Projekto lyginamasis variantas
2, 8, 10, 11, 12,
įstatymas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau - socialinis draudimas) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Terminuotoms Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas;
7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
10) tantjemas;
11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas;
7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
10) tantjemas;
11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. 2.
turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
bendrijos tikrojo nario ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ne mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario pensijų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario pensijų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kalendoriniais metais individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams išsiimama individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę pensijų socialiniam draudimui sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę pensijų socialiniam draudimui sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bei ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę ligos ir motinystės socialiniam draudimui sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma per kalendorinius metus. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 7
draudimo įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, kai individualios įmonės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos ar savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. 7.
Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai. 8. Savarankiškai dirbančių asmenų, kurių duomenys apie jų savarankiškos veiklos pajamas pasibaigus metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminui nėra pateikti Fondo administravimo įstaigoms, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Fondo administravimo įstaigoms gavus duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų pajamas, šių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė perskaičiuojama atsižvelgiant į šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 7. Draudėjo pensijų, ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
pensiją;
asmeniui sukanka 24 metai). 8.
laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, pensijų, ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus
ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 7 VDU suma.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 26 punktu ir jį išdėstyti taip: „26) nuo ilgalaikio darbo išmokų iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamų ir mokamų mutatis mutandis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, ūkininkai
ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:“. 3. Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga; 4.
Buvusį 11 straipsnio 2 dalies 6 punktą laikyti 5 punktu. 5. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra
apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys yra ne vyresni kaip
sukanka 29 metai). Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos už šioje dalyje išvardintus asmenis sumokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Pirmosios veiklos pradžia laikoma po 2018 m. sausio 1 d. asmeniui pirmą kartą tapus savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.
Kai žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatyvai ir (ar) ūkininkai einamaisiais kalendoriniais metais nevykdo (netinkamai vykdo) su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, ateinančiais kalendoriniais metais socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutartis su jais negali būti sudaroma.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio
draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį.“
3Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ūkininkų ir jų partnerių bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Ūkininkų ir jų partnerių mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo Vyriausybės partvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) draudėjas (draudėjo – juridinio asmens valdymo organų nariai) nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre nurodytais adresais arba Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendras įsiskolinimo Fondui dydis neviršija 1500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu
socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendras įsiskolinimo Fondui dydis neviršija 1500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. 9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos sumos.“
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Fondo valdyba skiria ir (ar) moka išmokas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Nustatytu laiku nepervedus išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos sumos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo įplaukų dalį, viršijančią atitinkamos socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą. Socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį.
Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms.“
Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams kuri teisės aktų nustatyta tvarka mokėta Fondo administravimo įstaigų iš valstybės biudžeto lėšų, permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, 10 straipsnį ir 12 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Socialinio draudimo rezervinis fondas už 2017 metus formuojamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies redakcija. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1219(2) lyginamasis variantas
įstatymas
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“
1Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
,,6) privalomasis sveikatos draudimas.“
2Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais. Sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Terminuotoms Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas;
7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
10) tantjemas;
11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas;
7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
10) tantjemas;
11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. 2.
2Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. 3.
3Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija)kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija)kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija, ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kalendoriniais metais individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams išsiimama individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 7 14 VDU suma. 6. Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, kai individualios įmonės, mažosios bendrijos, ūkinės bendrijos ar savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. 7. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai. 8.
8Savarankiškai dirbančių asmenų, kurių duomenys apie jų savarankiškos veiklos pajamas pasibaigus metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminui nėra pateikti Fondo administravimo įstaigoms, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Fondo administravimo įstaigoms gavus duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų pajamas, šių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė perskaičiuojama atsižvelgiant į šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni nei 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai). 8.
8Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui, kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 7 VDU suma.“
1Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 26 punktu:
„26) ilgalaikio darbo išmokų iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamų ir mokamų mutatis mutandis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2.
Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:“. 3. Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga;
4Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Kai žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatyvai ir (ar) ūkininkai einamaisiais kalendoriniais metais nevykdo (netinkamai vykdo) su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, ateinančiais kalendoriniais metais socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutartis su jais negali būti sudaroma.“
2Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį.“
4Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ūkininkų ir jų partnerių bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo Vyriausybės partvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) draudėjas (draudėjo – juridinio asmens valdymo organų nariai) nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre nurodytais adresais arba Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai.
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (toliau – finansų ministras).“
2Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3*. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma neviršija 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka.“
3Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma neviršija 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. 10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos sumos.“
2Papildyti 25 straipsnį 5 dalimi:
„5. Nustatytu laiku nepervedus lėšų Fondo administravimo įstaigų mokamoms išmokoms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių, mokėti, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo laiku nepervestos sumos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo įplaukų dalį, viršijančią atitinkamos socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą. Socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms.“
Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams kuri teisės aktų nustatyta tvarka mokėta Fondo administravimo įstaigų iš valstybės biudžeto lėšų, permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama.“
1Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, 11 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. 2017 metų Socialinio draudimo rezervinis fondas sudaromas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.
5Šio įstatymo 4 straipsnis tiek, kiek juo panaikinama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostata „savarankiškai dirbančių asmenų, kurių duomenys apie jų savarankiškos veiklos pajamas pasibaigus metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminui nėra pateikti Fondo administravimo įstaigoms, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma“, taikomas ir nustatant prievolę savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti socialinio draudimo įmokas už 2017 metus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27
PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 35 straipsniu ĮSTATYMO,
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ IR ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir
įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512
įstatymas), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 9 ir 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) pakeitimais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
167, 4.3.2 darbo „Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos |augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas“ 2–4 priemones bei sudaryti prielaidas suformuoti socialiai teisingą 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 8 706 68 100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64215, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad savarankiškai dirbančio asmens socialinio draudimo įmokų bazę vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro to asmens asmeniniams poreikiams išsiimama lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Taip pat numatyta, kad nuo išsiimamų sumų (netaikant prievolės nuo minimalios mėnesinės algos) gali mokėti tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra drausti kitur, yra pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Ūkininkams ir jų partneriams numatyta prievolė mokėti nuo deklaruotų pajamų, ne didesnių kaip 7 vidutinių šalies darbo užmokesčių suma per kalendorinius metus.
Taip pat ūkininkams ir jų partneriams numatyta lengvata nemokėti socialinio draudimo įmokų, jei šie yra drausti kitur, pensininkai arba asmenys iki 29 metų. Šiame įstatyme numatyta, kad socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų „atostogų“; socialinio draudimo įmokų „grindų“ darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims nustatymo; maksimaliai vienodos socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos savarankiškai dirbantiems asmenims; galimybės verslo liudijimų turėtojams susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą mėnesį; išlaidų už Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo nustatymo; vieno socialinio draudimo rezervo fondo sudarymo; socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarčių sudarymo bei supaprastinto atleidimo nuo socialinio draudimo įmokų nustatymo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta, kad socialinio draudimo fonde formuojamas rezervinis fondas, skirtas tik pensijų išmokoms. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas numato, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į šių asmenų socialiniam draudimui deklaruotų draudžiamųjų pajamų ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų tarifus, kitiems biudžetiniams metams numatomus valstybinės socialinio draudimo pagrindinės pensijos dalies ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Išankstines valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijas, numato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas.
Minėtas įstatymas taip pat numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 3 darbo dienų išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra visiškai tiksliai sureguliuotos nuostatos, kurias turėtų patvirtinti įstatymų leidėjas, t. y. dalis įstatymo leidėjui priskirtinų priimti nuostatų yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymui, kai kuriais atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms perskaičiavus netekto darbingumo periodines kompensacijas ir periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, jos yra mažesnės negu gavėjui buvo mokėtos prieš perskaičiavimą, todėl kyla išmokų gavėjų nepasitenkinimas. Taip pat Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra reglamentuota, kaip skaičiuoti vienkartines netekto darbingumo periodines kompensacijas, kai nustatomi nauji netekto darbingumo procentai. Šiuo metu galiojančiame Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme išmokoms skaičiuoti naudojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nuo 2017 m. sausio 1 d. šio dydžio nebėra.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinio modelio projektą bei priėmus socialinio draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Vietoj šio dydžio išmokoms skaičiuoti bus naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas numato, kad ilgalaikio darbo išmoka apskaičiuojama pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Įstatyme nenumatyta išmokos skaičiavimo tvarka tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, nedarbingumo ar nemokamų atostogų, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tas asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Tokiu atveju nenumatyta teisė gauti išmoką asmenims, kurie darbdavių susitarimu buvo perkeliami iš vienos darbovietės į kitą ir darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti:
1) socialinio draudimo įmokų „atostogas“.
Siūloma nustatyti vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims (sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų);
2) ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai;
3) pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos taip pat būtų skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką. 4) savarankiškai dirbančių asmenų maksimaliai vienodas socialinio draudimo sąlygas.
Siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, nustatant, kad šie asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, atsisakant lengvatų taikymo, socialinio draudimo įmokų lubas nustatant 28 vidutinius darbo užmokesčius per metus. Siekiant užtikrinti minimalias ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo išmokas siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys minėtų draudimo rūšių įmokas moka nuo savo reikmėms išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
5) savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie pensijų socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys mokės tik nuo realiai uždirbtų ir savo poreikiams išsiimamų pajamų, tai siūloma atsisakyti socialinio draudimo įmokų nemokėjimo lengvatų, t. y. socialinio draudimo įmokas mokės ir kitus draudžiami asmenys, ir pensininkai, ir jaunimas iki 29 metų. Siekiant užtikrinti bent minimalias ligos, motinystės, ir nedarbo socialinio draudimo garantijas, minėti asmenys įmokas mokės nuo savo poreikiams išsiimamų sumų, tačiau ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga;
6) verslo liudijimus turintiems asmenims, veiklą vykdantiems trumpesniais nei mėnesis laikotarpiais, galimybę susimokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį;
7) Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo veiklos sąnaudų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms padengimą;
8) naujas socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo taisykles. Siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą.
Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. Šiuo tikslu keičiamas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;
9) nuostatas, kad žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais;
10) nuostatas, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai įsiskolinimo Fondui dydis neviršija 1500 eurų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienerių metų;
11) aiškesnę valstybinio socialinio draudimo sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
12) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką. Ši sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto vykdymo;
13) Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriaus ir jo pavaduotojo teises dėl šios institucijos mokamų išmokų permokų išieškojimo atsisakymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma:
1) kadangi nuo 2017 metų nebėra savanoriškojo pensijų socialinio draudimo, o nuo 2018 metų išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bus reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, siūloma nustatyti, kad savanoriškuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų įmokos planuojamos atsižvelgiant į savanoriškojo socialinio draudimo sutarčių skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus ir numatomus savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, o išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto faktines mėnesines piniginių lėšų apyvartas padieniui, vykstančias pagal nustatytus socialinio draudimo įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo terminus (socialinio draudimo įmokų surinkimo terminai yra vėlesni nei socialinio draudimo pensijų mokėjimo), siūlome padidinti kasos apyvartos lėšų sumą, nustatant, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma ir vidutinė vieno mėnesio įmokų, pervedamų į kaupiamųjų pensijų socialinio draudimo įmokų sąskaitą, suma. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma patikslinti nuostatas, kurios yra šiuo metu Vyriausybės patvirtintuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose, tačiau nėra įstatyme bei reglamentuoti išmokų mokėjimą savarankiškai dirbantiems asmenims, t. y. išmokas mokėti ir tuo laikotarpiu, jei šis asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Tai sąlygoja savarankiškai dirbančių asmenų veiklos srities specifika. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma, skaičiuojant išmokas taikyti ne užpraeito ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o metinį vidutinį šalies darbo užmokestį, taikomą apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (D), kuris bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Įgyvendinus šį pakeitimą, netekto darbingumo periodinių kompensacijų ir periodinių draudimo išmokų dydžiai keisis vieną kartą į metus, o ne keturis. Tokiu būdu bus išvengta išmokų gavėjų nepasitenkinimo bei užtikrintas asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472
taisyklę, kai perskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus yra mažesnės, negu mokėtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.). Taip pat nustačius naujus netekto darbingumo procentus, išmokos ir kompensacijos bus perskaičiuojamos pritaikius naujus netekto darbingumo procentus. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti išmokoms apskaičiuoti taikyti vidutinį šalies darbo užmokestį (vietoj einamųjų metų draudžiamųjų pajamų): įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui nuo 2018 m. sausio 1 d. nebelieka einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, jo vietoje yra naudojamas vidutinis šalies darbo užmokestis. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatyme pakeisti kai kurių skyrių pavadinimai; sąvokas suderintos su Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamomis sąvokomis. Šiame Įstatyme numatyta, kad vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Toks dydis siūlomas, siekiant nepagrįstai neišdidinti šiuo metu pagal minėtą įstatymą mokamų išmokų dydžio. Jeigu nebūtų pritaikytas siūlomas nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydis netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus dydžiai, mokami pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga įstatymą, išdidėtų du ar net tris kartus, kas galėtų iššaukti kitų išmokų gavėjų nepasitenkinimą. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tais atvejais kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, dėl nedarbingumo ar dėl nemokamų atostogų) per paskutinius 12 mėnesių ar dalį šio laikotarpio neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir dėl to negalėjo būti paskaičiuota ilgalaikio darbo išmoka arba ji turėjo būti paskaičiuota ir iš tų mėnesių kuomet asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, siūloma, kad ilgalaikio darbo išmoka gali būti apskaičiuota iš paskutinių 12 mėnesių, kuriais asmuo turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, buvusių iki asmens atleidimo. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti darbo santykius, kurie tęsėsi nepertraukiamai, todėl nustatoma, kad darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai ir tais atvejais, kai darbuotojas buvo perkeliamas į kitą to paties juridinio asmens padalinį (ir dėl to keičiasi asmens draudėjas) arba darbuotojas buvo perkeliamas pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu, arba keitėsi darbo sutarties rūšis, dirbant pas tą patį darbdavį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimos teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės asmenims bei darbdaviams, kurie iki įstatymų pakeitimų nemokėjo arba mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas nei po šių įstatymų pakeitimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai gali turėti įtakos darbdavių, mokančių darbo užmokestį, mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga, elgsenai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti, galiojančių pakeisti arba pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, jau yra įtrauktos į Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto projektą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „socialinis draudimas“ „liga ir motinystė“, „nelaimingas atsitikimas darbe“, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo“, „valstybinio socialinio draudimo fono biudžetas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
įstatymo nr. i-1336 2, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kai kurių statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas reguliuojamas ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir pvz., Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (nuo 2018 m. sausio 1 d.), todėl siūlomas teisinis reguliavimas neapimtų nurodytų statutinių valstybės tarnautojų. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, nereikėtų vartoti bendro pobūdžio formuluotės, neįvardijant konkrečių įstatymų, kuri apimtų ir 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 26 punkte kaip perteklinis brauktinas žodelis „nuo“. Be to, 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia, siūlytina braukti projekto 5 straipsnio
5 straipsniu keičiamame įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata „Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis“ tikslintina, nustatant konkretų atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuojamas dešimties metų laikotarpis. 5. Projekto 9 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip:“.
tai, kad pagal projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį, Fondo valdyba skiria ir (ar) moka išmokas, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžio ,,kompensacijos“ įrašyti žodį ,,išmokos“. 7. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ,,12“ reikėtų įrašyti žodelį „šio“. 8. Įstatymo projekto
fondas už 2017 metus formuojamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies redakcija. Pažymėtina, kad šio straipsnio redakcija įsigalios 2018 m. sausio 1 d., o pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį Socialinio draudimo rezervinis fondas turi būti sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti ankstesnę šio straipsnio įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
įstatymo nr. i-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu, kuriame numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšių. Siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta ,,valstybinio socialinio draudimo“ sąvoka, pagal kurią valstybinis socialinis draudimas yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Todėl siekiant užtikrinti įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam sistemiškumo principui, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, projektą reikėtų tobulinti. 2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkrečių sveikatos draudimo klausimų tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas“, todėl įstatymo projektu siūlomas 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas laikytinas pertekliniu galiojančio teisinio reguliavimo atžvilgiu. Jeigu būtų nuspręstą palikti siūlomą pakeitimą, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti. 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio papildymas nevisiškai aiškus, nes šiuo papildymu nenustatomas naujas teisinis reguliavimas, tik pateikiama nuoroda į Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta viena iš darbo sutarčių rūšių – terminuotos sutartys. Manytina, kad šiuo pakeitimu norėta numatyti tam tikras išimtis dėl nedarbo draudimo įmokų tarifo didinimo, todėl, atsižvelgiant į tai, šios išimtys turėtų būti įtvirtintos keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Priešingu atveju nebūtų pasiektas pakeitimo tikslas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-11-15
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: J. Jarutis – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė
Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, D. Janušauskaitė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Kiškis – Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas, J. Sabalienė – Valstybinės ligonių kasos direktorė, V. Griškova – Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja, S. Adamkevičiūtė – Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorė, V.
Dagilytė – Valstybinės ligonių kasos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, A. Dabušinskas – Lietuvos Banko Ekonomikos departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-184 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kai kurių statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas reguliuojamas ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir pvz., Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (nuo 2018 m. sausio 1 d.), todėl siūlomas teisinis reguliavimas neapimtų nurodytų statutinių valstybės tarnautojų. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, nereikėtų vartoti bendro pobūdžio formuluotės, neįvardijant konkrečių įstatymų, kuri apimtų ir 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 4 (buvusio 3) straipsnio. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 26 punkte kaip perteklinis brauktinas žodelis „nuo“. Be to, 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-186 3.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia, siūlytina braukti projekto 5 straipsnio 4 dalį. Pritarti. Pasiūlymai:
dalis (buvusi 5 straipsnio 4 dalis) išbraukta. 2. Patikslinta paskesnės dalies numeracija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 3 dalies nuostata „Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis“ tikslintina, nustatant konkretų atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuojamas dešimties metų laikotarpis. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 6 straipsnio 4 dalies. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžiai „ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 10 (buvusio
9) straipsnio 2 dalies. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį, Fondo valdyba skiria ir (ar) moka išmokas, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžio ,,kompensacijos“ įrašyti žodį ,,išmokos“. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 10 (buvusio
9) straipsnio 2 dalies. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašyti žodelį „šio“. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus dėl projekto 13 (buvusio
12) straipsnio 1 dalies. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 8.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Socialinio draudimo rezervinis fondas už 2017 metus formuojamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies redakcija. Pažymėtina, kad šio straipsnio redakcija įsigalios 2018 m. sausio 1 d., o pagal keičiamo įstatymo
sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti ankstesnę šio straipsnio įsigaliojimo datą. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 13 (buvusio
12) straipsnio 1 dalies. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė, 2017-10-18 Nr. G-2017-11261 * Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - Taryba), vienijanti 47 verslo asociacijas, 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projektą. Taryba nepritaria Įstatymo projektui ir reiškia susirūpinimą, kad Įstatymo projektas parengtas vienašališkai, nesitariant su suinteresuotomis šalimis, verslo bendruomene. Įstatymo nuostatos niekuo nepagrįstos, jos palies tūkstančius smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus ir paskatins trauktis į šešėlį, emigruoti ar tapti pašalpų gavėjais.
Taryba, įvertindama tai, kad :
1) įstatymo projekte siūlomos nuostatos dėl Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ūkininkų ir jų partnerių ir asmenų dirbančių pagal verslo liudijimą apmokestinimo VSD įmokomis, dvigubo apmokestinimo, nepriklausomai kad jie jau yra drausti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir lengvatų panaikinimo iš esmės yra orientuotos ne į socialinės-ekonominės aplinkos gerinimą, verslumo skatinimą, paramą verslui, bet vienareikšmiai į didesnį verslo apmokestinimą, naštą verslui ir mokesčių surinkimą bet kokia kaina;
2) ir tai, kad pvz., nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenys, besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus tam tikras išlygas) privalomai draudžiami senatvės pensijai ir pagal nustatytą pensijos skaičiavimo metodiką šiems asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus ir turimo stažo senatvės pensijai gauti, jau beveik dvigubai padidėjo draudimo įmokos ir tam tikrais atvejais dalis asmenų mokėdami dvigubai didesnes įmokas vis tiek gaus senatvės pensijos išmokas tolygias bazinei pensijai. 3) Analogiška situacija yra su Mažosiomis bendrijomis (MB): įstatymo projekte naikinama nuostata, jog VSD mokesčio nereikia mokėti, jeigu MB įkūręs asmuo yra draustas LR nustatyta tvarka . Taryba pagrįstai teigia, kad galiojančio įstatymo ir parengto įstatymo projekto nuostatos smulkiajam verslui yra ekonomiškai nenaudingos, socialiai neteisingos, pažeidžiančios teisėtus lūkesčius. Taryba prašo stabdyti šio Įstatymo projekto priėmimo eigą ir prašo pakartotinai svarstyti bei kviesti svarstymuose dalyvauti visas suinteresuotas šalis, kad būtų priimti tiek valstybės, tiek mokesčių mokėtojų lūkesčius atitinkantys sprendimai. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymų pakeitimais siekiama maksimaliai suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo tvarką, atsisakyti lengvatų, kurios yra socialiai neteisingos. 2. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė, 2017-10-19 Nr. g-2017-11337; 2017-11-07 Nr. g-2017-12275 * Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija ( Toliau – Asociacija ) išnagrinėjo Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Valstybinio draudimo įstatymo projektą ir vienareikšmiškai nepritaria daugeliui projekte siūlomų nuostatų ir teigia, kad jis parengtas vienašališkai, jo rengime nedalyvavo verslo aplinkos atstovai. Asociacija mano, kad būtų racionaliausia ir teisingiausia, jog visuomenei ir mokesčių mokėtojams svarbiausių įstatymų projektų rengimo procese, jų atstovai galėtų dalyvauti nuo projekto rengimo pradžios, o ne nuo pateikimo derinti. Taip pat manytina, kad keičiant įstatymus, susietus su verslu ir mokesčiais, turėtų būti atliktos ekonominei ir socialinei aplinkai poveikio analizės. Pažymėtina tai, kad vykusiame 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdyje, šio projekto pristatyme, projekto autoriui p. Kalinauskui buvo pateikta daug klausimų į kuriuos nebuvo gauta pagrįstų atsakymų, kodėl keičiamos vienos ar kitos nuostatos ir jų įgyvendinimas akivaizdžiai neigiamai įtakos ir smulkaus verslo ir socialinę aplinką. Šiam projektui nepritarė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba. Veikla pagal verslo liudijimą yra pati nesudėtingiausia ir smulkiausia verslo organizavimo forma, visi mokesčiai sumokami į priekį, veikla yra ribota veiklų rūšimis, apyvarta, laiku ir kitais reguliavimais.
Nemažai grupei gyventojų veikla pagal verslo liudijimą yra papildoma veikla ir jeigu šie asmenys yra drausti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tai pagal galiojantį įstatymą, tokie asmenys įsigiję verslo liudijimą, VSD įmokų gali nemokėti, projekte siūloma šią lengvatą panaikinti. Asociacija šiam siūlymui nepritaria. Įgyvendinant minėtą nuostatą, šie asmenys bus paskatinti eiti į šešėlį, emigruoti arba būti socialiai išlaikomais. Beje ūkininkams iki tam tikro EDV ar nustatytos apyvartos taikomos lengvatos arba jie iš vis atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo. Asociacija pakartotinai prašo peržiūrėti socialinio draudimo ir įmokų mokėjimo tvarką galiojančiame įstatyme, kai nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenys, besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus tam tikras išlygas) privalomai draudžiami senatvės pensijai ir pagal nustatytą pensijos skaičiavimo metodiką šiems asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus ir turimo stažo senatvės pensijai gauti, jiems dvigubai padidėjo draudimo įmokos. Tačiau tam tikrais atvejais dalis asmenų, kurie visa laiką mokėjo privalomas įmokas bazinei pensijai ir iki senatvės pensijos amžiaus liko keletas metų ir jie tikrai nesukaups reikiamo stažo senatvės pensijai gauti ir mokėdami dvigubai didesnes įmokas vis tiek gaus senatvės pensijos išmokas tolygias bazinei pensijai. Manytina, kad šiuo metu taikoma įmokų tvarka pažeidžia teisingumo ir teisėtumo principus. Asociacija siūlo:
papildyti taip:
5) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga.
Kai yra draudžiami socialiniu draudimu pagal
įmokos dalį nuo MMA, primoka asmuo įsigijęs verslo liudijimą
2Papildyti įstatymo 11 straipsnio 2 dalį 6, 7,
8, 9, 10 punktais:
6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. 7) kurie turi darbo stažą senatvės pensijai gauti. 8) kurie įmokas mokėjo bazinei senatvės pensijai gauti ir iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau 6 metai. Arba, kurių įmokos bazinei senatvės pensijai gauti sudaro 60 proc. senatvės pensijai gauti.. 9.Moksleiviai-jie yra socialiai drausti valstybės lėšomis. 10 Studentai-yra socialiai drausti valstybės lėšomis. 3.Reglamentuoti galimybę visiems verslo subjektams, tame tarpe ir verslo liudijimų turėtojams, mokant atitinkamai nustatytas įmokas, laisvanoriškai draustis ir pagal draudimo rūšių poreikį, t.y. pasirenkant ir kitas socialinio draudimo rūšis. Pažymėtina tai, kad galiojančiame įstatyme yra reglamentuota laisvanoriško draudimo galimybė, kurios atskirą tvarką nustato Vyriausybė, tačiau ši tvarka neatitinka vienodų draudimo sąlygų mokant vienodo dydžio įmokas. Nepritarti. Nepritarti. Neatsižvelgti. Visiems darbingo amžiaus asmenims turi būti taikomos vienodos socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisyklės. Tikslinga atsisakyti socialiai neteisingų lengvatų. Darbingo amžiaus asmenims, uždirbantiems tam tikras pajamas, turi būti taikoma adekvati socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka, bet ne mokestinės lengvatos. Šiuo metu galioja savanoriškasis ligos ir motinystės socialinis draudimas. Šiuo draudimu verslo liudijimus turintys asmenys gali draustis laisvanoriškai.
Pensijų socialinis draudimas turi būti privalomas. 3. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2017-10-23 Nr. G-2017-11450 * Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo teikiamus įstatymų projektus ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Be kitų pakeitimų, Socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) siūloma: ● sujungti pensijų ir išmokų socialinio draudimo rezervinio fondo dalis; ● nustatyti vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims; ● įteisinti socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis; ● įteisinti galimybę neskaičiuoti apdraustojo 3 proc. socialinio draudimo įmokų nuo sumos, mažesnės nei minimali mėnesinė alga; ● nustatyti, kad asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Dėl pensijų ir išmokų socialinio draudimo rezervinio fondo dalių sujungimo LLRI yra pateikęs savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo" projekto. Remiantis parengtomis Rezervo fondo nuostatomis, buvo siūloma, kad Rezervo fondą sudarytų du subfondai – Pensijų subfondas ir Išmokų subfondas. Esame išreiškę nuogąstavimą, kad Rezervinio fondo sukūrimas būtų sveikintinas ir prasmingas dalykas tuo atveju, jeigu „Sodros” fondas neturėtų sukauptos skolos. Įsteigus Rezervo fondą, susidarytų paradoksali situacija, valstybė vienais metais kauptų lėšas Rezervo fonde, o kitais – toliau skolintųsi lėšas deficitui padengti.
Tikėtina, kad palūkanos mokamos už skolą viršytų palūkanų pajamas, gaunamas iš Rezervo fondo investicinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad paties VSDF biudžeto išlaidos palūkanoms ir skolų aptarnavimui nuo 2017 m. pradžios siekė 76,8 mln. eurų ir sudarė 3,1 proc. visų VSDF biudžeto išlaidų. 2017 m. rugpjūčio mėn. VSDF biudžeto skola siekė 3,7 mlrd. eurų. Nors per pirmus 8 šių metų mėnesius pensijų socialinio draudimo įplaukos viršijo išmokas 216 mln. eurų, visgi ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos įplaukas viršijo 107 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir subalansavus pensijų srities išlaidas, nėra prielaidų subalansuoti išlaidas ligos ir motinystės išmokoms. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl demografinių veiksnių subalansuoti ir pensijų srities pajamas ir išlaidas ateityje bus vis sunkiau. Sujungus Pensijų ir Išmokų Rezervo fondo dalis, dar labiau sumažėtų paskatos subalansuoti atskirų socialinio draudimo rūšių išlaidas su pajamomis. Egzistuoja politinė rizika, jog Rezervo fondas taps papildomu akstinu didinti pensijoms ar išmokoms. Siūlome atsisakyti Rezervo fondo steigimo arba:
1) numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą;
2) numatyti, kad Rezervinis fondas pradedamas kaupti grąžinus skolą;
3) numatyti atskirus Rezervinio fondo subfondus pensijoms ir išmokoms. Dėl vienerių metų socialinio draudimo įmokų
„atostogų“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims nustatymo
Numatoma, kad valstybė iš biudžeto kompensuos savarankiškai dirbantiesiems jų įmokas. Kadangi kompensuojama tik maža dalis
„Sodros” įmokų (o kitas reikės susimokėti patiems), tokiu atveju ir teigiamas
poveikis verslui bus dalinis – negalima to vadinti mokesčių atostogomis, nes mokesčių našta sumažės tik 152 EUR/mėn. Dar svarbiau, šio pakeitimo negalima laikyti Socialinio draudimo įmokų sumažinimu.
