Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 30 straipsnį 5 dalimi: „5. Dėl energetikos įmonės kaltės susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu:
„30¹straipsnis. Už suvartotą energiją susidariusių nepriemokų ir permokų
apmokėjimo tvarka Dėl energetikos įmonės kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius laikotarpį. Permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Lietuvos Respublikos energetikos ministras per du mėnesius nuo įstatymo priėmimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos įstatymo Nr. IX-884 30 straipsniO pakeitimo įstatymO projektO
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija)
interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta valstybės pareiga ginti vartotojų interesus; ši konstitucinė nuostata suponuoja tai, kad teisės normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi nustatytų reikalavimų, ir kt. (2000 m. spalio 18 d. nutarimas); tam tikros ūkinės veiklos sritys turi joms būdingą santykių specifiką, kuri, inter alia, gali suponuoti vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykių reguliavimo ypatumus tam tikrose ūkinės veiklos srityse; būtent ūkinės veiklos turinys, jos specifika, ypatumai tam tikrose ūkio srityse gali lemti specialaus vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinių santykių reguliavimo būtinumą, poreikį tam tikroje ūkinės veiklos srityje; taigi, vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo priemonės tam tikrose ūkinės veiklos srityse gali skirtis priklausomai nuo konkrečios ūkinės veiklos santykių specifikos (2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Taigi, iš Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies kyla veiksmingos vartotojų teisių ir interesų apsaugos užtikrinimo imperatyvas. Taip pat teisės teorijoje ir teismų praktikoje susiformavo vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina, kuri yra pagrindas valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Energijos tiekėjų ir vartotojų sutartinius santykius, energijos išteklių kainų reguliavimą ir vartotojų apsaugą, įskaitant vartotojų informavimą apie tiekiamų energijos išteklių kainas, reglamentuoja energetikos srities įstatymai. Energetikos srities įstatymai eksplicitiškai nenumato dėl energijos įmonių veiksmų ar neveikimo susidariusios energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų nepriemokos apskaičiavimo. Kadangi nepriemokos vartotojui už patiektą energiją ir (ar) energijos išteklius apskaičiavimas ir išieškojimas už laikotarpius, už kuriuos vartotojas jau yra atsiskaitęs, kai nepriemoka (skola) susidarė ne dėl vartotojo kaltės, gali turėti žymų neigiamą poveikį vartotojo interesams, siekiant teisinio tikrumo, teisinio saugumo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – EĮ projektas) siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kad dėl energetikos įmonės kaltės susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant delspinigių, o permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui būtų skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai EĮ projekto iniciatorė – Energetikos ministerija. EĮ projektą parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius, Elektros ūkio skyrius, Naftos ir dujų skyrius, tiesioginė rengėja – Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Dzermeikienė). 3.
aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu skirtingus energetikos sektorius (šilumos, karšto vandens, gamtinių dujų, elektros energijos) reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos skirtingos nepriemokų, susidariusių dėl tiekėjo kaltės ar jo padarytų apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų, išieškojimo iš vartotojų terminų nuostatos:
1) Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo
dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“, 48 punktas nustato, kad dėl tiekimo įmonės kaltės ar padarytų dujų apskaitos klaidų susidariusi buitinio vartotojo skola išieškoma ne daugiau kaip už 36 mėnesius, ši skola skaičiuojama už buitiniam vartotojui patiektas dujas, neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotas dujas skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį, kuri įskaitoma į būsimus atsiskaitymus už dujas arba grąžinama buitiniam vartotojui. Jeigu buitinis vartotojas dėl savo kaltės (ar padarytų klaidų) klaidingai deklaravo, neteisingai apskaičiavo ir nevisiškai atsiskaitė už suvartotas dujas, skola išieškoma už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį;
2) Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 8 priedo 27 punktas nustato, kad dėl karšto vandens tiekėjo kaltės ar padarytų karšto vandens apskaitos klaidų susidariusi nepriemoka išieškoma ne daugiau kaip už 24 mėnesius, ši nepriemoka skaičiuojama už buitiniam karšto vandens vartotojui patiektą karštą vandenį vandens vartojimo laikotarpio kainomis be delspinigių. Permoka už suvartotą karštą vandenį skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.
Permoka už suvartotą karštą vandenį grąžinama vartotojui arba šalims susitarus gali būti įskaitoma į būsimus vartotojo atsiskaitymus už karštą vandenį;
3) Karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosiose sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro
taisyklių patvirtinimo“, 9 priedu, 27 punktas nustato, kad dėl karšto vandens tiekėjo kaltės ar padarytų karšto vandens apskaitos klaidų susidariusi nepriemoka išieškoma ne daugiau kaip už 36 mėnesius, ši nepriemoka skaičiuojama už karšto vandens vartotojui patiektą karštą vandenį vandens vartojimo laikotarpio kainomis be delspinigių. Permoka už suvartotą karštą vandenį skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Permoka už suvartotą karštą vandenį grąžinama vartotojui;
4) Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“, 37 punktas nustato, kad dėl šilumos tiekėjo kaltės ar jo padarytų šilumos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų susidariusi nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Ši nepriemoka už suvartotą šilumą buitiniam šilumos vartotojui skaičiuojama už du paskutinius mėnesius neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotą šilumą skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Grąžinama permoka už suvartotą šilumą buitiniam šilumos vartotojui arba šalims susitarus gali būti įskaitoma į būsimus buitinio šilumos vartotojo atsiskaitymus už šilumą;
5) Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.
1-155 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“,
šilumos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų susidariusi nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Ši nepriemoka už patiektą šilumą šilumos vartotojui skaičiuojama už du paskutinius mėnesius neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotą šilumą skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Grąžinama permoka už suvartotą šilumą šilumos vartotojui arba šalims susitarus gali būti įskaitoma į būsimus šilumos vartotojo atsiskaitymus už šilumą;
6) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro
suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“,
apskaitos klaidų susidariusi buitinio vartotojo skola išieškoma ne daugiau kaip už 24 mėnesius, ši skola skaičiuojama už buitiniam vartotojui patiektas dujas, neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotas dujas skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Permoka už suvartotas dujas įskaitoma į būsimus atsiskaitymus už dujas arba grąžinama buitiniam vartotojui. 7) Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.
1-43 „Dėl Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, nėra nuostatų dėl permokų ar nepriemokų išieškojimo. Nurodytuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintuose teisės aktuose yra numatytas nepriemokos (skolos) vartotojui už patiektą energiją apskaičiavimas ir išieškojimas už laikotarpius, už kuriuos vartotojas jau yra atsiskaitęs, ir tais atvejais, kai nepriemoka (skola) susidarė ne dėl vartotojo kaltės. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama EĮ projektu siekiama sukurti vienodą teisinio reguliavimo formą įstatymo lygmeniu ir veiksmingai užtikrinti vartotojų teisių ir interesų apsaugą, aiškiai sureguliuoti vartotojų atsiskaitymo su energijos išteklių tiekėjais tvarką, kai dėl energetikos įmonės veiksmų ar neveikimo susidaro energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojams nepriemokos, aiškiai apibrėžti susidariusių nepriemokų išieškojimo iš vartotojo tvarką ir terminus, įgyvendinant Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad valstybė gina vartotojo interesus. EĮ projektu siūloma papildyti Energetikos įstatymo 30 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad dėl energetikos įmonės kaltės susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.
Energetikos įmonės, vykdydamos viešojo sektoriaus energetinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas funkcijas, neturi visiškos laisvės – atitinkamo sektoriaus energetinės įmonės privalo paisyti teisės aktų nuostatų ir užtikrinti vartotojų interesus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Apskaitos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato ūkio subjekto pareigą apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų pateikiama laiku. Taip pat, vadovaujantis Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) ne ilgesnio kaip du mėnesiai laikotarpio nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai. Tuo teisės aktai nustato apsaugos priemones ekonomiškai silpnesnei sutarties šaliai. Teisės aktai nesuteikia teisės energetikos įmonėms savo nuožiūra pasirinkti terminą, už kurį bus pateikta sąskaita vartotojui apmokėti, todėl energetikos įmonės, išrašydamos vartotojams sąskaitas už ne dėl vartotojo kaltės susidariusią nepriemoką, galėtų skaičiuoti tik už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį.
EĮ projekte įtvirtinus teisę energetikos įmonėms dėl jų kaltės susidariusią nepriemoką skaičiuoti vartotojui ne daugiau kaip už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį, bus užtikrinta vartotojų teisių ir jų teisėtų interesų apsauga, įgyvendinant vartotojo teisių apsaugos garantijų principą, įtvirtintą Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus EĮ projektą neigiamų pasekmių nenumatoma ir administracinė našta nedidės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai EĮ projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo subjektams – energetikos įmonėms nustatyti aiškūs ir konkretūs terminai, per kuriuos energetikos įmonės turėtų galimybę dėl jų kaltės išieškoti iš vartotojų nepriemoką už patiektą energiją ar energetinius išteklius. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus EĮ projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas EĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei EĮ projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Patvirtinus EĮ projektą reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymais patvirtintus teisės aktus:
1) Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo
dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;
3) Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
4) Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
5) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr.
1-187 „Dėl Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
6) Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1-43 „Dėl Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“;
7) Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) EĮ projekto įgyvendinimas lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados EĮ projektas ir jo lydimieji dokumentai buvo skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje Nr. 16-14474 ir pateikti derinti atsakingoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Pateiktos pastabos įvertintos teikiamame EĮ projekte, argumentai dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, teikiami derinimo pažymose. 14. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. EĮ projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: apskaitos, nepriemoka, permoka. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai Nenumatoma.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suvartotą energiją ir energijos išteklius skaičiavimo tvarką. Pastebėtina, kad įstatymu nustatomos asmenų teisės ir pareigos, todėl projektas tobulintinas, nustatant vartotojų ir energetikos įmonių teises – vartotojų reikalavimo teisę į susidariusios permokos grąžinimą iš energetikos įmonės ir energetikos įmonės teisę reikalauti sumokėti nepriemoką. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama terminologija „nepriemoka“, „permoka“ yra sietina su mokesčių teisės kategorijomis. Tuo tarpu tarp energetikos įmonės ir vartotojo yra sudaroma civilinė vartojimo sutartis, todėl svarstytina, ar projekte pasirinkta tinkama terminologija, ar taikant siūlomas teisės normas, nekils klausimų dėl jų turinio ir esmės. Manytina, jog šiuo aspektu reguliavimas turėtų būti tobulinamas. 3. Projekte vartojama formuluotė „dėl energetikos įmonės kaltės“ kelia abejonių dėl jos esmės. Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio nėra aišku, kas turima omenyje vartojant terminą „kaltė“. Neaišku, kokie kriterijai ar aplinkybės galėtų lemti tai, jog energetikos įmonė turėtų būti laikoma kalta dėl tam tikrų nepriemokų susidarymo. Neaišku, kaip tokia „kaltė“ turėtų būti konstatuojama ir kokia institucija turėtų nustatyti energetikos įmonės kaltę. Tuo atveju, jei omenyje turėtos techninės, aritmetinės energetikos įmonės klaidos, apskaičiuojant vartotojo mokėtinų sumų dydį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta teikiamame reguliavime.
Kita vertus, iš teikiamo reguliavimo turinio galima susidaryti įspūdį, kad tais atvejais, kai nepriemoka susidaro dėl energetikos įmonės kaltės, tokios kaltės padarinius siekiama perkelti vartotojui. Pastebėtina, kad energetikos įmonės kaltė gali kilti net ir dėl, pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse numatytų veikų atlikimo, tačiau ir šiuo atveju, pagal siūlomą reguliavimą atsakomybė galimai būtų perkeliama vartotojui. Šiame kontekste kyla abejonių, ar teikiamas reguliavimas gali būti laikomas tinkamu ir teisingu vartotojų požiūriu. Svarstytina, ar siūlomais atvejais neturėtų būti remiamasi Civilinio kodekso 6.259 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisingumas yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo dalis. Taigi, turėtų būti svarstoma, ar toks įstatyminis įsiterpimas į dviejų šalių santykius, įstatymiškai nustatant vartotojo atsakomybę už žalą, dėl kurios jis nėra kaltas ir kai dėl šios žalos atsiradimo yra energetikos įmonės kaltė, gali būti pateisinamas konstitucinio teisinės valstybės (teisingumo) principo kontekste. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad „Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas” (1995 m. gruodžio 22 d.). „Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Elgiantis vienašališkai, būtų ignoruojama humaniškoji teisės paskirtis, didėtų socialinių konfliktų galimybė” (1995 m. kovo 8 d. nutarimas). 4. Projekte vartojama formuluotė „neskaičiuojant delspinigių“ dviprasmiška. Neaišku, ar kartu su nepriemoka negali būti išreikalaujami delspinigiai, ar atvirkščiai, reikalavimams dėl delspinigių netaikomas dviejų mėnesių terminas. Projektas tikslintinas.
Projektas tikslintinas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad delspinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, taigi uždraudus reikalauti delspinigių, galėtų būti reikalaujama kitokio pobūdžio netesybų, pavyzdžiui, sutartyje numatytos baudos arba įstatyme nustatytų palūkanų (Civilinio kodekso 6.210 straipsnis). 5. Neaišku, ar priėmus įstatymą jo nuostatos galėtų būti taikomos tų nepriemokų atžvilgiu, kurios susidarė iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau vartotojas jų nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (aiškinamajame rašte nurodytus poįstatyminius teisės aktus) nepriemoka gali būti išieškoma už 24 arba 36 mėnesius, manytume, reikėtų projektą papildyti nuostatomis dėl įsigaliojusio įstatymo taikymo. 6. Pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas pagal savo turinį nedera su siūlomo keisti straipsnio pavadinimu ir reguliavimo sritimi, todėl turėtų būti dėstomas atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. 7. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą siekiama įstatyme nustatyti nepriemokų ir permokų skaičiavimo tvarką, kuri šiuo metu yra nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta: „Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams.“ Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje yra pateikiama buitinio vartotojo sąvoka: „Buitinis energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla.“ Taigi projekto nuostatos neatitinka aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų - priėmus teikiamas pataisas, įstatymas būtų taikomas visiems energijos vartotojams, o ne tik buitiniams vartotojams.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisine, tiek lingvistine prasme. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas mokesčio nepriemoką apibrėžia kaip mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtą mokesčio sumą, o Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį
„nepriemoka“ aiškina kaip laiku neįmokėtą mokesčių dalį. Siūlytina vietoj žodžio
„nepriemoka“ įrašyti žodžius „vartotojo skola“. 2. Projekto 2 straipsnio nuostata tobulintina, atsižvelgiant į
Teisėkūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą sistemiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. 3. Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekte nėra nuostatų, susijusių su jo normų taikymu, dėl to nėra aišku, ar priėmus įstatymą jo nuostatos galėtų būti taikomos tų nepriemokų atžvilgiu, kurios susidarė iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau vartotojas jų nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (aiškinamajame rašte nurodytus poįstatyminius teisės aktus) nepriemoka gali būti išieškoma už 24 arba 36 mėnesius, manytume, reikėtų projektą papildyti nuostatomis dėl įsigaliojusio įstatymo taikymo.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje yra įprasta nurodyti, kaip teisės aktu siūlomos teisės normos turi būti taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie prasidėjo iki naujo teisinio reguliavimo priėmimo ir tęsiasi po naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Be to, pastebėtina, jog tokiais atvejais yra įprasta nurodyti, jog naujas teisinis reguliavimas yra taikomas tik tiems teisiniams santykiams, kurie prasideda po naujo teisinio reguliavimo priėmimo. Priešingu atveju, iš teisinio reguliavimo turinio galima susidaryti įspūdį, jog nuostata, ribojanti naujo teisinio reguliavimo taikymą jau prasidėjusiems teisiniams santykiams, įstatymo projekte neįtvirtinta todėl, jog šį teisinį reguliavimą siekiama taikyti visiems teisiniams santykiams, tarp jų ir tiems, kurie prasidėjo iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, t.y. nustatyti teisės normų galiojimą atgal. Toks reguliavimo pobūdis neatitinka ne kartą Konstitucinio Teismo nurodyto konstitucinio principo, kad įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2017-11-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vartotojų teisių gynimo ir informavimo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt-Tkačuk, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus patarėja Aleksandra Prokopjeva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
už suvartotą energiją ir energijos išteklius skaičiavimo tvarką. Pastebėtina, kad įstatymu nustatomos asmenų teisės ir pareigos, todėl projektas tobulintinas, nustatant vartotojų ir energetikos įmonių teises – vartotojų reikalavimo teisę į susidariusios permokos grąžinimą iš energetikos įmonės ir energetikos įmonės teisę reikalauti sumokėti nepriemoką.
Nepritarti Įstatymo projektu siekiama nustatyti dėl energetikos įmonės kaltės susidariusių nepriemokų skaičiavimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai (Buhalterinės apskaitos įstatymas) nesuteikia teisės energetikos įmonėms savo nuožiūra pasirinkti laiko, kada bus pateikta sąskaita (mokėjimo pranešimas) už suvartotą energiją ir energijos išteklius vartotojui, todėl kartu su teikiama sąskaita (mokėjimo pranešimu) vartotojui be atskiro vartotojo reikalavimo turi būti pateikti pranešimai ir apie mokėjimus už ne dėl vartotojo kaltės, susidariusią nepriemoką ar permoką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminologija „nepriemoka“, „permoka“ yra sietina su mokesčių teisės kategorijomis. Tuo tarpu tarp energetikos įmonės ir vartotojo yra sudaroma civilinė vartojimo sutartis, todėl svarstytina, ar projekte pasirinkta tinkama terminologija, ar taikant siūlomas teisės normas, nekils klausimų dėl jų turinio ir esmės. Manytina, jog šiuo aspektu reguliavimas turėtų būti tobulinamas. Nepritarti Įstatymo projekte vartojamos terminologijos „nepriemoka“, „permoka“ turi būti suprantamos ir taikomos lingvistiniu požiūriu šiame įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui, tuo pačiu šios sąvokos lingvistiniu požiūriu nesikerta ir su mokesčių teisės šių kategorijų taikymu, todėl manytina, kad sąvokos „nepriemoka“ ir
„permoka“ įstatyme yra tinkamai vartojamos. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
įmonės kaltės“ kelia abejonių dėl jos esmės. Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio nėra aišku, kas turima omenyje vartojant terminą „kaltė“.
Neaišku, kokie kriterijai ar aplinkybės galėtų lemti tai, jog energetikos įmonė turėtų būti laikoma kalta dėl tam tikrų nepriemokų susidarymo. Neaišku, kaip tokia „kaltė“ turėtų būti konstatuojama ir kokia institucija turėtų nustatyti energetikos įmonės kaltę. Tuo atveju, jei omenyje turėtos techninės, aritmetinės energetikos įmonės klaidos, apskaičiuojant vartotojo mokėtinų sumų dydį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta teikiamame reguliavime. Kita vertus, iš teikiamo reguliavimo turinio galima susidaryti įspūdį, kad tais atvejais, kai nepriemoka susidaro dėl energetikos įmonės kaltės, tokios kaltės padarinius siekiama perkelti vartotojui. Pastebėtina, kad energetikos įmonės kaltė gali kilti net ir dėl, pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse numatytų veikų atlikimo, tačiau ir šiuo atveju, pagal siūlomą reguliavimą atsakomybė galimai būtų perkeliama vartotojui. Šiame kontekste kyla abejonių, ar teikiamas reguliavimas gali būti laikomas tinkamu ir teisingu vartotojų požiūriu. Svarstytina, ar siūlomais atvejais neturėtų būti remiamasi Civilinio kodekso 6.259 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisingumas yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo dalis. Taigi, turėtų būti svarstoma, ar toks įstatyminis įsiterpimas į dviejų šalių santykius, įstatymiškai nustatant vartotojo atsakomybę už žalą, dėl kurios jis nėra kaltas ir kai dėl šios žalos atsiradimo yra energetikos įmonės kaltė, gali būti pateisinamas konstitucinio teisinės valstybės (teisingumo) principo kontekste. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad
„Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės,
tikslų – teisingumas” (1995 m. gruodžio 22 d.). „Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus.
Elgiantis vienašališkai, būtų ignoruojama humaniškoji teisės paskirtis, didėtų socialinių konfliktų galimybė” (1995 m. kovo 8 d. nutarimas). Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą TD pastabai Nr. 6. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
delspinigių“ dviprasmiška. Neaišku, ar kartu su nepriemoka negali būti išreikalaujami delspinigiai, ar atvirkščiai, reikalavimams dėl delspinigių netaikomas dviejų mėnesių terminas. Projektas tikslintinas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad delspinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, taigi uždraudus reikalauti delspinigių, galėtų būti reikalaujama kitokio pobūdžio netesybų, pavyzdžiui, sutartyje numatytos baudos arba įstatyme nustatytų palūkanų (Civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą TD pastabai Nr. 6. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti taikomos tų nepriemokų atžvilgiu, kurios susidarė iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau vartotojas jų nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (aiškinamajame rašte nurodytus poįstatyminius teisės aktus) nepriemoka gali būti išieškoma už 24 arba 36 mėnesius, manytume, reikėtų projektą papildyti nuostatomis dėl įsigaliojusio įstatymo taikymo. Nepritarti Įstatymo 2 straipsnis nustato įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Įstatymo nuostatos (lex retro non agit) atgal netaikomos. Todėl visi energetikos įmonių ir (ar) vartotojų įsipareigojimai iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti vykdomi pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-16 6.
Pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas pagal savo turinį nedera su siūlomo keisti straipsnio pavadinimu ir reguliavimo sritimi, todėl turėtų būti dėstomas atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Už suvartotą energiją susidariusių nepriemokų ir permokų apmokėjimo tvarka Dėl energetikos įmonės kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius laikotarpį. Permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamąjį raštą siekiama įstatyme nustatyti nepriemokų ir permokų skaičiavimo tvarką, kuri šiuo metu yra nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta: „Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams.“ Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje yra pateikiama buitinio vartotojo sąvoka: „Buitinis energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla.“ Taigi projekto nuostatos neatitinka aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų - priėmus teikiamas pataisas, įstatymas būtų taikomas visiems energijos vartotojams, o ne tik buitiniams vartotojams. Nepritarti Įstatymas būtų taikomas visiems energijos vartotojams, kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, kokius poįstatyminius teisės aktus reikės keisti, kurie reglamentuoja ne tik buitinių vartotojų bet ir visų kitų vartotojų sutartinius santykius (aiškinamojo rašto 5 psl. 2, 4, 7 punktai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-11-082 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo per du mėnesius nuo įstatymo priėmimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė