Lyginamasis variantas
pakeitimo
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos ir (ar)
pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.“2 straipsnis. 12 straipsnio papildymas Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu: „4) profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 47¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 47¹ straipsniu: „47¹ straipsnis. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas
darbingumą ir (ar) didinti jų įsidarbinimo galimybes. 2. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas organizuojamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims. 3. Skiriamos šios pagrindinės profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, perkvalifikavimas. Šios paslaugos skirtos asmens darbingumui atkurti ir (ar) galimybėms savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose didinti. 4. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina pasitelkdama Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas valstybės institucijas ir įstaigas. 5. Už profesinės reabilitacijos specialistų, gebančių įvertinti ir skatinti asmens darbingumą, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Įstatymo papildymas 47² straipsniu Papildyti Įstatymą 47² straipsniu: „47² straipsnis. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio tenkinimas
straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims
centrai, profesinio rengimo ir kitos ugdymo institucijos. 4. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų lėšų.“5 straipsnis. 48 straipsnio papildymas Papildyti 48 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems iki minėtame įstatyme nustatytos teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 12 mėnesių.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Aušra Papirtienė
pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 47¹, 47² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nt. XII-2470 2, 12 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 47¹, 47² straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 9, 21 straipsnių pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti siekiant pagerinti ilgalaikių bedarbių ir asmenų, kurie tam tikrą laiką dėl kitokių priežasčių neturėjo darbo santykių, integraciją į darbo rinką. Įstatymų projektų uždaviniai – vadovaujantis tarptautine teisine baze ir praktika, sukurti nacionalinį teisinį reguliavimą, kuris numatytų priemones, padėsiančias ne tik neįgaliesiems, tačiau ir asmenims, ilgą laiką nedalyvavusiems darbo santykiuose, integruotis į darbo rinką. Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių praktika rodo, kad į neįgaliųjų integraciją žiūrima kompleksiškai, sujungiant tiek įstatyminės bazės tobulinimą, tiek įtraukiant darbdavius ir privačius paslaugų teikėjus. Nyderlanduose daugiau dėmesio skiriama reintegracijos priemonėms, kurias dažniausiai įgyvendina privatūs paslaugų teikėjai. Daug reintegracijos paslaugų yra privatizuota ir paslaugų teikėjams mokamos papildomos lėšos, jei reintegracija sėkminga. Taip pat Nyderlanduose vykdomos ankstyvosios intervencijos paslaugos, kurių pagrindinis tikslas - asmenims su negalia pasiūlyti darbinę intervenciją, siekiant juos apsaugoti nuo ilgalaikio nedarbo. Šioje iniciatyvoje bendradarbiauja reabilitacijos specialistas, psichologas, fizinis terapeutas ir profesinės reabilitacijos specialistas.
Ši komanda nusprendžia, kokia intervencija reikalinga. Svarbiausias tikslas, kad asmuo su negalia gautų visokeriopą pagalbą darbo paieškai vykdyti: programą darbo paieškai pasiruošti, fiziniai pratimai, psichologinis treniravimas. Įdarbinus asmenį, jį aptarnaujantis profesinės reabilitacijos specialistas bendrauja su darbdaviu ir kartu sprendžia iškilusias problemas. Ši ankstyvoji intervencija taip pat taikoma ilgalaikiams bedarbiams, asmenims virš 50 m., jaunimui iki 29 m. Jungtinėje Karalystėje siūloma daug įvairių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių žmonėms su negalia. Viena svarbiausių programų – „Pathways to Work” – sugrįžimo į darbą programa tiems klientams, kurie kreipiasi dėl neįgalumo išmokų. Jiems yra priskirti kvalifikuoti darbuotojai, kurie bendrauja su darbdaviais ir įsidarbinti norinčiu asmeniu, siekiant sukurti kokybišką, ilgalaikę darbo vietą. Kita programa – „Work Preparation” – trumpų kursų ciklas (apie 6 savaites), kuriuos organizuoja valstybinis, privatus ir savanorių sektoriai, padėti neįgaliesiems su kompleksinėmis problemomis. Jungtinių Tautų (toliau – JT) neįgaliųjų teisių konvencijoje asmenų su negalia apibrėžimas yra pakankamai platus. Vadovaujantis šios konvencijos 1 straipsnio antrąja pastraipa, prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Jungtinėse Amerikos Valstijose profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, buvusiems karo veteranams ir buvusiems nuteistiesiems.
Viename iš atliktų tyrimų minima, kad profesinė reabilitacija gali būti taikoma buvusiems nuteistiesiems, kurie turi psichikos sutrikimų ar priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų. Kadangi psichiniai sveikatos sutrikimai ir narkotikų ar/ir alkoholio priklausomybė sukelia kliūtis profesiniam užimtumui, į profesinės reabilitacijos programas gali pretenduoti dauguma buvusių nuteistųjų, paleidus juos iš kalėjimo. Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis bei ES šalių patirtimi taikant profesinės reabilitacijos paslaugas, akcentuoja profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimo arba didinimo būtinybę ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Minėtiems asmenims integravimasis į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei socialinių įgūdžių atstatymas labai svarbūs faktoriai, siekiant tvaraus šių asmenų užimtumo ir integravimosi į visuomenę bei siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Šioms grupėms priklausantys asmenys, negaudami būtinos psichologinės, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugas sudarančios kompleksinės pagalbos, teikiamos atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtį bei poreikius, atsiduria gyvenimo užribyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, pirminiai iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3.
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 16 straipsnio
paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu profesinė reabilitacija yra asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Vadovaujantis profesinės reabilitacijos įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, profesinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos asmenims, kurių darbingumo lygis yra nuo 0 iki 45 procentų, t. y. šios paslaugos gali būti teikiamos tik neįgaliems asmenims. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2013 m. 5507 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką panaudota per 17,3 mln. eurų, (iš jų 579 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 3,0 mln. eurų), per 2014 m. 5868 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką išleista (panaudota) per 18,7 mln. eurų (iš jų 286 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 1,86 mln. eurų), per
jų 523 asmenims suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 2,16 mln. eurų), o per 2016 m. 11 mėnesių 7769 neįgaliųjų integracijai į darbo rinką panaudota beveik 24,5 mln. eurų (iš jų 718 asmenų suteikta profesinės reabilitacijos paslaugų už 2,86 mln. eurų) (plačiau žr. žemiau pateiktoje lentelėje).
Neįgalieji pagal priemones ir programas 2013 2014 2015 2016 asmenys lėšos asmenys lėšos asmenys lėšos asmenys lėšos Profesinė reabilitacija
31 265,7030 282,95 62,111 150,5 Socialinės įmonės 4764 12.754,40 5410 15198,7 6003 17839,7 6899 20809,2 viso 5507 17.315,00 5868 18704,7 6679 21706,3 7769 25492,3 Vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu, neįgaliesiems, kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, asmenims, kaip turėjusiems papildomai remiamo asmens darbo rinkoje požymį, galėjo būti taikomos šiame įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui, minėti asmenys nebelaikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 48 straipsniu, gali būti rengiamos tik užimtumo didinimo programos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reglamentavimą numatyti Užimtumo įstatyme, kartu atitinkamai koreguojant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.
Įstatymų projektais siūloma neįgaliesiems, kitoms socialiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, sunkiau darbo rinkoje galintiems integruotis asmenims: priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis aukoms ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, asmenims numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 730 patvirtintame Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos apraše numatytas pareigūnų ir karių integracijos į darbo rinką priemones bei vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi, įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti galimybę teikti profesinės reabilitacijos paslaugas ir tarnybą baigiantiems pareigūnams bei kariams. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Iš aukščiau pateiktos lentelės matyti, kad 89 proc. visų neįgaliųjų integruojami į darbo rinką socialinių įmonių pagalba tam panaudojant 80 proc. visų neįgaliųjų socialinei integracijai panaudotų lėšų, todėl, išplėtus profesinės reabilitacijos paslaugų gavėjų tikslines grupes, Lietuvos darbo biržos nuomone, esminės įtakos neįgaliųjų integracijai tai neturės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektai susiję su šiais teisės aktais: Užimtumo įstatymu, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, atitinkamai reikėtų pakeisti ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisykles, Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Profesinė reabilitacija“, „profesinės reabilitacijos priemonės“ yra reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Aušra Papirtienė
DĖL
2017-11-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nuostatas, susijusias su profesinės reabilitacijos paslaugų teikimu, perkelti iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir išplėsti asmenų, turinčių teisę gauti profesinės reabilitacijos paslaugas, grupes (profesinės reabilitacijos paslaugas teikti ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms tikslinėms asmenų grupėms, taip pat tarnybą baigiantiems pareigūnams ir kariams). Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, sistemiškai vertinant teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimus, svarstytina, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo negalima būtų pasiekti nekeičiant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, o Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą papildant nuostatomis, reguliuojančiomis tikslines asmenų grupes, turinčias teisę gauti profesinės reabilitacijos paslaugas ir jų teikimo tvarką, nes pagal keičiamo įstatymo 47² straipsnio 1 dalį, institucinė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo tvarka neįgaliesiems skiriasi nuo siūlomos nustatyti kitoms tikslinėms grupėms. Antra, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, nesiderina su kituose keičiamo įstatymo straipsniuose numatytu teisiniu reguliavimu.
Pastebėtina, kad galiojančiose keičiamo įstatymo normose nėra numatytos tokios darbo rinkos paslaugos kaip ,,profesinis orientavimas“, ,,profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas“, keičiamame įstatyme nevartojama sąvoka ,,įdarbinimo programa“ (vartojama ,,užimtumo didinimo programa“); asmenys, kuriems taikomos keičiamame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės (projekte profesinės reabilitacijos paslaugos priskiriamos prie užimtumo rėmimo priemonių) yra nurodyti keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, tačiau šis straipsnis nėra keičiamas tuo aspektu, kad dar dirbantiems pareigūnams ir kariams būtų teikiamos projekte siūlomos profesinės reabilitacijos paslaugos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnų socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statutas, numato pareigūnų medicininę ir psichologinę reabilitaciją, bet nenumato profesinės reabilitacijos. Todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir nuostatų dėstymo sistemiškumo bei įvertinus galiojančių įstatymų nuostatas, projektas turėtų būti tobulinamas. Trečia, neaišku, kodėl profesinės reabilitacijos paslaugas siūloma priskirti prie užimtumo rėmimo priemonių, nors tokia profesinės reabilitacijos priemonė kaip konsultavimas (apima ir psichologinį konsultavimą) pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį yra priskiriama prie darbo rinkos paslaugų. 2. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 47¹ straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas siūlytina dėstyti keičiamo įstatymo antrajame skirsnyje, kuriame nustatyta užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų kompetencija. 3.
3Atsižvelgiant į tai,
kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47² straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,ministerija” įrašytinas žodis ,,ministras“. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47² straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad profesinės reabilitacijos paslaugos finansuojamos iš Užimtumo fondo lėšų tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi. 5. Atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 9, 21 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1316) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1, 2 ir 5 straipsnių pavadinimai, kadangi nepriklausomai nuo straipsnio dalies keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“; 7.2. atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje sąvokos yra išdėstytos abėcėline tvarka, pildant sąvokų sąrašą turėtų būti laikomasi atitinkamos tvarkos, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas nauja
terminas turi būti rašomas paryškintai; 7.3. atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis pildoma ne nauju įterpiamu punktu, šio straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauju“.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio;
straipsniais dėstomų įstatymų pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis. 8. Atsižvelgdami į tai, kad įgyvendinant įstatymą turės būti pakeisti projekto aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktai, projekto 6 straipsnį siūlytina papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo (keičiant šio straipsnio pavadinimą, 1 dalyje nustatant išimtį dėl įsigaliojimo ir papildant nauja dalimi, kurioje nustatomas pasiūlymas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). 9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, užimtumo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytina gauti jos, kaip politikos šioje srityje formuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 12, 48 STRAIPSNIŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1315 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 12, 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 47¹, 47² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-1315 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]