Biudžeto ir finansų komitetas
2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 109-P-38
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-1911 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų.
Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-10-24 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227. 2. Prašyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą įrašant jame skaičių 82,54 vietoje skaičiaus 82,27 ir skaičių 78,82 vietoje skaičiaus 78,55. 2018 metais numatoma kompensuoti savivaldybėms 36 procentus gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamų netekčių. Savivaldybėms turi būti kompensuoti 74 procentai gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamų netekčių 2018 metais remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos teikiamu siūlymu pakeisti formulę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projekte. Siekiant teisingiau pasidalinti su valstybės biudžetu savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamas netektis dėl numatomo gyventojų neapmokestinamųjų pajamų padidinimo nuo 2018 metų, prašome padidinti 0,27 procentinio punkto, arba 4,92 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlymas susijęs su Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1228. Komitetas 2017 m. lapkričio 16 d. posėdyje, svarstydamas įstatymo projektą XIIIP-1228 Savivaldybių asociacijos pasiūlymui nepritarė. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
12 Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo kuo skubiau pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį ir padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Tai būtina, kad būtų įgyvendinti savivaldybių investicijų projektai, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos paramos ir Valstybės investicijų programos lėšomis, bei būtinos savarankiškos savivaldybių investicijos. Svarstyti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas 2017-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija.
Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus gana ribotas – 2018–2019 metais vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,2–0,3 procentinio punkto. Projektuose numatomi rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų. Tačiau šio įstatymo 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo išvengiama numatant 1 procentinio punkto valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimą, kuris gaunamas lyginant ne su tikėtinu 2017 m. balansu (0,1 proc. BVP), o su 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta jo prognoze (-0,4 proc.). Be to, reikšminga numatomo pertekliaus
administravimo, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. FSĮKĮ 3 str. 3 dalyje įtvirtinta valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė reikalauja kiekvienais metais (išskyrus metus, kuriais galioja bent viena iš FSĮKĮ 3 str. 3 dalies 1–5 punktuose išvardytų sąlygų) rengiant, tvirtinant ir keičiant valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, patvirtinimo įstatymų arba šių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, vadovautis nuostata, kad tuo atveju, kai paskutinių penkerių pasibaigusių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių aritmetinis vidurkis yra neigiamas, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visumos augimas turi būti ne didesnis negu 0,5 potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio.
Jeigu ši taisyklė būtų taikoma 2018 m., biudžetų visumos išlaidos galėtų per metus padidėti 2,2 proc. Iš projektų aiškinamajame rašte pateiktos informacijos matyti, kad valdžios sektoriaus išlaidos 2018 m. per metus didinamos 7,3 proc., t. y. gerokai daugiau. FSĮKĮ 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės netaikymas
dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga: planuojamas valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimas 2018 m. sudaro 1 procentinį punktą. Tačiau šis pagerėjimas planuojamas lyginant ne su šiuo metu tikėtinu aiškinamajame rašte nurodytu 2017 m. valdžios sektoriaus balansu (0,1 proc. BVP), o su jo 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta prognoze (-0,4 proc.). Be to, netgi vertindami balanso pokytį nuo pastarojo lygmens, turime pagrindo abejoti, ar valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas 2018 m. sudarys 1 procentinį punktą. Pirma, planuojamą 0,6 proc. BVP valdžios sektoriaus balanso perteklių 2018 m. daugiausia lemia 0,44 proc. BVP dydžio papildomos pajamos, kurias planuojama gauti dėl geresnio mokesčių administravimo, nors labai tikėtina, kad šis papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas 2018 m. nebus iki galo įgyvendintas. Antra, valdžios sektoriaus balanso perteklius 2018 m. gali būti maždaug 0,1 proc.
BVP mažesnis, negu planuojama, ir dėl mažesnių, negu numatoma, pajamų iš GPM. 2018 m. Vyriausybės skolinimosi programos įgyvendinimas reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys. Nors ateinančiais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,5 mlrd. eurų, didžioji šių lėšų dalis bus panaudota esamoms skoloms grąžinti, todėl bendras centrinės valdžios sektoriaus įsiskolinimo lygis reikšmingai padidėti neturėtų. Dėl šios priežasties manytina, kad toks papildomas skolinimasis nesukels grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms ir griežčiau kontroliuojamas jų skolinimasis finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. 2018 m. numatoma 4,0 proc. punktais iki 82,2 proc. padidinti savivaldybių biudžetams tenkančią surinkto GPM dalį. Labiausiai įsiskolinusiai Vilniaus miesto savivaldybei ji padidėtų 7,8 proc. punkto (iki 53,8 proc.). Palyginti su 2017 m., planuojama dar griežčiau kontroliuoti savivaldos institucijų skolinimąsi. Nors nebeliko nuostatos, draudžiančios turėti teigiamą metinį grynąjį skolinimąsi toms savivaldybėms, kurių biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 proc. BVP, ketinama įtvirtinti naują reikalavimą, leidžiantį savivaldybėms skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Taip pat numatyta sumažinti savivaldybių skolos limitą nuo 70 iki 60 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o šis limitas Vilniaus miesto savivaldybei bus sumažintas dar labiau, t. y. nuo 130 iki 85 proc. Toliau pateikiame šiuos vertinimus papildančias detalesnes pastabas. Papildomos pajamos iš mokesčių administravimo gerinimo 2018 m. gali būti mažesnės, nei planuojama. Projekte numatyta, kad 2018 m. teigiamas mokesčių administravimo gerinimo priemonių poveikis sudarys 0,44 proc. BVP (apie 190 mln. eurų), iš jų 0,2 proc.
BVP papildomų pajamų numatoma gauti iš PVM mokesčio, iš GPM planuojama gauti 0,05 proc. BVP, iš pelno mokesčio 0,02 proc. BVP, iš geresnio akcizų surinkimo 0,03 proc. BVP ir 0,14 proc. BVP papildomų pajamų bus gauta socialinio draudimo įmokomis. Taigi iš viso beveik tris ketvirtadalius planuojamo valdžios sektoriaus pertekliaus (0,44 proc. BVP iš 0,6 proc. BVP) planuojama pasiekti dėl įvairių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo pagerinimo. Toks ambicingas papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas 2018 m. grindžiamas tuo, kad panašus papildomų pajamų dėl geresnio administravimo dydis bus gautas 2017 m. Tačiau šis argumentas nėra įtikinantis, nes reikšminga viršplaninių pajamų dalis
spartesnės, nei prognozuota, ekonomikos plėtros. Pavyzdžiui, 2017 m. iš GPM administravimo gerinimo buvo planuota gauti 0,04 proc. BVP papildomų pajamų, iš PVM – 0,3 proc. BVP (iš viso apie 140 mln. eurų). 2017 m. pirmąjį pusmetį PVM surinkta 10,5 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 2,8 proc. daugiau, negu planuota, o GPM – 8,6 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 7,7 proc. daugiau, negu planuota. Tačiau didelę dalį spartesnio, negu planuota, pajamų iš šių mokesčių padidėjimo lėmė ne administravimo gerinimo priemonės, o palankesnė ekonomikos padėtis. PVM ir GPM mokestinių bazių
finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad šie makroekonominiai rodikliai per 2017 m. padidės gerokai sparčiau – atitinkamai 7,7 ir 8,5 proc. Atsižvelgus į šiuos spartesnę ekonominę plėtrą liudijančius naujausius skaičius ir įtaką pajamoms darančius administracinius sprendimus matyti, kad
geresnio PVM ir GPM mokesčių administravimo. Dėl to tikėtina, kad pajamų iš geresnio mokesčių administravimo planas 2018 m. greičiausiai nebus iki galo įvykdytas. Pajamos iš GPM 2018 m. gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta 2018 m. iš GPM gauti 16,8 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2017 m. planuota suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos nacionalinio biudžeto vykdymo duomenimis, 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. GPM pajamos buvo 67,2 mln. eurų didesnės, negu planuota. Atsižvelgiant į tai ir darant prielaidą, kad 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį GPM bus surinkta tiek, kiek planuota, projektuose planuojamas GPM pajamų augimas 2018 m. sudaro 12 proc. Tai gerokai viršija Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą darbo užmokesčio fondo metinį padidėjimą (atitinkamai 5,8 ir 5,5 proc.). Pagal projektų aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją, 2018 m. administraciniai sprendimai – GPM įstatymo ir kiti pakeitimai – pajamas iš GPM sumažins 16,4 mln. eurų, todėl spartesnio, palyginti su mokestine baze, GPM pajamų padidėjimo 2018 m. tikimasi dėl mokesčio administravimo pagerinimo, kuris 2018 m. sudarys apie 22 mln. eurų. Vis dėlto net ir įtraukus administravimo pagerinimo poveikį, sunku paaiškinti tokį spartų pajamų iš GPM padidėjimą. Todėl manome, kad 2018 metais GPM pajamų gali būti surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Siūlymas pakeisti dabar taikomą NT mokesčio progresyvumą vertintinas teigiamai, tačiau manome, kad yra erdvės paties mokesčio tarifų dydžio peržiūrai ir mokestinės bazės plėtrai.
Taikant progresinius NT mokesčius būtų sukurtos paskatos efektyvesniam fizinių asmenų valdomo NT naudojimui, rastųsi prielaidų didėti mokesčių pajamoms iš gyventojų sukaupto turto. Tačiau klausimų kelia siūlomas šio mokesčio tarifo dydis. Pažymėtina, kad tai būtų vienas didžiausių tokio tipo mokesčių tarifų visoje ES, o tai gali paskatinti didesnės vertės NT valdančius fizinius asmenis ieškoti būdų šio mokesčio išvengti. Pavyzdžiui, už prabangų 100 kv. m. ploto 500 tūkst. eurų vertės būstą Lietuvoje per metus tektų sumokėti 2 400 eurų. Už tokio paties ploto ir vertės būstą kitose šalyse sumokami mokesčiai būtų pastebimai mažesni, pavyzdžiui, Airijoje toks mokestis sudarytų 900, Nyderlanduose – 250, Lenkijoje – 75, Slovakijoje – 40 eurų. Latvija yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje NT mokestis už tokį turtą būtų didesnis (2 673 eurai). Be to, kai kuriose valstybėse NT mokesčio tarifus nustato ne centrinė valdžia, bet savivaldos institucijos, todėl jie toje pačioje šalyje gali pastebimai skirtis (pvz., Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje). Pritariame siūlomam progresyvumo didinimui, tačiau manome, kad laikui bėgant taikomi mokesčio dydžiai galėtų ir turėtų būti peržiūrimi, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir praktiką. Be to, siūlome įvertinti galimybę mokestį taikyti ir mažesnės vertės NT, taip sudarant sąlygas visuotinio, užtikrinančio efektyvų mokesčio administravimą ir sumažinančio galimybes jo išvengti NT mokesčio atsiradimui ilgesniu laikotarpiu. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie diskretūs sprendimai: 2018 metais numatyti PVM pakeitimai, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos.
Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2018 m. turėtų didinti apie 0,2 procentinio punkto, o 2019 metais – apie 0,3 procentinio punkto. Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
a) PVM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma 5 proc. lengvatinį PVM tarifą taikyti visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Šis PVM tarifo sumažinimas vidutinę metinę infliaciją 2018 metais sumažintų apie 0,08 procentinio punkto;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2018 metų sausio 1 dienos panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, didinti akcizo tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams bei standartinį gazoliams taikomą akcizo tarifą. Taip pat siūloma nuo 2018 metų kovo 1 dienos didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Šie akcizų pakeitimai 2018 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,11, o 2019 metais – apie 0,02 procentinio punkto;
c) GPM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma padidinti NPD ir individualius NPD neįgaliesiems bei atsisakyti papildomo NPD vaikų turintiems asmenims. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 26 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2018–2019 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu pakeitimų nebūtų. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) išmokos vaikams. Nuo 2018 metų siūloma vietoj atsisakomo papildomo NPD skirti tikslines išmokas vaikams.
Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 195 mln. eurų. Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,06 ir 0,07 procentinio punkto;
e) atlygis darbuotojams. Pastarasis 2018 metais didės dėl kelių sprendimų: 1) 2018 metų sausio mėn. nuo 380 iki 400 eurų padidės minimali mėnesinė alga; 2) nuo 2018 metų padidės pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Dėl šių dviejų sprendimų atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams 2018 metais, palyginti su 2017 metais, turėtų padidėti apie 125 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus). Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,04 ir 0,05 procentinio punkto;
f) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad dėl bazinės pensijos didinimo, pensijų skaičiavimo pakeitimų ir pensijų indeksavimo 2018 metais išlaidos pensijoms didės apie 316 mln. eurų. Dėl valstybės remiamų pajamų didinimo nuo 102 iki 122 eurų, valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos 2018 metais didės 71,6 mln. eurų. Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas padidins maždaug 388 mln. eurų, o tai teigiamai veiks realųjį privatų vartojimą – jis 2018–2019 m. vidutiniškai kasmet padidės apie 0,53 procento daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Tai vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,12 ir 0,15 procentinio punkto. Svarstyti
2017-11-15 Nr.
BP-5 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad
yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2017 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,2 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2018 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo.
Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti anticiklinį skatinimą, o ne prociklinį konsolidavimą. Fiskalinė institucija pritaria Vyriausybei, kad pagal suplanuotus valdžios sektoriaus biudžetų projektus 2018 m. nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turi būti kompensuojami ilgalaikių pajamų šaltiniu. Teigiamai vertintina, kad, esant ekonomikos šilimo požymiams, 2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto projektais formuojamas perteklius. Dėl biudžeto valdysenos sistemos
institucija teigiamai vertina XVII Vyriausybės ryžtą reformuoti biudžeto valdyseną. Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo, orientuoto į rezultatus ir užtikrinančio finansų tvarumą, sistemos pertvarka įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Pirmieji teigiami poslinkiai matomi dokumentuose, lydinčiuose 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šių dokumentų struktūra aiški, klausimai dėstomi nuosekliai. Vietoje 995 tarpinių rezultatų, pateiktų su 2017 m. biudžeto projektu, su 2018 m. biudžeto projektu pateikiami efekto rezultatai. Dalis jų galėtų būti ambicingesni, tačiau pažanga yra. 2. Vyriausybė derybose dėl 2018 m. valstybės biudžeto taikė tam tikrą valstybės biudžeto asignavimų peržiūrėjimo metodą, tačiau šio proceso negalima pavadinti išsamia išlaidų peržiūra. Siūlytina pasitelkti išorės ekspertų techninę paramą kuriant tinkamą išlaidų peržiūros procesą. Išsamios išlaidų peržiūros rezultatas turi būti skaidriai ir viešai pateikiamas visuomenei. 3.
turi užtikrinti, kad piliečiai aiškiai suprastų, kaip biudžetas veikia jų kasdienį gyvenimą. Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl biudžeto skaidrumo, siūlytina kartu su biudžeto projektu rengti ir viešai skelbti ne specialistams suprantama kalba parengtą informaciją apie biudžetą – vadinamąjį piliečių biudžetą. Dėl
fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
vertinimu, 2018 m. valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visuma užtikrins anticiklinę politiką. Tai reiškia, kad bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, kuri reikalauja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas turi bent 0,1 proc. p. BVP mažėti lyginant su numatomu
0,7 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, 2018 m. prognozuoja – 0,1 proc. BVP deficitą. Tai reiškia, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėja 0,6 proc. p. BVP. Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2017 m., auga 0,3 proc. p. BVP ir sudaro 0,5 proc. BVP, todėl yra rizika, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2018 m. įvertis bei 2017 m. numatomo valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydis. 5. Fiskalinė institucija vertindama ekonominės raidos scenarijų nevertina ir netvirtina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi.
Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai. 6. Vyriausybė, rengdama 2018 m. valdžios sektoriui priskirtų biudžetų projektus, valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės netaikė. Nurodyta, kad netaikė, nes susidarė viena iš Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklės netaikymo aplinkybių – numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis yra teigiamas ir sudaro 1,0 proc. p. BVP. Toks postūmis gaunamas kaip atskaitos tašką pasirinkus 2017 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklį, pateiktą Stabilumo 2017 m. programoje. Fiskalinė institucija atskaitos tašku naudoja valdžios sektoriaus balanso rodiklio įvertį, gautą įvertinus visą iki 2017 m. spalio mėn. turimą informaciją bei prielaidas dėl numatomo 2017 m. valdžios sektoriaus biudžetų vykdymo. Pagal fiskalinės institucijos vertinimą, 1 proc. p. BVP dydžio teigiamas postūmis nesusidaro, todėl išlaidų augimas 2018 m. turėtų būti ribojamas. Šiuo metu galiojantys Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai suteikia atskaitos taško (valdžios sektoriaus balanso rodiklio įverčio) pasirinkimo laisvę, todėl atsiranda erdvė interpretacijoms, skirtingai suprasti ir taikyti teisės aktus. Atskaitos taško pasirinkimas pagal Stabilumo programą galėtų būti svarstytinas, jeigu fiskalinė institucija teiktų nuomonę dėl minėtoje programoje pateikiamų valdžios sektoriaus balanso vidutinio laikotarpio užduočių. Dėl valstybės skolos 7.
valstybės skolos
2017–2020 metais tikslų numatyta, gerinant valstybės skolos tvarumą, kasmet siekti valdžios sektoriaus pertekliaus, ne mažesnio nei 0,3 proc. BVP. Tačiau formuojamas valdžios sektoriaus perteklius nesumažins nominalios valstybės skolos, nes ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis. Santykinę, procentais BVP išreikštą skolą mažins palankus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumas – automatinė skolos dinamika. Nesant kitų valstybės skolos mažinimo šaltinių, valstybės skolos refinansavimui skolinimosi poreikis iki 2026 m. kasmet sudarys apie 1,6 mlrd. Eur. Didžiausi skolos grąžinimai numatyti 2018 m. ir 2020–2022 m. 8. Vyriausybė turėtų patvirtinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodiką. Fiskalinė institucija ne kartą konstatavo, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis ir siektina fiskalinė erdvė. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir
(ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Svarstyti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kazys Starkevičius, 2017-10-17 Argumentai: Kauno savivaldybė ruošiasi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams. Turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Po rekonstrukcijos tai bus visiškai naujas, aukščiausios ketvirtosios kategorijos, geriausias Lietuvoje stadionas. Po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti 30 tūkstančių žiūrovų. Atgimusiame S. Dariaus ir S.
Dariaus ir S. Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Planuojama, kad stadiono rekonstrukcija kainuos
likusią sumą savivaldybė tikisi su Vyriausybe pasidalinti pusiau: po 10 mln. eurų. Projektui paramos tikėtasi sulaukti iš Vyriausybės jau šiais metais, tačiau jam šiemet pinigų neskirta. Nepaisant to, savivaldybė žada rekonstrukciją pradėti savarankiškai, o finansavimo jam tikisi kitais metais. Pasiūlymas:
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai 10 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komitetas siūlo skirti
pasiūlymas Nr. 36
2Seimo nariai:
Kazys Starkevičius, Jonas Varkalys, Remigijus Žemaitaitis, Jonas Liesys, Andriejus Stančikas, Vytautas Kamblevičius, Edmundas Pupinis, Vitalijus Gailius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Juozas Rimkus, Vytautas Rastenis, 2017-10-17 Argumentai: Vyriausybė, rengiant 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą visiškai neatsižvelgė į šiais metais dėl nepalankių meteorologinių reiškinių susiklosčiusią sudėtingą situaciją žemės ūkyje ir planuoja ženkliai sumažinti asignavimus žemės ūkiui ir Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms finansuoti. Valstybinio biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažinamos daugiau nei 20 mln. Eur arba 8,8 proc.. Tame tarpe: · bendrojo finansavimo lėšos mažinamos 1,03 mln. Eur ( -2 proc.); · valstybės biudžeto lėšos mažinamos 18,739 ( -2,8 proc.) iš jų: · nacionalinės paramos priemonės mažinamos 7,687 Eur (–13 proc.).
Mažinamos ir specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams 2,491(-13 proc.), iš jų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai mažinama 1,041 mln. Eur. Šiam tikslui ir anksčiau skiriama 10,409 lėšų suma buvo nepakankama, tačiau sekantiems metams ji dar
afrikinis kiaulių maras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sunkiai su šia liga kovoja, tačiau šiai tarnybai taip pat asignavimai 2018 metais numatomi sumažinti 1,411 mln. Eur arba -4,8 proc. Biudžeto projekte numatoma mažinti ir asignavimus Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms: · Rinkos reguliavimo priemonėms asignavimai mažinami 1,191 mln. Eur (-7,4 proc.); · 2014-2020 m. asignavimai žuvininkystės priemonėms įgyvendinti mažinami 4,607 mln. Eur (-22,5 proc.); · Valstybės pagalba kitai nacionalinei paramai mažinama 1,788 mln. Eur (-6,5proc.); · Dotacijos savivaldybėms mažinamos 2,491 mln. Eur (-13,3 proc.); · Asignavimai kitoms priemonėms mažinami 9,325 mln. Eur (-17,5 proc.). Valstybės biudžeto lėšos Žemės ūkio ministerijai iš viso mažinamos 23,422 mln. Eur, o specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams iš viso mažinamos 2,763 mln. Eur. Asignavimų žemės ūkiui mažinimo tikslas aiškinamas poreikiu sudaryti Vyriausybės prioritetinių darbų pokyčių krepšelį, tačiau neaišku kokiems pokyčiams įgyvendinti šis krepšelis bus naudojamas. Įvertinus ekstremalią situaciją žemės ūkyje dėl neįprastai gausių kritulių ir dėl to žemdirbių patirtus daugiamilijoninius nuostolius 2018 m. valstybės biudžete turi būti numatyta ženkliai padidinti asignavimus žemės ūkiui, ypač melioracijos įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui.
Lietinga vasara parodė, kad melioracijos įrenginiai yra labai blogos būklės ir negali nudrenuoti tokio didelio kiekio vandens į melioracijos griovius, kurie taip pat ne visur yra tinkamai sutvarkyti. Pasiūlymai: Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metais papildomai skirti:
25 mln. Eur bendrajam finansavimui, siekiant įsisavinti visas ES žemės ūkio sričiai skiriamas lėšas;
50 mln. Eur Melioracijos programos įgyvendinimui, iš jų:
eksploatavimui;
kapitaliniam drenažo sistemų remontui ir naujų statybai. Lėšų šaltinis: 75 mln. Eur skirti iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Svarstyti Vyriausybei Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. 3. Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, 2017-10-19 Argumentai:
Šilutės rajone per 24 000 ha ploto sudaro polderių sistemos. Visa polderių sistema apsaugo Šilutės miestą, Rusnės ir Kintų gyvenvietes ir apie
polderių eksploatavimo laiką spalio mėnesį kilo potvynis, apsemti keliai, pralaužti pylimai. Vyksta klimato atšilimas ir ateityje numatomi dažni ir gausūs potvyniai. Esanti polderių sistema morališkai pasenusi, skubiai reikalingas pylimų remontas, projektinių aukščių atstatymas, privažiavimo kelių remontas. Būtina siurblinių rekonstrukcija, reikia pakeisti senus sovietinius siurblius naujais šiuolaikiniais siurbliais, kas įgalintu apsaugoti žuvis nuo sužalojimų. Be to, polderiai turi strateginę reikšmę civilinės saugos ir karinės infrastruktūros požiūriu. Vyriausybė neatsižvelgė į šiuos faktorius ir rengiant 2018 m.
Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą 10 proc. sumažino lėšas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai. Pasiūlymas: Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metais papildomai skirti 1,713 mln. Eur Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai, iš jų 0,780 mln: Eur valstybės investicijų programai numatant siurblinių rekonstrukciją. Pagrindas: Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikti skaičiavimai. (Raštas 2017-10-06 Nr. R3-(4.1.14)-696). Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui skirtų lėšų sumažinimas. Svarstyti Vyriausybei Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. 4. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2017-10-20 Argumentai:
Teikiamame 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte, lyginant su praėjusiais metais, žemės ūkio srityje numatoma mažinti specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise biudžetas mažinamas 1,038 mln. eurų, o dotacija kitoms žemės ūkio funkcijoms atlikti mažinama 1,542 mln. eurų. Darbų apimtys melioracijos srityje neturi pagrindo mažėti, kadangi situacija su minėtų įrenginių priežiūra ir eksploatacija tik blogėja. Taip pat norint nepritrūkti lėšų savivaldybėse ir seniūnijose priimtų specialistų darbo užmokesčiui ir kitų su žemės ūkiu susijusių funkcijų sėkmingam atlikimui, finansavimas turi siekti bent praėjusiais metais nustatytas sumas. Todėl 2018 m. valstybės biudžete minėtose srityse siūlau išlaikyti 2017 metų finansavimo lygį, ir specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybėms padidinti 2,580 mln. eurų.
Pasiūlymas: Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas:
168 ūkio ministerija 18 748 iš jų: savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise109 žemės ūkio funkcijoms atlikti
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise
savivaldybėms priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų (savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas) organizavimas ir vykdymas200 Lėšų šaltinis: 2,580 mln. eurų siūlau skirti iš gautų viršplaninių pajamų arba iš valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Svarstyti Vyriausybei Kaimo reikalų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. 5. Seimo nariai Algirdas Butkevičius Aurimas Gaidžiūnas, 2017-10-20 Argumentai:
Tarptautinio organizacinio komiteto sprendimu Radviliškis yra išrinktas 2018 metais vyksiančio Europos žmonių festivalio miestu. Tai didelis renginys, pirmą kartą organizuotas 1992 metais Belgijos mieste Libramonte. Kasmet žmonės iš visos Europos vyksta į vieną iš anksto pasirinktą šalį ir joje paskutinę liepos savaitę dalyvauja festivalyje, kuriame visos dalyvaujančios šalys pristato savo kultūrą, nacionalinį paveldą, etninę kultūrą, kulinarinį paveldą, sportininkai dalyvauja varžybose. Taip skatinamas vietos verslas, turizmas. Šalims atstovauja įvairaus amžiaus žmonės, bet daugumą sudaro jaunimas. Tai bus reikšmingas Lietuvą reprezentuosiantis renginys, kartu pažymint Valstybės šimtmečio sukaktį. Renginio sąmata – apie 150 tūkst. Eur (Europos šalių dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, kultūrinė bei sportinė programos ir kt.). Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst.
Pasiūlymas: Skirti 100 tūkst. Eur Radviliškio rajono savivaldybei Europos žmonių festivalio organizavimo išlaidoms iš dalies padengti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 6. Seimo narys Valerijus Simulik, 2017-10-23 Argumentai:
Prekyba žmonėmis yra viena rimčiausių nusikalstamų veikų pasaulyje, dažnai susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Ji suvokiama kaip vergijos forma ir pripažįstama šiurkščiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, kompleksinę pagalbą aukoms teikia ne valstybinės, o nevyriausybinės organizacijos. Todėl siekiant, kad jos galėtų teikti veiksmingą ir tvarią trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, būtina užtikrinti šių organizacijų finansavimą. Socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimas yra finansuojamas valstybės biudžeto (VB) lėšomis iš SADM skiriamų asignavimų skiriant lėšas konkurso būdu atrinktiems projektams. 2016-2017 m. 5 NVO projektams buvo skirta 80 tūkst. eurų metams. VB lėšomis finansuojamos išlaidos Projektų vykdytojų darbo užmokesčiui ir veiklos, susijusios su psichologine, teisine, medicinine pagalba, laikinu apgyvendinimu, socialinių paslaugų teikimu, kita socialine pagalba integruojant nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis į visuomenę ir darbo rinką, prevencine veikla. 2017 m. poreikis socialinei pagalbai didėja.
Pastaruoju metu į NVO kreipiasi (nukreipiami) trečiųjų šalių piliečiai, galimai nukentėję nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje, kuriems reikalinga suteikti didesnės apimties pagalbą (saugus apgyvendinimas, aprūpinimas Lietuvos klimatui būtina apranga, vertimo paslaugos ir pan.), didėja išaiškinamų išnaudojimo darbe atvejų, atsiranda naujos prekybos žmonėmis formos (pvz. priverstinės santuokos, vaikų verbavimas nusikaltimams vykdyti ir pan.). Taip pat pagalbą ir paramą reikalinga suteikti aukai ne tik atsigavimo periodu, bet ir jai dalyvaujant ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso metu bei sėkmingam integravimui į visuomenę ir darbo rinką. Daugeliui aukų būtina specializuota teisinė ir psichologinė pagalba, vertimo paslaugos kuriai suteikti reikia pirkti atitinkamų specialistų paslaugas. Žmogaus teisių komitetui vykdant kovos su prekyba žmonėmis vykdomų priemonių parlamentinę kontrolę, buvo pažymėta, kad dėl nepakankamo finansavimo nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ne visuomet užtikrinama tinkama jų apsauga, suteikiama neatidėliotina medicininė bei teisinė pagalba, todėl šiems asmenims padidėja rizika pakartotinai nukentėti nuo prekybos žmonėmis. Iki šiol taikomas atskirų projektų finansavimas nepilnai užtikrina savalaikės kompleksinės pagalbos ir paramos nuo momento, kai tik gaunama informacija, kad asmuo galėjo nukentėti nuo prekybos žmonėmis, tinkamos sąveikos su teisėsauga, savivaldybėmis, kitomis institucijomis ir organizacijomis, galinčiomis prisidėti prie pagalbos teikimo bei efektyvaus lėšų naudojimo, todėl būtina stiprinti visų šių organizacijų teikiamos pagalbos koordinavimą, iš valstybės lėšų finansuojant ir bendrą pagalbos koordinavimo paslaugą (vienas kontaktas, į kurį kreipiasi nukentėjęs, nukreipimas laikinam apgyvendinimui ir NVO socialiniam darbuotojui (atvejo vadybininkui).
Šiems uždaviniams įgyvendinti (socialinei pagalbai koordinuoti, organizuoti ir teikti) numatomos skirti VB lėšos 2018 m. (80 tūkst. eurų) negali pilnai patenkinti socialinės pagalbos poreikio ir yra nepakankamos efektyviai kompleksinei pagalbai. Papildomas minimalus lėšų poreikis būtų apie 35 tūkst. eurų (iš viso priemonei – 115 tūkst. eurų metams). Pasiūlymas:
skirti papildomus 35 tūkst. eurų socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonei įgyvendinti. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 7. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2017-10-25 Argumentai: Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybių teritorijos patenka į uždaromos VĮ Ignalinos atominės elektrinės stebėjimo zoną, kurios gyventojams vis dar egzistuoja psichologinė ir fizinė grėsmė branduolinių avarijų atveju, o atominės elektrinės radioaktyvių atliekų laidojimas kelia naują socialinį diskomfortą. Iš Ignalinos AE atleidžiami darbuotojai, nedarbas regione - vienas didžiausių Lietuvoje - ir toliau didėja, o gyventojų pajamos yra vienos mažiausių. Investuotojus atbaido faktas, kad labai vėluoja elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai.
Akivaizdu, kad Ignalinos AE regiono savivaldybės be valstybės paramos nėra finansiškai pajėgios kurti gyventojams saugią aplinką ir sudaryti bent jau šalies vidutinius standartus atitinkančias darbo ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad papildomą dėmesį gyventojams, gyvenantiems šalia atominių elektrinių, skiria dauguma ES valstybių vyriausybių, tam neprieštarauja ir Europos Komisija. Pasiūlymas: Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2018 metais taikyti 20 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie 1,4 mln. eurų. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei Ekonomikos komiteto pasiūlymas. 8. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2017-10-257. Argumentai: Visagino mieste ruošiami stipriausi baidarių bei kanojų sporto šakos sportininkai, kurie per 10 metų parodė puikius rezultatus ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir pasaulio mastu. Šiame mieste išaugo ir treniravosi olimpinis vicečempionas, o ir dabar sportuoja daug gabaus jaunimo. Todėl labai svarbu pabaigti pradėtos irklavimo bazės statybą, kad būtų ženkliai pagerintos šio miesto aktyvaus jaunimo treniravimosi sąlygos. Pasibaigus statyboms, Visagino mieste galima būtų organizuoti aukšto lygio tarptautines baidarių ir kanojų varžybas. Pasiūlymas: Skirti projekto “Irklavimo bazės įrengimas Visagino ežero pakrantėje” pradėtiems darbams pabaigti 1 300 tūkst. Eurų. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 9.
Algimantas Dumbrava, 2017-10-25 Argumentai: Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, ligos, profesinės reabilitacijos, ligos socialinio draudimo pašalpos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Šiuo metu nėra numatyta paminėtų sumažintų išmokų kompensavimo tvarka. Pasiūlymas: Skirti 60 mln. Eurų kompensuoti sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, ligos, profesinės reabilitacijos, ligos socialinio draudimo pašalpas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas, numatantis kompensuoti sumažintas išmokas, nėra priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo skirti asignavimus. 10. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2017-10-25 Argumentai: Ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje kasmet didėja. Nuo 2001 metų sergančių asmenų skaičius, tenkantis 1000-ui gyv., išaugo daugiau nei 3 kartus (2001 m. sirgo 1 iš 90 Lietuvos gyventojų, o 2015 metais – 1 iš 29). Iš viso cukriniu diabetu Lietuvoje 2015 m. sirgo 101395 asmenys, iš jų – 814 vaikų (0,8 proc. visų sergančiųjų diabetu). Insulino pompos ir sensoriniai davikliai vaikų cukrinio diabeto gydymui nėra kompensuojami. Insulino pompa kainuoja apie 4 tūkst. eurų, o sensoriniai davikliai, kuriuos reikia keisti kas savaitę, apie 50 eurų/vnt. Tokios išlaidos yra nepakeliama finansinė našta sergančiųjų vaikų tėvams. Pasiūlymas: skirti, vaikų sergančių cukriniu diabetu gydymui, 1 mln. Eurų insulino pompų bei sensorinių daviklių kompensavimui. Lėšų šaltiniai: Skirti lėšas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas teikiamas ne šiam įstatymo projektui. 11. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2017-10-25 Argumentai: Zarasų rajono savivaldybės administracija 2014 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Zarasų kultūros centro pastato rekonstravimas ir modernizavimas“, įrašytą į Valstybės investicijų programą. Šio projekto bendra vertė 2 461,0 tūkst. Eur. Iki šio laiko panaudoti 1 372,0 tūkst. Eur. arba projektas įgyvendintas 56 proc. Iš dalies užbaigti žiūrovų salės ir scenos įrengimo darbai, tačiau salės saugiai ir tinkamai eksploatuoti dar nėra galimybės, nes iki šiol neužbaigtos inžinerinės sistemos: dūmų šalinimo, automatinė gaisrų gesinimo, gaisrinės signalizacijos, vėdinimo. Pažymėtina, kad Zarasų rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti šiuo metu jau panaudojo 312,9 tūkst. Eurų savivaldybės biudžeto lėšų. 2019 m. sausio mėn. baigiasi statybos rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas. Esant tokiam nepakankamam finansavimui, vykdomi darbai gali nusitęsti, projekto vertė išaugs. Pasiūlymas: Zarasų kultūros centro rekonstrukcijos ir modernizavimo projektui skirti 600 tūkst. eurų, kad per ateinančius metus galima būtų užbaigti ir sujungti į visumą inžinerines sistemas. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 12. Seimo narys Mindaugas Puidokas, 2017-10-27
Nacionalinis Kauno dramos teatras – seniausias profesionalus teatras Lietuvoje, 2016 metais baigęs daugiau nei dešimtmetį trukusias rekonstrukcijas. Teatras pristato aukščiausio meninio lygio spektaklius, kiekvienais metais nominuojamus aukščiausiems teatro apdovanojimams - Auksiniams scenos kryžiams.
Net ir turėdamas nacionalinį teatro statusą, vieną moderniausių įrangų Baltijos šalyse ir sukauptą kūrybinę patirtį, Kauno dramos teatras neturi galimybių visapusiškai įgyvendinti savo esamą programą ir strateginius tikslus. Šiuo metu teatras turi atsisakyti dalies pastatymų, siaurinti repertuarą ir riboti kūrybinius planus dėl įvykusių techninių pokyčių, patvirtintų 2013 m. gegužės 06 d. Radijo ryšio tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-730 “Dėl radijo ryšio plėtros 790-862 MHz radijo dažnių juostoje plano patvirtinimo”. Šis radijo ryšio plėtros planas buvo priimtas siekiant efektyviai panaudoti 800 MHz dažnių juostą mobiliojo ryšio operatoriams, kuriems ši juosta itin svarbi 4G LTE paslaugų plėtrai. Į minėtas dažnių juostas patenka ir Kauno Dramos teatro naudojama radijo mikrofonų sistema. Dėl šios priežasties didžioji dalis teatro spektaklių susiduria su nekontroliuojamais techniniais garso nesklandumais: garso trikdžiais, radijo ryšio dingimu, nuslopintais signalais ir kita. Kauno dramos teatras norėdamas praplėsti veiklos žanrines galimybes, sudaryti sąlygas kokybiškam gyvos muzikos atlikimui tiek spektaklių, tiek muzikinių renginių metu, reikalinga ne tik įgarsinimo įranga, bet ir tinkami baziniai profesionalūs muzikos instrumentai. Vienas tokių – fortepijonas, reguliariai naudojamas aktorių vokalo lavinimo užsiėmimuose, spektakliuose bei tarptautinio muzikinio pobūdžio renginiuose. Turimas fortepijonas dėl neatstatomos jo būklės tinkamas tik kameriniams renginiams. Suvokdami neįgaliųjų žmonių integravimo į visuomenę prasmingumą, per 2015-2017 metų sezonus Kauno dramos teatras parodė tris spektaklius žmonėms su regėjimo negalia, o 2015 m. - spektakli su vertimu į gestų kalbą klausos negalią turintiems žmonėms.
Idėjos nepavyko tinkamai įgyvendinti, nes vertimas į gestų kalbą yra nepakankama priemonė scenos erdvėje: per didelis atstumas ir nematoma veido išraiška, kuri kurtiesiems yra svarbi suvokiant tekstą. Lietuvoje gyvena daugiau nei 8000 kurčiųjų ir 40 tūkstančių neprigirdinčiųjų, kuriems profesionalaus teatro paslauga iki šiol nebuvo prieinama. Norėdami ir jiems atverti teatro meno galimybę, būtina įdiegti titravimo sistemą Didžiojoje scenoje. Lėšomis šiems tikslams įgyvendinti Nacionalinis Kauno dramos teatras nedisponuoja. Nacionalinis Kauno dramos teatras savo biudžetu nuo Lietuvos Nacionalinio dramos teatro skiriasi beveik
vienodos. PASIŪLYMAS: Numatyti
įstatymo projekte 115 tūkst. eurų Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, Laisvės al. 71, Kaunas 44304
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 13. Seimo narys Mindaugas Puidokas, 2017-10-27
baigta 12 metų trukusi Nacionalinio Kauno dramos teatro pastato rekonstrukcija. Atnaujintas ir gerokai praplėstas (padidėjo 2000 kv/m) teatro pastatas iš statybininkų perėjo teatro priklausomybėn. Įveiklinus dvi naujas kūrybines scenos aikšteles, prasiplėtė darbuotojų etatų skaičius (dabar yra 150 etatų). Valstybės finansavimas Nacionaliniam Kauno dramos teatrui jau eilę metų nepakitęs.
Nacionalinis Kauno dramos teatras savo biudžetu nuo Lietuvos Nacionalinio dramos teatro skiriasi beveik 1 milijonu €, nors pastatų, darbuotojų ir kūrybinės apimtys abejų beveik vienodos. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos darbuotojų atlyginimų išmokėjimui ir dalinai pastatų išlaikymui. Likusi 95 tūkst. Eurų suma, reikalinga pastato išlaikymui yra naudojama iš pajamų įmokų, tai yra iš tų lėšų, kurios mūsų pačių uždirbtos ir yra skiriamos kūrybinės programos įgyvendinimui. PASIŪLYMAS:
Valstybė yra įsipareigojusi per dalinį biudžeto finansavimą skiri lėšas reikalingas darbuotojų atlyginimams ir pastatų išlaikymui, todėl prašau padidinti 2018 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro biudžetą 95 tūkst. Eurų, kurie bus skirti pastatų išlaikymui. LĖŠŲ ŠALTINIS: Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 14. Seimo narys Mindaugas Puidokas, 2017-10-27
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) yra antrasis pagal kolekcijų apimtį, teritorijos dydį, darbuotojų skaičių tarp Lietuvos universitetų botanikos sodų. Turtingos augalų eksplozijos ir kolekcijos, didžiausia Lietuvos oranžerija, savito grožio didelis parkas su unikalia tvenkinių sistema, edukaciniai, kultūriniai ir bendruomenių renginiai yra prieinami plačiajai visuomenei. Tačiau sėkmingai Botanikos sodo mokslinei ir pažintinei botanikos populiarinimo veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinierinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis Universitetas nedisponuoja.
Nesant sukurtos materialinės bazės, trūkstant išvystytos daugiafunkcinės studijų ir viešųjų paslaugų infrastuktūros bendrame VDU KBS veiklos kontekste, stokojama į akademinę VDU ir plačiąją šalies bendruomenę bei iš kitų valstybių atvykstančių turistų nukreiptos kryptingos paslaugų įvairovės ir geresnės teikiamų paslaugų kokybės bei jų prieinamumo. Šios problemos sąlygoja bendrą VDU KBS konkurencingumo mažėjimą tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu, teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, trukdžius plėsti studijų, kultūrinę, kūrybinę ir tiriamąją veiklą, bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir verslo sektoriumi, todėl ypatingai jaučiamas plataus spektro daugiafunkcinės VDU KBS veiklos sklaidos bei kokybiškų įvairialypių paslaugų poreikis. Šiuo metu didelė dalis Aukštosios Fredos dvaro sodybos pastatų yra naudojami sandėliavimui, darbuotojų kabinetams ir kitiems ūkiniams reikalams. Aukštosios Fredos dvaro sodybos pastatai galėtų būti geriau panaudojami pritaikant juos rekreacijai, turizmui, edukacijai, studijoms ar mokslui, o sandėliai, ūkinės patalpos bei darbo kabinetai galėtų būti perkeliami į mažesnę vertę turinčius pastatus. Botanikos sodo turistinis potencialas yra neišnaudotas, nors lankosi turistai ir ekskursijos iš visos Lietuvos bei užsienio. Atsižvelgiant į tai, racionalu rekonstruoti VDU KBS Ž. Žilibero g. 5/ Ž. Žilibero g. 7 esančių pastatų kompleksą ir jį be šiuo metu tiesioginės menkavertės paskirties, pritaikyti daugiafunkcinei VDU KBS veiklos viešinimo, praktinių mokslo ir studijų veiklos bei konferencijų veiklos pritaikymui ir taip pritraukti žymesnius VDU KBS lankytojų srautus. Pagrindinis projekto tikslas yra Botanikos sode išplėtoti Universitetui, Kauno miestui ir kraštui reikšmingą žmonių lankymosi traukos centrą, paveldo objektą.
Projekto įgyvendinimo pasėkoje bus sukurtos erdvės reikalingos akademiniams mokslo ir studijų projektams įgyvendinti bei sudarytos sąlygos pradėti teikti naujas plačiajai visuomenei viešai prieinamas švietimo ir kultūrines veiklos sklaidos paslaugas. PASIŪLYMAS: Atsižvelgiant į tai prašome skirti 1,6 mln. eurų VDU KBS pastatų komplekso Ž. Žilibero g. 5/ Ž. Žilibero g. 7, projekto įgyvendinimui. LĖŠŲ ŠALTINIS:
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 15. Seimo narys Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai: Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijų įgyvendinimui reikėtų 70 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam lėšų nėra numatoma. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Valstybinė lietuvių kalbos komisijos valdymo sričiai papildomai skirti 70 tūkst. Eur terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijų įgyvendinimui. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas:
lietuvių kalbos komisija 792862 iš jų: Asignavimai išlaidoms, iš viso:792862 Lėšų šaltinis: Papildomus 70 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. 16. Seimo narys Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai:
Užtikrinant aukštojo mokslo kokybę, o taip pat rūpinantis, kad išsilavinę Lietuvos piliečiai turėtų galimybę kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje, būtinos įvairios sistemos, padedančios ir doktorantūrą pabaigusiems stažuotis Lietuvos įmonėse.
Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog podoktorantūros stažuočių sistemos įmonėse sukūrimui reikėtų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam lėšų nėra numatoma. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 250 tūkst. Eur podoktorantūros stažuočių sistemos įmonėse sukūrimui. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas:
Lietuvos Respublikos švietimo ir
Papildomus 250 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 17. Seimo narys Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai: Nemokamos bakalauro studijos yra viena iš priemonių, padedančių gabiems, bet mažesnes pajamas turintiems Lietuvos piliečiams įgyti išsilavinimą. Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimui reikėtų 5 000 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam įgyvendinti yra numatoma tik 1 900 tūkst. Eur. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 3 100 tūkst. Eur nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimui.
Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas: Lietuvos Respublikos
Papildomus 3 100 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 18. Seimo narys Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai: Siekiant teikiamo bendrojo ugdymo kokybės, būtina įgyvendinti priemones, kurių pagalbą būtų renkama informacija apie švietimo būklę, objektyviai vertinamos ugdymo įstaigos bei jų teikiamos paslaugos, užtikrinamos priemonės mokykloms teikti kokybišką ugdymą. Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog bendrojo ugdymo mokyklų išoriniui vertinimui, švietimo stebėsenos tyrimams ir mokyklų aprūpinimui kompiuteriais reikėtų 5 637 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tokioms programoms įgyvendinti yra numatoma tik 2 936 tūkst. Eur. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 2 701 tūkst. Eur bendrojo ugdymo mokyklų išoriniui vertinimui, švietimo stebėsenos tyrimams ir mokyklų aprūpinimui kompiuteriais. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas: Lietuvos Respublikos
Papildomus 2 701 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 19.
Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai: Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, plačiai aptarinėjamas patyčių, savižudybių bei kitas socialines problemas ir į tai, jog ugdymo įstaigų struktūros gali ypač prisidėti prie šių problemų sprendimų bei prevencijos, būtina tinkama ir nuosekli parama įgyvendinant įvairias patyčių, savižudybių ir kitų prevencinių programas. Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog tokių programų įgyvendinimui reikėtų 2 260 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tokioms programoms įgyvendinti yra numatoma tik 344 tūkst. Eur. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 1 916 tūkst. Eur patyčių, savižudybių ir kitų prevencinių programų įgyvendinimui. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas: Lietuvos Respublikos
Papildomus 1 916 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 20. Seimo narys Mantas Adomėnas, 2017-10-30 Argumentai: Viena iš priežasčių, kodėl gabūs Lietuvos piliečiai emigruoja, tai galimybė mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose. Norint susigrąžinti šiuo piliečius, būtina sukurti paramos jų studijoms sistemą, paremtą abipusiu įsipareigojimu, kai pilietis gaudamas paramą iš valstybės savo studijoms, taip pat įsipareigoja tam tikrą laiko tarpą dirbti Lietuvai.
Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimui ir įdiegimui reikėtų 300 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam nėra numatoma lėšų. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 300 tūkst. Eur Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimui ir įdiegimui. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas: Lietuvos Respublikos
Papildomus 300 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 21. Seimo narys Dainius Kreivys, 2017-10-30 Argumentai: Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priede „2018 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus“ Ūkio ministerijai numatytas 1 636 tūkst. EUR finansavimas.
EUR finansavimas. Į šį finansavimą patenka Ūkio plėtros ir konkurencijos didinimo programa, kuri vykdoma per VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Atsižvelgiant į šios programos vykdymo svarbą, Lietuvos regionų tuštėjimo stabdymui, investicijų pritraukimo įtaką ekonominiam regionų augimui, bei pajamų Lietuvoje tolimesniam generavimui, būtina didinti programos finansavimą 1320 tūkst. EUR ir jį paskirstyti taip: ·
specializuotų VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovų tikslinėse investicijų pritraukimo rinkose skyrimui (3 žm.), atsisakant šiuo metu biudžete numatytų komercijų atašė etatų, atsakingų už šalies eksportą, naikinimui. ·
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionuose atstovų, atsakingų investicijų valdymą regione, skyrimui ·
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ tikslinėms investuotojų programoms užsienio šalyse finansuoti. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priede „2018 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus“ Ūkio ministerijai projekte numatyti šią sumą:
Ūkio ministerija 1 636 2 956 Lėšų šaltinis: Papildomus
mokesčių į Lietuvos šalies biudžetą, iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų (Infliacija, sėkmingos kovos su šešėliu); Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 22. Seimo nariai Gintarė Skaistė, Jonas Dagys, 2017-10-30 Argumentai:
Nacionalinio Kauno dramos teatrui metams skiriamos lėšos (1961 tūkst. Eur., iš jų 1276 tūkst. Eur. Darbo užmokesčiui) yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Nacionalinio dramos teatro (4383 tūkst. Eur., iš jų darbo užmokesčiui 1748 tūkst.
Eur.) Minėtų teatrų darbuotojų ir kūrybinės apimtys praktiškai nesiskiria, pastatų apimtys irgi panašios. Toks kultūros finansavimo sutelkimas tik sostinėje diskriminuoja regionus ir Kauno kultūros bendruomenę, kuri savo pastangomis išsikovojo visuomenės palaikymą ir Nacionalinio teatro statusą. Menkos lėšos darbo užmokesčiui neleidžia išlaikyti jaunų talentų, o aptarnaujantis personalas dažnai uždirba vos minimalų atlyginimą. Siūlome padidinti Nacionalinio Kauno dramos teatro asignavimus, skirtus darbuotojų darbo užmokesčiui. Pasiūlymas:
Nacionalinio Kauno dramos finansavimą 200 tūkst. Eur. Viso skiriant 2161 tūkst. Eur., iš kurių 1476 tūkst. Eur. darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Iš Finansų ministerijos įgyvendinamų programų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 23. Seimo nariai Gintarė Skaistė, Jonas Dagys, 2017-10-30 Argumentai:
Nacionalinis Kauno dramos teatras yra seniausias profesionalus teatras Lietuvoje. 2012 m. suteiktas Nacionalinis statusas. Teatras siekdamas kūrybingos visuomenės ugdymo inicijuoja „Teatro fabriką“. „Teatro fabrike“ būtų vykdoma aktyvi edukacinė-švietėjiška veikla pedagogams, išplėtotos teatro mokyklėlės, kurios būtų skirtos vaikams 2-18 metų amžiaus, būtų ruošiami scenos meno kūrėjai, taip pat Jaunųjų menininkų saviraiškos erdvė ir teatro edukacija. Tai nacionalinis projektas apimantis visus Lietuvos teatrus ir kultūros centrus. Šiam projektui pritaria įvairių meno įstaigų vadovai. Teatrų atstovų teigimu, jaunieji menininkai po studijų pabaigos Kaune neturi erdvės eksperimentuoti – leisti juos į didžiąsias scenas pernelyg rizikinga finansiškai, todėl ir nuspręsta sukurti erdvę, kur skirtingų disciplinų ir sričių menininkai galėtų laisvai eksperimentuoti, įgyti patirties ir tobulėti.
Tokios erdvės nesant, kūrybinių disciplinų absolventai neretai palieka Kauną, ieškodami geresnių sąlygų dirbti kituose miestuose. Dramos teatro teritorijoje tam numatyti du pastatai, taip pat buvo parengtas preliminarus rekonstrukcijos projektas, pagal kurį juose buvo numatyta 300 vietų salė, repeticijų salės – viskas, ko reikia nedideliam teatrui. Pasiūlymas: 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti Nacionalinio Kauno dramos teatro projektui „Teatro fabrikas“ 5 mln. Eur. projektą įtraukiant į Valstybės investicijų 2018-2020 metų programą. Lėšų šaltinis: Iš Finansų ministerijos įgyvendinamų programų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 24. Seimo nariai
40Mykolas Majauskas 41.
Argumentai: Pabrėžtina, jog nuo 2016 m. pabaigos Lietuvos žemės ūkio rūmuose yra neišrenkamas pirmininkas, nes buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Stančikas tapo Seimo nariu ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku. Laikinuoju rūmų pirmininku buvo patvirtintas administracijos direktorius. Taip šiuo metu žemės ūkio rūmų pirmininku ir administracijos vadovu yra tas pats asmuo. Jis pats administruoja ir pats kontroliuoja savo veiklą – įskaitant valstybės lėšų panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pasirašytų Viešųjų pirkimų sutarčių su fiziniais asmenimis skaičius per paskutinį pusmetį (nuo 2016 m. pabaigos) ypatingai pagausėjo (kelios dešimtys), po to, kada Žemės ūkio rūmuose įsigaliojo kontrolės ir vykdymo vienvaldystė. Nemaža dalis šių sutarčių buvo pasirašyta su rūmų darbuotojais ar administracijai artimais žmonėmis Negana to, pirmą kartą istorijoje 2017 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijų atstovai suvienijo jėgas ir, neapsikentę Žemės ūkio rūmų neveiklumo, patys įkūrė Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą. Labai keista, kad žemdirbiai, į valdžią išrinkę savo deleguotus atstovus, neranda bendros kalbos nei su Žemės ūkio ministerija, nei su Žemės ūkio rūmais ir kuria naują jiems atstovausiančią organizaciją. 2014 m. Žemės ūkio rūmams buvo skirta 380,5 tūkst. Eur, 2015 m. – dešimčia tūkstančių mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad rūmų vadovybė bent jau viešai neišsižadėjo tapti savarankiška ir pereiti prie savarankiško biudžeto.
Pažymėtina, jog Žemės ūkio rūmai negirdi žemdirbių lūkesčių ir nemato jiems aktualių problemų, todėl visos lėšos, kurios skiriamos Žemės ūkio rūmams ir jų administracijos išlaikymui turėtų būti skiriamos tiesiogiai asociacijoms, kurios atstovauja žemdirbių interesus ir jų veiklai stiprinti. Šiuo metu Valstybė išlaiko apie 50 etatų Žemės ūkio rūmuose, apmoka už komunalines paslaugas ir net antstolių pretenzijas, todėl yra būtina valstybinį finansavimą Žemės ūkio rūmams skirti ne valdininkų atlyginimams, o juos skirti tiesiogiai žemdirbių asociacijoms. Pasiūlymai:
finansavimas Žemės ūkio rūmams neskiriamas, o visą šią sumą skirti tiesiogiai asociacijoms, kurios atstovauja žemdirbių interesus ir jų veiklos stiprinimui. Lėšų šaltinis: Papildomų biudžeto lėšų šis lėšų perskirstymas nepareikalaus. Sprendimą turi priimti asignavimų valdytojas: Žemės ūkio ministerija. 25. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-10-30 Argumentai:
Vilkaviškio rajono sporto mokykla yra biudžetinė Vilkaviškio rajono savivaldybės įstaiga, pagal paskirtį turinti teikti neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo paslaugas. Tačiau mokykla neturi tinkamos sporto bazės. Vilkaviškyje sporto salė pradėta statyti 1980 metais pagal pritaikytą tipinį projektą, tačiau statyba nebaigta. Sporto salė pastatyta iš metalo konstrukcijų, išorinės sienos dengtos skarda. Sporto salės stogas apšiltintas, vidaus metalo konstrukcijos naujai perdažytos, išlietos betoninės grindys, sudėti nauji plastikiniai langai. Viduje patalpos neįrengtos. 2008 metais buvo pradėti rekonstravimo darbai: įrengti pamatai po naujai suprojektuotomis kolonomis, sumontuoti plieniniai rėmai, pakloti įvadiniai dujotiekio tinklai. Objekte nuo 2009 metų nebuvo atlikta jokių darbų, statyba neužbaigta, pastatas neeksploatuojamas.
2017 metais paruoštas Vilkaviškio sporto salės (Vienybės g. 63a, Vilkaviškis) investicinis projektas. Pagal šį projektą, norint pastatą paruošti FŠPU (formalųjį švietimą papildančiam ugdymui) ir NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) paslaugoms, būtina atlikti sporto salės rekonstrukciją. Pažymėtina, kad ši sporto salė, jei projektas būtų įgyvendintas, būtų vienintelė Vilkaviškyje tarptautinius reikalavimus atitinkanti sporto salė. Įgyvendinus projekto veiklas, modernizavus infrastruktūrą, aprūpinus modernia ir būtina įranga NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) ir FŠPU (formalųjį švietimą papildančio ugdymo) programoms vykdyti, būtų padidintas programų skaičius ir įvairovė, sudarytos kokybiškos sąlygos vaikams ir jaunimui dalyvauti programose. Saugioje ir higienos normas atitinkančioje aplinkoje būtų galima vykdyti rajoninius, respublikinius ir tarptautinius sporto renginius, rajono gyventojus įtraukti į sporto pratybas, skatinant jų visapusišką tobulėjimą bei aktyvų laisvalaikio praleidimą. Pasiūlymas:
skirti 3,429 mln. eurų Vilkaviškio sporto salės (Vienybės g. 63a, Vilkaviškis) investiciniam projektui vykdyti. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 26. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-10-30 Argumentai:
Šakių rajono savivaldybė 2015 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą Šakių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijai įgyvendinti (Nepriklausomybės g. 7, Šakiai). Bendra projekto vertė 2,582 mln. eurų. Projektas pradėtas vykdyti valstybės investicijų ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis. Pažymėtina, kad Šakių rajono savivaldybė, nors sąlygos gana sunkios, atsakingai vykdo savo finansinius įsipareigojimus.
Tam, kad objekto rekonstrukcija būtų užbaigta, reikalinga skirti visą valstybės investicijų dalį, kuri numatyta projekte ir buvo planuota skirti iki 2017 metų pabaigos, t.y. 735 tūkst. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šakių mieste nėra vietos, kur galėtų kokybiškai vykti kultūros renginiai, Lietuvos valstybės 100-mečiui numatytos veiklos. Pasiūlymas:
skirti 735 tūkst. eurų Šakių rajono savivaldybės kultūros centro pastato (Nepriklausomybės g. 7, Šakiai) rekonstrukcijai pabaigti. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 27. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-10-30 Argumentai:
Šiuo metu Kybartų miesto stadiono būklė yra labai prasta - stadione neužtikrinamas Kybartų miesto gyventojų aktyvaus laisvalaikio, sportavimo patrauklioje ir išvystytoje aplinkoje poreikių tenkinimas. Kybartų miesto stadiono buitinės patalpos bei tribūna statyti 1950 metais, nuo to laiko nebuvo nė karto kapitališkai remontuotos. Bėgimo takai ir futbolo aikštė įrengti 1960 metais. Bėgimo takai yra dengti specialia danga, kuri seniai nenaudojama įrengiant sporto infrastruktūros objektus. Teniso, krepšinio, futbolo aikštelės dengtos asfalto danga, nesaugios. Futbolo aikštės dangai reikalingas atnaujinimas. Dėl dangų prastėjančios būklės ir pasikeitusių techninių savybių didėja traumų ir susižeidimų skaičius. Buitinės patalpos netenkina higienos normų. Stadione nėra įrengto apšvietimo, kuris leistų sportuoti temstant, todėl veikla gali būti organizuojama tik šviesiu paros metu. Parengto investicijų projekto tikslas – sudaryti tinkamas aktyvaus laisvalaikio ir sportavimo sąlygas Kybartų mieste.
Objektui reikalinga buitinių patalpų, tribūnos ir aikščių rekonstrukcija bei aplinkos sutvarkymas. Pasiūlymas:
skirti 976 tūkst. eurų Kybartų miesto stadiono atnaujinimo (modernizavimo) darbams. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 28. Seimo narė Guoda Burokienė, 2017-10-30 Argumentai:
Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos pastato rekonstravimo darbai pradėti dar 2015 m. Pasirašyta statybos darbų rangos sutartis, kurioje numatoma atlikti techninio darbo projekto parengimo, mansardinio aukšto statybos, vidaus apdailos, inžinerinių sistemų įrengimo, fasado šiltinimo darbus. Daugelis darbų jau yra atlikta, liko pabaigti rekonstrukciją (dalį pastato fasado šiltino, sumontuoti likusias inžinierines sistemas). Progimnazija yra priemiestinė, daug naujakurių, gyventojų tankis kasmet didėja. Dembavos darželį lanko labai daug mažylių, kurie ruošiasi mokytis Dembavos progimnazijoje. Mokykla gyva, vyksta daug užklasinių veiklų, kuriuose įtraukiama visa mokyklos bendruomenė. Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst. eurų Panevėžio rajono savivaldybei Dembavos progimnazijos rekonstrukcijos išlaidoms iš dalies padengti. Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicijų 2018–2020 m. programos LR Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų Savivaldybių ir švietimo įstaigų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimui skiriamų asignavimų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 29. Seimo narys Antanas Vinkus (Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vardu), 2017-10-30
Šiuo metu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienija lietuvių bendruomenes 45 užsienio valstybėse.
Tai skėtinė pelno nesiekianti organizacija. Vyriausiasis jos organas yra PLB Seimas (dalyvių skaičius – 177 iš 45 šalių), kuris, siekiant palaikyti ryšį su Lietuva, šaukiamas Lietuvoje kas treji metai. Jo metu išrenkama PLB Valdyba, kuri vadovauja PLB. Kasmet taip pat organizuojami PLB lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimai, į kuriuos atvyksta lietuvių bendruomenių vadovai. Siekiant išlaikyti tamprius ryšius su Lietuva, supažindinti Lietuvos gyventojus su PLB veikla, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su vietinėmis miesto bendruomenėmis, suvažiavimai rengiami skirtinguose Lietuvos miestuose. PLB skatina visus lietuvius puoselėti savo šeimose lietuviškas vertybes, mokyti vaikus ir vaikaičius lietuvių kalbos, pažindinti šeimos narius su savosios Tėvynės kultūra, istorija, skiepyti lietuvybės dvasią ir meilę Lietuvai. PLB įsteigusi užsienio šalyse lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, leidžia periodinę spaudą lietuvių kalba, rengia Lietuvai svarbių datų minėjimą, organizuoja tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes, stovyklas jaunimui, organizuoja užsienio lietuvių bendruomenių pristatymus, pasirodymus, koncertus Lietuvoje. PLB remia Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos, jaunimo organizacijų, sportinio judėjimo, tautinių ansamblių ir kitą jaunimo veiklą, kuri padeda besivystančioms asmenybėm suvokti savo tautinį tapatumą ir save. PLB aktyviai įsitraukia į Lietuvos ekonominį, kultūros, mokslo, sporto gyvenimą, prisideda prie eksporto rinkų ieškojimo, investicijų, inovacijų, atvykstamojo turizmo į Lietuvą skatinimo, aktyviai dalyvauja pristatant Lietuvą pasaulyje, prisideda prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos, Lietuvos interesų pasaulyje gynimo.
Šiuo metu PLB turi tokias išlaidas: PLB žurnalas „Pasaulio lietuvis“ metams kainuoja 20 tūkst. eurų, PLB atstovybės išlaikymas - 20 tūkst. eurų, metinis pirmininkų suvažiavimas - 15 tūkst. eurų, reprezentacinės išlaidos - 5 tūkst. eurų, viso - 60 tūkst. eurų, kuriuos PLB turi susirinkti rašydama projektus ir teikdama paraiškas įvairioms programoms. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal „Globalios Lietuvos“ kūrimo programą, kurios tikslas įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos valstybės gyvenimą, atskirų projektų finansavimas yra nepakankamai efektyvus. PASIŪLYMAS:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašome skirti 60 tūkst. eurų tikslinį finansavimą Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklai stiprinti. LĖŠŲ ŠALTINIS: Užsienio reikalų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas. 30. Seimo nariai Virginijus Sinkevičius, Antanas Baura, Viktoras Rinkevičius, 2017-10-31 Argumentai: Lietuvos Respublika yra auganti turizmo šalis. Pagal Statistikos departamento duomenis 2016 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,5 mln. turistų iš užsienio šalių. Palyginti su 2015 m., jų skaičius padidėjo 9,4 proc. Tarp kitų užsienio ir vietos turistų lankomų objektų yra ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Jo populiarumas kiekvienais metais vis didėja ir yra visos prielaidos, kad ateityje „Siaurukas“ pritrauks vis daugiau užsienio ir vietos turistų. Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkė yra LR Susisiekimo ministerija. 2015 m. Susisiekimo ministerija įgyvendino „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009-2011 metais“ projektą (paraiškos kodas Nr.
kuriuo įsipareigojo per 3 metus pasiekti apsilankiusiųjų skaičių 200 000 klientų. Taip pat vykdyti veiklą ir išsaugoti projekte sukurtas darbo vietas 5 metus po projekto įgyvendinimo. Projektas buvo įgyvendintas 2015-12-09. Neįvykdžius nurodytų įsipareigojimų gali tekti grąžinti – 2198817 Eur ES lėšas. Susisiekimo ministerija iki 2017 m. galo skyrė VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 363 000,00 Eur asignavimų valstybės lėšomis. Tačiau
siaurasis geležinkelis“ yra numatytas tik 200 000,00 Eur finansavimas valstybės lėšomis. Sumažinus VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 2018 metams finansavimą sutriktų įstaigos veikla, trūktų lėšų darbuotojų atlyginimams, sutriktų šilumvežių, kelio remonto ir kiti būtiniausi darbai. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai prašome papildomai 2018 m. skirti VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 150 000,00 Eur įstaigos pilnavertės veiklos užtikrinimui. LĖŠŲ ŠALTINIS:
Finansų ministerijos vykdomų programų asignavimai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 31. Seimo nariai Jonas Jarutis Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius, 2017-10-31 Jonas Jarutis Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius Argumentai:
Kupiškio rajono savivaldybė nuo 2014 m. vykdo tęstinį investicinį projektą „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“. Kupiškio miestas ir rajonas, turėdamas palankią geografinę padėtį, tinkamą natūralią infrastruktūrą turizmui plėtoti (Lėvens tvenkinys – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje), lankytinų kultūrinių, architektūrinių ir kitų objektų pasiūlą (Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis, Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, H. Orakausko skulptūras Kupiškio mieste, A.
Petrausko muziejų Uoginiuose, Uoginių autosporto trasą, Šimonių girią ir kt.) turi potencialą didinti lankytojų skaičių mieste ir rajone, tapti patrauklia vieta tiek poilsiautojams, tiek pažintinių kelionių mėgėjams. Planuojamas Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste ne tik padidintų poilsio ir užimtumo pasiūlą, bet ir prisidėtų prie miesto patrauklumo ir žinomumo didinimo, kas leistų pritraukti papildomus lankytojų (turistų) srautus ir padidinti vietos verslo subjektų galimybę gauti papildomas pajamas. Būtų sudarytos sąlygos tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto plėtrai, vaikų užimtumo didinimui ne tik popamokinėje veikloje, bet ir būtų sudaryta galimybė organizuoti privalomas plaukimo, saugaus elgesio vandenyje pamokas. Visiems rajono gyventojams būtų sukurtos sąlygos gerinti sveikatos būklę, užsiimant sveikatai naudingomis vandens sporto procedūromis, mankštomis. Komplekso statybą buvo planuojama įgyvendinti dviem etapais, kurio I etape yra numatyta statyti baseiną. Šiam investicijų projektui Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu 2014 m. buvo skirta 25,8 tūkst. eurų, o 2015 m. – 119,034 tūkst. eurų, iš kurių buvo panaudota 57,653 tūkst., nes, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-168
„Dėl investicijų projekto „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio
mieste“ rengimo ir įgyvendinimo“, buvo keičiama komplekso statybos vieta ir vyko techninio projekto koregavimo darbai. 2016 m. patikslintas investicijų projektas, kuriame numatyta, kad I etapo statybos investicijos sudaro 4 600 tūkst. eurų. Parengto viso I ir II etapų „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ statybos skaičiuojamoji kaina yra 9 682,112 eurų.
Vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu įvykdžius darbų pirkimo konkursą buvo parinktas darbų rangovas, su kuriuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta preliminarioji I statybos etapo rangos darbų sutartis – 4 532 025,98 euro sumai. Iš valstybės investicijų programos 2017 m. investicijų projektui įgyvendinti lėšų nebuvo skirta. Pasiūlymas:
Skirti 500 000 eurų projekto „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ I etapo įgyvendinimui (baseino statybai). Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 32. Seimo nariai Jonas Jarutis Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius, 2017-10-31 Argumentai:
Kupiškio rajono savivaldybė įgyvendina tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“. Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru.
Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962 tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta ir panaudota 100 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m. iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų. Viešoji biblioteka šiuo metu perkelta į kitas patalpas (viena dalis – vienoje miesto mokykloje, kita dalis – nenaudojamose ir tam nepritaikytose patalpose buvusių kareivinių pastate), todėl yra apsunkintas pilnavertis jos funkcionavimas. Rekonstruojamas pastatas yra miesto centre, Lauryno – Stuokos Gucevičiaus aikštėje, kurios rekonstravimo darbai prasidės 2017 m. lapkritį, o pabaiga numatyta 2018 m. rudenį (ES lėšomis finansuojamas projektas).
Investicijų projekte objekto užbaigimas numatytas 2018 m. Tuo tarpu pagal VIP planą, projekto užbaigimas numatytas tik 2019 m., bet tam, kad 2018 m. bibliotekos rekonstravimo darbai nesustotų ir tokiu būdu nedidėtų jų būsima kaina, reikia pasistengti atlikti bibliotekos rekonstravimo darbus per 2018 m. Pasiūlymas:
Skirti 300 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 33. Seimo narys Jonas Jarutis, 2017-10-31 Argumentai:
Siekiant didinti švietimo ir sporto paslaugų kokybę, pasiūlą ir prieinamumą Mažeikių rajone bei spręsti nepakankamos švietimo ir sporto paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo Mažeikių rajone problem, siekiama kurti modernią švietimo ir sporto paslaugų, skirtų įvairaus amžiaus gyventojų grupėms ir jų poreikiams, infrastruktūrą Viekšnių gimnazijoje. Projekto tiesioginės tikslinės grupės: Viekšnių gimnazijos mokiniai – 669 asm.; Viekšnių seniūnijos gyventojai – 459 asm.; Mažeikių rajono savivaldybės gyventojai – 5 256 asm. Projekto netiesioginė tikslinė grupė – Mažeikių rajono savivaldybės gyventojai – 52 559 asm. Šiuo metu Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos trijuose skirtingais laikotarpiais pastatytuose pastatuose mokosi mokiniai iš aplinkinių miestelių. Sporto salė – nestandartinė (24x11 m. pločio), neatitinkanti higienos normų. Pagal higienos normas šioje sporto salėje vienu metu gali mokytis tik 1 mokinių klasė.
Taigi, tik pusė gimnazijos mokinių gali mokytis higienos normas atitinkančioje ugdymo aplinkoje. Esanti sporto salė atitinka tik stalo teniso žaidimo taisyklių reikalavimus ir iš dalies – tinklinio, tačiau žaidžiant kitus sportinius žaidimus dalis mokinių yra priversti laukti eilėje ar sportuoti rizikuodami savo sveikata. Prie sporto salės nėra tinkamų persirengimo kabinų, dušų ir tualetų. Dešimtmetį Viekšnių gimnazijos mokiniai dalyvauja Lietuvos mokinių sporto žaidynėse, užima prizines vietas, tačiau sąlygos jiems pasiruošti – nepakankamos ir sudėtingos. Siekiant mokiniams ugdyti sveikatą stiprinančias nuostatas ir gebėjimus bei diegti sistemingus fizinio aktyvumo įpročius, taip pat pasitinkant 2019 m. rudenį būsiantį gimnazijos įsikūrimo 100-metį, reikia sudaryti sąlygas mokiniams, jaunimui bei vyresnio amžiaus žmonėms normalias, higienos normas ir bent jau krepšinio žaidimo taisykles atitinkančias sportavimo bei kultūrinių poreikių tenkinimo sąlygas. Pasiūlymas:
Skirti 150 000 eurų projekto
„Viekšnių gimnazijos sporto salės statyba“ projektavimo ir statybos darbams
pradėti. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 34. Seimo narys Jonas Jarutis, 2017-10-31 Argumentai:
tęstinį projektą „Rokiškio r. sav. Viešosios įstaigos Rokiškio rajono ligoninės pastatų, V. Lašo g. 3, inžinerinių sistemų atnaujinimas“, kuris finansuojamas Valstybės investicijų programos lėšomis.
Pirmame etape atlikti šie projekte numatyti darbai: parengtas projektas ir jo ekspertizė, šalto vandentiekio sistemos montavimo darbai, karšto vandentiekio sistemos montavimo darbai, recirkuliacijos vandentiekio sistemos montavimo darbai, nuotekų vamzdyno remonto darbai, sanitarinės įrangos montavimas. Dėl lėšų trūkumo į projekto veiklas po derybų su rangovu nebuvo įtraukti ketvirto šiluminio punkto sistemos atnaujinimo darbai ir pagrindinės šilumos magistralės remonto darbai./ Nei ligoninė, nei Rokiškio rajono savivaldybė neturi galimybės prisidėti savo lėšomis prie projekto užbaigimo. 2. VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje konsultacijų-diagnostikos skyriuje buvo įrengtos patalpos ir įsigyta įranga ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų teikimui, ligoninė pilnai pasirūpinusi reikiamais specialistais ir teikia ambulatorinės reabilitacijos paslaugas (nervų sistemos ligos, judamojo-atramos aparato pažeidimai, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimai). Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-07-24 įsakymu Nr. V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, Rokiškio rajono ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje privaloma turėti terapinį baseiną arba vandens taką ar vertikalias vonias, kurių ligoninė neturi ir nėra finansinių galimybių juos įsigyti bei įsirengti savo savivaldybės lėšomis. Įrengus vertikalią vonią būtų sudarytos sąlygos VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, skirtas palaikyti pacientų fizinį pajėgumą, mokyti ligų komplikacijų profilaktikos. Pasiūlymas:
Skirti:
169 500 eurų projekto „Rokiškio r. sav. Viešosios įstaigos Rokiškio rajono ligoninės pastatų, V. Lašo g. 3,
inžinerinių sistemų atnaujinimas“ užbaigimui; 2.
įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 35. Seimo nariai Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas, 2017-10-31 Argumentai S. Dariaus ir S.Girėno stadionas – didžiausias ir seniausias sporto objektas Lietuvoje. Šiai dienai stadiono infrastruktūra yra pasenusi ir reikalinga visapusiška rekonstrukcija. Lietuvoje trūksta profesionaliam sportui ir fiziniam aktyvumui pritaikytos aplinkos, o sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos kryptis kūno kultūros ir sporto srityje, tarptautinius šalies įsipareigojimus, būtina turėti nacionalinės reikšmės stadioną Lietuvoje. Taip pat būtina tobulinti kūno kultūros ir sporto sistemą, plėtoti visų gyventojų sluoksnių ir amžiaus grupių fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, rengti didelio meistriškumo sportininkus, skatinti turizmą ir sporto plėtrą. Tokius siekius ir įsipareigojimus atitinka S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune, kurio rekonstrukcijai jau yra parengtas techninis projektas, pradėti viešieji pirkimai rangovui parinkti. Po rekonstrukcijos ši erdvė atgis ir Kaunas galės konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl sporto varžybų, čempionatų ir kitų tarptautinių renginių. Stadionas taps modernus, geriausias ir vienintelis Lietuvoje, atitinkantis tarptautinius standartus: UEFA Futbolo federacijos keliamus IV kategorijos stadionų reikalavimus ir lengvosios atletikos II kategorijos varžybų standartus.
Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujas galimybes rengti ir organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius bei koncertus, kurių tik daugės, nes Kaunas paskelbtas Europos kultūros sostine 2022. Šio projekto finansavimas Kaunui buvo paskirtas dar 2016 metais. Nepaisant to, kad kūno kultūra ir sportas yra viena iš labiausiai šalį reprezentuojančių sričių, sportininkų pasiekimai tik gerėja, Vyriausybė, rengiant 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą visiškai neatsižvelgė į šalies perspektyvas sporte ir nenumatė lėšų nacionalinio stadiono statybos darbų pradžiai. Pasiūlymas Skirti papildomai 1,5 mln. Eur. S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune rekonstrukcijos darbų pradžiai. Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. 36. Seimo narys Valerijus Simulik, 2017-11-02 Argumentai:
rekonstravimo darbai, tačiau liko nebaigti tvarkyti pastato vidaus darbai. Progimnazijos sporto salės grindys nekeistos nuo 1988 m., kitaip tariant nuo pastato pastatymo. Šiuo metu jos nebeatitinka higienos normų reikalavimų. Pasiūlymas: Skirti 110 000 Eur. Šiaulių Romuvos progimnazijos sporto salės grindų dangos ir įrangos rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Pagrindas: Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazijos sporto salės grindų, dangos ir įrangos rekonstrukcijos projekto aprašymas, 3 lapai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 37.
Kęstutis Smirnovas, 2017-11-02 Argumentai: Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centras – vienintelė įstaiga savivaldybėje, įgyvendinanti lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, badmintono, futbolo, tinklinio neformaliojo sportinio ugdymo programas. Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centras naudojasi Šakių „Varpo“ mokyklos stadionu, kuris šiuo metu yra itin prastos būklės, dėl to didžioji dalis treniruočių ir varžybų rengiamos uždarose patalpose. Stadiono infrastruktūra nusidėvėjusi ir nesaugi, dėl ko padidėja traumų tikimybė. Objekte negalima vystyti lengvosios atletikos (nors susidomėjimas yra didžiulis), organizuoti renginių, sporto varžybų, taip pat jis netenkina higienos normų ir reikalavimų. Pagal parengtą investicijų projektą būtų atlikti šie darbai: atnaujinta futbolo aikštelės danga, įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, tribūnos, atnaujinti vidaus takai, įrengta drenažo sistema, sutvarkyta aplinka. Pasiūlymas:
skirti 422 tūkst. eurų investiciniam projektui „Neformalaus švietimo infrastruktūros plėtra Šakių mieste 2“. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 38. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, 2017-11-02 Argumentai:
Demografiniai tyrimai atskleidžia grėsmingą tendenciją – norimas turėti vaikų skaičius nukrito žemiau kartų pasikeitimą užtikrinančio gimstamumo rodiklio. Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ieškoti atitinkamų sprendimų.
Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvos, kai nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių, Lietuvos populiacijos nykimo tempus, padėtis atrodys dar liūdniau. Pasiūlymas: 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama 40 eurų išmoka. Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomai pareikalaus apie 60 mln. eurų, kadangi šiam tikslui 2018 metų biudžete jau yra numatyti 195 mln. eurų siekiant skirti po 30 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš didinamo akcizo už tabako gaminius ir dyzelinį kurą. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 39. Seimo nariai Raminta Popovienė, 2017-11-02 Juozas Olekas (pasirašė 2017-11-07) Algirdas Sysas (pasirašė 2017-11-07) Dovilė Šakalienė (pasirašė 2017-11-09) Rasa Budbergytė (pasirašė 2017-11-09) Argumentai:
Lietuvoje neįgalūs asmenys sudaro apie 7 % visų gyventojų. Tuo tarpu klausos negalią turintys asmenys sudaro 4 – 6% visų neįgaliųjų. Klausos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių. Šiandien klausos negalią turintys asmenys Lietuvoje susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis apie kurias visuomenė turi žinoti ir padėti kartu jas spręsti. Lietuvoje yra apie 6000 kurčiųjų, o lietuvių gestų kalbos vertėjų 112.
Vienam vertėjui tenka apie 54 kurčiuosius. Tai didelis krūvis. Klausos negalę turintis žmogus gali bendrauti, mokytis, dalyvauti įvairiose veiklose tik savo gimtąja gestų kalba. Kurtieji turi teisę studijuoti, auklėdami savo vaikus bendrauti su darželių ir mokyklų auklėtojais, darbdaviu, valdžios atstovais, paslaugas teikiančiais specialistais, policija, notarais ir kt. Jaunimui ypač reikalingos gestų kalbos vertėjų paslaugos studijuojant. Siekiant užtikrinti informacijos ir paslaugų prieinamumą, reikalinga didinti gestų kalbos vertėjų, teikiančių vertimo paslaugas kurtiesiems ir girdintiesiems. Klausos negalę turintys žmonės neturėdami galimybės gauti vertimo paslaugą jaučia didelę socialinę atskirtį. Net darbe jis apribojamas galimybe dirbti norimą darbą, kadangi dėl klausos problemų negali dirbti daugelio darbų. Bet visos problemos sprendžiasi, jei aplinka pritaikoma negalę turinčiam žmogui. Kurtiesiems turi būti prieinama gestų kalbos vertimo paslauga. Pasiūlymas:. Siūloma padidinti asignavimus, tvirtinamus įstatymo 1 straipsniu, priedas Nr. 2, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
kalbos vertėjų etatams (po 2 etatus Vilniaus ir Kauno apskričių gestų kalbos vertėjų centrams, po 1 etatą Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių gestų kalbos vertėjų centrams). Vieno gestų kalbos vertėjo darbo užmokesčio metinė suma su Sodros mokesčiais sudaro 14 273 eurai. Lėšų šaltiniai: Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir Valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Svarstyti Vyriausybei. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas 40.
Seimo nariai Dovilė Šakalienė, 2017-11-02 (pasirašė 2017-11-07) Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2017-11-07) Monika Navickienė (pasirašė 2017-11-07) Algirdas Sysas (pasirašė 2017-11-07) Raminta Popovienė (pasirašė 2017-11-09) Aušrinė Armonaitė (pasirašė 2017-11-09) Rasa Budbergytė (pasirašė 2017-11-09) Argumentai:
Būtina užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos, teikiamos įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, prieinamumą visuose Lietuvos regionuose. 2016 m. tokių asmenų buvo 66 547, t. y. tiek kartų buvo kreiptasi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Valstybės garantuojamai specializuotai pagalbai teikti šiuo metu skiriama 666 tūkst. eurų per metus, atitinkamai apie 10 eurų asmeniui! Ši suma yra visiškai nepakankama ir nuolat didėjant pagalbos reikalingų asmenų skaičiui, padėtis regioniniuose Specializuotos pagalbos centruose yra artima kritinei. Prašome didinti Specializuotos pagalbos centrų tarnybos finansavimą
vykdomos Specializuotos pagalbos centrų programos sustiprinimui. Adekvatus SPC tarnybos finansavimas gali būti skaičiuojamas taip: pvz., Vilniaus miesto savivaldybės prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 2017–2021 metų programos 2017 metų priemonių plane numatyta, kad kompleksinės specializuotos pagalbos suteikimo įkainiai vienam asmeniui yra 60 eurų, tad, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje atvejų statistiką, reikalingas finansavimas 2018 m. yra 4 000 000 eurų, kurie bus atitinkamai padalinti 17 Specializuotos pagalbos centrų, veikiančių visuose Lietuvos regionuose. Šiek tiek statistikos: besikreipiančių asmenų skaičius į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje 2012 m. – 18 268, 2013 m. – 21 615, 2014 m. – 29 339, 2015 m. – 38 510, 2016 m. – 66 547. 2016 metais užregistruoti 66 547 į policiją kreipimaisi dėl smurto artimoje aplinkoje.
Tai reiškia, jog tiek kartų buvo patiriama grėsmė asmens gerovei, sveikatai, gyvybei, seksualiniam apsisprendimui, veiksmų laisvei ir pan. Tik 10 890 besikreipusiųjų sulaukė teisėsaugos institucijų tolesnės pagalbos t. y. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Atitinkamai 55 657 asmenys, kreipęsi pagalbos nes yra grėsmę keliančioje situacijoje, nesulaukė nei apsaugos (policija), nei valstybės jiems garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos (Specializuotos pagalbos centrai), nes dėl su realybe prasilenkiančio finansavimo, SPC nebuvo pajėgūs užtikrinti pagalbos tokiam srautui nukentėjusių. Kaip rodo statistika, absoliuti jų dauguma yra moterys, turinčios vaikų, todėl galima tik įsivaizduoti, kiek tūkstančių vaikų liko toliau gyventi aplinkoje, kurioje jie nuolatos stebi smurtą ir patiria tiesioginio smurto grėsmę. Apibendrinant visų Specializuotos pagalbos centrų darbą 2016 metais: buvo užregistruoti 17 112 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems buvo suteiktos 34 984 pagalbos. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro funkcijas vykdančios asociacijos Vilniaus Moterų namai darbo krūvis
perduotus pranešimus ir neįskaitant asmenų, kurie kreipėsi patys, arba tų, kuriems yra teikiama tęstinė pagalba, neretai išsiskleidžianti daugiau kaip per vienerius metus.
Šiuo metu Vilniaus miesto SPC, teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą, susidedančią iš informavimo, konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose, pagalbos rengiant dokumentus, specializuoto psichologo ir specializuoto teisininko pagalbos, gali įdarbinti 6,25 etato konsultanto, 0,5 etato projekto vadovo ir 0,5 projekto administratoriaus, kurie per metus vidutiniškai suteikia pagalbą 1000 (!) asmenų, taip pat atlieka visą administravimo, patalpų priežiūros ir, kas ne mažiau svarbu, visą pilietinę bei projektinę veiklą. Kituose regionuose SPC dirba turėdami dar mažesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Atkreiptinas dėmesys, jog visuose regioniniuose SPC susiduriama su ta pačia neišsprendžiama problema – dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių stygiaus pagalba gali būti suteikta tik daliai besikreipiančių asmenų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto SPC pagalbos suteikimo procentas lyginant 2017 metų I ir III ketvirčius sumažėjo nuo 64 proc. iki 55,5 proc. (darbo krūviui padidėjus 64 proc.). Atitinkamai, pirminę pagalbą, t. y. informavimas, konsultavimas, palaikymas III ketvirtį gavo 55,5 proc. užregistruotų asmenų, iš jų antrinę pagalbą - tarpininkavimas institucijose, pažymų apie SPC žinomus smurto prieš šį asmenį faktus rengimas, teisių atstovavimas - 30 proc. ir tretinę specializuota teisininko ir specializuota psichologo pagalba, pagalba rengiant dokumentus (įskaitant ieškinių teismui surašymas), dalyvavimas teismo procesuose – 15 proc.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5 – V – 850
„Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo (2017 m. birželio 19 d. Nr. 5 – V – 568, Vilnius“ yra pakeičiamos Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės, t. y. papunkčio 45.4 redakcija yra pakeičiama iš: 45.4. yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, informaciją tikrinęs pareigūnas tai įrašo Registre naudodamas PPV modulio funkcionalumą ir praneša operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui ir teisės aktų nustatyta tvarka įformina administracinį teisės pažeidimą; į: 45.4 veika atitinka smurto artimoje aplinkoje požymius, operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, naudodamasis Registro funkcionalumais, nedelsdamas apie įvykį informuoja atitinkamą vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) specializuotos pagalbos centrą. Šio papunkčio redakcija didina SPC darbo krūvius ir apimtis, nes: 1. Gaunami pranešimai ne tik apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet visi pranešimai policijos informavimo kanalais; 2. Iš dabar gaunamų naujų pranešimų formų ir pateikiamos informacijos jose aiškėja, kad SPC konsultantai turės mažiau informacijos apie smurto artimoje aplinkoje įvykį bei jo metu nukentėjusį asmenį. Vadinasi, konsultantui reikės daug daugiau laiko skirti informacijos ir kontaktų paieškai apie nukentėjusį asmenį.
Dėl šių pasikeitusių aplinkybių SPC darbo apimtys galimai išaugs net iki 246 proc. (daugiau skaitykite pridedame Moterų informacijos centro rašte Dėl Specializuotos pagalbos centrų finansavimo). SPC gavus reikiamą finansavimą, galima būtų tikėtis, visų šių pagalbos lygių didėjimo, atitinkamai pirminė iki 80 – 90 proc., antrinė iki
metų duomenis, pirminę pagalbą visoje Lietuvoje galėtų gauti 59 892 asmenys, antrinę - 39 928 asmenys, tretinę – 26 618 asmenys. Siekiant įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir teikti aukoms kokybišką ir savalaikę valstybės garantuojamą specializuotą kompleksinę pagalbą, būtinas finansavimas yra 4 mln. eurų 2018 metams. Pabrėžiame, jog besikreipiančių asmenų skaičiui nuolatos didėjant, tai būtų tik minimali suma, reikalinga valstybės garantuojamai specializuotai kompleksinei pagalbai užtikrinti, teisingai vertinant šios pagalbos aktualumą dideliam asmenų skaičiui bei SPC atliekamo darbo svarbą, kaip ir šios neišspręstos problemos kaštus visuomenei. Pasiūlymas:
Skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai valstybinei Specializuotos pagalbos centrų programai 4 mln. Eurų 2018 m., užtikrinant valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Lėšų šaltinis:
Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Svarstyti Vyriausybei. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, (Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas skirti 400 tūkst. eurų). 41. Seimo nariai Gintaras Steponavičius Arūnas Gelūnas Aušrinė Armonaitė, 2017-11-02 Argumentai:
Patyčios yra viena svarbiausių problemų mokyklose.
Efektyvios smurto ir patyčių prevencijos programos yra veiksmingos, tačiau tam reikalingos ir tikslingai skiriamos valstybės lėšos apimant visas Lietuvos mokyklas. Nors Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2018 metų sausio 1 dienos visose Lietuvos mokyklose turi būti sistemingai diegiamos smurto prevencijos programos, numatyta suma patyčių, savižudybių ir kitų prevencinių programų įgyvendinimui yra nepakankama. Tam, kad reikiamos lėšos pasiektų mokyklas, reikiamas lėšas skirti, įtraukiant jas į mokinio krepšelį. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 1916 tūkst. EUR sumą patyčių, savižudybių ir kitų prevencinių programų įgyvendinimui, reikiamas lėšas įtraukiant į mokinio krepšelį. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 42. Seimo narys Žygimantas Pavilionis, 2017-11-02 Argumentai:
Emigracijos iš Lietuvos tempai įgauna vis didesnį pagreitį: išvykstančių iš Lietuvos skaičius, Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo – nuo 36 tūkst. 2014 m. iki 50 tūkst. 2016 m. (per pirmus septynis šių metų mėnesius – jau per 21 tūkst.) gyventojų, o sugrįžtančių per šį laikotarpį atitinkamai sumažėjo (nuo 20 iki 14 tūkst.). Nors emigracijos skaičiai atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę svarsto vis daugiau žmonių. Beveik kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo. Tačiau nepaisant augančio susidomėjimo sugrįžti, Lietuvoje iki šiol neveikia jokia veiksminga sugrįžimo programa, o informacija apie galimybes grįžti nėra suteikiama efektyviai. Tinkamai vykdyti šias veiklas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms diplomatinėms atstovybėms trūksta lėšų.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu kylančias iniciatyvas organizuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams itin aktualų referendumą dėl Konstitucijos keitimo ir daugybinės pilietybės įteisinimo, būtina sustiprinti administracinius atstovybių pajėgumus užtikrinti piliečių galimybes pasinaudoti balso teisę ir numatyti lėšas informacijos apie referendumą sklaidai ir dalyvauti referendume skatinančioms programoms finansuoti. Būtina užtikrinti ir atitinkamą finansavimą siekiant stiprinti Lietuvos ir diasporos profesionalų bendradarbiavimą, siekiant stiprinti Lietuvos diasporos profesionalų įsitraukimą į įvairias veiklas Lietuvoje, plėtoti ir vystyti diasporos profesionalų kontaktų duomenų bazę ir registracijos platformą. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programai
„Ryšių su užsienio lietuviais politikos formavimas ir įgyvendinimas“ papildomai skirti 659 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos valdymui skirti asignavimai. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 43. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2017-11-02 Argumentai: Pašalpų dydis privalo būti adekvatus kintančiai ekonominei situacijai Lietuvoje, kitaip jos valstybei kainuoja pinigus, kurie realiai gavėjams nepadeda. Valstybėje augant vidutiniam darbo užmokesčiui ir prekių bei paslaugų kainoms, neindeksuodami pašalpų rizikuojame jų gavėjus faktiškai palikti be būtinos socialinės apsaugos, nes jų gaunamos pašalpos neužtikrina galimybių patenkinti būtiniausius vartojimo poreikius. Siekiant išvengti tokios situacijos, būtina indeksuoti išmokas tiek, kad padengtų bent šių metų numatomą vidutinę metinę infliaciją.
BSI didinant 2 eurais nuo 38 iki 40 eurų, reikalinga padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiek, kad ši galėtų padidinti bazinės socialinės išmokos dydžiais skaičiuojamas pašalpas – 19,56 mln. eurų. Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir atitinkamai sumažinti asignavimus Finansų ministerijai. Tūkst.Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Svarstyti Vyriausybei. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 44. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2017-11-02 Argumentai: Dėl infliacijos augant pragyvenimo kaštams, pensininkams, kurie pagal gaunamas pajamas ir dabar yra viena ekonomiškai silpniausių ir lengviausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, būtina užtikrinti pensijų dydį, atitinkantį vartojimo išlaidų augimą. Kadangi senatvės pensijos šiuo metu numatomos indeksuoti, būtų nuoseklu ir būtina panašiai elgtis ir su nukentėjusiųjų asmenų valstybinėmis pensijomis. Didžiąją dalį nukentėjusiųjų asmenų pensijų gauna politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurių darbas tremtyje ar kalėjimuose negali būti įvertintas apskaičiuojant jų senatvės pensiją, todėl ši valstybinė pensija yra kompensacija, o ne privilegija. Todėl siūloma nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas atstatyti į prieškrizinį lygį 10 proc. padidinant asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 02.08 programos (Socialinė parama) 01-01-03 priemonei „Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti“. Tam reikalingas lėšų poreikis – 3,5217 mln. eurų.
Šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai. Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir atitinkamai sumažinti asignavimus Finansų ministerijai: Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 45. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2017-11-02 Argumentai: Susiduriant su akivaizdžiomis demografinėmis problemomis, nėra kitos išeities, kaip imtis papildomų priemonių gimstamumo skatinimui. Viena tokių yra sąlygų jauniems žmonėms susilaukti vaikų sudarymas. Reikia atsižvelgti į tai, kad jauni žmonės Lietuvoje labai dažnai yra studentai, taip pat vis dažniau jie renkasi tęsti studijas ir magistrantūroje, doktorantūroje. Dažnai šie žmonės dar neturi draudiminio stažo ir negali gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Todėl jiems skiriama 4 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį, t.y. 152 eurai. Tokio dydžio išmoka yra neabejotinai per maža paskatinti rinktis jaunus žmones tėvystę ar motinystę, todėl siūloma ją pakelti iki 10 BSI, kas būtų artima minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Manytina, kad tai turėtų pagerinti jaunų šeimų padėtį ir paraginti susilaukti vaikų. Kuo anksčiau gimsta pirmasis vaikas, tuo didesnė tikimybė, jog šeimoje augs daugiau vaikų. Tuo tarpu 2015 m. vidutinis amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko, buvo 27 metai.
Vadinasi, būtina imtis priemonių, kurios padėtų suderinti šeimos gyvenimą su karjera ir jai reikalingomis studijomis, ir taip sudaryti jauniems žmonėms sąlygas rinktis gausesnes šeimas. Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka tokiems žmonėms valstybei per metus kainuoja apie 906 tūkst. eurų, jos padidinimas iki 10 BSI papildomai kainuotų apie 1 360 tūkst. eurų. Todėl siūloma perskirstyti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje: sumažinti asignavimus 01.02 programos (Užimtumo didinimas) priemonei 01-01-09
„Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitais jaunimo užimtum
skatinančias programas“ ir padidinti 02.08 programos (Socialinė parama) 01-01-03 priemonei „Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti“. Tam reikalingas lėšų poreikis – 1,36 mln. eurų. Pasiūlymas: Perskirstyti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: sumažinti asignavimus 01.02 programos (Užimtumo didinimas) priemonei 01-01-09
„Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitais jaunimo užimtum
skatinančias programas“ ir padidinti 02.08 programos (Socialinė parama) 01-01-03 priemonei „Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti“. Svarstyti Vyriausybei. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 46. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2017-11-02 Argumentai: Valstybės paramos jaunoms šeimoms pirmo būsto įsigijimui ne didmiesčiuose idėja yra pozityvi ir sukėlusi pagrįstų lūkesčių visuomenėje. Tačiau ją diskredituotų realių poreikių neatitinkantis finansavimas, neleidžiantis efektyviai vykdyti paramos būstui programos. Dabartinė tam skirti siūloma suma akivaizdžiai neatitinka jaunų šeimų poreikio ir todėl užprogramuoja nusivylimą paramos rezultatais. Tam išvengti būtinas didesnis programos finansavimas, leidžiantis apčiuopiamai paremti pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas.
Todėl siūloma 4 kartus padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 02.08 programos (Socialinė parama) 02-06-02 priemonei „Pervesti lėšas, skirtas paramai jaunoms šeimoms (iki 35 metų nepriklausomai nuo pajamų), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose“. Tam papildomai reikia skirti 6 mln. eurų. Šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai. Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir atitinkamai sumažinti asignavimus Finansų ministerijai: tūkst. Eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Svarstyti Vyriausybei. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 47. Seimo nariai Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius Jonas Jarutis, 2017-11-02 Argumentai: Biržai turi gilias senas sporto tradicijas. Čia užaugo ir dirbo sporto treneriu Lietuvoje ir pasaulyje pripažintas Vladas Garastas. Iš Biržų yra kilę daug kitų žymių sportininkų, garsinusių Lietuvą pasaulyje. Biržų sporto mokykla, Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose ,per pastaruosius 15-iolika metų ne kartą tapo nugalėtoja ir prizininke: I- oji vieta laimėta 8 kartus (2003 m., 2004m., 2006m., 2007m., 2010m.,2011m., 2012m., 2017m.), II- oji vieta laimėta 5 kartus( 2002 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m.), III- oji vieta laimėta 2005 m. Biržų Kaštonų Pagrindinė mokykla, Lietuvos sportiškiausių mokyklų konkurse nuo 2003 m. iki 2014 m. 9 kartus laimėjo prizines vietas ( 2003 m., 2004 m.
Svarbūs Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinės mokyklos sportiniai pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje ir mokyklų žaidynėse 3 kartus laimėjo I- ąją vietą (2006-2007 m.m., 2007-2008 m.m., 2011-2012 m. m.), II- oji vieta (2012-2013 m. m.), III- oji vieta ( 2016-2017 m.m). Tačiau, nepaisant gerų rezultatų, rajone nėra šiuolaikiškų sporto salių, esamos mažytės, buitinės patalpos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Savivaldybė turi paruošusi sporto komplekso statybos projektą. Projektiniuose pasiūlymuose pastatą numatoma statyti dviem etapais: pirmame – universali sporto salė, antrame – ledo arena ir baseinas. Pirmame statybų etape planuojama statyti universalią sporto salę, kuri talpintų 500 žiūrovų. Ji galėtų transformuotis į treniruočių salę kitoms sporto šakoms. Taip pat čia būtų įrengta kavinė bei bėgimo takai lengvaatlečiams. Antrame etape prie šiaurinės dalies numatytas ledo arenos korpusas, kuris talpintų dar 500 žiūrovų, prie vakarinės dalies planuojamas baseino korpusas. Baseino zonoje projektuojamas 4 takų 25 m ilgio plaukimo baseinas, atitinkantis pasaulinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus. Be to, pastate planuojama įrengti keturias pirtis ir dvi sūkurines vonias. Prie pastato numatytos 153 vietos automobiliams ir viena autobusui. Iš viso dviejų aukštų pastatuose turėtų tilpti per 1,6 tūkst. lankytojų, sportininkų ir personalo. Pasiūlymas:
Prašoma skirti 2018 m. universalios sporto salės statybai 500 000 eurų. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 48. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-11-02 Argumentai:
LR Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr.
metais vykusiose XXIII Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse nustatė du kartus didesnes premijas negu numato LR Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“. Tokiu būdu buvo tinkamai įvertinti Lietuvos kurčiųjų sportininkų pasiekimai, kuriais jie prisidėjo prie šalies vardo reprezentavimo ir teigiamos šalies įvaizdžio formavimo. Sportininkams, treneriams ir kitiems rinktinės nariams priklausančios premijos (489 tūkst. eur) yra išmokamos 2017 metais iš Kūno kultūros ir sporto departamentui (toliau – KKSD) patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Likusią sumą (489 tūkst. eur) buvo planuojama išmokėti 2018 metais iš KKSD papildomai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Papildomų lėšų poreikis buvo deklaruojamas ir Vidaus reikalų ministerijos dar teikiant LR Vyriausybės nutarimo projektą. Deja 2018 metų valstybės biudžeto projekte nėra numatyta papildomų lėšų, būtinų LR Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimui Nr. 634 įgyvendinimui. Pasiūlymas:
Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 489 tūkst. eur: Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Švietimo ir mokslo komiteto, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymas. 49. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-11-02 Argumentai:
LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane vienas iš darbų yra numatytas skaidrios kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą (1.4.1. darbas). LRV programos įgyvendinimo plane numatyta šį tikslą įgyvendinti 2018 IV ketv.
Šios reformos įgyvendinimui buvo pasiūlytas toks finansavimo modelis, kuris nepareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o būtų įgyvendinamas iš 2017 metais KKSD baigiamų vykdyti priemonių (720 tūkst. Eur) asignavimų ir Valstybės investicijų programoje numatytų lėšų. Toks reformos finansavimo modelis Vyriausybės kanceliarijoje pastabų nesulaukė, jam iš esmės buvo pritarta. Deja 2018 m. valstybės biudžeto projekte KKSD asignavimai buvo sumažinti 3 720 tūkst. Eur, t.y. būtent tais asignavimais, kuriais buvo planuojama įgyvendinti kūno kultūros ir sporto sistemos reformą. Patvirtinus tokį biudžetą, KKSD 2018 metais nepajėgs įgyvendinti šios reformos ir LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas nebus įvykdytas. Pasiūlymas:
Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 720 tūkst. eur: Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Švietimo ir mokslo komiteto, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymas. 50. Seimo narys Kęstutis Smirnovas, 2017-11-02 Argumentai:
Asignavimai KKSD buvo ženkliai mažinami 2009 metais, ekonominės krizės laikotarpiu, ir 2012 m., 2013 m. Nuo 2014 metų stebimas nedidelis, bet stabilus kūno kultūros ir sporto srities finansavimo didinimas. XVII LR Vyriausybės programos 169 punkte numatyta kūno kultūros ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. 2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyta sumažinti KKSD finansavimą net 10% palyginus su 2017 m. Toks ženklus aisgnavimų sumažinimas neatitinka šalies ekonominių prognozių ir LR Vyriausybės programos nuostatų. Todėl nėra tikslinga sumažinti KKSD asignavimus net 3 000 tūkst. eur dėl 2017 m. baigiamų vykdyti valstybės investicinių projektų.
Šias lėšas būtina skirti sporto infrastruktūros objektų vystymui. Pasiūlymas: Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 3 000 tūkst. eur: Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Švietimo ir mokslo komiteto, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymas. 51. Seimo narys Audronius Ažubalis, 2017-11-03 Argumentai:
Lietuva yra vienintelė regiono valstybė, kuri neturi valstybės bent dalinai finansuojamo analitinio centro, vykdančio nuolatinę politikos stebėseną strateginiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, bei formuluojančio politikos siūlymus. Nepakankamas analitinių tyrimų finansavimas lemia tai, kad kasdieniame darbe stokojama trumpų, koncentruotų, bet profesionaliai parengtų studijų, galinčių pasitarnauti tiek diplomatinei tarnybai, tiek sprendimų priėmėjams. Ypač Vakaruose analitinių centrų vaidmuo laikomas svarbiu ir dėl to, kad jų įsitinklinimas į tarptautinius formatus ar studijų užsienio kalbomis publikavimas prisideda prie valstybės užsienio ir saugumo politikos sklaidos tarptautinei auditorijai. Užsienio reikalų ministerija yra tiesiogiai suinteresuota kokybiška analitine produkcija tiek dėl jos naudos kasdieniame darbe, tiek dėl to, kad ji kaip tokio pobūdžio institucijų dalininkė yra atsakinga už jų veikimą. Todėl siekiant stiprinti šių institucijų darbą siūloma padidinti URM asignavimus. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programos 01.01 „Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas“ projektams, skirtiems analitiniams centrams, vykdantiems tyrimus Rusijos vidaus ir užsienio politikos bei ES Rytų partnerystės srityse, papildomai skirti 150 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijos programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai.
Svarstyti Vyriausybei. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas. 52. Seimo nariai Viktoras Rinkevičius Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Vida Ačienė Antanas Baura, 2017-11-03 Argumentai: Lietinga šių metų vasara dar labiau išryškino sisteminę problemą - blogą hidrotechninių įrenginių būklę šalyje. Įvykus stichinėms nelaimėms ar ekstremaliems įvykiams, kyla didelė grėsmė hidrotechniniams įrenginiams, kurie apsaugo užtvankas, dirbtinius vandens telkinius ir kitus sudėtingus inžinierinius statinius. Hidrotechninių įrenginių sistemos taip pat sausina kelius, geležinkelius, miestus, gyvenvietes, miškus ir kitus svarbius objektus, tame tarpe ir turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Jau eilę metų hidrotechninių įrenginių priežiūrai ir eksploatacijai lėšų skiriama nepakankamai ir jų būklė nuolat blogėja, keldama pavojų žmonėms ir inžinerinei infrastruktūrai. Blogiausia, kad į tai atkreipiame dėmesį tik įvykus nelaimei ar atsitikus ekstremaliam įvykiui. Remiantis išdėstytais argumentais, siūlau
padidinti 5 mln. eurų. Pasiūlymas: Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šią sumą: Valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise 14 371 tūkst. eur. Lėšų šaltinis: Pajamos, gautos pardavus žemdirbių pagal ilgalaikes nuomos sutartis nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę. Svarstyti Vyriausybei. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. 53. Seimo narys Gintaras Steponavičius, 2017-11-03 Argumentai: 2017-aisiais metais patvirtintas Pedagogų rengimo modelis numato ambicingus tikslus: stiprinti mokytojo profesijos patrauklumą, pritraukti gabiausius jaunuolius į pedagogines studijas, sutelkti mokslinį potencialą.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais tam reikia 2,1 mln. eurų, tačiau 2018-ųjų metų biudžete numatyta tik 116 tūkst. eurų. Norint deramai pasiruošus įgyvendinti kokybinius pokyčius rengiant pedagogus, keliant ir tobulinant jų kvalifikaciją bei užtikrinti veiklos vertinimą, turi būti skiriamas reikiamas finansavimas. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 1 994 tūkst. EUR sumą Pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo užtikrinimui. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 54. Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Edmundas Pupinis, 2017-11-03 Argumentai:
vaikų švietimo krepšelius finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau toks finansavimas yra ydingas: praktika rodo, kad ES lėšos savivaldybes ir paslaugų teikėjus pasiekia vėluojant, kuria papildomą biurokratiją. 2016 metais, kai neformalus vaikų švietimas buvo finansuojamas iš ES fondų – ženkliai mažėjo paslaugų teikėjų ir teikiamų programų skaičius. 2017-aisiais metais milžiniškomis pastangomis neformaliam vaikų švietimui buvo rasta ir skirta daugiau nei 8 mln. eurų. Nusprendus 2018-aisais metais NVŠ finansuoti tik ES fondų lėšomis, 2019-aisiais ir vėlesniais metais vėl reikėtų ieškoti papildomų asignavimų valstybės biudžete. Taigi toks finansavimo šaltinis kuria nestabilumą ir nepasitikėjimą popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą didinančiu finansavimo modeliu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome visas 2018 metams neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti reikiamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Skirti papildomus 10 000 tūkst. eurų Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti. Lėšų šaltiniai: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei. Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. 55. Seimo narys Jurgis Razma, 2017-11-06 Argumentai 2017m. skirtų KPPP lėšų suma gali būti apskaičiuojama taip: 511 mln. EUR buvo numatyta biudžete, iš tos sumos reikia atimti 82,4 mln. EUR, kurie paimti bendrosioms biudžeto reikmėms, lieka - 428,6 mln. EUR, prie jų dar reikia pridėti persikeliančią iš ankstesnių metų sumą bei viršplanines lėšas - 70,8 mln. EUR ir 91 mln. EUR ES paramos lėšų. Gauname apie 590 mln. EUR . Skaičiuokime 2018 m. biudžeto projekto KPPP lėšas: 439,6 mln. EUR numatyta biudžeto projekte, prie jų pridėkime mažėjančias - 63,1 mln. EUR ES paramos lėšas, gauname - 502,7 mln. EUR. Darant prielaidą, kad dar kažkiek KPPP lėšų persikels iš šių metų, galutinė suma vis vien bus mažesnė negu šiais metais. Toks KPPP finansavimo mažinimas yra nepateisinamas, žinant daugelį metų vis prastėjančią kelių būklę bei ambicingus žvyrkelių asfaltavimo planus. Todėl siūlau KPPP skiriamą sumą didinti apie 30 mln. EUR, o iš to padidinimo 20 mln. EUR padidinti
„Zebra“ programos finansavimą. Vyriausybei paskelbus planą pagal „Zebra“
programą per trejus metus išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių ir siekiant tolygaus šio įsipareigojimo išdėstymo bei žinant vidutinius vieno km asfaltavimo įkainius nesunku prognozuoti, kad lėšų poreikis vieneriems metams ne 50 mln. EUR, o 70 – 80 mln. EUR. Tam reikalingą lėšų šaltinį siūlau rasti Susiekimo ministerijai numatytuose asignavimuose: siūlau atsisakyti numatyto įspūdingo daugiau kaip 30 mln.
EUR Lietuvos geležinkelių keleivių pervežimo nuostolių kompensavimo didinimo ir palikti juos šių metų lygyje. Pažymėtina, kad kitais metais Lietuvos geležinkeliai skelbiasi žymiai pagerinsiantys veiklos rodiklius dėl taupymo, gauto šiemet atleidus apie tūkstantį darbuotojų, kuriems šiemet išeitinėms kompensacijoms buvo išmokėtos daugiamilijoninės sumos, o kitais metais to neprireiks, o mokos fondas turėtų būti pastebimai mažesnis. Pasiūlymas: 15 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos
finansavimo lėšų 750 000 tūkst. eurų programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“, 27 129 tūkst. eurų transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai ir 10 000 tūkst. eurų valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė rekonstravimui ir estakados šio kelio užliejamajame ruože naujos statybos techninio darbo projekto parengimui, projekto vykdymo priežiūrai ir darbų atlikimui finansuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 56. Seimo narys Jurgis Razma, 2017-11-06 Pasiūlymas: 16 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Susisiekimo ministerija Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti
skiria ne mažesnę nei 470 000 39 641 tūkst. eurų lėšų sumą iš ministerijai šiuo įstatymu patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. 2.
nuostoliams padengti gali naudoti lėšų sumą, kuri neviršija 20187 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo nuostoliams kompensuoti skirtos valstybės biudžeto lėšų į valstybės biudžetą įmokėtos dividendų sumos.“ Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 57. Seimo narys Jurgis Razma, 2017-11-08 Argumentai Vyriausybės kanclerė yra paskelbusi ambicingus vyriausybės kanceliarijos reformos ir taupymo planus, kurių finansinė apimtis kitais metais turėtų siekti apie milijoną eurų. Tuo tarpu lygindami Vyriausybės kanceliarijos kitų metų biudžeto projektą su šiais metais šiai struktūrai skirtais asignavimais, matome išlaidų augimą, viršijantį pusę milijono eurų. Išnagrinėjus atskleistas Vyriausybės kanceliarijos vykdomas ir numatomas vykdyti programas, matome, kad dėl planuojamo taupymo numatoma mokos fondą mažinti tik 247 tūkst. eurų – gerokai mažiau negu buvo skelbta vyriausybės kanclerės pareiškimuose. Išeitų, kad antireforminės jėgos vyriausybės kanceliarijoje padarė lemiamą įtaką, ir dosnesnis, negu reikalingas po skelbtų reformų biudžetas gali tapti kliūtimi reformoms ir taupymo planams įgyvendinti. Siūlau padėti vyriausybės kanclerei įgyvendinti skelbtąsias reformas bei taupymo planus ir tuo tikslu sumažinti vyriausybės kanceliarijai numatytus asignavimus. Priedas: Plungės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus raštas, 1 psl. Pasiūlymas:
Siūlau 680 tūkst. eurų suma padidinti Kultūros ministerijos programos „Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtra“ finansavimą ir atitinkamą sumą skirti Plungės rajono kultūros centro pastato Plungėje, Senamiesčio a. 3, rekonstravimo, kuris tęsiasi jau dešimtmetį, užbaigimui. Pažymėtina, kad 938 tūkst. eurų suma šiam objektui finansuoti yra numatyta valstybės investicijų programoje, bet tik 2020 metais.
Ar verta daryti dviejų metų investicinio finansavimo pauzę ir per tą laiką palikti nepilnavertišką kultūros namų funkcionavimą? Lėšų šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai sumažinti asignavimus 680 tūkst. eurų suma. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 58. Seimo nariai Stasys Tumėnas, Valerijus Simulik, 2017-11-07 Esama teisinė padėtis:
I PRIORITETAS. 1.1. Kryptis. Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas 1.1.3. Darbas. Lanksčių ir saugių darbo santykių sukūrimas ir gyventojų pajamų didinimas; V PRIORITETAS. 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas 5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas. 1 Vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas (iki 2020 m. iki 30 proc.) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1227 nėra numatytos. 2018–2020 m. departamentas įgyvendins programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ (vieną iš Vidaus reikalų ministerijos vykdomų programų), kuriai vykdyti 2018 metams numatyta 98600 tūkst. eurų (2016 m. buvo skirta 95826 eurų) Argumentai:
pareigūnų atlyginimai yra mažiausi ne tik Vidaus reikalų ministerijoje, bet ir visoje valstybės tarnyboje. Šiuo metu vidutinė tokio pareigūno pareiginė alga be priedų yra 483 eurai (policininkų – 558 Eur., karių ir kitų statutinių pareigūnų – virš 500 Eur.).
Departamentas, vykdydamas pertvarką per 2017 metus iš savo biudžeto sutaupė 900 tūkst. eurų, kurie panaudojami LRV programos įgyvendinimui – eilinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. Didelę naštą departamentui sudaro ir sudarys ne visai pagrįsti buvusių vadovų prisiimti įsipareigojimai, kai dabar kiekvieną mėnesį už vienerių autokopėčių nuomą reikia sumokėti 5 tūkstančius eurų ir panašiai. Nepaisant to, per 2018 m. reorganizaciją bus sugeneruoti dar apie 2000 tūkst. eurų, tačiau jie bus sutaupyti tik 2019 m. biudžetui (atleidžiamųjų įspėjimo laikotarpis, išeitinės kompensacijos). Departamentas pateikė Seimo komitetams papildomų lėšų poreikį darbo užmokesčio didinimui – 2400 tūkst. eurų, tačiau tai leis pareigūnams atlyginimą pakelti tik vieną kartą ir jis didėtų apie 3-5 procentus. Departamentas nenumatė realaus lėšų poreikio nuosekliam darbo užmokesčio didinimui iki 30 proc. (iki 2020 m., numatyto LRV programoje) ir nelygybės bei atotrūkio mažinimui, lyginant su kitų panašių sistemų pareigūnais. Tam reikalinga po pusmečio organizuoti pareigūnams neeilinius vertinimus ir kelti pareiginės algos koeficientus. Šiam tikslui prie departamento numatyto poreikio reikia papildomai skirti 1200 tūkst. eurų. Viso šiam tikslui būtina skirti papildomai 3600 eurų - pagal realų departamento darbuotojų užmokesčio nuoseklaus didinimo poreikį. 1.2 Šiuo metu statutinių ugniagesių gelbėtojų nekomplektas yra apie 13 procentų. Taupant DU lėšas, ugniagesiams, vietoj apmokėjimo už viršvalandinį darbą, suteikiamos išeiginės dienos. Todėl šiuo metu viename gaisriniame automobilyje vietoj 6 ugniagesių į incidentus vyksta dažnai 3-4. Būtina užtikrinti standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių. Tam reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti (ugniagesiai neprieštarauja dirbti daugiau valandų) ir nekomplektui mažinti.
Kad būtų užtikrinta parengtis, šiuo metu reikia, kad budintys pareigūnai galėtų padirbėti vidutiniškai 15 val. viršvalandžių per mėnesį. Paraleliai būtina mažinti nekomplektą. Būtina biudžete numatyti ir skirti papildomai
(etatų užpildymui). 1.3 Pagalbos skambučių telefonais 03, 033, 103 administravimui perimti iš Greitosios medicininės pagalbos papildomai reikėtų priimti 60 operatorių skambučių srauto valdymui. Jau yra parengtas LRV nutarimo projektas dėl numerių 03 033 panaikinimo, bet kol kas projektas yra VRM. Departamentas yra pateikęs šių, darbo užmokesčio, lėšų papildomą poreikį – 900 tūkst. eurų, kurį būtina skirti, jei LRV pritars Greitosios medicininės pagalbos integravimui į BPC. Įvertinus Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų prioritetų bei priemonių, susijusių su vykdomomis funkcijomis, įgyvendinimą bei atsižvelgiant į 2018 m. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos numatomą finansavimą, yra aiškus papildomų lėšų poreikis departamento darbo užmokesčio fondui. Jis sudaro 6200 tūkst. eurų. 2. Šiuo metu 95 procentai Savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) skiriamų asignavimų yra išleidžiami nestatutinių ugniagesių ir administracijų darbuotojų atlyginimams. Nuo 2008 metų liko sumažintas savivaldybių PT finansavimas. Pagal taisės aktuose numatytą skaičiavimo metodiką kiekvienais metais skiriama 5799 tūkst. eurų mažiau, nei turėtų būti skiriama. Turime situaciją, kad gaisriniai automobiliai vidutiniškai yra apie 30-40 metų senumo ir dažnai genda ir paveda (šių metų pavyzdžiai - gaisras Vištytyje, kur automobilį stūmė piliečiai, gaisras Radviliškio raj., Varnionių kaime – gaisre nepavyko užvesti mašinos ir pajungti vandens tiekimą).
Šių ugniagesių atlyginimas yra truputį lenkiantis MMA ( vidutinis koeficientas apie 3,1) ir pareiginė „popierinė“ alga yra apie 405 eurus. Nelygu savivaldybei, ugniagesiai gelbėtojai neturi elementarių tinkamų darbo saugos priemonių: ypač reikalingų kvėpavimo aparatų, pirštinių, batų, taip pat kitos žūvančiųjų gelbėjimo ir gesinimo įrangos. Būtina skirti departamento prašomas papildomas lėšas Savivaldybių priešgaisrinės tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) - 5799 tūkst. eurų. Iš jų: DU- 3 246,2; Sodra- 989,4; Kt. išlaidos-1 563,4 Pasiūlymas:
Papildomai skirti:
darbo užmokesčio fondui 6200 tūkst. eurų nuosekliam darbo užmokesčio didinimui, apmokėjimui už viršvalandinį darbą ir etatų užpildymui. 2. Savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) papildomai skirti - 5799 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos, savivaldybėms skiriamų papildomų lėšų šaltiniai. GMP integravimui į BPC sistemą lėšos - iš Sveikatos apsaugos ministerijai tam tikslui buvusių skiriamų asignavimų. Svarstyti Vyriausybei. Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pasiūlymas. 59. Seimo nariai Stasys Tumėnas, Rima Baškienė, Vitalijus Gailius, 2017-11-07 Argumentai:
Saulės mūšio įvykusio 1236 m. dabartiniame Joniškio r. prie Janūnų, įamžinimo svarba, nes iki šiol memorialas, pradėtas prieš gerą dešimtmetį, stovi nebaigtas, nors objekto statyba yra tęstinė. Į memorialą jau investuota apie 600 tūkstančių eurų, bet pastaruosius penkerius metus neskirta nė cento.
Nors 2016-uosius LR Seimas buvo paskelbęs Saulės mūšio metais (tada sukako
biudžeto nebuvo skirta. Šiuo metu objektas nyksta, yra neprižiūrimas. Jeigu toliau nebus tęsiami memorialo statybos darbai, ankstesnės investicijos praras prasmę, objektas sunyks. Joniškio savivaldybė pagal savo galimybes yra numačiusi dalinį finansavimą 2018m. Pasiūlymas: Skirti 250 tūkst. eurų Joniškio raj. savivaldybei finansavimą Saulės mūšio memorialo statybos darbams tęsti. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 60. Seimo narys Algirdas Butkevičius, 2017-11-08 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad savivaldybės galėtų skolintis ne tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti, bet ir investicijų projektams finansuoti. Tai sudarytų geresnes sąlygas savivaldybių plėtrai, leistų sparčiau įgyvendinti gyventojams svarbius gyvenimo kokybę gerinančius projektus. Pasiūlymas:
2) savivaldybės gali skolintis investicijų projektams finansuoti ir tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti; Atsižvelgti. Komitetas siūlo pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymuis dėl savivaldybių skolinimosi reglamentavimo. 61. Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gintaras Steponavičius, 2017-11-09 Argumentai:
Žemas mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų lygis Lietuvoje, palyginti ne tik su Vakarų Europos, bet ir Rytų Europos akademinių atlyginimų kontekstu, yra viena iš esminių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinio atsilikimo ir protų nutekėjimo priežasčių. Kylant doktorantų stipendijoms, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai tampa neproporcingai žemi.
Biudžete numatytos lėšos akademinio personalo atlyginimų kėlimui nekompensuos atsirandančios atlyginimų disproporcijos. Todėl 2018 metų valstybės biudžete siūlome Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 10 000 tūkst. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimui, proporcingai indeksuojant studijų krepšelį. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 1 070 5751
iš jų: Asignavimai išlaidoms: 1 059 5441
Lėšų šaltinis: Papildomus 10 000 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. 62. Seimo narys Algirdas Sysas, 2017-11-09 Argumentai: Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. Paskutinių tyrimų duomenimis per paskutinius metus skurdas ir socialinė atskirtis tik didėja. Norint pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę reikia didinti realias pragyvenimo pajamas. Vieniems tai darbo užmokestis, kitiems socialinės išmokos. Vyriausybė numatė padidinti šalpos pensijų bazę nuo 112 iki 130 eurų (16 %) ir valstybės remiamas pajamas nuo
bazinės socialinės išmokos dydį 38 eurus. Šis dydis yra nekeistas nuo 2008 m., tuo tarpu bazinių socialinių išmokų gavėjų apie 550 tūkstančių (be išmokų vaikams gavėjų). Nuo paskutinio bazinio socialinio išmokų didinimo ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, ko pasėkoje gaunamos išmokos (vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka vaikui, globos išmoka, specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams asmenų su sunkia negalia socialinei globai teikti ir kitos) prarado savo tikslinę paskirtį padedant žmogui oriai pragyventi.
Todėl būtina padidinti bazinės socialinės išmokos dydį bent 4 eurais, nuo 38 iki 42 eurų (~ 10 %), kas santykinai atitiktų kitų išmokų didinimą. Reikalinga padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 18 593 mln. eurų (paliekant vaiko išmokos dydį 30 eurų, jo skaičiavimui taikant koeficientą bazinei socialinei išmokai – 0,714) Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir atitinkamai sumažinti asignavimus Finansų ministerijai. Tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 63. Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Juozas Olekas, 2017-11-09 Juozas Olekas Argumentai: Lietinga šių metų vasara dar labiau išryškino sisteminę problemą - blogą hidrotechninių įrenginių būklę šalyje. Įvykus stichinėms nelaimėms ar ekstremaliems įvykiams, kyla didelė grėsmė hidrotechniniams įrenginiams, kurie apsaugo užtvankas, dirbtinius vandens telkinius ir kitus sudėtingus inžinierinius statinius. Hidrotechninių įrenginių sistemos taip pat sausina kelius, geležinkelius, miestus, gyvenvietes, miškus ir kitus svarbius objektus, tame tarpe ir turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Jau eilę metų hidrotechninių įrenginių priežiūrai ir eksploatacijai lėšų skiriama nepakankamai ir jų būklė nuolat blogėja, keldama pavojų žmonėms ir inžinerinei infrastruktūrai. Blogiausia, kad į tai atkreipiame dėmesį tik įvykus nelaimei ar atsitikus ekstremaliam įvykiui. Remiantis išdėstytais argumentais, siūlau
padidinti 5 mln. eurų. Pasiūlymas: Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šią sumą: Valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise 20 000 tūkst. Eur Lėšų šaltinis: Pajamos, gautos pardavus žemdirbių pagal ilgalaikes nuomos sutartis nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę. Svarstyti Vyriausybei. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. 64. Seimo narys Jonas Varkalys, 2017-11-09 Argumentai: siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 550 tūkst. eurų Plungės Senamiesčio mokyklos kapitaliniam remontui. Lėšų šaltinis: Atitinkamai siūloma sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 65. Seimo narys Jonas Varkalys, 2017-11-09 Argumentai: Tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 150 tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 66. Seimo narys Jonas Varkalys, 2017-11-09 Argumentai: siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą. Pasiūlymas: Siūloma skirti 500 tūkst. eurų Plungės „Saulės“ gimnazijos rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai siūloma sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 67. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2017-11-09 Argumentai: „Sodros“ biudžetas, vadovaujantis galiojančiais įstatymuose įtvirtintais principais, turi būti tvarkomas nepriklausomai, jo pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o išlaidos, viršijančios pajamas, turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Kai kurių socialinio draudimo rūšių išlaidoms viršijant pajamas pagal nustatytą įmokų tarifą negalima tinkamai formuoti „Sodros“ rezervo fondo, kuris galėtų sušvelninti galimų finansinių krizių pasekmes (iššvaistytas „Sodros“ rezervo fondas 2009 m. privertė sumažinti senatvės pensijas). Siūlomi pakeitimai nepažeis fiskalinės drausmės įstatymų, valstybės įsipareigojimų įsivedant eurą, tiesiog finansiniai įsipareigojimai bus perkelti iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. To nepadarius iš esmės valstybė nuspręstų kitas išlaidas finansuoti pensininkų sąskaita. Priėmus siūlomas pataisas 2018 „Sodros“ biudžeto pajamos viršytų išlaidas papildomai 165,9 mln. eurų ir juos būtų galima papildomai nukreipti į „Sodros“ rezervą. Todėl siūloma papildyti „Sodros“ biudžeto pajamas 124,4 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas ligos socialiniam draudimui ir 32,8 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas motinystės socialiniam draudimui. Taip pat papildyti „Sodros“ biudžeto pajamas 8,7 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai.
Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 165,9 mln. eurų, kompensuojant už planuojamas kai kurių socialinio draudimo rūšių išlaidas, viršijančias pajamas pagal nustatytą įmokų tarifą, ir atitinkamai sumažinti asignavimus Finansų ministerijai:
Tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Finansų ministerija 1 341 715 1 175 815 1 264 140 1 098 240 83 261 77 575 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1 455 357 1 621 257 1 451 701 1 617 601 63 046 3 656 Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 68. Seimo nariai Gabrielius Landsbergis Antanas Matulas Irena Degutienė Mykolas Majauskas Juozas Olekas Eugenijus Gentvilas Algimantas Dumbrava, 2017-11-09 Argumentai:
Valstybė yra delegavusi PSDF biudžetui finansuoti papildomai nenumatytų funkcijų už daugiau nei 87 mln. eurų, todėl siūlau, kad valstybė biudžeto asignavimą padidintų 50 mln. eurų. Ši suma būtų skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede numatytą asignavimą Sveikatos apsaugos ministerijai ir viską išdėstyti taip:
Tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Sveikatos apsaugos ministerija 678 488 728 488 660 005 710 005 34 985 18 483 Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. Argumentai: Tie patys.
Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedo paskutinę eilutę ir viską išdėstyti taip: Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso
nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 69. Seimo narys Jonas Baublys, 2017-11-10 Argumentai: Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos sporto salė pastatyta 1979 metais. Tai blokinis pastatas, kuris dėl ilgametės eksploatacijos ir tuometinio statybos broko pastebimai byra. Salės sienose daugėja plyšių, nuolat genda elektros instaliacija, dėl netinkamos ventiliacijos patalpose įsiveisė pelėsis. Sporto salė neatitinka higienos normų, pastato sienos, grindys, langai, sporto inventorius yra visiškai nusidėvėję. Kasmetinis einamasis remontas yra neefektyvus lėšų panaudojimo prasme. Pažymėtina, kad sporto sale naudojasi ne tik moksleiviai, bet ir visa Senosios Varėnos kaimo bendruomenė. Siekiant ugdyti mokiniams sveikos gyvensenos įgūdžius bei įpročius, užtikrinti saugią ir fizinį aktyvumą skatinančią aplinką, galimybę sportuoti ne tik per pamokas, bet ir po pamokų, mokyklos sporto salę būtina suremontuoti. Pasiūlymas:
Skirti Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos sporto salės remonto darbams 250 000 eurų. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 70.
Jonas Varkalys, 2017-11-09 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų švietimo paslaugų teikimą mokiniams būtina priešavarinės būklės Kulių gimnazijos pastatų renovacija. Gimnazijos pastatų kompleksą sudaro trys tarpusavio sublokuoti korpusai ir sporto salė, statyti 1957-1980 metų laikotarpiu, kapitališkai niekada neremontuoti. Esama pastatų būklė netenkina galiojančių statybos techninių bei higienos normų dabartinių reikalavimų, didelis šiluminės energijos suvartojimas, nepatenkinama inžinerinių sistemų būklė. Atsižvelgiant į pastatų nepatenkinamą būklę būtina kuo skubiau renovuoti gimnazijos pastatus atliekant pastatų pagrindinių atitvarų ir inžinerinės įrangos renovaciją, diegiant kompleksinį energijos taupymo priemonių paketą, gerinant techninę-eksploatacinę bei sanitarinę – higieninę patalpų būklę. Pastaruoju metu Kulių gimnazija pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, sustiprino chemijos, biologijos, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo lavinimo profilį. Gimnazija dirba pagal sustiprintą medicinos mokslų programą, matomas mokinių skaičiaus augimas. 2016 metais uždarius Plungės r. Nausodžio pagrindinę mokyklą, dalis mokinių perėjo į Kulių gimnaziją. Be to, 20 km. spinduliu daugiau nėra nei vienos ugdymo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Šioje gimnazijoje mokosi vaikai iš 16 aplinkinių kaimų, taip pat, mokytis atvyksta ir mokiniai, kurie prieš tai lankė Vėžaičių pagrindinę mokyklą, esančią Klaipėdos rajono savivaldybėje. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 580 tūkst. eurų Plungės rajono Kulių gimnazijos su sporto sale rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis: Atitinkamai siūloma sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 71.
Jonas Varkalys, 2017-11-09 Argumentai: Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vaikų darželis yra senos statybos, vidaus temperatūra siekia tik 16-18 laipsnių. Įvertinant, kad darželio rekonstrukcijos projekto vertė yra 1,2 mln. eurų, vienas iš finansiškai pigesnių ir naudingesnių variantų yra pritaikyti Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos patalpas ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 490 tūkst. eurų Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos patalpų dalies pritaikymui ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 72. Seimo narys Vytautas Kernagis, 2017-11-10 Argumentai:
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (AGILA) pastato rekonstrukciją reikalinga atlikti nedelsiant dėl šių priežasčių:
apžiūros akte, kuriame buvo įvertintas fasadas ir nuogrinda, langai, durys, stogo būklė elektros įranga, šalto vandens teikimo ir nuotėkų pašalinimo sistema, vidaus patalpos, vidaus šildymo sistema ir kt., yra teigiama, kad pastato būklė vertinama nepatenkinamai.
galimybių pritraukti modernių ir tarptautinių renginių su didesniu dalyvių skaičiumi. Taip pat, mažesnį žiūrovų skaičių lemia ir tai, jog pastatas nepritaikytas žmonėms, turintiems negalią, tėvams su mažais vaikais. Esant itin prastai pastato būklei, darosi vis sudėtingesnės sąlygos kultūros centro darbuotojams, sunkiau išlaikyti veiklos kokybę, apsunkinamas gyventojų dalyvavimas kultūriniame gyvenime, mažinamas profesionalaus meno prieinamumas, stabdoma vaikų ir jaunimo kūrybinė veikla.
Dėl dabartinės patalpų būklės AGILA neišpildo užsakymų scenos meno, kino, MICE industrijos ir kt. srityse.
patalpas galėtų aktyviai veikti visus metus. Rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas ilgesniame nei 2 metų laikotarpyje darytų neigiamą įtaką Neringos socialinei ir ekonominei plėtrai. Centras yra svarbus objektas viso Neringos kurorto kontekste, nes tai vienintelė kultūros įstaiga Neringoje, veikianti kartu ir kaip turizmo informacijos centras. Įstaiga yra ne tik vietos bendruomenės susibūrimo bei kultūrinio gyvenimo centras, bet ir svarbiausia reprezentacinė kurorto vieta, kuri naudojama ne tik savivaldybės, bet ir valstybinėms reikmėms. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 3 000 000 Eur. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 73. Seimo narys Eugenijus Jovaiša, 2017-11-13 Argumentai:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397 patvirtinto Lietuvos mokslų akademijos (toliau – LMA) statuto 31 punktu, LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams iš LMA biudžeto gali būti mokamos mėnesinės išmokos. Šiuo metu LMA narių sąraše yra 45 LMA nariai emeritai, kuriems iš LMA asignavimų kas mėnesį gali skirti tik po 68,35 eurų išmoką (atskaičius 15 proc. pajamų mokestį, išmokama 58,10 eurų). Per mėnesį LMA šiam tikslui skiria kiek daugiau nei 3000 eurų, beveik 37000 eurų per metus.
Iki 2017 m. pabaigos LMA nariu emeritu taptų dar 1 asmuo, 2018 m. sąraše būtų 10 asmenų. Taigi 2018 m. LMA narių emeritų skaičius būtų 56. Norint šiems LMA nariams mokėti numatytas mėnesines išmokas, 2018 m. LMA reikėtų iš valstybės biudžeto skirti 255 360 Eur (56×380×12). Atsižvelgiant į dabartines LMA finansines galimybes (37000 Eur), prašome 2018 m. LMA valstybės biudžeto asignavimus padidinti 218 000 eurų. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslų akademijai skirtus asignavimus 218 000 eurų. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. 74. Seimo narys Juozas Olekas, 2017-11-13 Argumentai: Sportu garsėjančiame Panevėžio mieste nuolatos vyksta įvairių sporto šakų treniruotės, mokomosios treniruočių stovyklos, Lietuvos čempionatai, tarptautiniai turnyrai, Europos ir Pasaulio čempionatai, kuriuose dalyvauja gausybė Panevėžio miesto, Lietuvos ir viso pasaulio sportininkų. Šiuo metu didžiausią nerimą kelia Panevėžio Kūno kultūros ir sporto Lengvosios atletikos maniežo (Liepų al. 4, Panevėžys), atnaujinimo projektas. Nustatyta, kad gali tekti keisti defektuotas denginio medines konstrukcijas. Remontuojant stogą technologiškai reikia kartu keisti ir arkinį bei sutapdintą stogą. Maniežo stogo rekonstrukcijai reikalinga 1 260,0 tūkst. Eur. suma atliekant darbus vienu etapu. Atliekant stogo remonto darbus dviem etapais, maniežo eksploatacija nebus galima 2018 ir 2019 metais. Esant pilnam finansavimui maniežas neveiks tik 2018 metais. Pasiūlymas:
Numatyti valstybės biudžete 1260,0 tūkst. Eur. finansavimą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto Lengvosios atletikos maniežo stogo atnaujinimui. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 75. Seimo narys Juozas Olekas, 2017-11-13 Argumentai: Kupiškio rajono savivaldybė, nuo 2014 metų vykdo investicinį projektą
„Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“. Komplekso statybą buvo
planuojama įgyvendinti dviem etapais, kurio I etape yra numatyta statyti baseiną. Šiam investicijų projektui Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu 2014 m. buvo skirta - 25,8 tūkst. eurų, o 2015 m. - buvo panaudota 57,653 tūkst. 2018 metams lėšų poreikis – 600 tūkst. eurų, Savivaldybės dalis būtų 20 proc. – 120 tūkst. eurų, viso būtų 720 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Numatyti valstybės biudžete 600 tūkst. Eur. finansavimą pradėtam vykdyti Kupiškio rajono savivaldybės investiciniam projektui „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 76. Seimo narys Juozas Olekas, 2017-11-13 Argumentai:
Raseinių rajone Nemakščių seniūnijoje Kryžkalnyje nuo 2009 metų vykdomas projektas dėl „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo“. Šis projektas yra svarbus ir skirtas apsaugoti kultūros vertybes, pagerbti Laisvės kovų dalyvius ir jų partizaninės kovos praeitį, jų auką parodyti jaunajai kartai, skatinti pilietiškumą bei patriotinius jausmus, įvertinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, ugdyti pilietinės visuomenės ugdymą, įamžinti pasipriešinimo kovų atminimą. Projektas jau pradėtas įgyvendinti Raseinių rajono savivaldybės ir Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio lėšomis. Iki 2016 m. gruodžio mėn. Savivaldybės biudžeto lėšų panaudota 29 tūkst. Eur., kitų lėšų 95 tūkst. Eur. Projekto užbaigimui reikalinga 308 tūkst. Eur.
Eur. Pasiūlymas:
užbaigti ir teritorijai sutvarkyti. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 77. Seimo nariai: Simonas Gentvilas Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Virgilijus Alekna Eugenijus Gentvilas Aušrinė Armonaitė Ričardas Juška Jonas Varkalys Gintaras Vaičekauskas Jonas Liesys Juozas Baublys Gintaras Steponavičius, 2017-11-15 Argumentai Lietuvos Respublikos Seimo 2016-12-13 nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ (toliau
nesivadovaujant tik trumpalaikiais ekonominiais ir biudžetiniais tikslais. Atsižvelgiant į tai, siūlome sumažinti valstybės biudžete numatytus asignavimus ministerijoms o šias lėšas panaudoti kaip finansines priemones tose srityse kuriose anksčiau jos nebuvo naudojamos ir kurios sukurtų ilgalaikę, stabilią ir patikimą finansinę grąžą.
Pasiūlymas
biudžete numatytus asignavimus ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms. Taip pat, siūlomas 5 procentų asignavimų sumažinimas negali būti vykdomas iš asignavimų dalies, skirtos ministerijų darbuotojų darbo užmokesčiui. Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka Vyriausybės programoje nustatytiems prioritetams. 78. Seimo narys Antanas Matulas, 2017-11-15 Argumentai: 2017 m. valstybė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui skyrė 801 tūkst. eurų. 2018 m. tam pačiam departamentu numatoma skirti 740 tūkst. eurų, nors valstybės biudžetas 2018 m. didėjo. 2017 m. dotacijos Sveikatos apsaugos ministerijai, visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, buvo 10 609 tūkst. eurų, 2018 m. numatoma tam skirti 10 295 tūkst. eurų. Bendrai dotacijos savivaldybių biudžetams SAM valdomoms sritims finansuoti 2017 m. buvo skirta 16 917 tūkst. eurų. 2018 m. numatoma skirti 11 573. Siūlau 2018 m. šias dotacijas atstatyti į 2017 m. lygį ir atitinkamai padidinti tiek, kiek auga 2018 m. biudžetas. Padidintas dotacijas paskirti visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti.
Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede, III ministrų valdymo sričių institucijos ir įstaigos dalyje, sveikatos apsaugos ministro valdomai sričiai, padidinti valstybės asignavimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir viską išdėstyti taip:
Tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 740 7405150
Lėšų šaltinis: perskirstyti sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms asignavimus, kurie didėja virš 12 mln. eurų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 79. Seimo narys Antanas Matulas, 2017-11-15 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 5 priede padidinti valstybės dotacijas Sveikatos apsaugos ministerijai visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti ir viską išdėstyti taip: tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Dotacijos paskirties pavadinimas Iš viso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
iš jų: visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti
neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti241 Lėšų šaltinis: perskirstyti sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms asignavimus, kurie didėja virš 12 mln. eurų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 80.
Kęstutis Bartkevičius, 2017-11-15 Argumentai: Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 260 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 260 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 81. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2017-11-15 Argumentai:
Mažeikių „Vyturio“ pradinė mokykla pastatyta 1974 metais. Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 266 mokiniai. Mokyklos kiemo aikštelėje vedamos kūno kultūros pamokos 1–4 klasių mokiniams, pailgintos dienos grupės vaikams vyksta popamokinė veikla visus mokslo metus, atsižvelgiant į oro sąlygas, o taip pat vyksta mokyklos šventės. Mokyklos betonine aikštele naudojasi ir miesto jaunimas, gyventojai ištisus metus. Žaidžia futbolą, beisbolą, kvadratą. Tačiau mokyklos sklype nėra universalios aikštelės sportiniams žaidimams, lengvosios atletikos rungtims, bėgimo tako, futbolo bei krepšinio aikštelių. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos aikštyno įrengimui -– 25 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 82. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2017-11-15 Argumentai: Mažeikių rajono savivaldybei priklausančių pastatų J.Basanavičiaus g. 22 ir 24 būklė sparčiai blogėja, esant ribotoms galimybėms parengti ir pateikti bendrus, pilnos apimties pastatų atnaujinimo projektus. Pastatų naudotojų įgyvendinti atskiri projektai buvo skirti dalies patalpų atnaujinimui ir neapėmė bendro naudojimo objektų. Suvienytomis naudotojų pastangomis 2014 metais buvo pateiktas bendras projektas Klimato kaitos specialiajai programai, tačiau dėl nepriklausančių nuo naudotojų priežasčių finansavimo negavo. Pastatų atnaujinimas aktualus šešioms sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ir susijusioms įstaigoms, kurios dėl bendro pastatų naudojimo ir priežiūros tvarkos yra pasirašiusios daugiašalę sutartį. Sutarties šalis yra ir Mažeikių rajono savivaldybė, valdanti pastatus nuosavybės teise. Šiuose pastatuose teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi daugiau kaip 20 tūkst. prisirašiusių gyventojų. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklai iškilusi reali grėsmė dėl itin prastos stogų būklės. Patiriami dideli šilumos energijos nuotoliai dėl ypač prastų pastatų išorinių atitvarų energinių charakteristikų, nusidėvėjusių šildymo sistemų. Atliktas išsamus šilumos energijos vartojimo auditas, numatytos energiją taupančios priemonės, kurių įgyvendinimo dėka gali būti sutaupyta iki 456,3 MWh šilumos energijos per metus. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės pastatų atnaujinimo darbams – 270 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 83.
Kęstutis Bartkevičius, 2017-11-15 Plinkšių (Mažeikių raj.) globos namuose šiuo metu gyvena 40 senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų, kuriems teikiamos nuolatinės slaugos ir globos paslaugos. Įvertinus tai, kad globos namuose gyvenančių asmenų tinkama higiena yra vienas iš pagrindinių jų gyvenimo kokybės veiksnių, karšto vandens suvartojimo poreikis yra labai didelis. Per mėnesį suvartojama apie 180 m³ karšto vandens. Vanduo Plinkšių globos namuose yra šildomas elektra, kurios per vieną mėnesį vien vandens pašildymui sunaudojama apie 800 kw., o šildymo sezono metu ir ženkliai daugiau. Jei vandens ir patalpų šildymui būtų naudojami saulės kolektorių pagaminta energija, šios išlaidos ženkliai sumažėtų, o sutaupytas lėšas galėtų panaudoti kitoms įstaigos reikmėms. Pasiūlymas:
Skirti Plinkšių globos namų saulės kolektorių įrengimui
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 84. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2017-11-15 Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro, kuris yra labai svarbus ir reikalingas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Būtina atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą, sveikos gyvensenos skatinimą. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai vykdyti - 3,2 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.
Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 85. Seimo narys, Kęstutis Glaveckas, 2017-11-15 Argumentai: Siūlau padidinti 2018 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitą 30 000 tūkst. eurų, sudarant galimybę Vyriausybei skolintis vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius arba neterminuotas vidaus obligacijas ir gautas lėšas panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti. Pasiūlymas: „11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
įsipareigojimų pokyčio limitas yra (neigiamas) -475 30 475 tūkst. eurų.“ Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 86. Seimo nariai Algirdas Butkevičius Artūras Skardžius Gediminas Kirkilas Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis Juozas Bernatonis Rimantas Sinkevičius, 2017-11-16 Argumentai:
Lietuvos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai yra nepagrįstai maži ne tik lyginant su kitų ES šalių mokslo darbuotojų atlyginimais, bet ir mūsų šalies kur kas žemesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų kontekste. Šiuo metu universiteto lektorius vidutiniškai uždirba apie 500 eurų (po mokesčių), docentas – iki 700 eurų, kai kurie neuždirba ir tiek, nes įdarbinami ne pilnu etatu. Dėstytojai ir mokslininkai - mūsų intelektinis potencialas, nuo kurio priklauso mūsų šalies pažanga ir gerovės kūrimas, todėl siūlome darbo užmokestį jiems nuo kitų metų didinti 50 proc. Tai dar negarantuotų pakankamo atlygio už jų darbą, bet būtų rimtas žingsnis sprendžiant šį klausimą. Pasiūlymas:
Siūloma 33 900 tūkst.
Eur padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui: „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
jų darbo užmokesčiui 98 016 131 916“ Lėšų šaltinis: Papildomus 33 900 tūkst. Eur skirti iš planuojamų biudžeto perteklinių pajamų. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo komitetas siūlo skirti 10 mln. eurų. 87. Seimo nariai: Virgilijus Alekna Sergejus Jovaiša Remigijus Žemaitaitis Juozas Olekas Bronislovas Matelis, 2017-11-16 Argumentai:
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, numatyta keisti kūno kultūros ir sporto sistemos finansavimo sistemą – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti tik sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimą bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus, o nacionalinių sporto (šakų) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su sporto (šakos) federacijomis suderintus finansavimo kriterijus (Nr. 171; Nr. 172; Nr. 174). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, numatyta sukurti skaidrią kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemą, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą. Šiuo metu veikia 74 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintos nacionalinės sporto (šakų) federacijos.
Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dalį („Kūno kultūros ir sporto departamentas tik su pripažinta nacionaline sporto (šakos) federacija pasirašo biudžeto lėšų naudojimo sutartį“), pagrindinė nacionalinių sporto (šakų) federacijų veikla (sportininkų rengimas ir jų dalyvavimo sporto varžybose užtikrinimas, nacionalinių čempionatų organizavimas ir kt.) turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tokia tvarka galiojo iki 2009 m. ekonominės krizės. Nuo 2009 m., kuomet buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai, nacionalinių sporto (šakų) federacijų programas pradėta finansuoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis. Kasmet nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimui skiriama daugiau nei
3,6 mln. eurų; 2015 m. – beveik 3,3 mln. eurų; 2014 m. – kiek daugiau nei 3 mln. eurų) Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų, t. y. 2017 – 59 proc.; 2016 m. – 59 proc.; 2015 m. – 58 proc.; 2014 m. – 54 proc. nuo visų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto projektai – laikina pareiškėjų veikla, orientuota į konkretų tikslą. Tuo tarpu nacionalinių sporto (šakų) federacijų programos yra nukreiptos į federacijų metinę, nuolatinę veiklą, kuri nustatyta federacijų įstatuose, todėl nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis, kuomet programos „pritempiamos“ prie projektų, vertintinas kaip ydingas.
Be to, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, skirdama lėšų nacionalinių sporto (šakų) federacijų programoms, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą, kadangi pagal šiuo metu galiojančią lėšų skyrimo tvarką vertina ne nacionalinių sporto (šakų) federacijų pateiktų paraiškų (projektų) turinį, bet sportininkų pasiekimus ir sporto šakos masiškumą. Pažymėtina, kad šie nacionalinių sporto (šakos) federacijų programų vertinimo kriterijai yra neformalūs ir tik nuo 2016 metų patvirtinti pačios Fondo tarybos sprendimu. Esant tokiai nacionalinių sporto
(šakų) federacijų programų finansavimo tvarkai, nėra galimybės taikyti efektyvių sporto finansavimo kriterijų bei programinio biudžeto skirstymo metodų (sporto finansavimas vykdomas be „valstybės užsakymo“); neskatinama nacionalinių sporto (šakų) federacijų konkurencija ir tuo pačiu gero valdymo principų diegimas, šių organizacijų veiklos efektyvumas; nacionalinių sporto
(šakų) federacijos neturi galimybės planuotis savo veiklos ilgesnėje laiko perspektyvoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apie šiuo metu veikiančios sporto (šakų) federacijų programų finansavimo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis tvarkos ydingumą konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT). STT pabrėžė kad „šiais atvejais faktiškai Fondo lėšos buvo skiriamos ne konkrečiam kūno kultūros ir sporto projektui, t. y. per tam tikrą laiką sukurti unikalų ir pamatuojamą produktą ar paslaugą, o minėtų organizacijų nuolatinėms veikloms, kurių vykdymui jos buvo sukurtos, finansuoti.
Dėl tokios praktikos susidaro situacija, kai sprendžiant dėl finansavimo skyrimo ir kontroliuojant lėšų naudojimą, vadovaujamasi ne konkrečiais ir aiškiais kriterijais, o vertinama apskritai visa organizacijos veikla“. Kadangi didžioji Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų dalis skiriama nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimui, visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis yra nepakankamas (2017 m. Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams skirta – 11,3 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų; 2016 m. 12,5 proc.; 2015 m. –
sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (ES vidurkis – 41 proc.; Lietuvos – 37 proc.) (2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenys). Fizinio aktyvumo stoka – vienas svarbiausių lėtinių ligų ir būsenų rizikos veiksnių, kuriam valstybės mastu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Didžioji valstybės biudžeto lėšų suma vis dar skiriama ligų gydymui, o ne ligų prevencijai. Moksliškai pagrįsta, kad fizinio aktyvumo stoka kartu su nesveika mityba bei žalingais įpročiais yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama galimomis išvengti ligomis ir ištinka pirmalaikė mirtis. Problemos sprendimas: 1.
Problemos sprendimas:
pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis (ne Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo) pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su sporto (šakos) federacijomis suderintus finansavimo kriterijus ir tam Kūno kultūros ir sporto departamento biudžete papildomai numatyti 3,5 mln. eurų. Tokia sporto finansavimo sistema leistų efektyviau kovoti su dabartinėmis sporto grėsmėmis (dopingo vartojimas, korupcija ir pan.), skatintų sporto (šakos) federacijas diegti gero valdymo principus, didintų šių organizacijų atskaitingumą ir veiklos efektyvumą. Pažymėtina, kad už didesnį valstybių vaidmenį įdiegiant nevyriausybinių sporto organizacijų gero valdymo principus pasisakė tiek Europos Sąjungos Komisija, tiek dauguma Europos Sąjungos valstybių narių 2016 m. kovo mėn. vykusio Europos Sąjungos Sporto forumo ir Europos Sąjungos generalinių sporto direktorių susitikimo metu. Be to, sisteminė sporto finansavimo pertvarka užtikrintų valstybės politikos nuoseklumą ir tęstinumą, nes nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje įsteigus sporto gimnazijas (2016 m. rugsėjo 1 d. tokia specializuoto ugdymo įstaiga įsteigta ir Vilniuje), kasmet investuojant nemažą valstybės biudžeto lėšų sumą į jaunų sporto talentų atranką ir rengimą, būtina rengimo proceso kokybę, bei valstybės prioritetų sporto srityje įgyvendinimą užtikrinti ir „elitinio“ sporto lygmenyje. 2.
lėšomis, kurios anksčiau buvo skiriamos nacionalinių sporto (šakos) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimui, finansuoti Lietuvos Respublikos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus, tai tiesiogiai derėtų ir su pagrindinio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų šaltinio – akcizo pajamos, gautos už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, prigimtimi, be to, tai prisidėtų prie XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1-ojo prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ įgyvendinimo (1.4 kryptis „Visuomenės sveikatos stiprinimas“, 1.4.1. darbas „Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą „nuo darželio“, 8 veiksmas Skaidrios kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą), nes gyventojų fizinio aktyvumo projektų finansavimas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis padidėtų beveik 6 kartus. Ženklus fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams, ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Tikėtina, kad sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pasiūlymas: 3,5 mln. eurų suma padidinti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte 2018 metams numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus. Lėšų šaltinis: 3,5 mln. eurų siūlau skirti iš gautų viršplaninių pajamų arba iš valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Nepritarti. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 6.
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2017-10-25 Pritarti pateiktam 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir Komiteto išvadoms. Pritarti. 2. Audito komitetas 2017-11-15 Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti pagrindiniam komitetui bei Vyriausybei jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos banko išvadoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. BP-5 „Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir ataskaitoje Nr. BP-5-1 „2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“ pateiktus pastebėjimus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
kontrolės 2017 m. rugsėjo 29 d. ataskaitoje Nr. FA-2017-P-60-3-10-1
„Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir
biudžeto vykdymo teisėtumas“ ir 2017 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr.
BP-5 „Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ pateiktus pastebėjimus, kad nėra nustatyta, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą reikia sukaupti bei siekiant užtikrinti tinkamą valstybės finansų stabilumą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas;
Svarstyti Vyriausybei. 6.2.2. siekiant užtikrinti, kad visos piniginės lėšos iš administracinių baudų būtų perskirstomos per valstybės biudžetą, ir atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-1232 numatomus pakeitimus, kurie tiesiogiai susijęs su 2018 m. valstybės biudžeto projektu Nr. XIIIP-1227 bei siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą stacionariosios kelių eismo taisyklių pažeidimų įrangos eksploatavimui, plėtrai bei administracinių baudų administravimui, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos suplanuotus asignavimus;
Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei įvertinti Seime svarstomus ir numatomus priimti (priimtus) teisės aktus ir prireikus, perskirstyti asignavimus. 6.2.3. atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje Nr.
FA-2017-P-10-11-5-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pateiktą rekomendaciją dėl užimtumo rėmimo priemonių finansavimo tik valstybės biudžeto lėšomis, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1227 numatyti atitinkamą užimtumo rėmimo priemonių finasavimą valstybės biudžeto lėšomis. Svarstyti Vyriausybei. 6.2.4. atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 4S-3359 išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai vykdytų savo veiklą bei įgyvendintų jai nustatytas funkcijas, pasiūlyti Vyriausybei peržiūrėti ir pagal poreikį padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai numatytus skirti 2018 m. asignavimus (lėšų šaltinis: valstybės valdomų įmonių mokami dividendai). Svarstyti Vyriausybei. 6.2.5. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2017 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (31.15) 1B-2941 išdėstytus argumentus ir siekiant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba tinkamai pasirengtų naujų pavedamų priežiūros funkcijų vykdymui, pasiūlyti Vyriausybei peržiūrėti Ryšių reguliavimo tarnybai numatytus skirti 2018 m. asignavimus (lėšų šaltinis: valstybės valdomų įmonių mokami dividendai). Svarstyti Vyriausybei. 3. Ekonomikos komitetas 2017-10-31 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Seimo nario ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
Argumentai: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2017-10-30 raštas (Nr. g-2017-11882). Pasiūlymas: Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai 2018 metams papildomai skirti 170 tūkst. Eur sumą ilgalaikio materialaus turto esminiam pagerinimui (patalpų remontui). Lėšų šaltinis: viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti Vyriausybei. 4. Europos reikalų komitetas 2017-11-08
pagrindiniam komitetui pritarti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, jog Vyriausybei būtina atidžiai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą. Svarbu užtikrinti, kad būtų sumažintas šių lėšų įsisavinimo atsilikimas tuose sektoriuose, kur jis yra nepakankamas, išanalizuotos tokio atsilikimo priežastys, ir mažėtų nepanaudotų biudžeto asignavimų perkėlimo į ateinančius metus tendencijos. Svarstyti Vyriausybei. 3. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Seimo Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų
šiam poreikiui galėtų būti Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai ir/arba didinamos 2018 metų valstybės biudžeto pajamos iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei. 5. Kaimo reikalų komitetas 2017-10-25 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1227 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Argumentai: Nuo 2014 m. Kaimo plėtros programai skirtas bendrojo finansavimo lygis lyginant su 2007-2013 metų laikotarpiu buvo sumažintas iki 15 proc. Dėl šio sumažinimo ženkliai apsunkinamas kai kurių Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimas. Pasiūlymas:
Padidinti Kaimo plėtros programai skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 procentų nuo 2019 metų. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui skirtų lėšų sumažinimas. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Savivaldybės atlieka labai svarbų vaidmenį administruojant visas žemės ūkio programas ir priemones, ir tikslinių dotacijų savivaldybėms mažinimas tikrai apsunkins žemės ūkio funkcijų, priskirtų savivaldybėms, vykdymą. Būtina užtikrinti sklandų valstybinių žemės ūkio funkcijų vykdymą šiuo sudėtingu laikotarpiu, todėl tikslinga atstatyti sumažintą finansavimą. Pasiūlymas:
Nemažinti specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms žemės ūkio funkcijų vykdymui ir palikti tokią, kokia buvo skirta 2017 metais, t.y. žemės ūkio funkcijų vykdymui papildomai skirti 1,695 mln. EUR. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus žemdirbių pagal ilgalaikes nuomos sutartis nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Būtina imtis neatidėliotinų priemonių siekiant pastato tinkamos būklės išsaugojimo ir sustabdyti stogo irimą. Pasiūlymas: Įtraukti į Valstybės investicijų 2018-2020 metų programą ir skirti 81,2 tūkst. EUR Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto pastato, esančio R. Žebenkos g.
Žebenkos g. 8, Baisogaloje, stogo remontui. Lėšų šaltinis: skirti iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Daug metų melioracijos priežiūrai ir remontui neskiriama pakankamai lėšų, dėl ko melioracijos įrenginių, priklausančių valstybei, būklė labai sparčiai blogėja. Šie metai aiškiai parodė, kokius nuostolius gali atnešti užsitęsęs lietingas periodas ir tie nuostoliai buvo patirti būtent ten, kur melioracijos įrenginiai yra labiausiai nusidėvėję. Pasiūlymas:
Skirti 50 mln. EUR, iš jų – 25 mln. EUR valstybei priklausančių melioracijos įrenginių priežiūrai ir 25 mln. EUR – melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui, t. y. papildomai skirti 15,632 mln. eurų valstybei priklausančių įrenginių priežiūrai ir 25 mln. eurų melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus žemdirbių pagal ilgalaikes nuomos sutartis nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę. Kasmet reikėtų parduoti iki 50 tūkst. ha. išnuomotos žemės. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei įvertinus finansines galimybes (planuojamas gauti pajamas už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą) skirti papildomus asignavimus melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui. Argumentai:
Šilutės rajone per 24 000 ha ploto sudaro polderių sistemos. Visa polderių sistema apsaugo Šilutės miestą, Rusnės ir Kintų gyvenvietes ir apie 100 kaimų nuo užliejimo potvynių metu. Šiais metais pirmą kartą per visą polderių eksploatavimo laiką spalio mėnesį kilo potvynis, apsemti keliai, pralaužti pylimai. Vyksta klimato atšilimas ir ateityje numatomi dažni ir gausūs potvyniai. Esanti polderių sistema morališkai pasenusi, skubiai reikalingas pylimų remontas, projektinių aukščių atstatymas, privažiavimo kelių remontas.
Būtina siurblinių rekonstrukcija, reikia pakeisti senus sovietinius siurblius naujais šiuolaikiniais siurbliais, kas įgalintu apsaugoti žuvis nuo sužalojimų. Be to, polderiai turi strateginę reikšmę civilinės saugos ir karinės infrastruktūros požiūriu. Vyriausybė neatsižvelgė į šiuos faktorius ir rengiant 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą 10 proc. sumažino lėšas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai. Pasiūlymas:
Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 m. papildomai skirti 1,713 mln. EUR Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai, iš jų 0,780 mln. EUR valstybės investicijų programai numatant siurblinių rekonstrukciją. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui skirtų lėšų sumažinimas. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei įvertinus finansines galimybes (planuojamas gauti pajamas už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą) skirti papildomus asignavimus Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai. 6. Kultūros komitetas 2017-11-08 Pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227. 6.2 Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kultūros komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:
Argumentai: Vidaus reikalų ministerija 2017 m. birželio 15 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją
„Veiksmingas atsakas į neapykantos nusikaltimus“, kurioje dalyvavo
kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusijos metu buvo aptarta esama situacija ir galimi veiksmai atsakui į neapykantos nusikaltimus sustiprinti.
Apibendrinusi diskusijos rezultatus, Vidaus reikalų ministerija parengė ir pateikė valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl priemonių, skirtų neapykantos nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais nusikaltimais veiksmingumui ir efektyvumui padidinti (pridedama). Atsižvelgdami į minėtus pasiūlymus ir remdamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, atkreipiame Jūsų dėmesį į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) pajėgumus kovoti su neapykantos kalba internete. 2016 m. gegužės 31 d. Europos Komisija ir keturios didžiausios IT bendrovės (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube) pristatė Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kurio vienas iš tikslų – užtikrinti veiksmingesnį ir spartesnį IT bendrovių ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete ir šalinant tokį turinį ar panaikinant prieigą prie jo. Remiantis minėtu kodeksu, ŽEIT atstovas yra paskirtas nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su IT bendrovėmis pateikiant ir nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete. ŽEIT informavo Vidaus reikalų ministeriją, kad ŽEIT neturi pakankamai pajėgumų minėtai funkcijai tinkamai atlikti. Nors didžiausias leistinas pareigybių skaičius ŽEIT yra 18,5, ŽEIT skiriami asignavimai leidžia finansuoti tik 16 pareigybių. Siekiant užtikrinti tinkamą ŽEIT veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą pagal Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, ŽEIT reikėtų papildomo finansavimo (40 tūkst. eurų) dviem valstybės tarnautojų pareigybėms išlaikyti.
Taip pat būtų tikslinga ŽEIT skirti papildomus asignavimus (5 tūkst. eurų) informacinėms technologijoms, skirtoms pranešimų apie neapykantos kalbą internete pateikimui ir nagrinėjimui palengvinti, įdiegti. Paminėtina, kad
visuotinės peržiūros antrojo ciklo metu Lietuvos Respublikai buvo pateiktos
neapykantos nusikaltimais. Klausimą dėl nepakankamo Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų atsako į neapykantos nusikaltimus ne vienus metus kelia ir tarptautinės organizacijos. Atitinkamas rekomendacijas 2016 m. yra pateikusi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, 2015 m. – Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas. Pasiūlymas:
Skirti papildomai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 45 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 45 tūkst. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Lietuvos liaudies buities muziejus - vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą Lietuvą - šalies etnografinius regionus. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspoziciją sudaro įvairūs gyvenamieji ir ūkiniai pastatai (150 saugojimo vienetų) perkelti iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų, kuriuose eksponuojama gausi tam tikram laikmečiui būdingų buities daiktų ir įvairios įrangos kolekcija.
Muziejų kasmet aplanko daugiau nei 90 tūkstančių lankytojų iš Lietuvos bei užsienio šalių (Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos ir kt.). Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomų muziejinių vertybių apsaugą, kuri apibrėžiama LR Kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-716 patvirtintoje Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje, Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingos šios priemonės: apsauga nuo žaibo (žaibosauga), priešgaisrinės įrangos sistema bei teritorijos vaizdo stebėjimo įrangos sistema. 2008 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų apsaugos stiprinimo programą žaibosaugos įrengimo darbams skyrė 110 tūkst. litų (31 858,20 €). Buvo įrengta aktyvioji žaibosauga, atitinkanti statybos techninį reglamentą STR.2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo, Aukštaitijos kaimo sektoriuje, Račkiškių koplyčios, Dzūkų kaimo teritorijoje, Užbalių sodyboje ir Vaivadiškių malūno teritorijoje. Ši teritorija sudaro tik 23,04 % (4,631 ha) bendros ekspozicinių sodybų teritorijos (ekspozicinės sodybos sudaro 20,0936 ha bendros 175 ha užimančios muziejaus teritorijos). Nutrūkus finansavimui tinkama/atnaujinta žaibosaugos sistema nebuvo įrengta didžiojoje dalyje ekspozicinių sodybų teritorijos, kurią sudaro 76,95 % (15,4626 ha) bendros ekspozicinės erdvės. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių apsaugai nuo žaibo siektų 115645,23 € sumą (suma preliminari).
Juntamas poreikis atnaujinti bei papildomai įrengti priešgaisrinės saugos sistemą, kuri atitiktų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių priešgaisrinės apsaugos sistemos atnaujinimui ir įdiegimui siektų 38678,32 € sumą (suma preliminari). Siekiant užtikrinti minėtųjų priemonių tinkamą funkcionavimą tikslingą įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų nuolatinį teritorijos monitoringą bei padėtų vykdyti Muziejaus renginių ir kilų veiklų rizikos valdymo planą. Muziejuje veikia keturi saugos postai, kuriuose ir būtų numatyta įrengti teritorijos stebėjimo punktus. Lėšų poreikis muziejaus teritorijos monitoringo sistemai siektų 148304,10 € sumą (suma preliminari). Svarbu paminėti, kad dėl muziejinių vertybių pastatų-eksponatų sandaros (medinių konstrukcijų su skiedriniais/nendriniais stogais) reikalingi nuolatiniai statinio dalių palaikomojo remonto darbai (stogų keitimas, medinių elementų restauravimas ir kt.). Muziejus Šių statinių savo ekspozicijose turi per 150 saugojimo vienetų. Šiems darbams muziejus skiria didžiąją dalį pajamų įmokų lėšų, tačiau ir šių ne visada pakanka tinkamam darbų vykdymui. Manome, jog būtų tikslinga skirti lėšų pastatų tvarkybos darbams prieš įdiegiant aukščiau paminėtas Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingas priemones. Nurodytos sumos yra preliminarios, kurios kis viešųjų pirkimų procedūrų metu. Prašome pagal galimybes skirti lėšų sodybų žaibosaugos ir priešgaisrinės saugos įrangos atnaujinimui ir įrengimui bei muziejaus teritorijos monitoringui skirtos įrangos įsigijimui.
Prašome atsižvelgti į esamą muziejaus situaciją ir skirti tikslini finansavimą nurodytų priemonių įgyvendinimui (apytikslis lėšų poreikis - 303000,00 €). Įgyvendinus šias komplekso apsaugai reikalingas priemones būtų užtikrinta tinkama muziejinių vertybių apsauga bei sudarytos palankesnės sąlygos muziejinių vertybių draudimo paslaugų sutarčių sudarymui. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 303 tūkts. Eurų Lietuvos liaudies buities muzijeui. Lėšų šaltinis: Papildomus 303 tūkst. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Bibliotekų veiklos finansavimas. Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo ir valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos ir pačios rengia projektus ir dalyvauja įvairių programų bei fondų konkursuose, tačiau šis finansavimas dažniausiai skiriamas naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis, tačiau ne fondų atnaujinimui. LR Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane kultūrai ir bibliotekų aprūpinimui, kaip svarbiam kultūrinės visuomenės savirealizacijos principui, skiriama nemažai dėmesio[1].
Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniųjų Vyriausybių vykdyta politika esminių problemų šiame sektoriuje nesprendė, todėl, pvz., bibliotekų modernizacijos programa 2003 - 2013 m. reikiamų rezultatų nedavė, o bibliotekų fondų atnaujinimo finansavimo rodikliai net nepasiekė ES vidurkio. Atkreiptinas dėmesys į LR Kultūros ministerijos (2016-2018) strateginį veiklos planą[2] ir jame nurodomus rodiklius: „Kultūros ministerija didins gyventojams prieigą prie kokybiškų, aktualių, meninę, kultūrinę ir mokslinę vertę turinčių leidinių bei kitų informacijos išteklių bibliotekose ir skatins jais naudotis. Siekiant grąžinti viešųjų bibliotekų naujų dokumentų įsigijimui skirtą finansavimą į prieškrizinį lygį, planuojama, kad 2016 m. vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui bus skirta 0,69 Eur (2015 m. – 0,58 Eur, 2008 m. – 0,74 Eur)“. Bibliotekų aprūpinimas informacija ir dokumentais. 2015 m. viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirta 1 692 160 eurų, duomenų bazių prenumeratai –
papildyti 54 792 pavadinimų, 230 383 fizinių vienetų spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui 2015 m. skirta suma siekė 0,58 euro[3], tokia pat suma buvo skirta ir 2014 metais. 2016 m. Lietuvoje buvo minimi Bibliotekų metai[4], todėl viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti iš valstybės biudžeto buvo skirta 1,9 mln. eurų (300 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.). Už skirtas lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti per 60,8 tūkst. pavadinimų, per 264 tūkst. fizinių vienetų naujais spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais.
Vis dėlto, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir Europos šalių statistinio vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose skiriama 0,69 euro[5]. Net įvertinus šalies gyvenimo lygio indeksą, pagal vienam gyventojui skiriamą sumą naujiems leidiniams viešosiose bibliotekose įsigyti, Lietuva kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo kitų ES šalių: vienam gyventojui Estijoje skiriama – 2,32, Slovėnijoje – 2,94, Olandijoje – 3,22, Švedijoje – 5,04, Suomijoje – 8,13, Danijoje – 9,27 euro. 2015 m. ES vidurkis siekė 1,22 euro, kai tuo metu Lietuvoje tam buvo skiriama vos 0,58 euro. LR Valstybės kontrolė, atlikusi išsamią analizę pateikė ataskaitą „Bibliotekų renovacija ir modernizavimas“[6], kurioje konstatuojama, kad: ü Dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra senesni nei 10 metų. Tokia fondų bazė neatitinka nei ES standartų, nei visuomenės poreikių; ü Bibliotekų fondai Lietuvoje atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje; ü Bibliotekoms skiriamas finansavimas labiausiai nukreiptas į pastatų renovaciją, modernizacija ir kompiuterizavimą (įskaitant ES finansavimą), o ne į fondų formavimą;
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai, tuo tarpu Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki
asociacijos federacijos (IFLA) rekomendacijomis, paskaičiuota, kad Fondų atnaujinimui būtina 250-300 knygų / 1000 gyventojų[7], Lietuvoje šis skaičius siekia vos 41/1000 gyv. per metus.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje knygas nuolatos skaito 62 proc. gyventojų, tačiau mažą lietuvių aktyvumą lankantis bibliotekose lemia nekokybiški bibliotekų fondai. Net 24 proc. apklausų dalyvių sako, kad siekiant ugdyti skaitymo įpročius visuomenėje, reikia plėsti bibliotekų fondus[8]. Skaitymo ir lankymosi bibliotekose įpročiai rodo, kad net 6 proc. gyventojų (įvertinus Lietuvos populiaciją – apie 160 tūkst. žmonių) nurodė namuose neturintys nė vienos knygos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius metus spausdintas knygas nurodė skaitę 62 proc., 15 proc. sakė skaitę knygas skaitmeniniu formatu (elektronines knygas nuolat skaito 3 proc. gyventojų). Viešosiose bibliotekose per pastaruosius metus apsilankė 36% gyventojų, iš kurių pusė bibliotekose lankosi reguliariai (per metus apsilanko ne mažiau kaip 7 kartus). 82 proc. lankytojų lankosi bibliotekose, kad pasiskolintų knygų į namus, 60 proc. lankytojų skaito bibliotekų skaityklose, vien tik pasinaudoti internetu ateina vos 2 proc. lankytojų. Išvados ir siūlymai: ü Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. Būtina skirti daugiau dėmesio bibliotekų fondų aprūpinimui. ü Senėjantys fondai nebeatitinka vartotojų poreikių, todėl mažėja bibliotekų lankytojų skaičius. Bibliotekos praranda
„visuomenės švietimo centro“ statusą. Žmonės eidami į biblioteką, visų pirma
tikisi naujų („naujienų“) leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. ü Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas.
Net LR Seimui 2016-uosius paskelbus „Bibliotekų metais“ ir tik simboliškai prisidėjus prie bibliotekų fondų atnaujinimo, nuolatinio dėmesio problemai vis dar labai trūksta. ü Bibliotekų fondų aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jei norime ugdyti skaitančią tautą (ypač jaunimą). Prašome priimant 2018 m. šalies biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir numatyti ilgalaikį tikslą LR Kultūros ministerijos asignavimuose numatant ne mažiau kaip 2,5 milijono eurų bibliotekų fondams formuoti. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 2,5 mln. Eurų bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 2,5 mln. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dėl papildomų finansinių poreikių 2018 m. (Dainų šventės organizavimo, dalyvavimo tarptautinėje Londono knygų mugėje, Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos finansavimo) Kultūros ministerija buvo priversta planuoti 2018 m. Valstybės investicijų programos (toliau – VIP) sumažinimą kultūros srityje, tikslinga papildomai skirti 3,4 mln. Eur
srityje 2017 m lygmenyje. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3,4 mln. Eurų Kultūros ministerijai Valstybės investicijų programos įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 3,4 mln. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetas 2017-11-10 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus.
Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų Argumentai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos ir Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatas, kad lėšos krašto apsaugai jau 2018 metais pasiektų 2 proc. BVP, siūloma pritarti svarstomame įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems asignavimams. Lėšos krašto apsaugai 2018 metais sudarytų 873 mln. eurų. Jeigu BVP prognozė didėtų, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei perskirstyti valstybės biudžetą, kad krašto apsaugai būtų skirta ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP. Pasiūlymas Pritarti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems biudžetiniams asignavimams. Svarstyti Vyriausybei. Dėl Valstybės saugumo departamento biudžetinių asignavimų Argumentai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išklausęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) informaciją dėl VSD planuojamos žvalgybos pajėgumų plėtros 2018-2020 m. ir siektinų rezultatų, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano V. Prioriteto
“Saugi valstybė” 5.1. Krypties “Gynybos sistemos stiprinimas ir plėtra”
bei šiems tikslams pasiekti reikalingų skirti papildomų valstybės biudžeto asignavimų 2018 metais, siūlo 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte VSD numatyti papildomus 1928 tūkst. eurų asignavimus institucijos veiklos užtikrinimui (žvalgybos pajėgumų stiprinimui).
Komitetas taip pat siūlo Krašto apsaugos ministerijai ir Valstybės saugumo departamentui paspartinti biudžeto lėšų naudojimo sutarčių sudarymą bendrai 2900 tūkst. eurų lėšų sumai, siekiant bendro tikslo – Lietuvos žvalgybos sistemų ir priemonių technologinės pažangos užtikrinimui, inovatyvių žvalgybos informacijos rinkimo metodų bei įrankių sukūrimui. Pasiūlymas Padidinti Valstybės saugumo departamentui 2018 metais numatytus asignavimus 1928 tūkst. eurų žvalgybos pajėgumų stiprinimui. Papildomų asignavimų šaltinis:
Iš Finansų ministerijos asignavimų. Svarstyti Vyriausybei. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetinių asignavimų Argumentai
įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-1270 (toliau – STT įstatymo projektas), kuris, tikimasi, įsigalios 2018 m. sausio 1 d., Komitetas vertina, kad skirtų asignavimų neužtektų STT įstatymo projekto įgyvendinimui ir Tarnybos veiklos vykdymui, naujos redakcijos įstatymo įgyvendinimui prašo papildomai skirti 350,0 tūkst. eurų ir perskirstyti išlaidas padidinat darbo užmokestį 1401 tūks. eurų. Pasiūlymas Padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai 2018 metais numatytus asignavimus 350 tūkst. eurų ir perskirstyti numatomus asignavimus išlaidoms, padidinant asignavimus darbo užmokesčiui 1401 tūkst. eurų taip: tūkst.
Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos asignavimai
ministerijos asignavimų. Svarstyti Vyriausybei. Dėl Vidaus reikalų ministerijos biudžetinių asignavimų
išorės siena, sienos stebėjimo sistemomis kontroliuojama ~50 proc. dalis. Kitos valstybės sienos dalies saugumas užtikrinamas kitomis priemonėmis – patruliavimas, kriminalinė žvalgyba, kurios neleidžia užtikrinti visapusiškos kontrolės ir nepanaikina hibridinių grėsmių, provokacijų galimybės, taip pat išlieka didesnė kontrabandos gabenimo tikimybė. Siekiant iki 2020 m. stebėjimo sistemomis ir fizinėmis priemonėmis kontroliuoti 100 proc. valstybės sienos ruožo, būtina kasmet įrengti tam tikrame ruože sienos stebėjimo sistemas. Prioritetas skiriamas valstybės sienai su Rusijos Federacija. Šiam tikslui metais papildomas lėšų poreikis – 1 000 tūkst. eurų. 2. Siekiant užtikrinti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų įgyvendinimą (trumpėja dokumentų tvarkymo terminai, augančio prieglobsčio prašymų skaičius, sudėtingos prieglobsčio prašytojų perkėlimo veiklos bei didėja imigracijos srautai) žymiai didėja Migracijos departamento prie VRM darbuotojų darbo krūvis, todėl tikslinga įsteigti 12 valstybės tarnautojų departamente. Papildomas poreikis 142 tūkst. eurų, iš jų 109 tūkst. eurų – darbo užmokesčiui ( t.y. suma be Sodros). 3.
3. Siekiant, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM vykdytų LRV programos darbus bei efektyviau vykdytų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus tikslinga papildomai skirti lėšas darbo užmokesčiui ir laisvų pareigybių komplektavimui, programinės įrangos, automobilių ir kompiuterinės technikos įsigijimui, kitiems prioritetiniams darbas - 1300 tūkst. eurų. 4. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta lėšų skaičiavimo priešgaisrinės apsaugos funkcijai perduotai savivaldybėms išlaidoms apskaičiuoti, šiai funkcijai finansuoti pagal metodika 2018 metais dar trūksta beveik 5,8 mln. eurų. Atsižvelgiant į esamą situaciją prašome papildomai skirti 1 000 tūkst. eurų, kurie pirmiausiai būtų naudojamos laisvoms pareigybėms sukomplektuoti (apie 850,0 tūkst. eurų) (šiuo metu yra virš 150 neužimtų ugniagesio pareigybių ir vietoj 2 ugniagesių gali į įvykio vietą išvažiuoti tik vienas ugniagesys) bei kitoms išlaidoms (apie 150 tūkst. eurų) (transporto išlaikymas, komunalines paslaugos ir pan.). Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
Įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atliekamas funkcijas ir teikti pasiūlymus komitetui dėl teisės aktų keitimo atsisakant departamentui nebūdingų funkcijų. Pasiūlymas: Padidinti Vidaus reikalų ministerijos biudžeto asignavimus 3 442 tūkst. eurų:
stiprinti - sienos stebėjimo sistemoms ir apsauginei tvorai įrengti – 1 000 tūkst. eurų;
VRM (darbo užmokestis įskaitant socialinio draudimo įmokas, laisvų pareigybių komplektavimas bei įsigijimai) – 1300 tūkst. eurų;
tūkst. eurų įskaitant socialinio draudimo įmokas;
priešgaisrinės saugos funkcijai – 1 000 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Iš Finansų ministerijos asignavimų. Svarstyti Vyriausybei. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-11-10 6.
Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 46 004,3 tūkst. eurų numatytų asignavimų
teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės prašymas) 20,3 tūkst. eurų asignavimų (išlaidoms, iš jų 12,5 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 498 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai esamų tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiui dėl valstybės tarnautojų stažo padidėjimo, atlyginimų kategorijų peržiūrėjimo ir Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti, ir atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, taip pat visuomenės švietimui apie vaiko teises ir jų užtikrinimo galimybes bei įstaigos dokumentų valdymo sistemai tobulinti;
Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; Svarstyti Vyriausybei. 1.2. 10 976 tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1.2 programos „Užimtumo didinimas“:
tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 8324 tūkst. eurų) priemonei „Remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse“. Tiek lėšų trūktų, netgi priėmus nuo 2018-01-01 įsigaliosiantį Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį rengia Vyriausybė, ir kuriuo siekiama tikslingesnės valstybės paramos socialinėms įmonėms;
Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai;
(pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 5822 tūkst. eurų) priemonei
„Sudaryti sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos veiklai“.
Papildomi asignavimai būtų skirti nelegalaus (neteisėto) darbo apraiškų kontrolės ir prevencijos plėtrai vystyti; naujojo socialinio modelio nuostatoms įgyvendinti ir plėtoti, iš jų darbo ginčų ir darbo arbitražo plėtrai; Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmų planui 2017-2021 metais įgyvendinti;
Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; Svarstyti Vyriausybei. 1.3. 27 820 tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2.8 programos „Socialinė parama“:
nario R. J. Dagio pasiūlymas) 19 560 tūkst. eurų bazinei socialinei išmokai padidinti 2 eurais nuo 38 iki 40 eurų. Padidėtų išmokos, kurių dydžio matas - bazinė socialinė išmoka; Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; 1.3.2. (Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas) 2260 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 278 794 tūkst. eurų) priemonei „Pervesti lėšas išmokoms vaikams mokėti“. Pagal lydintį įstatymo projektą Nr. XIIIP-1245(2), vaiko priežiūros išmoka būtų padidinta 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis (toliau – BSI) (nuo 4 iki 8 BSI); gaunantiems mažesnę nei 8 BSI dydžio vaiko priežiūros išmoką iš VSDF lėšų, iš valstybės biudžeto lėšų būtų mokamas skirtumas iki 8 BSI; būtų išvengta mokamų išmokų dubliavimo; taip būtų sumažintas vaikų skurdo lygis;
Lėšų šaltinis: sumažinti asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
iniciatyvą ir kitais jaunimo užimtumą skatinančias programas“; 1.3.3. (Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas) 6000 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 2000 tūkst. eurų) priemonei „Pervesti lėšas, skirtas paramai jaunoms šeimoms (iki 35 metų nepriklausomai nuo pajamų), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose“.
Būtų paremta daugiau pirmąjį būstą įsigyjančių jaunų šeimų; Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; Svarstyti Vyriausybei. 1.4. 688 tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.3 programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“:
narės R. Popovienės pasiūlymas) 100 tūkst. eurų (iš jų 76 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 1424 tūkst. eurų) priemonei „Sudaryti sąlygas socialinės globos ir kitų įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, veiklai“. Gestų kalbos vertėjų centruose (viso jų 5) būtų papildomai įsteigtos 7 gestų kalbos vertėjų pareigybės;
Lėšų šaltinis: viršplaninės biudžeto pajamos arba valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomi asignavimai; 1.4.2. 153 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 547 tūkst. eurų) priemonei „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“. Asignavimų numatyta atsiliepti į maždaug 65 proc. skambučių. Būtų atsiliepta į daugiau skambučių, suteikiant emocinę (psichologinę) pagalbą didesniam asmenų skaičiui;
Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; 1.4.3. (Seimo narės D. Šakalienės pasiūlymas ir asociacijos „Vilniaus moterų namai“ prezidentės L. Vasiliauskienės prašymas) 400 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 666 tūkst. eurų) priemonei „Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti specializuotos pagalbos centrų projektus, skirtus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui smurtą patyrusiems asmenims užtikrinti“.
Specializuota kompleksinė pagalba, kurią įgyvendindami Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą teikia 17 specializuotos pagalbos centrų, būtų suteikta 60 proc. didesniam asmenų skaičiui; Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką; 1.4.4. (Seimo nario V. Simulik pasiūlymas) 35 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 80 tūkst. eurų) priemonei „Teikti socialinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis“. Asignavimų numatyta kompleksinei socialinei pagalbai suteikti apie 150 asmenų. Tokia pagalba papildomai būtų suteikta 30-50 Lietuvos ir kitų šalių piliečių, nukentėjusių ir esančių rizikos grupėje nukentėti nuo prekybos žmonėmis;
Lėšų šaltinis: viršplaninės biudžeto pajamos; Svarstyti Vyriausybei. 1.5. (Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. Banel prašymas) 2500 tūkst. eurų (išlaidoms) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos rinktinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti ir atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
Lėšų šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai; Svarstyti Vyriausybei. 1.6. (Seimo narių S. Tumėno ir V. Simulik pasiūlymas bei Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko S.
Džiauto prašymas) 4000 tūkst. eurų (išlaidoms), iš jų:
Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (ugniagesių gelbėtojų) darbo užmokesčiui padidinti ir atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms; 2000 tūkst. eurų (valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčiui padidinti ir atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, savivaldybėms skiriamų papildomų lėšų šaltiniai. Svarstyti Vyriausybei. 9. Sveikatos reikalų Komitetas 2017-11-08 Pritarti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą . Pritarti. 10. Švietimo ir mokslo komitetas 2017-11-10
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227. 6.2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad susiklosčiusi praktika finansuoti švietimo programas ir priemones iš ES struktūrinių fondų lėšų yra rizikinga dėl sudėtingų įsisavinimo procedūrų ir dėl to, kad jų skyrimas numatomas tik iki 2020 metų, todėl siūlytina užtikrinti stabilų ir nuosekliai didėjantį Lietuvos švietimo programų ir priemonių finansavimą iš valstybės biudžeto. 6.3. Siūlyti Vyriausybei rengiant kitų metų valstybės biudžeto projektą numatyti, kad BVP dalis švietimui nebūtų mažinama. 6.4 Siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui pritarti papildomų lėšų skyrimui:
Vyriausybei.
Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-598, kuriuo nustatė, kad Terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina terminų banko valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Terminų banko tvarkytojo funkcija iš Seimo kanceliarijos perduota VLKK. Įstatymo 2 str. 3 d. buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyti VLKK papildomų lėšų Lietuvos Respublikos terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti. Pasiūlymas:
Papildomai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai skirti 70 tūkst. Eur terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijų įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 70 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: LR Vyriausybė
rinktinės nariams už laimėjimus 2017 metais vykusiose XXIII Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse nustatė du kartus didesnes premijas negu numato LR Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“. Tokiu būdu buvo tinkamai įvertinti Lietuvos kurčiųjų sportininkų pasiekimai, kuriais jie prisidėjo prie šalies vardo reprezentavimo ir teigiamos šalies įvaizdžio formavimo. Sportininkams, treneriams ir kitiems rinktinės nariams priklausančios premijos (489 tūkst. eur) yra išmokamos 2017 metais iš Kūno kultūros ir sporto departamentui (toliau
Papildomų lėšų poreikis buvo deklaruojamas ir Vidaus reikalų ministerijos dar teikiant LR Vyriausybės nutarimo projektą. Deja 2018 metų valstybės biudžeto projekte nėra numatyta papildomų lėšų, būtinų LR Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimui Nr. 634 įgyvendinimui. Pasiūlymas: Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 489 tūkst. Eur:
Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane vienas iš darbų yra numatytas skaidrios kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą (1.4.1. darbas). LRV programos įgyvendinimo plane numatyta šį tikslą įgyvendinti 2018 IV ketv. Šios reformos įgyvendinimui buvo pasiūlytas toks finansavimo modelis, kuris nepareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o būtų įgyvendinamas iš 2017 metais KKSD baigiamų vykdyti priemonių (720 tūkst. Eur) asignavimų ir Valstybės investicijų programoje numatytų lėšų. Toks reformos finansavimo modelis Vyriausybės kanceliarijoje pastabų nesulaukė, jam iš esmės buvo pritarta. Deja 2018 m. valstybės biudžeto projekte KKSD asignavimai buvo sumažinti
įgyvendinti kūno kultūros ir sporto sistemos reformą. Patvirtinus tokį biudžetą, KKSD 2018 metais nepajėgs įgyvendinti šios reformos ir LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas nebus įvykdytas.
Pasiūlymas: Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 720 tūkst. eur: Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Asignavimai KKSD buvo ženkliai mažinami 2009 metais, ekonominės krizės laikotarpiu, ir
kultūros ir sporto srities finansavimo didinimas. XVII LR Vyriausybės programos 169 punkte numatyta kūno kultūros ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. 2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyta sumažinti KKSD finansavimą net 10% palyginus su 2017 m. Toks ženklus asignavimų sumažinimas neatitinka šalies ekonominių prognozių ir LR Vyriausybės programos nuostatų. Todėl nėra tikslinga sumažinti KKSD asignavimus net 3 000 tūkst. Eur dėl 2017 m. baigiamų vykdyti valstybės investicinių projektų. Šias lėšas būtina skirti sporto infrastruktūros objektų vystymui. Pasiūlymas:
Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 3 000 tūkst. eur: Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: LR Seimas svarsto Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektą Nr. XIIIP-1947(2), kurio 2 str. 3 d. nurodyta pasiūlyti LR Vyriausybei 2018 m. skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrui Adolfo Ramanausko-Vanago galimos palaidojimo vietos archyviniams, archeologiniams ir ekspertiniams tyrimams. Seimui 2018 metus paskelbus A.
Ramanausko-Vanago metais ir minint jo 100-sias gimimo metines yra labai svarbu atlikti visus būtinus archeologinius ir kitus tyrimus, siekiant nustatyti A. Ramanausko-Vanago ir kitų partizanų užkasimo vietas. Taip pat labai svarbi yra ir Lietuvos istorijos sklaida užsienio kalba, todėl knygos apie A. Ramanauską-Vanagą išleidimas anglų kalba būtų sveikintinas. Pasiūlymas:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 174 300 Eur. Lėšų šaltinis: Papildomą finansavimą skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: S. Dariaus ir S. Girėno stadionas – didžiausias ir seniausias sporto objektas Lietuvoje. Šiai dienai stadiono infrastruktūra yra pasenusi ir reikalinga visapusiška rekonstrukcija. Lietuvoje trūksta profesionaliam sportui ir fiziniam aktyvumui pritaikytos aplinkos, o sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos kryptis kūno kultūros ir sporto srityje, tarptautinius šalies įsipareigojimus, būtina turėti nacionalinės reikšmės stadioną Lietuvoje. Taip pat būtina tobulinti kūno kultūros ir sporto sistemą, plėtoti visų gyventojų sluoksnių ir amžiaus grupių fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, rengti didelio meistriškumo sportininkus, skatinti turizmą ir sporto plėtrą. Tokius siekius ir įsipareigojimus atitinka S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune, kurio rekonstrukcijai jau yra parengtas techninis projektas, pradėti viešieji pirkimai rangovui parinkti. Po rekonstrukcijos ši erdvė atgis ir Kaunas galės konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl sporto varžybų, čempionatų ir kitų tarptautinių renginių.
Stadionas taps modernus, geriausias ir vienintelis Lietuvoje, atitinkantis tarptautinius standartus: UEFA Futbolo federacijos keliamus IV kategorijos stadionų reikalavimus ir lengvosios atletikos II kategorijos varžybų standartus. Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujas galimybes rengti ir organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius bei koncertus, kurių tik daugės, nes Kaunas paskelbtas Europos kultūros sostine 2022. Šio projekto finansavimas Kaunui buvo paskirtas dar 2016 metais. Nepaisant to, kad kūno kultūra ir sportas yra viena iš labiausiai šalį reprezentuojančių sričių, sportininkų pasiekimai tik gerėja, Vyriausybė, rengiant 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą visiškai neatsižvelgė į šalies perspektyvas sporte ir nenumatė lėšų nacionalinio stadiono statybos darbų pradžiai. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 1,5 mln. Eur. S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune rekonstrukcijos darbų pradžiai. Lėšų šaltinis: Komitetas siūlo Kūno kultūros ir sporto departamento valdomai Kūno kultūros ir sporto plėtros programai papildomai skirti 3 000 tūkst. eur (Valstybės investiciniams projektams finansuoti). Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 patvirtino Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008 -2013 metų programą (toliau Programa). Ją vykdydama 2008 m. Lietuvos kariuomenė perdavė Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau VGTU) mokomiesiems skrydžiams organizuoti Kyviškėse aerodromą su statiniais. Jame rengiami, kelia kvalifikaciją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų struktūrų, civilinės aviacijos specialistai.
Aerodrome taip pat organizuojami bepiločių orlaivių tyrimai ir testai, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje" aerodromą vertina kaip unikalią infrastruktūrą, kuri gali būti reikšminga pritraukiant autonominių automobilių ir bepiločių orlaivių srityje dirbančių įmonių tyrimų ir gamybos centrus. Šis aerodromas, Susiekimo ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, yra arčiausiai sostinės bei vienas iš šešių tinkamiausių, perspektyviausių aerodromų Lietuvoje mokymo, oro turizmo ir sporto, remonto ir gamybos paslaugoms plėtoti. Turėdamas aerodromą, VGTU pagal Europos aviacijos saugos agentūros EASA reikalavimus privalo jį sertifikuoti Civilinės aviacijos administracijoje, atsako už. aerodromo būklę bei skrydžių saugos reikalavimų įgyvendinimą. 2013 m. patvirtintas Kyviškių aerodromo žemės sklypo sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas. 2015 m. Valstybės investicijų programos lėšomis (289,62 tūkst. Eur) atliktas Kyviškių skrydžių praktinio mokymo bazės lėktuvų kilimo ir tūpimo 540 m ilgio ir 23 m pločio tako kapitalinis remontas, kuris tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva organizuoto konkurso
„Lietuvos metų gaminys - 2016“ statybos ir statybinių medžiagų pramonės
grupėje nugalėtoju. Šiuo metu ypač didelį rūpestį kelia prasta lėktuvų riedėjimo takų ir perono būklė. Jau 2013 m. atliktų dangų konstrukcijų tyrimų išvadose pažymima, kad nustatytos įvairios pažaidos: plyšių tinklas, dangos irimas, išilginiai plyšiai, skersiniai plyšiai, duobės, dangos konstrukcijos deformacijos (nusėdimas) bei degradacijos požymiai, dėl kurių yra nuolat apgadinami lėktuvai. Per praėjusius metus dangų būklė dar labiau pablogėjo. Įvertinus ankstesnių metų analogiškų statybų kainas, planuojama kapitalinio remonto kaina 410,0 tūkst. Eur.
Eur. Rangovas privalėtų atlikti inžinerinius tyrinėjimus (patikslinti anksčiau darytus), parengti techninį darbo projektą, suremontuoti 14 000 kv. m aerodromo dangų. Prašome Jūsų paramos dėl 20l8 m. Valstybės investicijų programos 410,0 tūkst. Eur skyrimo VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 410,0 tūkst. Eur VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti iš 20l8 m. Valstybės investicijų programos. Lėšų šaltinis: Papildomą finansavimą skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Lietuvos studentų sąjunga (LSS), kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), norėtų atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto dėmesį į 2014 m. lapkričio mėn. pasirašytą ketinimų protokolą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos studentų sąjungos dėl valstybės paramos studentams skatinti didinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos studentų sąjunga vieningai sutarė, kad studentų skatinimui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Šalys, suprasdamos tai, kad būtina gerinti Lietuvos studentų finansinę padėtį, sutarė siekti gerinti studentų skatinimą, didinti motyvaciją studijuoti, užtikrinant valstybės teikiamą paramą. Ketinimų protokole vienas iš numatytų partnerių ketinimų - atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siekti, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su
procentų. 2014 m. pirmos pakopos ir vientisųjų studijų bei antros pakopos studento skatinimui per metus norminėje studijų kainoje buvo numatyta 2,5 BSI. Doktorantų stipendijoms buvo skiriama apie 14 mln. EUR per metus.
EUR per metus. Siekiant pasiekti numatytą tikslą iki 2018 m. studentų skatinimui numatyta suma norminėje studijų kainoje turėtų siekti 3.75 BSI (šiuo metu – 3,25 BSI). Doktorantų stipendijoms, pagal numatytą ketinimų protokolą, turėtų būti skiriama 21 mln. EUR per metus (šiuo metu 17 mln. EUR) Siekiant pasiekti ketinimų protokole numatytus dydžius, kurie yra būtini norint užtikrinti studentų galimybes siekti geriausių akademinių rezultatų, valstybė studentų skatinimui papildomai turėtų skirti apie 5 mln. eur per metus. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 5 mln. Eur per metus studentų skatinimui. Lėšų šaltinis: Papildomą finansavimą skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Pastaba: Jeigu bus sukurtas universitetų pertvarkos mechanizmas ir 2018 metų pradžioje struktūrinių fondų lėšos bus skirtos šiai pertvarkai, siūlome perskirstyti jas skiriant iš jų 5 mln. Eur studentų skatinimui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Viena iš priežasčių, kodėl gabūs Lietuvos piliečiai emigruoja, tai galimybė mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose. Norint susigrąžinti šiuo piliečius, būtina sukurti paramos jų studijoms sistemą, paremtą abipusiu įsipareigojimu, kai pilietis gaudamas paramą iš valstybės savo studijoms, taip pat įsipareigoja tam tikrą laiko tarpą dirbti Lietuvai. Rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimui ir įdiegimui reikėtų 300 tūkst. Eur. Tačiau 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam nėra numatoma lėšų. Todėl 2018 m. valstybės biudžete siūlau Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 300 tūkst. Eur Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimui ir įdiegimui.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 300 tūkst. Eur Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimui ir įdiegimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 300 tūkst. Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
švietimo krepšelius finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau toks finansavimas yra ydingas: praktika rodo, kad ES lėšos savivaldybes ir paslaugų teikėjus pasiekia vėluojant, kuria papildomą biurokratiją. 2016 metais, kai neformalus vaikų švietimas buvo finansuojamas iš ES fondų – ženkliai mažėjo paslaugų teikėjų ir teikiamų programų skaičius. 2017-aisiais metais milžiniškomis pastangomis neformaliam vaikų švietimui buvo rasta ir skirta daugiau nei 8 mln. eurų. Nusprendus 2018-aisais metais NVŠ finansuoti tik ES fondų lėšomis, 2019-aisiais ir vėlesniais metais vėl reikėtų ieškoti papildomų asignavimų valstybės biudžete. Taigi toks finansavimo šaltinis kuria nestabilumą ir nepasitikėjimą popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą didinančiu finansavimo modeliu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome visas 2018 metams neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti reikiamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 10 000 tūkst. eurų Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti. Lėšų šaltiniai: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei. Švietimo ir mokslo komitetas, 2017-11-15 (papildoma išvada) Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo narių M. Adomėno ir G. Steponavičiaus bei E. Jovaišos siūlymams. Svarstyti Vyriausybei. 11.
komitetas
sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1227 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
1) Teisėjų tarybai: papildomai skirti 4213 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 2693 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (įsiskolinimams dėl darbo užmokesčio padengti, papildomoms
teisme finansuoti, papildomoms 9 teismo posėdžių sekretorių pareigybėms Vilniaus apygardos teisme finansuoti, pašto paslaugoms apmokėti). Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei atkreipti ypatingą dėmesį į teismų finansavimą. 2) Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 171 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 85 tūkst. eurų, iš kurių 65 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, ir 86 tūkst. eurų turtui įsigyti (darbo užmokesčiui už ištarnautus valstybei metus ir įgyvendinamiems investicijų projektams (prokuratūros pastato Šiauliuose rekonstrukcija). Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Vyriausybei atkreipti ypatingą dėmesį į Generalinės prokuratūros finansavimą. 3) Teisingumo ministerijai: papildomai skirti 3 816 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 2913 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymui įgyvendinti).
Svarstyti Vyriausybei
4) Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 17183 tūkst. eurų, iš jų:
ministerijos papildomai skirti – 6 981 tūkst. eurų, iš jų: 1000 tūkst. eurų (įskaitant socialinio draudimo įmokas), palaipsniniam vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui; 1175 tūkst. eurų pagalbos skambučių telefonais 03, 033, 103 administravimui perimti iš Greitosios medicininės pagalbos; 865 tūkst. eurų tarnybinei uniformai atnaujinti; 1200 tūkst. eurų ugniagesių gelbėtojų asmeninėms apsaugos priemonėms ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai; 511 tūkst. eurų technikos priežiūrai, remontui, eksploatavimui bei technikos draudimui; 1000 tūkst. eurų gelbėjimo technikai įsigyti; 1230 tūkst. eurų savivaldybių priešgaisrinės tarnyboms.
įmokas) pareigybių komplektavimui bei darbuotojų motyvacijai didinti; 5000 tūkst. eurų sienos stebėjimo sistemoms prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengti, 607 tūkst. eurų – aviacijos rinktinės pajėgumams stiprinti.
Svarstyti Vyriausybei
4) Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 17183 tūkst. eurų, iš jų:
ministerijos papildomai skirti – 6 981 tūkst. eurų, iš jų: 1000 tūkst. eurų (įskaitant socialinio draudimo įmokas), palaipsniniam vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui; 1175 tūkst. eurų pagalbos skambučių telefonais 03, 033, 103 administravimui perimti iš Greitosios medicininės pagalbos; 865 tūkst. eurų tarnybinei uniformai atnaujinti; 1200 tūkst. eurų ugniagesių gelbėtojų asmeninėms apsaugos priemonėms ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai; 511 tūkst. eurų technikos priežiūrai, remontui, eksploatavimui bei technikos draudimui; 1000 tūkst. eurų gelbėjimo technikai įsigyti; 1230 tūkst. eurų savivaldybių priešgaisrinės tarnyboms.
įmokas) pareigybių komplektavimui bei darbuotojų motyvacijai didinti; 5000 tūkst. eurų sienos stebėjimo sistemoms prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengti, 607 tūkst. eurų – aviacijos rinktinės pajėgumams stiprinti.
Vyriausybei
5) Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 5 647 tūkst. eurų, iš jų: 1000 tūkst. eurų naujausioms techninėms prevencijos ir kontrolės priemonėms (vaizdo analizės, objektų identifikacijos, balso atpažinimo sistemoms); 820 tūkst. eurų tinkamai vaiko teisių apsaugai užtikrinti; 150 tūkst. eurų pritaikyti POLIS naršyklę nusikalstamumo statistikos bei kitų duomenų analizei; 1000 tūkst. eurų (įskaitant socialinio draudimo įmokas) policijos pareigūnų darbo užmokesčiui nuo 2018 m. spalio 1 d. didinti; 1877 tūkst. eurų elektros impulsiniams prietaisams, šarvinėms liemenėms ir moderniai ginkluotei (aprūpinti gatvėse dirbančius pareigūnus); 800 tūkst. eurų parengti turimus sklypus statyboms įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektus statyti Kauno ir Panevėžio aps. vyriausiųjų policijos komisariatų pastatus.
Svarstyti Vyriausybei Pajamų šaltiniai: – padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 12. Užsienio reikalų komitetas 2017-11-03 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektui pritarti, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Argumentai:
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kylant kompleksiniams iššūkiams saugumui pagrindiniu diplomatinės tarnybos tikslu išlieka visų galimybių Lietuvos saugumui plačiąja prasme stiprinti išnaudojimas, galimų neigiamų pasekmių minimizavimas, nuoseklios, nacionaliniais interesais ir vertybėmis paremtos užsienio politikos tęstinumo užtikrinimas. Svarbiausia tokios veiklos dalis sritis yra veikla NATO, JT, ESBO, ET, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Siekiant deramai atstovauti Lietuvos interesus tarptautinėse organizacijose, būtina vykdyti ir prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokesčių ir įnašų mokėjimus.
Įvertinus jau numatytus asignavimus, Lietuvos įsipareigojimams padengti papildomai reikia 2 646 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos Programai 01.01 „Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas“ Lietuvos narystės mokesčiams ir įnašams tarptautinėms organizacijoms papildomai skirti 2 646 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Siekiant užtikrinti Lietuvos atstovų delegavimo ES, tarptautinėse ir užsienio valstybių institucijose tęstinumą ir užtikrinant glaudesnę sąveiką su ES, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis bei įvertinant, kad Užsienio reikalų ministerija administruoja visos Lietuvos delegavimo biudžetą, būtina tam skirti papildomas lėšas. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programai 01.01 „Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas“ asmenų delegavimui į ES, tarptautines ir užsienio valstybių institucijas papildomai skirti 735 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Lietuva yra vienintelė regiono valstybė, kuri neturi valstybės bent dalinai finansuojamo analitinio centro, vykdančio nuolatinę politikos stebėseną strateginiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, bei formuluojančio politikos siūlymus. Nepakankamas analitinių tyrimų finansavimas lemia tai, kad kasdieniame darbe stokojama trumpų, koncentruotų, bet profesionaliai parengtų studijų, galinčių pasitarnauti tiek diplomatinei tarnybai, tiek sprendimų priėmėjams.
Ypač Vakaruose analitinių centrų vaidmuo laikomas svarbiu ir dėl to, kad jų įsitinklinimas į tarptautinius formatus ar studijų užsienio kalbomis publikavimas prisideda prie valstybės užsienio ir saugumo politikos sklaidos tarptautinei auditorijai. Užsienio reikalų ministerija yra tiesiogiai suinteresuota kokybiška analitine produkcija tiek dėl jos naudos kasdieniame darbe, tiek dėl to, kad ji kaip tokio pobūdžio institucijų dalininkė yra atsakinga už jų veikimą. Todėl siekiant stiprinti šių institucijų darbą siūloma padidinti URM asignavimus. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programos 01.01 „Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas“ projektams, skirtiems analitiniams centrams, vykdantiems tyrimus Rusijos vidaus ir užsienio politikos bei ES Rytų partnerystės srityse, papildomai skirti 150 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Siekiant didinti konsulinių paslaugų efektyvumą ir Lietuvos piliečių pasitenkinimą konsulinėmis paslaugomis, planuojama iki 2020 m. visoms konsulinėms paslaugoms įdiegti konsulinių paslaugų kokybės standartą. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos programai 01.02 „Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių aptarnavimas“, konsulinių paslaugų teikimo kokybės standarto sukūrimui ir įdiegimui papildomai skirti 30 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Didėjant galimybėms Lietuvos piliečiams keliauti, dirbti, gyventi užsienyje, didėja tiek konsulinių paslaugų poreikis, tiek paslaugų spektras.
Siekiant užtikrinti kokybišką konsulinių paslaugų prieinamumą, būtina atnaujinti ir plėsti konsulinių procedūrų valdymo sistemą. Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos programai 01.02 „Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių aptarnavimas“, konsulinių paslaugų modernizavimui, efektyvumo sistemos sukūrimui, elektroninės eilių valdymo sistemos tobulinimui ir kt. konsulinėms paslaugoms, įskaitant ir informacijos sklaidai, papildomai skirti 610 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ES vyriausybių susitarimą, kuris 2014 m. gegužės 15 d. ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuva privalo mokėti reguliarius įnašus į Europos plėtros fondą. 2018 m. ši įmoka sudarys 8 685 035 Eur – t. y. 2 412 635 Eur daugiau, palyginti su 2017 m. (2018 m. biudžeto projekte įmokai numatyta 6 272 400 Eur). Neskyrus papildomo finansavimo, Lietuvos skola sudarytų 2 412 tūkst. Eur ir nuo jos Lietuvai būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programai 01.03 „Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai“, įmokai į Europos plėtros fondą, papildomai skirti 2 412
asignavimų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, būtina užtikrinti tinkamą ir saugų Lietuvos diplomatinių atstovybių funkcionavimą.
Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos programai 01.04 „Diplomatinės tarnybos administravimas“, diplomatinių atstovybių saugumui (įskaitant kibernetinį, taip pat darbuotojų saugumo rizikoms mažinti, saugiam internetui užtikrinti LR diplomatinėse atstovybėse, papildomiems duomenų šifravimo pajėgumams, įslaptintų dokumentų valdymo sistemai plėtoti ir kt.) užtikrinti, papildomai skirti 1 820 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Norint kokybiškai ir efektyviai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, būtina sudaryti sąlygas veiksmingai diplomatinei tarnybai. Didžioji dalis šios programos asignavimų tenka 59 Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, atstovybėms prie tarptautinių organizacijų ir specialiajai misijai užsienyje išlaikyti. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą diplomatinių atstovybių funkcionavimą, kai dėl sustiprėjusios daugelio šalių valiutos, lyginant su euru, padidėjo išlaidos paslaugoms, prekėms ir paslaugoms, už kurias atstovybės atsiskaito vietine šalies valiuta, be to, būtina atstatyti gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus ir dėl brangstančių persikėlimų paslaugų įkainių būtinas papildomas lėšų poreikis. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programai 01.04 „Diplomatinės tarnybos administravimas“, diplomatinių atstovybių veiklai užtikrinti papildomai skirti 2 442 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Siekiant laiku sutvarkyti LR ambasados Italijos Respublikoje patalpas, būtina numatyti reikiamą finansavimą.
Pasiūlymas: Užsienio reikalų ministerijos programai 01.04 „Diplomatinės tarnybos administravimas“, LR ambasados Italijos Respublikoje patalpų remontui skirti 760 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Siekiant stiprinti Lietuvos ir diasporos profesionalų bendradarbiavimą, stiprinti Lietuvos diasporos profesionalų įtraukimą į įvairias veiklas Lietuvoje, plėtoti ir vystyti Lietuvos diasporos profesionalų kontaktų duomenų bazę ir registracijos platformą, būtina numatyti atitinkamą finansavimą. Taip pat, įvertinant Pasaulio Lietuvių Bendruomenės svarbą puoselėjant lietuviškas vertybes, vykdant lituanistinę veiklą, prisidedant prie Lietuvos ekonominio , socialinio, kultūros, mokslo, sporto gyvenimo vystymo ir gerinimo ir prie Lietuvos interesų pasaulyje gynimo, siūloma numatyti papildomą finansavimą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklai. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos programai 01.05 „Ryšių su užsienio lietuviais politikos formavimas ir įgyvendinimas“ papildomai skirti 270 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. 13. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-11-08 Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario E. Pupinio, Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
1312 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos Tarybos sprendimą ir Kauno miesto savivaldybės kreipimąsi bei pateiktus argumentus dėl būtinumo didinti savivaldybių skolinimosi galimybes, tikslinga, keičiant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti savivaldybių investicijų projektus, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos paramos ir Valstybės investicijų programos lėšomis. Todėl siūloma ne nustatyti, kokiems tikslams gali būti skolinamasi, bet įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybė tais metais turi daugiau padengti ankstesnių įsipareigojimų nei paima paskolų. Tokia nuostata motyvuotų savivaldybes padengti ankstesnius įsipareigojimus, tačiau kartu ir didintų savivaldybių finansinę laisvę spręsti dėl lėšų naudojimo prioritetų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės gali skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis;“ Pritarti. Argumentai: Pritarti Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento argumentams dėl būtinumo skirti papildomą finansavimą (1 mln. eurų) savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 priedo 9 skiltį
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija“ ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 23 100 24 100 iš jų: civilinei saugai 1 396 priešgaisrinei saugai 21 704 22 704“ Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Pritariant Seimo nario E.
Pupinio ir Žemės ūkio ir maisto tarybos argumentams, siūlyti nemažinti savivaldybėms 2018 metais, lyginant su 2017 metais skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų žemės ūkio funkcijoms atlikti ir valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 priedo 10 skilties „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“ antrojo ir trečiojo stulpelių 2 ir 3 eilutes ir jas išdėstyti taip: „iš jų: žemės ūkio funkcijoms atlikti 6 448 8 030 valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise 9 371 10 409“ Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Pritarti Vidaus reikalų ministerijos prašymui papildomai finansuoti Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomas sekretoriato funkcijas Europos Sąjungos Regionų komitete ir iš dalies padengti „Auksinės krivūlės“ laureatų apdovanojimo ceremonijos išlaidas – 110 tūkst. Eur. Pasiūlymas Pakeisti Projekto 2 priedo II skyriaus „Ministerijos“ 17 eilutę „Vidaus reikalų ministerija“ ir ją išdėstyti taip: „Vidaus reikalų ministerija 439136 422260 124772 16876“
Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: 2017 metais savivaldybių investiciniams projektams kultūros srityje buvo skirta 14 mln. eurų, tuo metu 2018 metais šiam tikslui numatyta skirti tik 5,4 mln. eurų. Dėl to 4–5 savivaldybėse liks nebaigti statyti svarbūs kultūros objektai. Siekiant 2018 metais baigti statyti savivaldybių bendruomenių kultūriniams poreikiams tenkinti reikalingus kultūros objektus reikalinga papildomai savivaldybių kultūros objektų statybai (ilgalaikiam ir nematerialiam turtui įsigyti) skirti 3,4 mln. eurų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 priedo 3 skilties „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija antrojo ir trečiojo stulpelių 5 eilutę ir ją išdėstyti taip“ „ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti 5 357 8 757 Svarstyti Vyriausybei.
Argumentai: Tikslinga
švietimo įstaigų avarinei būklei likviduoti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 priedo 7 skilties „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ trečiojo stulpelio 1 eilutę ir 2018 metais finansavimą savivaldybių švietimo įstaigų avarinei būklei likviduoti skirti tokios pat apimties, kiek buvo skirta 2017 metų valstybės biudžete. Svarstyti Vyriausybei. 14. Žmogaus teisių komitetas 2017-10-25 Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227.
XIIIP-1227. Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą XIIIP-1227 pagal siūlymus, kuriems Komitetas pritarė: Argumentai: Seimo kontrolierių įstaigos 2017-06-30, 2017-10-24 raštai Pasiūlymas: Seimo kontrolieriams tapus Nacionaline žmogaus teisių institucija ir atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus dėl tokioms institucijoms priskirtinų funkcijų gausos ir jų plataus pobūdžio Seimo kontrolierių įstaigai 2018 m. papildomai skirti 343 tūkst. eurų, iš jų:
atstovauti Įstaigai, kaip nacionalinei žmogaus teisių institucijai, – 24 tūkst. eurų;
4) tarptautinių ir Įstaigoje rengtų dokumentų vertimo paslaugoms pirkti – 16 tūkst. eurų;
5) ekspertų paslaugoms pirkti – 22 tūkst. eurų;
6) tapus akredituota NŽTI, Europos NŽTI tinklo narystės mokestis – 9 tūkst. eurų;
7) darbo vietoms įrengti – 43 tūkst. eurų;
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017-10-24 raštas Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2018 metams papildomai skirti 20,3 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui dėl darbuotojų stažo padidėjimo, atlyginimo kategorijų peržiūrėjimo – 12,5 tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokoms – 3,8 tūkst. eurų, visuomenės švietimui apie vaiko teises ir jų užtikrinimo galimybes – 3 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštas 2017-10-24 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2018 metams papildomai skirti 153,6 tūkst. eurų, iš jų:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Koalicijos Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės raštas 2017-10-20 Pasiūlymas: didinti Specializuotos pagalbos centrų tarnybos finansavimą 2018 m. skiriant
Specializuotos pagalbos centrų programos sustiprinimui, užtikrinant valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei.
Argumentai: iki šiol taikomas atskirų projektų finansavimas nepilnai užtikrina savalaikę kompleksinę pagalbą, socialinę paramą ir bendrą pagalbos koordinavimo paslaugą (vienas kontaktas, į kurį kreipiasi nukentėjęs, nukreipimas laikinam apgyvendinimui ir NVO socialiniam darbuotojui) nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims. Pasiūlymas:
papildomus 35 tūkst. eurų socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonei įgyvendinti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
reikalų komisija, 2017-11-08 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymą, ir į Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Argumentai:
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-10-19 rašte Nr. S-1317 ir Seimo nario K. Smirnovo 2017-11-02 pasiūlyme pateikti argumentai. Pasiūlymas: Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KKSD)
kurių: ·
2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr.
ir moterų krepšinio, paplūdimio tinklinio, stalo teniso, orientavimosi estafečių komandoms, lengvaatlečiams Larisai Voroneckajai, Vyteniui Ivaškevičiui, Mindaugui Jurkšai, imtynininkui Mantui Kazimierui Sinkevičiui, orientacininkui Tomui Kuzminskiui, jų treneriams ir kitiems rinktinės nariams“ įgyvendinimui; ·
valdymo ir finansavimo reformos įgyvendinimui; ·
Valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje numatytos lėšos, būtų grąžinta investicijų projektų „Sporto bazių plėtra ir modernizavimas“ vykdymui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo Komitetai savo sprendimuose nesiūlo svarstyti. 2. PASIŪLYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI PATOBULINTI ĮSTATYMO PROJEKTĄ:
1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.
" ir ataskaitoje “ 2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas." pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos
įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
3) Seimo komitetų pasiūlymus:
ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas;
ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą, bei siekti mažinti viešojo ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo šių lėšų;
valstybės biudžeto (2018 metų valstybės biudžeto įstatymo projekte siūloma Neformaliojo vaikų švietimo krepšelius finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis);
vaiko priežiūros išmoką 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis ( sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos „Užimtumo didinimas“ priemonei „Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitais jaunimo užimtumą skatinančias programas“);
skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 procentų.
" ir ataskaitoje “ 2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas." pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos
įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
3) Seimo komitetų pasiūlymus:
ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas;
ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą, bei siekti mažinti viešojo ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo šių lėšų;
valstybės biudžeto (2018 metų valstybės biudžeto įstatymo projekte siūloma Neformaliojo vaikų švietimo krepšelius finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis);
vaiko priežiūros išmoką 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis ( sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos „Užimtumo didinimas“ priemonei „Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitais jaunimo užimtumą skatinančias programas“);
skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 procentų. PATOBULINTI
· pasiūlyti Vyriausybei įvertinti Seime svarstomus ir numatomus priimti (priimtus) teisės aktus ir, prireikus, skirti asignavimus teisės aktų nuostatoms įgyvendinti, arba perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų; · įvertinus finansines galimybes (planuojamas gauti pajamas už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą) skirti papildomus asignavimus melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai; · atkreipti ypatingą dėmesį į teismų ir Generalinės prokuratūros finansavimą.
· Seimo kontrolierių įstaigai nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijoms vykdyti, papildomiems etatams įsteigti, atstovavimui tarptautinėse organizacijose, stažuotėms, komandiruotėms, darbo vietoms įrengti; · Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti; · Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vykdomų projektų nacionaliniam kofinansavimui, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto ekspertų darbui apmokėti, nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams; · Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai veiklai, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, užtikrinti; · Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai funkcijoms vykdyti; · Viešųjų pirkimų tarnybai veiklai vykdyti ir nustatytoms funkcijoms įgyvendinti; · Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai naujoms pavedamoms priežiūros funkcijoms vykdyti; · Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai patalpoms remontuoti;
2018 metais taikyti 20 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams; · 2018 m. palyginus su 2017 m. nemažinti specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdytii; · Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto pastato, esančio R.
· Seimo kontrolierių įstaigai nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijoms vykdyti, papildomiems etatams įsteigti, atstovavimui tarptautinėse organizacijose, stažuotėms, komandiruotėms, darbo vietoms įrengti; · Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti; · Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vykdomų projektų nacionaliniam kofinansavimui, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto ekspertų darbui apmokėti, nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams; · Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai veiklai, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, užtikrinti; · Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai funkcijoms vykdyti; · Viešųjų pirkimų tarnybai veiklai vykdyti ir nustatytoms funkcijoms įgyvendinti; · Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai naujoms pavedamoms priežiūros funkcijoms vykdyti; · Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai patalpoms remontuoti;
2018 metais taikyti 20 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams; · 2018 m. palyginus su 2017 m. nemažinti specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdytii; · Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto pastato, esančio R. Žebenkos g.
Žebenkos g. 8, Baisogaloje, stogui remontuoti; · Kultūros ministerijai:
liaudies buities muziejui priešgaisrinėms saugos priemonėms įdiegti;
fondams formuoti;
investicijų programai įgyvendinti; · Valstybės saugumo departamentui žvalgybos pajėgumams stiprinti; · Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomo priimti įstatymo nuostatoms įgyvendinti; · Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms:
„Užimtumo didinimas“ priemonėms: remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą
socialinėse įmonėse, sudaryti sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos veiklai;
dydį;
pareigybėms Gestų vertėjų centruose įsteigti;
pagalbos tarnyboms, teikiančioms emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas, finansuoti;
pagalbos centrų tarnyboms, siekiant užtikrinti valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, finansuoti;
pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonei įgyvendinti;
· Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimui; ·
finansavimo savivaldybių švietimo įstaigų avarinei būklei likviduoti; · Lietuvos mokslių akademijai mėnesinėms išmokoms LMA nariams emeritams mokėti; · Teisingumo ministerijai (Kalėjimų departamente prie TM Statuto pakeitimo įstatymui įgyvendinti); · Vidaus reikalų ministerijai :
1) Valstybės sienos su Rusijos Federacija saugumui stiprinti - sienos stebėjimo sistemoms ir apsauginei tvorai įrengti, pareigybėms Migracijos departamente prie VRM įstei
gti, Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomas sekretoriato funkcijas ES Regionų komitete finansuoti, „Auksinės krivūlės“ laureatų apdovanojimo ceremonijos išlaidas iš dalies padengti; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM laisvoms pareigybėms užimti, LRV programos darbams vykdyti bei kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo efektyvumui didinti;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM palaipsniniam vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti; pagalbos skambučių telefonais 03, 033,
uniformai atnaujinti, ugniagesių gelbėtojų asmeninėms apsaugos priemonėms ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai, technikos priežiūrai, remontui, eksploatavimui bei technikos draudimui, savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms finansuoti;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM pareigybių komplektavimui bei darbuotojų motyvacijai didinti, sienos stebėjimo sistemoms prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengti, aviacijos rinktinės pajėgumams stiprinti;
4) Viešojo saugumo tarnybai prie VRM Vyriausybės prioritetui „Saugi valstybė“ užtikrinti; pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui; pareigūnų aprūpinimui ginkluote, specialiosiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei specialiomis transporto priemonėmis; Lietuvos indėlio į tarptautines operacijas ir misijas padidinimui pastatų remontui ir rekonstrukcijai, uždarų šaudyklų įrengimui; · Policijos departamentui prie VRM naujausioms techninėms prevencijos ir kontrolės priemonėms (vaizdo analizės, objektų identifikacijos, balso atpažinimo sistemoms),tinkamai vaiko teisių apsaugai užtikrinti, pritaikyti POLIS naršyklę nusikalstamumo statistikos bei kitų duomenų analizei policijos pareigūnų darbo užmokesčiui nuo 2018 m. spalio 1 d. didinti; elektros impulsiniams prietaisams, šarvinėms liemenėms ir moderniai ginkluotei (aprūpinti gatvėse dirbančius pare
igūnus); parengti turimus sklypus statyboms įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektus statyti Kauno ir Panevėžio aps. vyriausiųjų policijos komisariatų pastatus; · Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV:
2 d. nutarimui Nr.
8, Baisogaloje, stogui remontuoti; · Kultūros ministerijai:
liaudies buities muziejui priešgaisrinėms saugos priemonėms įdiegti;
fondams formuoti;
investicijų programai įgyvendinti; · Valstybės saugumo departamentui žvalgybos pajėgumams stiprinti; · Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomo priimti įstatymo nuostatoms įgyvendinti; · Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms:
„Užimtumo didinimas“ priemonėms: remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą
socialinėse įmonėse, sudaryti sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos veiklai;
dydį;
pareigybėms Gestų vertėjų centruose įsteigti;
pagalbos tarnyboms, teikiančioms emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas, finansuoti;
pagalbos centrų tarnyboms, siekiant užtikrinti valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, finansuoti;
pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonei įgyvendinti;
· Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimui; ·
finansavimo savivaldybių švietimo įstaigų avarinei būklei likviduoti; · Lietuvos mokslių akademijai mėnesinėms išmokoms LMA nariams emeritams mokėti; · Teisingumo ministerijai (Kalėjimų departamente prie TM Statuto pakeitimo įstatymui įgyvendinti); · Vidaus reikalų ministerijai :
1) Valstybės sienos su Rusijos Federacija saugumui stiprinti - sienos stebėjimo sistemoms ir apsauginei tvorai įrengti, pareigybėms Migracijos departamente prie VRM įsteigti, Lietuvo
s savivaldybių asociacijos vykdomas sekretoriato funkcijas ES Regionų komitete finansuoti, „Auksinės krivūlės“ laureatų apdovanojimo ceremonijos išlaidas iš dalies padengti; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM laisvoms pareigybėms užimti, LRV programos darbams vykdyti bei kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo efektyvumui didinti;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM palaipsniniam vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti; pagalbos skambučių telefonais 03, 033,
uniformai atnaujinti, ugniagesių gelbėtojų asmeninėms apsaugos priemonėms ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai, technikos priežiūrai, remontui, eksploatavimui bei technikos draudimui, savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms finansuoti;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM pareigybių komplektavimui bei darbuotojų motyvacijai didinti, sienos stebėjimo sistemoms prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengti, aviacijos rinktinės pajėgumams stiprinti;
4) Viešojo saugumo tarnybai prie VRM Vyriausybės prioritetui „Saugi valstybė“ užtikrinti; pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui; pareigūnų aprūpinimui ginkluote, specialiosiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei specialiomis transporto priemonėmis; Lietuvos indėlio į tarptautines operacijas ir misijas padidinimui pastatų remontui ir rekonstrukcijai, uždarų šaudyklų įrengimui; · Policijos departamentui prie VRM naujausioms techninėms prevencijos ir kontrolės priemonėms (vaizdo analizės, objektų identifikacijos, balso atpažinimo sistemoms),tinkamai vaiko teisių apsaugai užtikrinti, pritaikyti POLIS naršyklę nusikalstamumo statistikos bei kitų duomenų analizei policijos pareigūnų darbo užmokesčiui nuo 2018 m. spalio 1 d. didinti; elektros impulsiniams prietaisams, šarvinėms liemenėms ir moderniai ginkluotei (aprūpinti gatvėse dirbančius pareigūnus); par
engti turimus sklypus statyboms įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektus statyti Kauno ir Panevėžio aps. vyriausiųjų policijos komisariatų pastatus; · Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV:
2 d. nutarimui Nr. 634 „Dėl premijų Lietuvos kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio, paplūdimio tinklinio, stalo teniso, orientavimosi estafečių komandoms, lengvaatlečiams Larisai Voroneckajai, Vyteniui Ivaškevičiui, Mindaugui Jurkšai, imtynininkui Mantui Kazimierui Sinkevičiui, orientacininkui Tomui Kuzminskiui, jų treneriams ir kitiems rinktinės nariams“ įgyvendinimui; įgyvendinti ;
2) Kūno kultūros ir sporto reformai įgyvendinti;
3) sporto infrastruktūrai vystyti;
4) S.
Dariaus ir S.
Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune rekonstrukcijos darbų pradžiai; · Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui archyviniams ir archeologiniams tyrimams atlikti, Seimo nutarimui „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ įgyvendinti; · Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti; · studentams skatinti; · Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modeliui, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukurti ir įdiegti; · Užsienio reikalų ministerijai:
mokesčiams ir įnašams tarptautinėms organizacijoms sumokėti;
delegavimui į ES, tarptautines ir užsienio valstybių institucijas;
skirtiems analitiniams centrams, vykdantiems tyrimus Rusijos vidaus ir užsienio politikos bei ES Rytų partnerystės srityse;
paslaugų teikimo kokybės standartui sukurti ir įdiegti;
paslaugų modernizavimui, efektyvumo sistemos sukūrimui, elektroninės eilių valdymo sistemos tobulinimui ir kt. konsulinėms paslaugoms, įskaitant ir informacijos sklaidai;
Europos plėtros fondą sumokėti;
atstovybių saugumui (įskaitant kibernetinį, taip pat darbuotojų saugumo rizikoms mažinti, saugiam internetui užtikrinti LR diplomatinėse atstovybėse, papildomiems duomenų šifravimo pajėgumams, įslaptintų dokumentų valdymo sistemai plėtoti ir kt.) užtikrinti;
atstovybių veiklai užtikrinti ;
ambasados Italijos Respublikoje patalpų remontui ;
10) Lietuvos ir diasporos profesionalų bendradarbiavimui stiprinti, Lietuvos diasporos profesionalų įtraukimui į įvairias veiklas Lietuvoje, Lietuvos diasporos profesionalų kontaktų duomenų bazei ir registracijos platformai plėtoti ir vystyti, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklai vykdyti;
· Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti savivaldybių investicijų projektus, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos paramos ir Valstybės investicijų programos lėšomis, įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybė tais metais turi daugiau padengti ankstesnių įsipareigojimų nei paima paskolų:
Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės gali skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis (savivaldybės skola per metus neturi padidėti);“.
Girėno stadiono Kaune rekonstrukcijos darbų pradžiai; · Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui archyviniams ir archeologiniams tyrimams atlikti, Seimo nutarimui „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ įgyvendinti; · Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti; · studentams skatinti; · Lietuvos piliečių studijų stipriausiuose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modeliui, paremto įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukurti ir įdiegti; · Užsienio reikalų ministerijai:
mokesčiams ir įnašams tarptautinėms organizacijoms sumokėti;
delegavimui į ES, tarptautines ir užsienio valstybių institucijas;
skirtiems analitiniams centrams, vykdantiems tyrimus Rusijos vidaus ir užsienio politikos bei ES Rytų partnerystės srityse;
paslaugų teikimo kokybės standartui sukurti ir įdiegti;
paslaugų modernizavimui, efektyvumo sistemos sukūrimui, elektroninės eilių valdymo sistemos tobulinimui ir kt. konsulinėms paslaugoms, įskaitant ir informacijos sklaidai;
Europos plėtros fondą sumokėti;
atstovybių saugumui (įskaitant kibernetinį, taip pat darbuotojų saugumo rizikoms mažinti, saugiam internetui užtikrinti LR diplomatinėse atstovybėse, papildomiems duomenų šifravimo pajėgumams, įslaptintų dokumentų valdymo sistemai plėtoti ir kt.) užtikrinti;
atstovybių veiklai užtikrinti ;
ambasados Italijos Respublikoje patalpų remontui ;
10) Lietuvos ir diasporos profesionalų bendradarbiavimui stiprinti, Lietuvos diasporos profesionalų įtraukimui į įvairias veiklas Lietuvoje, Lietuvos diasporos profesionalų kontaktų duomenų bazei ir registracijos platformai plėtoti ir vystyti, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklai vykdyti;
· Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti savivaldybių investicijų projektus, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos paramos ir Valstybės investicijų programos lėšomis, įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybė tais metais turi daugiau padengti ankstesnių įsipareigojimų nei paima paskolų:
Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės gali skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis (savivaldybės skola per metus neturi padidėti);“. 8.
nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
REIKALŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Europos reikalų komiteto nariai: komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Gelūnas, Dainius Kreivys, Aušra Maldeikienė, Kęstutis Masiulis, Rūta Miliūtė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jaroslav Narkevič, Mindaugas Puidokas, Egidijus Vareikis, Virginija Vingrienė. Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Rūta Bunevičiūtė, patarėjai Dainora Asevičienė, Danutė Budreikaitė, Agnė Grigienė, Elzė Kolelė, Renata Lygienė, Vilma Greckaitė, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, padėjėjai Miglė Kadonova, Mantas Svečiulis. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, Finansų ministerijos ES investicijų departamento ES sanglaudos politikos skyriaus vedėja Vaida Vilimaitė-Zubrickienė, Finansų ministerijos ES investicijų departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Vaida Žukauskaitė, Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-1911 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 str. siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 str. 5 d. Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
pagrindiniam komitetui pritarti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu. 6.1.2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, jog Vyriausybei būtina atidžiai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą.
Svarbu užtikrinti, kad būtų sumažintas šių lėšų įsisavinimo atsilikimas tuose sektoriuose, kur jis yra nepakankamas, išanalizuotos tokio atsilikimo priežastys, ir mažėtų nepanaudotų biudžeto asignavimų perkėlimo į ateinančius metus tendencijos. 6.1.3. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Seimo Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 12 247 tūkst. eurų asignavimų poreikį. Papildomų asignavimų šaltinis šiam poreikiui galėtų būti Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai ir/arba didinamos 2018 metų valstybės biudžeto pajamos iš valstybės įmonių dividendų. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas Komiteto biuro patarėja Renata Lygienė
Švietimo ir mokslo komitetas
2017-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas (pirmininko pavaduotojas), Arūnas Gumuliauskas, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Raminta Popovienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Rūta Norkienė, Aistė Laurinavičiūtė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. 2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai G. Steponavičius M.Adomėnas 2017-11-13 Argumentai: Žemas mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų lygis Lietuvoje, palyginti ne tik su Vakarų Europos, bet ir Rytų Europos akademinių atlyginimų kontekstu, yra viena iš esminių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinio atsilikimo ir protų nutekėjimo priežasčių. Kylant doktorantų stipendijoms, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai tampa neproporcingai žemi. Biudžete numatytos lėšos akademinio personalo atlyginimų kėlimui nekompensuos atsirandančios atlyginimų disproporcijos. Todėl 2018 metų valstybės biudžete siūlome Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai papildomai skirti 10 000 tūkst. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimui, proporcingai indeksuojant studijų krepšelį. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sričiai 2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti šias sumas:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 1 070 575 1
iš jų: asignavimai išlaidoms:1
Lėšų šaltinis: Papildomus 10 000 tūkst.
Eur skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Pritarti
E.Jovaiša 2017-11-09 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397 patvirtinto Lietuvos mokslų akademijos (toliau – LMA) statuto 31 punktu, LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams iš LMA biudžeto gali būti mokamos mėnesinės išmokos. Šiuo metu LMA narių sąraše yra 45 LMA nariai emeritai, kuriems iš LMA asignavimų kas mėnesį gali skirti tik po 68,35 eurų išmoką (atskaičius 15 proc. pajamų mokestį, išmokama 58,10 eurų). Per mėnesį LMA šiam tikslui skiria kiek daugiau nei 3000 eurų, beveik 37000 eurų per metus. Iki 2017 m. pabaigos LMA nariu emeritu taptų dar 1 asmuo, 2018 m. sąraše būtų 10 asmenų. Taigi 2018 m. LMA narių emeritų skaičius būtų 56. Norint šiems LMA nariams mokėti numatytas mėnesines išmokas, 2018 m. LMA reikėtų iš valstybės biudžeto skirti 255 360 Eur (56×380×12). Atsižvelgiant į dabartines LMA finansines galimybes (37000 Eur), prašome 2018 m. LMA valstybės biudžeto asignavimus padidinti 218 000 eurų. Pasiūlymas:2018 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte padidinti Lietuvos mokslų akademijai skirtus asignavimus 218 000 eurų. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pritarti
3Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir G. Steponavičiaus bei E. Jovaišos siūlymams. 5. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 6. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas
kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Vytautas Juozapaitis,
Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; Komiteto biuras: patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė, patarėjos Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė; Kviestieji asmenys: Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, Kultūros viceministras G. Andriulionis, Kultūros ministerijos kancleris L. Ubavičius, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja R. Kačkutė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Mickevičienė, Koncertinės įstaigos valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva" vadovė Edita Katauskienė, Koncertinės įstaigos valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva" vadovo pavaduotojas Robertas Žukas, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Joniškio rajono savivaldybės meras, Gediminas Čepulis, Joniškio rajono savivaldybės administracijos ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Vilija Aleksienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2017-10-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Atsižvegti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kauno arkivyskupijos kurija 2017-09-18 Jūsų informacijai perduodu Kultūros ministrei adresuotą prašymą dėl Kauno arkikatedros bazilikos įtraukimo į „Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programos“ vykdymą, o taip pat kelias fotografijas, kurios iliustruoja tokio įtraukimo būtinumą. Prašau palankaus esamos situacijos vertinimo ir sprendimų priėmimo inicijavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 690 Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra įtrauktą į Šv.
Jobo Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 20174-2019 metų strateginio veikios plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-S88 „Dėl Kultūros ministerijos 2017-2019 metų strateginio veiklos piano patvirtinimo“ įgyvendinimo priemonę „Vykdyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio įkūrimo ir jo objektų pritaikymo (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms programą“ ir siekdamas užtikrinti pradėtų Kauno arkikatedros bazilikos restauravimo ir pritaikymo piligrimu bei turizmo reikmėms darbų tęstinumą, p r a š a u į t r a u k t i K a u n o Šv. a p a š t a l ų P e t r o ir P o v i l o a r k i k a t e d r ą b a z i l i k ą į „Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio įkūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programos“ įgyvendinimo 2018 m . p r i e m o n i ų s ą r a š ą, numatant finansavimą šio kultūros objekto vidaus tvarkybos darbams. Nesvarstyti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 2. Elektrėnų savivaldybės Vievio miesto bendruomenė 2017-09-20 Mes, Vievio gyventojai, didžiuojamės miesto kultūros bei meno puoselėjimo tradicijomis, Vievio kultūros centro (toliau Centro) darbuotojų veikla ir suteikta galimybe tobulėti kiekvienam, stiprinti miesto bendruomenę ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. Centre per metus suorganizuojama apie du šimtus renginių, tarp jų jau 11 metų vykstantis tarptautinis chorų festivalis – konkursas „Mūsų dainose“, kaimo kapelų šventė
„Stovi malūnas prie kelio“, vokalistų festivalis „Vieversija“, senjorų meno
festivalis „Su pavasariu širdy“ ir daug kitų miesto, rajoninių, regioninių renginių.
Centre veikia daugiau kaip dešimt meno kolektyvų, ne vienas jų – Respublikinių dainų švenčių, įvairių šalyje ir užsienyje vykstančių festivalių, konkursų ir renginių dalyviai. Tai moterų choras „Vieva“ ir Vievio Trečiojo amžiaus universiteto choras, kaimo kapelos, Vaikų šokio teatras, dramos studija „Vievio teatras“, šokių kolektyvai. Centro kamerinis choras „Con moto“ 2009 metais pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą, moterų ansamblis „Con moto“ – šalies solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatas. Kasmet vis aktyviau į Centre veikiančią atvirą jaunimo erdvę įsijungia miesto jaunuomenė: čia rūpinamasi jos užimtumo ir kultūringo laisvalaikio organizavimu. Prieš trejus metus prie Centro įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas Vievio TAU. Jame šiuo metu veikia kultūros, kompiuterinio raštingumo, sveikos gyvensenos, anglų kalbos ir teisės fakultetai. Universiteto užsiėmimai, kurių per mėnesį pravedama iki 30-ties, taip pat vyksta Centro patalpose. Vieviečių dešimtmečiais puoselėtas kultūros tradicijas ir ateities planus žlugdo kritinės būklės Centro pastatas. Senbuvių liudijimu Centro pastato viena medinė dalis statyta XX amž. pradžioje, o kitai daliai – dviaukščio priestato statybai apie 1950 m. panaudotas iš kaimo pervežtas senas medinis grūdų sandėlis. Dėl patalpų stokos ir jų būklės mums, vieviečiams, dažnai būna gėda prieš miesto svečius ir iš kitų vietovių atvykstančius koncertuoti kolektyvus, o profesionalūs atlikėjai koncertuoti tokiomis sąlygomis atsisako.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2016 m. gegužės 12 d. atliko Vievio kultūros centro pastato techninės būklės patikrinimą ir nustatė, kad „Pastato būklė yra nepatenkinama, laikančių konstrukcijų (sienos ir perdangos) būklė atitinka avarinės būklės požymius. Siūloma apriboti statinio naudojimą“. Dėl šios priežasties jau beveik metus laiko Vievio kultūros centro pastate nevyksta jokie renginiai, o tai didina kultūrinę atskirtį ir labai riboja Vievio bendruomenės dalyvavimą regiono ir šalies kultūros gyvenime. Po daugkartinių Vievio bendruomenių reikalavimų Elektrėnų savivaldybės meras pateikė informaciją, kad 2016 m. yra parengtas Vievio kultūros centro techninis projektas, suformuotas žemės sklypas, atlikti kadastriniai matavimai, sklypas įregistruotas Registrų centre. 2016 m. gegužės 25 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos spendimu Nr V.TS-105 patvirtintas projekto bendrasis finansavimas iki
kultūros ministro 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-22 „Dėl valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų kapitalo investicijų 2017 metų paskirstymo pagal kultūros srities investicijų projektus“ Vievio kultūros centro rekonstravimui buvo numatyta skirti 290 000 Eur, tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio13 d. įsakymu Nr. ĮV-576 „Dėl
investicijų 2017-2019 metų programoje numatytų kapitalo investicijų 2017 metų paskirstymo pagal kultūros srities investicijų projektus“ pakeitimo“ Vievio kultūros centro rekonstrukcijai lėšų skyrimas Vievio kultūros centro rekonstrukcijai panaikintas. Toks sprendimas daugiau nei nesuprantamas.
Vievio kultūros centro problema aktuali ir niekaip neišsprendžiama dešimtmečiais, todėl nėra jokių prielaidų abejoti aptariamo objekto rekonstrukcijos svarba ir būtinumu. Tai patvirtina ir surinkti Vievio bendruomenės gyventojų parašai. Esame užtikrinti, kad Lietuvoje tokios blogos būklės kultūros įstaigos niekur nerastumėte, o ir atvykę svečiai tai tik patvirtina. Mums ypač skaudu, kad
veikla išugdęs ne vieną Lietuvos vardą garsinantį menininką, tarp jų profesorių, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėją, meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Gintarą Rinkevičių, profesorių, chorų vadovą Tadą Šumską, džiazo muzikantą, kompozitorių Dainių Pulauską, kompozitorių, dirigentą, pedagogą Jaroslavą Cechanovičių ir kt., jau daugiau kaip 60 metų laukia tinkamo Kultūros centro pastato. Manome, kad neskyrus lėšų Vievio kultūros centro pastato rekonstrukcijai, mūsų miestas visai neteks kultūros židinio. Senasis pastatas dėl avarinės būklės bus nugriautas, o kitų patalpų normaliai kultūrinei veiklai nėra. Norime jaustis pilnaverčiais savo šalies piliečiais, todėl turime teisę gauti kokybiškas kultūros paslaugas ir didžiuotis savo miesto, regiono ilgametėmis kultūros tradicijomis bei pasiektais rezultatais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašome spręsti lėšų skyrimą Vievio kultūros centro pastato rekonstrukcijai. Vievio bendruomenės tiki Jūsų gera valia ir noru mums padėti. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei. 3. Lietuvos leidėjų asociacija 2017-10-19 Bibliotekų veiklos finansavimas. Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo ir valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiai iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos ir pačios rengia projektus ir dalyvauja įvairių programų bei fondų konkursuose, tačiau šis finansavimas dažniausiai skiriamas naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis, tačiau ne fondų atnaujinimui. LR Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane kultūrai ir bibliotekų aprūpinimui, kaip svarbiam kultūrinės visuomenės savirealizacijos principui, skiriama nemažai dėmesio. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniųjų Vyriausybių vykdyta politika esminių problemų šiame sektoriuje nesprendė, todėl, pvz., bibliotekų modernizacijos programa 2003 -
rodikliai net nepasiekė ES vidurkio. Atkreiptinas dėmesys į LR Kultūros ministerijos (2016-2018) strateginį veiklos planą ir jame nurodomus rodiklius: „Kultūros ministerija didins gyventojams prieigą prie kokybiškų, aktualių, meninę, kultūrinę ir mokslinę vertę turinčių leidinių bei kitų informacijos išteklių bibliotekose ir skatins jais naudotis. Siekiant grąžinti viešųjų bibliotekų naujų dokumentų įsigijimui skirtą finansavimą į prieškrizinį lygį, planuojama, kad 2016 m. vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui bus skirta 0,69 Eur (2015 m. – 0,58 Eur, 2008 m. – 0,74 Eur)“. Bibliotekų aprūpinimas informacija ir dokumentais. 2015 m. viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirta 1 692 160 eurų, duomenų bazių prenumeratai – 113 000 eurų.
Už skirtas valstybės biudžeto lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti 54 792 pavadinimų, 230 383 fizinių vienetų spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui 2015 m. skirta suma siekė 0,58 euro, tokia pat suma buvo skirta ir 2014 metais. 2016 m. Lietuvoje buvo minimi Bibliotekų metai, todėl viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti iš valstybės biudžeto buvo skirta 1,9 mln. eurų (300 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.). Už skirtas lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti per 60,8 tūkst. pavadinimų, per 264 tūkst. fizinių vienetų naujais spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais. Vis dėlto, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir Europos šalių statistinio vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose skiriama 0,69 euro. Net įvertinus šalies gyvenimo lygio indeksą, pagal vienam gyventojui skiriamą sumą naujiems leidiniams viešosiose bibliotekose įsigyti, Lietuva kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo kitų ES šalių: vienam gyventojui Estijoje skiriama – 2,32, Slovėnijoje – 2,94, Olandijoje – 3,22, Švedijoje – 5,04, Suomijoje – 8,13, Danijoje – 9,27 euro. 2015 m. ES vidurkis siekė 1,22 euro, kai tuo metu Lietuvoje tam buvo skiriama vos 0,58 euro. LR Valstybės kontrolė, atlikusi išsamią analizę pateikė ataskaitą „Bibliotekų renovacija ir modernizavimas“, kurioje konstatuojama, kad: ü Dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra senesni nei 10 metų.
Tokia fondų bazė neatitinka nei ES standartų, nei visuomenės poreikių; ü Bibliotekų fondai Lietuvoje atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje; ü Bibliotekoms skiriamas finansavimas labiausiai nukreiptas į pastatų renovaciją, modernizacija ir kompiuterizavimą (įskaitant ES finansavimą), o ne į fondų formavimą;
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje daugiau kaip
leidiniai, tuo tarpu Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 proc. šių bibliotekų fondų. Vadovaujantis Tarptautinės bibliotekų asociacijos federacijos (IFLA) rekomendacijomis, paskaičiuota, kad Fondų atnaujinimui būtina 250-300 knygų / 1000 gyventojų, Lietuvoje šis skaičius siekia vos 41/1000 gyv. per metus. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje knygas nuolatos skaito
lemia nekokybiški bibliotekų fondai. Net 24 proc. apklausų dalyvių sako, kad siekiant ugdyti skaitymo įpročius visuomenėje, reikia plėsti bibliotekų fondus. Skaitymo ir lankymosi bibliotekose įpročiai rodo, kad net 6 proc. gyventojų (įvertinus Lietuvos populiaciją – apie 160 tūkst. žmonių) nurodė namuose neturintys nė vienos knygos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius metus spausdintas knygas nurodė skaitę 62 proc., 15 proc. sakė skaitę knygas skaitmeniniu formatu (elektronines knygas nuolat skaito 3 proc. gyventojų). Viešosiose bibliotekose per pastaruosius metus apsilankė 36% gyventojų, iš kurių pusė bibliotekose lankosi reguliariai (per metus apsilanko ne mažiau kaip 7 kartus).
bibliotekose, kad pasiskolintų knygų į namus, 60 proc. lankytojų skaito bibliotekų skaityklose, vien tik pasinaudoti internetu ateina vos 2 proc. lankytojų. Išvados ir siūlymai: ü Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. Būtina skirti daugiau dėmesio bibliotekų fondų aprūpinimui. ü Senėjantys fondai nebeatitinka vartotojų poreikių, todėl mažėja bibliotekų lankytojų skaičius. Bibliotekos praranda „visuomenės švietimo centro“ statusą. Žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų („naujienų“) leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. ü Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas. Net LR Seimui 2016-uosius paskelbus
„Bibliotekų metais“ ir tik simboliškai prisidėjus prie bibliotekų fondų
atnaujinimo, nuolatinio dėmesio problemai vis dar labai trūksta. ü Bibliotekų fondų aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jei norime ugdyti skaitančią tautą (ypač jaunimą). Kviečiame LR Seimo Kultūros komiteto narius, svarstant ir priimant 2018 m. šalies biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir numatyti ilgalaikį tikslą LR Kultūros ministerijos asignavimuose numatant ne mažiau kaip 2,5 milijono eurų bibliotekų fondams formuoti. Pritarti
2017-10-31 Lietuvos kultūros lauko asociacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų bendruomenių interesams, susipažinusios su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1092 (toliau - Įstatymo projektas) ir jį lydinčiais dokumentais, dėkoja Įstatymo projekto iniciatoriams ir pritaria Įstatymo projekto priėmimui Lietuvos Respublikos Seime, tačiau kartu atkreipia Jūsų dėmesį į keletą kultūros lauko asociacijoms, kurių dauguma narių yra biudžetinės (ne valstybės ar savivaldybių valdymo) įstaigos, aktualių aspektų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kultūros lauko asociacijos, veikdamos skėtiniu principu ir sujungdamos savo narių žinias bei patirtį, atstovauja jų interesus kultūros politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose institucijose, įgyvendina bendrus savo sektoriaus kultūros edukacijos, kultūrinio turizmo plėtros, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektus, plėtoja tarptinklinius bendradarbiavimo ryšius Lietuvoje ir užsienyje. Tokiu būdu, viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinės įstaigos buvimas panašią veiklą vykdančių asociacijų dalyviu, ne tik neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio nuostatoms, asociacijų steigimo bei veiklos principams, bet iš esmės padeda įgyvendinti biudžetinės įstaigos veiklos tikslus bei uždavinius, numatytus jos steigimo dokumentuose. Antra, visos kultūros lauke jau du dešimtmečius sėkmingai veikiančios asociacijos, kurių narėmis yra dauguma viešojo kultūros sektoriaus paslaugų sferos biudžetinių įstaigų, įkurtos vadovaujantis tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiais Biudžetinių įstaigų (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113) ir specialiaisiais Muziejų (1995 m. birželio 8 d. Nr. I-930), Bibliotekų (1995 m. birželio 6 d. Nr.
Nr. I-920) ir kt. įstatymais, kurie nedraudė kultūros lauko biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve ir neribojo teisės jungtis į asociacijas (Lietuvos muziejų asociacija įsteigta 1995 m., Savivaldybių muziejų bendrija - 1998 m., Lietuvos apskričių bibliotekų asociacija - 1998 m., Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija - 1999 m. ir Lietuvos kultūros centrų asociacija - 2003 m.). Todėl manytina, kad
Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymas suponavo įstatymo galiojimą atgal, nors iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla draudimas nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Deja, bet pastarųjų metų patirtis rodo, kad kultūros biudžetines įstaigas audituojančios institucijos savo išvadose nurodo, jog jos pažeidžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymo nuostatas, rekomenduoja išstoti iš asociacijų ir nedalyvauti jų veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinių įstaigų, dalyvaujančių asociacijų veikloje, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo neužtikrina ir dabartinės specialiųjų įstatymų redakcijos. Muziejų (nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 20 d.: Nr. IX- 1593, 2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 59-2638 (2003-06-20)), Bibliotekų (nauja įstatymo redakcija: Nr. IX- 2378, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr.
120-4431 (2004-08-03)) ir Kultūros centrų (naujas įstatymas: Nr. IX- 2395, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4435) įstatymų šiuo metu galiojančiose redakcijose muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams teisė jungtis į asociacijas nenustatyta (arba neišlikusi), kai tuo tarpu Švietimo įstatyme yra nustatyta (arba išlikusi) mokyklų teisė jungtis į asociacijas, įskaitant ir biudžetinių įstaigų statusą turinčias mokyklas. Todėl Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti nurodyta, kad priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiami Muziejų, Bibliotekų bei Kultūros centrų įstatymai ir atstatyta teisė muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams, kurių teisinė forma yra valstybės ar savivaldybių biudžetinė įstaiga, jungtis į asociacijas. Atkreipdami Jūsų dėmesį į aukščiau pateikiamus aspektus, dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas Lietuvos Respublikos Seime kultūros lauko asociacijoms ir jų nariams - biudžetinėms įstaigoms ypatingai aktualus ir laukiamas. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Šilalės rajono savivaldybė 2017-08-23 Šilalės rajono savivaldybės administracijos užsakymu 2012 metais paslaugų teikėjas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ parengė investicijų projektą „Dalios Grinkevičiūtės vardo Šilalės krašto tremtinių muziejaus Eitvydaičių g. Nr. 9, Laukuvos mstl., Šilalės r. įrengimas“. Investicijų projekte numatyta, kad pastato, esančio Eitvydaičių g. Nr. 9, Laukuvos mstl., Šilalės r., remontui ir pritaikymui muziejaus veiklai reikia 225,9 tūkst. Eur. Įgyvendinus investicijų projektą „Dalios Grinkevičiūtės vardo Šilalės krašto tremtinių muziejaus Eitvydaičių g. Nr.
Nr. 9, Laukuvos mstl., Šilalės r. įrengimas“ būtų išsaugotas ir įamžintas ryškiausios Lietuvos disidentinio judėjimo asmenybės, unikalių atsiminimų apie tremtį autorės, gydytojos Dalios Grinkevičiūtės vardas. Būtų sudaryta galimybė muziejaus lankytojus supažindinti su Šilalės krašto gyventojų trėmimais, tremčių vietomis. Muziejus atliktų ir edukacines funkcijas, kadangi jame galėtų vykti istorijos, lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo užsiėmimai. Dalios Grinkevičiūtės vardo Šilalės krašto tremtinių muziejaus įsteigimui pritaria Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo taryba, Šilalės rajono Laukuvos miestelio bendruomenė ir Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo parapija, Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijos nukentėjusiųjų asmenų teisių ir reikalų komisijos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“. Šilalės rajono savivaldybės administracija 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. B3-1444-(3.14), 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. ESS-282 - (4.1.22), 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. B3-1067 - (5.17), 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. ESS-85-(8.1.5), 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. ESS-53-(8.1.5), 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. B3-525(5.10) buvo pateikusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Šilalės rajono savivaldybės investicijų projektą – „Dalios Grinkevičiūtės vardo Šilalės krašto tremtinių muziejaus Eitvydaičių g. Nr. 9, Laukuvos mstl., Šilalės r. įrengimas“ (toliau
papildomai kreiptasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą 2016 m. vasario 10 d. Savivaldybės mero raštu Nr. T16-76(2.7), Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką 2015 m. vasario 25 d. Savivaldybės mero raštu Nr. T16-94-(2.8), į Kultūros ministeriją 2013 m. rugsėjo 2 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr.
ESS - 685 - (4.1.22) . Prašome Jūsų tarpininkauti, kad investicijų projekto „Dalios Grinkevičiūtės vardo Šilalės krašto tremtinių muziejaus Eitvydaičių g. Nr. 9, Laukuvos mstl., Šilalės r. įrengimas“ įgyvendinimui būtų skirtas finansavimas. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei. 2. Šilalės rajono savivaldybė 2017-08-25 Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios komplekso bažnyčia (unikalus kodas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 24831). Bažnyčia pastatyta XIX a. pabaigoje. Pagrindinės konstrukcijos: pirminiai pamatai yra lauko akmenų ant rąstų pakloto. Akmens mūro sienos su keraminių plytų angokrasčiais ir kampais, bei bokštų frontonu. Stogo konstrukcijos medinės antitvarinės. Perdanga medinių sijų su tinkuotomis lubomis. Informuojame, kad bažnyčios būklė nuolat blogėja, kyla realus pavojus bažnyčios lankytojams, mišių dalyviams. Bažnyčios lubų, sienų, apdailos tinkas suskilinėjęs, sutrūkinėjęs, vietomis ištrupėjęs, krinta lubų tinkas dideliais gabalais. Stogo dangos konstrukcijos įrengtos nekokybiškai, nuolat yra pažeidžiamos lietaus, pūva perdangos konstrukcijos ir antitvariniai elementai, interjere aiškiai pastebimas įgriuvusių lubų fragmentai. Šių metų pavasarį pradėjo kristi fasado tinkas. Informuojame, kad nuo
projektai. 2016 m. Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo parapijos užsakymu atlikti pastato konstrukcijų vertinimas ir žvalgomieji polichrominiai tyrimai. Konstrukcijų vertinimą atlikus, pateiktas ir buvusių tyrimų bei atliktų tvarkybos darbų analizė, taip pat pateiktos rekomendacijos. Atlikus žvalgybinius polichrominius tyrimus pastebėta polichrominės tapybos fragmentai. Tolimesni tyrimai sustabdyti, siekiant išvengti galimų vertingų sluoksnių sunaikinimo. Prašome skirti finansavimą Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios tvarkybos darbams. Nesvarstyti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv.
Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 3. Koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ 2017-08-28 Koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ (toliau – Ansamblis), numatydamas kylančią riziką įstaigos veiklos planų vykdymui ir rūpindamasi savo darbuotojų saugumu, 2016 m. LR Kultūros ministerijai teikė investicinį projektą „Autobuso Valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“ įsigijimas“. Projektas planuotas vykdyti
argumentus ir įvertinusi situaciją, nusprendė šio projekto įgyvendinimui skirti 280 tūkst. eurų, nukeliant projekto vykdymą į 2018 metus. Šiuo metu mus pasiekė informacija, kad naujoji Kultūros ministerijos vadovybė mūsų projekto įgyvendinimą nukelia jau į 2019 metus. Šis sprendimas priimtas mums nežinant, su mumis nederinus ir visiškai neatsižvelgiant į esamą padėtį įstaigoje. Kaip mus telefonu informavo ministerijos atstovai, už šių sprendimų priėmimą tiesiogiai atsakingas viceministras Renaldas Augustinavičius. Deja, bet viceministras atsisako bendrauti, ignoruoja mūsų prašymus susitikti ir išdėstyti argumentus. Todėl 2018-08-23 viceministrui išsiuntėme raštą detaliai išdėstydami mūsų situaciją. Mes manome, kad situacija labai rimta, nes dėl šio paskutinio sprendimo labai didėja rizika, kad Ansamblio veikla vidury koncertinio sezono staiga bus visiškai paralyžiuota, o įstaigos darbuotojams kyla realus pavojus nukentėti darbo vietoje darbo metu, dėl neprognozuojamų 22 metų senumo autobuso gedimų kelyje.
Siekdami išsaugoti nemažą kultūrinę reikšmę Lietuvai turinčią koncertinę įstaigą ir jos atlikėjus, prašytume padėti įtikinti atsakingus vadovus nenukelti projekto įgyvendinimo į 2019 metus, nes dėl pirkimų procedūrų ir gamybinio proceso, Ansamblis realiai autobusą gautų tik 2019 m. pabaigoje arba 2020 metais, o iki to laiko su turimu autobusu mes tikrai neišgyvensime. Pateikiame mūsų prašymo papildomus argumentus kuriuos išdėstėme ir viceministrui raštu: · Ansamblis neturi koncertinės salės, todėl į visus savo koncertus ir Lietuvos regionuose ir užsienyje sezono metu kelis kartus per savaitę vyksta 1995 metų gamybos
„Neoplan“ N116 turistiniu autobusu. 22 metų autobusas nuolat genda. Dauguma
remonto įmonių atsisako teikti remonto paslaugas, nes sudėtinga gauti detalių tokio amžiaus autobuso remontui. Išlaidos ir laikas gaištamas remonto dirbtuvėse laukiant iš užsienio atvykstančių dalių įtakoja Ansamblio koncertinę veiklą. Autobusas genda ir kelionių metu, ypač žiemą. Paskutinis rimtas gedimas kelyje įvyko sausio mėn. netoli Šilutės. Ansamblio atlikėjai kelias valandas šaltyje turėjo laukti pakaitinio autobuso, kurį surasti savaitgalį vakare yra beveik neįmanoma. · Ansamblio atlikėjams nuolatinių ilgų kelionių metu autobusas tampa beveik nuolatine darbo vieta. Todėl jis privalo atitikti darbo vietai ir priemonėms keliamus techninius ir saugumo reikalavimus: visa vidinė įranga (tualetas, kondicionavimo, šildymo, saugos sistemos ir t.t.) tinkamai funkcionuoti, būti pakankamai komfortiškas, saugus ir patikimas. Sezono metu, žiemą ar vasarą, lyjant ar esant stipriam šalčiui, autobusu važiuoja 53 Ansamblio kolektyvo atlikėjai ir techninis personalas.
Koncertuoti vykstama su koncertiniu rekvizitu (scenos dekoracijomis, scenos uždanga vaizdo projekcijoms, apie 80 sceninių kostiumų, nemažų gabaritų liaudies muzikos instrumentais) kuris vos telpa tik į tam tikro didesnio dydžio ir bagažinių išdėstymo tipo turistinį autobusą. · Nuolat važinėdami kelionėse gendančiu transportu mes jau eilę metų rizikuojame atliekančių savo darbines pareigas įstaigos darbuotojų gyvybe. Autobusas yra stipriai paveiktas korozijos ir tiesiog techniškai nepatikimas, (ypač neprognozuojamos aušinimo, vairo, stabdžių hidraulinių sistemų susidėvėjusios žarnos, laikanti metalinė konstrukcija), juo nebegalime važiuoti į gastroles užsienyje. Tai kelia realų pavojų Ansamblio vykdomai veiklai, valstybinės įstaigos prestižui ir jos darbuotojams. · Autobusams valstybinė techninė apžiūra yra atliekama du kartus į metus. Paskutiniu metu iš apžiūras atliekančių specialistų gauname perspėjimus, kad autobusas jau priartėjęs prie savo eksploatacinės ribos ir bet kurioje artimiausioje apžiūroje gali būti pripažintas netinkamu eksploatacijai. Artimiausia privaloma techninė apžiūra š.m. spalio 2 d. · Ansamblis svarstė ilgalaikės autobuso nuomos galimybes. Atliko tyrimą, apklausas ir išsiaiškino, kad nuomotis autobusą vykstant po Lietuvą iki 90 koncertinių kelionių per metus netikslinga, ir gerokai apsunkintų mūsų koncertinę veiklą. Nuomos kaina siektų iki 30 tūkst. eurų. Šias išlaidas privalėtume dengti iš koncertinėje veikloje uždirbtų lėšų, tai reikštų, kad vien autobuso nuoma kiekvienais metais Ansamblio koncertinių programų ruošimui skirtas lėšas sumažintų trečdaliu. Taip sumažėjus lėšoms Ansamblis nebesugebėtų tinkamai ir profesionaliai pasiruošti naujoms programoms, kristų profesionalus meninis lygis.
Naudojantis nuomotu autobusu, ansamblis papildomai turėtų dar nuomotis ir krovininį transportą dekoracijoms vežiotis, nes dekoracijų ir rekvizito pakrovimas iškrovimas kelionės metu užtrunka iki keturių valandų. Tai taip pat dar reikšmingai didintų nuomos išlaidas. Viso to išvengiame važinėdami įstaigai priklausančiu autobusu. · Esama situacija dėl eksploatuojamo autobuso saugumo stipriai demoralizuoja kolektyvą. Žinia, kad panašioje situacijoje atsidūrusios kitos koncertinės įstaigos, pvz., Lietuvos nacionalinė filharmonija 2015 ir 2016 m. įsigijo du naujus turistinės klasės autobusus, 2017 m. Choras „Vilnius“ įsigijo turistinį autobusą, o finansavimas Ansamblio transporto priemonei yra vėl nukeliamas, sukels rimtą ir neprognozuojamą Ansamblio profsąjungos ir viso kolektyvo nepasitenkinimą. Ansamblio „Lietuva“ šiuo metu eksploatuojamo turistinio autobuso NEOPLAN N116, valst. Nr. BNB 515 pirmosios registracijos data 1995/11 kasmetinio tik būtiniausio remonto išlaidos neįtraukiant eksploatacinių ir kitų išlaikymo išlaidų: 2011 m. - 3492,98 eurų; 2012 m. - 6709,55 eurų; 2013 m. – 2688,30 eurų; 2014 m. – 5386,91 eurų; 2015 m. – 2312,02 eurų; 2016 m. – 2184,32 eurų; 2017 m. (1 pusmetis) - 1300, 00 eurų. Viso per 2011-2017 metus: 24074,08 eurų. 2015 m. dėl nepatikimo autobuso į gastroles Bulgarijoje buvome priversti vykti nuomotu autobusu. Transporto išlaidos sudarė 4033,00 eurų. Šiuo metu Ansamblio autobusas irgi yra remonto dirbtuvėse. Labai tikimės, kad bus sutvarkytas iki rugsėjo 1 d. koncerto. Prašome padėti išspręsti susidariusią Ansamblio veiklos vykdymui ir darbuotojų gyvybėms grėsmę keliančią situaciją, paliekant projektą „Autobuso Valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“ įsigijimas“ (280 tūkst. eurų) finansavimą ir vykdymą 2018 metų planuose. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei. 4.
2017-09-18 Šiaulių krašte yra reikšminga visai Lietuvai istorinė vieta – Saulės mūšio laukas. Projektas „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ pradėtas įgyvendinti 2008 m. 2008–2013 m. yra atlikta darbų už 587 tūkst. Eur, kurie buvo finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Atlikti darbai: parengtas sklypo suformavimo detalusis planas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, techninis darbo projektas (A. Černiausko architektūros studija), atlikti žemės kasimo darbai, tvenkinio ir kūlgrindos įrengimo darbai, įrengta dalis pėsčiųjų takų, 2 automobilių stovėjimo aikštelės, pasodintas parkas, atlikti tvenkinio vandens lygio reguliavimo sistemos įrengimo darbai. Liko memorialinio paminklo kalvos suformavimo darbai, pėsčiųjų takų įrengimas, tvenkinio pakrančių sutvirtinimo ir apželdinimo darbai, elektros komunikacijų įrengimas, ekspozicijos patalpų įrengimas, pabaigti teritorijos apželdinimą, įrengti pagrindinį kelią žvyruota danga, pastatyti saulės laikrodžio formos stulpą ir atlikti kitus projektui būtinus darbus. 2014 metais nutrūkus projekto finansavimui iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės administracija ieškojo kitų projekto finansavimo galimybių. 2016 metų rugpjūčio mėn. buvo pateikta paraiška
„Interreg V-A“ Latvijos – Lietuvos programos 2014–2020 (toliau –
Latvijos–Lietuvos programa) paramai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos–Lietuvos programa yra konkursinė priemonė, I paraiškų teikimo metu projektas paramos negavo. 2017 m. gegužės mėn. pakartotinai pateikta paraiška “Explore unique heritage of nature and culture in Lithuania-Latvia border” kartu su Duobelės savivaldybe (partnerė Latvijos Respublika) Latvijos–Lietuvos programos paramai. II paraiškų teikimo maksimali projekto vertė gali būti ne didesnė kaip 600 tūkst. Eur, projekto biudžetą reikia dalytis kartu su projekto partneriais, Joniškio rajono savivaldybės biudžeto dalis 296,76 tūkst.
Eur, Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialinio komplekso statybai yra numatyta 280,35 tūskt. Eur. Vykstant projekto vertinimui, rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu 14.50 laiku buvo gautas raštas iš Latvijos-Lietuvos programos Jungtinio sekretoriato dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo. Rašto 1.3 punktyje prašoma pateikti rašytinį pagrindinio partnerio (Joniškio r. sav. administracija) patvirtinimą, kad likusi projekto dalis, kuri nėra finansuojama iš projekto, bet numatyta techniniame projekte, bus finansuojama ir įgyvendinama pagrindiniu partneriu iš savo lėšų iki projekto pabaigos, siekiant pradėti eksploatuoti visus infrastruktūros darbus pagal planuojamą techninį projektą. Informuojame, kad projekte statybos darbams yra numatyta 280,35 tūkst. Eur (paramos lėšos 85 proc., t.y. 238,29 tūkst. Eur statybos darbams), pagal Suvestinį statybos kainos apskaičiavimą (2017 m. 03 kainos) statybos darbai kainuoja 794,00 tūkst. Eur, savivaldybė turėtų prisidėti 555,71 tūkst. Eur (794,00-238,23/555,77). Atsakymą ir papildomus dokumentus reikia pateikti iki rugsėjo 20 d. Informuojame, kad Joniškio rajono savivaldybė, pasitarusi su Joniškio rajono savivaldybės strategine komisija, Ekonomikos komiteto nariais, nutarė įsipareigoti kad likusi projekto dalis, kuri nėra finansuojama iš projekto, bet numatyta techniniame projekte, bus finansuojama ir įgyvendinama pagrindiniu partneriu iš savo lėšų iki projekto pabaigos, siekiant pradėti eksploatuoti visus infrastruktūros darbus pagal planuojamą techninį projektą. Planuojama, kad projekto paraiška bus įvertinta
parama, kurios lėšomis būtų galima finansuoti statybos darbus (stebint, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo). Gavus finansavimą ir pradėjus projekto įgyvendinimą, valstybės biudžeto lėšų reikėtų 2019 metais.
Prašome atkreipti dėmesį į šio svarbaus Šiaulių regionui ir visai Lietuvai kultūros paveldo projekto „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ įgyvendinimą ir skirti trūkstamą finansavimą projekto įgyvendinimo metu. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei ir Joniškio rajono savivaldybei. 5. Lietuvos liaudies buities muziejus 2017-09-22 Lietuvos liaudies buities muziejus - vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą Lietuvą - šalies etnografinius regionus. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspoziciją sudaro įvairūs gyvenamieji ir ūkiniai pastatai (150 saugojimo vienetų) perkelti iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų, kuriuose eksponuojama gausi tam tikram laikmečiui būdingų buities daiktų ir įvairios įrangos kolekcija. Muziejų kasmet aplanko daugiau nei 90 tūkstančių lankytojų iš Lietuvos bei užsienio šalių (Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos ir kt.). Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomų muziejinių vertybių apsaugą, kuri apibrėžiama LR Kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-716 patvirtintoje Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje, Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingos šios priemonės: apsauga nuo žaibo (žaibosauga), priešgaisrinės įrangos sistema bei teritorijos vaizdo stebėjimo įrangos sistema. 2008 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų apsaugos stiprinimo programą žaibosaugos įrengimo darbams skyrė 110 tūkst. litų (31 858,20 €). Buvo įrengta aktyvioji žaibosauga, atitinkanti statybos techninį reglamentą STR.2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo.
Išorinė statinių apsauga nuo žaibo, Aukštaitijos kaimo sektoriuje, Račkiškių koplyčios, Dzūkų kaimo teritorijoje, Užbalių sodyboje ir Vaivadiškių malūno teritorijoje. Ši teritorija sudaro tik 23,04 % (4,631 ha) bendros ekspozicinių sodybų teritorijos (ekspozicinės sodybos sudaro 20,0936 ha bendros 175 ha užimančios muziejaus teritorijos). Nutrūkus finansavimui tinkama/atnaujinta žaibosaugos sistema nebuvo įrengta didžiojoje dalyje ekspozicinių sodybų teritorijos, kurią sudaro 76,95 % (15,4626 ha) bendros ekspozicinės erdvės. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių apsaugai nuo žaibo siektų 115645,23 € sumą (suma preliminari). Juntamas poreikis atnaujinti bei papildomai įrengti priešgaisrinės saugos sistemą, kuri atitiktų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių priešgaisrinės apsaugos sistemos atnaujinimui ir įdiegimui siektų 38678,32 € sumą (suma preliminari). Siekiant užtikrinti minėtųjų priemonių tinkamą funkcionavimą tikslingą įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų nuolatinį teritorijos monitoringą bei padėtų vykdyti Muziejaus renginių ir kilų veiklų rizikos valdymo planą. Muziejuje veikia keturi saugos postai, kuriuose ir būtų numatyta įrengti teritorijos stebėjimo punktus. Lėšų poreikis muziejaus teritorijos monitoringo sistemai siektų 148304,10 € sumą (suma preliminari). Svarbu paminėti, kad dėl muziejinių vertybių pastatų-eksponatų sandaros (medinių konstrukcijų su skiedriniais/nendriniais stogais) reikalingi nuolatiniai statinio dalių palaikomojo remonto darbai (stogų keitimas, medinių elementų restauravimas ir kt.). Muziejus Šių statinių savo ekspozicijose turi per 150 saugojimo vienetų.
Šiems darbams muziejus skiria didžiąją dalį pajamų įmokų lėšų, tačiau ir šių ne visada pakanka tinkamam darbų vykdymui. Manome, jog būtų tikslinga skirti lėšų pastatų tvarkybos darbams prieš įdiegiant aukščiau paminėtas Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingas priemones. Nurodytos sumos yra preliminarios, kurios kis viešųjų pirkimų procedūrų metu. Prašome pagal galimybes skirti lėšų sodybų žaibosaugos ir priešgaisrinės saugos įrangos atnaujinimui ir įrengimui bei muziejaus teritorijos monitoringui skirtos įrangos įsigijimui. Prašome atsižvelgti į esamą muziejaus situaciją ir skirti tikslini finansavimą nurodytų priemonių įgyvendinimui (apytikslis lėšų poreikis - 303000,00 €). Įgyvendinus šias komplekso apsaugai reikalingas priemones būtų užtikrinta tinkama muziejinių vertybių apsauga bei sudarytos palankesnės sąlygos muziejinių vertybių draudimo paslaugų sutarčių sudarymui. Pritarti
savivaldybė 2017-09-26
„Dėl projekto „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir
teritorijos sutvarkymas“ įgyvendinimo“ kreipiausi į Jus dėl galimybės finansuoti projektą „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir teritorijos sutvarkymas“ (toliau - Projektas). Į minėtą raštą gauti atsakymai iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Informuoju, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017 m. liepos 20 d. rašte Nr.((2.37-05)-5K-1713476)-6K-17046
„Dėl lėšų skyrimo“ nurodė, kad ministerija nedisponuoja jokiais biudžeto lėšų
rezervais, iš kurių būtų galima skirti lėšų minėto paminklo statybai finansuoti, o Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.
S1-254 „Dėl projekto „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir teritorijos sutvarkymas“ įgyvendinimo“ – negali svarstyti naujų projektų įrašymo į VIP ir pakvietė teikti VIP lėšų poreikį teisės aktų numatyta tvarka ne anksčiau kaip iki 2020 m. (raštai pridedami). Primenu, kad projektą inicijavo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (toliau – Sąjūdis) įgaliotas asmuo Monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Projekto įgyvendinimo metu yra numatyta pastatyti Kęstučio apygardos aukų memorialinį paminklą ir sutvarkyti teritoriją, esančią Kryžkalnyje, Nemakščių sen., Raseinių r. sav. (šalia magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda), siekiant pagerbti žuvusius partizanus. Memorialinio paminklo kompozicinę struktūrą sudarys 3 plastiniai formatai: 1) Pagrindinė traukos ašis – laiptų tiesi linija, orientuota Tauragės – Kelmės kelio kryptimi; 2) Viršutinė terasa – mažųjų architektūros formų kompozicija su žuvusiųjų pavardėmis; 3) Vertikalus akcentas – lauko koplyčia su kryžiumi
Savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad neturi finansinių galimybių skirti visą reikalingą sumą Projekto įgyvendinimui, 2010 m. lapkričio 25 d. priėmė Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (1.1)TS-351 „Dėl pritarimo Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje projektui“, kuriuo pritarė Projekto įgyvendinimui, bendradarbiaujant su Sąjūdžiu, ir investicinio projekto teikimui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, siūlant Projektą įtraukti į Valstybės investicijų programą. Savivaldybės administracija 2010, 2011, 2012 ir
įtraukimo į Valstybės investicijų programą ir pateikė reikalingus dokumentus, tačiau finansavimas Projekto įgyvendinimui nė vienais metais nebuvo skirtas. Savivaldybė kartu su Sąjūdžiu stengdamasi tinkamai pagerbti Laisvės kovų dalyvius ir jų partizaninės kovos praeitį, jų auką parodyti jaunajai kartai, skatinti pilietiškumą ir patriotinius jausmus, įtvirtinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, ugdyti pilietinę visuomenę ir įamžinti pasipriešinimo kovų atminimą šį Projektą pradėjo įgyvendinti ir jo įgyvendinimui jau skyrė 124 tūkst. Eur, už kuriuos buvo pradėta statyti koplyčia ir atlikta dalis architektūrinių elementų darbų, tačiau šių lėšų neužtenką Projekto užbaigimui. Visiškam Projekto užbaigimui dar trūksta 308 tūkst. Eur, už kuriuos būtų baigta statyti koplyčia, užbaigti architektūrinių elementų darbai ir sutvarkytas sklypas su lauko elektros tinklais bei apšviesta teritorija. Pažymėtina, kad sukurto turto ir žemės sklypo, kuriame įgyvendinamas Projektas, valdytoja yra Savivaldybė.
Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta aukščiau, prašau Jūsų dar kartą bendradarbiauti, siekiant deramai įamžinti už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimą, t. y. įgyvendinti Projektą ir jo užbaigimui surasti trūkstamą finansavimą (308 tūkst. Eur) iš Valstybės investicijų programos ar kitų finansavimo šaltinių. Iš dalies pritarti
2017-09-28 Radviliškio rajono savivaldybė aktyviai rengiasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui. Radviliškio rajone renginius minint šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines numatoma vykdyti šalia šių objektų: Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio memorialo Mėnaičiuose (tai Lietuvos istorijai reikšminga vieta, 1949 m. vasario 2-22 dienomis vyko vyriausių Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas) ir paminklo Nikė Radviliškyje, Aušros aikštėje, kovų prieš bermontininkus 100 metų pergalei paminėti. Be to, Aušros aikštėje vyks svarbiausi 2018 metais Radviliškio mieste organizuojamo Europos žmonių festivalio renginiai. 2015 metų liepos 21 d. Lenkijos mieste Zlocieniec (dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. dalyvių) įvykusiame Europos žmonių Festivalio organizacijos posėdyje Radviliškio miestas vienbalsiai patvirtintas
„Asociacijos Europos žmonių festivalis“ (Association o f European Peoples4
Festival) nariu bei nutarta 2018 metais Europos žmonių Festivalį organizuoti Radviliškyje. Festivalio metu vyks įvairių šalių kultūros, tautinio paveldo pristatymas, sportinės varžybos. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Radviliškio rajono savivaldybės 2012-2020 metų strateginio plano prioritetais, tikslais bei uždaviniais, 2015 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. T-60 dėl investicijų projekto
„Radviliškio miesto Aušros aikštės rekonstravimas“ įgyvendinimo ir numatė tam
skirti 15 proc. Savivaldybės biudžeto lėšų. 2016 m.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba skyrė 218 tūkst. EUR, 2017 m. - 395 tūkst. EUR. 2016 m. liepos 19 d. Radviliškio rajono savivaldybė pasirašė statybos darbų rangos sutartį su ūkio subjektų grupe AB „Panevėžio statybos trestas“ / UAB „Šiaulių plentas“ dėt Aušros a. ir jos prieigų rekonstravimo darbų. Rangos sutarties kaina 2 999,0 tūkst. EUR su PVM. Šiuo metu atlikta darbų už 1 323,7 tūkst. EUR: 900,7 tūkst. EUR Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei 423 tūkst. EUR Savivaldybės biudžeto lėšomis. Savivaldybės administracija rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl papildomo finansavimo 1 005,6 tūkst. EUR skyrimo rekonstrukcijos darbams užbaigti Gedimino ir Maironio gatvėse bei pertvarkant jose esančius inžinerinius tinklus. Nuoširdžiai Jūsų prašome užtikrinti, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skirtų papildomą finansavimą 1 005,6 tūkst. EUR o rekonstrukcijos darbams užbaigti Gedimino ir Maironio gatvėse, o 2017 (2018 m.) m. skirti 677 tūkst. EUR valstybės biudžeto lėšų Radviliškio miesto Aušros aikštės rekonstravimo darbams baigti. Preliminariais skaičiavimais, Europos žmonių festivalis, kurio metu Lietuvos Respublikos valstybę atstovaus ir reprezentuos Radviliškio miestas, Radviliškio rajono savivaldybei kainuos apie 150 tūkst. EUR (Europos šalių narių apgyvendinimas, maitinimas, kultūrinė bei sportinė programos, kt.). Siekdami užtikrinti kokybišką ir sklandų masinio renginio organizavimą, prašome skirti 100 tūkst. EUR valstybės biudžeto lėšų paremti 2018 m. Europos žmonių festivalį Radviliškyje, taip prisidėti prie mūsų šalies garsinimo. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei 8.
Vidaus reikalų ministerija 2017-10-24 Vidaus reikalų ministerija 2017 m. birželio 15 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją „Veiksmingas atsakas į neapykantos nusikaltimus“, kurioje dalyvavo kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusijos metu buvo aptarta esama situacija ir galimi veiksmai atsakui į neapykantos nusikaltimus sustiprinti. Apibendrinusi diskusijos rezultatus, Vidaus reikalų ministerija parengė ir pateikė valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl priemonių, skirtų neapykantos nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais nusikaltimais veiksmingumui ir efektyvumui padidinti (pridedama). Atsižvelgdami į minėtus pasiūlymus ir remdamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, atkreipiame Jūsų dėmesį į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) pajėgumus kovoti su neapykantos kalba internete. 2016 m. gegužės 31 d. Europos Komisija ir keturios didžiausios IT bendrovės (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube) pristatė Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kurio vienas iš tikslų – užtikrinti veiksmingesnį ir spartesnį IT bendrovių ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete ir šalinant tokį turinį ar panaikinant prieigą prie jo. Remiantis minėtu kodeksu, ŽEIT atstovas yra paskirtas nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su IT bendrovėmis pateikiant ir nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete. ŽEIT informavo Vidaus reikalų ministeriją, kad ŽEIT neturi pakankamai pajėgumų minėtai funkcijai tinkamai atlikti. Nors didžiausias leistinas pareigybių skaičius ŽEIT yra 18,5, ŽEIT skiriami asignavimai leidžia finansuoti tik 16 pareigybių.
Siekiant užtikrinti tinkamą ŽEIT veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą pagal Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, ŽEIT reikėtų papildomo finansavimo (40 tūkst. eurų) dviem valstybės tarnautojų pareigybėms išlaikyti. Taip pat būtų tikslinga ŽEIT skirti papildomus asignavimus (5 tūkst. eurų) informacinėms technologijoms, skirtoms pranešimų apie neapykantos kalbą internete pateikimui ir nagrinėjimui palengvinti, įdiegti. Paminėtina, kad 2016 m. lapkričio mėnesį vykusio Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės peržiūros antrojo ciklo metu Lietuvos Respublikai buvo pateiktos 172 rekomendacijos, iš kurių 24-iose rekomenduojama sustiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais. Klausimą dėl nepakankamo Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų atsako į neapykantos nusikaltimus ne vienus metus kelia ir tarptautinės organizacijos. Atitinkamas rekomendacijas 2016 m. yra pateikusi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, 2015 m. – Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas. Pritarti
2017-10-31 Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia Rokiškio r. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30583, (Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios statinių kompleksas (kodas 30582), kuris yra istorinėje Kamajų miestelio dalyje, (kodas 17088, jos istorinė raida, šio krašto sakralinės kultūros ir dvasinio ugdymo centras, yra deramai pripažinta ir paskelbta Valstybės saugoma regiono reikšmingumo kultūros vertybe. Kultūros vertybių registre nurodyta, kad Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia yra neogotikos stiliaus, dvibokštė, raudonų plytų, netinkuota (tinkuotas tik vidus), skardos stogu, su buvusiomis medinėmis apskardintomis bokštų smailėmis, kurios Kamajų miesteliui suteikdavo ryškų akcentą, matomą už keliolikos kilometrų.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. tarybinės armijos sviedinių sprogimo banga nugriovė smailes. Kamajų bažnyčios bokštai, atsisakant nugriautų smailių, geradarių žmonių dėka buvo laikinai uždengti skarda, tokios būsenos ir tebestovi kaip neužgijusi karo žaizda. Kamajų Šv. Kazimiero parapiją 1974 m. perėmęs kun. Petras Kiela, dirbęs čia iki mirties, per 27 darbo Kamajuose metus atliko nemaža bažnyčios remontų, puošybos ir tvarkymo darbų: bažnyčia buvo dekoruota, sutvarkyta elektros instaliacija, įvesti garsiakalbiai, sutvarkyta didelė dalis bažnyčios stogo, pradėta galvoti apie bokštų smailių atstatymą, ir jau laisvėjant politiniam klimatui imtos kaupti lėšos. 1991 m. jau buvo sukaupta lėšų ir įsigytos medžiagos bokštų smailėms atstatyti. 1991 m. buvo užsakytas bažnyčios bokštų restauravimo projektą, kurį 1992 m. parengė Paminklų restauravimo projektavimo institutas, tačiau pinigams nuvertėjus, numatytiems darbams jų nebeužteko. Dalis šventoriuje stovėjusios ir dar nesugedusios medienos 2006 m. buvo panaudota bažnyčios grindims remontuoti ir vidaus apdailai. Po 2007 gegužės 28 d. audros buvo nuplėštas vieno bokšto laikinas stogas, o kito bokšto išklibintas, ir buvo nuspręsta, jog tikslinga nebedengti laikinų stogų, o restauruoti bokštus, atstatant bokštų smailes. Išgydyti šią žaizdą yra visų geros valios žmonių kilni pareiga. Tuo pačiu būtina akcentuoti, kad buvusių bažnyčios bokštų smailių laužytas siluetas yra ypač unikalus – kitos tokios bažnyčios Lietuvoje nėra, todėl, siekiant išsaugoti istorinį kraštovaizdį, bažnyčios bokštų smailių restauravimas užtikrintų tvarią Kamajų miestelio centro paveldo būklę. Ryšium su tuo Vilniaus rokiškėnai įsteigė Kamajų plėtros paramos fondą.
Šio fondo tikslas – atstatyti Kamajų bažnyčios smailes ir kartu suremontuoti bažnyčios avarinės būklės stogą. Atlikus šiuos darbus ir įrengus apžvalgos aikštelę, susidarytų galimybių šiame komplekse plėtoti miestelio bendruomenės kultūrines veiklas, kultūrinį ir piligriminį turizmą, tarp jų ir užsieniečių, bei pasitarnautų vietos gyventojų kultūrinėms reikmėms, suaktyvintų aptarnavimo paslaugų teikimą, kurtų naujų darbo vietų. Fondas planuoja pagal LR Kultūros ministerijos kuruojamą priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 " Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą" kreiptis ES paramos dėl kultūros paveldo objekto tvarkybos paveldosaugos darbų finansavimo. Projektui parengti ir atlikti statybos montavimo darbus yra būtina apie 800 tūkst. eurų. 80 proc. šio lėšų poreikio, yra tikimybė kad būtų finansuota iš Europos Sąjungos investicijų fondo. 20 procentų lėšų, t.y. 160 tūkst. Eurų turėtų būti finansuojama savivaldybės ar privačių asmenų sąskaita. Rokiškio r. savivaldybė neturi finansinių galimybių prisidėti prie projekto finansavimo visa reikalinga suma, tačiau galėtų skirti simbolinį dalinį projekto finansavimą. Tačiau savivaldybei suteikus tikslinę paramą fondui projekto daliniam finansavimui šis indėlis tikėtina būtų apskaitomas kaip viešosios lėšos, ir nebūtų laikomas privačiomis investicijomis, kas yra vienu iš prioritetinių paraiškų vertinimo kriterijų, suteikiančių papildomą balų skaičių projektų konkurse. Manome, kad ir privačių rėmėjų lėšos, suteiktos Fondui kaip prisidėjimas prie projekto nebūtų traktuojamas kaip privačios investicijos, nes VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros aiškinimu, privatus investuotojas turi būti atrinktas laikantis viešos ir privačios partnerystės teisės aktų reikalavimų ir gana ilgų procedūrų.
Prašytume Jūsų paramos įgyvendinant šį mums itin svarbų projektą bei inicijuoti ES paramos kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir įveiklinimui, kuruojamos LR kultūros ministerijos minėtos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo supaprastinimo ir vertinimo kriterijų pakeitimo bei galimybių suteikti šios priemonės atrinktiems valstybės/savivaldybės ar kitų viešųjų ne pelno siekiančių institucijų vykdomiems finansuoti projektams dalinio bendrojo finansavimo iš valstybės biudžeto. Nesvarstyti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 10. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Nacionalinis M. K.Čiurlionio dailės Muziejus 2006 - 2016 m. vykdo investicinj projektą, patvirtintą 2006-05-05 LR Kultūros Ministro įsakymu Nr. ĮV-185 “Dėl Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastato Kaune, V. Putvinskio g. 55 rekonstravimo ir naujo priestato statybos techninio projekto ir skaičiuojamosios kainos tvirtinimo,,. Investicijų bendra suma (2005 m. kainomis) - 7.985,- tūkst. € (27570,61 tūkst. Lt). 2016 m. buvo parengta Techninio projekto korektūros dokumentacija ir atlikta ekspertizė. Pagal patikslintą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Techninio projekto korektūrą lėšų poreikis baigiamiesiems darbams yra 3.837,75 tūkst. €. Tame skaičiuje statybos montavimo darbams reikia 1.890,-tūkst. €. Prašome skirti šiais 2017 m.
Prašome skirti šiais 2017 m. 1.290,- tūkst. € pastato inžinerinių sistemų (liftas neįgaliesiems, naujos požemines ventiliacijos kameras su įranga, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos, elektros energijos tiekimo, elektros sistemų paleidimo-derinimo darbai, katilinės rekonstravimas ir kita) užbaigimui, nes be tinkamo patalpų vėdinimo žiemos metu gali gesti naujai restauruotų patalpų apdaila. Pagal Techninio projekto korektūrą parengtas Investicinis projektas 2017 m. balandžio mėn. yra pateiktas kultūros ministerijai. Iš dalies pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Algirdas Butkevičius Aurimas Gaidžiūnas 2017-10-20 Argumentai: Tarptautinio organizacinio komiteto sprendimu Radviliškis yra išrinktas 2018 metais vyksiančio Europos žmonių festivalio miestu. Tai didelis renginys, pirmą kartą organizuotas 1992 metais Belgijos mieste Libramonte. Kasmet žmonės iš visos Europos vyksta į vieną iš anksto pasirinktą šalį ir joje paskutinę liepos savaitę dalyvauja festivalyje, kuriame visos dalyvaujančios šalys pristato savo kultūrą, nacionalinį paveldą, etninę kultūrą, kulinarinį paveldą, sportininkai dalyvauja varžybose. Taip skatinamas vietos verslas, turizmas. Šalims atstovauja įvairaus amžiaus žmonės, bet daugumą sudaro jaunimas. Tai bus reikšmingas Lietuvą reprezentuosiantis renginys, kartu pažymint Valstybės šimtmečio sukaktį. Renginio sąmata – apie 150 tūkst. Eur (Europos šalių dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, kultūrinė bei sportinė programos ir kt.). Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst. Eur Radviliškio rajono savivaldybei Europos žmonių festivalio organizavimo išlaidoms iš dalies padengti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.
Iš dalies pritarti
Algimantas Dumbrava 2017-10-25 Zarasų rajono savivaldybės administracija 2014 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Zarasų kultūros centro pastato rekonstravimas ir modernizavimas“, įrašytą į Valstybės investicijų programą. Šio projekto bendra vertė 2 461,0 tūkst. Eur. Iki šio laiko panaudoti 1 372,0 tūkst. Eur. arba projektas įgyvendintas 56 proc. Iš dalies užbaigti žiūrovų salės ir scenos įrengimo darbai, tačiau salės saugiai ir tinkamai eksploatuoti dar nėra galimybės, nes iki šiol neužbaigtos inžinerinės sistemos: dūmų šalinimo, automatinė gaisrų gesinimo, gaisrinės signalizacijos, vėdinimo. Pažymėtina, kad Zarasų rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti šiuo metu jau panaudojo 312,9 tūkst. Eurų savivaldybės biudžeto lėšų. 2019 m. sausio mėn. baigiasi statybos rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas. Esant tokiam nepakankamam finansavimui, vykdomi darbai gali nusitęsti, projekto vertė išaugs. Pasiūlymas: Zarasų kultūros centro rekonstrukcijos ir modernizavimo projektui skirti 600 tūkst. eurų, kad per ateinančius metus galima būtų užbaigti ir sujungti į visumą inžinerines sistemas. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Iš dalies pritarti
Mindaugas Puidokas 2017-10-26 Nacionalinis Kauno dramos teatras – seniausias profesionalus teatras Lietuvoje, 2016 metais baigęs daugiau nei dešimtmetį trukusias rekonstrukcijas. Teatras pristato aukščiausio meninio lygio spektaklius, kiekvienais metais nominuojamus aukščiausiems teatro apdovanojimams - Auksiniams scenos kryžiams.
Net ir turėdamas nacionalinį teatro statusą, vieną moderniausių įrangų Baltijos šalyse ir sukauptą kūrybinę patirtį, Kauno dramos teatras neturi galimybių visapusiškai įgyvendinti savo esamą programą ir strateginius tikslus. Šiuo metu teatras turi atsisakyti dalies pastatymų, siaurinti repertuarą ir riboti kūrybinius planus dėl įvykusių techninių pokyčių, patvirtintų 2013 m. gegužės 06 d. Radijo ryšio tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-730
“Dėl radijo ryšio plėtros 790-862 MHz radijo dažnių juostoje plano
patvirtinimo”. Šis radijo ryšio plėtros planas buvo priimtas siekiant efektyviai panaudoti 800 MHz dažnių juostą mobiliojo ryšio operatoriams, kuriems ši juosta itin svarbi 4G LTE paslaugų plėtrai. Į minėtas dažnių juostas patenka ir Kauno Dramos teatro naudojama radijo mikrofonų sistema. Dėl šios priežasties didžioji dalis teatro spektaklių susiduria su nekontroliuojamais techniniais garso nesklandumais: garso trikdžiais, radijo ryšio dingimu, nuslopintais signalais ir kita. Kauno dramos teatras norėdamas praplėsti veiklos žanrines galimybes, sudaryti -sąlygas kokybiškam gyvos muzikos atlikimui tiek spektaklių, tiek muzikinių renginių metu, reikalinga ne tik įgarsinimo įranga, bet ir tinkami baziniai profesionalūs muzikos instrumentai. Vienas tokių – fortepijonas, reguliariai naudojamas aktorių vokalo lavinimo užsiėmimuose, spektakliuose bei tarptautinio muzikinio pobūdžio renginiuose. Turimas fortepijonas dėl neatstatomos jo būklės tinkamas tik kameriniams renginiams. Suvokdami neįgaliųjų žmonių integravimo į visuomenę prasmingumą, per 2015-2017 metų sezonus Kauno dramos teatras parodė tris spektaklius žmonėms su regėjimo negalia, o 2015 m.
Idėjos nepavyko tinkamai įgyvendinti, nes vertimas į gestų kalbą yra nepakankama priemonė scenos erdvėje: per didelis atstumas ir nematoma veido išraiška, kuri kurtiesiems yra svarbi suvokiant tekstą. Lietuvoje gyvena daugiau nei 8000 kurčiųjų ir 40 tūkstančių neprigirdinčiųjų, kuriems profesionalaus teatro paslauga iki šiol nebuvo prieinama. Norėdami ir jiems atverti teatro meno galimybę, būtina įdiegti titravimo sistemą Didžiojoje scenoje. Lėšomis šiems tikslams įgyvendinti Nacionalinis Kauno dramos teatras nedisponuoja. Nacionalinis Kauno dramos teatras savo biudžetu nuo Lietuvos Nacionalinio dramos teatro skiriasi beveik 1 milijonu €, nors pastatų, darbuotojų ir kūrybinės apimtys abejų beveik vienodos. PASIŪLYMAS:
Numatyti 2018 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 115 tūkst. eurų Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, Laisvės al. 71, Kaunas 44304
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Iš dalies pritarti
Mindaugas Puidokas 2017-10-26
baigta 12 metų trukusi Nacionalinio Kauno dramos teatro pastato rekonstrukcija. Atnaujintas ir gerokai praplėstas (padidėjo 2000 kv/m) teatro pastatas iš statybininkų perėjo teatro priklausomybėn. Įveiklinus dvi naujas kūrybines scenos aikšteles, prasiplėtė darbuotojų etatų skaičius (dabar yra
eilę metų nepakitęs. Nacionalinis Kauno dramos teatras savo biudžetu nuo Lietuvos Nacionalinio dramos teatro skiriasi beveik 1 milijonu €, nors pastatų, darbuotojų ir kūrybinės apimtys abejų beveik vienodos.
Valstybės biudžeto lėšos skiriamos darbuotojų atlyginimų išmokėjimui ir dalinai pastatų išlaikymui. Likusi 95 tūkst. Eurų suma, reikalinga pastato išlaikymui yra naudojama iš pajamų įmokų, tai yra iš tų lėšų, kurios mūsų pačių uždirbtos ir yra skiriamos kūrybinės programos įgyvendinimui. PASIŪLYMAS: Valstybė yra įsipareigojusi per dalinį biudžeto finansavimą skiri lėšas reikalingas darbuotojų atlyginimams ir pastatų išlaikymui, todėl prašau padidinti 2018 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro biudžetą 95 tūkst. Eurų, kurie bus skirti pastatų išlaikymui. LĖŠŲ ŠALTINIS:
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Iš dalies pritarti
Rimantas Jonas Dagys 2017-10-30 Argumentai: Nacionalinio Kauno dramos teatrui metams skiriamos lėšos (1961 tūkst. Eur., iš jų 1276 tūkst. Eur. Darbo užmokesčiui) yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Nacionalinio dramos teatro (4383 tūkst. Eur., iš jų darbo užmokesčiui 1748 tūkst. Eur.) Minėtų teatrų darbuotojų ir kūrybinės apimtys praktiškai nesiskiria, pastatų apimtys irgi panašios. Toks kultūros finansavimo sutelkimas tik sostinėje diskriminuoja regionus ir Kauno kultūros bendruomenę, kuri savo pastangomis išsikovojo visuomenės palaikymą ir Nacionalinio teatro statusą. Menkos lėšos darbo užmokesčiui neleidžia išlaikyti jaunų talentų, o aptarnaujantis personalas dažnai uždirba vos minimalų atlyginimą. Siūlome padidinti Nacionalinio Kauno dramos teatro asignavimus, skirtus darbuotojų darbo užmokesčiui. Pasiūlymas:
ir savivaldybių biudžeto projekte padidinti Nacionalinio Kauno dramos finansavimą 200 tūkst. Eur. Viso skiriant 2161 tūkst. Eur., iš kurių 1476 tūkst. Eur. darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Iš Finansų ministerijos įgyvendinamų programų.
Rimantas Jonas Dagys 2017-10-30 Argumentai: Nacionalinis Kauno dramos teatras yra seniausias profesionalus teatras Lietuvoje. 2012 m. suteiktas Nacionalinis statusas. Teatras siekdamas kūrybingos visuomenės ugdymo inicijuoja „Teatro fabriką“. „Teatro fabrike“ būtų vykdoma aktyvi edukacinė-švietėjiška veikla pedagogams, išplėtotos teatro mokyklėlės, kurios būtų skirtos vaikams 2-18 metų amžiaus, būtų ruošiami scenos meno kūrėjai, taip pat Jaunųjų menininkų saviraiškos erdvė ir teatro edukacija. Tai nacionalinis projektas apimantis visus Lietuvos teatrus ir kultūros centrus. Šiam projektui pritaria įvairių meno įstaigų vadovai. Teatrų atstovų teigimu, jaunieji menininkai po studijų pabaigos Kaune neturi erdvės eksperimentuoti – leisti juos į didžiąsias scenas pernelyg rizikinga finansiškai, todėl ir nuspręsta sukurti erdvę, kur skirtingų disciplinų ir sričių menininkai galėtų laisvai eksperimentuoti, įgyti patirties ir tobulėti. Tokios erdvės nesant, kūrybinių disciplinų absolventai neretai palieka Kauną, ieškodami geresnių sąlygų dirbti kituose miestuose. Dramos teatro teritorijoje tam numatyti du pastatai, taip pat buvo parengtas preliminarus rekonstrukcijos projektas, pagal kurį juose buvo numatyta 300 vietų salė, repeticijų salės – viskas, ko reikia nedideliam teatrui. Pasiūlymas:
ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti Nacionalinio Kauno dramos teatro projektui „Teatro fabrikas“ 5 mln. Eur. projektą įtraukiant į Valstybės investicijų 2018-2020 metų programą. Lėšų šaltinis: Iš Finansų ministerijos įgyvendinamų programų. Iš dalies pritarti
Kęstutis Smirnovas 201-10-31 Argumentai: Šakių rajono savivaldybė 2015 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą Šakių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijai įgyvendinti (Nepriklausomybės g.
7, Šakiai). Bendra projekto vertė 2,582 mln. eurų. Projektas pradėtas vykdyti valstybės investicijų ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis. Pažymėtina, kad Šakių rajono savivaldybė, nors sąlygos gana sunkios, atsakingai vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Tam, kad objekto rekonstrukcija būtų užbaigta, reikalinga skirti visą valstybės investicijų dalį, kuri numatyta projekte ir buvo planuota skirti iki 2017 metų pabaigos, t.y. 735 tūkst. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šakių mieste nėra vietos, kur galėtų kokybiškai vykti kultūros renginiai, Lietuvos valstybės 100-mečiui numatytos veiklos. Pasiūlymas:
biudžeto projekte numatyti skirti 735 tūkst. eurų Šakių rajono savivaldybės kultūros centro pastato (Nepriklausomybės g. 7, Šakiai) rekonstrukcijai pabaigti. Lėšų šaltinis: biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti
Jonas Jarutis Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius 2017-10-31 Argumentai: Kupiškio rajono savivaldybė įgyvendina tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos- Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“.
3A, rekonstravimas“. Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru. Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962 tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta ir panaudota 100 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m. iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų. Viešoji biblioteka šiuo metu perkelta į kitas patalpas (viena dalis – vienoje miesto mokykloje, kita dalis – nenaudojamose ir tam nepritaikytose patalpose buvusių kareivinių pastate), todėl yra apsunkintas pilnavertis jos funkcionavimas. Rekonstruojamas pastatas yra miesto centre, Lauryno – Stuokos Gucevičiaus aikštėje, kurios rekonstravimo darbai prasidės 2017 m. lapkritį, o pabaiga numatyta 2018 m. rudenį (ES lėšomis finansuojamas projektas).
Investicijų projekte objekto užbaigimas numatytas 2018 m. Tuo tarpu pagal VIP planą, projekto užbaigimas numatytas tik 2019 m., bet tam, kad 2018 m. bibliotekos rekonstravimo darbai nesustotų ir tokiu būdu nedidėtų jų būsima kaina, reikia pasistengti atlikti bibliotekos rekonstravimo darbus per 2018 m. Pasiūlymas:
Skirti 300 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Iš dalies pritarti
Jaroslav Narkevič 2017-11-03 Argumentai: Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros. Paskutinį kartą bažnyčia buvo suremontuota 1921 m., o 2008 - 2009 m. Vilniaus arkivyskupijos iniciatyva buvo atlikti bažnyčios stogo tvarkybos ir apšiltinimo darbai, tačiau šiuo metu pastatui reikia pilnos renovacijos (restauravimo) ir didelių investicijų. Aktualūs būtų šie Senųjų Trakų bažnyčios restauravimo ir tvarkybos darbai:
tvarkybos darbai – orientacinė kaina 85 217 EUR.;
restauravimas – orientacinė kaina 78 260 EUR.; Bendra suma, reikalinga Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui - 164 637 EUR. Pasiūlymas: Skirti
Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios restauravimo darbui - pamatų hidroizoliacijai ir fasadų tvarkybos darbams.
Lėšų šaltinis: 85 217 EUR sumą skirti iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Nesvarstyti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227. 6.2 Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kult komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kultūros komitetas 2017-11-08 Argumentai: Vidaus reikalų ministerija 2017 m. birželio 15 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją „Veiksmingas atsakas į neapykantos nusikaltimus“, kurioje dalyvavo kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusijos metu buvo aptarta esama situacija ir galimi veiksmai atsakui į neapykantos nusikaltimus sustiprinti. Apibendrinusi diskusijos rezultatus, Vidaus reikalų ministerija parengė ir pateikė valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl priemonių, skirtų neapykantos nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais nusikaltimais veiksmingumui ir efektyvumui padidinti (pridedama). Atsižvelgdami į minėtus pasiūlymus ir remdamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, atkreipiame Jūsų dėmesį į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) pajėgumus kovoti su neapykantos kalba internete. 2016 m. gegužės 31 d.
Komisija ir keturios didžiausios IT bendrovės (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube) pristatė Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kurio vienas iš tikslų – užtikrinti veiksmingesnį ir spartesnį IT bendrovių ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete ir šalinant tokį turinį ar panaikinant prieigą prie jo. Remiantis minėtu kodeksu, ŽEIT atstovas yra paskirtas nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su IT bendrovėmis pateikiant ir nagrinėjant pranešimus apie neapykantą kurstantį turinį internete. ŽEIT informavo Vidaus reikalų ministeriją, kad ŽEIT neturi pakankamai pajėgumų minėtai funkcijai tinkamai atlikti. Nors didžiausias leistinas pareigybių skaičius ŽEIT yra 18,5, ŽEIT skiriami asignavimai leidžia finansuoti tik 16 pareigybių. Siekiant užtikrinti tinkamą ŽEIT veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą pagal Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, ŽEIT reikėtų papildomo finansavimo (40 tūkst. eurų) dviem valstybės tarnautojų pareigybėms išlaikyti. Taip pat būtų tikslinga ŽEIT skirti papildomus asignavimus (5 tūkst. eurų) informacinėms technologijoms, skirtoms pranešimų apie neapykantos kalbą internete pateikimui ir nagrinėjimui palengvinti, įdiegti. Paminėtina, kad 2016 m. lapkričio mėnesį vykusio Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės peržiūros antrojo ciklo metu Lietuvos Respublikai buvo pateiktos 172 rekomendacijos, iš kurių 24-iose rekomenduojama sustiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais. Klausimą dėl nepakankamo Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų atsako į neapykantos nusikaltimus ne vienus metus kelia ir tarptautinės organizacijos. Atitinkamas rekomendacijas 2016 m. yra pateikusi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, 2015 m. – Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas.
Pasiūlymas: Skirti papildomai Žurnalistų etikos insprektoriaus tarnybai 45 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 45 tūkst. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. Pritarti
Kultūros komitetas 2017-11-08 Argumentai: Lietuvos liaudies buities muziejus - vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą Lietuvą - šalies etnografinius regionus. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspoziciją sudaro įvairūs gyvenamieji ir ūkiniai pastatai (150 saugojimo vienetų) perkelti iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų, kuriuose eksponuojama gausi tam tikram laikmečiui būdingų buities daiktų ir įvairios įrangos kolekcija. Muziejų kasmet aplanko daugiau nei 90 tūkstančių lankytojų iš Lietuvos bei užsienio šalių (Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos ir kt.). Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomų muziejinių vertybių apsaugą, kuri apibrėžiama LR Kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-716 patvirtintoje Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje, Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingos šios priemonės: apsauga nuo žaibo (žaibosauga), priešgaisrinės įrangos sistema bei teritorijos vaizdo stebėjimo įrangos sistema. 2008 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų apsaugos stiprinimo programą žaibosaugos įrengimo darbams skyrė 110 tūkst. litų (31 858,20 €). Buvo įrengta aktyvioji žaibosauga, atitinkanti statybos techninį reglamentą STR.2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo.
Išorinė statinių apsauga nuo žaibo, Aukštaitijos kaimo sektoriuje, Račkiškių koplyčios, Dzūkų kaimo teritorijoje, Užbalių sodyboje ir Vaivadiškių malūno teritorijoje. Ši teritorija sudaro tik 23,04 % (4,631 ha) bendros ekspozicinių sodybų teritorijos (ekspozicinės sodybos sudaro 20,0936 ha bendros 175 ha užimančios muziejaus teritorijos). Nutrūkus finansavimui tinkama/atnaujinta žaibosaugos sistema nebuvo įrengta didžiojoje dalyje ekspozicinių sodybų teritorijos, kurią sudaro 76,95 % (15,4626 ha) bendros ekspozicinės erdvės. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių apsaugai nuo žaibo siektų 115645,23 € sumą (suma preliminari). Juntamas poreikis atnaujinti bei papildomai įrengti priešgaisrinės saugos sistemą, kuri atitiktų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Lėšų poreikis muziejaus pastatų ir statinių priešgaisrinės apsaugos sistemos atnaujinimui ir įdiegimui siektų 38678,32 € sumą (suma preliminari). Siekiant užtikrinti minėtųjų priemonių tinkamą funkcionavimą tikslingą įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų nuolatinį teritorijos monitoringą bei padėtų vykdyti Muziejaus renginių ir kilų veiklų rizikos valdymo planą. Muziejuje veikia keturi saugos postai, kuriuose ir būtų numatyta įrengti teritorijos stebėjimo punktus. Lėšų poreikis muziejaus teritorijos monitoringo sistemai siektų 148304,10 € sumą (suma preliminari). Svarbu paminėti, kad dėl muziejinių vertybių pastatų-eksponatų sandaros (medinių konstrukcijų su skiedriniais/nendriniais stogais) reikalingi nuolatiniai statinio dalių palaikomojo remonto darbai (stogų keitimas, medinių elementų restauravimas ir kt.). Muziejus Šių statinių savo ekspozicijose turi per 150 saugojimo vienetų.
Šiems darbams muziejus skiria didžiąją dalį pajamų įmokų lėšų, tačiau ir šių ne visada pakanka tinkamam darbų vykdymui. Manome, jog būtų tikslinga skirti lėšų pastatų tvarkybos darbams prieš įdiegiant aukščiau paminėtas Muziejaus pastatų ir statinių komplekso apsaugai reikalingas priemones. Nurodytos sumos yra preliminarios, kurios kis viešųjų pirkimų procedūrų metu. Prašome pagal galimybes skirti lėšų sodybų žaibosaugos ir priešgaisrinės saugos įrangos atnaujinimui ir įrengimui bei muziejaus teritorijos monitoringui skirtos įrangos įsigijimui. Prašome atsižvelgti į esamą muziejaus situaciją ir skirti tikslini finansavimą nurodytų priemonių įgyvendinimui (apytikslis lėšų poreikis - 303000,00 €). Įgyvendinus šias komplekso apsaugai reikalingas priemones būtų užtikrinta tinkama muziejinių vertybių apsauga bei sudarytos palankesnės sąlygos muziejinių vertybių draudimo paslaugų sutarčių sudarymui. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 303 tūkts. Eurų Lietuvos liaudies buities muzijeui. Lėšų šaltinis: Papildomus 303 tūkst. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. 3. Seimo Kultūros komitetas 2017-11-08 Argumentai: Bibliotekų veiklos finansavimas. Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo ir valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės.
Bibliotekos ir pačios rengia projektus ir dalyvauja įvairių programų bei fondų konkursuose, tačiau šis finansavimas dažniausiai skiriamas naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis, tačiau ne fondų atnaujinimui. LR Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane kultūrai ir bibliotekų aprūpinimui, kaip svarbiam kultūrinės visuomenės savirealizacijos principui, skiriama nemažai dėmesio. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniųjų Vyriausybių vykdyta politika esminių problemų šiame sektoriuje nesprendė, todėl, pvz., bibliotekų modernizacijos programa 2003 -
rodikliai net nepasiekė ES vidurkio. Atkreiptinas dėmesys į LR Kultūros ministerijos (2016-2018) strateginį veiklos planą ir jame nurodomus rodiklius: „Kultūros ministerija didins gyventojams prieigą prie kokybiškų, aktualių, meninę, kultūrinę ir mokslinę vertę turinčių leidinių bei kitų informacijos išteklių bibliotekose ir skatins jais naudotis. Siekiant grąžinti viešųjų bibliotekų naujų dokumentų įsigijimui skirtą finansavimą į prieškrizinį lygį, planuojama, kad 2016 m. vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui bus skirta 0,69 Eur (2015 m. – 0,58 Eur, 2008 m. – 0,74 Eur)“. Bibliotekų aprūpinimas informacija ir dokumentais. 2015 m. viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirta 1 692 160 eurų, duomenų bazių prenumeratai – 113 000 eurų. Už skirtas valstybės biudžeto lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti 54 792 pavadinimų, 230 383 fizinių vienetų spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais.
Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui 2015 m. skirta suma siekė 0,58 euro, tokia pat suma buvo skirta ir 2014 metais. 2016 m. Lietuvoje buvo minimi Bibliotekų metai, todėl viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti iš valstybės biudžeto buvo skirta 1,9 mln. eurų (300 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.). Už skirtas lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti per 60,8 tūkst. pavadinimų, per 264 tūkst. fizinių vienetų naujais spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais bei kitais dokumentais. Vis dėlto, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir Europos šalių statistinio vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose skiriama 0,69 euro. Net įvertinus šalies gyvenimo lygio indeksą, pagal vienam gyventojui skiriamą sumą naujiems leidiniams viešosiose bibliotekose įsigyti, Lietuva kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo kitų ES šalių: vienam gyventojui Estijoje skiriama – 2,32, Slovėnijoje – 2,94, Olandijoje – 3,22, Švedijoje – 5,04, Suomijoje – 8,13, Danijoje – 9,27 euro. 2015 m. ES vidurkis siekė 1,22 euro, kai tuo metu Lietuvoje tam buvo skiriama vos 0,58 euro. LR Valstybės kontrolė, atlikusi išsamią analizę pateikė ataskaitą „Bibliotekų renovacija ir modernizavimas“, kurioje konstatuojama, kad: ü Dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra senesni nei 10 metų.
Tokia fondų bazė neatitinka nei ES standartų, nei visuomenės poreikių; ü Bibliotekų fondai Lietuvoje atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje; ü Bibliotekoms skiriamas finansavimas labiausiai nukreiptas į pastatų renovaciją, modernizacija ir kompiuterizavimą (įskaitant ES finansavimą), o ne į fondų formavimą;
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje daugiau kaip
leidiniai, tuo tarpu Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 proc. šių bibliotekų fondų. Vadovaujantis Tarptautinės bibliotekų asociacijos federacijos (IFLA) rekomendacijomis, paskaičiuota, kad Fondų atnaujinimui būtina 250-300 knygų / 1000 gyventojų, Lietuvoje šis skaičius siekia vos 41/1000 gyv. per metus. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje knygas nuolatos skaito
lemia nekokybiški bibliotekų fondai. Net 24 proc. apklausų dalyvių sako, kad siekiant ugdyti skaitymo įpročius visuomenėje, reikia plėsti bibliotekų fondus. Skaitymo ir lankymosi bibliotekose įpročiai rodo, kad net 6 proc. gyventojų (įvertinus Lietuvos populiaciją – apie 160 tūkst. žmonių) nurodė namuose neturintys nė vienos knygos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius metus spausdintas knygas nurodė skaitę 62 proc., 15 proc. sakė skaitę knygas skaitmeniniu formatu (elektronines knygas nuolat skaito 3 proc. gyventojų). Viešosiose bibliotekose per pastaruosius metus apsilankė 36% gyventojų, iš kurių pusė bibliotekose lankosi reguliariai (per metus apsilanko ne mažiau kaip 7 kartus).
bibliotekose, kad pasiskolintų knygų į namus, 60 proc. lankytojų skaito bibliotekų skaityklose, vien tik pasinaudoti internetu ateina vos 2 proc. lankytojų. Išvados ir siūlymai: ü Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. Būtina skirti daugiau dėmesio bibliotekų fondų aprūpinimui. ü Senėjantys fondai nebeatitinka vartotojų poreikių, todėl mažėja bibliotekų lankytojų skaičius. Bibliotekos praranda „visuomenės švietimo centro“ statusą. Žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų („naujienų“) leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. ü Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas. Net LR Seimui 2016-uosius paskelbus
„Bibliotekų metais“ ir tik simboliškai prisidėjus prie bibliotekų fondų
atnaujinimo, nuolatinio dėmesio problemai vis dar labai trūksta. ü Bibliotekų fondų aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jei norime ugdyti skaitančią tautą (ypač jaunimą). Prašome priimant 2018 m. šalies biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir numatyti ilgalaikį tikslą LR Kultūros ministerijos asignavimuose numatant ne mažiau kaip 2,5 milijono eurų bibliotekų fondams formuoti. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 2,5 mln. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 2,5 mln. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. 4. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dėl papildomų finansinių poreikių 2018 m. (Dainų šventės organizavimo, dalyvavimo tarptautinėje Londono knygų mugėje, Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos finansavimo) Kultūros ministerija buvo priversta planuoti 2018 m.
Valstybės investicijų programos (toliau – VIP) sumažinimą kultūros srityje, tikslinga papildomai skirti 3,4 mln. Eur 2018 m. Kultūros ministerijai VIP įgyvendinimui, išlaikant VIP dydį kultūros srityje 2017 m lygmenyje. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3,4 mln. Eurų Kultūros miniserijai Valstybės investicijų programos įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 3,4 mln. Eurų skirti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutraimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ramūnas Karbauskis . Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė