dalyje nustatyta tvarka parduodamą turtą įsigyti pasinaudojus kredito įstaigos skolintomis lėšomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimo procese nėra numatyta galimybės įkeisti nekilnojamąjį turtą, parduodamą iš varžytynių, dar iki pilno atsiskaitymo už tokį nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu šio nekilnojamojo turto negali įsigyti asmenys, kurie nori atsiskaityti už šį turtą pasinaudodami kredito įstaigų teikiamomis būsto paskolomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma reglamentuoti, jog teismas savo iniciatyva taikytų ieškinio senatį, tais atvejais, kai ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų bei sutrumpinti vykdomojo dokumento dėl tokių sumų dydžio išieškojimo pateikimo vykdyti terminą. Šiais pakeitimais kreditorius būtų skatinamas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir tai nesudarytų sąlygų augti pradelstos skolos palūkanoms ir delspinigiams.
Privačių skolų išieškotojų laiškus gaunantys asmenys neapsaugoti nuo galimai nesąžiningų kreditorių reikalavimų, kadangi skolų išieškojimą galima inicijuoti ir nepateikiant dokumentų, patvirtinančių prievolės įvykdymo termino pabaigą. Ieškinio senaties termino taikymas teismo iniciatyva apsaugotų daugelį skolingų asmenų, kurie neretai dėl teisinio neišprusimo priverčiami sumokėti skolos administravimo mokesčius, nors šias išlaidas ikiteisminio išieškojimo procese dengia kreditorius. Taip pat skolingiems asmenims daugiau nei 50 proc. sumažėtų palūkanos bei kitos skolos administravimo išlaidos. Įprastai įsiskolinę asmenys būna sudėtingoje finansinėje situacijoje, todėl priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, tokie asmenys būtų integruojami į darbo rinką, išvengtų naujų skolų ir palūkanų (tiek sutartinių, tiek įstatyminių-procesinių) augimo, lengvėtų skolininkų finansinė skolų našta. Tikslinga keisti CPK nuostatas, numatant galimybę be teismo dalyvavimo skolininkui vykdymo procese kreiptis į antstolį dėl operatyvaus skolos mokėjimo išdėstymo dalimis grafiko iki trejų metų laikotarpio sudarymo. Lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, skolininko teisė skolą išdėstyti dalimis būtų įgyvendinta sparčiau, nedalyvaujant teismui, o surinkti finansiniai skolininko duomenys leistų užtikrinti vykdymo proceso šalių interesų apsaugą, būtų sumažintas teismų darbo krūvis. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų mažinamas skurdas, nedarbas ir sudaryta reali galimybė skolininkui sugrįžti į darbo rinką arba neprarasti apmokamo darbo, tęsiant skolos mokėjimą mažesnėmis dalimis pagal individualias finansines asmens galimybes.
Siūlytina užtikrinti galimybę lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, pateikusiems antstoliui dokumentus, patvirtinančius gydimąsi ar dalyvavimą reabilitacijos programoje, iki šešių mėnesių sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ar atidėti skolos išieškojimą. CPK 7161 straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti, kad varžytynes laimėjęs asmuo turi teisę sąlygine hipoteka ar įkeitimu užtikrinti paskolą. Taip pat numatoma, kad varžytynių laimėtojui, skolininko pasiūlytam pirkėjui ar skolininko turtą perimančiam išieškotojui, turinčiam sumokėti perimamo turto vertės ir jo daliai tenkančios sumos skirtumą, ketinantiems už įgyjamą areštuotą turtą atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, antstolis išduos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą, patvirtinantį teisę įgyti šį areštuotą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties ir sąlyginės hipotekos sandorio sudarymas reikalauja laiko sąnaudų, CPK pakeitimo projekte siūloma nustatyti bendrą trisdešimties dienų terminą atsiskaityti už įgyjamą turtą tais atvejais, kai turto vertė viršija tris tūkstančius eurų. Siūlomos priemonės suteiks galimybę efektyviau užtikrinti tiek skolininko, tiek ir išieškotojo turtinių interesų apsaugą, sudarys galimybę jaunoms šeimoms ar verslą pradedantiems asmenims įsigyti turtą palankesnėmis sąlygomis. Užtikrinant skolininko ir išieškotojo interesų apsaugą ir siekiant užkirsti galimybę piktnaudžiauti ar vilkinti procesą, CPK pakeitimo projekte taip pat numatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, už įgyjamą turtą ketinantys atsiskaityti kredito įstaigos skolintomis lėšomis, turi sumokėti dešimt procentų įgyjamo turto vertės.
Siekiant įgyvendinti administracinės teisenos tikslus ir užtikrinti pažeidimų prevenciją, išskaitoma suma iš nuolat pažeidimus darančio asmens darbo užmokesčio (MMA), pavyzdžiui turint dvi ir daugiau neapmokėtų administracinių baudų ar kitų prievolių valstybei, galėtų siekti 50 procentų. Skolos išieškojimo procese pažeidėjams, kurie gauna pašalpas, yra darbingi ar iš dalies darbingi, nesutinka atlikti viešųjų darbų ar visuomenei naudingos veiklos, siūlytina iki 10 proc. išieškoti skoloms dengti iš sumų, kurios numatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose. Šie reglamentavimo pakeitimai leistų užtikrinti balansą tarp asmenų, prasižengusių vieną kartą ir piktnaudžiaujančių pažeidėjų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Numatoma teigiama įtaka, nes veiks kaip prevencinė priemonė mažinant administracinių nusižengimų padarymą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas verslo plėtrai įtakos neturės. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą ir detalizuoti pakeitimų nuostatas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „antstolis“, „skolininkas“, „išieškotojas“, „skolos mokėjimo išdėstymas“, „sąlyginė hipoteka“ , „varžytynės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
civilinio proceso kodekso 606, 627, 693, 736, 738,
pakeitimo įstatymo PROJEKTO aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Skolų pardavimo praktika yra gana populiari ir stebimas skolų supirkimo suaktyvėjimas rinkoje. Įstatymo projektu siekiama gerinti įsiskolinusių asmenų padėtį, mažinant galimybes skolų supirkėjams kaupti papildomas palūkanas ir sendinti skolas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyti ilgi 10 metų ieškinio senaties ir 5 metų pateikimo vykdyti terminai bei menkas skolingų asmenų teisinis ir finansinis išprusimas sudaro sąlygas skolų supirkėjams sukaupti palūkanas (tiek sutartines, o vėliau įstatymines – procesines), administravimo mokesčius ir padidinanti išieškotinas sumas. Ypač tai aktualu nedidelių skolų išieškojimo atvejais iki dviejų tūkstančių eurų sumos kaip numato CPK XXIV skyrius. Painiojama privačių skolų išieškotojų ir antstolių veiklą, todėl skolų išieškotojai prisidengia antstoliais, o perpirkę skolą skaičiuoja administravimo mokesčius, palūkanas ir tik po kelerių metu kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat paaiškėja atvejai, kai nupirktos skolos buvo išieškomos iš mirusių žmonių. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar mažų skolų išieškojimo srityje pakankamai užtikrinama žmogaus teisių apsauga. Projektu siekiama užtikrinti socialinį saugumą ir sudaryti galimybes skolą padengti dalimis bei sustabdyti vykdomąją bylą, skolininkui gydantis ar dalyvaujant reabilitacijos programoje. Antstolis, remdamasis vykdomojoje byloje esančia informacija, gaudamas papildomą informaciją iš įvairių registrų, išieškotojo nuomonę, turėtų pareigą vertinti realią skolininko finansinę padėtį ir padėti sudaryti priimtinesnį skolos išdėstymo grafiką. Tokiu būdu būtų sutaupytos skolininko laiko ir piniginės sąnaudos, sumažintas teismų darbo krūvis.
Antstolių statistika skelbia, kad administruojamų neišieškotų baudų už administracinius nusižengimus yra virš 500 000 vnt. Skolingi asmenys nesumoka baudų, vengia atlikti viešuosius darbus, o suėjus senaties terminui bauda ar kita prievolė valstybei nurašoma kaip beviltiška. Siektina, kad pažeidimus padarę asmenys ir gaunantys valstybės paramą, tačiau atsisakantys atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (ar) viešuosius darbus, galėtų naudotis ribota valstybės teikiama parama. Siūlomi CPK straipsnių pakeitimai prisidėtų ir prie Vyriausybės programoje numatyto įsipareigojimo įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones įgyvendinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK
senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Per tokį ilgą laiko tarpą nedidelė skola gali būti „išauginama“. Todėl nepagrįstas laukimas delsiant kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo didina skolos sumą asmeniui ir mažina jo galimybes ją grąžinti (dėl išaugusių palūkanų, kitų susidariusių skolų išieškojimo įmonių administravimo išlaidų). Šiuo metu vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį. Dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo ar atidėjimo sprendžia teismas priteisdamas skolą ir tada, kai skolos išieškojimą jau pradėjęs vykdyti antstolis.
CPK 284 straipsnis reglamentuoja teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jei skolą išieško antstoliai ir išieškotojas nesutinka su skolos mokėjimu dalimis, skolininkas privalo parengti procesinius dokumentus ir kreiptis į teismą šiuo klausimu. CPK 627 straipsnio 2 punktas reglamentuoja galimybę skolininkui sunkiai susirgus, jei liga nėra lėtinė, sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tačiau nėra numatyta teisė antstoliui stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus, tais atvejais, kai asmuo gydosi medicinos įstaigoje ar dalyvauja reabilitacijos programoje dėl ligos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma reglamentuoti vykdomųjų dokumentų pateikimo terminus juos sutrumpinant iki trejų metų. Sutrumpinus pateikimo vykdyti terminus iki trejų metų susikaups mažesnės palūkanos nuo skolos, kas palengvins skolininkui naštą. Infliacija labai stipriai neigiamai nepalies išieškotinos sumos (skolos) ir tai subalansuos išieškotojo interesus. Galiojantis penkerių metų pateikimo vykdyti terminas ilgas, išieškotojai iš dalies piktnaudžiauja laukdami termino pabaigos, kas augina palūkanas nuo pradelstos skolos, o skolininkai būna pasipiktinę, kad antstoliai imasi senai pamirštų skolų išieškojimo. Tikslinga keisti CPK nuostatas, numatant galimybę be papildomo teismo dalyvavimo skolininkui vykdymo procese kreiptis į antstolį dėl operatyvaus skolos mokėjimo išdėstymo dalimis grafiko iki trejų metų laikotarpio sudarymo.
Lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, skolininko teisė skolą išdėstyti dalimis būtų įgyvendinta sparčiau, nedalyvaujant teismui, o surinkti finansiniai skolininko duomenys leistų užtikrinti vykdymo proceso šalių interesų apsaugą, būtų sumažintas teismų darbo krūvis. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų mažinamas skurdas, nedarbas ir sudaryta reali galimybė skolininkui sugrįžti į darbo rinką arba neprarasti apmokamo darbo, tęsiant skolos mokėjimą mažesnėmis dalimis pagal individualias finansines asmens galimybes. Siūlytina užtikrinti galimybę lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, pateikusiems antstoliui dokumentus, patvirtinančius gydimąsi ar dalyvavimą reabilitacijos programoje, iki šešių mėnesių sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ar atidėti skolos išieškojimą. Siekiant įgyvendinti administracinės teisenos tikslus ir užtikrinti pažeidimų prevenciją, skolos išieškojimo procese pažeidėjams, kurie gauna pašalpas, yra darbingi ar iš dalies darbingi, nesutinka atlikti viešųjų darbų ar visuomenei naudingos veiklos, siūlytina skoloms dengti išieškoti iš sumų, viršijančių minimalių vartojimo poreikių dydį, kurios numatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose 10 proc. Detalesnę tvarką dėl išieškojimo iš atitinkamų socialinių pajamų numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šie reglamentavimo pakeitimai leistų užtikrinti balansą tarp asmenų, prasižengusių vieną kartą ir piktnaudžiaujančių pažeidėjų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Numatoma teigiama įtaka, nes veiks kaip prevencinė priemonė mažinant administracinių nusižengimų padarymą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas verslo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą ir detalizuoti pakeitimų nuostatas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Taip pat reikės reglamentuoti visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarką, kai išieškoma bauda už administracinį nusižengimą ar kita prievolė valstybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „antstolis“, „skolininkas“, „išieškotojas“, „skolos mokėjimo išdėstymas“, „sąlyginė hipoteka“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1319 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1319 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) 627 straipsnio nuostatas ir įgalinti antstolius išdėstyti skolos išieškojimą esant vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų prašymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas 10 dienų nuo pranešimo dėl skolos išdėstymo išsiuntimo išieškotojui dienos terminas pateikti prieštaravimui, vertintinas kaip per trumpas ir neužtikrinantis kreditoriaus interesų. Kreditorius per 10 dienų tokio pranešimo gali negauti dėl įvairių objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, dėl atostogų ir pan. Taigi pažymėtina, jog skaičiuojant tokį trumpą terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, gali susiklostyti aplinkybės, kai skola bus išdėstyta kreditoriui net negavus tokio pranešimo. 2. Neaiškus projektu siūlomo keisti CPK 627 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų santykis. Pagal 2 dalies nuostatas antstolis gali išdėstyti skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, o projekto 3 dalyje siūloma įtvirtinti draudimą išdėstyti „skolą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto“. Jeigu turėta omenyje skola, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka ar turto įkeitimu, tai projektas atitinkamai tikslintinas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad žalos sąvoka labai plati, todėl, jeigu būtų pritarta projekte siūlomam išieškojimo išdėstymui, siūlytina apsvarstyti, ar šis institutas negalėtų būti taikomas ir kai kuriais atvejais vykdant išieškojimą dėl žalos atlyginimo, pavyzdžiui, kai žala atsirado sužalojus turtą, negavus pajamų ir pan. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5)
@lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui
606, 621, 626, 627, 639, 643, 662, 683, 684, 686, 702, 704, 713, 716, 716(1) ,
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441, 606, 621, 626, 627, 639, 643, 662, 683, 684, 686, 702, 704, 713, 716, 716(1) , 720, 724, 736, 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1319(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
716, 7161
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnį ir nustatyti, kad tuo atveju, kai ieškinio suma neviršija 2000 eurų, teismas ex officio turi taikyti ieškinio senaties taisykles. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo, jeigu jam būtų pritarta, pasekmes: neliks skolininkų pareigos įrodinėti aplinkybes, susijusias su senaties taikymu, nes visas tokias aplinkybes teismas turės patikrinti ex officio ; bus apribota skolininkų teisė laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, nes skolininkai gali ir nenorėti taikyti ieškinio senaties; bus pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nes skolininko interesai, nesant jokių objektyvių kriterijų, išskyrus skolos dydį, bus viršesni už kreditoriaus. Taigi pasiūlymo turinys nedera su CPK 12, 13 ir 17 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso principais: rungimosi, dispozytivumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir iš jų išplaukiančio teismo neutralumo. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. birželio 5 d. nutarime nurodė: „Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Konstitucinio visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Civilinio proceso teisėje konstituciniu visų asmenų lygybės principu inter alia yra grindžiami šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai.“ Taigi atsižvelgiant į minėtas teisines pasekmes, kurias gali sukelti analizuojama nuostata, ir Konstitucinio Teismo doktriną, teigtina, kad pasiūlymo turinys galimai neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Antra, p astebėtina, kad tarp asmenų, kurių skolos dydis yra 2000 eurų ir 2001 euras, nėra jokių objektyvių skirtumų, dėl kurių vieniems ieškinio senatis būtų taikoma ex officio , o kitiems ji būtų taikoma tik jų prašymu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas doktrininėse nuostatose, susijusiose su asmenų lygiateisiškumo principu, ne kartą pažymėjo:
„Kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas,
konstitucinis [asmenų lygiateisiškumo] principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas inter alia tada, kai tam tikri asmenys, palyginti su kitais, būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“ (Konstitucinio Teismo
siūlomas išimtinis reguliavimo pobūdis asmenims, kurių teisinė padėtis nesiskiria nuo kitų asmenų, neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Trečia, a tkreipiame dėmesį į tai, jog analizuojamas pasiūlymas neatitinka Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatos:
„Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.“ Be
to, CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Atsižvelgiant į tai, kad CK nesuteikia galimybės su ieškinio senatimi susijusius klausimus kituose įstatymuose reguliuoti kitaip negu CK, net ir priėmus siūlomą nuostatą, ji negalėtų būti taikoma. 2.
siūloma keisti CPK 606 straipsnio 2 dalį ir pakeisti vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiama straipsnio dalis reguliuoja tik vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus pateikimo vykdymui terminus. Tačiau priėmus pasiūlymą, nuostata reguliuotų visų vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdymui. Šiuo aspektu pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes vykdomųjų dokumentų yra daug rūšių. Visų šių vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui terminus, pagal keičiamo straipsnio 3 dalį, reguliuoja specialieji įstatymai: „Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.“ Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme ir kt., atsižvelgiant į vykdomųjų dokumentų pobūdį, yra nustatyti specialieji šių dokumentų pateikimo vykdyti terminai. Taigi, viena vertus, pasiūlymas yra nesuderintas su daugeliu įstatymų (jų pakeitimai nėra teikiami kartu su teikiamu CPK projektu). Kita vertus, pritarus pasiūlymui, būtų pabloginta skolininkų padėtis, nes tais atvejais, kai specialios įstatymų normos nustato trumpus pateikimo vykdyti terminus, CPK nustatytų ilgus 2 metų (kai skolos suma iki 2000 eurų) ir 5 metų (kai skolos suma virš 2000 eurų) terminus. Taigi toks reguliavimas iškreiptų aiškią dokumentų pateikimo vykdyti sistemą, suniveliuotų visus vykdomuosius dokumentus, nors tarp jų yra aiškus ir ryškus skirtumas, sukeltų įstatymų nuostatų nesuderinamumą tarpusavyje. 3. Projekto 4 straipsniu siūlomas CPK 626 straipsnio papildymas 4 dalimi yra nesuderintas su keičiamo straipsnio pavadinimu „Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas“ ir straipsnio esme, nes pasiūlymas nenustato jokių vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų.
Be to, siūloma nuostata yra perteklinė, nes ir be atskiros nuostatos įtvirtinimo, nėra kitų būdų vykdyti išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto, kaip tik pagal CPK 746 straipsnio nuostatas. Be to, nukreipimas tik į vieną straipsnį yra klaidinantis, nes be jokios abejonės, tokiam išieškojimui yra taikomos ir kitos CPK LIII skyriaus nuostatos. 4. Kelia abejonių, jog projekto 5 straipsniu siūlomame CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatoma antstolio teisė vertinti, ar išieškotojo pateiktas prieštaravimas dėl skolos išdėstymo yra motyvuotas ir pagrįstas. Pastebėtina, kad kiti vykdomosios bylos stabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo atvejai yra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių nėra ginčo. Tačiau siūlomu atveju antstoliui suteikiamos teismui būdingos funkcijos – nagrinėti aplinkybes, motyvus ir t.t. Abejotina, ar jos dera su antstolio teisiniu statusu. Be to, galimos tokio pakeitimo neigiamos pasekmės – daugiau konfliktinių situacijų vykdant išieškojimą, kreipimųsi į teismą skundžiant antstolio veiksmus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nustatyti galimybę antstoliui išdėstyti mokėjimus tik tuo atveju, jeigu nėra išieškotojo prieštaravimo. Be to, išieškotojo prieštaravimas neturi būti motyvuotas bei pagrįstas ir dėl to, jog jis jau laimėjo bylą teisme ir bet koks skolos išdėstymas pažeis jo interesus be jokių papildomų motyvų ir pagrindimų. Kita vertus, skolininkas visuomet turi kitų CPK straipsnių garantuotą teisę kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas mokėjimus išdėstytų. Taigi iš dalies tai būtų teismo funkcijų dubliavimas. Kartu pastebėtina, kad 10 dienų terminas motyvuotiems ir pagrįstiems prieštaravimams pateikti yra aiškiai per trumpas.
Be to, aptariamos nuostatos sakinys: „ Antstolis panaikina patvarkymą dėl skolos išdėstymo, jei nesilaikoma išdėstytos skolos mokėjimo dalimis tvarkos ar iš esmės pasikeičia išieškotojo ar skolininko finansinė padėtis“ turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi, joje pateikiant nuorodą į straipsnio 1 dalies 8 punktą, kadangi 1 dalyje nustatomi tik vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai. Tai, kada jie netaikomi, turi nustatyti kitos straipsnio dalys. 5. Projekto 5 straipsniu pildomo CPK 627 straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama, susiejant ją su minėto straipsnio 1 dalies 8 punktu, ir aiškiau išdėstant, kada negalima mokėjimo atidėti ar išdėstyti (neaišku, kas yra „žala ir skola iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto“). 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 ir 7 straipsniuose siūlomos CPK 639 ir 643 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios, jog skolininkas ar išieškotojas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, yra perteklinės, nes ribojimai skųsti antstolio veiksmus CPK ir taip yra įtvirtinti atitinkamuose straipsniuose - CPK 510 straipsnio 3 dalis, CPK 598 straipsnio 4 dalis, 695 straipsnio 2 dalis. 7. Įtvirtinus projekto 8 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą, reikėtų sistemiškai pertvarkyti ir visą CPK 662 straipsnį, nes pripažinus netekusia galios šio straipsnio 2 dalį, lieka neaišku, kaip turėtų elgtis antstolis (vertinti, atsižvelgti, elgtis savo nuožiūra ar pan.), kai skolininkas nurodo, iš kokio turto turėtų būti išieškoma pirmiausia. 8. Iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus tikslas apriboti galimybę skųsti turto saugotojo kandidatūrą. Toks vienašališkas antstolio patvarkymas gali kenkti tiek skolininko, tiek ir kreditoriaus interesams. 9.
teisinis reguliavimas, kai banką saugojimui savo nuožiūra renkasi pats antstolis, nebūtinai gali atitikti šalių interesus. Minėtu atveju galėtų būti nepagrįstai pabrangintos bylos vykdymo išlaidos šalims. 10. Siūlytina atsisakyti projekto 11 straipsniu teikiamo siūlymo pakeisti CPK 686 straipsnio 2 dalį, kuris atimtų galimybę skųsti antstolio patvarkymą dėl nuompinigių pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Manytume, jog skolininkui turėtų būti palikta galimybė skųsti tokį antstolio patvarkymą, jeigu jis ženkliai ir nepagrįstai pažeistų teisėtus skolininko interesus, pavyzdžiui, jeigu nuompinigiai yra pagrindinis ir (ar) vienintelis skolininko pajamų šaltinis, jeigu nuompinigių sumos dydis viršija skolos dydį, jeigu išieškojimas vykdomas pagal kelių antstolių patvarkymus ir pan. 11. Projekto 12 ir 13 straipsniais siūlomą teisinį reguliavimą dėl CPK 702 ir 704 straipsnių pakeitimo reikėtų tikslinti nurodant, jog turto perdavimo išieškotojui aktą, kaip nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, elektroninių ryšių priemonėmis perduoda pats antstolis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projektu nėra reglamentuojamos dėl tokio perdavimo kylančios teisinės pasekmės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, t.y. kokių veiksmų jis turėtų imtis gavęs iš antstolio dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pastebėtina ir tai, jog įtvirtinus pareigą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui perregistruoti nuosavybės teises, turėtų būti išspręstas ir tokio veiksmo apmokėjimo klausimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad notarai taip pat teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui duomenis apie sudarytus sandorius. Tokių duomenų perdavimo teisinės pasekmės yra nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su vertinamu projektu teikti ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, papildant įstatymą atitinkamomis nuostatomis dėl antstolio teikiamų duomenų apie įvykusį nuosavybės teisių perdavimą. 12. Projekto 13 straipsniu keičiant CPK 704 straipsnį siekiama įtvirtinti galimybę areštuotą nekilnojamąjį turtą pirkti kredito įstaigos skolintomis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė yra ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Jeigu asmuo yra skolininko pasiūlytas pirkėjas arba asmuo nori įsigyti iš varžytynių parduodamą areštuotą turtą kredito įstaigos skolintomis lėšomis, antstolis, gavęs banko garantinį raštą dėl pinigų pervedimo ar paskolos suteikimo potencialiam pirkėjui, panaikina turto areštą, o varžytynių laimėtojas ar skolininko pasiūlytas pirkėjas sudaro su banku naują hipotekos sandorį. Kadangi iš projekto 13 straipsnyje dėstomų CPK 704 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar naujas hipotekos sandoris (tarp areštuoto turto pirkėjo ir kredito įstaigos) būtų sudarinėjamas dėl areštuoto turto, ar areštas prieš tai būtų naikinamas, manytina, jog areštuoto turto įsigijimo skolintomis lėšomis klausimas turėtų būti išspręstas iš esmės, užkertant kelią dviprasmiškam normų aiškinimui ir piktnaudžiavimui. Atsižvelgiant į tai, kad savo esme šis klausimas yra materialiosios teisės dalykas, o nei CK XI skyrius
„Hipoteka“, nei kiti įstatymai (pavyzdžiui Turto arešto registrų įstatymas) šio
klausimo išsamiai nereglamentuoja, siūlytina kartu su projektu teikti ir atitinkamų įstatymų pakeitimus. 13. Pastebėtina, jog iš projekto 13 straipsnio 3 dalimi siūlomų CPK 704 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra laikoma „pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui diena“.
Jei norėta sutikimo momentu įvardinti projekto 13 straipsnio 2 dalyje dėstomoje CPK 704 straipsnio 5 dalyje numatytą pinigų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą momentą, tą ir reikėtų aiškiai nustatyti CPK 704 straipsnio 6 dalyje, kuri dėstoma projekto 13 straipsnio 3 dalyje. 14. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus galiojančios CPK 713 straipsnio
santykis, nes CPK 713 straipsnio 13 dalyje nurodoma, jog „varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą“, tuo tarpu siūlomoje 15 dalyje kalbama apie varžytinių laimėtojo pareigą iš antstolio gauti patvarkymą, patvirtinantį teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Be to, pastebėtina, kad pagal siūlomo keisti straipsnio galiojančią 14 dalį, pasibaigus varžytynėms, jas laimėjusiam varžytynių dalyviui išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Projektas tobulintinas, suderinant siūlomas naujas straipsnio 15 dalies nuostatas su galiojančiomis šio straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatomis. 15. Projekto 16 straipsniu siūloma CPK papildyti7161 straipsniu. Pasiūlymas stokoja aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje kalbama apie sąlyginę hipoteką. Projekte sąlyginės hipotekos sąlyga siejama tik su hipotekos kreditoriaus įsipareigojimu tam tikrais terminais pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad hipoteka suinteresuotas asmuo yra ne hipotekos kreditorius, o turtą siekiantis įsigyti asmuo. Todėl atrodo keista, jog siūloma nustatyti tam tikrus apribojimus ir sąlygas hipotekos kreditoriui.
Jeigu siekiama padėti asmenims įsigyti turtą, tai hipotekos rūšis neturėtų būti ribojama, be to, įstatyme neturėtų būti nustatomi įpareigojimai ir sąlygos hipotekos kreditoriui. Hipotekos sandorio šalims turėtų būti palikta laisvė susitarti dėl bet kurios hipotekos rūšies, pavyzdžiui, maksimaliosios, kuri užtikrintų, kad hipotekos kreditoriui būtų padengti ne tik skola ir palūkanos, tačiau ir netesybos. Šiuo atveju, svarbu tik tai, kad turto įgijėjas CPK nustatytais terminais atsiskaitytų už įsigytą turtą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 3 dalyje kalbama apie varžytynes vykdantį antstolį, kuris „ įregistruoja varžytynes laimėjusį asmenį Nekilnojamojo turto registre priverstinė hipoteka nustatyta turto savininku“. Pažymime, kad antstolis neturi jokių įgaliojimų ir negali nieko registruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, sakinio pabaigoje esanti formuluotė „priverstinė hipoteka nustatyta turto savininku“ išbrauktina, nes ji niekaip nesusijusi su sakinio pradžia. Straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų kredito įstaiga nevykdo turto įkeitimas netenka galios“. Pastebėtina, kad pagal vertinamo straipsnio 2 dalį, iš varžytynių parduodamas turtas galėtų būti įkeistas sąlygine hipoteka, nustačius joje sąlygą kreditoriui pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą atitinkamą sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš CK
hipotekos sutartyje numatyta hipotekos įsigaliojimą lemianti sąlyga neįvykdoma, hipoteka neįsigalioja. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Be to, straipsnio
varžytynes organizavęs antstolis praneša hipotekos registrui dėl turto hipotekos ar įkeitimo išregistravimo “. Atkreipiame dėmesį, kad apie hipotekos ir įkeitimo išregistravimą gali pranešti tik asmuo, kuris juos išregistruoja.
Kadangi antstolis išregistravimo veiksmų neatlieka, jis tik galėtų teikti pranešimą Hipotekos registro tvarkytojui apie pagrindą hipotekai išregistruoti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad teikiama nuostata yra nesuderinta su CK 4.197 straipsnio 7 dalies nuostatomis: „Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui.“ Todėl ji negalėtų būti taikoma dėl jau šioje išvadoje minėtų priežasčių. 16. Projekto 18 straipsniu siūloma CPK 724 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomos nuostatos turinys nesuderintas su straipsnio pavadinimu ir straipsnio reguliavimo apimtimi. Be to, tokia nuostata yra perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes CK 4.197 straipsnio 1 dalis ir taip imperatyviai nustato, kad „ Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų.“ Kartu pažymime, jog teikiamos nuostatos turinys yra materialinio, o ne procesinio pobūdžio, todėl neturėtų būti įtvirtintas CPK. 17. Projekto 19 straipsniu siūloma papildyti CPK 736 straipsnio 1 dalį 2 punktu. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamos normos turinys nenustato jokių naujų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų taisyklių ar dydžių, nei tai numatyta galiojančiame reguliavime. Kadangi išieškojimas, kai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus, niekuo nesiskiria nuo kitų išieškojimų rūšių, teigtina, jog galiojantis reguliavimas apima ir išieškojimo taisykles dėl administracinių baudų.
Be to, teikiama nuostata dėl išieškomų 20 procentų atitinka keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą išieškojimo ribą, o nuostata dėl 50 procentų atitinka keičiamo CPK
pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad išieškomų administracinių baudų dydis gali būti ir labai didelis, todėl kelia abejonių siūlymas nustatyti imperatyvias išieškojimo ribas, nepaliekant teismui galimybės vykdyti teisingumą ir mažinti išieškomų sumų dydžius. 18. Projekto 19 straipsniu siūloma papildyti CPK 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, jog tuo atveju, kai per vieną mėnesį nuo pasiūlymo dirbti viešuosius darbus ar atlikti visuomenei naudingą veiklą pranešimo išsiuntimo skolininkas nepateikia sutikimo arba nepareiškia prieštaravimo dėl viešųjų darbų ar visuomenei naudingos veiklos atlikimo, iš skolininko pajamų, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išskaitoma 10 procentų. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti skolininko teises ir teisėtus interesus, pajamos, iš kurių galima išskaityti ir išskaitų dydis procentais yra reglamentuojami įstatymo lygmeniu (CPK LI skyrius, išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka), o ne poįstatyminiais teisės aktais.
Taigi projekto 19 straipsnio 3 dalimi siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje būtų leidžiama nurodyti išimtis iš CPK įtvirtinto reguliavimo ir būtų suteikta teisė išskaityti 10 procentų iš pajamų, iš kurių CPK išskaityti draudžia, vien todėl, kad skolininkas nenori ar negali atsakyti į pranešimą dėl pasiūlymo dirbti viešuosius darbus ar atlikti visuomenei naudingą veiklą, prieštarautų įstatymų viršenybės principui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip ne kartą nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje, susijusioje su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, asmenų teisės gali būti reguliuojamos tik įstatymais ir negali būti reguliuojamos poįstatyminiais teisės aktais. 19. Projekto 20 straipsniu siūloma papildyti CPK
Tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas ir šiam areštuotam turtui įregistruojama priverstinės hipoteka, priverstinės hipotekos kreditorius prie išieškojimo pas antstolį, vykdantį turto realizavimą, privalo prisijungti per vieną mėnesį nuo antstolio pranešimo apie vykdomą išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto gavimo dienos. Jeigu priverstinės hipotekos kreditorius per nurodytą terminą neprisijungia, išieškojimas nestabdomas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata apribos priverstinės hipotekos kreditorių teisę savarankiškai disponuoti procesine teise pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.
Taigi pasiūlymo turinys nedera su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso dispozytivumo principu. Antra, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje turėtų būti nurodyta apie kokį turtą, nuostatoje įvardinamą kaip „šis“, kalbama. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad išieškojimo ypatumus, kai išieškoma trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto, nustato CPK 747 straipsnis, o ne keičiamas CPK 746 straipsnis. Ketvirta, pažymime, jog CPK 747 straipsnis nustato išieškojimo ypatumus, taikytinus esant bet kurios rūšies hipotekai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad priverstinė hipoteka pagal savo esmę vis vien yra hipoteka, o priverstinės hipotekos kreditoriaus teisės pagal CK nuostatas savo apimtimi nėra siauresnės ar mažiau saugomos nei kitų hipotekos rūšių kreditorių. Todėl teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka CK nuostatų, nustatančių, jog visų rūšių hipotekos kreditorių teisės yra užtikrinamos vienoda apimtimi. Kartu pažymime, jog šiame kontekste teigtina, kad siūlomas reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą, nes nesant objektyvių skirtumų tarp skirtingų rūšių hipotekos kreditorių, jiems taikomas reguliavimas, vadovaujantis šioje išvadoje cituota Konstitucinio Teismo doktrina, negali būti skirtingas savo apimtimi. Penkta, atkreipiame dėmesį, kad CPK 747 straipsnyje kalbama ne apie prisijungimą prie išieškojimo, o apie hipotekos kreditoriaus sutikimą išieškoti iš įkeisto turto. Šios teisinės formuluotės turi esminį skirtumą ir neturėtų būti painiojamos.
Pažymime, jog tais atvejais, kai hipoteka (tarp jų ir priverstine hipoteka) užtikrinta prievolė kreditoriui yra tinkamai vykdoma, kreditorius gali reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą tik CK 4.196 straipsnyje nustatytais atvejais, įskaitant atvejį, kai kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Galiojančios CPK 747 straipsnio nuostatos yra suderintos su nurodyto CK straipsnio nuostatomis. Jokio kreditoriaus „prisijungimo“ prie vykdomo išieškojimo CK nenustato. Taigi siūloma CPK nuostata nedera su CK nuostatomis dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai. Šešta, projektu siūloma nustatyti, jog priverstinės hipotekos kreditorius visais atvejais turi prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo. Pastebėtina, jog vykdomoji byla gali būti nutraukta CPK 629 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nutraukus vykdomąją bylą, turto areštas panaikinamas. Priverstinės hipotekos areštuotam turtui nustatymas tokiais atvejais niekaip neįtakotų kitų kreditorių teisių. Tačiau priverstinės hipotekos kreditoriaus prisijungimas prie išieškojimo, nepaisant aplinkybės, jog skolininkas vykdo priverstine hipoteka užtikrintą prievolę, galėtų pažeisti tiek priverstinės hipotekos kreditoriaus, tiek ir jo skolininko interesus. Septinta, atkreipiame dėmesį, kad keičiamas straipsnis jau turi 5 dalį, todėl siūlant naują 5 dalį kartu turėtų būti pernumeruojama ir esama straipsnio 5 dalis. 20. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta data taisytina, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-11 Nr. S-2018-3724 Lietuvos Respublikos Seimui
627, 639, 643, 662, 693, 702, 704, 713, 716, 716(1) , 720, 736, 738, 739 IR 747
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606, 627, 639, 643, 662, 693, 702, 704, 713, 716, 716(1) , 720, 736, 738, 739 ir 747 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1319(3) (toliau
Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 1 dalį, reguliuojančią vykdomųjų raštų pateikimo vykdymo terminus, pakeisti nurodant, jog vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus, o vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų – per du metus. Taip pat panaikinama nuostata, nurodanti, jog pateikti dokumentus vykdyti galima nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė gali būti taikoma ne visiems vykdomiesiems dokumentams, o tik tiems, kurie išduoti būtent tokio sprendimo pagrindu. Taigi Projektu siūloma reguliuoti visų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nenurodant momento, kada jie gali būti pateikti vykdyti ir paliekant tik nuostatą dėl skubiai vykdytinų vykdomųjų raštų, kurie pateikiami nuo teismo sprendimo priėmimo.
Kadangi yra daug rūšių vykdomųjų dokumentų, reguliuojamų skirtingais įstatymais, siūlytume minėtąją nuostatą papildyti nurodant, jog vykdomieji dokumentai gali būti pateikiami vykdyti nuo tokios teisės atsiradimo momento pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nuostatas . Taip pat neaiškumų kelia Projekto 1 straipsnio siūlomų įtvirtinti terminų suderinamumas su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ir įstatymais, reguliuojančiais skirtingų vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog per keturiolika dienų nepateikus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti). Projekto 2 straipsnyje nurodyta, jog antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti vykdymo veiksmus arba skolos išieškojimą išdėstyti dalimis iki trejų metų, kai raštu prašo skolininkas, nurodydamas ir pagrįsdamas pablogėjusią jo arba išlaikomų nedarbingų asmenų turtinę padėtį. Atkreipiame dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Kadangi asmenims minėtosios teisės jau ir taip yra suteikiamos, kyla klausimas dėl Projektu siūlomų įtvirtinti nuostatų tikslingumo bei galimo antstolio ir teismo funkcijų dubliavimo – neaišku, ar asmuo, kuris kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, jam priėmus nepalankų sprendimą, galėtų dėl identiško reikalavimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio pagrindu, kreiptis ir į teismą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
civilinio proceso kodekso 606, 627, 639, 643, 662, 693, 702, 704, 713, 716, 7161 , 720, 736, 738, 739 IR
pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma Civilinio proceso kodeksą
7161 straipsniu, o ne šį straipsnį pakeisti, turi būti pakeistas įstatymo projekto pavadinimas, kad jis atspindėtų siūlomų CPK pakeitimų esmę. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti CPK 606 straipsnio 2 dalį ir pakeisti vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiama straipsnio dalis reguliuoja tik vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus pateikimo vykdymui terminus. Tačiau priėmus pasiūlymą, nuostata reguliuotų visų vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdymui. Šiuo aspektu pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes vykdomųjų dokumentų yra daug rūšių. Visų šių vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui terminus, pagal keičiamo straipsnio 3 dalį, reguliuoja specialieji įstatymai: „Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.“ Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme ir kt., atsižvelgiant į vykdomųjų dokumentų pobūdį, yra nustatyti specialieji šių dokumentų pateikimo vykdyti terminai. Taigi, viena vertus, pasiūlymas yra nesuderintas su daugeliu įstatymų (jų pakeitimai nėra teikiami kartu su teikiamu CPK projektu).
Kita vertus, pritarus pasiūlymui, būtų pabloginta skolininkų padėtis, nes tais atvejais, kai specialios įstatymų normos nustato trumpus pateikimo vykdyti terminus, CPK nustatytų ilgus 2 metų (kai skolos suma iki 2000 eurų) ir 5 metų (kai skolos suma virš 2000 eurų) terminus. Taigi toks reguliavimas iškreiptų aiškią dokumentų pateikimo vykdyti sistemą, suniveliuotų visus vykdomuosius dokumentus, nors tarp jų yra aiškus ir ryškus skirtumas, sukeltų įstatymų nuostatų nesuderinamumą tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo CPK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kiek tai susiję su vykdomosios bylos atidėjimu skolininkui gydantis stacionare, derintinos su šios dalies 3 punkto nuostata dėl vykdomosios bylos atidėjimo skolininkui gydantis ligoninėje. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo CPK 627 straipsnio
atidėti ar išdėstyti negalima“. Neaišku, kodėl šiuo atveju išskiriamas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad specialios išieškojimo taisyklės pagal galiojančias CPK LIII skyriaus nuostatas yra taikomos išieškojimui ne tik iš hipoteka įkeisto turto, bet ir iš įkeitimu įkeisto turto, taip pat iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto. Atsižvelgiant į tai, kad tiek hipotekos, tiek turto įkeitimo, tiek daikto sulaikymo teisės paskirtis yra užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, manytina, kad išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto ir iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės. Siūlytina projektą tobulinti. 5.
straipsniuose siūlomos CPK 639 ir 643 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios, jog skolininkas ar išieškotojas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, yra perteklinės, nes ribojimai skųsti antstolio veiksmus CPK ir taip yra įtvirtinti atitinkamuose straipsniuose - CPK 510 straipsnio 3 dalis, CPK 598 straipsnio 4 dalis, 695 straipsnio 2 dalis. 6. Projekto 5 straipsnyje dėstoma CPK 662 straipsnio 2 dalies nuostata diskutuotina. Neaišku, kodėl išieškotojo prašymui iš kokio skolininko turto išieškoti keliama sąlyga, jog jis neprieštarautų CPK 754 straipsnyje nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei. Pastebėtina, kad CPK 754 straipsnyje yra nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Tuo tarpu išieškojimo iš skolininko turto eilė yra nurodyta CPK 664 ir 665 straipsniuose. Išieškotojo pareiga laikytis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos eilės yra įtvirtinta 662 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 7. Projekto 7 ir 8 straipsniais siūloma pakeisti CPK
turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kaip nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, antstolis elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu nėra reglamentuojamos dėl tokio perdavimo kylančios teisinės pasekmės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, t.y. kokių veiksmų jis turėtų imtis gavęs iš antstolio dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pastebėtina ir tai, jog įtvirtinus pareigą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui perregistruoti nuosavybės teises, turėtų būti išspręstas ir tokio veiksmo apmokėjimo klausimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad notarai taip pat teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui duomenis apie sudarytus sandorius.
Tokių duomenų perdavimo teisinės pasekmės yra nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su vertinamu projektu teikti ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, papildant įstatymą atitinkamomis nuostatomis dėl antstolio teikiamų duomenų apie įvykusį nuosavybės teisių perdavimą. 8. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje dėstomos CPK 704 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje siūlytina įrašyti, jog šioje dalyje nurodytą patvarkymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo pinigų įskaitymo į antstolio depozitinę sąskaitą ir rašytinio prašymo gavimo dienos. 9. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje dėstomoje CPK 704 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „ skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio
pasiūlyto pirkėjo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pinigų sumos pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos“. Atsižvelgiant į projektu siūlomas CPK
nurodytas terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo to paties straipsnio 5 dalyje nurodyto antstolio patvarkymo priėmimo dienos. 10. Projekto 11 straipsniu siūloma CPK papildyti 7161 straipsniu, nustatant jame varžytynes laimėjusio asmens galimybę įkeisti turtą kredito įstaigoms. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Manytume, jog pakaktų šiame straipsnyje įtvirtinti varžytynes laimėjusio asmens teisę hipoteka ar įkeitimu užtikrinti paskolą, skirtą CPK 716 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sumoms apmokėti. Antstoliui neturėtų būti svarbu, kada ir kokią sutartį sudarys varžytines laimėjęs asmuo su kreditoriumi, svarbiausia, kad būtų laiku sumokėtos CPK 716 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos.
Varžytynes laimėjęs asmuo, CPK 7161 straipsnyje įtvirtinus jo teisę įkeisti turtą, kurio varžytynes jis laimėjo, turėdamas antstolio patvarkymą, kuriame būtų nurodyta jo teisė pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą (projekto 9 straipsniu keičiamo CPK 713 straipsnio 15 dalis), galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka galėtų kreiptis į kreditorių dėl turto įkeitimo ir sudaryti hipotekos sutartį pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.184 straipsnio taisykles. Jeigu CPK 716 straipsnyje nurodytu terminu būtų sumokėta atitinkama suma į antstolio depozitinę sąskaitą, vadovaujantis CPK 724 straipsniu, antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo privalėtų surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tuo atveju, jeigu CPK 716 straipsnyje nurodytu terminu nebūtų sumokėta atitinkama suma į antstolio depozitinę sąskaitą, būtų pagrindas bendra tvarka, vadovaujantis CPK
tai, siūlytume atsisakyti vertinamo straipsnio 2-4 dalių nuostatų kaip perteklinių, o šio straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „šio straipsnio nustatyta tvarka“. Be to, siūlytume straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„galimybė“ įrašyti žodį „teisė“ ir išbraukti žodžius „kredito įstaigoms“. 11. Projekto 13 straipsniu siūloma papildyti CPK 736
straipsnio 1 dalį 2 punktu. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamos normos turinys nenustato jokių naujų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų taisyklių ar dydžių, nei tai numatyta galiojančiame reguliavime. Kadangi išieškojimas, kai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus, niekuo nesiskiria nuo kitų išieškojimų rūšių, teigtina, jog galiojantis reguliavimas apima ir išieškojimo taisykles dėl administracinių baudų.
Be to, teikiama nuostata dėl išieškomų 20 procentų atitinka keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą išieškojimo ribą, o nuostata dėl 50 procentų atitinka keičiamo CPK
pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad išieškomų administracinių baudų dydis gali būti ir labai didelis, todėl kelia abejonių siūlymas nustatyti imperatyvias išieškojimo ribas, nepaliekant teismui galimybės vykdyti teisingumą ir mažinti išieškomų sumų dydžius. 12. Projekto 13 straipsniu siūloma papildyti CPK 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, jog tuo atveju, kai vykdant baudos išieškojimą už administracinius nusižengimus, nustatoma, kad skolininkas gauna laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei išmokas, mokamas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitas tikslines socialines išmokas, pašalpas ir kompensacijas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, ir per vieną mėnesį nuo pasiūlymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (ar) viešuosius darbus nepateikia prašymo dėl šių darbų atlikimo, „iš skolininko gaunamų pajamų išskaitoma iki dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį atsižvelgiant į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias CPK nuostatas išieškoti iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo išmokų galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Be to, išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai apskritai nėra galimybės jokiais atvejais. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas kriterijus - baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas - sistemiškai dera su galiojančia reguliavimo sistema, ar pagal savo teisines pasekmes baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas turi būti vertinamas kaip lygiavertis pagrindas papildomam išieškojimui iš sumų, gaunamų kaip socialinio draudimo išmokos ir kaip pagrindas nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Be to, kelia abejonių, kad papildomą išieškojimą siūloma nukreipti tik į vieną kategoriją lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pastebėtina, kad išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, yra itin riboto dydžio, t.y. užtikrinančios tik minimalias pajamas asmenims. Svarstytina, ar nukreipus papildomą išieškojimą į tokias lėšas asmenims liks pakankamai pajamų pragyvenimui, ar bus užtikrintos bent minimalios jų pajamos, ar siūloma nuostata yra suderinta su Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymo nuostatomis.
Kartu pažymėtina ir tai, kad kitos lėšų grupės, į kurias nukreipti išieškojimą šiuo metu yra draudžiama, gali būti ženkliai didesnės, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės išmokos, tačiau iš šių išmokų išieškoti nėra siūloma. Be to, manant, kad tam tikros asmenų lėšos yra pakankamos ir iš šių lėšų galima išieškoti papildomas sumas, turėtų būti svarstoma, ar baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas yra tas pagrindas, kuriam prioriteto tvarka lėšos turėtų būti išieškomos. Svarstytina, ar kiti tikslai, pavyzdžiui, susiję su išlaikymo vaikui priteisimui ir kt., neturėtų būti laikomi prioritetiniais. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti skolininko teises ir teisėtus interesus, pajamos, iš kurių galima išskaityti ir išskaitų dydis procentais yra reglamentuojami įstatymo lygmeniu (CPK LI skyrius, išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka), o ne poįstatyminiais teisės aktais. Taigi projekto 19 straipsnio 3 dalimi siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje būtų leidžiama nurodyti išimtis iš CPK įtvirtinto reguliavimo ir būtų suteikta teisė nesilaikant įstatyminių kriterijų pasirinkti išskaitos dydį, prieštarautų įstatymų viršenybės principui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip ne kartą nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje, susijusioje su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, asmenų teisės gali būti reguliuojamos tik įstatymais ir negali būti reguliuojamos poįstatyminiais teisės aktais. 13. Projekto 16 straipsniu siūloma papildyti CPK 747 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti: „5.
Nukreipdamas išieškojimą į skolininko turtą, kuriam įstatymų numatytais atvejais yra nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) ar areštas siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, antstolis siunčia priverstinę hipoteką (įkeitimą) ar areštą nustačiusiai institucijai siūlymą per 30 dienų nuo jo gavimo dienos prisijungti prie išieškojimo. Jei prie išieškojimo neprisijungiama, šis turtas realizuojamas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus šio kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata apribos priverstinės hipotekos kreditorių teisę savarankiškai disponuoti procesine teise pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Taigi pasiūlymo turinys nedera su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso dispozytivumo principu. Antra, pažymime, jog CPK 747 straipsnis nustato išieškojimo ypatumus, taikytinus esant bet kurios rūšies hipotekai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad priverstinė hipoteka pagal savo esmę vis vien yra hipoteka, o priverstinės hipotekos kreditoriaus teisės pagal CK nuostatas savo apimtimi nėra siauresnės ar mažiau saugomos nei kitų hipotekos rūšių kreditorių. Todėl teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka CK nuostatų, nustatančių, jog visų rūšių hipotekos kreditorių teisės yra užtikrinamos vienoda apimtimi. Kartu pažymime, jog šiame kontekste teigtina, kad siūlomas reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą, nes nesant objektyvių skirtumų tarp skirtingų rūšių hipotekos kreditorių, jiems taikomas reguliavimas, vadovaujantis šioje išvadoje cituota Konstitucinio Teismo doktrina, negali būti skirtingas savo apimtimi.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad CPK 747 straipsnyje kalbama ne apie prisijungimą prie išieškojimo, o apie hipotekos kreditoriaus sutikimą išieškoti iš įkeisto turto. Šios teisinės formuluotės turi esminį skirtumą ir neturėtų būti painiojamos. Pažymime, jog tais atvejais, kai hipoteka (tarp jų ir priverstine hipoteka) užtikrinta prievolė kreditoriui yra tinkamai vykdoma, kreditorius gali reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą tik CK 4.196 straipsnyje nustatytais atvejais, įskaitant atvejį, kai kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Galiojančios CPK 747 straipsnio nuostatos yra suderintos su nurodyto CK straipsnio nuostatomis. Jokio kreditoriaus „prisijungimo“ prie vykdomo išieškojimo CK nenustato. Taigi siūloma CPK nuostata nedera su CK nuostatomis dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, jog priverstinės hipotekos kreditorius visais atvejais turi prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo. Pastebėtina, jog vykdomoji byla gali būti nutraukta CPK 629 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nutraukus vykdomąją bylą, turto areštas panaikinamas. Priverstinės hipotekos areštuotam turtui nustatymas tokiais atvejais niekaip neįtakotų kitų kreditorių teisių. Tačiau priverstinės hipotekos kreditoriaus prisijungimas prie išieškojimo, nepaisant aplinkybės, jog skolininkas vykdo priverstine hipoteka užtikrintą prievolę, galėtų pažeisti tiek priverstinės hipotekos kreditoriaus, tiek ir jo skolininko interesus.
Penkta, siūlomos nuostatos nedera su CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus ir kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti projekto 16 straipsniu teikiamo CPK 747 straipsnio papildymo 5 dalimi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-03-22 Nr. S-2019-1639 Lietuvos Respublikos Seimui
627, 693, 736, 738, 739 IR 747 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1319(4) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606, 627, 693, 736, 738, 739 ir 747 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1319(4), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
civilinio proceso kodekso 606, 627, 693, 736, 738, 739 IR 747 straipsnių pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad antstolis gali atidėti vykdymo veiksmus arba skolos išieškojimą išdėstyti dalimis iki trejų metų, kai raštu prašo skolininkas, nurodydamas ir pagrįsdamas pablogėjusią jo arba išlaikomų nedarbingų asmenų turtinę padėtį. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nuostata jau yra įtvirtinta kitame keičiamo įstatymo straipsnyje, o nuostatos dubliavimas galimai sukeltų praktinių taikymo problemų (neaišku, ar asmuo, kuris kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, jam priėmus nepalankų sprendimą, galėtų dėl identiško reikalavimo kreiptis ir į teismą ir atvirkščiai), siūlytina atsisakyti projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo CPK 627 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „išieškant iš hipoteka įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima“. Neaišku, kodėl šiuo atveju išskiriamas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.
Atkreiptinas dėmesys, kad specialios išieškojimo taisyklės pagal galiojančias CPK LIII skyriaus nuostatas yra taikomos išieškojimui ne tik iš hipoteka įkeisto turto, bet ir iš įkeitimu įkeisto turto, taip pat iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas.<...> “ Atsižvelgiant į tai, kad tiek hipotekos, tiek turto įkeitimo, tiek daikto sulaikymo teisės paskirtis yra užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, manytina, kad išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto ir iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės. Siūlytina projektą tobulinti. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vykdant baudos už administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna keičiamo įstatymo 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą, pasiūlydamas vietoje baudos mokėjimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu antstoliui yra priskiriamos jo veiklai nebūdingos ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu nepriskirtos funkcijos. Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo , faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, projekto 4 straipsniu keičiamas CPK
vykdymo procesą .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias CPK nuostatas išieškoti iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo išmokų galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Be to, išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ar kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai apskritai nėra galimybės jokiais atvejais. Šiame kontekste svarstytina, ar pasirinktas kriterijus - baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas - sistemiškai dera su galiojančia reguliavimo sistema, ar pagal savo teisines pasekmes baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas ar visuomenei naudingos veiklos arba viešųjų darbų neatlikimas turi būti vertinamas kaip lygiavertis pagrindas papildomam išieškojimui iš sumų, gaunamų kaip socialinio draudimo išmokos ir kaip pagrindas nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėtina ir tai, kad kitos lėšų grupės, į kurias nukreipti išieškojimą šiuo metu yra draudžiama, gali būti ženkliai didesnės, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės išmokos, tačiau iš šių išmokų išieškoti nėra siūloma. Be to, manant, kad tam tikros asmenų lėšos yra pakankamos ir iš šių lėšų galima išieškoti papildomas sumas, turėtų būti svarstoma, ar baudos už administracinius nusižengimus nesumokėjimas yra tas pagrindas, kuriam prioriteto tvarka lėšos turėtų būti išieškomos. Svarstytina, ar kiti tikslai, pavyzdžiui, susiję su išlaikymo vaikui priteisimui ir kt., neturėtų būti laikomi prioritetiniais.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti skolininko teises ir teisėtus interesus, pajamos, iš kurių galima išskaityti ir išskaitų dydis procentais yra reglamentuojami įstatymo lygmeniu (CPK LI skyrius, išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka), o ne poįstatyminiais teisės aktais. Taigi projekto 4 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje būtų leidžiama nurodyti išimtis iš CPK įtvirtinto reguliavimo ir būtų suteikta teisė nesilaikant įstatyminių kriterijų pasirinkti išskaitos dydį, prieštarautų įstatymų viršenybės principui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip ne kartą nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje, susijusioje su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, asmenų teisės gali būti reguliuojamos tik įstatymais ir negali būti reguliuojamos poįstatyminiais teisės aktais. Projekto straipsnis taip pat taisytinas, atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles: straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia, CPK 739 straipsnis neturi dalių, todėl skaičius ir žodis „1 dalies“ išbrauktini. 5. Projekto 7 straipsniu siūloma papildyti CPK 747 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti: „5. Nukreipdamas išieškojimą į skolininko turtą, kuriam įstatymų numatytais atvejais yra nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) ar areštas siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, antstolis siunčia priverstinę hipoteką (įkeitimą) ar areštą nustačiusiai institucijai siūlymą per 30 dienų nuo jo gavimo dienos prisijungti prie išieškojimo. Jei prie išieškojimo neprisijungiama, šis turtas realizuojamas ir piniginės lėšos paskirstomos pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus šio kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata apribos priverstinės hipotekos kreditorių teisę savarankiškai disponuoti procesine teise pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Taigi pasiūlymo turinys nedera su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso dispozityvumo principu. Antra, pažymime, jog CPK 747 straipsnis nustato išieškojimo ypatumus, taikytinus esant bet kurios rūšies hipotekai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad priverstinė hipoteka pagal savo esmę vis vien yra hipoteka, o priverstinės hipotekos kreditoriaus teisės pagal CK nuostatas savo apimtimi nėra siauresnės ar mažiau saugomos nei kitų hipotekos rūšių kreditorių. Todėl teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka CK nuostatų, nustatančių, jog visų rūšių hipotekos kreditorių teisės yra užtikrinamos vienoda apimtimi. Kartu pažymime, jog šiame kontekste teigtina, kad siūlomas reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą, nes nesant objektyvių skirtumų tarp skirtingų rūšių hipotekos kreditorių, jiems taikomas reguliavimas, vadovaujantis šioje išvadoje cituota Konstitucinio Teismo doktrina, negali būti skirtingas savo apimtimi. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad CPK 747 straipsnyje kalbama ne apie prisijungimą prie išieškojimo, o apie hipotekos kreditoriaus sutikimą išieškoti iš įkeisto turto. Šios teisinės formuluotės turi esminį skirtumą ir neturėtų būti painiojamos.
Pažymime, jog tais atvejais, kai hipoteka (tarp jų ir priverstine hipoteka) užtikrinta prievolė kreditoriui yra tinkamai vykdoma, kreditorius gali reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą tik CK 4.196 straipsnyje nustatytais atvejais, įskaitant atvejį, kai kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Galiojančios CPK 747 straipsnio nuostatos yra suderintos su nurodyto CK straipsnio nuostatomis. Jokio kreditoriaus „prisijungimo“ prie vykdomo išieškojimo CK nenustato. Taigi siūloma CPK nuostata nedera su CK nuostatomis dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, jog priverstinės hipotekos kreditorius visais atvejais turi prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo. Pastebėtina, jog vykdomoji byla gali būti nutraukta CPK 629 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nutraukus vykdomąją bylą, turto areštas panaikinamas. Priverstinės hipotekos areštuotam turtui nustatymas tokiais atvejais niekaip neįtakotų kitų kreditorių teisių. Tačiau priverstinės hipotekos kreditoriaus prisijungimas prie išieškojimo, nepaisant aplinkybės, jog skolininkas vykdo priverstine hipoteka užtikrintą prievolę, galėtų pažeisti tiek priverstinės hipotekos kreditoriaus, tiek ir jo skolininko interesus. Penkta, siūlomos nuostatos nedera su CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus ir kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti projekto 7 straipsniu teikiamo CPK 747 straipsnio papildymo 5 dalimi. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti tikslinama projekto straipsnių numeracija. 7. Kadangi projekto 17 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamas pasiūlymas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 17 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta, nustatant ankstesnį projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimo terminą, o įstatymo įsigaliojimo datą reikėtų susieti su poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]