priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas), kurio 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – Įstatymo projektas), parengtas:
Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 9.5 papunktį, kuriuo įsipareigojama įteisinti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.1 papunktyje nurodytą priemonę, numatančią išmokos vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimoje auginamiems (globojamiems) vaikams sistemos sukūrimą ir įteisinimą. Vadovaujantis 2004 m. gegužės 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir vėlesniais jo pakeitimais, iki 2009 m. kovo 1 d. (iki ekonominės krizės) išmoka vaikui buvo universali išmoka, skiriama ir mokama visiems vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės nustatytų socialinių išmokų mokėjimas, jų dydžių pokyčiai yra glaudžiai susiję su valstybės finansinėmis galimybėmis, įvertinus ekonominę padėtį šalyje, 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti vertinant šeimos pajamas.
Siekiant išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį, 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu nuo 2017 m. sausio 1 d. šeimoms, auginančioms ir
(ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų (gausioms šeimoms), išmoka vaikui pradėta mokėti nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Taip pat pratęstas išmokos vaikui mokėjimas vaikams nuo 7 iki 18 metų, šeimoje auginant ir (ar) globojant vieną ar du vaikus, paliekant šeimos gaunamų pajamų vertinimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. 2015 m. skurdo riziką patyrė beveik trečdalis vaikų iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 28,9 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 5,4 procentinio punkto. Dažniausiai skurdą patiria šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų (skurdo rizikos lygis – 47,6 proc.) ar kai du ar daugiau vaikų augina abu tėvai (skurdo rizikos lygis – 24,8 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti už auginamus vaikus taikomo papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, Įstatymo projektu siūloma įteisinti vienodo dydžio išmoką vaikui visiems vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų (universalią išmoką) bei papildomai išmoką vaikui skirti šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir šeimoms, auginančioms ir
(ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Tai viena iš kompleksinių priemonių, turinčių įtakos mažinant vaikų skurdą ir pajamų nelygybę. 2. Siekiant spręsti išmokų vaikams skyrimo problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, kai asmenys dėl objektyvių, nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (toliau – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į šią apskaitą, sąrašas, ir dėl to neturi teisės gauti išmokų vaikams. Įstatymo projekto tikslas – įteisinti vienodo dydžio išmoką vaikui visiems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų bei papildomai išmoką vaikui skirti šeimoms, auginančioms ir
(ar) globojančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Svarbiausi Įstatymo projekto uždaviniai:
1mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę;
gyvenamąją vietą, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, neprarastų teisės gauti išmokas vaikams;
vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) taikymo praktikoje, tobulinti išmokų vaikams mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu keičiama daugiau nei pusė šiuo metu galiojančio Išmokų vaikams įstatymo straipsnių, Išmokų vaikams įstatymas išdėstytas nauja redakcija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Piniginės paramos skyrius (vedėja – Svetlana Kulpina, tel. 266 4264, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė, tel. 266 4283, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
vaikui skyrimo ir mokėjimo sąlygos nustatytos atsižvelgiant į šeimoje auginamų ir (ar) globojamų vaikų skaičių, gaunamas pajamas ir vaiko amžių.
Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki
0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo 2 iki 18 metų – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį nevertinant šeimos gaunamų pajamų. 2. Išmokų vaikams įstatymas numato išmokų vaikams teikimą asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios
Respublikos gyventojų registrą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme asmenims nustatyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jei jie atitinka minėto įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nors asmenims nustatyta prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą, pasitaiko atvejų, kai jie negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į šią apskaitą, sąrašas ir dėl šios priežasties neturi teisės gauti išmokų vaikams. 3.
taikomas asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 30.4.2004, p. 1) (toliau – Reglamentas) 3 straipsniu, Reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima socialinės apsaugos sritis, tarp kurių – išmokos šeimai. Pagal Reglamento 1 straipsnio z punktą, išmoka šeimai – visos išmokos natūra arba pinigais, skirtos padengti šeimos išlaidoms, neįskaitant Reglamento I priede nurodytų išankstinių išlaikymo ir specialių vaiko gimimo bei įvaikinimo išmokų. Įgyvendindamas Reglamento nuostatas, atsižvelgdamas į išmokų, skiriamų ir mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą, paskirtį ir pobūdį, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtino Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašu, sąvoka „išmoka šeimai“ apibrėžiama kaip išmoka vaikui, kuri skiriama ir mokama pagal Išmokų vaikams įstatymą. Todėl asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomas Išmokų vaikams įstatymas, turi teisę gauti tik išmoką vaikui. Pažymėtina, kad į nacionalinę teisę taip pat yra perkeltos 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17) (toliau – Direktyva Nr. 1), 2011 m. gruodžio 13 d.
1), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1) (toliau – Direktyva Nr. 2), 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8) (toliau – Direktyva Nr. 3) ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1) (toliau – Direktyva Nr. 4) (toliau kartu – Direktyvos) nuostatos. Įgyvendinant Direktyvos Nr. 1, Direktyvos Nr. 2 ir Direktyvos Nr. 4 nuostatas, valstybės narės trečiųjų šalių piliečiams, kurie pakliūna į minėtų Direktyvų taikymo sritį, turi užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas, kiek tai susiję su socialinės apsaugos sritimis, apibrėžtomis Reglamente, tarp kurių – išmokos šeimai. Todėl Išmokų vaikams įstatymo
Lietuvos Respublikoje išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, užsieniečiai, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbiai, išskyrus užsieniečius, kuriems leista atvykti studijuoti, ir užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas kaip perkeltiems įmonės viduje ne trumpesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui, turi teisę gauti išmoką vaikui. Įgyvendinant Direktyvą Nr.
Įgyvendinant Direktyvą Nr. 3, valstybės narės Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams turi užtikrinti galimybę naudotis socialinėmis lengvatomis. Todėl, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsniu, jiems sudarytos vienodos sąlygos su Lietuvos Respublikos piliečiais gauti išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai. 4. Siekiant pagerinti šeimų, auginančių dvynukus, trynukus ir didesnį skaičių vaikų, gimusių vienu metu, finansinę padėtį, Išmokų vaikams įstatyme nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja išmokų rūšis – išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Siekiant išvengti išmokų dubliavimo, atsižvelgiant į tai, kad globojamam vaikui skiriama globos (rūpybos) išmoka, globėjui (rūpintojui) – globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, o įvaikintam vaikui nuo 2018 m. sausio
vaikui įvaikinusiems asmenims ir globėjams (rūpintojams) neskiriama. Išmokų vaikams įstatymo 10² straipsnyje numatyti išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skyrimo atvejai ir išmokos dydžiai, tačiau praktikoje kyla neaiškumų, kaip taikyti minėtas teisės normas tais atvejais, kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų ir vaikas (vaikai) miršta nesukakęs (nesukakę) 2 metų. 5. Išmokų vaikams įstatymo 4 straipsnio
šio įstatymo reglamentuotoms išmokoms mokėti skirtų lėšų. Konkretų išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Išmokoms administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu nustatytas išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų išmokoms mokėti. 6.
straipsnyje nustatyti išmokų teikimo būdai asmenims, patiriantiems socialinę riziką. Išmokos vaikams mokamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka piniginėmis lėšomis ir nepinigine forma: maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitomis vaikams būtinomis prekėmis, maitinimo talonais, paslaugomis ir kt. 7. Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (įtėvių) (ar turimam vieninteliam iš tėvų), globėjui (rūpintojui), tačiau nėra teisinio reguliavimo tais atvejais, kai dėl išmokos vaikui skyrimo kreipiasi bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus iš skirtingų santuokų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma:
vienodo dydžio išmoką vaikui visiems vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks
mėnesį. Nustatyti, kad papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir šeimoms, kurios augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Papildomai skiriamos išmokos vaikui dydžiai: vaikui nuo gimimo iki 2 metų – 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo
(įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama sudaryti vienodas sąlygas gauti vienodo dydžio išmoką vaikui visiems vaikams, tiek augantiems šeimoje, tiek globojamiems, neatsižvelgiant į globos (rūpybos) formą. Siekiant mažinti šeimoje augančių vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, įvertinus tai, kad skurdo riziką labiausiai patiria šeimos, auginančios didesnį skaičių vaikų, siūloma taip pat papildomai finansiškai remti gausias ir nepasiturinčias šeimas, auginančias vaikus. Numatoma, kad, pritarus siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms, išmoką vaikui papildomai gautų apie 400,0 tūkst. vaikų, iš viso išmoką vaikui gautų apie 530,8 tūkst. vaikų. 2. Atsisakyti nuostatos, kuria asmens teisė gauti išmokas vaikams yra susieta su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, ir nustatyti, kad asmenys, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi teisę gauti išmokas vaikams pagal faktinę gyvenamąją vietą.
Siūlomi Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai užtikrins išmokų vaikams teikimą asmenims, kurie dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti savo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą bei negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui savo pobūdžiu ir paskirtimi skirtos šeimos išlaidoms padengti, Įstatymo projektu nustatyti, kad asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomas Išmokų vaikams įstatymas, turi teisę gauti ne tik išmoką vaikui, bet ir išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir išmoką privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Kadangi įgyvendinant Direktyvos Nr. 1, Direktyvos Nr. 2 ir Direktyvos Nr. 4 nuostatas turi būti taikomas vienodas požiūris į Reglamente apibrėžtą socialinės apsaugos sritį – išmokas šeimai, o įgyvendinant Direktyvos Nr.
socialinėmis lengvatomis, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, užsieniečiai, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip
bedarbiai, išskyrus užsieniečius, kuriems leista atvykti studijuoti, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai bei užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas kaip perkeltiems įmonės viduje ne trumpesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui, turi teisę gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsniu, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę, o karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis, užsieniečiai, patenkantys į Direktyvų taikymo sritį, neturi teisės į išmoką privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Pritarus pateiktiems siūlymams, asmenims bus sudarytos sąlygos pasinaudoti teise gauti priklausančias išmokas ir užtikrintas Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumas su nacionaline teise. 4. Įstatymo projektu nustatyti išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skyrimo ir mokėjimo atvejus, kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų ir vaikas (vaikai) miršta nesukakęs (nesukakę) 2 metų.
Tais atvejais, kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų ir vaikas (vaikai) miršta nesukakęs (nesukakę) 2 metų, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui būtų skiriama ir mokama nuo vaikų gimimo dienos iki vaiko (vaikų) mirties dienos. Likusiems vaikams ši išmoka iš naujo būtų apskaičiuojama ir skiriama atsižvelgiant į likusių vienu metu gimusių vaikų skaičių vadovaujantis Išmokų vaikams įstatyme nustatytais dydžiais: likus dviem vaikams, būtų skiriama 4 BSI dydžio išmoka, likus trims vaikams, – 8 BSI dydžio išmoka, likus keturiems vaikams, – 12 BSI dydžio išmoka per mėnesį ir t. t. Likus vienam vaikui, išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas nuo kito (kitų) vaiko
(vaikų) mirties dienos, išmokant iki vaiko (vaikų) mirties dienos priklausiusią ir neišmokėtą išmokos sumą. 5. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. birželio 26 d. pasitarimo pas Ministrą Pirmininką protokolo Nr. 1 3.3 papunktį ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas bei pasiūlymus, Įstatymo projektu nustatyti, kad išmokoms vaikams administruoti iš valstybės biudžeto lėšų skiriama iki 2 procentų išmokoms mokėti skirtų lėšų. Konkretų išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 6. Siekiant, kad išmokos vaikams būtų naudojamas pagal jų paskirtį, užtikrinant vaiko poreikius, Įstatymo projektu nustatyti savivaldybių administracijų pareigą teikiant išmokas asmenims, patiriantiems socialinę riziką, derinti išmokų teikimą piniginėmis lėšomis ir nepinigine forma.
Išmokos dydis piniginėmis lėšomis negali viršyti 50 procentų paskirtos išmokos dydžio, kai pasirenkama išmoką teikti piniginėmis lėšomis vienam iš vaiką prižiūrinčių tėvų (įtėvių) ar vyresniam kaip 16 metų vaikui. Taip pat nustatyti, kad išmokų vaikams teikimo būdai vaiko
(vaikų) poreikiams užtikrinti parenkami atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendacijas. 7. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalimi nustatyti, kad išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų ar globėjui (rūpintojui). Šia nuostata sudaroma galimybė dėl išmokos vaikui skyrimo kreiptis ir ją gauti vienam iš sutuoktinių ar bendrai gyvenančių asmenų dėl visų jų šeimoje auginamų vaikų, neatsižvelgiant į tėvystę. Be to, Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatoma, kad asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išmokos gali būti teikiamos piniginėmis lėšomis vyresniam kaip 16 metų vaikui, todėl praktikoje galimi atvejai, kai išmoka vaikui bus mokama vyresniam broliui ar seseriai. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti išmokos vaikui mokėjimą ir tais atvejais, kai bendrai gyvenantys asmenys augina vaikus iš ankstesnio bendro gyvenimo (ankstesnių santuokų) ar kai vaikai auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką. 8.
aktų suderinamumo ir aiškumo, atlikti kitus Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus:
įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos sąvokos „bazinė socialinė išmoka“ perteklinio dėstymo, nes ji nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme;
teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo struktūrą, kur kiekvienai išmokų rūšiai yra skirtas atskiras įstatymo straipsnis, atsisakyti Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, o minėtos dalies nuostatas dėstyti atitinkamą išmokos rūšį reguliuojančiame straipsnyje; 8.3. siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi nustatyti, kad vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 BSI dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą (rūpybą). Atsižvelgiant į globos (rūpybos) nustatymo procesą (globėjo (rūpintojo) paieškos, atrankos, mokymų ir pan. procedūras) bei siekiant užtikrinti gimusio vaiko interesus, globėjams (rūpintojams) nustatomos palankesnės sąlygos (ilgesnis kreipimosi dėl šios išmokos terminas – iki vaikui sukaks pusantrų metų) gauti vienkartinę išmoką vaikui.
Kadangi vaikų globos institucijose globojami vaikai yra visiškai išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą, drabužius ir t. t.) valstybės (savivaldybės), o globos centras, įgyvendindamas vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą, todėl vienkartinė išmoka vaikui skiriama tik vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta šeimoje ar šeimynoje;
nuostatas praktikoje, patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 7 dalį (Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalis). Tai specialioji norma Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalių atžvilgiu ir taikoma tik tais atvejais, kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre. Atsižvelgiant į tai, kad pragyvenimui lėšų jam reikia mažiau, mokslo metais jam skiriama ir mokama 2 BSI dydžio išmoka per mėnesį.
Pažymėtina, kad mokslo metai trunka nuo rugsėjo 1 dienos iki kitų metų rugpjūčio
bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre. Siekiant užtikrinti globojamo vaiko ar asmens, kuriam globa (rūpyba) pasibaigė dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, interesus, Įstatymo projekto
metu jam bendra Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyta tvarka būtų skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį;
nuoseklumo, apibrėžti asmenis, turinčius teisę į globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą. Atsižvelgiant į tai, kad globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas skiriami ir mokami tais atvejais, kai globa (rūpyba) organizuojama ir nustatoma Lietuvos Respublikoje arba kai užsienio valstybėje nustatytos globos (rūpybos) vykdymą perima Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalimi ir Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad minėtos išmokos gali būti skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat užsieniečiams, paskirtiems vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, globėjais (rūpintojais), ir vaikams užsieniečiams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta Lietuvos Respublikoje arba kurių globos (rūpybos) vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 3 punktu, globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, esant globos (rūpybos) nustatymo Lietuvos Respublikoje ar jos vykdymo perėmimo faktams, turi teisę gauti ne tik minėto straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatytos asmenų grupes, bet ir kiti užsieniečiai, turintys dokumentus, patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
į tai, kad savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl išmokos vaikui skyrimo, informuoja asmenį apie priimtą sprendimą ir terminą, kuriam išmoka skiriama, atsisakyti nuostatos, pagal kurią likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki išmokos vaikui, paskirtos, iki vaikui sukaks 2 metai, mokėjimo termino pabaigos, arba išmokos vaikui, paskirtos
išmokos gavėją apie asmens teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo. 9. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. kovo 30 d. priimto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr.
I-621 1, 3, 8, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-244 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-244), įsigaliosiančio 2018 m. sausio 1 d., ir 2017 m. birželio 15 d. priimto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-446 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-446), įsigaliojusio 2017 m. spalio 1 d., išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalios 2018 m. sausio 1 d., struktūra ir nuostatų turinys neatitinka nauja redakcija dėstomo Išmokų vaikams įstatymo, minėtų įstatymų nuostatos perkeltos į nauja redakcija dėstomą Išmokų vaikams įstatymą, o Įstatymo projektu siūloma Įstatymą Nr. XIII-244 ir Įstatymo Nr. XIII-446 1 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusiais galios. 10. Nustatyti Išmokų vaikams įstatymo įsigaliojimą nuo 2018 m. sausio 1 d. Pritarus pateiktiems siūlymams, išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas taps veiksmingesnis ir aiškesnis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų vaikams mokėjimu iš valstybės biudžeto lėšų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įsigaliojant įstatymui ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Iki įsigaliojant įstatymui ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti šių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų pakeitimų projektus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“; 2.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-288 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl išmokos vaikui mokėjimo, preliminariais skaičiavimais, išmoką vaikui papildomai gautų apie 400,0 tūkst. vaikų (iš viso išmoką vaikui gautų apie 530,8 tūkst. vaikų). Minėtai nuostatai įgyvendinti
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „išmokos vaikams“ „išmoka vaikui“, „išmoka šeimai“, „direktyva“, „reglamentas“, „gyvenamosios vietos deklaravimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad išmokų dydžio matas yra bazinė socialinė išmoka, tačiau įstatyme nėra nurodyta, kokia tvarka šis rodiklis apskaičiuojamas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą (atsižvelgiant į Seime užregistruotu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1242) nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą). 2. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų išbraukti žodžius skliaustuose „(rūpyba)“ ir „(rūpintojas)“, nes jo nuostatos reglamentuoja vienkartinės išmokos gimusiam vaikui skyrimą, o rūpyba nustatoma vaikams nuo 14 metų. 3. Tikslintina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 18 straipsnio 6 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. 4. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos. Šioje dalyje siūloma nustatyti globos (rūpybos) išmokos mokėjimo taisykles asmenims, kuriems globa (rūpyba) yra pasibaigusi arba kuriems globa (rūpyba) nebuvo paskirta jų mokymosi laikotarpiu šiais atvejais:
1) kai asmeniui buvo nustatyta globa (rūpyba) ir ji pasibaigė dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos;
2) kai yra mirę pilnamečio asmens tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų).
Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo, o 2.9 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, gali būti teismo tvarka emancipuotas. Taigi asmuo, kuris mokosi, gali būti nepilnametis (emancipuotas arba sudaręs santuoką) ir neturėti nė vieno iš tėvų (tėvai mirė, kai asmuo jau buvo emancipuotas ar sudaręs santuoką), tačiau jam pagal siūlomą redakciją globos (rūpybos) išmoka nebūtų skiriama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė tobulinant projektą nustatyti, kad tuo atveju, kai yra mirę abu besimokančio asmens tėvai, globos (rūpybos) išmoka skiriama ne tik pilnamečiui asmeniui, bet ir nepilnamečiui emancipuotam ar santuoką sudariusiam asmeniui. Kitu atveju gali būti pažeistas asmenų lygybės principas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti vaiko globėjas (rūpintojas) ir globojamas vaikas. Tačiau neaišku, ar šioje dalyje nurodytus kriterijus turi atitikti vertinamo straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (jų globa yra pasibaigusi arba ji niekada nebuvo nustatyta) mokymosi laikotarpiu. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata stokoja aiškumo. Neaiški formuluotė „daugiau kaip du kartus pakartotinai mokėsi ar studijavo“, taip pat formuluotė „toje pačioje <...> mokyklų grupės mokykloje“.
Projektas tobulintinas, aiškiai suformuluojant išmokos mokėjimo nutraukimo sąlygas. 6. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, po žodžio „pilnamečiam“ įrašytini žodžiai „emancipuotam ar sudariusiam santuoką“ arba vietoj žodžio
„pilnamečiam“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje
nurodytam“. 7. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatos tobulintinos, nustatant, ar mokama ir jei taip, tai kam išmokama paskirta ar mokama išmoka, mirus asmeniui, kuris gyvena vienas ir neturi vaikų (vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka besimokančiam asmeniui, nurodytam įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, nepanaudotos vienkartinės išmokos įsikurti suma). 8. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata „arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui“ nėra aiški – neaišku, kiek laiko ši išmoka mokama ir nuo kada pradedamas skaičiuoti šios išmokos mokėjimo terminas. 9. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išbrauktini žodžiai
„privalo būti“, nes išmokos teikiamos ne visais šioje dalyje nurodytais būdais,
o parenkamos iš šioje dalyje nurodyto sąrašo, kuris nėra baigtinis. 10. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina, nurodant, iš kokių išmokos gavėjo pajamų išskaičiuojama permokėta suma. 11. Svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyti alternatyvią teisminei tvarkai permokėtos išmokos sumos grąžinimo tvarką nutraukus išmokos mokėjimą, pavyzdžiui, šalims susitarus. Išmokos gavėjas, kuriam buvo permokėta išmokos suma, gali neturėti galimybės ją iš karto sugrąžinti, bet gali sutikti ją grąžinti be teismo sprendimo per sutartyje nustatytą laikotarpį. 12.
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka skiriama ne vaikui, bet įtėviui. 13. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti išmokų nutraukimo pagrindai neapima atvejo, kai vaikas, kuriam buvo nustatyta laikinoji globa savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, grąžintas tėvams. 14. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostata yra klaidinanti, todėl taisytina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas bet koks savivaldybės administracijos sprendimas, ne tik sprendimas dėl išmokų vaikams skyrimo ar neskyrimo. 15. Projekto 2 straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytą išmokos mokėjimo tvarką. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nurodytos išimtys, kai išmoka įvaikinus vaiką nemokama arba jos dydis mažinamas. 16. Projekto 4 straipsnio nuostatos tikslintinos, nurodant siūlomų pripažinti netekusiais galios įstatymų numerius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto) 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata taisytina, nes pagal galiojančius įstatymus profesinio mokymo įstaigos ir aukštosios mokyklos nėra skirstomos į grupes. Pastebėtina, kad Švietimo įstatymas nustato, jog formaliojo švietimo mokyklos yra skirstomos į šias grupes: bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, o aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Nurodytame įstatyme dar vartojamos sąvokos „studijų pakopos“ ir
„studijų kryptys“ bei „studijų krypčių grupės“. Profesinio
mokymo įstaigos pagal galiojančius įstatymus neskirstomos nei į grupes, nei į tipus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekte vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos su galiojančiuose įstatymuose vartojamomis sąvokomis arba projektas turėtų būti papildytas nuostata, apibrėžiančia profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų grupės sąvoką. 2. Projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus laikinąją globą (rūpybą) nustato ir laikinąjį globėją (rūpintoją) skiria savivaldybės administracijos direktorius, kuris taip pat turi teisę, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, atleisti ar nušalinti laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo pareigų atlikimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-11-10
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys: R. Tamašunienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad išmokų dydžio matas yra bazinė socialinė išmoka, tačiau įstatyme nėra nurodyta, kokia tvarka šis rodiklis apskaičiuojamas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą (atsižvelgiant į Seime užregistruotu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr.
X-1710 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1242) nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą). Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Išmokų dydžio matas yra bazinė socialinė išmoka, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).“. 2. Teisės departamentas, 2017-10-19 5,5 3,4
įstatymo 5 straipsnyje reikėtų išbraukti žodžius skliaustuose „(rūpyba)“ ir
„(rūpintojas)“, nes jo nuostatos reglamentuoja vienkartinės išmokos gimusiam
vaikui skyrimą, o rūpyba nustatoma vaikams nuo 14 metų. Pritarti
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje
ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą (rūpybą).“. 2. Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vienkartinė išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas), kai vaiko globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ar 9 punkto nuostatas, kai vaiko globa
(rūpyba) nustatyta šeimynoje, – jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ar 9 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui (rūpintojui).“. 3.
3Teisės departamentas,
įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 18 straipsnio 6 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas dieninės studijų formos nenumato. Nepritarti Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. keičiamam įstatymui pateiktas pastabas ir Studentų registro duomenis, 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos aukštosiose mokyklose dienine studijų forma studijavo 15 studentų. Siekiant nepažeisti teisėtų studentų lūkesčių ir galimai išvengti teisminių ginčų, siūlome keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 18 straipsnio 6 dalyje palikti dieninės studijų formos sąvoką. 4. Teisės departamentas, 2017-10-19 11,11 2,4
nuostatos tobulintinos. Šioje dalyje siūloma nustatyti globos (rūpybos) išmokos mokėjimo taisykles asmenims, kuriems globa (rūpyba) yra pasibaigusi arba kuriems globa (rūpyba) nebuvo paskirta jų mokymosi laikotarpiu šiais atvejais:
1) kai asmeniui buvo nustatyta globa
(rūpyba) ir ji pasibaigė dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos;
2) kai yra mirę pilnamečio asmens tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų). Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo, o 2.9 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, gali būti teismo tvarka emancipuotas. Taigi asmuo, kuris mokosi, gali būti nepilnametis (emancipuotas arba sudaręs santuoką) ir neturėti nė vieno iš tėvų (tėvai mirė, kai asmuo jau buvo emancipuotas ar sudaręs santuoką), tačiau jam pagal siūlomą redakciją globos (rūpybos) išmoka nebūtų skiriama.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė tobulinant projektą nustatyti, kad tuo atveju, kai yra mirę abu besimokančio asmens tėvai, globos (rūpybos) išmoka skiriama ne tik pilnamečiui asmeniui, bet ir nepilnamečiui emancipuotam ar santuoką sudariusiam asmeniui. Kitu atveju gali būti pažeistas asmenų lygybės principas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti vaiko globėjas (rūpintojas) ir globojamas vaikas. Tačiau neaišku, ar šioje dalyje nurodytus kriterijus turi atitikti vertinamo straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (jų globa yra pasibaigusi arba ji niekada nebuvo nustatyta) mokymosi laikotarpiu. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
išdėstyti taip:
„2. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės,
emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.“. 2. Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Globos (rūpybos) išmoka, kai vaiko globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, skiriama, jeigu vaiko globėjas (rūpintojas) ir globojamas vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas, o kai vaiko globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, – jeigu globojamas vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, – jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui), o pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais – pačiam asmeniui, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.“. 5. Teisės departamentas,
63
įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata stokoja aiškumo. Neaiški formuluotė „daugiau kaip du kartus pakartotinai mokėsi ar studijavo“, taip pat formuluotė „toje pačioje <...> mokyklų grupės mokykloje“. Projektas tobulintinas, aiškiai suformuluojant išmokos mokėjimo nutraukimo sąlygas. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, daugiau kaip du kartus pakartotinai įstojo ir mokėsi ar studijavo toje pačioje tos pačios profesinio mokymo įtaigų ar aukštųjų mokyklų grupės mokykloje mokyklose.“. 6. Teisės departamentas,
14
įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
„emancipuotam ar sudariusiam santuoką“ arba vietoj žodžio „pilnamečiam“
įrašytini žodžiai „šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytam“. Pritarti Pasiūlymas.
Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
4) globos (rūpybos) išmoką pilnamečiam šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuris mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administracija. Jeigu asmuo studijuoja užsienio valstybės bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracija. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmens gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jis nebuvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išmoką skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje jis iki išvykimo faktiškai gyveno, administracija.“. 7. Teisės departamentas,
9
įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatos tobulintinos, nustatant, ar mokama ir jei taip, tai kam išmokama paskirta ar mokama išmoka, mirus asmeniui, kuris gyvena vienas ir neturi vaikų (vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka besimokančiam asmeniui, nurodytam įstatymo 11 straipsnio
Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Asmeniui, kuriam paskirta ar mokama išmoka, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir vienkartinę išmoką įsikurti, mirus, iki mirties dienos neišmokėta priklausiusi išmokos suma išmokama kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jeigu jo nesant nėra – pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus globėjui (rūpintojui), paskirta ar mokama globos (rūpybos) išmoka pervedama į globojamo vaiko
(vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Nepanaudota vienkartinės išmokos įsikurti suma išmokama piniginėmis lėšomis kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jo nesant – pervedama į jo vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, iki mirties dienos neišmokėta jam priklausiusi išmokos suma neišmokama.“. 8. Teisės departamentas,
4
įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata „arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui“ nėra aiški – neaišku, kiek laiko ši išmoka mokama ir nuo kada pradedamas skaičiuoti šios išmokos mokėjimo terminas. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi teisę kreiptis dėl tolesnio šios išmokos vaikui skyrimo ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, taip pat nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų pajamas.“. 9.
9Teisės departamentas,
2
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išbrauktini žodžiai „privalo būti“, nes išmokos teikiamos ne visais šioje dalyje nurodytais būdais, o parenkamos iš šioje dalyje nurodyto sąrašo, kuris nėra baigtinis. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„2. Išmokos asmenims, patiriantiems socialinę riziką, privalo būti
teikiamos:“. 10. Teisės departamentas,
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina, nurodant, iš kokių išmokos gavėjo pajamų išskaičiuojama permokėta suma. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu asmenys kreipdamiesi dėl išmokos pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjo gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.“. 11. Teisės departamentas,
4
galimybė keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyti alternatyvią teisminei tvarkai permokėtos išmokos sumos grąžinimo tvarką nutraukus išmokos mokėjimą, pavyzdžiui, šalims susitarus. Išmokos gavėjas, kuriam buvo permokėta išmokos suma, gali neturėti galimybės ją iš karto sugrąžinti, bet gali sutikti ją grąžinti be teismo sprendimo per sutartyje nustatytą laikotarpį. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Išskaitant permoką šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, iš išmokos gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų per mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos tol, kol bus visiškai padengta permokėta suma.
Esant Jeigu yra išmokos gavėjo rašytiniam prašymui rašytinis prašymas ar sutikimui sutikimas, gali būti išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos. Jeigu išmokos mokėjimas išmokos gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas, išmokos gavėjui ir savivaldybės administracijai susitarus bei sudarius sutartį dėl permokėtos išmokos sumos grąžinimo, grąžinamas per sutartyje nustatytą laikotarpį, o jiems nesusitarus, išieškomas teismo tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.“. 12. Teisės departamentas,
13
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka skiriama ne vaikui, bet įtėviui. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) vaikas, kuriam paskirtos paskirta šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta išmoka, ar vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytos išmokos nustatyta išmoka, pripažįstamas emancipuotu ar vaikas
(asmuo) sudaro santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;“. 13. Teisės departamentas,
1
įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti išmokų nutraukimo pagrindai neapima atvejo, kai vaikas, kuriam buvo nustatyta laikinoji globa savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, grąžintas tėvams. Pritarti Pasiūlymas.
Pritarti Pasiūlymas. Siūlome keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį papildyti 5 punktu (taip pat pernumeruoti šios dalies 5-10 punktus, juos atitinkamai laikyti 6-11 punktais) ir jį išdėstyti taip:
„5) vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas
tėvams – nuo vaiko grąžinimo tėvams dienos;“. 14. Teisės departamentas,
įstatymo 23 straipsnio nuostata yra klaidinanti, todėl taisytina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas bet koks savivaldybės administracijos sprendimas, ne tik sprendimas dėl išmokų vaikams skyrimo ar neskyrimo. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Savivaldybės administracijos sprendimas dėl išmokų vaikams skyrimo ar neskyrimo sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiamas skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. 15. Teisės departamentas,
7
straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytą išmokos mokėjimo tvarką. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nurodytos išimtys, kai išmoka įvaikinus vaiką nemokama arba jos dydis mažinamas. Pritarti Siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 7 (buvusią 6) dalį. Žr. komiteto 4 pasiūlymą. 16. Teisės departamentas,
straipsnio nuostatos tikslintinos, nurodant siūlomų pripažinti netekusiais galios įstatymų numerius. Pritarti Pasiūlymas. Siūlome Projekto 3 straipsnį, kuriuo pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 8, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 8, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-244 ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-446 1 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusiais galios
įstatymo Nr. I-621 1, 3, 8, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-244. 2. Pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017-11-07 * LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1245 (toliau - Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Šiuo įstatymo Projektu siekiama įteisinti 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (30 eurų) išmoką per mėnesį išmoką vaikui:
metų;
mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat siūloma nustatyti, kad papildomai išmoka vaikui būtų mokama šeimoms:
du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;
augina tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Siūlomi papildomai skiriamos išmokos vaikui dydžiai: vaikui nuo gimimo iki 2 metų – 0,75 BSI dydžio (28,5 eurų), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 21 metai – 0,4 BSI dydžio (15,2 eurų) išmoka per mėnesį. Numatoma, kad pritarus siūlomoms įstatymo Projekto nuostatoms, išmoką vaikui papildomai gautų apie 400,0 tūkst. vaikų, iš viso išmoką vaikui gautų apie 530,8 tūkst. vaikų. Gavėjų skaičius išaugtų daugiau kaip 4 kartus. Siūloma paramos priemonė yra labai netaikli Parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant gyventojų mokesčių naštai (dėl kartu su Vyriausybės mokesčių pertvarka siūlomo panaikinti papildomo NPD), ji būtų pakeista netaiklia parama. Plečiant paramos rūšis, kurios teikiamos nevertinant gavėjų pajamų ir turto, būtų tik didinamas perskirstymas, kadangi nenumatant jokių biudžeto taupymo programų, už naujas (papildomas) priemones mokesčiais susimokėtų patys gyventojai. Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą, yra neraminanti. Taip tik skatinamas kuo didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetas, o ne sprendžiamos socialinės problemos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. liepą LLRI užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad
gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos. Kitos – dar 2008 m.
Kitos – dar 2008 m. LLRI užsakymu atliktos – reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad 38 proc. gavusių išmokas šeimai asmenų teigė, kad socialinė parama jiems nereikalinga. Šių apklausos duomenys rodo, kad socialinės paramos sistemos efektyvumą būtina didinti. Įteisinus visuotinę išmoką vaikui, būtų sukurtas precedentas netaiklių paramos formų plėtrai Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo įteisinta išmoka vaikui nuo gimimo iki
globojančioms tris ir daugiau vaikų. Nors šios išmokos poveikis dar nebuvo įvertintas, pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seime buvo registruoti dar keli pasiūlymai skirti paramą šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ar turimo turto:
1) Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1058) siūloma bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų kas mėnesį skirti išmoka, kuri iki 2018 m. gruodžio 31 d. siektų 30 eurų dydžio, iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 60 eurų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų lygi 1 valstybės remiamoms pajamoms (šiuo metu –
m. išmoka vaikui pasiektų 33 proc. dabar galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo „į rankas“. Sudėjus šeimos bendrai gaunamą paramą, galima susidurti su situacija, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio. Valstybės kontrolės auditoriai savo ataskaitoje yra atkreipę dėmesį, kad tokiu atveju šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti.[¹]
2) Antruoju registruotu Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1057) siūloma numatyti, kad visi vaikai besimokantys pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas galėtų gauti nemokamą maitinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra vertinamos priežastys dėl kurių nuo 2009 m. buvo atsisakyta nemokamo vaikų maitinimo ir koks buvo šio pakeitimo poveikis. 3) Trečiuoju registruotu Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12,
7(1) straipsniu įstatymo projektu siekiama įteisinti sukakus pilnametystei asmenims išmokamą 55 BSI dydžio vienkartinę išmoką (2090 eurų), kurią gavėjai galėtų panaudoti savo reikmėms. 4) Ketvirtuoju registruotu Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4024) siūloma išmoką vaikams didinti iki 120 eurų, o reikalingas šioms išmokoms didinti pajamas užsitikrinti mokesčių didinimu. Vien analizuojamai visuotinės 30 eurų dydžio išmokai vaikui mokėti 2018 m. valstybės biudžete papildomai turi būti skirta apie 195,0 mln. Eur. Nemokamas visų vaikų maitinimas, papildomai iš biudžeto pareikalautų dar 26,4 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. biudžete išmokoms vaikui yra skiriama 87 mln. Eur, mokinių maitinimui ir mokykliniams reikmenims – dar 17 mln. Eur.[²] Priėmus siūlomus pakeitimus, 2018 m. išlaidos išmokoms vaikui biudžete viršytų 2017 m. išlaidas 3,2 karto, išlaidos nemokamam maitinimui – 2,6 karto. Papildomų apie 68 mln. eurų pareikalautų pilnametystei sukakus išmokama 55 BSI dydžio išmoka. Tai – labai ženklus valstybės išlaidų padidinimas, kuris turėtų būti atliekamas tik įvertinus to efektyvumą. Nėra įvertinta, ar Projektu siūlomos priemonės nedubliuos jau egzistuojančių paramos formų Nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus, jau dabar gali pretenduoti į daugelį skirtingų paramos priemonių: vienkartines išmokas gimus vaikui, išmokas besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokas vaikams, nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmenimis ir t.t.
Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina įvertinti dabar teikiamų paramos priemonių efektyvumą, ar alternatyvas, kuomet parama būtų skiriama tik labiausiai stokojantiems. Kad esamos priemonės neatliepia labai skirtingų paramos gavėjų poreikių ir joms būtina ieškoti taiklesnių alternatyvų 2014 m. konstatavo VK auditoriai atlikę auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. Pateikiamos audito išvados rodo, kad, pavyzdžiui,
„esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus
globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų.”[³] 2011 m. VK socialinės apsaugos sistemos audito išvadose buvo teigiama, kad „būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.”[⁴] Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina kompleksiškai įvertinti jau naudojamas paramos priemones. Siūlome: Nepritarti Projektui. Atlikti detalų nepasiturinčioms šeimoms teikiamos paramos poveikio vertinimą. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės Rita Tamašūnienė, Vanda Kravčionok,
1 Argumentai: Demografiniai tyrimai atskleidžia grėsmingą tendenciją – norimas turėti vaikų skaičius nukrito žemiau kartų pasikeitimą užtikrinančio gimstamumo rodiklio.
Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ieškoti atitinkamų sprendimų. Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvos, kai nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių, Lietuvos populiacijos nykimo tempus, padėtis atrodys dar liūdniau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 1,05 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. “. Lėšų šaltinis:
Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomai pareikalaus apie 60 mln. eurų, kuriuos užtikrins numatytas akcizo tabakui ir dyzeliniam kurui padidinimas. Nepritarti. Pasiūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 60 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų, o konkretus lėšų šaltinis pasiūlymo teikėjų nėra nurodytas. Tolesnis išmokos vaikams dydžio kėlimo klausimas turėtų būti aptariamas svarstant 2019 m. valstybės biudžeto projektą. 2. Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Gintarė Skaistė,
1 Argumentai: Susiduriant su akivaizdžiomis demografinėmis problemomis, nėra kitos išeities, kaip imtis papildomų priemonių gimstamumo skatinimui. Viena tokių yra sąlygų jauniems žmonėms susilaukti vaikų sudarymas.
Reikia atsižvelgti į tai, kad jauni žmonės Lietuvoje labai dažnai yra studentai, taip pat vis dažniau jie renkasi tęsti studijas ir magistrantūroje, doktorantūroje. Dažnai šie žmonės dar neturi draudiminio stažo ir negali gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Todėl jiems skiriama 4 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį, t.y. 152 eurai. Tokio dydžio išmoka yra neabejotinai per maža paskatinti rinktis jaunus žmones tėvystę ar motinystę, todėl siūloma ją pakelti iki 10 BSI, kas būtų artima minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Manytina, kad tai turėtų pagerinti jaunų šeimų padėtį ir paraginti susilaukti vaikų. Kuo anksčiau gimsta pirmasis vaikas, tuo didesnė tikimybė, jog šeimoje augs daugiau vaikų. Tuo tarpu 2015 m. vidutinis amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko, buvo 27 metai. Vadinasi, būtina imtis priemonių, kurios padėtų suderinti šeimos gyvenimą su karjera ir jai reikalingomis studijomis, ir taip sudaryti jauniems žmonėms sąlygas rinktis gausesnes šeimas. Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka tokiems žmonėms valstybei per metus kainuoja apie 906 tūkst. eurų, jos padidinimas iki 10 BSI papildomai kainuotų apie 1 360 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 10 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai“. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo nustatyti 8 BSI dydžio išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bei atitinkamai tikslinti 9 straipsnio nuostatas (žr. Komiteto 2 pasiūlymą). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Argumentai: Siekiant aiškaus ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, – jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas. Ir Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų ar globėjui (rūpintojui).“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-109 Argumentai: Komitetui iš dalies pritarus Seimo narių R. J. Dagio ir G. Skaistės siūlymui išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai padidinti nuo 4 iki 8 BSI, siūlome patikslinti projekto 9 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai 1.
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, išskyrus atvejus, kai jis pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos dydį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai. 2. Jeigu vaiko priežiūros išmokos, skiriamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, dydis yra mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išmokos dydį, skiriamos išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis lygus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydžio ir gaunamos vaiko priežiūros išmokos dydžio skirtumui. 3.
skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui. 4. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) kai kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
2) pagal šio įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką. 5. Gimus dviem ar daugiau vaikų ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
11 Pasiūlymas. Atsižvelgiant į pasikeitusią 9 straipsnio numeraciją, siūlome projekto 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar 8 straipsnio 2 dalyje, ar 9 straipsnio 2 3 dalyje, ar 11 straipsnio 4 dalyje, ar 12 straipsnio 4 dalyje, ar 14 straipsnyje 3 dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;“ Pritarti. 4.
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-11-102 P Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu siūloma praplėsti vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimą bei siekiant, kad asmenys, kuriems teisė į vienkartinę išmoką įsikurti atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, turėtų teisę panaudoti minėtą išmoką pagal keičiamo įstatymo siūlomą teisinį reguliavimą, Projekto 2 straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi ir atitinkamai patikslinti kitas minėto straipsnio dalis. Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento 15 pastabą, siūlome patikslinti šio straipsnio 7 (buvusią 6) dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
taikomos asmenims, įgijusiems teisę gauti išmokas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Jeigu dėl išmokų kreipiamasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, išmoka skiriama už praėjusius mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos. 4. Jeigu iki 2017 m. sausio 1 d. vienu metu gimė du ar daugiau vaikų ir jiems dar nebuvo sukakę 2 metai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama ir mokama (išmokama) nuo 2017 m. sausio 1 d., iki vaikams sukaks (sukako) 2 metai, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos. 5.
daugiau kaip vienam vaikui atsirado iki įsigaliojant šiam įstatymui šio įstatymo įsigaliojimo, neatsižvelgiant į vaiko (vaikų) mirties dieną, taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos. 6. Kai teisė į vienkartinę išmoką įsikurti asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, ši išmoka skiriama ir mokama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. 7. Jeigu vaikas įvaikintas iki įsigaliojant šiam įstatymui šio įstatymo įsigaliojimo ir nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) nepraėjo 24 mėnesiai, išmoka įvaikinus vaiką vienam iš vaiko įtėvių skiriama ir mokama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka nuo šio įstatymo įsigaliojimo už likusius mėnesius iki 24 mėnesių termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki vaikui sukaks 18 metų. 7. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė [¹] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16503 [²] http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/skaidres_visos.pdf [³] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17916 [⁴] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16503