Tai greičiau subsidija, teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų. Numačius socialinio draudimo įmokų ,,atostogas”, tiems asmenims reikėtų ir atitinkamai mažinti išmokas. Siūlome mažinti darbo mokesčių naštą mažinant bendrą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą arba leisti savarankiškai dirbantiesiems pirmus metus nedalyvauti socialinio draudimo sistemoje (taip atsisakant įmokų kompensavimo iš valstybės biudžeto). Dėl socialinio draudimo įmokų „grindų“ už samdomą darbą dirbančius asmenis nustatymo Priėmus pasiūlymą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems iš esmės tektų mokėti didesnius mokesčius. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad būtų atleista dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Taip nukentėtų norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz. mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Atnaujintu pasiūlymu yra pažeminta amžiaus riba, nuo kurios socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos neproporcingai dirbtam laikui. Anksčiau buvo siūloma taikyti 29 m. amžiaus ribą. Dabar numatyta 24 m. amžiaus riba. Tai reiškia, kad sumažėtų ką tik studijas baigusių ir pirmą kartą įsidarbinti bandančių asmenų galimybė patekti į darbo rinką (pvz. dirbant puse etato), nes jiems būtų privaloma įmokas skaičiuoti nuo viso MMA. Jau ir dabar mokesčiai ir įmokos sudaro ~31 proc. puse etato dirbančio žmogaus darbo vietos kainos. Mokant VSD įmokas nuo MMA neproporcingai dirbtam darbo laikui, šis santykis pasiektų ~47 proc. Projekto rengėjų nuomonė, mokesčiai būtų padidinti apytiksliai 8 proc. visų šalies dirbančiųjų, o tai yra daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Pasiūlymo įgyvendinimas neigiamai atsilieptų regionams.
Statistikos departamento duomenimis, miesto vietovėse ne pilną darbo dieną dirba apie 6 proc. samdomų darbuotojų, o kaimo vietovėse šis skaičius – pusantro karto didesnis (8,6 proc. samdomų darbuotojų dirba ne pilną darbo dieną). Taikantis į tam tikras dirbančiųjų grupes, nukentėtų smulkiojo verslo savininkai. Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad pasiūlymas VSD įmokas mokėti nuo MMA yra nukreiptas į įmonių vadovus, kurie apiformina darbą ne pilnu etatu ir taip moka mokesčius, nuo sumos, mažesnės už MMA (Lietuvoje esą apie 10 000 įmonių vadovų, dirbančių už MMA ir mažiau). Atkreipiame dėmesį, kad Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra apie 70 tūkst. įmonių vadovų, daugiau kaip pusė jų vadovauja įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija net 80 tūkst. eurų. O tai reiškia, kad per mėnesį jos parduoda prekių ir paslaugų už mažiau kaip 6 tūkst. eurų. Didžiajai daliai šių įmonių veikiausiai vadovauja patys jų bendrasavininkai, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra ne darbo užmokestis, o įmonės pelnas. Kadangi pagal įstatymus įmonei privaloma turėti vadovą, nelieka nieko kito, kaip save juo paskirti. Tuo atveju, kai įmonė negali sau leisti mokėti vadovui didelio darbo užmokesčio (pvz., įmonė yra naujai įkurta arba verslo generuojami pajamų srautai yra nenuolatiniai) yra taupoma savininko darbo užmokesčio sąskaita (dažnai savininkai netgi kredituoja tokį verslą savo asmeninėmis lėšomis). Be to, dalis šių įmonių yra ekonomiškai neaktyvios, t.y. – nevykdo veiklos, tačiau net ir tuo atveju, jos privalės mokėti didesnius mokesčius. Siūlome neįvesti „Sodros” įmokų „grindų” ir palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui.
Dėl „Sodros“ „lubų“ atsisakymo Ankstesniame Projekto variante, buvo numatyta nustatyti socialinio draudimo įmokų bazę, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio, tačiau paskutiniu metu šios nuostatos buvo atsisakyta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 10 vidutinių darbo užmokesčių dydžio „Sodros“ lubomis ir būtų galėję pasinaudoti vos apie 1300 dirbančiųjų, jos būtų padariusios socialinio draudimo sistemą teisingesne ir paskatinusios aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą Lietuvoje. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo. „Sodros“ lubų įvedimas padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančius naujus investuotojus, kadangi kurti brangiai apmokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Kartu, „Sodros“ lubų įvedimas mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje). Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį. Vietoje „lenktynių žemyn“ (t.y. kuomet stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis), turėtume „lenktynes aukštyn“ (t.y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis). Dėl naujų darbo vietų ir augančio vartojimo, praradimai viešiesiems finansams gali būti minimalūs, o įvertinus naujų investuotojų mokamus pelno, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, bendras efektas viešiesiems finansams gali būti teigiamas.
Siūlome įstatymu nustatyti socialinio draudimo įmokų bazę, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio ir 5 m. pereinamąjį laikotarpį, per kurį Sodros ,,lubos” bus sumažintos iki 5 VDU. Dėl siūlomų projektų poveikio vertinimo Atkreiptinas dėmesys, kad nors siūlomi projektai yra labai plataus pobūdžio ir liečiantys beveik visas dirbančiųjų grupes, nėra įvertintos įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos. Jos bus vertinamos tik rengiant Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šiuo metu taip pat nėra įstatymų projektų rengimo metu gautų specialistų vertinimų ir išvadų. Nėra vertinama, kaip projektais siūlomi apkeitimai atsilieps darbo rinkai ir šalies ekonomikos konkurencingumui. Nors pakeitimai labai platūs, teigiama, kad priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pagal šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą LR Seimas yra įpareigotas užtikrinti, kad įstatymai, numatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Ši nuostata yra labai svarbi mokesčių mokėtojams, kadangi turėtų suteikti jiems laiko pasiruošti naujiems tarifams ir taisyklėms. Kadangi numatoma, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2018 m. sausio 1 d., tai rodo, jog galimai jie bus priimami kartu su biudžetu, todėl mokesčių mokėtojams neužteks laiko prisitaikyti prie pakeitimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatančia mokesčių įstatymų įsigaliojimą kartu su biudžetu, yra nuolat piktnaudžiaujama – vien per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimti apie 38 įstatymų pakeitimai, kuriais mokesčiai buvo padidinti. Mokesčius mažinančių pakeitimų buvo beveik 3 kartus mažiau (apie 14). Siūlome atlikti išsamų projektais siūlomų pakeitimų poveikio vertinimą ir užtikrinti, kad jie įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgta. Neatsižvelgta. Atsižvelgta. Neatsižvelgta. Nepritarti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo skola perduodama valstybės biudžetui;
Siekiant išlaikyti bendrą socialinio draudimo sistemos balansą numatoma turėti vieną rezervinį fondą. Patobulintu projektu atsisakyta įmokų nuo minimaliosios mėnesinės algos mokėjimo iš valstybės biudžeto už savarankiškai dirbančius pirmaisiais jų veiklos metais. Siekiant užtikrinti apdraustiesiems asmenims minimalias socialinio draudimo garantijas, tikslinga šiuos asmenis drausti bent nuo minimaliosios mėnesinės algos. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame atsižvelgta į Vyriausybės pateikto projekto nuostatas šiuo klausimu. 4. Lietuvos investuotojų forumas, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos ir amatų rūmai. Iniciatyva ,,Lemiamas šuolis“, 2017-10-06 Nr. g-2017-10771 *
Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto projekte nebeliko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
1-1336 pakeitimo įstatymo projekto, kurio 2 straipsnio 9 punktas numato maksimalią valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės sumą, vadinamas „Sodros“ lubas, nustatyti ties 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. Sutinkame, kad 120 VDU per metus siekiančios
„Sodros“ lubos, o tai Šiuo metu būtų prilygę maždaug 6300 eurų mėnesiniam
atlygiui po mokesčių, nebūtų turėjusios rimto teigiamo efekto Lietuvos investiciniam klimatui. Tačiau, norime pabrėžti, kad teisingai nustatytos „Sodros“ lubos reikšmingai prisidėtų stabdant emigraciją ir pritraukiant į Lietuvą investicijas, kurios kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Taip pat į Lietuvos pramonės įmones, kurios jau šiandien projektuoja technologinį proveržį, gyvybiškai būtiną kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, konkurencingas globalioje rinkoje, pritraukti aukščiausios kvalifikacijos pasaulyje vertinamus profesionalus. Todėl raginame LR Vyriausybę žengti labai svarbų ir reikalingą žingsnį - patvirtinti 60 VDU (5 VMDU) „Sodros“ lubas nuo 2018 metų. Dėl investicijų ir talentų Lietuva konkuruoja su viso pasaulio šalimis, tačiau pralaimime net artimiausioms kaimynėmis. Kuri laiką Lietuva užsienio investuotojams buvo patraukli pigia ir kvalifikuota darbo jėga. Tačiau dėl ypač nepalankaus darbo santykių apmokestinimo konkuruoti tampa vis sunkiau. Lietuva pagal pagrindinius rodiklius, kuriais matuojamas tiesioginių užsienio investicijų lygis, yra 25-a iš 28 ES šalių ir LR Valstybės kontrolė atliktas auditas teigia, kad proveržio artimiausiu metu nereikėtų tikėtis. Mūsų nuomone. „Sodros" įmokų lubų įvedimas galėtų suteikti tą reikiamą postūmį.
„Sodros“ lubos ne tik pagerintų investicinę aplinką Lietuvoje, bet ir nusiųstų aiškią žinutę užsienio investuotojams, kad Lietuva yra pasiruošusi kovoti dėl jų investicijų. „Sodros“ lubas įsivedusios valstybės, tokios kaip Lenkija, Vokietija. Čekija, Austrija. Bulgarija pritraukia kur kas daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir sukuria daugiau gerai apmokamų darbo vietų nei Lietuva. Pavyzdžiui. Lenkijoje, kur „Sodros“ lubos siekia 2,5 VMDU, vien pernai užsienio investuotojai sukūrė 20 000 naujų darbo vietų. Svarbu pažymėti, kad gerai apmokamų darbo vietų kūrimas tiek užsienio investuotojų, tiek vietos įmonėse paskatintų ir vidutinio atlyginimo valstybėje augimą, dėl ko didėtų ir vidutines bei mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai. Esant tokiai tarpvalstybinei konkurencinei situacijai „Sodros“ lubos tapo būtinybe. Deja, bet šiandien kalbame ne tik apie naujų investicijų pritraukimą, bet ir apie esančių Lietuvoje sulaikymą bei vietos investuotojų kuriamos pramonės ir paslaugų verslų plėtrą šalyje. Sumažinus darbo vietos sukūrimo kaštus, Lietuvos ir užsienio investuotojai galės įdarbinti daugiau aukštos kvalifikacijos profesionalų, o mūsų talentai galės rinktis aukštą Lietuvos gyvenimo kokybę ir Europoje mastu konkurencingus atlyginimus. ,,Sodros“ lubos naudingos ir mažiau uždirbantiems. Šis sprendimas lemtų tūkstančių naujų darbo vietų atsiradimą, kurias užpildys pagaliau į Lietuvą grįžę geriausi mūsų talentai. Jei Lietuvoje daugės kvalifikuotų ir gerai uždirbančių žmonių, jiems reikės daugiau paslaugų ir produktų, tai padidins įvairių verslų pajamas ir juose dirbančiųjų atlyginimus.
Lietuvai pritraukus daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų, pradėjus kompleksinėmis paskatomis Pramonė 4,0 priemonių įgyvendinimą, padaugės gerai apmokamų darbo vietų, o su jomis pagausės ir „Sodros“ surenkami mokesčiai, todėl galimi praradimai bus greitai kompensuoti didesniu pajamų prieaugiu. Nuogąstavimas, kad „Sodros“ lubos reikalingos turtingiausiems, yra neteisingas. Ši priemonė pirmiausia skirta skatinti investuotojus ir verslą Lietuvoje įdarbinti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Sodros“ lubos taip pat suteiktų daugiau teisingumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių išmokoms lubos buvo taikomos. Pavyzdžiui, 6 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantys darbuotojai
„Sodrai“ kiekvieną mėnesį sumoka daugiau negu 2 000 eurų. Tačiau jų pensija
apskaičiuojama tik nuo ne didesnio nei penkių draudžiamųjų pajamų sumos dydžio, kuris siekia 2 380 eurų. Tai reiškia, kad „Sodrai“ sumokėję maždaug 2,5 karto daugiau, jie vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją. Todėl siūlome ne daugiau kaip 5 VMDU (€4 150 prieš mokesčius) „Sodros“ lubas darbuotojams. Prognozuojame, kad tokios „Sodros“ lubos per 3 metus Lietuvoje sukurtų mažiausiai 3000 naujų gerai apmokamų darbo vietų. Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame atsižvelgta į Vyriausybės pateikto projekto nuostatas šiuo klausimu. 5. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė G. Gruzdienė, 2017-10-24 Nr. g-2017-11522 Gerb. Seimo nariai, tikėdami, kad tik bendromis Jūsų ir rinkėjų (darbuotojų) pastangomis galime kurti valstybę, kurioje mažės pajamų nelygybė, socialinė atskirtis, emigracija, siunčiame Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos kreipimąsi „Dėl LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektų“.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pritaria LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 pakeitimo projektui ir siūlomiems įstatymo pakeitimams, kad draudėjai papildomai mokėtų pensijų draudimo valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką ir uždirbančius mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų darbo užmokestį, išskyrus atvejus numatytus įstatymo projekte. Konferencijos delegatų nuomone, priėmus siūlomą pensijų draudimo valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimo pakeitimą, padidėtų darbuotojų socialinio draudimo stažai ir būsimų pensijų dydžiai bei šalyje mažėtų pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Delegatai kategoriškai nepritaria Lietuvos Respublikos Seime įregistruotam aukščiau minėto įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma sumažinti draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazę. Esant milžiniškam socialinio draudimo biudžeto įsiskolinimui, siūlymas, kad kalendoriniais metais kiekvieno draudėjo ir apdraustojo sumokamų draudimo įmokų bazė nuo 2018 m. nebūtų didesnė negu 120 vidutinių darbo užmokesčių dydžių (toliau VDU), 2019 m. – 110 VDU, 2020 m. — 100 VDU, 2021 m. — 80 VDU, nuo 2022 m. - 60 VDU neatitinka šalies piliečių interesų, Vyriausybės programos, yra socialiai neatsakingas ir net pavojingas šalies stabilumui. Priėmus tokį įstatymo pakeitimą, būtų pažeistas dabar galiojantis socialinio draudimo solidarumo principas ir dėl to ženkliai sumažėtų socialinio draudimo fondo pajamos.
Delegatai atkreipia dėmesį, kad, esant Europos Sąjungoje vienoms iš mažiausių pensijų, būtina spręsti ir socialinio draudimo bei valstybės lėšų pervedimo į kaupiamuosius pensijų fondus klausimą. Atsižvelgta. 6. Žuvininkystės įmonių asociacijos tarybos pirmininkė S. Jakubauskienė,
7 Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ (toliau – Asociacija), vienintelė asociacija vykdanti gėlavandenių žuvų žvejybą, vienijanti 43 žvejybos įmones, kurios užsiima žvejyba vidaus vandenyse, t.y. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Žvejybos įmonės susipažino su pateiktu nauju Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu ir teikia pastabas dėl 10 straipsnio 8. punkto pakeitimo, kuris projekte išdėstomas sekančiai: „Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalusis darbo užmokestis, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui.“ Šiame punkte numatyta, kad ne visą dieną dirbantiems asmenims įmokos
„Sodrai“ būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės nei MMA (dabar 380 eurų)
neatitinka žvejybos verslo darbdavių lūkesčių. Motyvai:
1Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m.
gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymo Nr.
D1-701 redakcija) „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašas“, numato žuvų išteklių naudotojų pareigas, sekančiai:
„13.5. Tikrinti statomuosius tinklaičius ir
ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius ne rečiau kaip kas antrą dieną, o nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 31 d. visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis). Poilsio ir švenčių dienomis statomuosius tinklaičius ir ūdas leidžiama tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius – ne rečiau kaip kas trečią dieną, o nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 31 d. visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas trečią dieną;“
Žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28d įsakyme Nr. 3D-310, patvirtintomis taisyklėmis „Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklės“, todėl tik suteikti įmonėms žvejybos pajėgumai apsprendžia, kiek darbuotojų reikalinga įmonei priimti ir kokį darbo laiką nustatyti. 3. Kiekviena žvejybos įmonė turimus žvejybos pajėgumus suderina su pateiktu 1. p. žvejybos rėžimu, kad nebūtų pažeisti laikymo, gabenimo žuvininkystės produktams taikomi veterinariniai reikalavimai, kad šviežia žuvis kuo greičiau pasiektų krantą. Žvejybos įmonių darbo laiko rėžimas griežtai kontroliuojamas, nes įmonės išplaukimo datą, laiką, įrankių tikrinimo laiką, sužvejotus žuvų kiekius registruoja LR Aplinkos ministerijos išduotuose griežtos apskaitos Žvejybos žurnaluose.
Taip pat, įmonės registruojasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose, todėl dėl darbo laiko šešėlinės apskaitos abejonių neturėtų kilti, nes kaip minėjome, jis atžymėtas ne tik laiko žiniaraščiuose. 4. Patvirtintame LR Vyriausybės nutarime 2017 m. birželio 21 d. Nr. 496 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO, žvejybos darbai yra įtraukti Sezoninių darbų sąrašą, nes žvejybos sezonas trunka apie pusę metų. Be žuvų neršto apsaugos įvestų draudiminių laikotarpių, kuomet žvejyba iš viso nutraukiama, žvejybos įmonės patiria finansinius nuostolius dėl hidrometeorologinių sąlygų, t.y. kylančių vėjų, audrų, atlydžių, ižų, kuomet ne nuo joms priklausančių aplinkybių žvejybos įmonės priverstos mokėti darbuotojams prastovos atlyginimus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl išvardintų priežasčių įmonės negali užsitikrinti finansinio saugumo, jau dabar dėl nuosavų lėšų trūkumo žvejybos įmonės nepajėgia pasinaudoti EJRŽF teikiamomis paramos galimybėmis į verslo plėtrą, todėl numatomos naujasis reguliavimas ir valstybės nustatytos
„grindys“ „Sodrai“, sužlugdys seniausią amatą Lietuvoje –žvejybą. Prašome Jūsų, apsvarstyti žvejų bendruomenės pasiūlymą ir 10 str. 8.
punktą išdėstyti sekančiai (paryškintu šriftu):
„8. Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam
darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalusis darbo užmokestis, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui. (netaikoma LR Vyriausybės nutarime 2017 m. birželio 21 d. Nr.
Nr. 496 Dėl Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso įgyvendinimo, Sezoninių darbų sąraše išvardintiems darbams)“. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti žvejų bendruomenę (asociaciją). Nepritarti. Siekiant užtikrinti vyresnių nei 24 metų asmenų, dirbančių tik pagal vieną darbo sutartį ir tuo pat metu negaunančių socialinio draudimo išmokų, bent minimalias socialinio draudimo garantijas, turi būti nustatytas socialinio draudimo įmokų mokėjimas nuo ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga sumos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė A. Širinskienė, 2017-10-242 N Argumentai: Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (toliau – Įstatymas) redakcijos 3 straipsnyje, nustatančiame valstybinio socialinio draudimo rūšis, kaip viena iš šio draudimo rūšių nėra nurodytas privalomasis sveikatos draudimas. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje Įstatymo redakcijoje sveikatos draudimas buvo įvardijamas kaip viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšių. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą“, taigi akivaizdu, kad privalomais sveikatos draudimas yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis ir laikytinas valstybiniu socialiniu draudimu. Be to, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr.
IX-1737 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo santykiams. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas privalomojo sveikatos draudimo teisiniams santykiams taikyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas, todėl, siekiant teisinio aiškumo, yra tikslinga privalomąjį sveikatos draudimą aiškiai įvardyti kaip vieną valstybinio socialinio draudimo rūšių. Pasiūlymas:
2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
dalį 6 punktu: „6) Privalomasis sveikatos draudimas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir, profesinių ligų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais. 3. Buvusius įstatymo projekto 2 – 12 straipsnius laikyti 3 – 13 straipsniais.“ Pritarti iš dalies. Pritarta pasiūlymui privalomąjį sveikatos draudimą įvardinti kaip vieną iš valstybinio socialinio draudimo rūšių, bet siūlyti kitą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluotę, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja sveikatos draudimo vykdymo. Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu:
dalį 6 punktu: „6) privalomasis sveikatos draudimas.“ 2.Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir, profesinių ligų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais.
Sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 3.Buvusius įstatymo projekto 2-12 straipsnius laikyti 3-13 straipsniais. 4. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą, jame po skaičiaus ,,2“ įrašant skaičių ,,3“. 5. Kartu būtina patikslinti įstatymo projekto
(Žr. komiteto pasiūlymus dėl projekto 13 straipsnio). 2. Seimo narys J. Jarutis, 2017-10-3164 Argumentai: Lietuvoje nedarbo rodikliai vis dar gana aukšti. Jaunimo nedarbas – viena iš sričių, kuriai visos ES institucijos teikia didžiulę svarbą. Dauguma ES valstybėse narėse gyvenančių jaunuolių – ambicingi, išsilavinę, tačiau yra priversti gyventi su tėvais ir nesugeba surasti atlyginimo lūkesčius atitinkančio darbo. Lietuvoje šių metų vasarį jaunimo nedarbas siekė 15,7 proc., tačiau mūsų šalyje po truputį auga individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, pradėjusių jaunuolių skaičius. 2016 m. individualia veikla užsiėmė 13 tūkst. 16–29 m. jaunimo (2015 m. – 10 tūkst.), todėl būtina skatinti tokią veiklą pradėti ir daugiau asmenų (ne tik jaunuomenės atstovų). Lengvatinės sąlygos verslo pradžiai neturėtų apsiriboti tik vienerių metų mokesčių sumažinimu, todėl, kad net per pirmus trejus metus bet kokia pradedama veikla dar ne visada duoda aiškių rezultatų, dar tik pradedamos perprasti verslo subtilybės. Mokesčių naštos sumažinimas vos metams nebūtų pakankama paskata imtis verslo pradžios ir ne vienerius metus tęsti šią veiklą. Pasiūlymas: „5. 4. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos už šioje dalyje išvardintus asmenis sumokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Pirmosios veiklos pradžia laikoma po 2018 m. sausio 1 d. asmeniui pirmą kartą tapus savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis. Antrus veiklos metus išvardinti asmenys turėtų mokėti 25 proc. socialinės draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, trečius metus – 50 proc. socialinės draudimo įmokos, o asmenų nesumokėta mokesčių dalis būtų sumokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nustatytos įmokų lengvatos būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu per 3 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“ Nepritarti. Komiteto patobulintame projekte (6 straipsnio 4 dalyje) atsisakyta įmokų nuo minimaliosios mėnesinės algos mokėjimo iš valstybės biudžeto už savarankiškai dirbančius pirmaisiais jų veiklos metais, todėl netikslinga palikti šią lengvatą antraisiais ir trečiaisiais jų veiklos metais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr.
I-1336 2, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1219 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-504 svarstyti kartu ir juos sujungti;
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1219(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-154
(2),
Kai kurių statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas reguliuojamas ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir pvz., Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (nuo 2018 m. sausio 1 d.), todėl siūlomas teisinis reguliavimas dėl asmenų draustumo neapima nurodytų statutinių valstybės tarnautojų. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsniu (buvusiu 3 straipsniu) keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus išdėstyti taip:
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-154
Argumentai: Savarankiškai dirbantys asmenys - individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkininkai, individualia veikla užsiimantys asmenys, taip pat ūkinių bendrijų tikrieji nariai ne visada gauna reguliarias pajamas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą trumpalaikės socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo) yra skiriamos ir mokamos savarankiškai dirbantiems asmenims tik tuo atveju, jei šie buvo mokėję nustatytą laiką tam tikro dydžio įmokas. Siūlytina nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas mokėtų nuo realai uždirbamų pajamų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 (buvusiu 3) straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ne mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario pensijų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę pensijų socialiniam draudimui sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, ne mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario pensijų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę pensijų socialiniam draudimui sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę pensijų socialiniam draudimui sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bei ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę ligos ir motinystės socialiniam draudimui sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma per kalendorinius metus. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-154
Įstatymo projekto 4 (buvusiu 3) straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdaviai pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas privalo mokėti nuo ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Siekiant užtikrinti apdraustiems asmenims minimalias socialinio draudimo garantijas, siūlytina papildyti nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo asmens darbo užmokesčio, bet ne mažesnio nei minimalioji mėnesinė alga. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 (buvusiu 3) straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmąją pastraipą ir 8 dalį išdėstyti taip: „7.
Draudėjo pensijų, ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:“
„8. Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar
tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pensijų, ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui, kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“ Pritarti. 4.
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė 4 pastabą, kad:
„Projekto 5 (pernumeruotu 6) straipsniu keičiamame įstatymo 11
straipsnio 3 dalies nuostata „Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis“ tikslintina, nustatant konkretų atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuojamas dešimties metų laikotarpis.“ Atsižvelgiant į tai, kad asmenų, kurie pirmą kartą pradeda savarankišką veiklą, draudimas valstybės lėšomis gali sudaryti didžiulę grėsmę piktnaudžiavimams, t.y. gali būti fiktyviai pradedamos individualios veiklos, ne tik siekiant mokestinės naudos, bet ir kitų mokesčių mokėtojų sąskaita siekiant naudos socialinio draudimo išmokų srityje („dirbtinai“ padidinant išmokos dydį, socialinio draudimo stažą), siūlytina atsisakyti nuostatos dėl draudimo valstybės lėšomis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi (buvusio 5 straipsnio 5 dalimi) keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų
tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos už šioje dalyje išvardintus asmenis sumokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmeuoniui pirmą kartą tampapus savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.“ Pritarti. 5.
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 N Argumentai: Siūlomas papildymas – atsisakyti delspinigių skaičiavimo už savarankiškai dirbančių asmenų įmokų pavėluotą mokėjimą. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla) socialinio draudimo stažas ir teisė gauti socialinio draudimo išmokas yra nustatoma pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Todėl būtų tikslinga atsisakyti kaip sankcijos delspinigių skaičiavimo savarankiškai dirbantiems asmenis, kurių socialinio draudimo stažas ir atitinkamai teisė į socialinio draudimo išmokas priklauso nuo sumokėtų, o ne priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų. Šiems asmenims nustatyta tvarka nesumokėjus socialinio draudimo įmokų pakankama pasekmė yra apribota (mažesnės apimties) teisė gauti socialinio draudimo išmokas. Tuo tarpu iš šių delspinigių gaunamos pajamos yra nedidelės, jų, kaip sankcijos, motyvuojanti galia yra nedidelė, o Fondo administravimo įstaigų administracinė našta, administruojant tokius delspinigius, yra neproporcingai didelė. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 9 (buvusį 8) straipsnį papildyti nauja 1 dalimi: ,,1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (toliau – finansų ministras).“ 3.
Buvusias projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja Fondo valdybos santykius su fondais ir nereglamentuoja įstaigų kompetencijos bei atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, siūlytina išbraukti įstatymo projekto 10 (buvusio
9) straipsnio 2 dalimi pildomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį ir atitinkamai patikslinti visą dalį. Pasiūlymas:
2Papildyti 25 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo valdyba skiria ir (ar) moka išmokas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Nustatytu laiku nepervedus išmokų, finansuojamų lėšų Fondo administravimo įstaigų mokamoms išmokoms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių, mokėti, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo laiku nepervestos kompensacijos sumos.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-11-1513 1, 2,3 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 ir 8 pastaboms, kartu atsižvelgiant į komiteto pasiūlymu (žr. komiteto pasiūlymą prie Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymo) patikslintą projekto straipsnių numeraciją, būtina patikslinti įstatymo atskirų straipsnių įsigaliojimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 (buvusio 12) straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 2 ir 3dalis išdėstyti taip: ,, 1.
Šis įstatymas, išskyrus 4 5 straipsnį, 10 11 straipsnį ir 12 šio straipsnio 3 ir 4 dalį dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. 2017 metų Socialinio draudimo rezervinis fondas sudaromas už 2017 metus formuojamas vadovaujantis šio įstatymo 9 11 straipsniuyje išdėstyto pakeisto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 N Argumentai: Siekiant užtikrinti socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo realiai uždirbamų pajamų ir už 2017 metus nepradėti išieškojimo procedūrų nuo 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys tokių pajamų negavo. Pasiūlymas: Papildyti 13 (buvusį 12) straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Šio įstatymo 4 straipsnis tiek, kiek juo panaikinama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostata „savarankiškai dirbančių asmenų, kurių duomenys apie jų savarankiškos veiklos pajamas pasibaigus metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminui nėra pateikti Fondo administravimo įstaigoms, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma“, taikomas ir nustatant prievolę savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti socialinio draudimo įmokas už 2017 metus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė
Sysas Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė