Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Jaunesnysis gydytojas rezidentas – gydytojas
rezidentas, studijuojantis pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį:
„16. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga,
sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti rezidentūros programą ar jos dalį“. 3. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Vyresnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas,
studijuojantis antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis
(trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Gydytojo rengimas ir, profesinių kvalifikacijų įgijimas ir gydytojo rezidento pareiginė alga“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo
rezidento profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus). Rezidentūros teorinį kursą organizuoja universitetas gydytojo rezidento praktikos vietoje.
Profesinės veiklos praktikos metu gydytojas rezidentas, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties praktikos specializaciją. Šiam tikslui rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu vietoj profesinės veiklos praktikos sutarties sudaro terminuotą darbo sutartį ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Sveikatos apsaugos ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika skirstoma į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktikos apimtį, trukmę, gydytojo rezidento teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gydytojų rengimą ir profesinių kvalifikacijų įgijimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Gydytojui rezidentui mokamas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), apskaičiuojamas atitinkamą bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3, vyresniajam gydytojui rezidentui – 3,81.
Gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, kurių paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose vykdoma gydytojų rezidentų profesinės veiklos praktika, naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras iki 2017 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose vykdoma jų profesinės veiklos praktika, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis, kol jie dirba gydytojais rezidentais toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Jaunesnysis gydytojas rezidentas – gydytojas
rezidentas, studijuojantis pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį:
„16. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga,
sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti rezidentūros programą ar jos dalį“. 3. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Vyresnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas, studijuojantis
antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Gydytojo rengimas ir, profesinių kvalifikacijų įgijimas ir gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga)“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos rezidentūrą sudaro teorinė teorinis dalis
kursas ir gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus). Rezidentūros teorinį kursą organizuoja universitetas gydytojo rezidento praktikos vietoje.
Profesinės veiklos praktikos metu gydytojas rezidentas, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba pagal terminuotą darbo sutartį gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties praktikos specializaciją. Šiam tikslui rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu vietoj profesinės veiklos praktikos sutarties sudaro terminuotą darbo sutartį ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Sveikatos apsaugos ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika skirstoma į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktikos apimtį, trukmę, gydytojo rezidento teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gydytojų rengimą ir profesinių kvalifikacijų įgijimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Gydytojui rezidentui mokamas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), apskaičiuojamas atitinkamą bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 4, vyresniajam gydytojui rezidentui – 4,95.
Gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, kurių paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose vykdoma gydytojų rezidentų profesinės veiklos praktika, naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose šie gydytojai rezidentai atlieka profesinės veiklos praktiką, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) yra didesnis už šiame įstatyme nustatytą bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą), mokamas ne mažesnis negu iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), kol jie dirba gydytojais rezidentais toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 4. Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose šie gydytojai rezidentai atlieka profesinės veiklos praktiką, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) įsigaliojus šiam įstatymui yra mažesnis negu šiame įstatyme nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), mokamas šiame įstatyme nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projekto lyginamąjį variantą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Projekto lyginamasis variantas (3)
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Jaunesnysis gydytojas rezidentas – gydytojas
rezidentas, studijuojantis pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį:
„16. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga,
sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti rezidentūros programą ar jos dalį“. 3. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Vyresnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas, studijuojantis
antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Gydytojo rengimas ir, profesinių kvalifikacijų įgijimas ir gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga)“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos rezidentūrą sudaro teorinė teorinis dalis
kursas ir gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus). Rezidentūros teorinį kursą organizuoja universitetas gydytojo rezidento praktikos vietoje.
Profesinės veiklos praktikos metu gydytojas rezidentas, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirba pagal terminuotą darbo sutartį gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties praktikos specializaciją. Šiam tikslui rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu vietoj profesinės veiklos praktikos sutarties sudaro terminuotą darbo sutartį ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Sveikatos apsaugos ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika skirstoma į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktikos apimtį, trukmę, gydytojo rezidento teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gydytojų rengimą ir profesinių kvalifikacijų įgijimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Gydytojui rezidentui mokamas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), apskaičiuojamas atitinkamą bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, kurių paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose vykdoma gydytojų rezidentų profesinės veiklos praktika, naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose šie gydytojai rezidentai atlieka profesinės veiklos praktiką, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) yra didesnis už šiame įstatyme nustatytą bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą), mokamas ne mažesnis negu iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), kol jie dirba gydytojais rezidentais toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 4. Gydytojams rezidentams, su kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose šie gydytojai rezidentai atlieka profesinės veiklos praktiką, sudarė darbo sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) įsigaliojus šiam įstatymui yra mažesnis negu šiame įstatyme nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga), mokamas šiame įstatyme nustatytas bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projekto lyginamąjį variantą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai,
apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių pasidalijimo principams. Konstitucinis teismas esminėmis darbo apmokėjimo sąlygomis pripažino darbo užmokesčio koeficiento nustatymą, priedo /priemokos skyrimą, skatinimą. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai, gydytojų rezidentų baziniai darbo užmokesčio koeficientai, kaip esminė gydytojo rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme.
Be to, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ bus pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, gydytojų rezidentų darbo užmokestis nebegali būti susietas su bazinės mėnesinės algos dydžiu, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Projekto tikslas – esmines gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygas nustatyti įstatymo lygiu – Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, ir taip užtikrinti gydytojo rezidento teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Projekto uždavinys – Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatyti gydytojo rezidento bazinius darbo užmokesčio koeficientus, taikomus skaičiuojant vyresniojo gydytojo rezidento ir jaunesniojo gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį gydytojų rezidentų bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bazinės mėnesinės algos koeficientai, taikomi skaičiuojant vyresniojo rezidento ir jaunesniojo rezidento bazinės pareiginės algos dydį, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“.
patvirtinto bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“) – 35,5 Eur. Šiuo metu jaunesniajam gydytojui rezidentui mokama bazinė pareiginė alga apskaičiuojama taip: 11 koef. x 35,5 BMA = 390,5 Eur, vyresniajam gydytojui rezidentui: 14 koef. x 35,5 BMA = 497 Eur. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Kadangi gydytojų rezidentų pareiginė alga mokama iš valstybės biudžeto asignavimų, o jų profesinės veikos praktikos vieta, be kitų vietų, gali būti biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siekiant bendros viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos ir vienodo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, projektu siūloma gydytojų rezidentų bazinio darbo užmokesčio dydį susieti su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos baziniu dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Projektu siūloma nustatyti šiuos gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio koeficientus, taikomus skaičiuojant gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį (dauginant juos iš pareiginės algos bazinio dydžio): jaunesniojo rezidento – 3, vyresniojo rezidento – 3,81. Projektu siūloma nustatyti tokius koeficientus, kad gydytojo rezidento bazinis darbo užmokestis liktų toks pat, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“.
į tai, kad projektu siūloma įstatymo lygiu įtvirtinti gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo tvarką, projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pritarus projektui, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme būtų nustatyti gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio koeficientai kaip esminė gydytojo rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, taip užtikrinant tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – teisės į teisingą apmokėjimą už darbą – įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai yra aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir paskelbti Lietuvos Respublikos terminų banke. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. V-176 „Dėl Valstybės biudžeto asignavimų, skirtų rezidento bazinei pareiginei algai mokėti, paskirstymo rezidentūros bazėms tvarkos aprašo tvirtinimo“. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose vykdoma rezidentų profesinės veiklos praktika, atrankos tvarka bus inkorporuota į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“, todėl atskiro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, skaičiuojant gydytojų rezidentų pareiginei algai reikalingą lėšų poreikį vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo 3 straipsniu, kuriame nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2017 metais – 130,5 euro. Jaunesniojo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) bus 3 koef. x 130,5 = 391,5 Eur, vyresniojo rezidento – 3,81 koef. x 130,5 = 497,21 Eur.
Bazinio darbo užmokesčio dydis jaunesniajam rezidentui, palyginti su dabartiniu bazinės mėnesinės algos dydžiu, padidėja 1 Eur (391,5–390,5), o vyresniajam rezidentui
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, yra analogiška Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytai valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio apskaičiavimo tvarkai, manytina, kad bazinio darbo užmokesčio dydis 2018 m. ir 2019 m. iš esmės bus toks pat (arba panašus) kaip 2017 metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Todėl metinis 2018 m. ir 2019 m. valstybės biudžeto lėšų poreikis gydytojų rezidentų baziniam darbo užmokesčiui apmokėti turėtų nesikeisti (galimas lėšų poreikio kitimas dėl gydytojų rezidentų skaičiaus augimo ar mažėjimo). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Rezidentas“, „bazinio darbo užmokesčio dydis“, „bazinio darbo užmokesčio koeficientas“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
tobulinimo“, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams, buvo paskelbtas Teisės aktų registre 2017 m. sausio 2 d., projektai Lietuvos Respublikos Seime turėtų būti svarstomi skubos tvarka.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir joje atsisakyti nuostatos jog su gydytojais rezidentais sudaroma terminuota darbo sutartis. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į gydytojų rezidentų specifinį teisinį statusą ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostata, jog su gydytojais rezidentais sudaroma darbo sutartis, įstatyme neturėtų išlikti. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto 3 straipsnio 3 dalies turinio nėra aiškus teisinis reguliavimas tais atvejais, kai pagal su gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis būtų mažesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu. 3. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros Seime terminus, tikslintina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]