priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) nuostatų atitiktį Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos
Konstitucinio Teismo doktriną. Įstatymo projektas taip pat parengtas siekiant patikslinti ir papildyti metrologinio laidavimo sistemos subjektų pagrindines funkcijas.
Įstatymo projektu, atsižvelgiant į galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą (toliau – Atitikties įvertinimo įstatymas) ir tarptautinių metrologijos organizacijų vartojamus terminus ir teikiamas rekomendacijas, tikslinamos Metrologijos įstatyme įtvirtintos sąvokos (pavyzdžiui, fasuotos prekės, techninis reglamentas, nacionalinis matavimo vieneto etalonas), atsisakoma valstybinių etalonų laboratorijų sąvokos (vietoj jos etalonus išlaikančias įstaigas siūloma suskirstyti į Nacionalinį metrologijos institutą ir paskirtuosius institutus), atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai (pavyzdžiui, greta Europos Sąjungos valstybių narių nurodomos ir Europos ekonominės erdvės valstybės). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Vaidas Gricius (tel. 8 706 64 666, el. p. [email protected] ) Pramonės politikos skyriaus (patarėjas Karolis Ruzgys (tel. 8 706 64 874, el. p. karolis.ruzgys @ukmin.lt) vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė (tel. 8 706 64 716, el. p. [email protected] ). 3.
santykių reguliavimas Įstatymo projekte su veiklos licencijavimu aptarti klausimai (reikalavimai juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo bei paskirtųjų įstaigų veiklos priežiūros procedūra) šiuo metu reglamentuojami Metrologijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-944 „Dėl Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir
(arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įstaigų paskyrimo tvarkos aprašas). Tokia teisinio reguliavimo praktika, kai reikalavimas turėti leidimą, reikalavimai juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, šios teisės įgijimo procedūra, paskirtųjų įstaigų teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo, paskirtųjų įstaigų teisės sustabdymo panaikinimo ir paskirtųjų įstaigų teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindai nustatomi įgyvendinamajame teisės akte, yra ydinga ir turi būti taisoma. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose ( inter alia, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai ) yra nurodęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu.
Todėl tik įstatymu galima nustatyti esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nevykdomi ar netinkamai vykdomi nustatyti įpareigojimai . Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra numatyti reikalavimai juridiniams asmenims (jų filialams), siekiantiems būti paskirtiems Nacionaliniu metrologijos institutu (toliau – NMI) ir paskirtaisiais institutais. Tačiau esminiai reikalavimai, keliami juridiniams asmenims, siekiantiems tapti notifikuotosiomis įstaigomis, taip pat paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų veiklai keliami reikalavimai yra nustatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pvz., Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklės e, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo “ (toliau – Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklės) . Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) funkcija koordinuoti matavimo vienetų valstybinių etalonų kūrimo, saugojimo, naudojimo ir tobulinimo darbus numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 398 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinę metrologijos tarnybą“. Šiame nutarime Ministerijai priskirta ir su politikos įgyvendinimu susijusi funkcija – tvirtinti matavimo priemonių tipus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimas Ministerijai ir Nacionaliniam metrologijos institutui atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse metrologijos organizacijose šiuo metu numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. 866 „Dėl pavedimo atstovauti metrologijos srities tarptautinėse organizacijose“. Šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodomos ir pagal Metro konvenciją įkurtos tarptautinės organizacijos (Generalinė svarsčių ir matų konferencija (CGPM) ir Tarptautinis svarsčių ir matų biuras (BIPM). Pažymėtina, kad Metro konvenciją, kaip tarptautinę sutartį, Lietuvos Respublika ratifikavo 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XIII-71 Dėl Metro konvencijos ratifikavimo. Rekomendacija matavimo priemonių, naudojamų Metrologijos įstatymo 16 straipsnio
sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių sąrašus šiuo metu nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523
„Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko
intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 2.1 papunktyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir siekiant užtikrinti šio įpareigojimo laikymąsi, minėta nuostata turėtų būti įtvirtinta ne žemesnės galios įgyvendinamuoju teisės aktu, o įstatymu. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
4-761 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės), 7 punkte nurodyta, jog leidžiama be apribojimų pateikti rinkai ir pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagamintas matavimo priemones, nepatenkančias į techninių reglamentų, derinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo sritis, jeigu laikomasi šiame teisės akte nurodytų reikalavimų. Tad nors Metrologijos įstatyme ir nenustatyta, jog matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu leidžiamas matavimo priemonių, kurioms Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės valstybėje pagal šių valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimas ir tiekimas rinkai. Teikiamu Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio sprendimą Nr. 3052/95/EB (toliau – Reglamentas Nr. 764/2008) nuostatas, siekiama užpildyti šią teisinę spragą ir užtikrinti tinkamą abipusio pripažinimo principo taikymą. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Europos Sąjungos institucijų pastabas, kad sąvokos notified body lietuviškas atitikmuo paskelbtoji įstaiga yra netikslus ir per siauras siekiant apibūdinti minėtą sąvoką, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
aktų projektus pereiti prie nuoseklaus terminų notifikuotoji įstaiga, notifikavimas, notifikavimo procedūra vartojimo, Įstatymo projekte (žr. Įstatymo projekto 2 straipsnio24 dalis, 8 straipsnio
paskelbtosios įstaigos , paskelbimo terminai. Atsižvelgiant į metrologijos srities tarptautinėse organizacijose (pvz., E uropos nacionalinių metrologijos institutų asociacij oje (EURAMET) , BIPM) vartojamų sąvokų pokyčius, Tarptautiniame metrologijos žodyne, Atitikties įvertinimo įstatyme pateikiamas sąvokų apibrėžtis, Įstatymo projektu tikslinamos Metrologijos įstatymo 2 straipsnyje pateiktos sąvokos (pvz., vietoj valstybinio matavimo vieneto etalono sąvokos pateikiama nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka), taip pat šis straipsnis pildomas naujomis sąvokomis, šiuo metu apibrėžtomis žemesnės galios teisės aktų (pvz., sąvoka produkto kiekio pakuotėje patikrinimas šiuo metu apibrėžta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“ patvirtintame Fasuotų prekių ir matavimo indų techniniame reglamente, sąvoka matavimo priemonės atitikties įvertinimas šiuo metu apibrėžta Matavimo priemonių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“, Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr.
4-730 „Dėl Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“; minėtajai sąvokai būdingas specialusis turinys, apimantis tik tam tikrų matavimo priemonių atitikties įvertinimą, todėl Įstatymo projekte negali būti naudojama gerokai platesnio pobūdžio Atitikties įvertinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtis). Įstatymo projektu patikslinami metrologinio laidavimo sistemos subjektai – Įstatymo projekte atsisakoma bandymų ir patikros laboratorijų, kontrolės ir sertifikavimo įstaigų kaip atskirų metrologinio laidavimo sistemos subjektų. Pažymėtina, kad bandymų laboratorijos, kontrolės įstaigos metrologinio laidavimo sistemoje dalyvauja jau kaip paskirtosios įstaigos (Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 punktas), o patikros laboratorijos, kaip atitikties įvertinimo įstaigos, Atitikties įvertinimo įstatyme apskritai nėra nurodytos. Kartu metrologinio laidavimo sistema yra pildoma paskirtosiomis ir notifikuotomis įstaigomis. Pažymėtina, kad šios įstaigos ir anksčiau buvo numatytos Metrologijos įstatyme, tačiau nebuvo aiškiai nurodytas jų priklausomumas metrologinio laidavimo sistemai. Taip pat, įvertinus tai, kad metrologijos srities tarptautinėse organizacijose praktiškai nebėra vartojama valstybinių etalonų laboratorijos sąvoka, Įstatymo projekte šio metrologinio laidavimo sistemos subjekto pavadinimas yra tikslinamas: Įstatymo projekte teikiamas naujas paskirtojo instituto pavadinimas (žr., Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 punktas, 9 straipsnis,1
valstybinių etalonų laboratorijų paskirtį ir funkcijas. Įstatymo projektu tikslinamos pagrindinės metrologinio laidavimo sistemos subjektų funkcijos.
Ministerijos atliekamų funkcijų kontekste atsisakoma metrologinio laidavimo politikos formavimo, organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo (pagal Ministerijos nuostatus atskira metrologinio laidavimo politika nėra išskiriama), taip pat keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis matavimo priemonių patikros ir paskelbtųjų įstaigų veiklos klausimais (Ministerija už minėtą veiklą yra paskirta atsakinga vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu). Ministerijos funkcijos papildomos atstovavimu Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje (CGPM), taip pat dalyvavimu kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje (OIML ir WELMEC) ir NMI bei paskirtųjų institutų paskyrimu dalyvauti kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje. Pastarąja nuostata siekiama užtikrinti veiksmingą atstovavimą Lietuvos Respublikai tarptautinėse ir regioninėse metrologijos organizacijose po Valstybinės metrologijos tarnybos reorganizavimo bei efektyvų biudžeto asignavimų, skiriamų dalyvavimui šių organizacijų veikloje, panaudojimą. Įstatymo projektu siūloma papildyti Ministerijos funkcijas, numatant, kad Ministerija atlieka kitas Metrologijos įstatyme (pavyzdžiui, tvirtinti techninius reglamentus, nustatyti matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarką, koordinuoti nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo darbus), techniniuose reglamentuose ir kituose metrologijos srities teisės aktuose (pavyzdžiui, šio įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, nurodytame aiškinamojo rašto 11 dalies 1 punkte) Ministerijai nustatytas funkcijas .
Sąvokos kiti metrologijos srities teisės aktai trumpinys pateikiamas Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje, ir ši sąvoka gali apimti: metrologijos srities teisės aktus, nustatančius metrologinius reikalavimus matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį (pvz., Įstatymo projekto 21 straipsnio 5–6 dalys), taip pat metrologijos srities teisės aktus, nustatančius kitus teisinio metrologinio reglamentavimo objektams taikomus reikalavimus (pvz., pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio
ženklai, ir (arba) reikiami liudijimai (sertifikatai), įrodantys atliktą Įstatymo projekto 17 straipsnio 1–2 dalyse nurodytą teisinį metrologinį patvirtinimą (žymenys ir ženklai nustatomi Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėmis); pagal Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį t iekiamų rinkai fasuotų prekių faktinis produkto kiekis turi atitikti vardinį produkto kiekį su techniniuose reglamentuose arba kituose metrologijos srities teisės aktuose (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 4-477 „Dėl reikalavimų fasuotoms prekėms, nepatenkančioms į Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.
4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“, taikymo sritį, aprašo patvirtinimo“) nurodytomis leidžiamomis paklaidomis ). Įstatymo projektu patikslinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) funkcijos – didžiausias dėmesys skiriamas šios institucijos atliekamai teisinei metrologinei priežiūrai. Vis dėlto, Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu taip pat numatoma, kad ši institucija atlieka ir kitas Metrologijos įstatyme, techniniuose reglamentuose ir kituose metrologijos srities teisės aktuose nurodytas funkcijas. Pažymėtina, kad šios kitos funkcijos dažnu atveju turėtų būti laikomos politikos įgyvendinimo funkcijomis, pvz., matavimo priemonių, nepatenkančių į techninių reglamentų taikymo sritį, tipų tvirtinimas, matavimo priemonių patikros metodikų tvirtinimas, veiklos, susijusios su patikros metodikų rengimu, koordinavimas, teisės atlikti įvertinimą, patikrą , kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), šios teis ės sustabd ymas ar panaikinimas (Įstatymo projekto septintasis skirsnis). Pažymėtina, kad š ie pakeitimai , kuriais tam tikros funkcijos iš Ministerijos yra perduodamos Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai, yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politikos įgyvendinimo funkcijos (pvz., licencijų išdavimo, jų sustabdymo ir panaikinimo) neturėtų būti priskiriamos Ministerijos, kaip už valstybės politikos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą bei kontroliavimą atsakingos institucijos , kompetencijai.
T eisės atlikti įvertinimą, patikrą , kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad galimybė institucijai, kuri atlieka tam tikrų subjektų rinkos priežiūrą, perduoti ir šių subjektų kompetencijos įvertinimą, yra numatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.5 papunk tyje , pagal kurį subjektai, kurie yra įgalioti išduoti licencijas, gali atlikti ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, jeigu šios funkcijos yra perduotos atskiriems licencijas išduodančio s (šiuo atveju – Vyriausybės įgaliotos institucijos ) administracijos padaliniams, o išimtiniais atvejais, – ir atskiriems valstybės tarnautojams ar darbuotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarim u Nr.
etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, Matavimo vienetų valstybinių etalonų ir Matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir N acionalinio metrologijos instituto paskyrimo“ ir atsižvelgiant į
ir BIPM etalonus išlaikančioms įstaigoms skirtas gaires, Įstatymo projekte numatomos papildomos Nacionalinio metrologijos instituto funkcijos (pažymėtina, kad Nacionalinis metrologijos institutas ir šiuo metu šias funkcijas atlieka, tačiau jokiame teisės akte jos nėra aiškiai įtvirtintos): sertifikuotųjų pamatin ių medžiag ų kūrimas, etalonus išlaikančių įstaigų veikl os , susijusi os su Daugiašalio nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo susitarimo įgyvendinimu, koordinavimas ir pan. Nacionaliniam metrologijos institutui Įstatymo projektu taip pat suteikiama teisė atlikti kitas metrologijos srities teisės aktuose jam priskirtas funkcijas (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarim e Nr. 595 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir Nacionalinio metrologijos instituto paskyrimo“ ) . Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir į EURAMET bei BIPM gaires atitinkamai patikslinamos ir paskirtųjų institutų funkcijos. Įstatymo projektu papildomos paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų, kaip metrologinio laidavimo sistemos subjektų, atliekamos pagrindinės funkcijos (žr. Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 ir 7 dalis).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, pabrėžiančią, jog ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei laisvei, turi būti nustatyti tik įstatymu, Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas 10 straipsniu, įtvirtinančiu reikalavimus juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus. Reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į šių subjektų vykdomos veiklos turinį. Juridinis asmuo (filialas, padalinys), siekiantis tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą (toliau – patikra), produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimą (toliau – kontrolės sistemos įvertinimas) , turi būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga, išskyrus Įstatymo projekto 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis, taikomas matavimo priemonės tipo įvertinimo (toliau – įvertinimas) ir patikros atvejais. Juridiniam asmeniui (filialui , padaliniui ), siekian čiam tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indo tūrio patikrinimus, keliamas reikalavimas būti akredituotam kaip bandymų laboratorija ar kontrolės įstaiga. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatoma galimybė juridiniam asmeniui (filialui, padaliniu), siekiančiam tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti įvertinimą ir (arba) patikrą, kompetenciją ir nešališkumą įrodyti kitu nei akreditavimas būdu.
Paminėtina, kad kompetencijos ir nešališkumo įrodymas kitu nei akreditavimas būdu gali būti taikomas tik matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį, taip pat juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti tachografų patikrą (atsižvelgiant į Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 (toliau – Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklės), 10.4 papunktyje nustatytą reikalavimą) . Galimybė kompetenciją ir nešališkumą įrodyti kitu nei akreditavimas būdu Įstatymo projekte įtvirtinama tik išimtiniais atvejais. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad akreditavimas laikytinas tinkamiausiu ir veiksmingiausiu būdu, siekiant įvertinti juridinių asmenų (filialų, padalinių) techninę kompetenciją atlikti patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus bei siekiant užtikrinti matavimo priemonių naudotojų bei vartotojų teisę į teisingus matavimų rezultatus. Pažymėtina, kad OIML manymu, akreditavimas yra ypač pageidautinas atitikties įvertinimo įstaigoms, kurios neįeina į Nacionalinio metrologijos instituto sudėtį, tačiau yra atsakingos už teisinės metrologijos veiksmų taikymą ( „T his is highly recommended for conformity assessment bodies which do not form part of an NMI, but which are in charge of the implementation of legal metrology activities” ) (OIML dokumentas OIML D 1 Edition 2012 (E) (22 psl.).
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo 41 konstatuojamojoje dalyje akreditavimas taip pat laikomas pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto, tiek pagal minėtąją direktyvą, tiek pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93,
valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokiu būdu turėtų būti įvertinama ūkio subjektų kompetencija, t. y. valstybei narei suteikiama teisė pasirinkti taikyti akreditavimą kaip vienintelį tinkamą ir veiksmingiausią būdą kompetencijai įvertinti arba nacionalinės teisės aktuose greta akreditavimo numatyti galimybę tai atlikti ir kitu nei akreditavimas būdu. Matavimo priemonės tipo įvertinimo kontekste pažymėtina tai, kad reikalavimo akredituotis nustatymas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams) reikštų nepagrįstą finansinę naštą, kadangi konkretaus matavimo priemonės tipo įvertinimas yra vienkartinis veiksmas, ir juridinis asmuo (filialas, padalinys), akredituotas konkrečios matavimo priemonės tipo įvertinimui, šį veiksmą galėtų atlikti tik vieną kartą (o ne periodiškai, kaip, pavyzdžiui, yra matavimo priemonės patikrų atveju).
Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į tachografų dirbtuvėms (Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 10.1 papunktis), notifikuotosioms įstaigoms (Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas) taikomus reikalavimus, numatytas reikalavimas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, apdrausti savo civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės draudimas ypač aktualus tais atvejais, kai juridinis asmuo (filialas, padalinys) savo kompetenciją ir nešališkumą įrodo kitu nei akreditavimas būdu. Pažymėtina, kad reikalavimas apdrausti civilinę atsakomybę, nors tiesiogiai ir neįtvirtintas teisės aktuose ir standartuose, praktiškai taikomas atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo pagal kontrolės įstaigoms taikomus reikalavimus metu. Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas papildomas paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų veiklai keliamais reikalavimas, taip pat esminiais reikalavimais, keliamais juridiniams asmenims, siekiantiems tapti notifikuotomis įstaigomis. Pažymėtina, kad šiuo metu šie reikalavimai yra numatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pvz., Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklės e, Įstaigų paskyrimo tvarkos apraše), tačiau toks reguliavimas laikytinas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo doktrinos.
Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas 14 straipsniu, kuriame, vadovaujantis EURAMET ir BIPM pateikiamomis gairėmis, yra įtvirtinami esminiai Nacionaliniam metrologijos institutui ir paskirtiesiems institutams keliami reikalavimai (pvz., EURAMET Guide No. 1 , V ersion 2.0 (01/2015 ). Įstatymo projektu Metrologijos įstatymo 16 straipsnis papildomas 3 dalimi, įpareigojančia juridinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, naudojančius į teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą įtrauktas matavimo priemones Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių grupių sąrašą su konkrečiais naudojamas matavimo priemones apibūdinančiais duomenimis. Šios nuostatos tikslas – palengvinti ūkio subjektų, kaip matavimo priemonių naudotojų, priežiūrą (Metrologijos įstatymo 24 straipsnio 1 punktas), ypač tais atvejais, kai naudojamos matavimo priemonės yra įrengtos keliuose ūkio subjekto teritoriniuose padaliniuose. Pažymėtina, kad matavimo priemonėms metrologinius reikalavimus paprastai nustato Europos Sąjungos teisės aktai arba, jeigu matavimo priemonės nepatenka į Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, nacionalinės teisės aktai. Tokiu atveju matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas, pvz., matavimo priemonės tipo įvertinimas, patikra ir pan., atliekamas vadovaujantis būtent šiais teisės aktais.
Tačiau, įvertinus tai, kad galimos situacijos, kai atsiranda tokių matavimo priemonių, kurios nepatenka į Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, nėra parengtų bendrai taikomų teisės aktų, ir siekiant užtikrinti Metrologijos įstatyme įtvirtintų metrologinio laidavimo uždavinių įgyvendinimą, Įstatymo projekte numatoma, kad tokioms matavimo priemonėms taikomus metrologinius reikalavimus ir tokių matavimo priemonių tipų įvertinimą ir patvirtinimo tvarką nustatys už metrologijos sritį atsakingas ministras, vadovaudamasis tarptautiniais norminiais dokumentais, o kai konkrečiai matavimo priemonei nėra parengta tarptautinių norminių dokumentų, – remdamasis darniaisiais standartais ir juose nustatytais metrologiniais reikalavimais. Atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį ir Reglamento Nr. 764/2008 nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalimi nustatoma, jog matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad šiuo atveju, užtikrinant laisvą prekių, t. y. matavimo priemonių, judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių, ūkio subjektams, užsiimantiems matavimo priemonių, kurioms pagal šių valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūrų, jeigu teisinės metrologinės priežiūros metu jie galės pateikti informaciją (dokumentus) apie matavimo priemonių ženklų ir (arba) žymenų, patvirtinančių šiose valstybėse atliktas tipo patvirtinimo procedūras, formą ir turinį (tokia pripažinimo tvarka yra nustatyta už metrologijos sritį atsakingo ministro tvirtinamose matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykl ėse) . Šis pripažinimas bus vykdomas automatiškai – matavimo priemonės galės būti tiekiamos rinkai be papildomų procedūrų, o rinkos priežiūrai pakaks ekonominės veiklos vykdytojo teisinę metrologinę priežiūrą atliekančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktos pirmiau nurodytos informacijos. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalimi ir 19 straipsnio 1–2 dalimis atsisakoma atrankinės patikros įtvirtinimo kaip atskiros matavimo priemonių patikros rūšies, kadangi pagal šiuo metu galiojančių įgyvendinamųjų teisės aktų (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. V-51 „Dėl atrankinės patikros taikymo buitiniams dujų skaitikliams“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr.
4-133 „Dėl Atrankinės patikros metodikos
„Elektros energijos skaitikliai“ patvirtinimo“) nuostatas, tai yra pirminės
arba periodinės matavimo priemonių patikros atlikimo būdas, kai tikrinama ne kiekviena matavimo priemonė, o tam tikra matavimo priemonės partijos dalis (kontrolinė grupė). Įstatymo projekto 19 straipsnio 1–2 dalimis taip pat įtvirtinama už metrologijos sritį atsakingo ministro pareiga nustatyti atvejus, kuriais matavimo priemonių pirminė ir periodinė patikra būtų atliekama būtent atrankos būdu. Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas nauju septintuoju skirsniu, siekiant tinkamai įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių princip us bei užtikrinti, kad ūkio subjektai (juridiniai asmenys (filialai, padaliniai), siekiantys įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus bei paskirtosios įstaigos būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Naujajame skirsnyje išsamiai reguliuojama juridinių asmenų (filialų, padalinių) teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo tvarka bei atvejai, kada sustabdoma ši paskirtosios įstaigos teisė, panaikinamas paskirtosios įstaigos teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir
(arba) patikrinimus sustabdymas ir panaikinama įstaigos teisė atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus. Taip pat numatoma, kad prašymo pateikimo būdą, dokumentų sąrašą, kurių pagrindu bus vertinama juridinio asmens (filialo, padalinio), siekiančio įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, atitiktis Metrologijos įstatymo 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir paskyrimo sričių pakeitimo tvarką pavedama tvirtinti už metrologijos sritį atsakingam ministrui.
Įstatymo projekto rengėjų nuomone, minėtą dokumentų sąrašą pateikti pačiame Įstatymo projekte nėra tikslinga, kadangi šie dokumentai, priklausomai nuo to, dėl kokios veiklos licencijavimo (įvertinimo, patikros, kontrolės sistemos įvertinimo ar patikrinimų) juridinis asmuo (filialas, padalinys) kreipiasi, skiriasi. Įstatymo projektu atliekami kiti pakeitimai (pvz., atsisakoma teisinės pridėtinės vertės nesukuriančių Metrologijos įstatymo 24, 26–27 straipsnių, su Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi besidubliuojančio 20 straipsnio; tikslinamos Metrologijos įstatymo nuostatos, kuriose šiuo metu daroma nuoroda į ministrą, atsakingą už metrologijos valdymo sritį; atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, metrologija yra ūkio ministrui priskirtos valdymo srities „Ūkio politika“ viena iš veiklų, bet ne atskira valdymo sritis, yra atsisakoma žodžio „valdymo“, paliekant tik „metrologijos sritis“; tikslinamas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įrašomų matavimo priemonių tipų sąrašas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių metrologijos sričiai, valstybės finansams ir administracinei naštai nenumatoma. 6.
Į statym o projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės Įstatymo projektu:
Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti šių matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros;
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, priimti kitų įstatymo projektų, pakeisti galiojančius įstatymus ar juos pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nustatomos šios naujos sąvokos: matavimo indo tūrio patikrinimas, matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimas, matavimo priemonės atitikties įvertinimas, produkto kiekio pakuotėje patikrinimas, produkto kiekio pakuotėje kontrolės sistemos įvertinimas, matavimo vieneto etalono išlaikymas, metrologinė sietis, metrologinės sieties schema, notifikuotoji įstaiga, tachografų dirbtuvė, tarptautinis nacionalinių etalonų palyginimas. Įstatymo projekte patikslinamos šios sąvokos: fasuota prekė, kalibravimo liudijimas, matavimo indas, matavimo priemonės kalibravimas, matavimo priemonės patikra, matavimo priemonės tipo įvertinimas, matavimo priemonės tipo patvirtinimas, matavimo vienetas, matavimo vieneto etalonas, metrologija, metrologinis laidavimas, metrologinis patvirtinimas, paskirtoji įstaiga, pateikimas rinkai, patikros sertifikatas, rinkos priežiūra, techninis reglamentas, teisinė metrologija, teisinė metrologinė priežiūra, teisinis metrologinis reglamentavimas, vardinis fasuotos prekės kiekis. Šios sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka derinamos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus teikiamą Įstatymą:
;
2014 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 4-944 „Dėl Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodant, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl matavimo priemonės tipo patvirtinimo kreipiasi
priėmus Įstatymą, bus pavedama tvirtinti matavimo priemonių, nepatenkančių į techninių reglamentų taikymo sritį, tipus;
Nr.
4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ 2.1 papunktis, atsisakant jame nurodytos rekomendacijos naudotojams sudarinėti matavimo priemonių, naudojamų Metrologijos įstatymo
, sąrašus;
matavimo priemones Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, turės sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių grupių sąrašą (jeigu tai nebuvo atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu);
keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 595 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir Nacionalinio metrologijos instituto paskyrimo“;
866 „Dėl pavedimo atstovauti metrologijos srities tarptautinėse organizacijose“;
10) Ministras turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriuo bus patvirtinti nacionaliniai matavimo vienetų etalonai;
11) Ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. turės nustatyti reikalavimus matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį;
12) Ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. turės patvirtinti į techninių reglamentų taikymo sritį nepatenkančių matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką;
13) Ministras turės pakeisti 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr.
4-329 „Dėl Matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodant, kad matavimo priemonių patikros metodikas, suderinusi su Ministerija, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
14) Ministras turės nustatyti atvejus, kuriais pirminė naujų ir periodinė naudojamų matavimo priemonių patikra gali būti atliekama atrankos būdu;
15) institucijos turės laipsniškai pakeisti teisės aktus, kuriuose vartojamos sąvokos paskelbtoji įstaiga , paskelbimas , paskelbimo procedūra , atsižvelgdamos į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prašymą rengiant teisės aktų projektus atsisakyti šių sąvokų vartojimo ir pereiti prie nuoseklaus terminų notifikuotoji įstaiga , notifikavimas , notifikavimo procedūra vartojimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat jų nebus sutaupyta. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo rengiamas konsultuojantis su metrologijos srities ekspertais iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto, Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos terminų žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos terminų žodyną Eurovoc , yra „paskirtoji įstaiga“,
„patikra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymas) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkte pateikta nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka tikslintina žodį „nutarimu“ išbraukiant kaip perteklinį. Vyriausybės priimamo teisės akto formą nustato Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis - Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. 2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad Ministerija „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata, kad Nacionalinis metrologijos institutas „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ yra iš esmės tapačios, todėl, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. 3. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad j uridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir
(arba) patikrinimus, turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. A tkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai asmuo turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes asmens turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma gali būti itin maža, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl civilinės atsakomybės draudimo.
Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas nustatant bent minimalią draudimo sumą. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto. 4. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „nepagrįsta našta“, 4 punkte –
„griežčiausi profesinio sąžiningumo reikalavimai“ yra vertinamojo pobūdžio, jų
turinys neaiškus. Atsižvelgiant į Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo teisėkūroje principą teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 5. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbos požiūriu redaguotina formuluotė „išlaikantį nacionalinius etalonus“, taip pat tikslintina šio straipsnio 2 dalies nuostata
„turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje“: koks reikalingas šių
darbuotojų skaičius (vienas, du ar pan.), ką reiškia sąlyga „metrologijos srityje“ (ar pareigos, ar išsilavinimas). 6. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje yra nesunumeruotų pastraipų: viena einanti po 1 dalies, antra – po
dalies ir po 6 dalies. 7.
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę
„pateikę tarnybinį pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka patekti į Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančių ūkio subjektų teritoriją, pastatus, patalpas ir atlikti patikrinimus, gauti reikalingą informaciją ir dokumentus, pareikalauti pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą, taip pat naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog tam tikros priežiūros formos nustatymas yra susijęs ne tik su Vyriausybės įgaliotos institucijos teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su asmenų, kurie pagal šią priežiūros tvarką būtų tikrinami, teisėmis ir pareigomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas ir neišbaigtas, nes nei analizuojamoje nuostatoje, nei kitur įstatymo projekto tekste nėra jokios informacijos, susijusios su nustatomos priežiūros vykdymo tvarka ir minėtų asmenų teisių bei pareigų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams numatomos plačios teisės, įstatyme derėtų aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu turėtų būti inicijuojami numatomi patikrinimo veiksmai, koks teisės aktas nustato tokių veiksmų atlikimo tvarką. Be to, įstatyme turi būti aiškiai nurodytos tikrinamų asmenų teisės ir pareigos, susijusios su aptarimais patikrinimais, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus ir kt. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros.
Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
projektu nesiūloma nustatyti tikrinamų asmenų teisių ir pareigų, susijusių su Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamais patikrinimais, turėtų būti vertinama, kai neatitinkanti Konstitucinio Teismo doktrinos. Svarstytina galimybė papildyti įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis. Antra, nekvestionuojant Vyriausybės įgaliotos institucijos teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas suteiktų teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nekliudomai, bet kuriais atvejais, jų pasirinktu metu patekti į bet kurias ūkio subjektų naudojamas teritorijas, pastatus, patalpas ir teisę gauti informaciją, duomenis ar dokumentus. Toks reguliavimo pobūdis, t.y. siūlomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, kelia abejonių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Tuo tarpu šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija galėtų vadovautis tik jai vienai žinomais pagrindais, neįtvirtintais jokiame teisės akte, dėl ūkio subjektų patikrinimų ir galėtų naudotis visais jai suteiktais plačiais įgaliojimais net nesant pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjektas pažeidžia įstatymus.
Šiame kontekste taip pat pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad teikiamo reguliavimo apimtis atsižvelgiant į jo pobūdį yra nepakankamas ir neproporcingas. Be to, manytina, jog tais atvejais, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai neįleidžiami į tikrinamų asmenų patalpas ar teritoriją, jiems nepateikiami reikiami dokumentai, prievartos priemonės gali būti naudojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, gavus teismo leidimą. 8. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nustatoma pareiga užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą tik atliekant teisinę metrologinę priežiūrą. Pažymėtina, jog tokia konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik patikrinimo metu, tačiau ir po jo ir net tais atvejais, jei Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai nebedirba šioje institucijoje. 9.
skirsnio pavadinimas yra perkrautas pertekline informacija ir neatitinka pavadinimui keliamų reikalavimų - trumpai atspindėti reguliavimo apimtį. Siūlytina šį pavadinimą sutrumpinti ir atsisakyti detalaus skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių išvardinimo. 10. Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš „Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Diskutuotina atskiru keičiamo įstatymo straipsniu reglamentuojama dviejų (iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje numatytų 7 subjektų) metrologinio laidavimo sistemos institucijų - Nacionalinio metrologijos instituto bei paskirtojo instituto – funkcijų finansavimo tvarka. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Tad kokių šio straipsnio nuostatoje numatytų „kitų“ lėšų skirstymo tvarką nustatys Vyriausybė – neaišku. 11. Diskutuotinas keičiamo įstatymo devintojo skirsnio „Baigiamosios nuostatos“ turinys. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“ ir paprastai įstatymo pabaigoje nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Keičiamo įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyta vartotojų teisė gauti metrologinę informaciją. Ši norma turėtų būti įtvirtinta ankstesniuose keičiamo įstatymo straipsniuose. 12. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamas įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis fizinių ir juridinių asmenų teisę apskųsti teismui viešojo administravimo subjektų sprendimus, be kita ko, nustatant ir viešojo administravimo subjektų pareigą sprendimuose nurodyti šių sprendimo apskundimo teismui tvarką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Pramonės politikos skyriaus vyr. specialistės: Sigita Kaminskienė ir Agnė Mikalaikevičiūtė, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Domas Vasiliauskas, viršininko pavaduotoja Natalija Bražunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
172 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
dalies 2 punkte pateikta nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka tikslintina žodį „nutarimu“ išbraukiant kaip perteklinį. Vyriausybės priimamo teisės akto formą nustato Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis – Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalies 2 punktą:
„2) nacionalinis matavimo vieneto etalonas (toliau –
nacionalinis etalonas) – matavimo vieneto etalonas, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu pripažįsta valstybėje pagrindu priskiriant konkretaus dydžio vertes kitiems matavimo vieneto etalonams;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
92426
įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad Ministerija „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata, kad Nacionalinis metrologijos institutas „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ yra iš esmės tapačios, todėl, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Pritarti Ministerija ir Nacionalinis metrologijos institutas atstovauja Lietuvos Respublikai skirtingose pagal Metro konvenciją (Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XIII-71 ratifikuotą tarptautinę sutartį) įsteigtos tarptautinės organizacijos institucinėse struktūrose:
Ministerija – Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM), Nacionalinis metrologijos institutas – Tarptautiniame svarsčių ir matų biure (BIPM). Dėl šios priežasties manytina, kad tikslinga keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 dalies 6 punkte konkrečiai įvardinti šias institucines struktūras ir šiuos punktus išdėstyti taip:
Komiteto pasiūlymai: 1.
Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą: „2) atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje , taip pat pagal kompetenciją dalyvauja kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje;“
straipsnio 4 dalies 6 punktą: „6) atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje Tarptautiniame svarsčių ir matų biure , vykdo tarptautinius valstybės įsipareigojimus pagal Metro konvenciją ir Daugiašalį nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo susitarimą;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
12611
įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai asmuo turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes asmens turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma gali būti itin maža, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas nustatant bent minimalią draudimo sumą.
Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Nepritarti Paskirtųjų įstaigų veikla gali būti labai įvairi, apimanti, pavyzdžiui, tik šalto ir karšto vandens skaitiklių patikrą arba tik gylmačių, naudojami automobilių padangų protektoriaus gyliui matuoti, patikrą. Tad ir nuostoliai, atsiradę dėl netinkamos paskirtųjų įstaigų veiklos šiose srityse, gali būti ženkliai skirtingi – pirmu atveju jie gali siekti šimtus tūkstančių eurų, o antruoju – iki tūkstančio. 2016 m. išleistame Europos Komisijos Mėlynajame vadove dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo taip pat pabrėžiama, kad civilinės atsakomybės draudimo, taikomo notifikuotosioms įstaigoms, aprėptis ir bendra finansinė vertė turi atitikti su notifikuotosios įstaigos veikla susijusios rizikos lygį. Ji vėlgi skirtingais atvejais gali būti labai įvairi (viena notifikuotoji įstaiga gali būti paskirta atlikti dujų skaitiklių atitikties įvertinimą, o kita – metrolazdžių (ilgio matų) atitikties įvertinimą). Skirtingos civilinės atsakomybės draudimo sumos (priklausomos nuo srities, kurioje įstaiga atlieka atitikties įvertinimą) pastebimos ir Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos praktikoje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad adekvačias profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumas, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, nustato patys draudikai, manytina, kad Įstatymo projekte nustatyti konkrečias civilinės atsakomybės draudimo sumas (taip pat ir minimalią) yra netikslinga. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1324
įstatymo 13 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „nepagrįsta našta“, 4 punkte
Atsižvelgiant į Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo teisėkūroje principą teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pritarti Komiteto pasiūlymai:
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlikdama matavimo priemonės atitikties įvertinimą, laikytis proporcingumo
principo ir vengti nepagrįstos naštos ekonominės veiklos vykdytojams (nereikalauti pateikti dokumentų, kurie nebūtini matavimo priemonės atitikties įvertinimui atlikti, ir nesiūlyti papildomų, pagal techninius reglamentus neprivalomų atlikti, matavimo priemonės atitikties įvertinimo veiksmų) ;“
straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) matavimo priemonės atitikties įvertinimą atlikti laikydamasi
griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų (nepasiduoti matavimo priemonės atitikties įvertinimo rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių spaudimui priimti tam tikrus sprendimus) ;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbos požiūriu redaguotina formuluotė
„išlaikantį nacionalinius etalonus“, taip pat tikslintina šio straipsnio 2
dalies nuostata „turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje“: koks reikalingas šių darbuotojų skaičius (vienas, du ar pan.), ką reiškia sąlyga
„metrologijos srityje“ (ar pareigos, ar išsilavinimas).
Pritarti Nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai turi veikti pagal kalibravimo laboratorijoms taikomą Lietuvos standartą LST EN
Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (taip pat kitus, specialiuosius, atskirose matavimų srityse taikomus standartus). Šis standartas, be reikalavimų kokybės vadybos sistemai, nurodo ir reikalavimus laboratorijos techninei kompetencijai: darbuotojų kvalifikacijai (5.2.1 papunktis: „Laboratorijos vadovybė turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys su tam tikrais įrenginiais, darantys tyrimus, bandymus ir (arba) kalibruojantys, įvertinantys rezultatus ir pasirašantys tyrimų, bandymų protokolus ir kalibravimo liudijimus, būtų kompetentingi“), patalpų ir aplinkos sąlygoms (5.3.1. papunktis:
„Laboratorijos tyrimų, bandymų ir (arba) kalibravimo patalpos, įskaitant (bet
neapsiribojant) energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, turi tikti tyrimams, bandymams ir (arba) kalibravimams“). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad, siekiant išvengti abstrakčių sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, pakanka joje pateikti nuorodą į minėtą kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamus bendruosius reikalavimus nustatantį standartą. Komiteto pasiūlymai:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria vieną juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, išlaikantį nacionalinius etalonus, vykdantį metrologinės sieties laidavimą ir mokslinę metrologinę veiklą bei dalyvaujantį tarptautiniuose nacionalinių etalonų palyginimuose, atlikti Nacionalinio metrologijos instituto funkcijas.“
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria atlikti
nacionalinio metrologijos instituto funkcijas vieną juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, kuris išlaiko nacionalinius etalonus, laiduoja metrologinę sietį su išlaikomais nacionaliniais etalonais susijusiose matavimų srityse, atlieka mokslinę metrologinę veiklą ir dalyvauja atliekant tarptautinį nacionalinių etalonų palyginimą.“
straipsnio 2 dalį:
„2. Nacionaliniu metrologijos institutu ir paskirtaisiais institutais
gali būti skiriami juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje, patalpas, kuriose užtikrinamos tinkamos aplinkos sąlygos nacionalinių etalonų kūrimui ir išlaikymui, veiklai vykdyti reikalingą įrangą veikiantys pagal kalibravimo laboratorijoms taikomus Lietuvos standartus ir kuriantys bei išlaikantys bent vieną nacionalinį etaloną.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinis metrologijos institutas ir
paskirtieji institutai nacionalinių etalonų išlaikymą ir metrologinės sieties laidavimą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos standartų reikalavimus.“
„3. Nacionalinis metrologijos institutas ir
paskirtieji institutai nacionalinius etalonus išlaiko ir metrologinę sietį su išlaikomais nacionaliniais etalonais susijusiose matavimų srityse laiduoja atsižvelgdami į tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų rekomendacijas.“ 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2728
įstatymo 19 straipsnyje yra nesunumeruotų pastraipų: viena einanti po 1 dalies, antra – po 2 dalies. Taip pat 26 straipsnyje nesunumeruota pastraipos
Komiteto pasiūlymai:
ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Matavimo priemonių patikra
sutaisius naudojamas matavimo priemones. 2. Už metrologijos sritį atsakingo ministro nustatytais atvejais pirminė naujų matavimo priemonių patikra gali būti atliekama atrankos būdu – atrenkant vienarūšių matavimo priemonių kontrolinę grupę ir pirminės matavimo priemonės patikros rezultatus pagrindžiant tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos kontrolinės grupės paimtų pavyzdžių skaičiaus rezultatais. 2
priemonės patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms, pagal nustatytą periodiškumą. 4. Už metrologijos sritį atsakingo ministro nustatytais atvejais naudojamų matavimo priemonių periodinė patikra gali būti atliekama atrankos būdu – atrenkant vienarūšių matavimo priemonių kontrolinę grupę ir šių matavimo priemonių periodinės patikros rezultatus pagrindžiant tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos kontrolinės grupės paimtų pavyzdžių skaičiaus rezultatais. 5. Neeilinė matavimo priemonės patikra atliekama anksčiau negu nustatyta tos matavimo priemonės periodinė patikra, jeigu įtariama, kad naudojama matavimo priemonė neatitinka nustatytų reikalavimų, arba prieš pradedant ją naudoti po sandėliavimo arba eksponavimo. 6.
nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir
(arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. 7. Matavimo priemonės, kuri nepatenka į techninių reglamentų taikymo sritį ir kurios patikra yra atlikta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, patikra Lietuvos Respublikoje pripažįstama už metrologijos sritį atsakingo ministro tvirtinamose matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 8. Už metrologijos sritį atsakingas ministras nustato matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarką, laiko intervalus tarp periodinių matavimo priemonės patikrų, matavimo priemonės patikros atlikimo pagrindus ir ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktos matavimo priemonės patikros pripažinimo tvarką. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija koordinuoja su matavimo priemonių patikros metodikų rengimu susijusią veiklą, taip pat, suderinusi su ministerija, tvirtina matavimo priemonių patikros metodikas.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju įrodęs savo kompetenciją kitu negu akreditavimas būdu, įgyja teisę atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą neterminuotam laikui.“
ir ją išdėstyti taip: „ 8.
Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu atveju įrodęs savo kompetenciją kitu negu akreditavimas būdu, įgyja teisę atlikti tachografų patikrą ne ilgesniam laikotarpiui, negu nurodyta tachografų dirbtuvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
atitinkamai laikyti 9, 10 ir 11 dalimis. 5. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodytas šios teisės sustabdymo terminas turi sutapti su nustatytu veiklos pažeidimų ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumų pašalinimo terminu (jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais).“
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. 7. Atitinkamai patikslinti Projekte esančias nuorodas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2611
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę „pateikę tarnybinį pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka patekti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ūkio subjektų teritoriją, pastatus, patalpas ir atlikti patikrinimus, gauti reikalingą informaciją ir dokumentus, pareikalauti pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą, taip pat naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog tam tikros priežiūros formos nustatymas yra susijęs ne tik su Vyriausybės įgaliotos institucijos teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su asmenų, kurie pagal šią priežiūros tvarką būtų tikrinami, teisėmis ir pareigomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas ir neišbaigtas, nes nei analizuojamoje nuostatoje, nei kitur įstatymo projekto tekste nėra jokios informacijos, susijusios su nustatomos priežiūros vykdymo tvarka ir minėtų asmenų teisių bei pareigų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams numatomos plačios teisės, įstatyme derėtų aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu turėtų būti inicijuojami numatomi patikrinimo veiksmai, koks teisės aktas nustato tokių veiksmų atlikimo tvarką. Be to, įstatyme turi būti aiškiai nurodytos tikrinamų asmenų teisės ir pareigos, susijusios su aptarimais patikrinimais, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus ir kt. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog
„<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos
turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Taigi, ta aplinkybė, jog projektu nesiūloma nustatyti tikrinamų asmenų teisių ir pareigų, susijusių su Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamais patikrinimais, turėtų būti vertinama, kai neatitinkanti Konstitucinio Teismo doktrinos. Svarstytina galimybė papildyti įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.
Antra, nekvestionuojant Vyriausybės įgaliotos institucijos teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas suteiktų teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nekliudomai, bet kuriais atvejais, jų pasirinktu metu patekti į bet kurias ūkio subjektų naudojamas teritorijas, pastatus, patalpas ir teisę gauti informaciją, duomenis ar dokumentus. Toks reguliavimo pobūdis, t.y. siūlomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, kelia abejonių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Tuo tarpu šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija galėtų vadovautis tik jai vienai žinomais pagrindais, neįtvirtintais jokiame teisės akte, dėl ūkio subjektų patikrinimų ir galėtų naudotis visais jai suteiktais plačiais įgaliojimais net nesant pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjektas pažeidžia įstatymus. Šiame kontekste taip pat pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad teikiamo reguliavimo apimtis atsižvelgiant į jo pobūdį yra nepakankamas ir neproporcingas. Be to, manytina, jog tais atvejais, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai neįleidžiami į tikrinamų asmenų patalpas ar teritoriją, jiems nepateikiami reikiami dokumentai, prievartos priemonės gali būti naudojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, gavus teismo leidimą. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ( įstatymo IV skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“), tad detaliai reglamentuoti teisinės metrologinės priežiūros vykdymo tvarką ir pagrindus, kuriems esant inicijuojami patikrinimo veiksmai ir tokiu būdu dubliuoti Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio nuostatas, manytina, nėra būtinybės . Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos
įstatymo364 straipsnio 2 dalimi, privalo patvirtinti planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles, jose nurodyti patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę.
Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnį pakanka papildyti 2 dalimi, nurodančia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis. Komiteto pasiūlymai:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Teisinės metrologinės priežiūros metu atliekama:
1 ) matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų šio įstatymo ir kitų metrologijos srities teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė;2 ) matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūra;3 ) matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolė;4 ) fasuotų prekių ir matavimo indų kontrolė;5 ) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolė. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklėmis. “
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
institucijos pareigūnų ir ūkio subjektų teisės ir pareigos 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę:
1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti veiklos patikrinimą, ūkio subjektų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančius šių subjektų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, parduodami, naudojami arba laikomi (sandėliuojami) teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, ir atlikti veiklos patikrinimus. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) reikalauti pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, tarp jų ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą;
3) naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paimti tyrimui matavimo priemonę, fasuotas prekes ar matavimo indus techninių reglamentų arba kitų metrologijos srities teisės aktų numatytų reikalavimų atitikčiai nustatyti;
5) pasitelkti ekspertus (konsultantus), kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų atstovus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę:
1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą;
2) laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus;
3) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalintas. 3.
institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, privalo:
1) gerbti tikrinamo ūkio subjekto teisėtus interesus;
2) užtikrinti gautos informacijos, kuri sudaro ūkio subjekto komercinę (gamybinę) paslaptį, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai ši informacija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais turi būti teikiama kompetentingoms institucijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnas šios informacijos konfidencialumą užtikrina taip pat ir pasibaigus jo tarnybos santykiams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. 4. Ūkio subjektas ir (arba) jo įgaliotas atstovas teisinės metrologinės priežiūros metu turi teisę:
1) dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams atliekant veiklos patikrinimą;
2) susipažinti su veiklos patikrinimo metu surinkta medžiaga, žodžiu arba raštu duoti dėl jos paaiškinimus;
3) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą, taip pat šių pareigūnų sprendimus, kuriais įforminti veiklos patikrinimo rezultatai. 5. Ūkio subjektas ir (arba) jo įgaliotas asmuo teisinės metrologinės priežiūros metu privalo:
1) sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;
2) pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalaujamus dokumentus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nustatoma pareiga užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą tik atliekant teisinę metrologinę priežiūrą.
Pažymėtina, jog tokia konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik patikrinimo metu, tačiau ir po jo ir net tais atvejais, jei Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai nebedirba šioje institucijoje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
septinto skirsnio pavadinimas yra perkrautas pertekline informacija ir neatitinka pavadinimui keliamų reikalavimų – trumpai atspindėti reguliavimo apimtį. Siūlytina šį pavadinimą sutrumpinti ir atsisakyti detalaus skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių išvardinimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš „Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Diskutuotina atskiru keičiamo įstatymo straipsniu reglamentuojama dviejų (iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje numatytų 7 subjektų) metrologinio laidavimo sistemos institucijų - Nacionalinio metrologijos instituto bei paskirtojo instituto – funkcijų finansavimo tvarka. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Tad kokių šio straipsnio nuostatoje numatytų „kitų“ lėšų skirstymo tvarką nustatys Vyriausybė – neaišku. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 31 straipsnyje nurodytos „kitos“ lėšos reiškia paskirtiesiems institutams, kaip savarankiškiems biudžeto asignavimų valdytojams, skirtus valstybės biudžeto asignavimus, pajamas, gautas naudojant nacionalinius matavimo vienetų etalonus, iš kitos komercinės veiklos gautas pajamas bei pagal ES (arba kitų tarptautinių organizacijų) finansuojamus projektus gautas lėšas. Manytina, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnyje įvardinti visus „kitų“ lėšų šaltinius nėra tikslinga, kadangi tokiu atveju nebūtų aiškios iš skirtingų šaltinių įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytai veiklai finansuoti skiriamų lėšų proporcijos. Tam, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio nuostata nebūtų klaidinanti (Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytai veiklai finansuoti neskirsto Teisės departamento pastaboje nurodytuose fonduose sukauptų lėšų), manytina, kad tikslinga atsisakyti sąvokos „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ (šiuo metu galiojančiame Metrologijos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta analogiška nuostata, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtųjų institutų atliekamų funkcijų finansavimo tvarkos iki šiol nėra).
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 30 straipsnį: „31 straipsnis. Finansavimas Šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-26
keičiamo įstatymo devintojo skirsnio „Baigiamosios nuostatos“ turinys. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“ ir paprastai įstatymo pabaigoje nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Keičiamo įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyta vartotojų teisė gauti metrologinę informaciją. Ši norma turėtų būti įtvirtinta ankstesniuose keičiamo įstatymo straipsniuose. Pritarti iš dalies Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti ,,Baigiamosios nuostatos”. Komiteto pasiūlymai:
projektą nauju 24 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vartotojų teisė gauti metrologinę
informaciją Vartotojai turi teisę gauti patikimą informaciją apie matavimų rezultatus, jeigu tai gali būti susiję su sveikatos ar aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata bei mokėjimais, atliekamais pagal vartojimo sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka .“
projektą nauju 32 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo
pažeidimus Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“
projekto 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius atitinkamai laikyti 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2930222
teisinio aiškumo principu, keičiamas įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis fizinių ir juridinių asmenų teisę apskųsti teismui viešojo administravimo subjektų sprendimus, be kita ko, nustatant ir viešojo administravimo subjektų pareigą sprendimuose nurodyti šių sprendimo apskundimo teismui tvarką. Pritarti Komiteto pasiūlymai:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Sprendimą sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodomas šios teisės sustabdymo pagrindas, terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, terminas, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumus (jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais) ir šio sprendimo apskundimo teismui tvarka. Terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paskirtoji įstaiga iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos gauna pranešimą apie priimtą sprendimą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo
įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka.“
straipsnio 2 dalį: „2.
Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai : nėra. 7. Komiteto / Komisijos išvados rengėjų komitetui /komisijai siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Zbignev Jedinskij. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė