Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, ir taikytinas užkrečiamosios ligos židinio likvidavimo, profilaktikos ir apsaugos priemones prireikus ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojas.“
1Papildyti 16 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus, kurie panaikinami pašalinus pažeidimus.
Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus, o atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Gyvūnams gydyti leidžiama ir profilaktikai naudoti leidžiama tik tuos veterinarinius vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre arba registruoti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nustatyta tvarka.
Bendrijos veterinarinių vaistų registre registruotus veterinarinius vaistus, veterinarinius vaistus, įrašytus į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą, arba neregistruotus veterinarinius vaistus, kuriems tiekti yra išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Veterinariniai vaistai gali būti skiriami ir naudojami toms ligoms ir tų rūšių gyvūnams, gydyti kurie yra nurodyti veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. Jei tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
1) veterinariniu vaistu, registruotu Veterinarinių vaistų registre ar Bendrijos veterinarinių vaistų registre, ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka veterinariniu vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytu veterinariniu vaistu ar vaistu (vaistiniu preparatu).
Jei tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
1) veterinariniu vaistu, registruotu Veterinarinių vaistų registre ar Bendrijos veterinarinių vaistų registre, ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka veterinariniu vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytu veterinariniu vaistu ar vaistu (vaistiniu preparatu). Veterinariniai vaistai, turintys antimikrobinių medžiagų, turi būti skiriami ir naudojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairėmis, ir tik taip, kaip nurodyta patvirtintuose šių veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose.“
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia : Seimo nariai Bronius Markauskas Andriejus Stančikas Juozas Rimkus Aurimas Gaidžiūnas Vytautas Rastenis Alfredas Stasys Nausėda
Projekto Nr. XIIIP-1279(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, ir taikytinas užkrečiamosios ligos židinio likvidavimo, profilaktikos ir apsaugos priemones prireikus – ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
pakeitimas
1Papildyti 16 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus. Šie apribojimai panaikinami, kai pašalinami šioje dalyje nurodyti pažeidimai.
Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai per nustatytą terminą negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, reikalingo užkrečiamųjų ligų kontrolei užtikrinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus ir, atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Veterinarinių vaistų kontrolė
ir profilaktikai leidžiama naudoti tik tuos veterinarinius vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre arba registruoti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nustatyta tvarka.Veterinarinių vaistų registre arba Bendrijos veterinarinių vaistų registre registruotus veterinarinius vaistus, veterinarinius vaistus, įrašytus į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą, arba neregistruotus veterinarinius vaistus, kuriems tiekti rinkai yra išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas.
Veterinariniai vaistai gali būti skiriami ir naudojami toms ligoms ir tų rūšių gyvūnams gydyti, kurie yra nurodyti veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. Jeigu tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
1) veterinariniu vaistu, registruotu Veterinarinių vaistų registre arba Bendrijos veterinarinių vaistų registre ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, jeigu nėra galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka veterinariniu vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, jeigu nėra galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais veterinariniais vaistais ar vaistais (vaistiniais preparatais). 2.
medžiagų, turi būti skiriami ir naudojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairėmis, ir tik taip, kaip nurodyta patvirtintuose šių veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. 3. 2. Vaistinių pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimus nustato ir jų kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 4. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai naudoja veterinarinius vaistus, laikosi veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, saugo ir tvarko naikintinus veterinarinius vaistus. 5. 4. Draudžiama vartoti tirostatinį, estrogeninį, androgeninį arba gestageninį poveikį turinčias medžiagas, skatinančias ūkinių gyvūnų augimą ir didinančias jų produktyvumą, išskyrus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus atvejus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio rugpjūčio
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia : Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas 2018-06-27
Projekto Nr. XIIIP-1279(3) lyginamasis variantas
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, ir taikytinas užkrečiamosios ligos židinio likvidavimo, profilaktikos ir apsaugos priemones prireikus – ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
pakeitimas
1Papildyti 16 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus. Šie apribojimai panaikinami, kai pašalinami šioje dalyje nurodyti pažeidimai.
Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai per nustatytą terminą negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, reikalingo užkrečiamųjų ligų kontrolei užtikrinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus ir, atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Veterinarinių vaistų kontrolė
ir profilaktikai leidžiama naudoti tik tuos veterinarinius vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre arba registruoti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nustatyta tvarka.Veterinarinių vaistų registre arba Bendrijos veterinarinių vaistų registre registruotus veterinarinius vaistus, veterinarinius vaistus, įrašytus į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą, arba neregistruotus veterinarinius vaistus, kuriems tiekti rinkai yra išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas.
Veterinariniai vaistai gali būti skiriami ir naudojami toms ligoms ir tų rūšių gyvūnams gydyti, kurie yra nurodyti veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. Jeigu tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
1) veterinariniu vaistu, registruotu Veterinarinių vaistų registre arba Bendrijos veterinarinių vaistų registre ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, jeigu nėra galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka veterinariniu vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, jeigu nėra galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais veterinariniais vaistais ar vaistais (vaistiniais preparatais). 2.
medžiagų, turi būti skiriami ir naudojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairėmis, ir tik taip, kaip nurodyta patvirtintuose šių veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. 3. 2. Vaistinių pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimus nustato ir jų kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 4. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai naudoja veterinarinius vaistus, laikosi veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, saugo ir tvarko naikintinus veterinarinius vaistus. 5. 4. Draudžiama vartoti tirostatinį, estrogeninį, androgeninį arba gestageninį poveikį turinčias medžiagas, skatinančias ūkinių gyvūnų augimą ir didinančias jų produktyvumą, išskyrus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus atvejus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2019 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia :
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas 2018-10-25
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 (toliau – Veterinarijos įstatymas) 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma nustatyti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) galimybę duoti nurodymus gyvūnų laikytojams, kurie nesilaiko gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijoje, apsaugos ir priežiūros zonoje, ligos buferinėje zonoje taikomų užkrečiamosios ligos likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemonių arba kurie negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo (t. y. kad gyvūnai įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra sveiki, neserga gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis ir pan.), laikomus gyvūnus paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, jei reikia, atlikti šių gyvūnų laboratorinius tyrimus. Taip pat jei gyvūnų laikytojai šių VMVT nurodymų nevykdo, suteikti teisę VMVT organizuoti šių gyvūnų laikytojų laikomų gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą ir, jei reikia, mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad VMVT patirtos išlaidos, susijusios su gyvūnų laikytojų laikomų gyvūnų nugaišinimu ir sunaikinimu ir, jei reikia, mėginių paėmimu gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti, būtų atlyginamos šių gyvūnų laikytojų. Projektą iš esmės sąlygojo gyvūnų laikytojų (ypatingai smulkiųjų ūkinių gyvūnų laikytojų, kurie ūkinius gyvūnus laiko asmeniniams poreikiams tenkinti) neatsakingas elgesys pasireiškus gyvūnų užkrečiamajai ligai. Statistika rodo, kad 2014 m. nustatyti 6, 2015 m. – 13,
(toliau – AKM) židinių kiaulių laikymo vietose, iš kurių dvi kiaulių laikymo vietos – verslinės.
Atsižvelgiant į tai ir remiantis VMVT išvadomis, galima teigti, kad AKM plinta dėl teisės aktuose nustatytų biologinės apsaugos priemonių neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo, ypatingai smulkiuosiuose kiaulininkystės ūkiuose. Remiantis kiaulių laikymo vietų patikrinimo duomenimis, Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384
„Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose
patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai), nuostatas tinkamai įgyvendina stambieji kiaulių laikytojai, nes VMVT pareigūnams, 2016 m. patikrinus per 11 tūkst. smulkiųjų kiaulių ūkių dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo, nustatyta, kad per 30 proc. smulkiųjų kiaulių ūkių nesilaikyta nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos AKM virusui patekti į kiaulių ūkius ir plisti Lietuvos teritorijoje. Smulkieji kiaulių laikytojai žino biologinio saugumo reikalavimus, tačiau praktikoje jų ne visuomet laikosi , o tinkamas Reikalavimų įgyvendinimas ir nurodymo išskersti kiaules bei draudimo tam tikrą laiką jas laikyti buferinėje zonoje esančiose atitinkamose kiaulių laikymo vietose vykdymas būtent ir yra pagrindinis faktorius, leidžiantis užtikrinti AKM rizikos valdymą ir užkirsti kelią AKM plitimui kiaulių laikymo vietose. Administracinės teritorijos, kuriose nustatomi AKM židiniai kiaulių ūkiuose, patenka į 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL 2014 L 295, p.
63), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1900 (OL 2016 L 293, p. 46) (toliau – Sprendimas 2014/709/ES), priedo III dalyje nurodytą teritorijų sąrašą. Vadovaujantis Sprendimu 2014/709/ES, yra draudžiamas gyvų kiaulių išvežimas iš Sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų į laisvas Lietuvos Respublikos teritorijas bei Europos Sąjungos valstybes, kuriose nenustatyti AKM židiniai, todėl smulkiųjų kiaulių laikytojų elgesys neabejotinai gali sukelti didelių ekonominių nuostolių visam Lietuvos kiaulininkystės sektoriui. Siekiant sutrumpinti administracinės teritorijos įrašymo į sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje nurodytą teritorijų sąrašą laikotarpį, Europos Komisijos 2015-10-07 dokumentu Nr. SANTE/7112/2015 nustatė pagrindinius AKM teritorijų regionalizacijos principus ir kriterijus . Tam, kad tam tikra teritorija, nurodyta sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje, būtų priskirta mažesnės rizikos grupei, turi būti išpildyti tokie reikalavimai: teritorijoje esančiose kiaulių laikymo vietose 12 mėnesių neturi būti nustatyta AKM židinių; arba vykdant teritorijoje esančių neverslinių kiaulių ūkių depopuliaciją (t. y. teritorijoje likus tik versliniams kiaulių ūkiams), rizikos grupės pakeitimo terminas gali būti sutrumpinamas iki 3 mėn. laikotarpio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (inicijuoja asmenys ir piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo narių grupė. 3.
teisiniai santykiai Gyvūnų laikytojai (savininkai), kaip nuosavybės teisės turėtojai, turi teisę gyvūnus savo nuožiūra valdyti, juos naudoti ir jais disponuoti, tik nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šis vienas iš pagrindinių teisės principų įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatyme, kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Be to, gyvūnų laikytojams nustatyta pareiga laiku imtis veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius (Veterinarijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą Veterinarijos įstatyme nenurodyta, kad gyvūnų laikytojai, nevykdantys VMVT nurodymų, draudimo laikyti gyvūnus, nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, privalės atlyginti išlaidas už priverstinį gyvūnų nugaišinimą, sunaikinimą bei laboratorinių mėginių paėmimą. Taip pat projektu siūloma nustatyti naują teisinį reglamentavimą, kad ūkinių gyvūnų laikytojai, kurie nesilaiko gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų ir negali įrodyti ūkinių gyvūnų atsekamumo, privalo savo lėšomis atlikti gyvūnų užkrečiamųjų ligų tyrimus, privalo atlyginti gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo išlaidas ir laboratorinių mėginių paėmimo išlaidas, jeigu nevykdė VMVT privalomųjų nurodymų. Taip pat naujai reglamentuojamos nuostatos dėl Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų naudojimo ir griežtinami reikalavimai veterinarinių vaistų, turinčių antimikrobinių medžiagų, naudojimui, atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintas gaires dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dabartinis teisinis reguliavimas iš esmės patvirtina, kad pareiga tinkamai laikyti gyvūnus (įskaitant jų įsigijimą teisės aktų nustatyta tvarka), o pasireiškus užkrečiamajai ligai, tinkamai vykdyti su užkrečiamosios ligos plitimu ir likvidavimu susijusias priemones, visų pirma tenka gyvūnų laikytojui. Dėl šių priežasčių Projektu siūloma Veterinarijos įstatyme aiškiau ir tiksliau apibrėžti gyvūnų laikytojams tenkančias pareigas ir VMVT įgaliojimus nustačius, kad gyvūnų laikytojas nesilaiko gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijoje, apsaugos ir priežiūros zonoje, ligos buferinėje zonoje taikomų užkrečiamosios ligos likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemonių, arba kuris negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, t. y. kad gyvūnai įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra sveiki, neserga gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis ir pan. Naujas siūlomas teisinis reglamentavimas skatins gyvūnų laikytojus laikytis nustatytų biologinės saugos reikalavimų ūkinių gyvūnų laikymo vietose, ženklinti ir registruoti ūkinius gyvūnus teisės aktų nustatyta tvarka, vykdyti kompetentingos institucijos nurodymus, gerins gyvūnų užkrečiamųjų ligų rizikos valdymą ir ligos židinių likvidavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Iki Įstatymo įsigaliojimo VMVT priims įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymų projektai Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinami. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo įsigaliojimo VMVT priims įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymų projektus, jo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „gyvūnų gerovė“, „gyvūnų apsauga“, „veterinarija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Bronius Markauskas Andriejus Stančikas Juozas Rimkus Aurimas Gaidžiūnas Vytautas Rastenis Alfredas Stasys Nausėda
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1-3 straipsnius sudaro tik po vieną dalį,
todėl jos nenumeruotinos. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo
numeris. Pagal turinį šios pastraipos nuostatos dėstytinos kaip atskira keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalis. 3. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“. 4. Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsnio 2 dalyje nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo nėra adresuojama ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui, nors projektu siūlomose įstatymo pakeitimo nuostatose ir minima būtent šios valstybės institucijos tvirtinama tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-31 Nr. S-2017-9724 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1279 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1279, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 4 straipsnio 1 dalyje turėtų būti patikslinta jo įsigaliojimo data taip, kad ji atitiktų lex retro non agit principą ir sudarytų sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui įvykdyti projekto 4 straipsnio 2 dalyje suformuluotą pavedimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 15, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-10-26 Nr. XIIIP-1279(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
2018-06-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika, direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
nenumeruotinos. Pritarti
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies paskutinei pastraipai suteiktinas struktūrinės dalies numeris. Pagal turinį šios pastraipos nuostatos dėstytinos kaip atskira keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalis. Pritarti
žodis „nauja“. Pritarti
Teisės departamentas 2017-11-07 4.
Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsnio 2 dalyje nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo nėra adresuojama ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui, nors projektu siūlomose įstatymo pakeitimo nuostatose ir minima būtent šios valstybės institucijos tvirtinama tvarka. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2017-11-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1279, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15,
tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Patarėja Jolita Jakučionytė
2018-06-27
Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministrė – Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius - Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė –Lina Šimonienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, l. e. p. pavaduojantis direktorių – Mantas Staškevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas – Egidijus Mecelis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus l.e.p. vedėja – Aleksandra Fedotova, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius - Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
dalį, todėl jos nenumeruotinos. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-11-07 Nr. XIIP-1279 3(17)
straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies paskutinei pastraipai suteiktinas struktūrinės dalies numeris.
Pagal turinį šios pastraipos nuostatos dėstytinos kaip atskira keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalis. Pritarti
2
4Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsnio 2 dalyje nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo nėra adresuojama ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui, nors projektu siūlomose įstatymo pakeitimo nuostatose ir minima būtent šios valstybės institucijos tvirtinama tvarka. Pritarti
5Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-11-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1279, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-06-27 Nr. B6-(1.9.)-1696 1(15) (3) Argumentai: Pasiūlymas:
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, ir taikytinas užkrečiamosios ligos židinio likvidavimo, profilaktikos ir apsaugos priemones prireikus ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojas.“
veterinarijos tarnyba 2018-06-27 Nr. B6-(1.9.)-1696 2(16)
Pasiūlymas:2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus, kurie panaikinami pašalinus pažeidimus.
Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai per nustatytą terminą negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo apimtimi, reikalinga užkrečiamųjų ligų kontrolei užtikrinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus, o atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-06-13 išvada Nr. 107-P-20 Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Pritarti
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-1279(2)) ir komiteto išvadoms bei komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-06-27 Nr. 110-P-20 1(15)
Europos Komisija vis daugiau Lietuvos Respublikos teritorijoms taiko papildomus apribojimus ir draudimus dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusius su afrikiniu kiaulių maru (toliau – AKM), kurie sukelia nemažus ekonominius nuostolius tiek ūkio subjektams, tiek visai Lietuvos ekonomikai. Tikrinant kiaulių laikymo vietas, ypač tas, kuriose laikoma nedidelis kiekis kiaulių, nustatomi biologinės saugos priemonių neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo atvejai. Biologinės saugos priemonių nesilaikymas yra viena iš priežasčių, neleidžiančių šalyje jau keletą metų likviduoti AKM. Suteikus VMVT teisę nustatyti draudimus laikyti gyvūnus ar duoti nurodymus paskersti ar nugaišinti ir sunaikinti gyvūnus ligos požiūriu pavojingiausiose šalies teritorijose, būtina įteisinti ir efektyvias tokių draudimų ar nurodymų įgyvendinimo kontrolės priemones, kai nustatoma, kad gyvūnų laikytojas nevykdo VMVT nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti ar nugaišinti ir sunaikinti. Pasiūlymas:
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, ir taikytinas užkrečiamosios ligos židinio likvidavimo, profilaktikos ir apsaugos priemones prireikus ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojas.“
komitetas 2018-06-27 Nr. 110-P-20 2(16)
Argumentai: Vadovaujantis
Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97 (1760/2000) išsamias įgyvendinimo taisykles dėl minimalių administracinių sankcijų, taikomų įgyvendinant galvijų ženklinimo ir registravimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 46 tomas, p. 12), VMVT turi teisę apriboti galvijų įvežimą / išvežimą iš laikymo vietos, nustačius ženklinimo ar registravimo pažeidimus, tačiau manytina, kad pagal analogiją Lietuvos Respublikoje tikslinga taikyti ne tik galvijų, bet ir kitų privalomai registruojamų ir ženklinamų ūkinių gyvūnų (kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų) perkėlimo apribojimus, nustačius ženklinimo ar registravimo reikalavimų nesilaikymą.
Pažymėtina, kad ši papildoma poveikio priemonė gali būti žymiai veiksmingesnė nei bauda, kadangi ūkinių gyvūnų laikytojas turės teisę per poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytą terminą pateikti atsekamumą, patvirtinančius įrodymus. Siūlomos poveikio priemonės užtikrintų Europos Sąjungos reikalavimų tinkamą įgyvendinimą bei būtų efektyvios prevencinės gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės. Pažymėtina tai, kad nesant atsekamumo yra apsunkinama tiek užkrečiamųjų ligų kontrolė, tiek ir šių ligų protrūkių likvidavimas, kai nėra galimybės nustatyti sąlyčio ūkių (t. y. ūkių, iš kurių arba į kuriuos buvo išvežti ūkiniai gyvūnai), todėl tai savo ruožtu prisideda prie užkrečiamųjų ligų plitimo. Pasiūlymas:
1Papildyti 16 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių,
avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus, kurie panaikinami pašalinus pažeidimus.
Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai per nustatytą terminą negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo apimtimi, reikalinga užkrečiamųjų ligų kontrolei užtikrinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus, o atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
komitetas 2018-06-27 Nr. 110-P-20 3(17) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados (2017-11-07 Nr. XIIP-1279) 2 dalį, tikslintinas projekto 3 straipsniu keičiamas įstatymo
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa išskiriama ir dėstoma kaip 17 straipsnio 2 dalis, buvusias 17 straipsnio 2–4 dalis atitinkamai laikyti 17 straipsnio 3–5 dalimis. Pasiūlymas:
1Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,1.
Gyvūnams gydyti leidžiama ir profilaktikai naudoti leidžiama tik tuos veterinarinius vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre arba registruoti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nustatyta tvarka. Bendrijos veterinarinių vaistų registre registruotus veterinarinius vaistus, veterinarinius vaistus, įrašytus į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą, arba neregistruotus veterinarinius vaistus, kuriems tiekti yra išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Veterinariniai vaistai gali būti skiriami ir naudojami toms ligoms ir tų rūšių gyvūnams, gydyti kurie yra nurodyti veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose.
Jei tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
veterinarinių vaistų registre, ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytu veterinariniu vaistu ar vaistu (vaistiniu preparatu). 2. Veterinariniai vaistai, turintys antimikrobinių medžiagų, turi būti skiriami ir naudojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairėmis, ir tik taip, kaip nurodyta patvirtintuose šių veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose.“
jų kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai naudoja veterinarinius vaistus, laikosi veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, saugo ir tvarko naikintinus veterinarinius vaistus. 5.4. Draudžiama vartoti tirostatinį, estrogeninį, androgeninį arba gestageninį poveikį turinčias medžiagas, skatinančias ūkinių gyvūnų augimą ir didinančias jų produktyvumą, išskyrus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus atvejus.“
komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir laiką, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio rugpjūčio
komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 2017-11-07 išvados 4 dalies pastabą, kad projekto 4 straipsnio 2 d. nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo nėra adresuojama ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui, nors projektu siūlomose įstatymo pakeitimo nuostatose ir minima būtent šios valstybės institucijos tvirtinama tvarka, siūloma tikslinti projekto 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliota institucija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Kamblevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1279(2)), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)