Projekto lyginamasis variantas
14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymas
1Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:
„4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais atitinkamai iki laikinojo nedarbingumo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, arba iki pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį.“
2Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu už juos mokamos ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus;“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 3 4 dalyse.“
dalimi: „2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Ligos išmokos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė
santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Ligos Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip penkias kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos. 2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. 3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus. 4. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 5. Neturintiems darbo ar tarnybos santykių apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoka mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka pasibaigus draudimo laikotarpiui dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki draudimo laikotarpio pabaigos, mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po draudimo laikotarpio pabaigos.“
Papildyti 10 straipsnį 5 dalimi: „5.
Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių yra slaugomas jo šeimos narys ar prižiūrimas vaikas, iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, ir ne ilgiau, nei šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos išmoka dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo
nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.“
ją išdėstyti taip: „3. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos išmoka apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
ją išdėstyti taip: „4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, išmoka mokama 9 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyse nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį (išskyrus atvejus, kai asmuo nušalinamas nuo darbo dėl ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatyto karantino režimo), ligos išmoka pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pačia tvarka išmoka mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.“
dalimi: „6.
Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
2Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 8 dalimi. 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio straipsnio 2 3 dalyje;“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.“
dalimi: „2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
laikyti atitinkamai 3–5 dalimis. 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 2.
Papildyti 18 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.“
3Papildyti 18 straipsnį 5 dalimi:
„5. Kai motinystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 6 dalimi. 12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Teisė gauti tėvystės išmoką
1Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam tėvystės atostogų;
3) iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. 2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, tėvystės išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
dalimi: „4.
Kai tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, tėvystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 5 dalimi. 14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 4, 5, 6 ir 6 7 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse;
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.“
dalimi: „2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „5.
Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną po laikinosios globos nustatymo kitam globėjui arba teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.
Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
2Papildyti 24 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.“
dalimi: „6. Kai vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti atitinkamai 7–8 dalimis. 17 straipsnis.
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.“
2Papildyti 25 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
3Papildyti 25 straipsnį 3 dalimi:
„3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką taip pat turi asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ar tarnybos ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.“
laikyti 4 dalimi. 18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
dalimi: „3. Kai profesinės reabilitacijos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, profesinės reabilitacijos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 4 dalimi. 19 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, priėmęs sprendimą neskirti išmokos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą.
Sprendime nurodoma išmokos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu. Kai prašymas skirti išmoką pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimas skirti ar neskirti išmokos pateikiamas per šią sistemą.“
ją išdėstyti taip: „5. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 35 straipsniu: „35 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1222(2) lyginamasis variantas
14, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 25, 27 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymas
1Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:
„4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį.“
2Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu už juos mokamos ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 3 4 dalyse.“
dalimi: „2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Ligos išmokos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė
santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip penkias kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos. 2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. 3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus. 4. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, kai dėl to asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 5. Neturintiems darbo ar tarnybos santykių apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoka mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos Šio įstatymo 5 straipsnio
draudimo laikotarpiui dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki draudimo laikotarpio pabaigos, mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po draudimo laikotarpio pabaigos.“
Papildyti 10 straipsnį 6 dalimi: „6.
Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių yra slaugomas jo šeimos narys ar prižiūrimas vaikas, iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, ir ne ilgiau, negu šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos išmoka dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo
visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.“
ją išdėstyti taip: „3. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos išmoka apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
ją išdėstyti taip: „4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, išmoka mokama 9 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyse nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį (išskyrus atvejus, kai asmuo nušalinamas nuo darbo dėl ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatyto karantino režimo), ligos išmoka pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pačia tvarka išmoka mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.“
dalimi: „6.
Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
2Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 8 dalimi. 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio straipsnio 2 3 dalyje;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
dalimi: „2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
laikyti atitinkamai 3–5 dalimis. 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 2.
Papildyti 18 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.“
3Papildyti 18 straipsnį 5 dalimi:
„5. Kai motinystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 6 dalimi. 12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Teisė gauti tėvystės išmoką
1Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam tėvystės atostogų;
3) iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. 2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, tėvystės išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
dalimi: „4.
Kai tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, tėvystės išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 5 dalimi. 14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „5. Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną po laikinosios globos nustatymo kitam globėjui arba teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
1Papildyti 24 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jeigu asmeniui, atleidžiamam iš darbo ar tarnybos, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.“
dalimi: „6. Kai vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
dalis laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 16 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
2Papildyti 25 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.“
3Papildyti 25 straipsnį 3 dalimi:
„3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką taip pat turi asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ar tarnybos ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.“
laikyti 4 dalimi. 17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
dalimi: „3. Kai profesinės reabilitacijos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, profesinės reabilitacijos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
laikyti 4 dalimi. 18 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, priėmęs sprendimą neskirti išmokos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą.
Sprendime nurodoma išmokos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu. Kai prašymas skirti išmoką pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimas skirti išmoką ar jos neskirti pateikiamas per šią sistemą.“
ją išdėstyti taip: „5. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 35 straipsniu: „35 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27
PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 35 straipsniu ĮSTATYMO,
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ IR ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir
įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512
įstatymas), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 9 ir 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) pakeitimais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
167, 4.3.2 darbo „Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos |augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas“ 2–4 priemones bei sudaryti prielaidas suformuoti socialiai teisingą 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 8 706 68 100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64215, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad savarankiškai dirbančio asmens socialinio draudimo įmokų bazę vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro to asmens asmeniniams poreikiams išsiimama lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Taip pat numatyta, kad nuo išsiimamų sumų (netaikant prievolės nuo minimalios mėnesinės algos) gali mokėti tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra drausti kitur, yra pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Ūkininkams ir jų partneriams numatyta prievolė mokėti nuo deklaruotų pajamų, ne didesnių kaip 7 vidutinių šalies darbo užmokesčių suma per kalendorinius metus.
Taip pat ūkininkams ir jų partneriams numatyta lengvata nemokėti socialinio draudimo įmokų, jei šie yra drausti kitur, pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Šiame įstatyme numatyta, kad socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų „atostogų“; socialinio draudimo įmokų „grindų“ darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims nustatymo; maksimaliai vienodos socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos savarankiškai dirbantiems asmenims; galimybės verslo liudijimų turėtojams susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą mėnesį; išlaidų už Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo nustatymo; vieno socialinio draudimo rezervo fondo sudarymo; socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarčių sudarymo bei supaprastinto atleidimo nuo socialinio draudimo įmokų nustatymo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta, kad socialinio draudimo fonde formuojamas rezervinis fondas, skirtas tik pensijų išmokoms. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas numato, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į šių asmenų socialiniam draudimui deklaruotų draudžiamųjų pajamų ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų tarifus, kitiems biudžetiniams metams numatomus valstybinės socialinio draudimo pagrindinės pensijos dalies ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Išankstines valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijas, numato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas.
Minėtas įstatymas taip pat numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 3 darbo dienų išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra visiškai tiksliai sureguliuotos nuostatos, kurias turėtų patvirtinti įstatymų leidėjas, t. y. dalis įstatymo leidėjui priskirtinų priimti nuostatų yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymui, kai kuriais atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms perskaičiavus netekto darbingumo periodines kompensacijas ir periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, jos yra mažesnės negu gavėjui buvo mokėtos prieš perskaičiavimą, todėl kyla išmokų gavėjų nepasitenkinimas. Taip pat Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra reglamentuota, kaip skaičiuoti vienkartines netekto darbingumo periodines kompensacijas, kai nustatomi nauji netekto darbingumo procentai. Šiuo metu galiojančiame Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme išmokoms skaičiuoti naudojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nuo 2017 m. sausio 1 d. šio dydžio nebėra.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinio modelio projektą bei priėmus socialinio draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Vietoj šio dydžio išmokoms skaičiuoti bus naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas numato, kad ilgalaikio darbo išmoka apskaičiuojama pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Įstatyme nenumatyta išmokos skaičiavimo tvarka tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, nedarbingumo ar nemokamų atostogų, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tas asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Tokiu atveju nenumatyta teisė gauti išmoką asmenims, kurie darbdavių susitarimu buvo perkeliami iš vienos darbovietės į kitą ir darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti:
1) socialinio draudimo įmokų „atostogas“.
Siūloma nustatyti vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims (sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų);
2) ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai;
3) pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos taip pat būtų skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką. 4) savarankiškai dirbančių asmenų maksimaliai vienodas socialinio draudimo sąlygas.
Siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, nustatant, kad šie asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, atsisakant lengvatų taikymo, socialinio draudimo įmokų lubas nustatant 28 vidutinius darbo užmokesčius per metus. Siekiant užtikrinti minimalias ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo išmokas siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys minėtų draudimo rūšių įmokas moka nuo savo reikmėms išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
5) savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie pensijų socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys mokės tik nuo realiai uždirbtų ir savo poreikiams išsiimamų pajamų, tai siūloma atsisakyti socialinio draudimo įmokų nemokėjimo lengvatų, t. y. socialinio draudimo įmokas mokės ir kitus draudžiami asmenys, ir pensininkai, ir jaunimas iki 29 metų. Siekiant užtikrinti bent minimalias ligos, motinystės, ir nedarbo socialinio draudimo garantijas, minėti asmenys įmokas mokės nuo savo poreikiams išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
6) verslo liudijimus turintiems asmenims, veiklą vykdantiems trumpesniais nei mėnesis laikotarpiais, galimybę susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį;
7) Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo veiklos sąnaudų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms padengimą;
8) naujas socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo taisykles. Siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą.
Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. Šiuo tikslu keičiamas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;
9) nuostatas, kad žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais;
10) nuostatas, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai įsiskolinimo Fondui dydis neviršija 1500 eurų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienerių metų;
11) aiškesnę valstybinio socialinio draudimo sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
12) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
13) Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriaus ir jo pavaduotojo teises dėl šios institucijos mokamų išmokų permokų išieškojimo atsisakymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma patikslinti nuostatas, kurios yra šiuo metu Vyriausybės patvirtintuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose, tačiau nėra įstatyme bei reglamentuoti išmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims, t. y. išmokas mokėti ir tuo laikotarpiu, jei šis asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Tai sąlygoja savarankiškai dirbančių asmenų veiklos srities specifika. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma, skaičiuojant išmokas taikyti ne užpraeito ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o metinį vidutinį šalies darbo užmokestį, taikomą apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (D), kuris bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Įgyvendinus šį pakeitimą, netekto darbingumo periodinių kompensacijų ir periodinių draudimo išmokų dydžiai keisis vieną kartą į metus, o ne keturis. Tokiu būdu bus išvengta išmokų gavėjų nepasitenkinimo bei užtikrintas asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472
taisyklę, kai perskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus yra mažesnės, negu mokėtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.). Taip pat nustačius naujus netekto darbingumo procentus, išmokos ir kompensacijos bus perskaičiuojamos pritaikius naujus netekto darbingumo procentus. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti išmokoms apskaičiuoti taikyti vidutinį šalies darbo užmokestį (vietoj einamųjų metų draudžiamųjų pajamų): įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, jo vietoje yra naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatyme pakeisti kai kurių skyrių pavadinimai; sąvokas suderintos su Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamomis sąvokomis. Šiame Įstatyme numatyta, kad vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Toks dydis siūlomas, siekiant nepagrįstai neišdidinti šiuo metu pagal minėtą įstatymą mokamų išmokų dydžio. Jeigu nebūtų pritaikytas siūlomas nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydis netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus dydžiai, mokami pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga įstatymą, išdidėtų du ar net tris kartus, kas galėtų iššaukti kitų išmokų gavėjų nepasitenkinimą. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tais atvejais kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, dėl nedarbingumo ar dėl nemokamų atostogų) per paskutinius 12 mėnesių ar dalį šio laikotarpio neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir dėl to negalėjo būti paskaičiuota ilgalaikio darbo išmoka arba ji turėjo būti paskaičiuota ir iš tų mėnesių kuomet asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, siūloma, kad ilgalaikio darbo išmoka gali būti apskaičiuota iš paskutinių 12 mėnesių, kuriais asmuo turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, buvusių iki asmens atleidimo. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti darbo santykius, kurie tęsėsi nepertraukiamai, todėl nustatoma, kad darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai ir tais atvejais, kai darbuotojas buvo perkeliamas į kitą to paties juridinio asmens padalinį (ir dėl to keičiasi asmens draudėjas) arba darbuotojas buvo perkeliamas pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu, arba keitėsi darbo sutarties rūšis, dirbant pas tą patį darbdavį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimos teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės asmenims bei darbdaviams, kurie iki įstatymų pakeitimų nemokėjo arba mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas nei po šių įstatymų pakeitimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai gali turėti įtakos darbdavių, mokančių darbo užmokestį, mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga, elgsenai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, jau yra įtrauktos į Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto projektą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „socialinis draudimas“ „liga ir motinystė“, „nelaimingas atsitikimas darbe“, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo“, „valstybinio socialinio draudimo fono biudžetas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi kokie asmenys yra laikomi apdraustaisiais yra numatyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 2. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalis (tikėtinai keistina nuoroda į 14 straipsnio 6 ir 7 dalis). 3. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalimi keičiama keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis bei projekto 16 straipsniu – keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-245 buvo pakeistos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis bei 24 straipsnio 4 dalis ir jų įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d. Todėl siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, įstatymo projektas taisytinas, išskiriant siūlomas nuostatas į du projektus: projekto 14 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėstytinos kaip Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimai, o kitos projekto nuostatos - kaip galiojančio keičiamo įstatymo pakeitimas. 4. Atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį. 5. Įstatymo projekto 20 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 35 straipsniu, kuriame numatyta, kad šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuostata svarstytina. Pirma, neaišku, kokį teisės aktą vadovaudamosi šia nuostata turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Antra, keičiamo įstatymo turinyje minimi Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, todėl darytina išvada, kad įstatymo įgyvendinimo tvarka turėtų būti įtvirtinama šiuose nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsniu siūlymo pildyti įstatymą 35 straipsniu (atitinkamai tikslinant įstatymo projekto pavadinimą), o jame nustatyti šio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą (nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir formuluoti pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
papildyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą 35 straipsniu, kuriame būtų numatyta, kad šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuostata svarstytina. Pirma, neaišku, kokį teisės aktą vadovaudamosi šia nuostata turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Antra, keičiamo įstatymo turinyje minimi Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, todėl darytina išvada, kad įstatymo įgyvendinimo tvarka turėtų būti įtvirtinama šiuose nuostatuose. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė ir kiti įgalioti subjektai įgyvendindami įstatymų nuostatas gali nustatyti tik įstatyminių nuostatų įgyvendinimo tvarką (tai yra tokia apimtimi, kokia nustatyta pačiame įstatyme). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją poįstatyminiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali sukurti naujų bendro pobūdžio normų, kurios konkuruotų su nustatytomis įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 19 straipsniu siūlymo pildyti įstatymą 35 straipsniu (atitinkamai tikslinant įstatymo projekto pavadinimą ir straipsnių numeraciją). 2. Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2017 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė –
Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, D. Janušauskaitė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Kiškis – Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi kokie asmenys yra laikomi apdraustaisiais yra numatyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, o valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Nepritarti. Siūlomais pakeitimais numatyta tai, kad ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustaisiais laikomi tik tie ne samdomą darbą dirbantys asmenys, kurie yra susimokėję arba už juos sumokėtos socialinio draudimo įmokos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo
dalis). Pritarti. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje įrašyta nuoroda į 14 straipsnio 6 ir 7 dalis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis bei projekto 16 straipsniu – keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-245 buvo pakeistos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis bei 24 straipsnio 4 dalis ir jų įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d.
Todėl siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, įstatymo projektas taisytinas, išskiriant siūlomas nuostatas į du projektus: projekto 14 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėstytinos kaip Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir
kitos projekto nuostatos - kaip galiojančio keičiamo įstatymo pakeitimas. Pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu siūloma pateikti Seimui svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 1317 (žr. komiteto sprendimą):
Pasiūlymai: 1.1 Išbraukti įstatymo projekto buvusį 14 straipsnį, jo nuostatas perkeliant į įstatymo projektą Nr. XIIIP-1317;
20 straipsnius laikyti atitinkamai 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniais;
projekto pavadinimą išbraukiant skaičių ,,22“. 2.1 Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnyje nurodyta nuostata išbraukta (buvusio 16 straipsnio 1 dalis), ją perkeliant į įstatymo projektą Nr. XIIIP-1317. 2.2 Atitinkamai patikslinta projekto 15 (buvusio
14) straipsnio dalių numeracija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
4Atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 18 (buvusio 19) straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio
įrašyta ,,socialinio draudimo netekto darbingumo pensija“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-18 19,20
įstatymą 35 straipsniu, kuriame numatyta, kad šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuostata svarstytina. Pirma, neaišku, kokį teisės aktą vadovaudamosi šia nuostata turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Antra, keičiamo įstatymo turinyje minimi Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, todėl darytina išvada, kad įstatymo įgyvendinimo tvarka turėtų būti įtvirtinama šiuose nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsniu siūlymo pildyti įstatymą 35 straipsniu (atitinkamai tikslinant įstatymo projekto pavadinimą), o jame nustatyti šio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą (nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir formuluoti pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus). Pritarti iš dalies. 1. Nepritarti atsisakyti įstatymo projekto 19 (buvusiu 20) straipsniu teikiamo įstatymo papildymo 35 straipsniu. Siekiant tinkamai įgyvendinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei kitų įstatymų nuostatas, kurios turi įtakos ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų mokėjimui, tikslinga įteisinti bendrą taisyklę, kad šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pavedimą Vyriausybei parengti reikalingus teisės aktus. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 20 straipsniu:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kartu su šiuo įstatymo projektu turi būti pateiktas ir Seimo plenariniame posėdyje svarstomas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1317. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-155 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo 2017 m. lapkričio 9 d. priimtą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-300 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą, įsigaliosiantį 2018 m. sausio 1 d., įstatymo 10 straipsnį sudarys 5 dalys, todėl šis straipsnis turi būti pildomas nauja 6 dalimi. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnį 5 6 dalimi: „5. 6.
atvejais, kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių yra slaugomas jo šeimos narys ar prižiūrimas vaikas, iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos, ir ne ilgiau, nei negu šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė