Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Teisė jungtis į profesines sąjungas Fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai. Profesinės sąjungos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą. Šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose bei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse gali būti nustatyti šių organizacijų ir įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Darbdavys, jo įgaliotasis atstovas negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų narys.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-885 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-885), kuriuo siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste. Pagal Įstatymo projektą Nr. XIIIP-885, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti nustatytus kriterijus. Atitiktį šiems kriterijams tikrina Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Patikrinimo tearimas – ne ilgesnis kaip 15 dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Į tam tikras pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse pretenduojančių asmenų patikra numatyta iš dabar galiojančiame strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Tačiau į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal užimamas pareigas netikrinami. Iš jų profesines sąjungas išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti partikrinti. Turint omeny, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą minėtų įmonių darbuotojams ir pan. Todėl yra pateiktas pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XIIIP-885, kuriuo siūloma nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka. Atsižvelgiant į tai yra tikslinamas ir Profesinių sąjungų įstatymas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojančio Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnį, šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tačiau į šią kategoriją nepatenka strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Profesinių sąjungų taikymo ypatumai galėtų būti nustatyti ne tik krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose, bet ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse šių įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, turėtų būti labiau apsaugomi šalies nacionalinio saugumo interesai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Profesinės sąjungos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-16
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1217 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1217 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO NR. I-2018 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
sąjungų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
Nr. XII-2603, 163, 165, 179 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad profesinių sąjungų nariais gali būti ne tik darbuotojai, bet ir asmenys, dirbantys Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Be to, Darbo kodeksas nustato naujus (nacionalinės, šakos, teritorinio, darbdavio, darbovietės) socialinės partnerystės lygmenis. Atsižvelgiant į pastarąjį aspektą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, reikėtų keisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles po 2 straipsnio numerio padėtas taškas išbrauktinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]