Projekto Projekto lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo NR. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo Įstatymas
1Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (D) –
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“
2Papildyti 3 straipsnį 15 dalimi:
„15. Vidutinis šalies darbo užmokestis (D) – taip kaip ši
sąvoka suprantama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis,
taikomas ligos išmokoms apskaičiuoti
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. 2. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms išmokai apskaičiuoti negali viršyti užpraeito ketvirčio dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. 3. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali būti mažesnis negu užpraeito ketvirčio 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pirmąją galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną mėnesio.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė (ar lygi) negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.“
1Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mėnesio kompensuojamasis Kompensuojamasis uždarbis
vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.“
2Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai
apskaičiuoti negali būti mažesnis už užpraeito ketvirčio 15 procentų šalies vidutinio mėnesio šalies darbo užmokesčio (D), ir negali viršyti užpraeito ketvirčio dviejų šalies vidutinių šalies mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (D), apskaičiuotų galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį.
Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo
straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto mokėjimo mėnesį mėnesį, už kurį mokama kompensacija, galiojančio vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių vidutinio šalies darbo užmokesčių užmokesčio (D) dydžiui, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki galiojusį mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio dydžių mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų,
valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šiai draudimo rūšiai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo. Jeigu einamaisiais metais šiai draudimo rūšiai yra panaudojamos Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos, tai ateinančiais metais valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas šiai draudimo rūšiai didinamas ta dalimi, kurios reikia Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo panaudotoms lėšoms atkurti.“
1 dalį ir 7 straipsnį įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Asmenims, kurie teisę į netekto darbingumo periodines kompensacijas ar periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus įgijo iki 2017 m. gruodžio 31 d., netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiuojamos ir mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo NR. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 IR 28 straipsnių pakeitimo Įstatymas
1Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (D) –
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“
2Papildyti 3 straipsnį 15 dalimi:
„15. Vidutinis šalies darbo užmokestis (D) – ši sąvoka
suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis,
taikomas ligos išmokoms apskaičiuoti
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. 2. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms išmokai apskaičiuoti negali viršyti užpraeito ketvirčio dviejų šalies vidutiniųio mėnesiniųio darbo užmokesčiųio dydžio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, dviejų dydžių. 3. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali būti mažesnis negu užpraeito ketvirčio 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pirmąją galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną mėnesio.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ar jai lygi), išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.“
1Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mėnesio kompensuojamasis Kompensuojamasis uždarbis netekto
darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.“
2Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei
kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už užpraeito ketvirčio 15 procentų šalies vidutinio mėnesio šalies darbo užmokesčio (D), ir negali viršyti užpraeito ketvirčio dviejų šalies vidutiniųo šalies mėnesinių darbo užmokesčiųo (D), apskaičiuotų galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį.
Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo
straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto mokėjimo mėnesį mėnesį, už kurį mokama kompensacija, galiojančio vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių vidutinio šalies darbo užmokesčių užmokesčio (D), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio dydžių mėnesį, 60 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų,
valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šiai draudimo rūšiai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo.
Jeigu einamaisiais metais šiai draudimo rūšiai yra panaudojamos Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos, tai ateinančiais metais valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas šiai draudimo rūšiai didinamas ta dalimi, kurios reikia Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo panaudotoms lėšoms atkurti.“
straipsnį įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Asmenims, kurie teisę į netekto darbingumo periodines kompensacijas ar periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus įgijo iki 2017 m. gruodžio 31 d., netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiuojamos ir mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27
PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 35 straipsniu ĮSTATYMO,
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ IR ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir
įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512
įstatymas), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 9 ir 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) pakeitimais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
167, 4.3.2 darbo „Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos |augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas“ 2–4 priemones bei sudaryti prielaidas suformuoti socialiai teisingą 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 8 706 68 100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64215, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad savarankiškai dirbančio asmens socialinio draudimo įmokų bazę vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro to asmens asmeniniams poreikiams išsiimama lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Taip pat numatyta, kad nuo išsiimamų sumų (netaikant prievolės nuo minimalios mėnesinės algos) gali mokėti tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra drausti kitur, yra pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Ūkininkams ir jų partneriams numatyta prievolė mokėti nuo deklaruotų pajamų, ne didesnių kaip 7 vidutinių šalies darbo užmokesčių suma per kalendorinius metus.
