Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 3, 5, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra
naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje pasibaigus nustatytam embriono saugojimo terminui arba mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), arba pasibaigus santuokai ar registruotai partnerystei, ir yra abiejų sutuoktinių (sugyventinių) (embriono donorų) sutikimas dėl embriono panaudojimo donorytei. Šiuo atveju embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo
atlikti pagalbinį apvaisinimą formų reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pavyzdines formas – šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetetinga institucija.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo
pradžią turi būti pateikta ir raštu, sutuoktiniams (sugyventiniams) užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.
Kai pagalbiniam apvaisinimui numatoma sukurti ir saugoti į moters organizmą neperkeltus embrionus, informuoto paciento sutikime papildomai nurodoma: terminas, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai; ar sutinkama vieno ar abiejų sutuoktinių (sugyventinių) mirties atveju, taip pat pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam embrionų saugojimo laikui, santuokai ar registruotai partnerystei embrionus panaudoti donorystei.“
2Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 3 dalį. „3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, abu sutuoktiniai (sugyventiniai)
yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.“4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) embrionų, kurie šio straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti ir
(ar) nutrauktas jų saugojimas, skaičių.“
2Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sukurti besivystantys, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų.
Pasibaigus pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), taip pat pasibaigus santuokai ar registruotai partnerystei embrionų saugojimas gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (sugyventiniai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorytei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.“
3Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą
neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai:
donorystei;
įstatymo nustatyta tvarka išreikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;
įstatymo nustatyta tvarka išreikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 15¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Išlaidų kompensavimas ir atlyginimas donorams 1.
Visos būtinos nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) ir embrionų, kuriems šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tęsiamas saugojimas pasibaigus pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią saugojimo terminui, saugojimo išlaidos šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra atlyginama iš valstybės biudžeto. Sveikatos apsaugos ministras nustato atlyginimo dydį, sąlygas ir tvarką.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Sutuoktiniai (sugyventiniai) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Įstatymo
pareikšti valią dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukurtų embrionų saugojimo termino ir sukurtų embrionų panaudojimo donorystei. Jei sutuoktiniai (sugyventiniai) nepareiškia šios valios, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukurti embrionai saugomi jų lėšomis dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vieno ar abiejų sutuoktinių mirties arba santuokos ar registruotos partnerystės pabaigos, ir nėra naudojami donorystei. 3.
numatyta kompensavimo tvarka taip pat taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) dalies išlaidų kompensavimui. Lytinių ląstelių donorams atlyginama, jei lytinės ląstelės paimtos po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Arūnas Gelūnas Ričardas Juška Eugenijus Gentvilas Jonas Varkalys
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto Nr. XIIIP-1277(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo
sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir yra abiejų sutuoktinių (sugyventinių) (embriono donorų) sutikimas embriono donorystei
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo
atlikti pagalbinį apvaisinimą formų reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pavyzdines formas – šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo
pradžią turi būti pateikta ir raštu, sutuoktiniams (sugyventiniams) užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.
Kai pagalbiniam apvaisinimui numatoma sukurti ir saugoti į moters organizmą neperkeltus embrionus, informuoto paciento sutikime papildomai nurodoma: terminas, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai; ar sutinkama vieno ar abiejų sutuoktinių (sugyventinių) mirties atveju, taip pat pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam embrionų saugojimo jų lėšomis laikui, santuokai ar registruotai partnerystei embrionus panaudoti donorystei.“
2Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, abu sutuoktiniai (sugyventiniai)
yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą. ir valstybės finansuojamą dalį joje.“ 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas: Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lytinių ląstelių paėmimo, kompensacijos,
paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas: Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Autologinis naudojimas
asmuo – nuo 14 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kad būtų paimtos lytinės ląstelės jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas. 2.
sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas, tai asmenims iki 42 metų visos būtinos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių
ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi ne mažiau kaip 2 metus. Kai pasibaigia pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią embriono saugojimo terminas arba miršta vienas ar abu sutuoktiniai (sugyventiniai), arba pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė, sukurtų ir į moters organizmą neperkeltų embrionų tolesnis saugojimas finansuojamos valstybės lėšomis iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Sutuoktiniai (sugyventiniai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2020 m. gruodžio 31 d. 3. Sutuoktiniai (sugyventiniai) nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali pareikšti valią dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukurtų embrionų panaudojimo donorystei. 4.
asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidų, patirtų po šio įstatymo įsigaliojimo, apmokėjimui. 5. Lytinių ląstelių donorams gali būti kompensuojama, jei lytinės ląstelės paimtos po šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
pagalbinio apvaisinimo įstatymą (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo priėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo parengti keli įstatymų projektai ir jų variantai, kuriuose buvo numatyta, jog sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, tačiau ne ilgiau nei 5 metus. Tačiau svarstymų metu šios nuostatos buvo išbrauktos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas iš esmės numačius „amžiną“ sukurtų ir nepanaudotų embrionų saugojimą (šaldymą). Dar blogiau, 2017 m. sausio 17 d. priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XIIP-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo tiesiogiai uždrausta bet kokiais atvejais sunaikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Taigi įstatymais buvo užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas (šaldymas), kuris yra atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis (kas mėnesį poroms kainuoja daugiau kaip 30 Eur). Tai visiškai neskatina porų spręsti savo nevaisingumo problemas, nes valstybė, užuot aktyviai sprendusi šeimų ir gimstamumo problemas, jas tiesiog pagilina ir nesuteikia jokios realios apsaugos ir paramos, o tik sukuria prievoles.
Šias prievoles sukuria ir lytinių ląstelių banko paslaugas teikiantiems asmenims, kadangi priimant įstatymus atsainiai buvo vertinama tai, kas atsitiks, kai sutuoktiniai (sugyventiniai), kurie apmoka embrionų saugojimo išlaidas, mirs, kas bus daroma su sukauptais embrionais, kas turės investuoti ir plėsti lytinių ląstelių bankų saugyklas ir t.t. Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-45 suformulavo ekspertams klausimus dėl svarstomo Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-169. 2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesoriaus Valentino Mikelėno ekspertinėje išvadoje buvo nurodyta, kad projekte nėra reglamentuojamas nepanaudotų embrionų šaldymo maksimalus terminas; nėra reglamentuojama, ką daryti su užšaldytais embrionais pasibaigus maksimaliam jų laikymo terminui, taip pat, jog labai griežtas embrionų apsaugos reglamentavimas turi itin neigiamų padarinių medicinos mokslo, ypač embriologijos, pažangai. Į šias ekspertines išvadas priimant įstatymą nebuvo atsižvelgta. „Amžino“ embrionų šaldymo praktika nėra taikoma pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse: Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje bendrasis embrionų saugojimo terminas apibrėžtas 5 metais ir gali būti individualiai ilginamas/trumpinamas, Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje pačios poros sprendžia dėl embrionų saugojimo pagrįsto termino, Islandijoje – saugoma iki 10 metų. Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnybos (HFEA) rekomenduojamas maksimalus sukurtų embrionų saugojimo (šaldymo) terminas – 10 metų.
Pasaulyje
apvaisinimas yra vienintelis tinkamas gydymo metodas. Lietuvoje nustatyta, kad yra per 50 tūkst. nevaisingų porų. Embrionų sukūrimas ir perkėlimas į moters organizmą yra kraštutinė pagalba siekiant išspręsti nevaisingumo problemas. Tačiau net ir pritaikius šį pagalbinio apvaisinimo būda, kuomet panaudojami atšildyti donuoti embrionai, yra sąlyginai nedidelė tikimybė moteriai pastoti ir pagimdyti gyvą kūdikį (tik 10-15 proc.). Nepaisant to, tai yra šansas susilaukti vaikų ir valstybė turėtų visomis išgalėmis padėti tokioms poroms, kadangi nevaisingumas yra liga, o žmogaus teisė sukurti šeimą ir turėti vaikų turi būti vertinama kaip prigimtinė teisė, kuri turėtų būti realiai užtikrinama ir remiama, o ne apsunkinama ir stengiamasi supriešinti visuomenę. Šiandieninis Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintas kraštutinis konservatyvus reglamentavimas ne tik nesprendžia embrionų donorystės ir nepanaudotų embrionų saugojimo problemos, sukurdamas finansinę naštą patiems donorams ar poroms, tačiau kartu nenumato ir valstybės realaus vaidmens, visų pirma finansinio prisidėjimo, nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo bei lytinių ląstelių donorų ištyrimo, šių ląstelių paėmimo ir saugojimo procese. Pažymėtina, kad daugelis procedūrų ne tik yra brangios, tačiau ir skausmingos. Valstybė nekompensuoja nevaisingumo gydymo iki paties vaiko gimimo, o apsiriboja tik epizodiniu prisidėjimu, t. y. Privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką apmokami ne daugiau kaip 2 gydymo ciklai, nors pasiekti laukiamą rezultatą kartais reikalinga net kelių ar keliolikos ciklų, kurių vienas vidutiniškai porai kainuoja apie 4 tūkst. Eur.
Eur. Dėl minėtų priežasčių šiandien Lietuvoje realiai nėra nei lytinių ląstelių, nei embrionų donorų, o porų, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, kaip minėta, yra daugiau nei keliasdešimt tūkstančių. 2017 m. birželio 19 d. Seime įvyko konferencija“ Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: kur esame ir ko siekiame?“, kurios dalyviai (Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro ir Akušerijos ir ginekologijos centro, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Vaisingumo asociacijos bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) atstovai) vieningai priėmė rezoliuciją, kuria Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją paragino spręsti „amžino“ embrionų saugojimo problemą ir embrionų donorystės klausimus, tobulinti nevaisingumo gydymo kompensavimo bei nustatyti jaunų onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo kompensavimo tvarkas, įtvirtinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę bei atlyginimą donorams. Septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (toliau – Programa),
nevaisingumu susijusias problemas. Esame įsitikinę, kad darniai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos prioritetas – nevaisingumo priežasčių prevencija, profilaktinės priemonės, padedančios išlaikyti vaisingumą bei nevaisingumą sukeliančių ligų gydymas.“ Programos 9.10 punkte skelbiama, kad bus skatinama nevaisingumo prevencija ir nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybių plėtra, perimant gerąją užsienio šalių patirtį. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos pagrindiniame dokumente numatytos pozityvios siekiamybės, tačiau pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nėra numačiusi nei priemonių, nei rodiklių šia tema.
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas) siekiama sukurti ne dogmomis, o mokslu, medicinine praktika ir racionalumu paremtą lytinių ląstelių ir embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos demografinės padėties gerinimo. Šiuo tikslu būtina pašalinti tas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, kurios neskatina naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektas), atsižvelgiant į Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto turinį, siekiama pakeisti ir logiškai suderinti nuostatas, susijusias su embrionų panaudojimu biomedicininiams tyrimams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Seimo narės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Tai absoliutus draudimas, nesusietas su asmenų valia ir jokiomis kitomis aplinkybėmis.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta tik viena išimtinė aplinkybė, kuomet nėra draudžiama embriono donorystė – donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu (ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios) atsisakė santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę veiksnūs asmenys, patys dalyvaujantys pagalbinio apvaisinimo procese. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra jokių nuostatų dėl embrionų saugojimo termino, valstybės taikomų kompensavimo mechanizmų gydant nevaisingumą ir skatinant lytinių ląstelių donorystę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu:
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su embrionų donoryste ir jas sistemiškai susiejus su kitomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis numatyti, kad donorystei leidžiama naudoti lytinių ląstelių banke laikomą embrioną pasibaigus nustatytam jo saugojimo terminui arba mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), arba pasibaigus santuokai ar registruotai partnerystei, tačiau visais atvejais tik esant abiejų sutuoktinių (sugyventinių) (embriono donorų) sutikimui dėl embriono panaudojimo donorytei;
Tai leistų vienodai suprasti nustatytus formos reikalavimus skirtingose gydymo įstaigose, išvengti galimų klaidų;
sutikimą, kai numatoma pagalbiniam apvaisinimui sukurti ir saugoti į moters organizmą neperkeltus embrionus: numatyti, kad tokiame sutikime papildomai nurodomas terminas, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai, taip pat ar sutinkama vieno ar abiejų sutuoktinių (sugyventinių) mirties atveju, taip pat pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam embrionų saugojimo laikui, santuokai ar registruotai partnerystei embrionus panaudoti donorystei;
Tai leistų vienodai suprasti nustatytus formos reikalavimus skirtingose gydymo įstaigose, išvengti galimų klaidų;
sutikimą, kai numatoma pagalbiniam apvaisinimui sukurti ir saugoti į moters organizmą neperkeltus embrionus: numatyti, kad tokiame sutikime papildomai nurodomas terminas, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai, taip pat ar sutinkama vieno ar abiejų sutuoktinių (sugyventinių) mirties atveju, taip pat pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam embrionų saugojimo laikui, santuokai ar registruotai partnerystei embrionus panaudoti donorystei;
Maksimalus saugojimo terminas paremtas visų pirma pasauline medicinine praktika, vertinant tai, kad po ilgesnio termino yra menka tikimybė, jog embrionas išliks gyvybingas ir bus tinkamas pagalbiniam apvaisinimui. Tačiau poroms visų pirma suteikiama teisė pačioms spręsti, kokį racionalų laiką jos yra pasiryžusios savo lėšomis saugoti sukurtus, tačiau į moters organizmą neperkeltus embrionus. Reikia pažymėti, kad poroms nebūtų pareigos ilgiau nei dvejus metus savo lėšomis saugoti embrionus. Šią pareigą galėtų perimti valstybė ir saugojimą iki 10 metų finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau ir šiuo atveju saugojimas negali būti betikslis – jis būtų susietas su porų vieninga valia dėl embrionų donorystės. Jei nėra sutikimo panaudoti sukurtus, tačiau neperkeltus į moters organizmą, embrionus donorystei, toks jų saugojimas būtų beprasmis ir būtų nepateisinamas valstybės lėšų naudojimas. Be sutikimo panaudoti embrionus donorystei, o taip pat ir lytines ląsteles, būtų amoralu ir nesuderinama su žmogaus teisėmis ir medicinine etika;
Antra, išimtis dėl šių embrionų naikinimo ir (ar) saugojimo nutraukimo būtų galima tais atvejais, kai pasibaigia embriono saugojimo terminas ir embrionas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra panaudojamas donorystei, taip pat, kai miršta vienas ar abu sutuoktiniai (sugyventiniai) arba pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų šių asmenų šio įstatymo nustatyta tvarka išreikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;
Ši donorystė nesisieja su žmogaus gyvybės gelbėjimu, kaip kraujo donorystės atveju, todėl ji negali būti traktuojama kaip altruistinė;
„amžiną“ embrionų šaldymą, o Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas
numato maksimalų embrionų šaldymo terminą ir tikslina donorystės atvejus bei siūloma nustatyti gydymo kompensavimo tvarką, projekte numatomos įgyvendinamosios nuostatos, kuriomis yra suteikiama teisė poroms per projekte numatytą terminą pareikšti valią dėl embrionų saugojimo termino ir jų donorystės, o kompensavimo tvarką taip pat taikyti ir tų pradėtų iki įstatymo įsigaliojimo nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) daliai, kurios tęsiamos po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.2. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projekte, atsižvelgiant į siūlomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekte nuostatas, numatomi atvejai, kai su embrionu gali būti atliekami visi biomedicininiai tyrimai. Tuo pačiu atsisakoma nepagrįstų nuostatų, kuriomis iki šiol draudžiama atlikti biomedicininius tyrimus su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi, žuvusiais po nėštumo nutraukimo moters pageidavimu, kai nėra medicininių indikacijų. Šiais įstatymo projektais bus pasiektas įstatymo nuostatų aiškumas, skatinama donorystė, sudaromos realios ir priimtinos sąlygos poroms spręsti nevaisingumo problemas pasinaudojus mokslo ir medicinos pažanga, mažinama našta su vaisingumo problemomis susiduriančioms poroms ir gydymo įstaigoms. Visa tai neabejotinai prisidės prie Lietuvos demografinės situacijos gerinimo. 5.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti sveikatos apsaugos ministras turės pakeisti esamus ar priimti reikiamus naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto nuostatų, susijusių su nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) ir embrionų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka tęsiamas saugojimas pasibaigus pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią saugojimo terminui, saugojimo kompensavimu, o taip pat atlyginimu lytinių ląstelių donorams, įgyvendinimui reikės kasmet valstybės biudžeto ir PSDF lėšų. Lėšų poreikio dydis priklausys nuo sveikatos apsaugos ministro nustatytos kompensavimo ir atlyginimo tvarkos bei patvirtintų dydžių. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus buvo gauti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro specialistų vertinimai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „embrionų donorystė“, „embrionų saugojimas“, „lytinių ląstelių donoras“, „biomedicininiai tyrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Arūnas Gelūnas Ričardas Juška Eugenijus Gentvilas Jonas Varkalys
RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. I-1343 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
pagalbinio apvaisinimo įstatymą (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo priėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo parengti keli įstatymų projektai ir jų variantai, kuriuose buvo numatyta, jog sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, tačiau ne ilgiau nei 5 metus. Tačiau svarstymų metu šios nuostatos buvo išbrauktos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas iš esmės numačius „amžiną“ sukurtų ir nepanaudotų embrionų saugojimą (šaldymą). Taigi įstatymais buvo užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas (šaldymas), kuris yra atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis (kas mėnesį poroms kainuoja daugiau kaip 30 Eur). Tai visiškai neskatina porų spręsti savo nevaisingumo problemas, nes valstybė, užuot aktyviai sprendusi šeimų ir gimstamumo problemas, jas tiesiog pagilina ir nesuteikia jokios realios apsaugos ir paramos, o tik sukuria prievoles. Šias prievoles sukuria ir lytinių ląstelių banko paslaugas teikiantiems asmenims, kadangi priimant įstatymus nebuvo vertinama, kas atsitiks, kai sutuoktiniai (sugyventiniai), kurie apmoka embrionų saugojimo išlaidas, mirs, kas turės investuoti ir plėsti lytinių ląstelių bankų saugyklas ir t.t. Pasaulyje 1 iš 6 porų kenčia nuo nevaisingumo, apie 15 proc. nevaisingų porų pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis tinkamas gydymo metodas.
Lietuvoje nustatyta, kad yra per 50 tūkst. nevaisingų porų. Embrionų sukūrimas ir perkėlimas į moters organizmą yra kraštutinė pagalba siekiant išspręsti nevaisingumo problemas. Tačiau net ir pritaikius šį pagalbinio apvaisinimo būdą, kuomet panaudojami atšildyti donuoti embrionai, yra sąlyginai nedidelė tikimybė moteriai pastoti ir pagimdyti gyvą kūdikį (tik 10-15 proc.). Nepaisant to, tai yra šansas susilaukti vaikų ir valstybė turėtų visomis išgalėmis padėti tokioms poroms, kadangi nevaisingumas yra liga, o žmogaus teisė sukurti šeimą ir turėti vaikų turi būti vertinama kaip prigimtinė teisė, kuri turėtų būti realiai užtikrinama ir remiama, o ne apsunkinama. Šiandieninis Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintas kraštutinis konservatyvus reglamentavimas ne tik nesprendžia embrionų donorystės ir nepanaudotų embrionų saugojimo problemos, sukurdamas finansinę naštą patiems donorams ar poroms, tačiau kartu nenumato ir valstybės realaus vaidmens, visų pirma finansinio prisidėjimo, nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo bei lytinių ląstelių donorų ištyrimo, šių ląstelių paėmimo ir saugojimo procese. Pažymėtina, kad daugelis procedūrų ne tik yra brangios, tačiau ir skausmingos. Valstybė nekompensuoja nevaisingumo gydymo iki paties vaiko gimimo, o apsiriboja tik epizodiniu prisidėjimu, t. y. Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką apmokami ne daugiau kaip 2 gydymo ciklai, nors pasiekti laukiamą rezultatą kartais reikalinga net kelių ar keliolikos ciklų, kurių vienas vidutiniškai porai kainuoja apie 4 tūkst. Eur. Dėl minėtų priežasčių šiandien Lietuvoje realiai nėra nei lytinių ląstelių, nei embrionų donorų, o porų, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, kaip minėta, yra daugiau nei keliasdešimt tūkstančių. 2017 m. birželio 19 d.
apvaisinimas Lietuvoje: kur esame ir ko siekiame?“, kurios dalyviai (Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro ir Akušerijos ir ginekologijos centro, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Vaisingumo asociacijos bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) atstovai) vieningai priėmė rezoliuciją, kuria Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją paragino spręsti „amžino“ embrionų saugojimo problemą ir embrionų donorystės klausimus, tobulinti nevaisingumo gydymo kompensavimo bei nustatyti jaunų onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo kompensavimo tvarkas, įtvirtinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę bei atlyginimą donorams. Septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (toliau – Programa),
nevaisingumu susijusias problemas. Esame įsitikinę, kad darniai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos prioritetas – nevaisingumo priežasčių prevencija, profilaktinės priemonės, padedančios išlaikyti vaisingumą bei nevaisingumą sukeliančių ligų gydymas.“ Programos 9.10 punkte skelbiama, kad bus skatinama nevaisingumo prevencija ir nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybių plėtra, perimant gerąją užsienio šalių patirtį. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos pagrindiniame dokumente numatytos pozityvios siekiamybės, tačiau pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nėra numačiusi nei priemonių, nei rodiklių šia tema. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr.
XII-2608 3, 5, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas) siekiama sukurti racionalesnę embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos demografinės padėties gerinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas) siekiama sudaryti teisinį pagrindą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pilnai finansuoti visas būtinas nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo ir šių ląstelių paėmimo procedūras (įskaitant vaistus), taikomas sunkiems ligoniams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Tai reiškia „amžiną“ embrionų saugojimą, kuris atliekamas privačiomis nevaisingų porų lėšomis. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta tik viena išimtinė aplinkybė, kuomet nėra draudžiama embriono donorystė – donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu (ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios) atsisakė santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę veiksnūs asmenys, patys dalyvaujantys pagalbinio apvaisinimo procese.
Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra jokių nuostatų dėl embrionų saugojimo atsakomybės dalijimosi su valstybe, valstybės realios paramos gydant nevaisingumą, taikomų kompensavimo mechanizmų ir skatinant lytinių ląstelių donorystę. Sveikatos draudimo įstatyme nėra aiškiai numatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finasuojamos visos būtinos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu:
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su embrionų donoryste ir jas sistemiškai susiejus su kitomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, numatyti, kad donorystei leidžiama naudoti lytinių ląstelių banke laikomą embrioną, pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam jo saugojimo terminui arba mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), arba pasibaigus santuokai ar registruotai partnerystei, tačiau visais atvejais tik esant abiejų sutuoktinių (sugyventinių) (embriono donorų) sutikimui dėl embriono panaudojimo donorytei.
Reikia pažymėti, kad be išankstinio sutikimo panaudoti embrionus donorystei, net ir tuo atveju, kai embriono donorai miršta, būtų amoralu ir nesuderinama su žmogaus teisėmis ir medicinine etika;
Tai leistų vienodai suprasti nustatytus formos reikalavimus skirtingose gydymo įstaigose, išvengti galimų klaidų;
esamu apribojimu atsisakyti embriono anksčiau nei kaip praėjus dvejiems metams. Tačiau tai neapriboja porų embrionus savo lėšomis saugoti ir ilgesnį terminą.
Pasibaigus pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), iki embriono panaudojimo donorystei (jei yra sutuoktinių (sugyventinių) sutikimas), o taip pat ir tuo atveju, kai dėl embriono donorystės nesutinkama, embriono saugojimas būtų tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis.
tęsiamos po šio įstatymo įsigaliojimo ir dėl jų patiriamos išlaidos. Keičiamame Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra apmokamos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras turės pakeisti esamus ar priimti reikiamus naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui kasmet reikės valstybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurių dydį paskaičiuotų ir nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi esamą faktinę embrionų saugojimo, ligų gydymo ir būtinosios pagalbos teikimo situaciją, apimtis bei įkainius. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant pirminį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-1277) buvo gauti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro specialistų vertinimai. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „embrionų donorystė“, „embrionų saugojimas“, „lytinių ląstelių donoras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 3, 5, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visos būtinos nevaisingumo gydymo, onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) ir embrionų saugojimo išlaidos asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata yra ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, baigtinis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas yra išdėstytas Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pildomas minėtasis įstatymas, pagalbinio apvaisinimo paslaugas įtraukiant į bendrąją privalomojo sveikatos draudimo reglamentavimo sistemą. Antra, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugos jas teikiantiems subjektams yra apmokamos, o ne kompensuojamos (apdraustiesiems yra kompensuojamos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos). Trečia, įstatyminė nuostata, kad pagalbinio apvaisinimo išlaidos gali būti apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, yra per daug neapibrėžta ir neaiški. Be to, manome, kad sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklauso nustatyti ne bet kokių valstybės biudžeto lėšų, o tik valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Sveikatos apsaugos ministerijai, naudojimo ir (ar) paskirstymo tvarką. 2.
straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra atlyginama iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nedera su imperatyvia keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Taip pat pažymime, kad kaip minėta aukščiau, sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklauso nustatyti tik valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Sveikatos apsaugos ministerijai, naudojimo ir (ar) paskirstymo tvarką. 3. Ginčytina, projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos sukurti embrionai privalomai du metus nuo įstatymo įsigaliojimo saugomi sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą sukurti, tačiau į moters kūną neperkelti, embrionai saugomi valstybės biudžeto lėšomis, todėl siūlomas reguliavimas, pagal kurį ši finansinė prievolė būtų privalomai perkelta ant fizinių asmenų, kurie teisėtai veikdami įgijo tam tikrus teisinius lūkesčius dėl pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtų embrionų valstybinės apsaugos, prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir tikrumo principams. 4. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto 5 straipsnyje išdėstytame įstatymo 15¹ straipsnyje numatyta kompensavimo tvarka taip pat taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų dalies išlaidų kompensavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad yra kompensuojamos visos būtinos pagalbinio pavaisinimo procedūrų išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto 6 straipsnio
straipsnyje nustatyta išlaidų kompensavimo tvarka taikoma tik procedūroms, kurios bus atliekamos po įstatymo įsigaliojimo, ar pagal šią tvarką asmenims turėtų būti kompensuotos ir tos išlaidos, kurios patirtos iki įstatymo įsigaliojimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina minėtąją nuostatą patikslinti, aiškiai nurodant, kokios išlaidos turėtų būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-10-31 Nr. S-2017-9724 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1277 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsniu įstatymas papildomas 15¹ straipsniu, kurio pirmoje dalyje įtvirtinama, be kita ko, kad onkologinėmis ligomis sergančių asmenų iki 40 metų vaisingumo išsaugojimo išlaidos šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateikti jokie argumentai, medicininiai paaiškinimai, kodėl yra siūloma onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims tik iki 40 metų kompensuoti vaisingumo išsaugojimo išlaidas. Mūsų nuomone, tokia nuostata yra diskriminuojanti. Be to, iš keičiamos nuostatos taip pat matyti, kad onkologinėmis ligomis nesergantiems asmenims visos būtinos nevaisingumo gydymo išlaidos kompensuojamos nepriklausomai nuo tokių asmenų amžiaus. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996‑11-20, 1996‑01-24, 2000-05-08, 2000-12-06 nutarimai). Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, inter alia, dėl amžiaus. Todėl manome, kad nuostatos dėl konkretaus amžiaus turėtų būti atsisakoma arba turėtų būti pateikti pagrįsti ir išsamūs paaiškinimai, kodėl onkologinėmis ligomis sergančių asmenų vaisingumo išsaugojimo išlaidų kompensavimas yra pateisinamas tik iki 40 metų. 2. Projekto 5 straipsniu įstatymas papildomas 15¹ straipsniu, kurio antroje dalyje siekiama nustatyti, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra atlyginama iš valstybės biudžeto. Mūsų nuomone, toks atlyginimas (kompensacija) neturėtų viršyti lytinių ląstelių donorų patirtų faktinių išlaidų.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje aiškiai numatyta, jog lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektu. Dėl šių priežasčių siūlome nuostatą tikslinti nustatant, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra atlyginama suma, neviršijanti jų patirtų faktinių išlaidų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1277(2) (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto
siekiama įtvirtinti, kad įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija tvirtintų pavyzdines formas. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 15 straipsnio
reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Svarstytina, kokią pridėtinę vertę sukurs toks papildomas pavyzdinių formų patvirtinimas. Jei vis dėlto būtų laikomasi nuomonės, kad tokių pavyzdinių formų patvirtinimas yra tikslingas, siūlome įvertinti, ar pavyzdinių formų tvirtinimas neturėtų būti pavestas sveikatos apsaugos ministrui. Taip būtų užtikrinta, kad visos įstaigos naudos vienodo pavyzdžio formas. 2. Siekdami aiškumo bei įstatymo nuostatų sistematiškumo ir atsižvelgdami į įstatymo 3 straipsnio
ir Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, siūlome Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį patikslinti įrašant, kad informuoto paciento sutikime papildomai turi būti nurodomas terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai <...>. 3. Projektu įstatymo 8 straipsnio 6 dalis keičiama nustatant, kad, inter alia, lytinių ląstelių kompensacijos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Atkreipiame dėmesį, kad šia nuostata sveikatos apsaugos ministrui suteikiami įgaliojimai tik patvirtinti kompensacijų suteikimo tvarką, todėl pagrindiniai kompensacijų suteikimo principai ir kriterijai turi būti įtvirtinti įstatymu. Šiuo metu įstatyme nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kompensacijų suteikimo galimybę, todėl įstatymas turėtų būti atitinkamai tikslinamas. 4. Projektu siekiama įstatymo 9 straipsnį papildyti 2 dalimi įtvirtinant, kad, jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas, tai asmenims iki 42 metų visos būtinos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nebuvo pateikti jokie argumentai, įrodymai ir medicininiai paaiškinimai, kodėl yra siūloma nuostatoje nurodytiems asmenims tik iki 42 metų kompensuoti nurodytų paslaugų išlaidas. Mūsų nuomone, tokia nuostata yra diskriminuojanti amžiaus pagrindu. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996-01-24, 2000-05-08, 2000-12-06 nutarimai). Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, inter alia, dėl amžiaus. Todėl manome, kad nuostatos dėl konkretaus amžiaus turėtų būti atsisakoma arba turėtų būti pateikti pagrįsti ir išsamūs paaiškinimai, pagrindžiantys tokios nuostatos būtinumą ir proporcingumą, kodėl nurodytiems asmenims tam tikrų paslaugų išlaidos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tik iki 42 metų. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 3, 5, 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalis stokoja aiškumo, nes nėra aišku apie kokią kompensaciją šioje nuostatoje kalbama, kadangi keičiamo įstatymo tekste niekur neminimos jokios kompensacijos. Siūlytina aiškiai nurodyti kokios kompensacijos turimos omenyje (kitu atveju įstatymo nuostatų praktinis taikymas bus probleminis). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pats kompensavimo (ar atlyginimo) principas nedera su imperatyvia keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai nurodyti, kad už paimtas lytines ląsteles lytinių ląstelių donorams yra kompensuojama (atlyginama) suma, neviršijanti jų patirtų faktinių išlaidų. 2. Projekto 5 straipsniu siūloma įstatymo 9 straipsnį papildyti 2 dalimi. Siūloma 2 straipsnio dalies santykis su šio straipsnio 1 dalimi stokoja aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nuostata turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai yra sudaryta sutartis, numatyta straipsnio 1 dalyje, ar tokia sutartis nėra būtina.
Todėl manytina, kad teikiamoje 2 straipsnio dalyje turėtų būti atsisakyta perteklinio 1 dalies turinio kartojimo, o dalies turinys turėtų būti susietas su 1 dalies turiniu, todėl siūlytina braukti žodžius „Jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas“ ir vietoje šių žodžių įrašyti: „Šio straipsnio 1 dalies nustatytu atveju sudarius sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo paslaugas“. 3. Projekto 5 straipsniu siūloma įstatymo 9 straipsnį papildyti 2 dalimi ir joje nustatyti, jog „asmenims iki 42 metų visos būtinos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl yra pasirinkta 42 metų amžiaus riba, kai asmenims kompensuojamos arba nebekompensuojamos tam tikro medicininės paslaugos. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos dėl amžiaus ribojimo turi būti arba atsisakyta, arba pateikti išsamūs ir pagrįsti argumentai, pagrindžiantys tokį asmenų išskyrimą amžiaus pagrindu. Kitu atveju, galėtų kilti pagrįstos abejonės dėl projekto nuostatų neatitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos nedera tarpusavyje, nes vienoje nustatyta, kad embrionai pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi ne mažiau kaip 2 metus, o kitoje nurodyta, kad embrionų tolesnis saugojimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis ir tais atvejais, kai neparėjus dvejiems metams miršta vienas ar abu sutuoktiniai arba pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė. 5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina kokiu klausimu asmenys turi pareikšti savo valią. 6. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio kompensacijas šioje nuostatoje kalbama. 7.
į teisės technikos taisykles:
pavadinimuose brauktinas dvitaškis;
pakeitimų esmė dėstytina taip: „pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:‘;
dalyje turi būti pateikiama ne dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 7 straipsnio
įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 4 dalyje pateiktai nuorodai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]