Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „31. Žvejys – žvejybos laive dirbantis jūrininkas, išskyrus laivavedį.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laivas, įsigytas užsienyje, turi teisę plaukioti su Lietuvos
valstybės vėliava nuo to laiko, kai Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas išduoda laikinąjį leidimą, kuris patvirtina šią teisę. Laikinasis leidimas galioja tris mėnesius, tačiau jeigu laivas įregistruojamas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre nepasibaigus minimam trijų mėnesių terminui, laikinojo leidimo galiojimas baigiasi tą pačią dieną, kada laivas yra įregistruojamas iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis
įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyresnįjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai. Laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą.“
išdėstyti taip: „1.
Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, kuris yra laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui (išskyrus žvejį), kitas lieka laivo valdytojui. Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui, tačiau jeigu darbo sutartis yra sudaroma su žveju, darbo sutarties kopija įteikiama žvejui, o originalas lieka laivo kapitonui ir yra laikomas laive. Kiekvienam jūrininkui Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“
išdėstyti taip: „5. Jeigu laivo valdytojas, sudarydamas darbo sutartis su jūrininkais (išskyrus žvejus), naudojasi užsienio valstybėse, kurios nėra ratifikavusios 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, įsisteigusių įmonių, kurios vykdo jūrininkų įdarbinimo laivuose tarpininkavimo veiklą, paslaugomis, jis turi įsitikinti, kad tokios įmonės atitinka šios konvencijos tokioms įmonėms nustatytus reikalavimus.“
išdėstyti taip: „3. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą ir apie tai praneša artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. palieka jį Lietuvos Respublikos konsulato priežiūrai, o jeigu toje vietoje Lietuvos Respublikos konsulato nėra,
Respublikos konsulatui. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūrininko nurodytam asmeniui.“
išdėstyti taip: „7.
Tinkamam jūrininkų repatrijavimui užtikrinti laivo Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, valdytojas privalo turėti galiojančią prievolių, susijusių su tinkamu jūrininkų repatrijavimu ir kitais laivo valdytojo įpareigojimais dėl reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose jūrininkų darbą jūrų laivyboje, įvykdymo užtikrinimo priemonę (draudimą, garantiją ar kitą priemonę), suteiktą draudimo ar savidraudos veiklą vykdančio subjekto, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos narių, banko ar kito subjekto, turinčio teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą, arba draudimą.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bet koks mokestis už šio Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paslaugą nurodyta paslauga turi būti pagrįsto dydžio teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkams.“
papildymas Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu: „7. 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas
(COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL 2017 L 25, p. 12).“
ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2.
Respublikos susisiekimo ministras iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „31. Žvejys – žvejybos laive dirbantis jūrininkas.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laivas, įsigytas užsienyje, turi teisę plaukioti su Lietuvos
valstybės vėliava nuo to laiko, kai Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas išduoda laikinąjį leidimą, kuris patvirtina šią teisę. Laikinasis leidimas galioja tris mėnesius, tačiau jeigu laivas įregistruojamas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre nepasibaigus minimam trijų mėnesių terminui, laikinojo leidimo galiojimas baigiasi tą pačią dieną, kada laivas yra įregistruojamas iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis
įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyresnįjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai. Laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą.“
išdėstyti taip: „1.
Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, kuris yra laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui (išskyrus žvejį), kitas lieka laivo valdytojui. Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui, tačiau jeigu darbo sutartis yra sudaroma su žveju, darbo sutarties kopija įteikiama žvejui, o originalas lieka laivo kapitonui ir yra laikomas laive. Kiekvienam jūrininkui Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“
išdėstyti taip: „5. Jeigu laivo valdytojas, sudarydamas darbo sutartis su jūrininkais (išskyrus žvejus), naudojasi užsienio valstybėse, kurios nėra ratifikavusios 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, įsisteigusių įmonių, kurios vykdo jūrininkų įdarbinimo laivuose tarpininkavimo veiklą, paslaugomis, jis turi įsitikinti, kad tokios įmonės atitinka šios konvencijos tokioms įmonėms nustatytus reikalavimus.“
išdėstyti taip: „3. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą ir apie tai praneša artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. palieka jį Lietuvos Respublikos konsulato priežiūrai, o jeigu toje vietoje Lietuvos Respublikos konsulato nėra,
Respublikos konsulatui. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūrininko nurodytam asmeniui.“
išdėstyti taip: „7.
Tinkamam jūrininkų repatrijavimui užtikrinti laivo Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, valdytojas privalo turėti galiojančią prievolių, susijusių su tinkamu jūrininkų repatrijavimu ir kitais laivo valdytojo įpareigojimais dėl reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose jūrininkų darbą jūrų laivyboje, įvykdymo užtikrinimo priemonę (draudimą, garantiją ar kitą priemonę), suteiktą draudimo ar savidraudos veiklą vykdančio subjekto, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos narių, banko ar kito subjekto, turinčio teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą, arba draudimą.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bet koks mokestis už šio Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paslaugą nurodyta paslauga turi būti pagrįsto dydžio teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkams.“
Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu: „7. 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas
(COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL 2017 L 25, p. 12).“
ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos susisiekimo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88 ir 89 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. spalio 11 d. priėmė įstatymą Nr. XII-2664 „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Konvencija Nr. 188), kuri buvo priimta 2007 m. birželio 14 d. Ženevoje. Konvencijoje Nr. 188 yra apibrėžta sąvokos „žvejys“ reikšmė, tačiau šiuo metu Lietuvoje tokia sąvoka nėra įtvirtinta. Nors jūrų laivuose dirbantys žvejai yra laikomi jūrininkais, siekiant aiškumo tikslinga Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme išskirti sąvoką „žvejys“. Pažymėtina, kad žvejams nėra taikomos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (toliau – MLC konvencija) nuostatos ir kai kurie jų darbo laive teisinio reglamentavimo aspektai skiriasi nuo bendrųjų, visiems jūrininkams taikomų reikalavimų (įdarbinant žvejus neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 5 dalies nuostatos). Atsižvelgiant į tai, kad turi būti tinkamai įgyvendintas Konvencijos Nr.
188 18 straipsnis, įtvirtinantis, kad „žvejo darbo sutartis, kurios kopija pateikiama žvejui, laikoma laive, ir, paprašius, su ja gali susipažinti tiek žvejys, tiek vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, kitos suinteresuotosios šalys“, ir 19 straipsnis, numatantis kad „16–18 straipsniai ir II priedas netaikomi žvejybos laivo savininkui, kuris pats yra ir laivo kapitonas“, Įstatymo projektu siūloma atitinkamai keisti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalį. Įstatymo projektu yra įgyvendinama 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL 2017 L 25, p. 12) (toliau – Direktyva (ES) 2017/159). Šia direktyva valstybės narės įpareigojamos iki 2019 m. lapkričio 15 d. (Direktyvos (ES) 2017/159 4 straipsnis) užtikrinti, kad būtų laikomasi Susitarimo dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo nuostatų. Konvencijos Nr. 188 24 straipsnis numato, kad „kiekviena valstybė narė reikalauja, kad visiems žvejybos laivuose dirbantiems žvejams būtų sudaryta galimybė pervesti visą gautą atlyginimą ar jo dalį, įskaitant avansinį mokėjimą, savo šeimoms nemokamai“. Užtikrinant tinkamą šios teisės įgyvendinimą siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 89 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kad laivo valdytojas turi užtikrinti, kad jūrininkas galėtų pervesti visą savo darbo užmokestį ar jo dalį savo šeimai, išlaikytiniams arba teisėtiems gavėjams banko pavedimu ar panašiomis priemonėmis neatlygintinai. 2014 m. birželio 11 d.
2014 m. birželio 11 d. Tarptautinės darbo organizacijos konferencijos 103-iojoje sesijoje buvo patvirtinti MLC konvencijos pakeitimai, susiję su likimo valiai paliktais jūrininkais ir reikalavimais dėl žalos atlyginimo jūrininko mirties ar ilgalaikio neįgalumo, atsiradusio dėl profesinės traumos ar ligos, atveju. Pakeitimai numato prievolę laivo valdytojui turėti draudimą ar kitokį finansinį garantą, kuriuo būtų užtikrinamas laivo valdytojo prievolių likimo valiai paliktiems jūrininkams įvykdymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme numatoma prievolė laivo valdytojui turėti draudimą ar kitokį finansinį garantą jūrininkų repatriacijai užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minimi 2014 m. priimti MLC konvencijos pakeitimai numato, kad repatriacijos draudimas turi apimti ne tik jūrininko sugrįžimą namo, bet ir kitus aspektus, įskaitant iki 4 mėn. atlyginimo išmokėjimą, būtinąją medicinos pagalbą ir kitas pagrįstas išlaidas, atsiradusias dėl su palikimu likimo valiai susijusio veikimo ar neveikimo. Be to, minimais pakeitimais nustatyta prievolė laivo valdytojui turėti draudimą ar kitokį finansinį garantą, kuriuo būtų užtikrinamas žalos, padarytos dėl darbuotojo ligos, suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, atlyginimas. 2014 m. MLC konvencijos pakeitimų įgyvendinimas buvo aptartas su socialiniais partneriais 2017 m. vasario 21 d.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos organizuotame pasitarime, kuriame buvo nutarta, kad MLC konvencijos pakeitimai dėl finansinio garanto sistemos likimo valiai paliktiems jūrininkams gali būti tinkamai įgyvendinti papildomą atsakomybę laivų savininkams draudžiant veiksmingomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (draudimas, garantija ar kitos priemonės), kurias suteiktų draudimo ar savidraudos veiklą vykdantis subjektas, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos nariai, bankas ar kitas subjektas, turintis teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projektu yra siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 88 straipsnio 7 dalies nuostatas ir numatyti, kad minimos dalies nuostatos apimtų ne tik jūrininkų repatrijavimo rizikų draudimą, bet ir kitų tarptautinėse konvencijose nustatytų garantijų jūrininkams draudimą.
Pažymėtina ir tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO), Lietuvai rengiant stojimo į EBPO ataskaitą, dar 2016 m. pradžioje identifikavo veiklą vandens transporto sektoriuje reguliuojančias išlygas ir preliminarioje Lietuvos stojimo į EBPO ataskaitoje nurodė EBPO nuostatoms prieštaraujančią, šiuo metu Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme įtvirtintą išlygą dėl su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų įgulų sudėties, t. y. šiuo metu Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme numatytas reikalavimas, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančio jūrų laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyresnįjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nėra pagrįstas ir riboja kitų EBPO šalių narių jūrininkų galimybę įsidarbinti jūrų laivuose, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. EBPO vertinimu, tokios rezervacijos Lietuva negali išlaikyti ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas EBPO šalių narių jūrininkams. EBPO taip pat siūlo pakartotinai įvertinti nuostatas dėl šiuo metu Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme numatyto reikalavimo, kad jūrų laivo kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą.
Atsižvelgusi į pateiktą informaciją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija parengė Įstatymo projektą, kuriuo būtų tinkamai nacionalinėje teisėje įtvirtintos Konvencijos Nr. 188 ir MLC konvencijos pakeitimų nuostatos, taip pat būtų tinkamai atsižvelgta į EBPO rekomendacijas. Įstatymo projekto nuostatos taip pat įgyvendintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. liepos
apžiūros, registravimo ir kontrolės“ pateiktas rekomendacijas, kuriomis siūloma pakeisti nuostatas dėl laikinų leidimų plaukioti laivams, kurie yra įsigyti užsienyje, išdavimo galiojimo, t. y. nepalikti diskrecijos teisės savarankiškai spręsti dėl tokio leidimo išdavimo termino. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatas žvejai patenka į sąvokos
„jūrininkas“ apibrėžtį, todėl visos Įstatymo projekte numatytos nuostatos jiems
galioja.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančio jūrų laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyresnįjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai. Laivo kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Taip pat pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje yra numatomos tik tinkamo jūrininkų repatrijavimo nuostatos, tačiau nėra nuostatų dėl kitų jūrų laivo valdytojo prievolių ir reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti privaloma finansinio garanto sistema. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tinkamas jūrininkų teisių, įtvirtintų Konvencijoje Nr. 188 ir MLC konvencijos pakeitimuose, įgyvendinimas ir tinkamai perkeltos šių konvencijų nuostatos į nacionalinę teisę. Priėmus Įstatymo projektą bus įtvirtinti aiškesni reikalavimai žvejams ir užtikrintas jų teisių įgyvendinimas. Siūloma išskirti sąvoką „žvejys“ ir numatyti, kad tai yra jūrininkas, dirbantis žvejybos laive.
Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 5 dalies nuostatos nebūtų taikomos žvejams, ir taip išvengti nepagrįstų reikalavimų taikymo išskirtinai žvejams. Atsižvelgus į šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytas priežastis, Įstatymo projektu yra siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 88 straipsnio 7 dalies nuostatas ir numatyti, kad minimos dalies nuostatos apimtų ne tik jūrininkų repatrijavimo rizikų draudimą, bet ir kitų tarptautinėse konvencijose nustatytų garantijų jūrininkams draudimą. Taip būtų tinkamai įgyvendintos MLC konvencijos nuostatos. Įstatymo projektu taip pat bus įgyvendinti Konvencijoje Nr. 188 įtvirtinti reikalavimai, susiję su darbo sutarties su žveju sudarymu ir saugojimu, ir užtikrinama Konvencijoje Nr. 188 garantuojama teisė žvejui pervesti visą gautą atlyginimą ar jo dalį, įskaitant avansinį mokėjimą, savo šeimoms, išlaikytiniams arba teisėtiems gavėjams nemokamai. Įvertinus šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytas priežastis ir EBPO siūlymą Lietuvai sudaryti palankesnes sąlygas EBPO šalių narių jūrininkams, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad jūrų laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
Atsižvelgus į siekį išlaikyti prioritetą įdarbinti Lietuvos jūrininkus su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose jūrų laivuose, taip pat siekiant tinkamai atsižvelgti į EBPO rekomendacijas, siūloma Įstatymo projekte numatyti ne 2/3, o 1/1 įdarbinamų jūrininkų iš regioninių ir trečiųjų šalių santykį ir taip pašalinti diskriminacinį, santykinai mažesnių galimybių įsidarbinti principą. Siūloma numatyti, kad laivo kapitonas gali būti tik valstybės narės pilietis (iki šiol šis reikalavimas galiojo ir laivo kapitono vyresniesiems padėjėjams). Numatoma nuostata, kad jūrų laivo, vežančio keleivius į Lietuvos Respublikos uostus, kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Taip būtų sumažinama pridėtinės vertės nesukurianti našta su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių, bet į Lietuvos uostus neatplaukiančių laivų valdytojams samdyti laivų kapitonus ar jų padėjėjus, mokančius lietuvių kalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas mokėti lietuvių kalbą yra nustatomas siekiant užtikrinti, kad jūrų laivo įplaukimo į Lietuvos jūrų uostą ir išplaukimo iš jo procesas vyktų sklandžiai. Taip pat priėmus minėtus pakeitimus būtų atsižvelgta į EBPO rekomendacijas įvertinti poreikį taikyti reikalavimą jūrų laivus kontroliuojantiems asmenims mokėti lietuvių kalbą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. liepos 26 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr.
4-01-5762 „Dėl jūrų laivų pirminės apžiūros, registravimo ir kontrolės“ pateiktas rekomendacijas ir siekiant panaikinti diskrecijos teisę sprendžiant dėl termino, kuriam gali būti išduodamas laikinas leidimas plaukioti laivams, kurie yra įsigyti užsienyje, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad laikinasis leidimas galioja tris mėnesius, tačiau jeigu laivas įregistruojamas nepasibaigus minimam trijų mėnesių terminui, laikinojo leidimo galiojimas baigiasi tą pačią dieną, kada laivas yra įregistruojamas. Įstatymo projektu taip pat patikslinamos jūrininkų repatrijavimo procedūros – numatoma, kad tokiais atvejais, kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas turi užtikrinti tinkamą tokio jūrininko priežiūrą ir slaugymą, taip pat apie tai pranešti artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Įstatymo projekte yra numatyta jis įsigalios 2017 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatos turės įtakos laivybos bendrovių verslo sąlygoms tuo aspektu, kad galimai padidėtų laivybos bendrovių išlaidos draudimui dėl finansinio garanto likimo valiai paliktiems jūrininkams išplečiamos apimties užtikrinimo.
Papildomai laivų savininkai privalės draustis ne tik dėl jūrininkų repatrijavimo rizikos, bet ir dėl kitų tarptautinėse konvencijose nustatytų garantijų jūrininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos laivybos kompanijos sutinka su tokiomis nuostatomis ir atitinkamai deklaruoja socialinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas turės užtikrinti tinkamą jo priežiūrą, t. y. sąlygas, kad jūrininkas būtų tinkamai slaugomas. Apie tokius atvejus laivo savininkas turės pranešti artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tokie veiksmai pasunkins laivybos sektoriaus veiklą nenumatytais jūrininkų susirgimų atvejais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymo nuostatų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateikta sąvoka įvertinta Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 3-368 „Dėl Laikinojo leidimo laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „žvejys“, „jūrininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Pagrindinio komiteto IŠVADA
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij,
G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Danė, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovė S.Vaitkūnienė, Užsienio reikalų ministerijos atstovai B.Lapaitė ir D. Tamulaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsniu keičiamo įstatymo 89 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra pakankamai aišku, koks subjektas neatlygintinai turėtų suteikti įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą paslaugą. Nepritarti. Kompleksiškai analizuojant 89 straipsnio nuostatas, t. y. 1 ir 2 dalis yra pakankamai aiškiai nurodoma kas atsakingas už paslaugos teikimą: „1. Laivo valdytojas turi užtikrinti, kad jūrininkas galėtų pervesti visą savo darbo užmokestį <...>. Taip pat manome, kad nurodoma aiški paslaugos kaina, t. y.: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga turi būti teikiama neatlygintinai <...>“. Nematome pridėtinės vertės dėl siekio įvesti papildomas teksto korekcijas. 2. Seimo kanceliarijos
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 7 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Atitinkamai tikslintinas ir teikiamo projekto pavadinimas: „Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 7, 11, 84, 88, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos
Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, keistina projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data (2017 m. lapkričio 1 d.). Atitinkamai tikslintina ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data (2017 m. spalio 31 d.). Pritarti. Įsigaliojimo datą nurodyti 2018 m. sausio 1 d. Taip pat numatyti įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą 2017 m. gruodžio 31 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris