1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projektas parengtas siekiant suformuoti ilgalaikę valstybės ekonominės plėtros politiką, kuria būtų sprendžiama viena iš esminių šio laikotarpio Lietuvos ekonominės raidos problemų - ūkio produktyvumo lėtas augimas. Apie tai, kad pastaruoju metu Lietuvos ekonomikos produktyvumo augimas atsilieka nuo darbo jėgos kainos augimo ir tai tampa rimta kliūtimi Lietuvos ekonomikos sparčiam artėjimui link ES vidutinio ekonominio išsivystymo lygmens, keletą pastarųjų metų rašė Europos Komisija savo kiekvienais metais skelbiamose Europos semestro (ekonominių iššūkių) apžvalgose. Pastaruoju metu apie tai savo ataskaitoje skelbia Tarptautinio valiutos fondo misija. Lietuvos ekspertai taip pat yra ne vieną kartą rašę apie tai, kad ilgą laiką tęsiantis tokiam lėtam ekonomikos produktyvumo augimui, Lietuva paklius į klasikinius „vidutinių pajamų spąstus“, kurie pasižymi produktyvumo augimu lėtesniu nei atlyginimų augimas, ir to sąlygotu ekonomikos konkurencingumo praradimu, lėtu eksporto augimu ir lėtėjančiu visos ekonomikos augimu. Norint pasiekti, kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas augtų sparčiau nei augo pastaruoju laikotarpiu, Lietuvoje reikia įgyvendinti tokią valstybės ekonominės plėtros politiką, kuri skatintų Lietuvos ūkio struktūrinę kaitą ir modernizaciją, sudarant galimybes sparčiau plėtotis aukštesnio produktyvumo ir aukštesnės pridėtinės vertės ūkio šakoms. Lietuvoje tai galima pasiekti sudarant galimybes sparčiau plėtotis tokioms ūkio šakoms, kurios yra imlios aukštosioms technologijoms ir mokslinių tyrimų pagrindu sukuriamoms naujoms inovacijoms, kurios padeda plėtoti produktyvią aukštųjų technologijų ekonomiką.
Kaip rodo EBPO šalių sukaupta patirtis ar tokių šalių, kaip Airija ar Pietų Korėja pastarųjų dešimtmečių sėkmės istorijos pereinant prie išplėtotos produktyvios aukštųjų technologijų ekonomikos, tokios ekonominės struktūrinės transformacijos sėkmingai įvyko todėl, kad valstybės sugebėjo įgyvendinti efektyvią, ilgalaikę ir gerai apgalvotą valstybės ekonominę politiką, skatinusią aukštųjų technologijų ekonomikos plėtrą. Tokios sėkmingos valstybės ekonominės politikos bendri bruožai yra šie: 1) valstybės resursų koncentracija į keletą „sėkmės“ krypčių aukštosiose technologijose, kuriose šalis turi daugiausiai galimybių tapti globaliai konkurencinga (Airijoje 1990-2000 metais („keltų tigro“ ekonominio šuolio metai) buvo koncentruojamasi į 3 sritis: informacinės technologijos, farmacija ir biotechnologijos, bei finansinės technologijos); 2) valstybės mokslinių tyrimų ir studijų potencialo koncentracija į „sėkmės“ kryptis, siekiant sukurti pakankamus kvalifikuotos darbo jėgos ir inovacijų potencialo resursus; 3) stambių tarptautinių užsienio kapitalo investicijų pritraukimas į pasirinktas aukštųjų technologijų „sėkmės“ kryptis, nes tokios investicijos atsineša aukšto produktyvumo technologinį „know-how“, didelį inovacinį potencialą bei globalias eksporto rinkas (airiai savo šalies ekonomikos modernizacijos procesą 1990-2000 metais akademinėje literatūroje yra pavadinę „modernizacija pasikviečiant“ (angl. - „modernization by invitation“), pabrėždami kokią svarbą šalies ekonomikos modernizacijoje suvaidino
"pasikviestos" užsienio kapitalo investicijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti
atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai: Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Aukštųjų technologijų ekonomikos plėtra Lietuvoje yra prioritetinis strateginis valstybės uždavinys, todėl lygiai taip pat kaip ir kitose strateginėse ūkio šakose valstybė savo politiką, veikiančias institucijas ir politikos priemones yra aprašiusi atskiruose įstatymuose (žr.: Energetikos įstatymas, Investicijų įstatymas, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas), taip ir šioje ypač svarbioje ekonominės plėtros srityje yra siūloma valstybės politiką, veikiančias institucijas ir politikos priemones aprašyti atskiru įstatymu. Šiuo metu tai nėra tinkamai reglamentuota. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projektas parengtas, siekiant Lietuvoje įtvirtinti sėkmingos ekonominės politikos, padedančios sparčiau auginti aukštųjų technologijų ekonomikos potencialą, principus. Tai siekiama padaryti viename įstatyme apibrėžiant daugelį šios politikos aspektų: pradedant nuo tokios politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinės sąrangos, prioritetinių „sėkmės“ sričių išskyrimo ir nuostatų dėl valstybės mokslinių tyrimų bei studijų potencialo išskirtinio sutelkimo į šias sritis ir baigiant aprašymu įvairių ekonominės, finansinės ir mokestinės politikos elementų, reikalingų tokios aukštųjų technologijų ekonominės politikos sėkmingam įgyvendinimui. Apibrėžiant tokios politikos principus visų pirma yra siūloma sutvarkyti politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę sąrangą.
Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sąranga yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje. Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte yra išskiriamos trys aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetinės sritys, kuriose Lietuva, plėtodama jau sukurtą „sėkmės“ potencialą, gali siekti regioninės ir globalios lyderystės. Atsižvelgiant į Lietuvoje sukauptus mokslinių tyrimų ir studijų resursus, tuo pagrindu kuriamas inovacijas bei sukurtą pramoninį potencialą, ir į Lietuvos patrauklumą, pritraukiant užsienio kapitalo investicijas, šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis yra siūloma pripažinti:
sprendimai;
inžinerija);
aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte yra apibrėžiama principai ir nuostatos kaip turi būti rengiamos ir tvirtinamos prioritetinių aukštųjų technologijų plėtros kompleksinės programos, kurios turi apimti šių sričių plėtrai būtiną mokslinių tyrimų ir studijų plėtrą, o taip pat inovacijų, industrinės plėtros ir investicijų pritraukimo programas.
Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projektas apibrėžia pagrindines nuostatas, kaip tokių kompleksinių plėtros programų įgyvendinimui turi būti prioritetiškai koncentruojamos valstybės ir ES paramos, įskaitant struktūrinę paramą bei „Sumanios specializacijos“ programą, finansinės lėšos. Įstatymo projektas apibrėžia, kaip turi būti kuriamos sąlygos išskirtinei studijų ir mokslinių tyrimų plėtrai prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse, taip pat, kaip šiose srityse turi būti kuriamos išskirtinės ekonominės plėtros sąlygos. Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas gerins verslo, veikiančio aukštųjų technologijų pramonės srityse, sąlygas, skatins inovacijas ir investucijas. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymu numatoma, kad lydinčiųjų teisės aktų pakeitimus iki įsatymo įsigaliojimo turės parengti ir Seimui pateikti Vyriausybė. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis visų šių nuostatų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka minėtas nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatyme detalizuojama iki kada Vyriausybė turi priimti įstatymo įsigaliojimui reikalingus teisės aktus, parengti įstatymo projektus, kuriuos vėliau svarstytų Seimas. Taip pat numatyta iki kada tokius įstatymų projektus turi priimti Seimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymas pareikalaus papildomų lėšų, o jų poreikis bus aiškus po Vyriausybei pavedamų prievolių įgyvendinimo ir naujų finansinių instrumentų sukūrimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Aukštosios technologijos, inovacijos, investicijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Andrius Kubilius Dainius Kreivys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu projektu siūloma apibrėžti prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių plėtros valstybinės politikos formavimo pagrindines nuostatas bei įgyvendinimo principus, valstybės ekonominės politikos prioritetinėse aukštųjų technologijų ekonomikos srityje viziją, siekiamus rodiklius, finansavimo gaires, būtinų priemonių tikslams pasiekti principus, sąlygų užsienio investicijoms pritraukti apibrėžimą. Kitaip sakant, siūlomu projektu iš esmės nenustatoma jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, kurie būtų tiesiogiai adresuoti ir būtų privalomi visuomeninių teisinių santykių dalyviams. Projekto nuostatų pagrindinis tikslas – pavesti Vyriausybei kaip teisėkūros subjektui priimti visą eilę poįstatyminių teisės aktų bei parengti įstatymų projektus, kurie įgyvendintų projekte išdėstytą įstatymų leidėjo valią ir jo viziją aukštųjų technologijų srityje. Įvertinę teikiamo įstatymo projekto turinį, atkreipiame dėmesį į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį, reglamentuojantį numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos rengimą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija. Numatomo teisinio reguliavimo koncepciją tvirtina subjektas, kuris priima sprendimą dėl koncepcijos rengimo.
Taip pat pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad „pažymėtina, jog iš Seimo ir Vyriausybės poįstatyminių teisės aktų leidyboje susiklosčiusios praktikos (kaip antai: Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos, Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos, Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620
„Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos
patvirtinimo“ patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos) matyti: koncepcijos tvirtinamos teisėkūros subjekto išleistais norminiais poįstatyminiais teisės aktais; pati koncepcija savo pobūdžiu ir esme nėra toks norminis dokumentas, kuris tiesiogiai daro įtaką teisiniams santykiams; joje nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo (teisės normų), tiesiogiai darančio įtaką teisiniams santykiams ir reguliuojančio teisinių santykių subjektų elgesį; koncepcijos nuostatomis išreiškiama teisėkūros subjekto valia dėl tam tikrų visuomenės ir valstybės gyvenimo sričių politikos ar numatomo rengti (keisti) norminio teisės akto (norminių teisės aktų) pagrindinių krypčių, tikslų, uždavinių ir nuostatų, kurių pagrindu turėtų vykti teisėkūros procesai. Taigi, kaip matyti iš minėtos teisėkūros praktikos, koncepcija yra teisėkūros subjekto valią išreiškiantis dokumentas, kuriuo inicijuojami ir kurio pagrindu valstybėje turėtų vykti tam tikri procesai, jame yra nurodomos pagrindinės jų kryptys, tikslai ir uždaviniai“. Kartu pažymime, jog teikiamas įstatymo projektas neturi įstatymui (norminiam teisės aktui) būdingų ir būtinų požymių.
„Norminiai aktai yra tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių, ir čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė suformuluota, o tai, jog, remiantis teksto turiniu, būtų galima neabejotinai suprasti, kad kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą esant tam tikroms aplinkybėms veikti atitinkamu būdu.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Be to, atkreipiame dėmesį, kad kaip nurodo Konstitucinis Teismas: „Kai kurių valstybių įstatymų leidybos praktikoje yra žinomi vadinamieji programiniai įstatymai. Tokių įstatymų forma ir galimas jų turinys yra nustatomas konstitucijose. Programiniai įstatymai nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas, reguliuojančias teisinių santykių subjektų elgesį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra numatyti programiniai įstatymai kaip speciali įstatymų forma, todėl visi įstatymai vertintini kaip faktinio galiojimo pirminiai teisės aktai, kurie privalomi visiems teisinių santykių subjektams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio
turinį ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nesiūloma įtvirtinti visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių, pastebėtina, jog teikiamas įstatymo projektas atitinka „programinio įstatymo“ apibrėžtį, todėl svarstytina, ar pagal savo pobūdį teikiamas įstatymo projektas ir jo pagrindu priimtas įstatymas būtų suderinami su Konstitucijos nuostatomis ir esme. Atsižvelgiant į tai, manome, kad teikiamo projekto nuostatų turinys suponuoja, kad jos turėtų būti tvirtinamos ne įstatymu, kurio turiniui būdingi kiti požymiai, o Seimo nutarimu, kuriame būtų išdėstyta teikiama prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo koncepcija.
Atitinkamai įstatymo projektą teisiškai įvertinti bei pateikti išvadą dėl konkrečių jo nuostatų dėl jų neįstatyminio ir nereguliacinio pobūdžio nėra galimybės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]