projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Kiekvienų metų pabaigoje, Seimo rudens sesijoje, pateikiant šalies biudžeto projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus kyla diskusija dėl valstybės pareigūnų, tarnautojų ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo. Kadangi politikų algos yra susietos su valstybės pareigūnų algomis (šiuo metu tai reguliuoja bendras Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas) ir su teisėjų bei visų valstybės tarnautojų algomis (reguliuoja bendras Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymas, kuris kasmet yra koreguojamas), todėl diskusija apie būtiną viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimą kasmet susiveda tik į tai, kad politikai siekia prisidengdami valstybės tarnautojais ir tiesiog sau pasididinti algas. Suprantant, kad viešajame sektoriuje algos jau keletą metų stagnuoja ir būtina jas kelti, siūlau atsieti politikų algų nustatymo tvarką nuo kitų pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų algų nustatymo tvarkos ir tokiu būdų visą diskusiją nukreipti ne į politikų algų klausimą, bet į viešojo sektoriaus darbuotojų algų problemos sprendimą. Kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiami lydintieji įstatymų projektai: · Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; · Prezidento įstatymo Nr. I-56
projektas. Šiais lydinčiaisiais įstatymų projektais yra koreguojami esami įstatymai, kurie susiję su pagrindiniu nauju įstatymu. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektu iš dabartinio Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 yra išimama visa tai, kas susiję su politikų algomis (tai perkeliama į naujai siūlomą Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymą) ir paliekama minėtam įstatymui reguliuoti tik valstybės pareigūnų, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, algas. Prezidento įstatymo Nr. I-56 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu atliekamas techninis pataisymas. Kadangi Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu siūloma atskirti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinius dydžius (nuo šiol vienas, dabar taikomas bazinis dydis, būtų išskiriamas į du dydžius, vienas taikomas politikas, o kitas likusiems tarnautojams, kuriuos reguliuotų skirtingi įstatymai), todėl Prezidento įstatyme koreguojama Prezidento algos apskaičiavimo sistema, ją susiejant su valstybės politikų pareiginės algos baziniu dydžiu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
inicijavo ir rengė Seimo narys Gabrielius Landsbergis
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu valstybės politikų ir pareigūnų algų mokėjimo tvarką ir koeficientus nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. VIII-1904, o pareiginės algos bazinius dydžius - Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymas (kas metai keičiamas dėl prievolės numatyti naują bazinį dydį). 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nauju Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymu atsieti politikų algų nustatymo tvarką nuo kitų pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų algų sistemos reguliavimo. Siūloma politikų algų reguliavimą iškelti į atskirą įstatymą, kuriame būtų apibrėžta ir politikų algų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka, ir priedėlyje numatyti pareiginės algos koeficientai, ir tame pačiame priedėlyje nustatytas politikų pareiginės algos bazinis dydis. Šis dydis galėtų būti nustatomas ne kasmet iš naujo (kaip yra dabar), o tiesiog keičiamas tikslingai Vyriausybės teikimu, keičiant įstatymo priedėlį. Taip pat numatomos šalies ekonomikos augimo sąlygos, kurioms esant politikų algos galėtų būti didinamos. Daugelis kitų nuostatų perkeliama iš dabar galiojančių įstatymų. Kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiami lydintieji įstatymų projektai: · Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; · Prezidento įstatymo Nr. I-56
projektas. Šiais lydinčiaisiais įstatymų projektais yra koreguojami esami įstatymai, kurie susiję su pagrindiniu nauju įstatymu. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektu iš dabartinio Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 yra išimama visa tai, kas susiję su politikų algomis (tai perkeliama į naujai siūlomą Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymą) ir paliekama minėtam įstatymui reguliuoti tik valstybės pareigūnų, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, algas. Prezidento įstatymo Nr. I-56 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu atliekamas techninis pataisymas.
Kadangi Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu siūloma atskirti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinius dydžius (nuo šiol vienas, dabar taikomas bazinis dydis, būtų išskiriamas į du dydžius, vienas taikomas politikas, o kitas likusiems tarnautojams, kuriuos reguliuotų skirtingi įstatymai), todėl Prezidento įstatyme koreguojama Prezidento algos apskaičiavimo sistema, ją susiejant su valstybės politikų pareiginės algos baziniu dydžiu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikia priimti lydinčiuosius įstatymų projektus: · Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; · Prezidento įstatymo Nr. I-56
projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas buvo rengiamas laikantis numatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka minimas nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatyme yra numatytos Vyriausybės prievolės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymas tiesiogiai nereikalaus papildomų valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų, nes juo nesiūloma kelti politikų, pareigūnų ar kitų grupių algų, o tik numatyti kitokį, politiškai mažiau jautrų, teisinį darbo užmokesčio reguliavimą. Baziniai dydžiai ir algų koeficientai nėra keičiami. Tačiau projektas atveria kelią Seimui svarstyti kitų pareigūnų, tarnautojų algų kėlimo klausimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Algos, politikai, valstybės tarnyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Gabrielius Landsbergis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-16 Nr. S-2017-9199 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1195 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1195 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
DĖL
2017-10-12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietoj žodžio „keičiamas“ siūlytina įrašyti žodį „nustatomas“. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nustatant valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį turi būti atsižvelgiama į vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuose augimą, o nustačius valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį vidutinė valstybės politikų alga negali didėti daugiau, nei vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Šią nuostatą reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybės politikų pareiginės algos bazinis dydis gali būti didinamas tik tuo atveju, kai dvejus metus iš eilės šalies bendrasis vidaus produktas auga ne mažiau kaip 2 procentus per metus ir kitais artimiausiais metais Finansų ministerija prognozuoja ne mažesnį kaip 2 procentų bendrojo vidaus produkto augimą“. Taigi, be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, turės būti vadovaujamasi dar vienu valstybės politikų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo kriterijumi – bendrojo vidaus produkto dydžio pokyčiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pavadinimo, 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1196) 4 straipsnį, valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinis dydis būtų nustatomas Vyriausybės teikimu, įvertinus „<…> praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką“. Svarstytina, ar pareiginės algos bazinis dydis, nepaisant to, kokiai subjektų grupei (teisėjams, valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams) jis būtų taikomas, neturėtų būti nustatomas vadovaujantis tam tikrais apibrėžtais unifikuotais kriterijais (rodikliais). Antra, įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje formuluotė „o nustačius valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį vidutinė valstybės politikų alga negali didėti daugiau, nei vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje“ nevisiškai aiški. Neaišku, kas ir kokia tvarka nustatys ir/ar skelbs vidutinės valstybės politikų algos dydį ir kokiu būdu turėtų būti įgyvendintas imperatyvas, pagal kurį, kai jau nustatytas valstybės politikų pareiginės algos bazinis dydis, „vidutinė valstybės politikų alga negali didėti daugiau, nei vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje“. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tais atvejais, kai pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, valstybės politikų pareiginės algos dydis gali būti nedelsiant mažinamas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiginė alga yra išvestinis dydis, kuris apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio, todėl siūlytina patikslinti, kurie valstybės politikų pareiginės algos dydžiai gali būti nedelsiant mažinami. 4. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio formuluotę „ištarnautus metus“, šio straipsnio 3 dalies formuluotę „ištarnautus valstybei metus“ reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad čia reguliuojamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. 5.
žodelį „nuo“ kaip perteklinį, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, be to, būtų išvengta įstatymo įsigaliojimo termino laike skirtingo interpretavimo. 6. Reikėtų tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio dalių numeraciją (straipsnyje trys trečios dalys). 7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Be kita ko nurodyta, kad siūloma „atsieti politikų algų nustatymo tvarką nuo kitų pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų algų nustatymo tvarkos ir tokiu būdu visą diskusiją nukreipti ne į politikų algų klausimą, bet į viešojo sektoriaus darbuotojų algų problemos sprendimą“. Pažymėtina, kad tiek aptariamame įstatymo projekte, tiek kartu teikiamuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti dabar galiojančias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, pareiginių algų koeficientus bei kitus darbo užmokesčio dydžius (įskaitant ir galiojantį pareiginės algos bazinį dydį). Iš siūlomo teisinio reguliavimo galima numanyti, kad valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį siūloma nustatyti aptariamame įstatymo projekte (įstatymo priedėlyje), o teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitoms viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms jiems taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis būtų nustatomas atskiru įstatymu ir galimai kito dydžio. Svarstytina, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų negalima būtų pasiekti nustačius objektyviai pagrįstus skirtingus pareiginės algos (atlyginimo) bazinius dydžius, pvz., Seime įregistruotame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1061). 8.
algos bazinį dydį būtų nuspręsta reguliuoti aptariamame įstatymo projekte, jį reikėtų dėstyti ne įstatymo priedėlyje, o atskiru įstatymo straipsniu ar straipsnio dalimi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]