Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. IX-816 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Tarnybos direktorius yra asignavimų valdytojas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. IX-816 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tarnybos direktorius yra asignavimų valdytojas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BSĮ projektas) rengtas siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 217.2 papunktį, pagal kurį planuojama konsoliduoti asignavimų valdytojus, ir siekiant efektyvesnio valstybės piniginių išteklių valdymo patikslinti nuostatas, susijusias su biudžeto lėšų naudojimu ir grąžinimu. BSĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – BSĮ) nuostatas, reglamentuojančias tai, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais. Šiuo patikslinimu siekiama, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą, valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau. Taip pat siekiant užtikrinti, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos nebūtų naudojamos kitiems tikslams, nei reglamentuota tokių lėšų naudojimą nustatančiuose įstatymuose, siūloma atitinkamai patikslinti BSĮ nuostatas. Be to, siekiant, kad pagerėtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas, rezultatyvumas ir naudingumas, siūloma nustatyti, kad asignavimų turtui įsigyti ekonomiją būtų galima naudoti investicijų projektams papildomai finansuoti.
Atsižvelgiant į tai, kad išsiplėtė savivaldybių skolinimosi instrumentų įvairovė (ne tik paskolos), siūloma praplėsti skolinių įsipareigojimų sąrašą. Taip pat, siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią tiek asignavimų valdytojams, tiek Valstybės iždui, BSĮ projektu siūloma patikslinti BSĮ nuostatas, reglamentuojančias nepanaudotų į valstybės biudžetą įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų likučių perkėlimą į kitus biudžetinius metus. Be to, siūloma patikslinti BSĮ nuostatas, reglamentuojančias, kam gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo (toliau – Vyriausybės rezervas) lėšos. Taip pat siūloma patikslinti BSĮ nuostatas, nurodant, kad PVM mokėtojai į PVM atskaitą įtrauktas iš valstybės ir
(arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti į valstybės biudžetą, siekiant užtikrinti, kad valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšas naudojantiems subjektams nebūtų sudaroma galimybė iš biudžeto gauti daugiau lėšų, nei jiems buvo numatyta skirti. Be to, BSĮ projektu siekiama suderinti BSĮ nuostatas su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu, kuriame numatoma atsisakyti valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų skyrimo savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant šių įstatymų nuostatas suderinti su BSĮ projekto nuostatomis. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai BSĮ projektą ir Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Biudžeto metodologijos ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Steponėnaitė (tel. 219 9391, el. p. [email protected]), Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus (vedėja – Irena Džervienė, tel. 239 0191, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Akvilina Bružienė (tel. 239 0036, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ministrams pavestose valdymo srityse yra jiems atskaitingų ir/ar pavaldžių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų. Didelis asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičius apsunkina biudžeto planavimo procedūras ir asignavimų valdymą. BSĮ
ekonomija, tačiau ši nuostata ne visada atitinka kitų įstatymų, pvz. reglamentuojančių nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimą tam tikriems tikslams, nuostatas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias nuostatas, asignavimų turtui įsigyti ekonomijos asignavimų valdytojai negali skirti investicijų projektams papildomai finansuoti. Šiuo metu BSĮ 10 straipsnio 1 dalis leidžia savivaldybėms prisiimti skolinius įsipareigojimus tik pagal paskolų sutartis, o ilgalaikes paskolas naudoti tik investicijų projektams finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad BSĮ 10 straipsnio pavadinimas yra „Savivaldybių skolinimasis“, galima klaidingai suprasti, kad šio straipsnio 4 dalimi reglamentuojamas draudimas skolintis tik savivaldybių biudžetinėms įstaigoms.
Šiuo metu galiojančio BSĮ 14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti apribojimai dėl nepanaudotų į valstybės biudžetą įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų likučių perkėlimo į kitus biudžetinius metus asignavimų valdytojų vadovaujamoms įstaigoms ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms. BSĮ nenumatyta galimybė Vyriausybės rezervo lėšas prireikus naudoti savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti. Teisės aktuose nenumatyta, kad PVM mokėtojai į PVM atskaitą įtrauktas iš valstybės ir
(arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti į valstybės biudžetą, dėl to valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšas naudojantiems subjektams sudaroma galimybė iš biudžeto gauti daugiau lėšų, nei jiems buvo numatyta skirti. Šiuo metu BSĮ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinama bendrosios dotacijos kompensacijų suma. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant efektyviau ir racionaliau planuoti valstybės biudžeto lėšas, BSĮ projekte siūloma patikslinti, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais. Pirmiausia siekiama peržiūrėti ministrams pavestose valdymo srityse esančius valstybės biudžeto asignavimų valdytojus. Tokių įstaigų yra energetikos, kultūros, vidaus reikalų ministrams pavestose valdymo srityse.
Pritarus teikiamam BSĮ projektui, ministrams bus ne tik priskirta jo valdymo sritis, suformuluojami uždaviniai ir tikslai bei pareikalaujama atsiskaitymo už pasiektų rezultatų įgyvendinimą, bet ministrai taip pat turės ir įrankį, – finansinį savarankiškumą, t. y. galimybę disponuoti finansiniais ištekliais, kurie bus skiriami visai ministro valdymo sričiai, tokiu būdu lanksčiai, efektyviai ir racionaliai juos paskirstant ir perskirstant ministrui atskaitingoms institucijoms. Asignavimų valdytojų sumažės energetikos ministrui (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos vadovas nebus asignavimų valdytoju) ir vidaus reikalų ministrui (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vadovai nebus asignavimų valdytojais) pavestose valdymo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros ministerija 2018 m. vykdys pavaldžių įstaigų ir jų funkcijų peržiūrą, vėlesniam etapui atidedamas sprendimas dėl kultūros ministrui pavestose valdymo srityse esančių asignavimų valdytojų (nacionalinių kultūros įstaigų) statuso. Vykdant valstybės biudžetą dėl įvairių priežasčių (užtrunka viešųjų pirkimų procedūros, dėl ko negalima panaudoti visų planuotų lėšų, statybos darbai atlikti, o prekės arba paslaugos įsigytos pigiau, negu buvo planuota ir kt.) pas asignavimų valdytojus gali susidaryti asignavimų turtui įsigyti ekonomija. Pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas šių lėšų panaudojimo galimybės kitiems asignavimų valdytojų poreikiams yra ribotos, todėl BSĮ projekte siūloma patikslinti BSĮ 6 straipsnio 1 punktą asignavimų valdytojams numatant teisę ne tik asignavimų sumos išlaidoms, bet ir turtui įsigyti ekonomiją, jeigu nėra įsiskolinimų, naudoti investicijų projektams finansuoti.
Pritarus šiai nuostatai asignavimų valdytojai galėtų operatyviau valdyti valstybės biudžete jiems patvirtintas lėšas, asignavimų turtui įsigyti ekonomiją būtų galima skirti pradėtų investicijų projektų tolimesniam įgyvendinimui (užbaigimui), pagerėtų lėšų panaudojimo efektyvumas, rezultatyvumas ir naudingumas. Taip pat siekiant išvengti teisinio reguliavimo prieštaravimų ir užtikrinti, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos (pavyzdžiui, piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, kurių panaudojimas nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme) nebūtų naudojamos kitiems tikslams, nei reglamentuota tokių lėšų naudojimą nustatančiuose įstatymuose, siūloma atitinkamai patikslinti BSĮ 6 straipsnio nuostatas dėl asignavimų išlaidoms ekonomijos panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, kad į savivaldybės skolinius įsipareigojimus yra įskaitomi visi savivaldybės prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai grąžinti kreditoriams lėšas ne tik pagal paskolų sutartis, bet ir pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis bei pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, atitinkamai siūloma tikslinti BSĮ 10 straipsnio 1 dalį. Taip pat tam, kad savivaldybės turėtų teisinį pagrindą skolintis ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti, BSĮ projektas papildomas nuostata, kuria leidžiama savivaldybėms imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes paskolas ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti.
Siekiant išvengti klaidingo supratimo, kad Įstatymo 10 straipsnio „Savivaldybių skolinimasis“
biudžetinių įstaigų skolinimasis, siūloma Įstatymą papildyti 10¹ straipsniu, kuriame būtų aiškiai reglamentuotas draudimas savo vardu skolintis visoms biudžetinėms įstaigoms. Atsižvelgus į tai, kad biudžetinių įstaigų pajamos sudaro nedidelę dalį valstybės biudžeto pajamų (pavyzdžiui, 2017 metais – 1,1 proc. visų planuojamų pajamų), o administruojant nustatytus apribojimus dėl šių lėšų likučių perkėlimo į kitus biudžetinius metus didelė administracinė našta tenka tiek asignavimų valdytojams, tiek Valstybės iždui, BSĮ projektu, siekiant supaprastinti su tuo susijusį administravimo mechanizmą, siūloma atsisakyti BSĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų ir į kitus biudžetinius metus leisti perkelti ir naudoti visą nepanaudotą į valstybės biudžetą įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 340
„Dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įamžinimo tvarkos aprašo
ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ženklo pavyzdžio patvirtinimo“ nustatyta prievolė metų eigoje kompensuoti tam tikras išlaidas, siūloma patikslinti BSĮ nuostatas ir nustatyti, kad Vyriausybės rezervo lėšos gali būti naudojamos Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti.
Be to, siūloma patikslinti BSĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą siekiant suderinti BSĮ nuostatas su taip pat teikiamu Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu, kuriame numatoma atsisakyti valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų skyrimo savivaldybių biudžetams. Taip pat siūloma patikslinti
finansinių rodiklių įstatyme yra nustatomi savivaldybių ne tik skolinimosi, bet ir skolos bei garantijų limitai. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, naudodamiesi teise į PVM atskaitą, turi galimybę valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšomis apmokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM susigrąžinti. Tokiu būdu šiems subjektams sudaroma galimybė iš valstybės biudžeto gauti daugiau lėšų, nei jiems buvo numatyta skirti.
Siekiant to išvengti, siūloma BSĮ 32 straipsnį
„Asignavimų naudojimas ir gražinimas“ papildyti 5 dalimi, kuria nustatoma, kad
šie subjektai į PVM atskaitą įtrauktas iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti į valstybės biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Siūloma patikslinti BSĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punktą, suteikiant Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę nustatyti palūkanų normą ir už ilgalaikes paskolas, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto. Pritarus BSĮ projektui ir Įstatymų projektams, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos dėl asignavimų valdytojų statuso būtų suderintos su BSĮ nuostatomis ir taip būtų užtikrintas teisinės sistemos darnumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus BSĮ projektą ir Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti BSĮ projektas ir Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus BSĮ projektą ir Įstatymų projektus, įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus BSĮ projektą ir Įstatymų projektus keisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka BSĮ projektas ir Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus BSĮ projekto ir Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus BSĮ projektą iki įstatymo įsigaliojimo turės būti patikslintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados BSĮ projekto ir Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Biudžetas“,
„asignavimai“, „asignavimų valdytojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. IX-816 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-10-18 Nr. XIIIP-1230 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. IX-816 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-11-27 Nr. XIIIP-1230(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-11-08
pirmininkas Povilas Urbšys, Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas, Finansų ministerijos skyriaus vedėja Česlova Bareikienė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja Irena Džervienė, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas Aistis Rusteika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2017-10-18) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1230. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas A. Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2017 m. lapkričio 16 d. Nr. 109-P-37
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-11-08 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1230. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1230. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė