Projekto lyginamasis variantas
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15², 15³
ĮSTATYMO nr. XII-2538 3 STRAIPSNIO papildymo ir 5 straipsnio PAKEITIMO
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi ir išdėstyti taip:
„12. Teritorinei ligonių kasai nustačius, kad
apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta nepraleidus šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų terminų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų didinamas iki 5 procentų. 2 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, kuri įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė
ĮSTATYMO nr. XII-2538 3 STRAIPSNIO papildymo ir 5 straipsnio
aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Sveikatos apsaugos sistema susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie kyla tiek dėl neefektyvaus esamų išteklių valdymo, tiek dėl natūralaus spaudimo viešosioms išlaidoms sveikatos tikslams, kurių poreikis didėja dėl naujų technologijų ir senstančios visuomenės. Nekeičiami sistemos organizavimo ir finansavimo principai nuolat mažina galimybes motyvuoti gydytojus ir kitą medicinos personalą dirbti sudėtingą ir svarbų visuomenei darbą Lietuvoje, nors jų, ypač gydytojų, parengimo kaštai mokesčių mokėtojams yra dideli. Tuo pačiu ribojamas sveikatos apsaugos paslaugų apmokėjimas riboja sveikatos priežiūros įstaigų galimybes darbą organizuoti efektyviau ir teikti paslaugas nepraleidžiant terminų. Dėl to susidaro pacientų eilės. Nuo 2018 metų numatyta pažeidžiančioms terminus įstaigoms taikyti finansines sankcijas, taip tik dar pabloginant jų galimybes teikti kokybiškas paslaugas laiku. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama nustatyti paskatų sistemą laikytis terminų: sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikia sveikatos paslaugas nepraleisdamos terminų, gautų papildomą finansavimą iki 5 procentų. Tai skatintų gydymo įstaigas administruoti pacientų srautus efektyviau, teikti kokybiškas paslaugas bei gerinti medikų darbo kokybę. Įgyvendinus šias nuostatas sveikatos priežiūros įstaigos būtų labiau suinteresuotos ir tinkamai motyvuotos suteikti paslaugas laiku, laikantis visų įstatyme numatytų terminų. Šiuo įstatymu taip pat siūloma atidėti numatytų finansinių baudų gydymo įstaigoms įsigaliojimą už praleistus asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminus.
Siūloma šių nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2020 m. sausio 1 d. tikintis, jog šis laikotarpis bus pakankamas išspręsti darbo organizavimo ir medikų atlyginimų klausimus bei pasiruošti sklandžiam ir sėkmingam įstatymo įgyvendinimui. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisės aktai už asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, nepraleidus terminų, išlaidų apmokėjimo didinimą iki 5 procentų ir poveikio priemonių taikymą už praleistus terminus šiuo metu nereglamentuoja, tačiau nuo 2018 metų numato sankcijas įstatyme nustatytus terminus praleidusioms įstaigoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teritorinei ligonių kasai nustačius, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta nepraleidus priėmimo pas gydytoją terminus, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų didinamas iki
Valstybinė ligonių kasa. Įstatyme numatytų poveikio priemonių už praleistus terminus įsigaliojimo datą atidėjus iki 2020 m. sausio 1 d. sveikatos priežiūros įstaigos turės pakankamai laiko pasiruošti sklandžiam ir sėkmingam įstatymo įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Adekvatus sveikatos apsaugos paslaugų finansavimas užtikrintų efektyvų gydymo įstaigų darbo organizavimą ir paslaugų teikimą nepraleidžiant įstatyme numatytų terminų. Tokiu atveju papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„laukimo eilės“, „terminas“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15², 15³ straipsniais įstatymo Nr. XII-2583 3 straipsnio papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1312, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimą, pagal kurį teritorinei ligonių kasai nustačius, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta nepraleidus 15³ straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų terminų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų didinamas iki 5 procentų. Taip siūloma papildyti esamą reguliavimą (kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d.), nustatantį, kad tais atvejais, kai teritorinė ligonių kasa nustato, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus 15³ straipsnio
priežiūros paslaugos suteikimą apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas tam tikru procentiniu skaičiumi. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, toks reguliavimas nedera su bendraisiais teisinio reguliavimo principais, pagal kuriuos imperatyvių teisės normų įgyvendinimas užtikrinamas ne suteikiamomis privilegijomis, atlyginimu ar kitokia papildoma nauda teisinių santykių dalyviams už šių normų laikymąsi, o tiesiog jų besąlyginiu privalomumu, sąlygojančiu teisinių santykių dalyviams atsirandančią atsakomybę už tokių imperatyvių normų nesilaikymą.
Kitaip sakant, imperatyvioji arba kogentinė (prievartinė) norma – viena iš teisės normų, kategoriškai nurodanti reguliuojamų visuomeninių santykių subjektams jų teises ir pareigas ir šie negali jų keisti, rūšių. Joms būdingas apibrėžtumas (terminai, apimtys, periodiškumas, išraiška, pvz., procentais ir kt.), konkretumas ir kokybiškumas, ji numato teisės normos taikymo sąlygas ir įgyvendinimo būdus, draudžia nenurodytus veiksmus. Taigi, įstatyme sveikatos priežiūros įstaigoms nustačius imperatyvius terminus per kuriuos turi būti suteikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sveikatos priežiūros įstaigos negali keisti ar nevykdyti nurodytų pareigų, o vykdydamos pareigą pagal imperatyvius reikalavimus neturi ir negali tikėtis finansinės naudos už tai. Atvirkščiai, už imperatyvių įstatymo normų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminų nesilaikymą sveikatos priežiūros įstaigoms yra numatyta atsakomybė, pasireiškianti tam tikru lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumažinimu. Antra, siūlomas reguliavimas suponuoja tam tikrą nelogišką „prarastų lėšų“ kompensavimo mechanizmą, pagal kurį sveikatos priežiūros įstaigos prarastas (sumažintas) lėšas dėl imperatyvių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminų nesilaikymo, kompensuotųsi tiesiog gaudami papildomą atlyginimą (padidintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas) už tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias jie teiktų nepraleisdami privalomų terminų.
Trečia, apskaičiuotos ir patvirtintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos prarastų prasmę, nes pagal siūlomą reguliavimą tokiomis objektyviai pagrįsto dydžio lėšomis teikiamos sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos niekada nebebūtų apmokamos (t.y. už terminų nesilaikymą lėšų dydis būtų mažinamas, o už laikymąsi – didinamas). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį teritorinei ligonių kasai nustačius, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta nepraleidus 15³ straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų terminų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų didinamas iki 5 procentų, yra neapibrėžtas ir neaiškus. Iš projekto formuluotės nėra aiškūs nei kriterijai, kuriais remiantis būtų nustatomas didinamų lėšų dydis, nei subjektas, įgaliotas tvirtinti atitinkamą lėšų didinimo tvarką. 3.
3Pažymėtina, kad siūlomas projektas ydingas ir tuo,
kad juo siūloma jau priimtų įstatymų normų, kuriomis nustatoma atsakomybė už imperatyvių įstatymo normų nesilaikymą, t.y. normų, kuriose nustatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinimas už praleistus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus, įsigaliojimą nukelti į 2020 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu naujų normų, kuriomis nustatomas atlyginimas (padidintos lėšos) už tinkamą imperatyvių įstatymo normų laikymąsi, įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
skaičių ir žodžių „3 straipsnio papildymo ir 5 straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „3 ir 5 straipsnių“;
pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimo“;
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir išdėstyti taip“;
pavadinime brauktini skaičius ir žodis „1 dalies“, o šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš žodį „išdėstyti“ įrašytinas žodis „ją“;
dėstomoji dalis turėtų būti dėstoma taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, ir šio įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 11 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio
struktūrine dalimi, kurioje būtų nustatytas šio įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15³ straipsnio 11 dalies įsigaliojimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]