Taip pat ūkininkams ir jų partneriams numatyta lengvata nemokėti socialinio draudimo įmokų, jei šie yra drausti kitur, pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Šiame įstatyme numatyta, kad socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų „atostogų“; socialinio draudimo įmokų „grindų“ darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims nustatymo; maksimaliai vienodos socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos savarankiškai dirbantiems asmenims; galimybės verslo liudijimų turėtojams susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą mėnesį; išlaidų už Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo nustatymo; vieno socialinio draudimo rezervo fondo sudarymo; socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarčių sudarymo bei supaprastinto atleidimo nuo socialinio draudimo įmokų nustatymo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta, kad socialinio draudimo fonde formuojamas rezervinis fondas, skirtas tik pensijų išmokoms. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas numato, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į šių asmenų socialiniam draudimui deklaruotų draudžiamųjų pajamų ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų tarifus, kitiems biudžetiniams metams numatomus valstybinės socialinio draudimo pagrindinės pensijos dalies ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Išankstines valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijas, numato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas.
Minėtas įstatymas taip pat numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 3 darbo dienų išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra visiškai tiksliai sureguliuotos nuostatos, kurias turėtų patvirtinti įstatymų leidėjas, t. y. dalis įstatymo leidėjui priskirtinų priimti nuostatų yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymui, kai kuriais atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms perskaičiavus netekto darbingumo periodines kompensacijas ir periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, jos yra mažesnės negu gavėjui buvo mokėtos prieš perskaičiavimą, todėl kyla išmokų gavėjų nepasitenkinimas. Taip pat Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra reglamentuota, kaip skaičiuoti vienkartines netekto darbingumo periodines kompensacijas, kai nustatomi nauji netekto darbingumo procentai. Šiuo metu galiojančiame Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme išmokoms skaičiuoti naudojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nuo 2017 m. sausio 1 d. šio dydžio nebėra.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinio modelio projektą bei priėmus socialinio draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Vietoj šio dydžio išmokoms skaičiuoti bus naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas numato, kad ilgalaikio darbo išmoka apskaičiuojama pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Įstatyme nenumatyta išmokos skaičiavimo tvarka tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, nedarbingumo ar nemokamų atostogų, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tas asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Tokiu atveju nenumatyta teisė gauti išmoką asmenims, kurie darbdavių susitarimu buvo perkeliami iš vienos darbovietės į kitą ir darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti:
1) socialinio draudimo įmokų „atostogas“.
Siūloma nustatyti vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims (sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų);
2) ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai;
3) pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos taip pat būtų skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką. 4) savarankiškai dirbančių asmenų maksimaliai vienodas socialinio draudimo sąlygas.
Siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, nustatant, kad šie asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, atsisakant lengvatų taikymo, socialinio draudimo įmokų lubas nustatant 28 vidutinius darbo užmokesčius per metus. Siekiant užtikrinti minimalias ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo išmokas siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys minėtų draudimo rūšių įmokas moka nuo savo reikmėms išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
5) savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie pensijų socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys mokės tik nuo realiai uždirbtų ir savo poreikiams išsiimamų pajamų, tai siūloma atsisakyti socialinio draudimo įmokų nemokėjimo lengvatų, t. y. socialinio draudimo įmokas mokės ir kitus draudžiami asmenys, ir pensininkai, ir jaunimas iki 29 metų. Siekiant užtikrinti bent minimalias ligos, motinystės, ir nedarbo socialinio draudimo garantijas, minėti asmenys įmokas mokės nuo savo poreikiams išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
6) verslo liudijimus turintiems asmenims, veiklą vykdantiems trumpesniais nei mėnesis laikotarpiais, galimybę susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį;
7) Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo veiklos sąnaudų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms padengimą;
8) naujas socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo taisykles. Siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą.
Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. Šiuo tikslu keičiamas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;
9) nuostatas, kad žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais;
10) nuostatas, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai įsiskolinimo Fondui dydis neviršija 1500 eurų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienerių metų;
11) aiškesnę valstybinio socialinio draudimo sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
12) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
13) Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriaus ir jo pavaduotojo teises dėl šios institucijos mokamų išmokų permokų išieškojimo atsisakymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma patikslinti nuostatas, kurios yra šiuo metu Vyriausybės patvirtintuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose, tačiau nėra įstatyme bei reglamentuoti išmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims, t. y. išmokas mokėti ir tuo laikotarpiu, jei šis asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Tai sąlygoja savarankiškai dirbančių asmenų veiklos srities specifika. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma, skaičiuojant išmokas taikyti ne užpraeito ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o metinį vidutinį šalies darbo užmokestį, taikomą apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (D), kuris bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Įgyvendinus šį pakeitimą, netekto darbingumo periodinių kompensacijų ir periodinių draudimo išmokų dydžiai keisis vieną kartą į metus, o ne keturis. Tokiu būdu bus išvengta išmokų gavėjų nepasitenkinimo bei užtikrintas asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472
taisyklę, kai perskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus yra mažesnės, negu mokėtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.). Taip pat nustačius naujus netekto darbingumo procentus, išmokos ir kompensacijos bus perskaičiuojamos pritaikius naujus netekto darbingumo procentus. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti išmokoms apskaičiuoti taikyti vidutinį šalies darbo užmokestį (vietoj einamųjų metų draudžiamųjų pajamų): įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, jo vietoje yra naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatyme pakeisti kai kurių skyrių pavadinimai; sąvokas suderintos su Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamomis sąvokomis. Šiame Įstatyme numatyta, kad vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Toks dydis siūlomas, siekiant nepagrįstai neišdidinti šiuo metu pagal minėtą įstatymą mokamų išmokų dydžio. Jeigu nebūtų pritaikytas siūlomas nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydis netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus dydžiai, mokami pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga įstatymą, išdidėtų du ar net tris kartus, kas galėtų iššaukti kitų išmokų gavėjų nepasitenkinimą. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tais atvejais kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, dėl nedarbingumo ar dėl nemokamų atostogų) per paskutinius 12 mėnesių ar dalį šio laikotarpio neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir dėl to negalėjo būti paskaičiuota ilgalaikio darbo išmoka arba ji turėjo būti paskaičiuota ir iš tų mėnesių kuomet asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, siūloma, kad ilgalaikio darbo išmoka gali būti apskaičiuota iš paskutinių 12 mėnesių, kuriais asmuo turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, buvusių iki asmens atleidimo. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti darbo santykius, kurie tęsėsi nepertraukiamai, todėl nustatoma, kad darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai ir tais atvejais, kai darbuotojas buvo perkeliamas į kitą to paties juridinio asmens padalinį (ir dėl to keičiasi asmens draudėjas) arba darbuotojas buvo perkeliamas pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu, arba keitėsi darbo sutarties rūšis, dirbant pas tą patį darbdavį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimos teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės asmenims bei darbdaviams, kurie iki įstatymų pakeitimų nemokėjo arba mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas nei po šių įstatymų pakeitimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai gali turėti įtakos darbdavių, mokančių darbo užmokestį, mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga, elgsenai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, jau yra įtrauktos į Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto projektą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „socialinis draudimas“ „liga ir motinystė“, „nelaimingas atsitikimas darbe“, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo“, „valstybinio socialinio draudimo fono biudžetas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2017-11-15
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2017-10-18 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė