Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka., taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso (kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė).“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus.“
3Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio
investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme.
Kolektyvinio investavimo subjektu taip pat laikomas užsienio valstybėse įsteigtas ar kitaip organizuotas subjektas, mutatis mutandis atitinkantis šioje dalyje nurodytuose teisės aktuose atitinkamiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus. Kolektyvinio investavimo subjektu taip pat laikomas subjektas, kuriam taikomas 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL 2013 L 115, p. 1), arba 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL 2013 L 115, p. 18), arba 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL 2015 L 123, p. 98), arba 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL
taip:
„25. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, įskaitant
dividendus, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Apmokestinus Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelnoą, apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.
Neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš tokio vieneto taip pat nelaikomas pelno paskirstymu, išskyrus atvejus, kai iš neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto tokias pajamas gauna ar turtą taip paima užsienio vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.“
5Papildyti 2 straipsnį 30¹ dalimi:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau nei 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pajamos iš paskirstytojo pelno, išskyrus ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto ar kitaip organizuoto užsienio vieneto iš kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamas pajamas;“. 3
straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, jeigu per 3 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
straipsnio 5 dalį. 5. Vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir
2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir
statusą. 3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vienetų, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.“
4Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal
šioje dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir
2) nematerialusis turtas yra autorių turtinėmis teisėmis apsaugota kompiuterio programa ar kitas patentabilių išradimų (naujų, atitinkančių išradimo lygį, turinčių pramoninį pritaikomumą) pagrindu sukurtas nematerialusis turtas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais (ne Lietuvoje išduodant patentus išradimų patentabilumo kriterijai mutatis mutandis turi atitikti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo nuostatas dėl patentabilių išradimų). Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška (kol nėra išduotas patentas) ar jau esant išduotam patentui.
Formulė: Tinkamos išlaidos X pelnas iš nematerialiojo turto naudojimo Visos išlaidos Tinkamos išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant nematerialųjį turtą, priskirtinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų. Šios sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą. Visos išlaidos – visos sąnaudos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant nematerialųjį turtą, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas. Pelnas iš nematerialiojo turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties mokesčio mokėtojo vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 12 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų įstatymą veikiančių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių ir pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 10 punktą. „10) jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos; “ 4.
Pakeisti 12 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip
organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šiame punkte vartojama sąvoka „akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį; “. 5. Papildyti 12 straipsnį 18 punktu: „18) pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo. Šio punkto nuostatos dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų. “5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 12 punktą:
„12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.;“. 2.
13 punktu: „13) žemės įsigijimo kainos atskaitymas.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 50 procentaių reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama.“
Papildyti įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis.
Žemės įsigijimo kainos atskaitymas Vienetai, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, per mokestinį laikotarpį iš pajamų gali atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos (įsigijimo kaina atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jei žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka iš pajamų atskaityta įsigijimo kainos dalimi mažinama žemės įsigijimo kaina.“
Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu Lietuvos vienetas gauna dividendus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, šis vienetas į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų neįtraukia.“
10 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas
46¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 iki 100 procentų.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų už mokestinį laikotarpį apskaičiuotoa apmokestinamojo pelno sumosa, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau uUž kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti sumažintas daugiau kaip 50 iki 100 procentų.“
2Pakeisti 46¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-201823 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“
3Pripažinti netekusia galios 46¹ straipsnio 6 dalį. „6. Vienetas, ketinantis sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio
projekto, pradėjęs vykdyti investicinį projektą, apie tai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais turi informuoti vietos mokesčių administratorių.“
Pakeisti 58 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo laisvųjų ekonominių
zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio
pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 10 mokestiniusų laikotarpiusų, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitaisus 10 6 mokestiniųus laikotarpiųus jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos veiklos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata netaikoma prekybos veiklą vykdančiai įmonei ir jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) nuostatomis;
2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 10 mokestiniusų laikotarpiusų, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitaisus 10 6 mokestiniųus laikotarpiųus jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p.
1) nuostatomis;
3) juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka: Riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų
kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 2. Neatsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, vienetų (nenurodytų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 10 procentų mokesčio tarifą. 3. Šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos po 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruotoms laisvosios ekonominės zonos įmonėms. Iki 2018 m. sausio 1 d. įregistruotoms laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ar 2 punkto nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė.“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus.“
3Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio
investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme.
Kolektyvinio investavimo subjektu taip pat laikomas užsienio valstybėje įsteigtas ar kitaip organizuotas subjektas, mutatis mutandis atitinkantis šioje dalyje nurodytuose teisės aktuose atitinkamiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus. Kolektyvinio investavimo subjektu taip pat laikomas subjektas, kuriam taikomas 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL 2013 L 115, p. 1), arba 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL 2013 L 115, p. 18), arba 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL 2015 L 123, p. 98), arba 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL
taip: „25. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, įskaitant dividendus, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Kai Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelnoas, apmokestinimo apmokestinamas pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą, šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.
Neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš tokio vieneto taip pat nelaikomas pelno paskirstymu, išskyrus atvejus, kai iš neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto tokias pajamas gauna ar turtą taip paima užsienio vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.“
5Papildyti 2 straipsnį 30¹ dalimi:
„30¹. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pajamos iš paskirstytojo pelno, išskyrus ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto ar kitaip organizuoto užsienio vieneto iš kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamas pajamas;“. 3
straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas - taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
straipsnio 5 dalį. 5. Vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir
2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir
statusą. 3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vienetų, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.“
4Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šioje
dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
gauna tik jį sukūręs Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir
2) turtas yra pagal autorių teisę saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, jau esant išduotam patentui, įsigaliojus papildomos apsaugos liudijimui ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Formulė:
Tinkamos išlaidos X pelnas iš turto naudojimo Visos išlaidos Tinkamos išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskirtinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų.
Šios sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą. Visos išlaidos – visos sąnaudos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas. Pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties mokesčio mokėtojo vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų įstatymą veikiančių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių ir pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas;“. 2.
12 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos apmokestinamos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 10 punktą. „10) jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos; “
punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip
organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šiame punkte vartojama sąvoka „akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį; “. 5.
5Papildyti 12 straipsnį 18 punktu:
„18) pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo. Šio punkto nuostatos dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų. “5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 50 procentaių
reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 10 procentusų balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama.“
Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu Lietuvos vienetas gauna dividendus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, šis vienetas į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų neįtraukia.“
8 straipsnis. 46¹ straipsnio pakeitimas
46¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 iki 100 procentų.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu 50 procentų už mokestinį laikotarpį apskaičiuotoa apmokestinamojo pelno sumosa, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau uUž kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti sumažintas daugiau kaip 50 iki 100 procentų.“
2Pakeisti 46¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-201823 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“
3Pripažinti netekusia galios 46¹ straipsnio 6 dalį. „6. Vienetas, ketinantis sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio
projekto, pradėjęs vykdyti investicinį projektą, apie tai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais turi informuoti vietos mokesčių administratorių.“
Pakeisti 58 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo laisvųjų ekonominių
zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio
pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 10 mokestiniusų laikotarpiusų, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitaisus 10 6 mokestiniųus laikotarpiųus jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos veiklos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata netaikoma prekybos veiklą vykdančiai įmonei ir jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL 2014 L 187, p. 1) nuostatomis;
2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 10 mokestiniusų laikotarpiusų, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitaisus 10 6 mokestiniųus laikotarpiųus jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL 2014 L 187, p.
1) nuostatomis;
3) juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka: Riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų
kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 2. Neatsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, vienetų (nenurodytų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, 2018 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 10 procentų mokesčio tarifą. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos po 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruotoms laisvosios ekonominės zonos įmonėms. Iki 2018 m. sausio 1 d. įregistruotoms laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ar 2 punkto nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Projekte numatytos inovacijų ir investicijų skatinimo priemonės: projektu siekiama apmokestinamuosius vienetus (toliau – vienetai) papildomai paskatinti investuoti į esminį technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (įvesti mokestines paskatas pajamų iš sukurtų išradimų apmokestinimui). Skatinti investicijas į regionus, sudaryti vienetams palankesnes sąlygas pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, susijusiomis su akcijų, dalių, pajų išlaikymo terminais. Projekte numatytos verslumo skatinimo priemonės: projektu siekiama mokestine aplinka skatinti naujų vienetų steigimąsi (atleidžiant nuo pelno mokesčio smulkių vienetų už pirmą mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną). Projektu taip pat siekiama didinti prieinamumą prie finansavimo – mokestine aplinka prisidėti prie verslo finansavimo alternatyviomis priemonėmis galimybių didinimo. Tuo tikslu nustatant palankesnę mokestinę aplinką kolektyvinio investavimo subjektams ir vienetams, investuojantiems į kolektyvinio investavimo subjektus. Taip pat nustatant palankesnę rizikos ir privataus kapitalo subjektų apmokestinimo tvarką. Projektas taip pat parengtas siekiant atsisakyti lengvatų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai, kurios nėra efektyvios ar socialiai teisingos. 2.
Projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) Mokesčių teisės skyriaus (departamento vyresnioji patarėja, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) vyriausieji specialistai Mindaugas Mažylis (tel. 219 332) ir Vytenis Čepė (tel. 2199 324). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 50 proc. per 2009–2018 m. mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Vienetai, ketinantys sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomų investicinių projektų, pradėję vykdyti investicinius projektus, apie tai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais turi informuoti vietos mokesčių administratorių. Sąnaudos, patirtos atliekant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, tris kartus atskaitomos iš vienetų pajamų, o tokioje veikloje naudojamam tam tikram ilgalaikiam turtui nustatyta palankesnė nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka. Lengvatų, sietinų su vykdant tokią veiklą sukurto nematerialiojo turto komercinimu, nėra numatyta. Naujai įregistruotiems smulkiems vienetams nėra numatyta specialių lengvatų – jų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas bendra tvarka. Turto vertės padidėjimo pajamos už dukterinių vienetų akcijų perleidimą, tenkinus nustatytas sąlygas, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei iki perleidimo buvo turėta daugiau kaip 25 proc. balsus suteikiančių akcijų. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos. Žemė nėra nudėvima, tačiau jos įsigijimo išlaidos nėra laikomos neleidžiamais atskaitymais ir gali būti atskaitomos iš pajamų ją pardavus ar kitaip perleidus nuosavybę. Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytas baigtinis veiklų, iš kurių vykdymo gautam pelnui gali būti taikoma laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nustatyta lengvata, sąrašas. Nustatytus kriterijus atitinkančios laisvųjų ekonominių zonų įmonės 6 mokestinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių joms taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Kolektyvinio investavimo subjektų mokestinis statusas Pelno mokesčio įstatyme nėra aiškiai apibrėžtas. Todėl skirtingi kolektyvinio investavimo subjektai pelno mokesčio tikslais traktuojami skirtingai. Kolektyvinio investavimo subjektų, turinčių juridinio asmens statusą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas nėra apmokestinamasis vienetas, jo uždirbtas pelnas neapmokestinamas pelno mokesčiu. Vienetų pajamos, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo, apmokestinamos bendra tvarka. Rizikos ir privataus kapitalo subjektų pelnas yra apmokestinamas bendra tvarka – specialių lengvatų jiems nėra numatyta.
Vienetų iš ribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjektų gaunami dividendai iš esmės yra neapmokestinami (jei ir būna apmokestinami netaikant dalyvavimo kapitale išimties taisyklės, tai išskaičiuotas nuo dividendų pelno mokestis mažina dividendus gaunančio vieneto mokėtiną pelno mokestį arba yra grąžinamas dividendus gaunančiam vienetui), o iš neribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas tik tuo atveju, jei rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos buvo apmokestintos. Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nustatyta lengvata taikoma tik perleidžiant akcijas, todėl ji taikoma ir Lietuvos vienetui perleidžiant ribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjektų akcijas, tačiau ji netaikoma Lietuvos vienetui perleidžiant ne akcijas, bet kitas teises į neribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinąjį pelną. Vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Nustatytus kriterijus atitinkančių vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. mokesčio tarifą. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti iki 100 proc. patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti (išlaikant šiuo metu taikomus reikalavimus atitinkančių išlaidų kriterijus). Taip būtų ir toliau skatinamas verslo konkurencingumas, didėtų vienetų produktyvumas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Šia galiojančios apimties lengvata besinaudojančiuose vienetuose sparčiau nei šalies vidurkis didėjo darbuotojų skaičius, mokami atlyginimai. Verslo atstovų apklausų duomenys taip pat patvirtina, kad šios lengvatos taikymas turėjo įtakos konkurencingumo, produktyvumo didėjimui. Kartu, siekiant užtikrinti lengvata siekiamų tikslų pasiekiamumo stebėseną, siūloma numatyti ribotą laike lengvatos pratęsimo terminą - 5 metams. Taip pat siūloma, siekiant mažinti administracinę naštą, atsisakyti reikalavimo, kad vienetai, ketinantys sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomų investicinių projektų, pradėję vykdyti investicinius projektus, apie tai informuotų vietos mokesčių administratorių. Lietuva stipriai atsilieka pagal verslo išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai - Statistikos departamento duomenimis, verslo sektoriaus išlaidos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą 2015 m. tesiekė vos 0,28 proc. bendrojo vidaus produkto, kai, tuo tarpu, Europos Sąjungos vidurkis – 1,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Vertinant skirtingų valstybių verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dydį, darytina išvada, kad jis didesnis valstybėse, taikančiose lengvatas sietinas ir su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąnaudų atskaitymu, ir su pelno, gauto sukomercinus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtą intelektinę nuosavybę, palankesniu apmokestinimu. Papildomos lengvatos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą vykdantiems vienetams nustatymas sudarytų paskatas didinti tokių investicijų apimtis, taip pat paskatintų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros metu sukurtų produktų komercinimą. Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nustatyti papildomą lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą vykdantiems vienetams (lengvatą, prisidedančią prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros metu sukurtų produktų komercinimo skatinimo) - apmokestinamojo pelno dalis, nustatyta pagal projektu siūlomą formulę, apskaičiuota iš pačių vienetų vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, būtų apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.
Šios nuostatos būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu pajamas iš minėto nematerialiojo turto naudojimo gautų tik jį sukūręs vienetas ir tik tas vienetas dėl minėtų pajamų uždirbimo patirtų visas išlaidas – šiomis nuostatomis kartu siekiama užtikrinti lengvatos suderinamumą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos (ES) principais žalingos mokesčių praktikos srityje. Nematerialusis turtas turėtų būti kompiuterio programa, apsaugota autorių turtinėmis teisėmis, kitas nematerialusis turtas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais, papildomos apsaugos liudijimais. Lengvata būtų pradedama taikyti apmokestinant apmokestinamąjį pelną už tą mokestinį laikotarpį, kurį atsiranda autorių teisės, paduodama patento paraiška ar jau esant išduotam patentui. Ši lengvata galės būti taikoma ir vienetams, kurie įsigyja jau sukurtą nematerialųjį turtą, jį plėtoją ir sukuria naują nematerialųjį turtą.
Siekiant skatinti verslumą, projektu siūloma nustatyti, kad smulkių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu. Siūloma, kad nustatyta lengvata galėtų būti taikoma tik tokiems vienetams, kurių dalyvis yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, jeigu per 3 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vienetų veikla nėra sustabdoma, vienetai nėra likviduojami, reorganizuojami ir vienetų akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. Tokiu būdu būtų suteikiamos palankios apmokestinimo sąlygos mažiems vienetams pirmaisiais veiklos metais. Siekiant sudaryti palankesnes mokestines sąlygas į kitus vienetus investuojantiems vienetams, kartu didinant Lietuvos, kaip alternatyvaus kapitalo plėtrai patrauklios jurisdikcijos, konkurencingumą, siūloma nustatyti, kad turto vertės padidėjimo pajamos už dukterinių vienetų akcijų perleidimą, tenkinus nustatytas sąlygas, būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei iki perleidimo buvo turėta daugiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų (akcijų skaičiaus riba mažinama nuo 25 procentų iki 10 procentų). Projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų būtų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negalėtų viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Taip pat siūloma nustatyti, kad reprezentacinėmis sąnaudomis būtų nepriskiriamos tik neskatintina veikla laikomų azartinių lošimų išlaidos.
Taip būtų supaprastinta reprezentacinių sąnaudų pripažinimo tvarka, kartu, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, būtų nustatyti griežtesni, tarptautinę praktiką atitinkantys, tokių sąnaudų atskaitymo iš pajamų apribojimai (vertintini kaip prieš piktnaudžiavimą nukreipti saugikliai). Projektu siūloma, kad vienetai, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, per mokestinį laikotarpį iš pajamų galėtų atskaityti 1/20 žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos (įsigijimo kaina būtų atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Siūloma nustatyti, kad jei žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys būtų mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Kartu siūloma nustatyti, kad atskaityta įsigijimo kainos dalis mažintų žemės įsigijimo kainą. Taip būtų užtikrintas nuoseklus patirtų žemės įsigijimo išlaidų atskaitymas iš pajamų bei sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, nes žemė – pagrindinis tokioje veikloje naudojamas turtas. Projektu siūloma atsisakyti Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte ir
taikoma laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nustatyta lengvata, sąrašo (jos netaikant prekybos veiklą vykdantiems vienetams).
Taip pat siūloma, kad nustatytus kriterijus atitinkančios laisvųjų ekonominių zonų įmonės 10 mokestinių laikotarpių nemokėtų pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius joms būtų taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Kartu siūloma nurodyti, kad šios lengvatos netaikomos prekybos veiklą vykdančioms įmonėms ir taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius nuostatomis. Taip įstatymo nuostatos dėl laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomų lengvatų taptų aiškesnės, minėtos lengvatos labiau skatintų investicijas į regionus. Siekiant sudaryti konkurencingą mokestinę aplinką, kuri prisidėtų prie investavimo Lietuvoje ir per Lietuvą skatinimo, kapitalo rinkos plėtros, kuri galėtų tapti reikšmingu alternatyviu finansavimo šaltiniu verslui, projektu siūloma įtvirtinti vieną investicijų į kolektyvinio investavimo subjektus apmokestinimo lygį galutinio investicinių pajamų gavėjo - fizinio asmens - „rankose“. Tuo tikslu projektu siūloma atleisti nuo pelno mokesčio visas nustatytus reikalavimus atitinkančių kolektyvinių investavimo subjektų gaunamas pajamas, o taip pat vienetų – taigi tarpininkų tarp kolektyvinio investavimo subjekto ir galutinio investuotojo – gaunamas su investicijomis į kolektyvinio investavimo subjektą susijusias pajamas (siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo - nustatant su tikslinėmis teritorijomis sietinus apribojimus). Taip pat siūloma visus kolektyvinio investavimo subjektus pelno mokesčio tikslais vertinti vienodai.
Jei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas būtų perduotas valdymo įmonei, siūloma nustatyti, kad kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taikytų valdymo įmonė. Taip būtų panaikinti ir neaiškumai dėl tam tikrų su mokesčių administravimu susijusių prievolių (pvz., mokesčių išskaičiavimas, informacijos teikimas). Taip pat siūloma užsienio vieneto mokesčio bazei nepriskirti, t.y. neapmokestinti užsienio vienetui išmokamų iš Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamų pajamų. Šių nuostatų siūloma netaikyti tais atvejais, kai tokias pajamas gaunantis užsienio vienetas būtų įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Projektu, siekiant kapitalo rinkos plėtros skatinimo, taip pat siūloma atleisti nuo pelno mokesčio visus nustatytus reikalavimus atitinkančių rizikos ir privataus kapitalo subjektų gaunamas pajamas bei nustatyti, kad vienetų iš ne tikslinėse teritorijose įregistruotų neribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas būtų priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms ir tais atvejais, kai rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos nebuvo apmokestintos. Taip pat siūloma užsienio vieneto iš neribotos atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto gautų pajamų ar jam priklausančio turto paėmimo nelaikyti pelno paskirstymu, išskyrus atvejus, kai iš neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto tokias pajamas gauna ar turtą taip paima užsienio vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje. Projektu kartu siūloma lengvatą akcijų perleidimui taikyti Lietuvos vienetui perleidžiant ne tik akcijas, bet ir kitas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinąjį pelną.
Siekiant susiaurinti sektorinės lengvatos taikymo apimtis, tačiau toliau skatinant kooperaciją žemės ūkio sektoriuje, projektu siūloma, kad ne visų žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, bet tik kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Kartu siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį - vienetų (ne kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 10 procentų mokesčio tarifą. Projektu taip pat siūloma, kad vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas nebebūtų apmokestinamas taikant 0 proc. mokesčio tarifą. Lengvatos siūloma atsisakyti, nes ja nepasiekiami jai kelti tikslai – socialinės įmonės siekia pelno, naudą iš lengvatos iš esmės gauna tokių įmonių savininkai, neįgyvendindami socialinių įmonių tikslų. Projektu siūloma neapmokestinamosioms pajamoms nebepriskirti jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktų lėšų. Tai sektorinė lengvata, sudaranti palankesnes apmokestinimo sąlygas vienam iš sektorių, todėl jos siūloma atsisakyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslumui, padės pritraukti daugiau investicijų, sukurti naujų darbo vietų, t. y. skatins vienetus vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, investuoti į technologinį atsinaujinimą, taip pat skatins investicijas į kitus vienetus, holdingų steigimąsi, prisidės prie investavimo Lietuvoje ir per Lietuvą skatinimo, mokestine aplinka gerins finansavimo prieinamumą per kapitalo rinkos plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų Įstatymo ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus projektą, jam įgyvendinti kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Vienetams, vykdantiems investicinius projektus ir investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną leidus sumažinti iki 100 proc., valstybės biudžeto pajamų netekimai iš pelno mokesčio siektų apie 30 mln. eurų per metus.
Nustačius, kad už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas smulkių vienetų apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas 0 procentų mokesčio tarifu, valstybės biudžeto pajamų netekimai iš pelno mokesčio siektų apie 1 mln. eurų per metus. Jei tik mažų žemės ūkio vienetų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio padidėtų apie 3 mln. eurų per dvejus metus. Jei vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas nebebūtų apmokestinamas taikant 0 proc. mokesčio tarifą, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio padidėtų apie 2 mln. eurų per metus. Neapmokestinamosioms pajamoms nebepriskyrus jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktų lėšų, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio padidėtų apie 4 mln. eurų per metus. Dėl kitų projektu siūlomų nuostatų numatoma nežymi įtaka valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164, nuostatas planuojami pelno apmokestinimo pakeitimai 2017 m. birželio mėn. buvo pateikti visuomenei vertinti parengtu konsultaciniu dokumentu. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant projektą.
Vėliau parengtas projektas buvo teiktas derinti Lietuvos bankui, Investors‘ Forum, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai, Lietuvos turizmo rūmams, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai, Lietuviškų degalinių asociacijai, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai
„Linava“, Nacionalinei viešojo transporto keleivių asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai. Visos gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis
Kolektyvinio investavimo subjektas, rizikos ir privataus kapitalo subjektas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, investicinis projektas, socialinė įmonė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), reprezentacinės sąnaudos, laisvosios ekonominės zonos įmonė, žemė. 15.
Nėra.
2, 4, 5, 12, 17, 22,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vartojamą terminą „kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso“. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, jog teisės aktų terminai turi būti tikslūs, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje skliaustuose pateiktą formuluotę „(kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė)“ dėstyti įstatymo tekste, o ne šios sąvokos apibrėžime. 3. Projekto
vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Manytina, kad projektu siūloma mokesčio lengvata galėtų būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 4.
netekusia galios – siūloma atsisakyti socialinėms įmonės taikomo 0 procento mokesčio tarifo lengvatos. Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų teisėtus lūkesčius, siūlytina projekte įtvirtinti pereinamojo pobūdžio nuostatas dėl šių įmonių. 5. Projekto
žodį „vienetas“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatų yra pateikiamos kaip atskiros pastraipos. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai, o įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius, tad pastraipos kaip struktūrinė dalis nėra išskirtos, todėl reikėtų sunumeruoti aukščiau minėtas pastraipas. Be to, šioje dalyje pateikiama apmokestinamojo pelno iš nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo apskaičiavimo formulė nėra aiški. Siekiant tiesinio aiškumo, siūlytina aiškiau apibrėžti šioje dalyje pateiktą formulę. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje nustatyta, kad vienetai, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos (įsigijimo kaina atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku kaip ir kas nustatys, jog tą mokestinį laikotarpį žemė buvo naudojama žemės ūkio veiklai, be to, nėra aišku kodėl žemės įsigijimo kaina bus atskaitoma per 20 mokestinių laikotarpių.
Be to, siūlytina šioje dalyje esančią nuostatą „Jei žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta)“ dėstyti prie baigiamųjų projekto nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 46¹IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-11-28 Nr. XIIIP-1239(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 109-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Andrius Palionis, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminą „kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso“. Nepritarti Šiuo metu Lietuvos vienetas yra apibrėžtas kaip juridinis asmuo, todėl nuoseklu vartoti ir terminą „neturintis juridinio asmens statuso“. Be to, projektu pateikiama ir kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka, duodant nuorodą į jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)11 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, jog teisės aktų terminai turi būti tikslūs, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje skliaustuose pateiktą formuluotę
„(kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei,
šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir
(arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė)“ dėstyti įstatymo tekste, o ne šios sąvokos apibrėžime. Pritarti iš dalies Siūlomą formuluotę pateikti ne skliaustuose, o atskiru sakiniu, tačiau ją nurodyti sąvokos apibrėžime, tokiu būdu išvengiant jos kartojimo kituose straipsniuose. Priešingu atveju formuluotė nurodytina kiekviename įstatymo straipsnyje, kuriame nustatomos pareigos mokesčių mokėtojui (deklaravimas, mokėjimas, mokesčio išskaičiavimas). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)31
straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Manytina, kad projektu siūloma mokesčio lengvata galėtų būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius.
Nepritarti Manytina, kad tai nėra priskirtina sektorinei (selektyviai) lengvatai, kadangi būtų taikoma visiems, bet kokią veiklą vykdantiems smulkiems pelno mokesčio mokėtojams, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus. Kartu pažymėtina, kad lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas (smulkioms įmonėms) jau ir šiuo metu taikomas, o siūlomas lengvatos modelis grįstas jau taikomos lengvatos modeliu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)32
straipsnio 5 dalis pripažįstama netekusia galios – siūloma atsisakyti socialinėms įmonės taikomo 0 procento mokesčio tarifo lengvatos. Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų teisėtus lūkesčius, siūlytina projekte įtvirtinti pereinamojo pobūdžio nuostatas dėl šių įmonių. Nepritarti Faktiškai socialinės įmonės pelno mokestį už 2018 m. mokės tik 2019 m. – tai savo esme traktuotina kaip pereinamojo pobūdžio nuostatos. Be to, šiuo metu socialinėms įmonėms svarstomos kitos paramos priemonės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)34
straipsnio 7 dalies 1 punkte prieš žodį „vienetas“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)34
įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatų yra pateikiamos kaip atskiros pastraipos. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai, o įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius, tad pastraipos kaip struktūrinė dalis nėra išskirtos, todėl reikėtų sunumeruoti aukščiau minėtas pastraipas. Nepritarti Atskiros pastraipos ir sudaro vieną vientisą straipsnio dalį. Tokia praktika, pavyzdžiui, taikoma ir Pelno mokesčio įstatymo 58 str.
sudaro atskiros pastraipos. Be to, nuoseklu, kad visa lengvata yra įtvirtinta vienoje papildomo straipsnio dalyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)34 Be to, šioje dalyje pateikiama apmokestinamojo pelno iš nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo apskaičiavimo formulė nėra aiški. Siekiant tiesinio aiškumo, siūlytina aiškiau apibrėžti šioje dalyje pateiktą formulę. Nepritarti Siūloma formulė paremta kitų valstybių, taikančių panašią lengvatą, praktika ir šios nuostatos užtikrina lengvatos suderinamumą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos (ES) principais žalingos mokesčių praktikos srityje. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)8
7Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje nustatyta,
kad vienetai, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos (įsigijimo kaina atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku kaip ir kas nustatys, jog tą mokestinį laikotarpį žemė buvo naudojama žemės ūkio veiklai, be to, nėra aišku kodėl žemės įsigijimo kaina bus atskaitoma per 20 mokestinių laikotarpių. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę atskaityti žemės įsigijimo išlaidas iš pajamų. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)8 Be to, siūlytina šioje dalyje esančią nuostatą „Jei žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta)“ dėstyti prie baigiamųjų projekto nuostatų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę atskaityti žemės įsigijimo išlaidas iš pajamų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1239 (toliau - Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl reprezentacinių sąnaudų atskaitymo Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų būtų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negalėtų viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Taip pat siūloma išplėsti reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamų išlaidų rūšis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, iš pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 75 procentus reprezentacinių sąnaudų. Taip pat šiuo metu reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos. Pritariame siūlymui išplėsti reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamų išlaidų rūšis.
Tačiau nepritariame siūlymui leisti iš pajamų atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų sumą apriboti iki 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Šis pasiūlymas būtų iš esmės žalingas įmonėms, kurių veikloje reprezentacinės sąnaudos sudaro didelę sąnaudų dalį. Būtų diskriminuojami verslo modeliai, paremti tiesioginiu bendravimu su klientais Įmonės, kurių veikla paremta aktyviais pardavimais ir tiesioginiu bendravimu su klientais dėl šių apribojimų patirtų didelę žalą – verslai, kurių išlaidos reprezentacijai viršija 2 proc. pajamų, turės mokėti didesnius mokesčius. Būtų nepagrįstai diskriminuojamas pardavimo modelis, paremtas tiesioginiu bendravimu su klientu. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės pardavinėja techniškai sudėtingus, labai specifiškus produktus, kurie visame pasaulyje gali turėti siaurą ir specifinį pirkėjų ratą (pvz., individualizuoti IT sprendimai įmonėms). Norint juos parduoti, būtina ne vieną kartą susitikti su klientu, pristatyti produkto privalumus. Klientai gali būti skirtingi – vieni perka prekę iškart, su kitais prieš sudarant sutartį gali tekti bendrauti net kelis metus. Svarbu įvertinti, kad nauji pakeitimai neatsilieptų bendrovių veiklai ir nenukentėtų jų pardavimai. Taip pat dėl siūlomų pakeitimų gali nukentėti įmonės, kurios pardavinėja produktus klientams tiesiogiai iš gamintojo ar platintojo. Paprastai tariant, jei viena įmonė pardavimų skatinimui daug investuoja į parduotuves, jų dizainą ir patrauklumą vartotojui, tokios išlaidos būtų pripažįstamos veiklos išlaidomis. Tuo tarpu jei kita įmonė pardavimus skatintų ne per investicijas į pardavimo vietas, o pvz., rengdama tiesioginius pristatymus nuomojamose patalpose (pvz., konferencijų centre), tai būtų pripažįstama kaip reprezentacinės išlaidos. Jei tokios išlaidos viršytų 2 proc., jos būtų apmokestinamos.
Tokiu būdu viena pardavimų skatinimo veikla būtų nepagrįstai diskriminuojama kitų atžvilgiu. Būtų neigiamai paveiktas Lietuvos eksportas, tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI), darbo vietų kūrimas Nustačius, kad iš pajamų būtų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negalėtų viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį, IT, paslaugų, aukštos pridėtinės vertės gaminių gamybos ir pardavimo, turizmo sektoriai patirtų didelę žalą. Tokio tipo versle reikia daug dalykinių susitikimų, santykių su potencialiais klientais vystymo bei solidaus įvaizdžio formavimo. Esminė pardavimų sąlyga yra pasitikėjimas, įgyjamas tik prieš tai išvardintais metodais. Neretai bendravimas su potencialiais partneriais trunka kelis metus, kadangi būsimų sandorių vertė gali viršyti milijoną eurų. Įmonės gali daug lėšų išleisti reprezentacijai vieną mokestinį laikotarpį (ir taip viršyti siūlomą 2 proc. apribojimą), o pajamas gauti tik po kelių metų, dėl ko joms padidėtų mokestinė našta. Apsunkinus šį veiklos modelį, sumažėtų eksportas ir būtų sudarytos kliūtys naujų, brangiai apmokamų darbo vietų kūrimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir valstybinės investicijų pritraukimo agentūros (tokios, kaip „Investuok Lietuvoje“) su potencialiais investuotojais iki jų sprendimo įsikurti Lietuvoje dirba ne vienerius metus. Analogiškai, ir verslas siekdamas užmegzti santykius su potencialiais partneriais turi bendrauti kelerius metus. Kartu dėl mokestinės aplinkos pokyčių būtų siunčiama neigiama žinutė potencialiems investuotojams. Siūlomi reprezentacinių sąnaudų apribojimai gali neigiamai įtakoti TUI, darbo vietų kūrimą ir užsienio centrų atėjimą į Lietuvą, nes pastarieji daug dėmesio skiria darbuotojų bendravimo su klientais kultūros, motyvacijos ir klimato puoselėjimui - bendriems renginiams, susibūrimams, kas ir yra reprezentacinės išlaidos.
Tai yra neatsiejama modernios verslo praktikos ir personalo valdymo dalis ir būdas išlikti konkurencingiems darbuotojų pritraukimo srityje. Dėl šių priežasčių siūlome ir toliau leisti iš pajamų atskaityti 75 proc. reprezentacinių sąnaudų ir įvertinti galimybę leisti atskaityti 100 proc. reprezentacinių sąnaudų. Nepritarti Projektu siūloma supaprastinti reprezentacinių sąnaudų pripažinimo tvarką, kartu, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, nustatyti griežtesnius, tarptautinę praktiką atitinkančius, tokių sąnaudų atskaitymo iš pajamų apribojimus (vertintini kaip prieš piktnaudžiavimą nukreipti saugikliai). 2. Laisvosios rinkos institutas Dėl reinvestuojamo pelno neapmokestinimo Iš principo pritariame Projektu siūlomiems pakeitimams:
Kartu verslui tampa lengviau valdyti pinigų srautus, kai pelningą veiklos laikotarpį seka nuostolingi metai. Estijos patirtis rodo, kad tokia pelno apmokestinimo tvarka verslui yra patraukli – net ir pelno mokesčiu apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, valstybės biudžeto pajamos iš šio mokesčio skaičiuojant vienam gyventojui yra 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje. Estijos mokesčių sistema trečius metus iš eilės įvertinta kaip pati geriausia tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių. Estijos mokesčių sistemos privalumus vis dažniau įvertina ir Lietuvos verslininkai – tai rodo Lietuvos gyventojų iš Estijos gaunamų dividendų ir Lietuvos įmonių išmokėtų dividendų Estijos gyventojams skirtumai. Jei dar 2007 m. šie skirtumai nebuvo ženklūs (tuomet iš Estijos įmonių Lietuvos gyventojų gauti dividendai sudarė 710 tūkst. eurų, o Estijos gyventojams Lietuvos įmonės išmokėjo 632 tūkst. eurų), tai per dešimtmetį šis skirtumas pasidarė itin ženklus. 2016 m. Lietuvos gyventojų gauti dividendai iš Estijoje registruotų įmonių (3 556 tūkst. eurų) beveik 9 kartus viršijo Lietuvos įmonių Estijos gyventojams išmokėtus dividendus (397 tūkst. eurų). Dėl šių priežasčių siūlome neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Nepritarti Dabartinė Lietuvos pelno mokesčio apskaičiavimo sistema yra konkurencinga ir palanki investuojančioms įmonėms. Siūlomu papildomu pelno mokesčio lengvatų paketu (investicinio projekto lengvatos plėtra, MTEP komercializavimo skatinimas, alternatyvaus kapitalo, linkusio finansuoti nekonservatyvius verslo modelius, rinkos plėtros skatinimas)_savo esme siekiama prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės didėjimo Lietuvos pramonės struktūroje. Be to, skirtingai nei Estijoje ar Latvijoje, Lietuvoje pasinaudojus lengvatomis uždirbtam pelnui, jis praktiškai taip pat atleidžiamas nuo mokesčio pelno skirstymo momentu. 3.
forumas, 2017-10-2714 Nėra aišku, ką PMĮ Projekto 1 str. 4 d., kuria keičiama PMĮ 2 str. 25 d., reiškia terminas „Apmokestinus“. Ar tai apimtų ir pelną, kuriam pritaikytos mokesčių politikos priemonės (pvz., mokesčių lengvatos)? Ar tai galėtų būti pelnas neapmokestintas dėl to, kad buvę perkelti mokestiniai nuostoliai? Atkreiptinas dėmesys, jog skirstomas įmonių pelnas yra finansinis pelnas (ne mokestinis, apmokestintas ar neapmokestintas pelnas) ir su pelnu, apskaičiuotu pagal PMĮ nuostatas, jis neretai visiškai nesutampa. Kaip ši formuluotė /nuostata turėtų būti taikoma, kai neribotos civilinės atsakomybės vienetas nemoka pelno mokesčio, nes turi mokestinį nuostolį, tačiau finansinėje apskaitoje – pelno (pvz., dėl turto nudėvėjimo / amortizacijos, perkelto ar iš grupės perimto mokestinio nuostolio, neapmokestinamųjų pajamų gavimo)? Tokia formuluotė yra akivaizdžiai ir a priori neaiški, dviprasmiška ir negali būti (be atskiro atskleidimo) naudojama mokesčių įstatyme. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Projekto 1 straipsnio 4 dalį (žr. 1 Komiteto pasiūlymą)
forumas, 2017-10-2714 Vertinant PMĮ Projekto 1 str. 4 d. taip pat nesuprantama, kaip pajamų kvalifikavimą (jų priskyrimą ar nepriskyrimą Pajamoms iš paskirstytojo pelno) galėtų lemti tai, kur yra registruotas šių pajamų gavėjas (kalbant apie tikslines teritorijas). Neginčijant pačios galimybės tokiu atveju diferencijuoti taikomų apmokestinimo taisyklių, teisinės logikos požiūriu nesuprantama, kaip ir kodėl tai gali lemti atitinkamų pajamų (išmokų) priskyrimą tam tikrai pajamų rūšiai. Dar labiau nesuprantama, kodėl tokiu atveju paskirstytuoju pelnu tampa ne tik pajamos, gaunamos skirstant pelną, bet ir dalyviui grąžinamas jo paties įneštas įnašas. Akivaizdu, kad teisiškai ir praktiškai ši nuostata absoliučiai ydinga.
Nepritarti Nuostatomis, vertinant tikslinių teritorijų pelno mokesčio sistemas, siekiama užtikrinti, kad neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelnas būtų apmokestinamas bent viename lygmenyje. Siūlomų nuostatų tikslai yra teisingi, o jų įgyvendinimo būdas nėra esminis rodiklis. 5. Investuotojų forumas, 2017-10-2715 PMĮ Projekto 1 str. 5 d., kuria PMĮ 2 str. papildomas nauja 30¹ d., numatomas reikalavimas, jog rizikos ir privataus kapitalo subjektai (toliau – RPKS) investuotų į „nesusijusius asmenis (vienetus)“. Pažymėtina, jog asmenys (vienetai) gali būti nesusiję tik iki „pirmosios“ investicijos, tačiau ją atlikus (t. y. dėl pačios investicijos), remiantis PMĮ nuostatomis, jie jau tampa susijusiais (kaip vienetas ir jo dalyviai), todėl tiek jau atlikta investicija, tiek ir visas papildomas investavimas į tą patį subjektą (pvz., jam išleidžiant naujas akcijas), jau bus investicija į „susijusį“ vienetą. Be to, jeigu investicija vykdoma į įmonių grupę, atlikus pirmąją investiciją, jokios tolimesnės investicijos į kitas įmones (to paties projekto rėmuose) jau būtų nebegalimos. Šiuo aspektu nesuprantama, kodėl numatomas toks apribojimas (tiek investuojantiems asmenims, tiek vienetams, į kuriuos investuojama) ir kokios rizikos tuo yra ribojamos /užkardomos. Neaišku, kokia „susijusių“ investuotojų ar investicijų riba dar būtų toleruojama, o kokia jau atimtų teisę į šį statusą (ar nuo pirmo „susijusio“ euro?). Toks apribojimas akivaizdžiai per bendras, neproporcingas ir diskriminacinis, nes faktiškai įtvirtinama prezumpcija, jog bet kokia susijusių asmenų veikla yra potencialus piktnaudžiavimas.
Šiuo atveju turėtų būti vertinami ir ribojimai, orientuoti į tai, kad naudojimasis lengvata atitiktų jos tikslus, skatintų atitinkamą (RKPS) veiklą, eliminuotų perteklinį apmokestinimą, duotų siekiamą rezultatą, o ne į tai, kas (įsisiję ar nesusiję asmenys) tokią veiklą vykdo (jeigu nėra piktnaudžiaujama). PMĮ įtvirtinta susijusių asmenų sąvoka yra tiek plati, kad tokioje rinkoje, kokia yra Lietuva, ši mokesčių politikos priemonė (lengvata), tokia kokia ji siūloma, gali būti apskritai sunkiai pritaikoma. Nesvarstyti Projekte toks reikalavimas nėra numatytas. 6. Investuotojų forumas, 2017-10-2734 PMĮ Projekto 3 str. 4 d., kuria PMĮ 5 str. papildomas 7 dalimi, numatomos sąlygos dėl 5 proc. tarifo taikymo pajamoms iš nematerialaus turto naudojimo, numatant tam tikras sąlygas, o pirmiausia – jog visas išlaidas, susijusias su tam tikromis pajamomis, patirtų šias pajamas gaunantis vienetas. Nesuprantamas tokio apribojimo tikslas ir paskirtis, reikšmė ir atvejai, kuriems jis skirtas. Iš siūlomos formuluotės neaišku, ar lengvata bus taikoma tuo atveju, kai, pvz., dalis išlaidų finansuojama iš gautos paramos arba tikslinės dotacijos? Kas bus, jeigu dalis darbų (vertės) bus gauta kaip akcininko (dalyvio) įnašas į bendrovę (kuriuos jis galimai atliko irgi Lietuvoje)? Kuo tokia situacija galėtų būti ydinga, neatitinkanti lengvatos tikslų ir kodėl turėtų būti ribojama? Be to, numatoma, kad sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Suprantame, kad tokiu būdu draudžiamas darbų įsigijimas iš susijusio asmens.
Todėl, manytume, kad nei viena iš valstybės įmonių (pvz., Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos Paštas, Lietuvos Energija ir kt.) negalėtų pasinaudoti lengvata įsigydamos kokius nors darbus viena iš kitos ar iš mokslo ir studijų institucijų, kurios dalininke yra (ir) valstybė. Mūsų vertinimu, nesuprantama ir nepaaiškinama, kuo pagrįstas reikalavimas tuos pačius darbus ir tuos pačius pajėgumus kiekvienai iš įmonių, kurios yra bent kiek tarpusavyje susijusios, vystyti ir į juos investuoti išimtinai savarankiškai (t. y. išradinėti tuos pačius dalykus du kartus). Primintina, jog ir šiuo metu Lietuvoje galiojanti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata, teoriškai esanti viena palankiausių Europoje, taip ir nepasiekė savo potencialo. Manome, jog aiškius atsakymus į šiuos klausimus, priimdamas nuostatą ir formuodamas jos tikslus ir paskirtį, jau turi turėti pakeitimus inicijuojančios Finansų ministerija ir Vyriausybę, juos priimantis Seimas, jie jokiu būdu negali būti paliekami mokesčių administratoriaus diskrecijai, jo ar teismų formuosimai praktikai. Siūlome, kad į nematerialaus turto, už kurio sukūrimą ir naudojimą būtų taikomas 5 proc. PM tarifas, apimtį pakliūtų ne tik kompiuterių programos, saugomos pagal autorių teisę, bet ir duomenų bazės, saugomos pagal autorių teisę kaip kūriniai ar kaip sui generis objektai. Toks mūsų siūlymas grindžiamas tuo, kad duomenų bazių sukūrimui /pagaminimui reikalingos iš esmės panašios investicijos, kaip ir kompiuterių programoms, todėl tik kompiuterių programų išskyrimas, abejotina, ar būtų racionaliai pagrindžiamas. Taip pat siūlome įtraukti ir augalų veisles, kurioms išduotas Bendrijos augalų veislių tarnybos sprendimas arba kompetentingos valstybės institucijos išduotas saugomos veislės teisinės apsaugos pažymėjimas.
Nepritarti Projektu siūlomos nuostatos dėl iš MTEP veiklos pagrindu sukurtų produktų gaunamo pelno apmokestinimo atitinka EBPO, ES principus, nukreiptus prieš žalingą mokesčių praktiką, t. y. turi būti užtikrintas realios ekonominės veiklos reikalavimas, reiškiantis, kad lengvatomis naudotųsi tas mokesčių mokėtojas, kuris tikrai vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą ir patiria tai veiklai reikalingas išlaidas. Projekto nuostatomis siūlomi nematerialaus turto, iš kurio naudojimo gautoms pajamoms gali būti taikoma lengvata, apibrėžimas, lengvatos apimties taikymo formulė, nustatanti tinkamų išlaidų ir visų išlaidų apibrėžimus, yra suderinta su reikalavimais, esančiais minimalaus standarto, patvirtinto G20 ir EBPO atskaita dėl 5 BEPS veiksmo, dalimi. Lietuva, kaip siekianti narystės EBPO, bei esanti EBPO ir G20 BEPS projekto, nustatančio kovai su agresyviu mokestinės naudos planavimu pasitelkiant apmokestinimo taisyklių tarptautinius skirtumus skirtas priemones ir jų įgyvendinimo kuo platesniu mastu gaires, asocijuota nare yra įsipareigojusi įgyvendinti minimalius standartus, o siūlomos nuostatos – ją priėmus ir atitinkamai notifikavus - atitikimą minimaliam standartui tiek svarstys EBPO Forumas dėl žalingų mokesčių praktikų, tiek ES Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė. Pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pateiktą informaciją, Lietuvoje nėra galimybės apsaugoti augalų veislių išvedimo, todėl lengvata pajamoms iš šio nematerialaus turto naudojimo, negali būti taikoma. 7. Investuotojų forumas, 2017-10-2734 Dėl išradimų.
Siūlytina formuluoti taip, kad nematerialaus turto sąvoka apimtų išradimus, patentuotus pagal Europos patentų konvenciją (išduotas Europos patentas arba Vieningos galios patentas) arba Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pagal nacionalinius patentų įstatymus, jeigu šiose valstybėse registruojant patentą yra tikrinami išradimo patentabilumo kriterijai. Pastarasis siūlymas susijęs su mintimi, kad ne visose valstybėse registruojant patentus yra tikrinamas išradimo patentabilumas. Pvz., nei vienoje iš Baltijos valstybių registruojant patentą nėra vertinama, ar išradimas naujas, išradybos lygio ir ar turi pramoninį pritaikomumą. Todėl siekiant išvengti „nevertingų išradimų“, reiktų numatyti, jog patentas yra reikšmingas tų valstybių ar Europos patentų tarnybos, kuriose tikrinamas patentabilumas (tikrina Europos patentų tarnyba). Be to, siūlytina numatyti ir tokią nuostatą. Jeigu subjektas, sukūręs inovaciją (technologiją), nusprendžia jos nepatentuoti, o saugoti ją kaip komercinę paslaptį, tokiu atveju turi būti pateikta Europos patentų tarnybos atlikta patento paieškos ataskaita dėl inovacijos naujumo. Tokia nuostata, manome, yra reikalinga ir svarbi, nes subjektas gali nuspręsti naujos technologijos informacijos neatskleisti, nepatentuoti, o saugoti kaip komercinę paslaptį. Bet pati technologija kaip tokia gali būti labai nauja, turėti pramoninį praktinį pritaikomumą ir būti naudinga versle. Nepritarti Projektu siūlomos nuostatos dėl iš MTEP veiklos pagrindu sukurtų produktų gaunamo pelno apmokestinimo atitinka EBPO, ES principus žalingos mokesčių praktikos srityje, įskaitant reikalavimus, iš kokio nematerialaus turto naudojimo pajamos turi būti gautos (komercinė paslaptis negali būti kvalifikuojama kaip tinkamas nematerialus turtas lengvatos taikymui).
Projekte nesiūloma, kad nematerialus turtas būtinai turi būti apsaugotas Lietuvoje išduotais patentais; priėmus Įstatymą, Pelno mokesčio įstatymo komentare bus detalizuojama, kokie dokumentai pagrįs patentuoto išradimo atitikimą patentabilumo kriterijams. 8. Investuotojų forumas, 2017-10-2734 Keletas formalesnio pobūdžio pastebėjimų:
Komitetas siūlo patikslinti
forumas, 2017-10-2741 PMĮ Projekto 4 str. 1 d., kuria keičiamas PMĮ 12 str.
reikalavimą, jog per visą mokestinį laikotarpį mažiau kaip 50 proc. kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) ir rizikos ir privataus kapitalo subjektų investuotojų būtų susiję asmenys. Tikėtina, kad ši nuostata skirta kokio nors galimo piktnaudžiavimo prevencijai, tačiau ji laikytina akivaizdžiai neproporcinga ir pertekline pagrindiniam tikslui. Pirmiausia, jeigu KIS ir RPKS, kuriuose yra iki 10 ar kiek daugiau investuotojų, valdytojas turi objektyvių galimybių įsivertinti investuotojų tarpusavio ryšius (nors tai daugeliu atveju gali tiesiog priklausyti nuo trečiųjų asmenų – investuotojų – bendradarbiavimo, sąžiningumo ir noro atskleisti pilną informaciją1), tai tokiuose KIS‘uose kaip UCITS, kurių investiciniai vienetai platinami biržoje ar per vertybinių popierių tarpininkus, toks vertinimas gali būti visiškai neįmanomas, KIS ar RPKS valdytojas (net ir mokesčių administratoriui reikalaujant) objektyviai gali neturėti galimybės pagrįsti investuotojų sudėties (net jei jo valdomas UCITS faktiškai reikalaujamą kriterijų ir atitiktų). Antra, PMĮ susijusių asmenų sąvoka yra tiek plati, kad piktnaudžiavimo lengvata prezumpcija vien dėl formalaus buvimo susijusiu asmeniu (pvz., į tą patį KIS ar RPKS investavus vienetui ir kito vieneto, kuriame jis turi 30 proc. akcijų, laisvai samdomo nepriklausomo valdybos nario sutuoktinė ar sugyventinės brolis, kuriems, jau nekalbant apie KIS ar RPKS valdytoją, atitinkamos aplinkybės net gali būti objektyviai nežinomos), nesant kokių nors kitų susitarimų ar galimo piktnaudžiavimo indikacijų, yra sunkiai suprantama ir tokio piktnaudžiavimo buvimo rizika dažniausiai yra ženkliai mažesnė nei tais atvejais, kai ryšiai tarp asmenų negali būti niekaip teisiškai kvalifikuojami. Dėl to, prevencinė nuostata ir kriterijai šiuo atveju gal ir galėtų būti pateisinami, tačiau duotuoju atveju yra nelogiški ir neprotingi. Nesvarstyti Projekte toks reikalavimas nėra numatytas. 10.
forumas, 2017-10-2742 PMĮ Projekto 4 str. 2 dalimi keičiamoje PMĮ 12 str. 9 p. nuostatoje paliekamas neaiškus ir praktinių problemų, nelogiškumo ir prieštaros su ES direktyva dėl patronuojančių ir dukterinių įmonių keliantis terminas „kurių pajamos apmokestintos“ (analogiškai pastabai 3.1 punkte). Paminėtina, jog, pvz., minėta direktyva, remiantis jos priedu, įpareigoja Lietuvą neapmokestinti ir iš Nyderlanduose registruotų tam tikrų neribotos civilinės atsakomybės vienetų gaunamo paskirstomojo pelno, nepriklausomai nuo to, ar tokiam pelnui Nyderlanduose buvo taikomos kokios nors mokesčių lengvatos (t. y. mokesčių politikos priemonės, lengvatinis apmokestinimas) ar ne. Pritarti iš dalies Nuostatomis siekiama užtikrinti, kad neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelnas būtų apmokestinamas bent viename lygmenyje. Komitetas siūlo patikslinti projekto 4 straipsnio 2 dalį (žr. Komiteto 3 pasiūlymą)
forumas, 2017-10-2744 PMĮ Projekto 4 str. 4 dalimi keičiamame PMĮ 12 str. 15 p. numatomas naujas ribojimas dėl lengvatos netaikymo tais atvejais, kai akcijos apmokamos turtu. Tačiau toks (nors iš aiškinamojo rašto suprantama, kad siūlymo pagrindinis tikslas yra piktnaudžiavimo prevencija) siūlomas sprendimas yra neproporcingas ir nelogiškas. Pirma, reikėtų įsivertinti, ar keliamos problemos esmė yra šioje normoje ar, pvz., PMĮ 14 ir 15 str., kurie turto iškeitimo į akcijas nepripažįsta turto vertės padidėjimo pajamų gavimo momentu. Antra, jeigu vertintume atvejus, kuomet verslo dalies perleidimas mainais į akcijas yra neapmokestinamas dėl PMĮ numatytų lengvatų reorganizavimams, toks apribojimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ir prasilenkiantis su ES įsigijimų ir reorganizavimų direktyvos esme ir tikslais, nes skirtumas tarp situacijų, kuomet parduodamas verslas (ar jo dalis) ir įmonės akcijų (ar jų dalies) pardavimo yra tik formalus (t. y. kokia formos, kuria parduodamas verslas ar jo dalis, pasirinkimas).
MAĮ jau šiuo metu įpareigoja vertinti ne mokesčių mokėtojų veiklos formą, o jos turinį. Dėl to nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti skirtumo tarp verslo dalies (kaip savarankiškai funkcionuojančio turto komplekso) ir įmonės akcijų atitinkamos dalies perleidimo. Trečia, nesuprantama, kodėl lengvata turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kuomet vienokios akcijos (įskaitant atvejus, kai jų perleidimas galėjo būti neapmokestinamas) išmainomos į kitas akcijas: pvz., 0,00001 proc. Apple korporacijos akcijų panaudojamos įsigyjant 50 proc. kitos UAB akcijų. Jeigu ribojimas ar piktnaudžiavimo prevencija šiuo atveju ir galėtų būti pateisinama, tai tik vertinant ir apmokestinant /neapmokestinant patį 0,00001 proc. Apple akcijų perleidimą, o ne po kelių ar keliolikos metų galintį įvykti įgytų UAB akcijų perleidimą. Kartu žiūrėti šio rašto Priedą Nr. 1, papildantį ir išplečiantį šiame punkte pateiktas pastabas dėl siūlymo riboti dalyvavimo išimties taisyklės taikymą, kai akcijos buvo apmokėtos turtu (ne pinigais). Nesvarstyti Projekte toks reikalavimas nėra numatytas. 12. Investuotojų forumas, 2017-10-2744 PMĮ Projekto 4 str. 4 dalimi keičiamame PMĮ 12 str. 15 p., ribojant lengvatos taikymą, paliekama formuluotė dėl akcijų, kurios „buvo perleistos šio įstatymo 41 str.
atvejais“ Pažymėtina, kad praktikoje ši formuluotė (ne pats siūlomas ribojimas) kelia daug neaiškumų ir diskusijų, nes nei logiškai, nei lingvistiškai tiesiog neįmanoma taikyti ar netaikyti lengvatos akcijų perleidimui, jeigu tos akcijos jau buvo perleistos (o ne, pvz., gautos ar įgytos). Toks perleidimas jau yra tiesiog nebeįmanomas. Dėl to šios nuostatos turinys, jos tikslai ir logika galiausiai aiškinamas ir jo lingvistinė prasmė iškreipiama VMI komentare, nors MAĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad patys mokesčių įstatymai turi būti aiškūs ir logiški. Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama suderinti lengvatas, taikomas paprastam akcijų perleidimui ir reorganizavimo ar perleidimo atvejais atliekamais akcijų perleidimais. Reorganizavimo ar perleidimo atvejais atliekamam akcijų perleidimui numatyta speciali norma (lengvata), kurios neturi plėsti kita lengvata. 13. Investuotojų forumas, 2017-10-2744 PMĮ Projekto 4 str. 4 dalimi keičiamame PMĮ 12 str. 15 p. taip pat numatoma, kad (tik šio punkto tikslais, kas jau savaime yra teisiškai ydinga formuluotė), sąvoka „akcija“ apima ir teises į RPKS paskirstytinojo pelno dalies turėjimą, tačiau šiuo atveju visiškai neaišku, kuo remiantis bus nustatoma, koks RPKS pelnas (kokia jo dalis) bus laikoma „paskirstytinuoju pelnu“. Pavyzdžiui, jeigu visas RPKS pelnas pagal jo veikimo dokumentus savaime (automatiškai) alokuojamas taip: 10 proc. reinvesticijoms, 10 proc. valdytojui, 10 proc. rezervams, likę 70 proc. gali būti paskirstomi investuotojams, tačiau faktiškai jiems konkrečiu atveju nusprendžiama paskirstyti tik 50 proc. praėjusių metų pelno. Kita dalis paliekama RPKS likvidumui palaikyti ir, jeigu bus nuspręsta, galėtų būti paskirstyta kitais metais.
Atsižvelgiant į siūlomą formuluotę, kiek, pakeitimo iniciatorių nuomone, minimaliai teisių ir į ką turi turėti investuotojas, kad jų perleidimas būtų neapmokestinamas? Mūsų nuomone, iš PMĮ Projekto formuluotės tai visiškai neaišku ir, suprantame, yra paliekama išaiškinti nedeleguotai mokesčių administratoriaus teisėkūrai. Nepritarti Pagal projektu siūlomą formuluotę bus vertinamos turimos teisės į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį. Svarbiausias faktorius – turimų teisių dydis. Pelno paskirstymo būdas nėra aktualus lengvatos taikymui. 14. Investuotojų forumas, 2017-10-2758 PMĮ Projekto 5 str. ir 8 str. numatoma galimybė atskaityti žemės įsigijimo kainą, tačiau šiuo aspektu siūlomas PMĮ projektas ir jo tikslai prieštarauja patys sau. Viena vertus, kaip „sektorinę lengvatą“ (ir dėl to nepagrįstą) siūloma naikinti nuostatą dėl jūrų uostų, oro navigacinių rinkliavų, kita vertus, tuo pačiu projektu įvedama nauja tik tam tikram sektoriui skirta speciali išimtis – galimybė atskaityti žemės įsigijimo kainą tik žemės ūkio veiklos subjektams. Paminėtina, jog versle esama ir daugiau sektorių, kur žemė yra esminė ar viena esminių veiklos priemonių: nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma ar automobilių parkavimo aikštelės. Dėl to toks apribotas siūlymas yra nelogiškas, nepagrįstas, selektyvus. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę atskaityti žemės įsigijimo išlaidas iš pajamų. 15. Investuotojų forumas, 2017-10-2710 PMĮ Projekto 10 str. siūloma atsisakyti išankstinio pranešimo apie numatomą vykdyti investicinį projektą.
Tačiau, mūsų nuomone, toks atsisakymas gali ne sumažinti administracinę naštą, o tik padidinti teisinį netikrumą ir mokesčių administratoriaus veiksmų neprognozuojamumą (ypač vertinant pastarojo meto praktiką, kuomet mokesčių mokėtojams atsisakoma suteikti aiškias ir konkrečias, vienareikšmiškas konsultacijas konkrečių situacijų atveju, ženkliai, neprotingai ir neproporcingai ribojamas išankstinių įpareigojančių išaiškinimų išdavimas). Toks pranešimas, jeigu jo pateikimo ir vertinimo reglamentavimas būtų racionalus ir logiškas, galėtų tik paskatinti mokėtojų ir mokesčių administratoriaus bendradarbiavimą ir pasitikėjimo laipsnį, teisinį tikrumą, atliktų ginčų prevencijos funkciją. Nepritarti Išankstinis pranešimas apie numatomą vykdyti investicinį projektą buvo aktualus lengvatos taikymo pradžioje, siekiant įvertinti poveikį valstybės biudžeto pajamoms. Šiuo metu tokią informaciją mokesčių administratorius mato pelno mokesčio deklaracijose ir tokie pranešimai nebėra reikalingi. Todėl projektu siūloma, siekiant mažinti administracinę naštą, atsisakyti reikalavimo, kad vienetai, ketinantys sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomų investicinių projektų, pradėję vykdyti investicinius projektus, apie tai informuotų vietos mokesčių administratorių. 16. Investuotojų forumas, 2017-10-2711 PMĮ Projekto 11 str. keičiamas laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikomų lengvatų reglamentavimas, tačiau projektu įvedami terminai „kita panaši veikla“ ar „pasyvios veiklos paslaugos“ niekaip neatitinka mokesčių įstatymų aiškumo kriterijaus. Nesama jokių indikacijų, ką šie terminai galėtų apimti. Šiuo atveju neproporcingai ir nelogiškai daug diskrecijos aiškinant ir taikant šią nuostatą paliekama mokesčių administratoriui, kas taip pat gali būti prilyginta nedeleguotai ir antikonstitucinei teisės aktų leidybai.
Taip pat nesuprantama kodėl, atsižvelgiant į pirminę LEZ paskirtį ir tikslus (darbo vietų kūrimą ir investicijas atitinkamame regione), numatomas ribojimas dėl paslaugų teikimo asocijuotoms įmonėms arba ne zonos įmonėms, veikiančioms už LEZ ribų. Kuo, iniciatorių nuomone, tokios darbo vietos ir investicijos į atitinkamą regioną yra blogesnės LEZ veiklos ir pagrindinių tikslų aspektu? Galiausiai, siūlomu pakeitimu turėtų būti aiškiai išspręstas šiuo metu praktikoje (taip pat ir iš nepagrįstai įstatymą siaurinančio mokesčių administratoriaus apibendrinto komentaro) dažnai kylantis klausimas, kodėl LEZ įmonių pajamoms iš pardavimų kitoms Lietuvos įmonėms ši lengvata nėra taikoma (jos nėra laikomos tinkamomis pajamomis), tuo tarpu pardavimai Latvijos ar Lenkijos įmonėms jau yra laikomi tinkamais LEZ įmonės pardavimais (pajamomis). Tai kelia rimtų klausimų dėl to, kaip tai yra suderinama su sąžiningu konkuravimu mokesčiais ES ir draudimu taikomas lengvatas atriboti (ring fence) nuo nacionalinės ekonomikos (juolab, kad toks ribojimas iš LEZ įstatymo tiesiogiai net nekyla). Nesvarstytina Projekte nėra numatyta
„Investuotojų forumui“ abejonių keliančių sąvokų. 17. Investuotojų
forumas, 2017-10-27 Paminėtina, jog PMĮ projekto aiškinamajame rašte pateiktas projekto poveikio vertinimas ir nurodymas, jog jo priėmimas nepareikalaus teisės aktų pakeitimų, yra sunkiai suprantami, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės (nes bent centrinio mokesčių administratoriaus aktus, nustatančius mokesčių deklaracijos formas, neabejotinai keisti reikės, o naujai nustatomi ir iki tol netaikyti apribojimai neišvengiamai turės neigiamos įtakos bent tam tikriems mokesčių mokėtojams). Įvertinta 18.
pramonininkų konfederacija, 2017-09-1810 Pritariame Projekto 10 straipsniu 46¹ straipsnio 2 d. pakeitimui, kuriuo apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 proc. Tačiau nepritariame Projekto 10 straipsniu keičiamo 46¹ straipsnio
netinkamos sumažinti apmokestinamąjį pelną. Kartu norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad LPK raštu 2017-06-30 Nr. S. 325 Finansų ministrui pateikė siūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Siūlėme maksimaliai išplėsti pelno mokesčio lengvatos taikymą reinvestuojamam pelnui, neribojant investavimo objektų rūšimi, turto grupėmis bei naujumu, t. y. siekiant didesnio efekto ir platesnio naudojimosi investicijų paskatomis, siūlome Pelno mokesčio įstatymo 46¹ str. įtvirtintą investicinio projekto sąvoką praplėsti. Pavyzdžiui, reikėtų suvienodinti investicinio projekto pripažinimo kriterijus transporto priemonėms ir nekilnojamam bei kilnojamam turtui. Taip pat lengvatos nereikėtų terminuoti. Nepritarti Projekte nėra numatoma, kad išlaidos, patirtos iki 2018-01-01 būtų netinkamos sumažinti apmokestinamąjį pelną. Į kitus siūlymus – neatsižvelgti: dabartinė Lietuvos pelno mokesčio apskaičiavimo sistema yra konkurencinga ir palanki investuojančioms įmonėms. Be to, teikiamu projektu siūloma apmokestinamąjį pelną, vykdant investicinius projektus, leisti sumažinti 100 proc. (dabar leidžiama iki 50 proc.), lengvatą tikslingai orientuojant į produktyvias investicijas – technologinį atsinaujinimą. (žiūrėti ir komentarą dėl Lietuvos laisvosios rinkos instituto
pramonininkų konfederacija, 2017-09-18 Taip pat siūlėme Pelno mokesčio įstatyme panaikinti 30 str. 4 dalyje įtvirtintą apribojimą perkeliamų nuostolių dydžiui. Šiuo metu galiojanti nuostata neigiamai veikia Lietuvos mokestinę aplinką ir užsienio kapitalo pritraukimą.
Jei įmonė eilę metų veikė nuostolingai, o einamaisiais metais uždirbo pelną, tai nereiškia, kad ji turi finansines galimybes mokėti pelno mokestį. Tokia galimybė atsiranda tuomet, kai uždirbtas pelnas viršija ankstesnių laikotarpių nuostolius ir įmonė turi realias finansines galimybes įvykdyti mokestinę prievolę. Be to, akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai neturi teisės skelbti einamaisiais metais uždirbto pelno dividendais tol, kol nebus padengti ankstesnių metų nuostoliai. Taip yra užtikrinami įmonės kreditorių interesai. Ribojant mokestinių nuostolių perkėlimą, Valstybė įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus įmonės kreditorius bei akcininkus. Nepritarti Šis klausimas nėra susijęs su projektu siūlomomis nuostatomis. Mokestinių nuostolių perkėlimas nėra ribojamas laike. Apskaičiuojant pelno mokestį įmonėms ankstesnių laikotarpių sukauptais mokestiniais nuostoliais leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Šie apribojimai buvo nustatyti atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pagal kurią dauguma valstybių vienokiu ar kitokiu būdu riboja mokestinių nuostolių atskaitymą. Taip iš dalies suvienodintos įmonių veiklos sąlygos – mokestinių nuostolių nesukaupę ir pelno mokestį mokančios įmonės yra vienodesnėse sąlygose, nes mokestinių nuostolių sukaupę įmonės nuo dalies apmokestinamojo pelno moka pelno mokestį. Kita vertus, mokestinių nuostolių sukaupusioms, tačiau pelningai pradėjusioms dirbti įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, taip sudaryta galimybė pasinaudoti investicinio projekto lengvata. 21. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2017-09-18 Siūlėme Pelno mokesčio įstatyme atsisakyti 47 str. įtvirtintos prievolės mokėti avansinį pelno mokestį.
Vykstant globaliai konkurencijai ir įmonėms besivaržant inovatyvumu ar investuojant į veiklos efektyvinimą, nuolat reikalingos apyvartinės lėšos. Nėra teisinga, kad įmonės turi avansuoti valstybę ir įšaldyti dalį savo apyvartinių lėšų. Manome, kad aukščiau pateikti LPK pasiūlymai turi būti įgyvendinti, siekiant tikrojo mokesčių sistemos tobulinimo. Prašome Jūsų įvertinti aukščiau išdėstytus argumentus ir pasiūlymus bei į juos atsižvelgti. Neatsižvelgti Šis klausimas nėra susijęs su projektu siūlomomis nuostatomis. Avansinio mokesčio mokėjimai yra svarbūs valstybės biudžeto pajamų srautams metų eigoje, kas savo esme užtikrina savalaikį visuomenei teikiamų viešųjų paslaugų finansavimą. Klausimas dėl avansinių pelno mokesčio mokėjimų atsisakymo svarstytinas ateityje atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jonas Jarutis, 2017-10-3131 Argumentai: Nors oficialioje statistikoje Lietuvoje nedarbo lygis mažėja, tačiau regionuose, ir ypač – kaimo vietovėse jis vis dar išlieka gana aukštas, viršija 20 proc., be to, Lietuvai labai būdingi didžiuliai gerovės lygio skirtumai atskiruose rajonuose, netolygumas tarp didmiesčių ir mažesnių miestų, todėl būtina remti ir skatinti naujais besikuriantį smulkųjį bei vidutinį verslą. Net ir Vyriausybės programoje pabrėžiama, kad
„reikalingos stiprios materialinės paskatos tam, kad pritrauktume jaunus,
iniciatyvius ar tiesiog norinčius dirbti žmones gyventi su dideliais ekonominiais, socialiniais ir demografiniais iššūkiais susiduriančiuose regionuose“.
Lengvatinės sąlygos verslo pradžiai neturėtų apsiriboti tik vienerių metų mokesčių sumažinimu, todėl, kad net per pirmus trejus metus bet kokia pradedama veikla dar ne visada duoda aiškių rezultatų, juo labiau – pelno. Pasiūlymas:
„2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose
vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, antrais metais būtų taikomas 1 proc., trečiais – 3 proc. mokestinis tarifas, o kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, jeigu per 3 5 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“ Nepritarti Pirmo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio „atostogos“ yra į verslo pradžią orientuota lengvata. Ir tokios „atostogos“ nėra svarbiausias veiksnys, skatinantis pradėti verslą. Tai daugiau administracinės naštos mažinimas pirmaisiais veiklos metais. O verslo plėtra, investicijos yra remiamos kitomis pelno mokesčio lengvatomis.
Be to, teikiamu projektu siūloma apmokestinamąjį pelną, vykdant investicinius projektus, leisti sumažinti 100 proc. (dabar leidžiama iki 50 proc.), lengvatą tikslingai orientuojant į produktyvias investicijas – technologinį atsinaujinimą. Be to, projektu siūloma įvesti papildomą lengvatą mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems vienetams (įvesti mokestines paskatas pajamų iš sukurtų išradimų apmokestinimui). Taip pat, projektu siūloma išplėsti laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos lengvatos apimtis, mokestinėmis priemonėmis skatinti alternatyvaus finansavimo šaltinių, linkusių investuoti į pradedantį verslą, plėtrą. Be to, siūlymo įgyvendinimas turėtų neigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio – netekimai papildomai padidėtų 2 milijonais eurų). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1239(2), atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas14 Argumentai: Įvertinus į Investuotojų forumo 3 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
4Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, įskaitant dividendus,
kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Kai Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą, apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.
Neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš tokio vieneto taip pat nelaikomas pelno paskirstymu, išskyrus atvejus, kai iš neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto tokias pajamas gauna ar turtą taip paima užsienio vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.“
komitetas34 Argumentai: Įvertinus į Investuotojų forumo 8 pastabą bei atsižvelgiant į tai, kad:
liktų tiesiog turtas, kurio pirminė apibrėžtis iš esmės nesikeičia. Be kita ko, tinkamu turtu siūlytina laikyti ir turtą, naudojamą pagal išimtinę licenciją, kai turtą sukuria mokesčių mokėtojas, tačiau jį užpatentuoja ar kitaip suteikia analogišką apsaugą kitas mokesčių mokėtojas (kūrėjui suteikdamas išimtinę licenciją ir tokiu būdu jam grąžindamas turtą naudoti) ;
Taip pat siūlytina atsisakyti perteklinio reikalavimo, kad ne Lietuvoje išduodant patentus išradimų patentabilumo kriterijai mutatis mutandis turi atitikti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo nuostatas dėl patentabilių išradimų (patentabilumo kriterijai išliktų). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 3 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymai:
Projekto 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi: „7.
Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šioje dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš nematerialiojo turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir
2) nematerialusis turtas yra pagal autorių turtinėmis teisėmis teisę apsaugota saugoma kompiuterio programa ar kitas patentabilių patentabilumo kriterijus išradimų (naujų ( naujumas, atitinkančių išradimo lygį lygis, turinčių pramoninį pritaikomumą pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas pagrindu sukurtas nematerialusis turtas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais (ne Lietuvoje išduodant patentus išradimų patentabilumo kriterijai mutatis mutandis turi atitikti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo nuostatas dėl patentabilių išradimų). Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, (kol nėra išduotas patentas) ar, jau esant išduotam patentui, įsigaliojus papildomos apsaugos liudijimui ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Formulė:
Tinkamos išlaidos X pelnas iš nematerialiojo turto naudojimo Visos išlaidos Tinkamos išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant nematerialųjį turtą, priskirtinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų.
Šios sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą. Visos išlaidos
komitetas42 Argumentai: Įvertinus į Investuotojų forumo 10 pastabą, siūlytina patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 12 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos apmokestinamos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus; iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;“. Pritarti
komitetas8 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žemė savo esme nėra nudėvima, Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veikloje, įsigijimo išlaidas. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnį, buvusius Projekto 9 – 12 straipsnius, atitinkamai laikyti 8 – 11 straipsniais. 2. Išbraukti
sutarimu
Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1239(2) ir jo lyginamasis variantas. Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė