Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 281 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje
numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 0,51 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintaras Vaičekauskas Kęstutis Glaveckas Juozas Baublys Jonas Liesys
Projekto Nr. XIIIP-1187(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 281 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje
numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 0,31 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintaras Vaičekauskas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
straipsnio 7 dalyje numatyti diferencijuoti atvejai, kada tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Motociklų vairuotojai nepagrįstai yra priskirti pavojingiausiems vairuotojams ir taikoma pati griežčiausia atsakomybė: pvz., gyvenamojoje zonoje, kur leidžiamas maksimalus greitis 20 km/h, motociklininkui, vairavusiam motociklą, kurio darbinis tūris yra 51 cm3, ir važiavusiam 51 km/h greičiu privalomai gali būti paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visų rūšių transporto priemones šešiems mėnesiams, kai tuo tarpu vairuotojui, kuris kartu veždamas dar 7 keleivius ir mieste lėkdamas kad ir 150 km/h greičiu gali būti nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu tam pačiam šešių mėnesių laikotarpiui. Automobilio vairuotojas viršijęs leistiną greitį 30 km/h gali ir toliau vairuoti visas transporto priemones, tačiau jei tai padaro motociklo vairuotojas, jis negali vairuoti jokių transporto priemonių, t. y. jam uždraudžiama vairuoti ir automobilį, su kuriuo nerizikuodamas prarasti teisės vairuoti galėtų viršyti greitį net iki 50 km/h. Akivaizdu, kad tai neproporcinga motociklų vairuotojų atžvilgiu, kad sankcijos nėra subalansuotos pagal pažeidimo pavojingumą ir galinčios kilti žalos dydį.
ANK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, tačiau paminėtuoju atveju protingumo ir proporcingumo principų neįmanoma taikyti dėl logiškai tarpusavyje nesuderintų įstatymo nuostatų. ANK projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir taikyti tokią pačią atsakomybę už tokio paties pavojungimo pažeidimus kaip ir kitiems vairuotojams, vairuojantiems įprastas transporto priemones. 1.2. Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio (neblaiviu), jei jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Tai yra bendras limitas ir tam tikrais atvejais taikomi mažesni rodikliai. Tačiau tai yra teisinis neblaivumo įvertinimas ir nesusijęs su fiziologine asmens būsena. Išsivysčiusiose ir kultūriškai pažangiose Europos valstybėse, tokiose kaip Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Ispanija, Portugalija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir eilėje kitų valstybių nustatytas bendras leidžiamas alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitas yra 0,5 promilės. Net kaimyninėje Latvijoje vairuoti leidžiama, jei alkoholio kiekis žmogaus biologinėse organizmo terpėse neviršija 0,5 promilės. Taigi galima net kuriozinė situacija, kai Latvijos pareigūnai leidžia asmeniui toliau vairuoti, o įvažiavus į Lietuvą tas pats asmuo griežtai nubaudžiamas. Žinoma, kad dalyje Europos valstybių, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos ar jas palietė sovietizacija, taikomi ribiniai alkoholio dydžiai konstatuojant vairuotojo neblaivumą yra daug mažesni nei pažangiose ir išsivysčiusiose Vakarų valstybėse.
Pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje taikoma nulinė tolerancijos riba. Lenkijoje ir Estijoje bendras alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitas yra 0,2 promilės. Lietuva save pozicionuoja kaip vakarietišką valstybę, kultūriškai pažangią, sąmoningą ir inovatyvią. Taigi esamas savo piliečių, o juo labiau atvykstančių užsieniečių sąmoningumo nuvertinimas, nepasitikėjimas jais rodo valstybės sąstingį ir nesiintegravimą į vakarietišką bendruomenę. Statistika rodo, kad patys skaudžiausi eismo įvykiai, buitiniai konfliktai ir kitos nelaimės įvyksta, kai asmuo būna vidutinio ar sunkaus girtumo. Nepaisant to, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. taikoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie vairuoja kelių transporto priemones būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje nustatoma daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokių vairuotojų net nesumažėjo. Taigi akivaizdu, kad ne visada dirbtiniai draudimai ir sankcijos pasiekia savo tikslą, todėl apgalvotai, griežtai ir efektyviai turėtų būti baudžiami tie vairuotojai, kurie tyčia ir sistemingai negerbia įstatymų ir nepaiso saugaus eismo reikalavimų, sukeldami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, o ne tie vairuotojai, kurie pažeidimą padaro neatsargiai. ANK 420, 422, 423, 424, 427 ir 428 straipsnių, Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
(toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio pakeitimais siekiama nustatyti vakarietišką bendrą leidžiamą alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitą – 0,5 promilės. Tokia tolerancijos riba būtų taikoma atsitiktiniams, nepiktybiniams pažeidėjams, kurie neatsakingai elgiasi ir toks jų elgesys nėra sistemingas.
Tačiau ji nėra skirta nuo alkoholio priklausomiems ar alkoholiu piknaudžiaujantiems vairuotojams. Šiems siūloma sugriežtinti atsakomybę numatant, kad jei toks asmuo jau baustas už neblaivumą per metus po nuobaudos įvykdymo vėl padaro pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu apsvaigus, jam taikoma nulinė tolerancijos riba ir baudžiamas griežtai. Dėl tų pačių priežasčių siūloma nebediskriminuoti ir mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturačių ir galingųjų keturračių vairuotojų ir jiems taikyti bendrą leidžiamą alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitą – 0,5 promilės – kaip ir pagrindinei vairuotojų daliai. Nesuprantama, kodėl pvz., 20 metų patirtį turintis motociklo vairuotojas, kuris yra lengvai apsvaigęs, potencialiai yra pavojingesnis už neblaivų asmenį turintį rankose šaunamąjį ginklą, kuris už tokį patį alkoholio kiekį kraujyje nėra baudžiamas. Lygiai taip pat nesuprantama, kodėl motociklų vairuotojai prilyginami nepatyrusiems, keleivius vežantiems, sunkiasvorias transporto priemones vairuojantiems ar pavojingus krovinius vežantiems vairuotojams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu ANK
vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, jei greitis viršytas daugiau kaip 30 km/h, tačiau ne daugiau kaip 40 km/h; nuo šešių mėnesių iki vienų metų – jei greitis viršytas daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h; nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių – kai greitis viršytas daugiau kaip 50 km/h.
Šiuo metu ANK 420, 422, 423, 424, 427 ir 428 straipsniuose numatyta lengvo neblaivumo riba, kurią viršijus atsiranda atsakomybė, yra 0,4 promilės. ANK
daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, ir jis per metus laiko po nuobaudos įvykdymo padaro ANK numatytą atitinkamą pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu apsvaigus (pakartotinumas), jam taikoma kur kas griežtesnė atsakomybė. BK
dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. SEAKĮ
transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu – 0,4 promilės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
(panaikinti) motociklų vairuotojus nepagrįstai diskriminuojančias ANK nuostatas ir taikyti analogišką atsakomybę kaip ir įprastas transporto priemones vairuojantiems asmenims tiek greičio viršijimo, tiek vairavimo apsvaigus atvejais. 4.2.
ANK, BK ir SEAKĮ atitinkamas nuostatas ir nustatyti maksimalią bendrą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją vairuotojo biologinėse terpėse vairavimo metu – 0,5 promilės. 4.3. Panaikinti tolerancijos ribą vairuotojams, kurie per metus padaro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus, ir numatyti, kad tokiems vairuotojams, jei jiems nustatomas neblaivumas daugiau nei 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,5 promilės, taikoma bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų šešių mėnesių iki trejų matų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. Padidinus leidžiamą alkoholio koncentraciją vairuotojų biologinėse terpėse iki 0,5 promilės, galimai mažės susijusių nusikalstamų veikų skaičius, nes bus taikoma administracinė atsakomybė. Korupcijai atsirasti prielaidų irgi mažės dėl didesnės tolerancijos ribos ir subalansuotos atsakomybės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Priėmus įstatymus galimas nežymus įplaukų iš baudų į biudžetą sumažėjimas. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neblaivumas“, „motociklų vairuotojai“, „leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija“, „greičio viršijimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintaras Vaičekauskas Kęstutis Glaveckas Juozas Baublys Jonas Liesys
KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1188(2) IR KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
straipsnio 7 dalyje numatyti diferencijuoti atvejai, kada tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Motociklų vairuotojai nepagrįstai yra priskirti pavojingiausiems vairuotojams ir taikoma pati griežčiausia atsakomybė: pvz., gyvenamojoje zonoje, kur leidžiamas maksimalus greitis 20 km/h, motociklininkui, vairavusiam motociklą, kurio darbinis tūris yra 51 cm3, ir važiavusiam 51 km/h greičiu privalomai gali būti paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir šešiems mėnesiams, kai tuo tarpu vairuotojui, kuris kartu veždamas dar 7 keleivius ir mieste važiuodamas kad ir 150 km/h greičiu gali būti nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu tam pačiam šešių mėnesių laikotarpiui. Automobilio vairuotojas viršijęs leistiną greitį 30 km/h gali ir toliau vairuoti visas transporto priemones, tačiau jei tai padaro motociklo vairuotojas, jis negali vairuoti jokių transporto priemonių, t. y. jam uždraudžiama vairuoti ir automobilį, su kuriuo nerizikuodamas prarasti teisės vairuoti galėtų viršyti greitį net iki 50 km/h. Akivaizdu, kad tai neproporcinga motociklų vairuotojų atžvilgiu, kad sankcijos nėra subalansuotos pagal pažeidimo pavojingumą ir galinčios kilti žalos dydį.
ANK
administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, tačiau paminėtuoju atveju protingumo ir proporcingumo principų neįmanoma taikyti dėl logiškai tarpusavyje nesuderintų įstatymo nuostatų. ANK projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir taikyti tokią pačią atsakomybę už tokio paties pavojingumo pažeidimus kaip ir kitiems vairuotojams, vairuojantiems įprastas transporto priemones. 1.2. Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio (neblaiviu), jei jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Tai yra bendras limitas ir tam tikrais atvejais taikomi mažesni rodikliai. Tačiau tai yra teisinis neblaivumo įvertinimas ir nesusijęs su fiziologine asmens būsena. Išsivysčiusiose ir kultūriškai pažangiose Europos valstybėse, tokiose kaip Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Ispanija, Portugalija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir eilėje kitų valstybių nustatytas bendras leidžiamas alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitas yra 0,5 promilės. Kitose Europos valstybėse, pvz., Lenkija, Estija, Švedija, Norvegija šis bendras rodiklis yra kur kas žemesnis ir siekia tik 0,2 promilės.
Lietuva save pozicionuoja kaip vakarietišką valstybę, kultūriškai pažangią, sąmoningą ir inovatyvią, tačiau vis nemažėjantis girtų vairuotojų skaičius Lietuvos keliuose ir pasitaikantys skaudūs eismo įvykiai, kurių kaltininkai yra neblaivūs vairuotojai, verčia sunerimti ir apsvarstyti, ar valstybės nustatyta neblaivumo tolerancijos riba nėra per aukšta ir ar tai nesudaro prielaidų sėsti už vairo išgėrus vyno taurę ar alaus bokalą, kadangi suformuota nuomonė ir įsitikinimas, kad truputį išgėrus galima vairuoti ir nustatyta draudžiama apsvaigimo riba nebus pasiekta. Akivaizdu, kad apeliavimas vien į vairuotojų sąmoningumą neduoda rezultatų. Tą patvirtina ir skaudi statistika. Valstybė turi reaguoti ir naikinti įsisenėjusį stereotipą, kad truputį išgėrus galima vairuoti. Taip, gyvenime yra nenuspėjamų atvejų, ir ypač tai, kad asmuo iki 0,2-0,3 promilės dažnai neturi jokio apsvaigimo pojūčio, todėl tam tikra tolerancijos riba, kuri nebesudarytų pagrindo už vairo sėstis ką tik išgėrus vyno taurę ar alaus, turėtų būti palikta ir manytina, kad būtų pagrįsta 0,3 promilės. ANK 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 428 straipsnių, Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
(toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio ir Kariuomenės drausmės statuto (toliau – KDS) 42 straipsnio pakeitimais siekiama nustatyti bendrą leidžiamą alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitą – 0,3 promilės. Tokia tolerancijos riba būtų taikoma atsitiktiniams, nepiktybiniams pažeidėjams, kurie neatsakingai elgiasi ir toks jų elgesys nėra sistemingas. Tačiau ji nėra skirta nuo alkoholio priklausomiems ar alkoholiu piknaudžiaujantiems vairuotojams.
Šiems siūloma sugriežtinti atsakomybę numatant, kad jei toks asmuo jau baustas už neblaivumą per metus po nuobaudos įvykdymo vėl padaro pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu apsvaigus, jam taikoma nulinė tolerancijos riba ir baudžiamas griežtai. Dėl tų pačių priežasčių siūloma nebediskriminuoti ir mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių ir galingųjų keturračių vairuotojų ir jiems taikyti bendrą leidžiamą alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje limitą – 0,3 promilės – kaip ir pagrindinei vairuotojų daliai. Nesuprantama, kodėl pvz., 20 metų patirtį turintis motociklo vairuotojas, kuris yra lengvai apsvaigęs, prilyginamas nepatyrusiems, keleivius vežantiems, sunkiasvorias transporto priemones vairuojantiems ar pavojingus krovinius vežantiems vairuotojams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu ANK
vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, jei greitis viršytas daugiau kaip 30 km/h, tačiau ne daugiau kaip 40 km/h; nuo šešių mėnesių iki vienų metų – jei greitis viršytas daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h; nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių – kai greitis viršytas daugiau kaip 50 km/h. Šiuo metu ANK 420, 422, 423, 424, 427 ir 428 straipsniuose numatyta lengvo neblaivumo riba, kurią viršijus atsiranda atsakomybė, yra 0,4 promilės.
ANK
daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, ir jis per metus laiko po nuobaudos įvykdymo padaro ANK numatytą atitinkamą pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu apsvaigus (pakartotinumas), jam taikoma kur kas griežtesnė atsakomybė. BK
dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. SEAKĮ
transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu – 0,4 promilės. KDS
atvejus, kuomet karys, vairuojantis transporto priemones, laikomas neblaiviu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
patikslinti ANK, BK, SEAKĮ projektai ir naujas KDS projektas, atsižvelgiant į 2017-10-23 Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir 2017-11-09 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus ankstesniems projektų variantams. 4.2. Siūloma pakeisti (panaikinti) motociklų vairuotojus nepagrįstai diskriminuojančias ANK, SEAKĮ ir KDS nuostatas ir taikyti analogišką atsakomybę kaip ir įprastas transporto priemones vairuojantiems asmenims tiek greičio viršijimo, tiek vairavimo apsvaigus atvejais. 4.3.
siūloma pakeisti ANK, BK, SEAKĮ ir KDS atitinkamas nuostatas ir nustatyti maksimalią bendrą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją vairuotojo biologinėse terpėse vairavimo metu – 0,3 promilės, ir suderinti nuostatas tarpusavyje. 4.4. Panaikinti tolerancijos ribą vairuotojams, kurie per metus padaro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus, ir numatyti, kad tokiems vairuotojams, jei jiems nustatomas neblaivumas daugiau nei 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,3 promilės, taikoma bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Privalomai būtų skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų šešių mėnesių iki trejų metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Sumažinus leidžiamą alkoholio koncentraciją vairuotojų biologinėse terpėse iki 0,3 promilės, galimai sumažės keliuose vairuotojų, kurie prie vairo sėda ką tik išgėrę nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų. Sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius ir galimai bus išvengta skaudžių pasekmių kelyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Teikiami projektai patikslinti (parengti), atsižvelgiant į 2017-10-23 Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir 2017-11-09 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neblaivumas“, „motociklų vairuotojai“, „leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija“, „greičio viršijimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Gintaras Vaičekauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-11 Nr. S-2017-8957 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1187 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1187, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 31.1. punktu, projektas tikslintinas, įstatymo pavadinime žodį „įstatymas“ dėstant naujos eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-05 Nr. S-2018-7294 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1187(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1187(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Rūta Krasuckaitė atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515. Pažymėtina, kad minėtu įstatymo projektu taip pat yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies nuostatas bei tai, jog įstatymo projekto Nr. XIIIP-2515 ir teikiamo projekto numatytos įsigaliojimo datos sutampa, todėl siekiant teisinio aiškumo, projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. 2. Pastebėtina, kad projektas ir projekto lyginamasis variantas tikslintinas teisės technikos požiūriu: žymose “Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ projekto numeris nerašomas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]