Projekt o lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3–5 4, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis ;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
kiti šio straipsnio34 dalyje nurodyti subjektai;
kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3–5 4, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis ;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
kiti šio straipsnio34 dalyje nurodyti subjektai;
kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai. 3. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio
statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas. 3. 4. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 31 . 5. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar
patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir34 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms ir tas reikmes atitinkančiam konkrečiam objektui statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą . Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo minėtų valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 4. 6. Šio straipsnio34 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktin es ių teis es ių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdym ą o . Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. 5. 7.
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir34 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo , kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams . Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė priima
dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 8. Ž emės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą , kai toks perdavimas neatitiktų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. 9. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo , jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitiktų šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų. 10. Žemės ūkio ministerijai atsisakius derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo , Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus tik pašalinus Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti minėtus sprendimus priežastis. 11.
tarnybos vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo skelbiami Teisės aktų registre. 6. 12. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“. 4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. balandžio30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įsigaliojimo Vyriausybės nutarimo projektas dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms pateiktas Vyriausybei, šis valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Jeigu savivaldybė nebenaudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priima sprendimą, suderintą su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo pagal šio įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekt o XIIIP-1259 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3–5 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis ;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3–5 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis ;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), šioms reikmėms:
1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir vietiniams keliams;
4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei komercinei veiklai. 3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 31 . 4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms ir tas reikmes atitinkančiam konkrečiam objektui statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Žemės ūkio m inisterija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą . Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 4. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktin es ių teis es ių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdym ą o . Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. 5. 6.
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo , kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams . Jeigu v V alstybinės žemės patikėtini ui s per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistr avus uoja patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė priima
dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 7. Ž emės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą , kai toks perdavimas neatitiktų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 8. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo , jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitiktų šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. 9. Jeigu Žemės ūkio ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus be pakartotinio jų suderinimo su Žemės ūkio ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys. 10.
tarnybos vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo skelbiami Teisės aktų registre. 6. 11. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;“. 4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. balandžio30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įsigaliojimo Vyriausybės nutarimo projektas dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms pateiktas Vyriausybei, šis valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Jeigu savivaldybė nebenaudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priima sprendimą, suderintą su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo pagal šio įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 8, 9 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 71.7 papunkčio nuostatą dėl teisės disponuoti valstybine žeme, kaip instrumentu vietos plėtrai skatinti, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatytą įsipareigojimą supaprastinti valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti savivaldybėms tvarką (3.5 krypties ,,Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas“
infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas“ 4 priemonė). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane minėto įsipareigojimo įvykdymo terminas numatytas 2018 m. II ketvirtyje, įstatymo projekte pasiūlytų nuostatų įsigaliojimo terminas siūlomas nustatyti 2018 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
Atsižvelgiant į tai šiuo metu šis procesas (nuo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo iki žemės sklypo savivaldybei perdavimo) paprastai užtrunka apie 7 mėnesius. Savivaldybės nepatenkintos taip ilgai užtrunkančiu valstybinės žemės perdavimo procesu, kadangi tai neigiamai veikia sąlygų verslo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, darnios miestų plėtros planų kūrimą, potencialių investuotojų, kurie norėtų investuoti į miestų teritorijų sutvarkymą bei pan., pritraukimą. Dėl šios priežasties siūloma atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo valstybinės žemės sklypų Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perdavimo savivaldybėms procese ir taip sutrumpinti valstybinės žemės sklypų, reikalingų savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti, perdavimo procesą. Sprendimo dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise priėmimą tikslinga būtų perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kaip valstybinės žemės patikėtinei, ir tai atitiktų šiai tarnybai Žemės įstatymu suteiktas funkcijas valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme. Pažymėtina, kad ir šiuo metu pagal galiojančias Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 ,, Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“, nuostatas Vyriausybės nutarimus dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise turi suderinti Nacionalinė žemės tarnyba.
Pagal galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatas Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodami patikėjimo teise ir valstybinės miško žemės sklypai. Tačiau pažymėtina tai, kad miškas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma vertybė. Konstitucijos 47 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška nuostata dėl valstybinės reikšmės miškų įtvirtinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Miškų svarbą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: ,, miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. <...> miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; <...> Miškams, palyginti su kitais objektais, gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas“ (2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į ypatingą ekologinę bei socialinę miško reikšmę aplinkai bei viešiesiems interesams, be to, įvertinus, kad valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise supaprastinimas savivaldybėms aktualus vien dėl savivaldybių teritorijų investicinės aplinkos gerinimo, tikslinga būtų galiojančios valstybinės miško žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms procedūros nekeisti ir toliau šiuos žemės sklypus perduoti pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį valstybinių miškų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Vyriausybės – nutarimu (kaip ir kitiems Miškų įstatymo nustatytiems subjektams) . 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Vyriausybė (Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.5 krypties
parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. 239 1338, el. p. [email protected] ) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected] .) vyriausioji specialistė Jurgita Baliasinovienė, tel. 239 1347, el. p. jurgita.baliasinoviene @zum.lt 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Žemės įstatymo nuostatas savivaldybės patikėjimo teise valdo joms Vyriausybės nutarimais perduotą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms reikalingą valstybinę žemę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomais pakeitimais siekiama supaprastinti valstybinės žemės sklypų Žemės įstatymo
teise procedūras – atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo žemės sklypų perdavimo procese ir žemės sklypus perduoti valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos – vadovo sprendimu, suderintu su Žemės ūkio ministerija. Taip žemės sklypų, reikalingų savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti, perdavimo procesas sutrumpėtų nuo maždaug 7 mėnesių iki 1,5 mėn. Tam, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybinės žemės naudojimas, valdymas ir disponavimas ja, taip pat būtų sudarytos sąlygos Žemės ūkio ministerijai realiai prisidėti prie minėtų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimamų sprendimų, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus pagrindą, kurį ir šiuo metu ministerija taiko praktikoje, atsisakydama vizuoti pagal Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nuostatas savivaldybių pateiktus Vyriausybės nutarimų projektus dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise, t. y., kai toks valstybinės žemės sklypo perdavimas neatitiktų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktu, siekiant viešumo bei skaidrumo, siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo būtų skelbiami Teisės aktų registre. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.
ir jo plėtrai Smarkiai sutrumpinus savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms procedūras, savivaldybės turės daugiau galimybių pritraukti potencialiems investuotojams, siekiantiems sutvarkyti miestų teritorijas, ir sudaryti palankias sąlygas verslo plėtros skatinimui. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą kitų įstatymų keisti ir naujų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 ,, Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“. 12.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,savivaldybė“, ,,žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnį, šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas. Kyla abejonių, ar visais atvejais sprendime galėtų būti nurodytas konkretus objektas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žemės sklypas pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas būtų perduodamas viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės sklypų perdavimą viešojo naudojimo poilsio objektams projektu siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. 2. Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo
pakankamai aišku, ar tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą priežastys, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą dėl perdavimo savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės į valstybinę žemę pasibaigimo gali priimti be pakartotinio derinimo su Žemės ūkio ministerija.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3. Projekto 2, 3 ir 4 straipsniai turi tik vieną struktūrinę dalį, kurios žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS
2017-12-19 Nr. XIIP-1259(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Kęstutis Pūkas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras B. Markauskas, Žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vedėja A. Kalantaitė, Respublikos Prezidentės patarėja E. Kriščiūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas R. Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėjas G. Vaičionis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-26)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnį, šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas. Kyla abejonių, ar visais atvejais sprendime galėtų būti nurodytas konkretus objektas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žemės sklypas pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas būtų perduodamas viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės sklypų perdavimą viešojo naudojimo poilsio objektams projektu siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pritarti
(2017-10-26)1
įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą priežastys, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą dėl perdavimo savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės į valstybinę žemę pasibaigimo gali priimti be pakartotinio derinimo su Žemės ūkio ministerija. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti 3.
(2017-10-26)
straipsniai turi tik vieną struktūrinę dalį, kurios žymėti numeriu nereikia. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-11-21)1 Atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1259 (toliau – įstatymo projektas), atlikome savivaldybių apklausą. Įvertinę savivaldybių gautas pastabas ir išanalizavę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikiame šiuos pastebėjimus ir siūlymus:
sutrumpintas žemės sklypų perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise laikas nuo
straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje numatyta, kad sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Visiškai neaiškus derinimo su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija tikslas ir ministerijos dalykinė kompetencija. Manome, kad atsisakius prievolės Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą derinti su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybiniai žemės sklypai būtų perduodami savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise operatyviau, o derinimo su ministerija procedūra yra dirbtina ir perteklinė.
Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam įstatymo projekto variantui, nes nustatant derinimo procedūrą, kurioje numatytas ir Žemės ūkio ministerijos dalyvavimas, siekiama garantuoti priimamų sprendimų teisėtumą ir skaidrumą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-11-21)1
naujoje redakcijoje nurodyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas , kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas“. Tuo atveju, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bus perduodamas valdyti savivaldybei patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bus neįmanoma nurodyti konkretų objektą, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas, kadangi perduotas valdyti patikėjimo teise savivaldybei ūkinei komercinei veiklai vykdyti žemės sklypas bus nuomojamas viešo aukciono būdu ir tik po aukciono išaiškės konkretus objektas, kurį statys žemės sklypo nuomininkas. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio dėstomoje 7 straipsnio 3 dalies naujoje redakcijoje padaryti išimtį dėl konkretaus objekto, kai žemės sklypai perduodami ūkinei komercinei veiklai. Pritarti
(2017-11-21)1 3.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje 7 straipsnio 5 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms ir tas reikmes atitinkančiam konkrečiam objektui statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pabaigimo“. Siūlome atsisakyti derinimo su ministerija ir numatyti procedūrą, įpareigojančią Nacionalinės žemės tarnybą, prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo patikėjimo teisės savivaldybei pabaigimo, išsiaiškinti su savivaldybe konkrečias bei objektyvias priežastis, kodėl žemės sklypas nenaudojamas perduotoms reikmėms ir tik išsiaiškinus priežastis priimti sprendimą. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam įstatymo projekto variantui, nes nustatant derinimo procedūrą, kurioje numatytas ir Žemės ūkio ministerijos dalyvavimas, siekiama garantuoti priimamų sprendimų teisėtumą ir skaidrumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1259 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. Bukauskas, R. Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto
2017-12-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas K amblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė; kviestieji asmenys: Saulius Savickis – Žemės ūkio viceministras, Aleksandras Muzikevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Aušra Kalantaitė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Audrius Petkevičius – LZHIS prezidentas, Ellex ekspertas, Algis Gaižutis – LMSA valdybos pirmininkas, Gediminas Vaičionis – LSA patarėjas, Asta Laukaitienė – „Mano ūkis“ žurnalistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-25) 1(7), 1(7)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį, šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas.
Kyla abejonių, ar visais atvejais sprendime galėtų būti nurodytas konkretus objektas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žemės sklypas pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas būtų perduodamas viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės sklypų perdavimą viešojo naudojimo poilsio objektams projektu siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pritarti. Komitetas siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį: „3. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir
(ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas. “ Atitinkamai projekto 7 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį Komitetas siūlo pakeisti taip: ,,Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms ir tas reikmes atitinkančiam konkrečiam objektui statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04) 1(7)
Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą priežastys, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą dėl perdavimo savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės į valstybinę žemę pasibaigimo gali priimti be pakartotinio derinimo su Žemės ūkio ministerija. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Komitetas siūlo projekto 7 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: ,,10. Žemės ūkio ministerijai atsisakius derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus be pakartotinio suderinimo su Žemės ūkio ministerija tik pašalinus Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti minėtus sprendimus priežastis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)
turi tik vieną struktūrinę dalį, kurios žymėti numeriu nereikia. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-11-21) 1(7) (2), (3),
valdymo ir savivaldybių komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1259 (toliau – įstatymo projektas), atlikome savivaldybių apklausą.
Įvertinę savivaldybių gautas pastabas ir išanalizavę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikiame šiuos pastebėjimus ir siūlymus:
1Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad bus sutrumpintas žemės sklypų perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise laikas nuo 7 mėnesių iki 1,5 mėnesio. Tačiau įstatymo projekto1 straipsnyje dėstomoje 7 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje numatyta, kad sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Visiškai neaiškus derinimo su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija tikslas ir ministerijos dalykinė kompetencija. Manome, kad atsisakius prievolės Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą derinti su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybiniai žemės sklypai būtų perduodami savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise operatyviau, o derinimo su ministerija procedūra yra dirbtina ir perteklinė. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje 7 straipsnio 3 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei nurodomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas , kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas“.
Tuo atveju, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bus perduodamas valdyti savivaldybei patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bus neįmanoma nurodyti konkretų objektą, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti šis žemės sklypas perduodamas, kadangi perduotas valdyti patikėjimo teise savivaldybei ūkinei komercinei veiklai vykdyti žemės sklypas bus nuomojamas viešo aukciono būdu ir tik po aukciono išaiškės konkretus objektas, kurį statys žemės sklypo nuomininkas. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio dėstomoje 7 straipsnio 3 dalies naujoje redakcijoje padaryti išimtį dėl konkretaus objekto, kai žemės sklypai perduodami ūkinei komercinei veiklai. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje 7 straipsnio 5 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms ir tas reikmes atitinkančiam konkrečiam objektui statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pabaigimo“. Siūlome atsisakyti derinimo su ministerija ir numatyti procedūrą, įpareigojančią Nacionalinės žemės tarnybą, prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo patikėjimo teisės savivaldybei pabaigimo, išsiaiškinti su savivaldybe konkrečias bei objektyvias priežastis, kodėl žemės sklypas nenaudojamas perduotoms reikmėms ir tik išsiaiškinus priežastis priimti sprendimą. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį, todėl nurodyto neaiškumo neliktų, taip pat p atikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį. N ustatant derinimo procedūrą su ŽŪM siekiama užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą ir skaidrumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ( 2017-11-22 ) Komiteto sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1259 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui
1 259(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-1 259(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė