Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Kalbos komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka
komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisiją komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Siūlymus Seimo Švietimo ir mokslo komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Kalbos komisija yra sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlo valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją gali siūlyti iki 3 narių. Visi siūlomi asmenys turi turėti filologijos akademinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų turi turėti filologijos mokslo laipsnį. Kiekvienas universitetas arba institutas bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turi pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduoja su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. 2. Jeigu nurodytų universitetų ir institutų pateikti kandidatai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Kalbos komisijos nariai skiriami 5 metams. Jų įgaliojimų laikotarpių skaičius neribojamas. Kalbos komisijos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigas dienos. 3. Kalbos komisijai vadovauja pirmininkas. Kalbos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savo narių tarpo renka paskirti Kalbos komisijos nariai, o Švietimo ir mokslo komiteto teikimu iš Kalbos komisijos narių 5 metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kalbos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas turi turėti filologijos mokslo laipsnį.
Jeigu Kalbos komisijos išrinktas komisijos pirmininkas ir pavaduotojas atitinka keliamus reikalavimus, Seimas negali šių kandidatūrų atmesti. 4. Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu Kalbos komisijos teikimu dėl svarbių priežasčių ar paties Kalbos komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario prašymu gali atleisti juos iš pareigų ir nesibaigus įgaliojimų laikui.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Gabrielius Landsbergis
Projekto XIIIP-1181 (2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Kalbos komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka
komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius Seimo Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Siūlymus Seimo Švietimo ir mokslo komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Kalbos komisija yra sudaroma iš asmenų, kuriuos Seimo Pirmininkui siūlo valstybiniai universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją gali siūlyti iki 3 narių. Visi siūlomi asmenys turi turėti filologijos studijų krypties bakalauro ir (ar) magistro kvalifikacinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų turi turėti filologijos studijų krypties mokslo daktaro laipsnį. Kiekvienas universitetas arba institutas bent 1 kandidatą, kurį siūlo, turi pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduoja su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. 2. Kalbos komisijos nariai skiriami 5 metams. Jų įgaliojimų laikotarpių skaičius neribojamas. Kalbos komisijos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigas dienos. 3. Kalbos komisijai vadovauja pirmininkas. Kalbos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savo narių tarpo renka paskirti Kalbos komisijos nariai, o Švietimo ir mokslo komiteto teikimu iš Kalbos komisijos narių 5 metų laikotarpiui iki Kalbos komisijos kadencijos pabaigos Seimo pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Kalbos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas turi turėti filologijos studijų krypties mokslo daktaro laipsnį. 4.
ir mokslo komiteto teikimu Kalbos komisijos siūlymu, Seimo Pirmininko teikimu dėl svarbių priežasčių ar paties Kalbos komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario prašymu gali atleisti juos iš pareigų ir nesibaigus įgaliojimų laikui.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Gabrielius Landsbergis
NR. I-108
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino susidariusi bloga situacija, kai pastaruoju metu vis labiau stengiamasi politizuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) darbą, skiriant šios komisijos narius ne pagal aukščiausius kvalifikacinius reikalavimus, bet remiantis politiniais motyvais. VLKK turi išlikti nepolitizuota, autoritetinga ir iš aukščiausios kvalifikacijos lietuvių kalbos specialistų sudaryta institucija. Būtent tokio tikslo siekiama šiuo įstatymu. Įstatymą priėmus būtų numatyta VLKK depolitizacija ir ši institucija būtų sudaroma tik iš lietuvių kalbos mokslininkų, kuriuos deleguotų valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
parengė Seimo narys Gabrielius Landsbergis
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu numatyti tik abstraktūs kriterijai, kuriais remiantis įvairios organizacijos Seimui siūlo VLKK narius, o galutinį jų sąrašą atrenka Seimo politinė struktūra - Švietimo ir mokslo komitetas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad Kalbos komisija būtų sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlytų valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją galėtų siūlyti iki 3 narių. Visi siūlomi asmenys turėtų turėti filologijos akademinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų turėtų turėti filologijos mokslo laipsnį.
Kiekvienas universitetas arba institutas bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turėtų pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduotų su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Jeigu pasiūlyti nariai atitiktų nustatytus kriterijus, t.y. turėtų tinkamą išsilavinimą, mokslo laipsnį ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą, Seimas negalėtų jų kandidatūros atmesti. Ši nuostata yra siūloma remiantis pasiteisinusia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme numatyta praktika. Taip pat nustatoma, kad VLKK pirmininką ir jo pavaduotoją rinktų pati VLKK, o Seimui beliktų užduotis pirmininką ir pavaduotoją skirti į pareigas. Tokiu būdu VLKK formavimo ir vadovybės skyrimo procesas būtų maksimaliai depolitizuotas. Tai būtų teigiamas rezultatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų koreguoti nereikės, tačiau pati VLKK turės keisti savo nuostatus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas tinkamai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymas parengtas tinkamai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kitų įstatymų koreguoti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui nebus naudojamos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lietuvių kalba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Parašas Gabrielius Landsbergis
NR. I-108
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino susidariusi bloga situacija, kai pastaruoju metu vis labiau stengiamasi politizuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) darbą, skiriant šios komisijos narius ne pagal aukščiausius kvalifikacinius reikalavimus, bet remiantis politiniais motyvais. VLKK turi išlikti nepolitizuota, autoritetinga ir iš aukščiausios kvalifikacijos lietuvių kalbos specialistų sudaryta institucija. Būtent tokio tikslo siekiama šiuo įstatymu. Įstatymą priėmus būtų numatyta VLKK depolitizacija ir ši institucija būtų sudaroma tik iš lietuvių kalbos mokslo specialistų, kuriuos deleguotų valstybiniai universitetai ir valstybiniai mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Šis projektas yra projekto XIIIP-1181 2 variantas, kuris buvo pataisytas atsižvelgiant į daugelį Seimo Teisės departamento išvados rekomendacijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
parengė Seimo narys Gabrielius Landsbergis
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu numatyti tik abstraktūs kriterijai, kuriais remiantis įvairios organizacijos Seimui siūlo VLKK narius, o galutinį jų sąrašą atrenka Seimo politinė struktūra - Švietimo ir mokslo komitetas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad Kalbos komisija būtų sudaroma iš asmenų, kuriuos Seimo pirmininkui siūlytų valstybiniai universitetai ir valstybiniai mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją galėtų siūlyti iki 3 narių.
Visi siūlomi asmenys turėtų turėti filologijos studijų krypties bakalauro ir (ar) magistro laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų turėtų turėti filologijos studijų krypties krypties mokslo laipsnį. Kiekvienas universitetas arba institutas bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turėtų pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduotų su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Taip pat nustatoma, kad VLKK pirmininką ir jo pavaduotoją rinktų pati VLKK, Seimui šią išrinktą kandidatūrą teiktų Seimo Pirmininkas. PASTABA: lyginant su pirmuoju variantu, yra atsisakyta imperatyvios nuostatos, kad Seimas universitetų ir institutų pasiūlytų kandidatų ir VLKK išsirinko pirmininko bei pavaduotojo negalėtų atmesti. Vietoje šios nuostatos siūloma nustatyti, kad VLKK sudėties teikimus Seimui atsižvelgdamas į nustatytų institucijų siūlymus atlieka Seimo Pirmininkas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų koreguoti nereikės, tačiau pati VLKK turės keisti savo nuostatus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas tinkamai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymas parengtas tinkamai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kitų įstatymų koreguoti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui nebus naudojamos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lietuvių kalba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Parašas Gabrielius Landsbergis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-09 Nr. S-2017-8884 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1181 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1181, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad jeigu valstybinių universitetų ar mokslinių institutų pateikti kandidatai į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną dėl Seimo kaip Tautos Atstovybės konstitucinio statuso ir jo vietos valdžios institucijų sistemoje. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „iš Konstitucijos nuostatų, kuriose nustatyti Seimo įgaliojimai, matyti, kad Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. Minėtos Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas. Tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad Seimas, vykdydamas konstitucinę steigiamąją funkciją, t.y. skirdamas valstybės institucijų vadovus ar kitus pareigūnus, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Tačiau Seimo sprendimas dėl valstybės pareigūnų skyrimo jokiu būdu negali būti saistomas tokių pareigūnų kandidatūras teikiančių subjektų siūlymų ar pageidavimų. Tokia nuostata taip pat ribotų išimtinę įstatymų leidėjo kompetenciją ir teisę spręsti klausimus balsuojant, o taip pat nesiderintų su Seimo nario laisvo mandato principu, įgalinančiu jį balsuoti pagal savo įsitikinimus (sąžinę). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį Seimas negalėtų atmesti į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją pasiūlytų, kandidatūrų nesiderina su Konstitucijos 67 straipsniu bei teisinės valstybės principu.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto nuostatai, kad Seimas negali atmesti Kalbos komisijos narių iš savo tarpo išrinktų šios komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūrų. 2. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Kalbos komisiją skiria ir atleidžia Seimas. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad Seimas skiria ir atleidžia ne valstybės instituciją, o tam tikras personalijas, t.y. šiuo atveju Seimas skiria ir atleidžia ne Kalbos komisiją, o šios komisijos narius. 3. Projektu siūloma pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad Kalbos komisija sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlo valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, o kiekviena iš šių institucijų bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turi pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduoja su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Visi siūlomi asmenys turi turėti filologijos akademinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš kiekvienos institucijos siūlomų kandidatų turi turėti filologijos mokslo laipsnį. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais. Pirma, derinant projekto terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu, vietoj sąvokos „mokslo institutai“ vartotina sąvoka „mokslinių tyrimų institutai“. Taip pat projekte reikėtų atskleisti kriterijus, įgalinančius valstybinius universitetus ir mokslinių tyrimų institutus priskirti prie institucijų, atliekančių lietuvių kalbos mokslinius tyrimus (galbūt reikėtų nurodyti, kad ilgalaikių lietuvių kalbos mokslinių tyrimų kryptis būtų nustatyta institucijos statute ar įstatuose).
Antra, vietoj sąvokos „filologijos akademinis laipsnis“ vartotina sąvoka „filologijos studijų krypties bakaklauro ir (ar) magistro kvalifikacinis laipsnis“, o vietoj sąvokos
„filologijos mokslo laipsnis“ vartotina sąvoka „filologijos studijų krypties
mokslo daktaro laipsnis“. Trečia, Asociacijų įstatyme nustatyta, kad įstatuose turi būti nurodyta asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Taigi, projekte vartojama sąvoka „su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos“ tikslintina. Be to, šios nuostatos įgyvendinimas gali būti neaiškus, kadangi nėra nustatyta, kiek nevyriausybinių organizacijų turi rekomenduoti mokslo ir studijų institucijai kandidatus, kad visos jos būtų atstovaujamos, ir kaip mokslo ir studijų institucija turi išsirinkti iš jų siūlomų kandidatų. 4. Svarstytinas pats projektu siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir racionalumas, nes pagal siūlomas nuostatas Valstybinę lietuvių kalbos komisiją galėtų sudarytų daugiau nei 50 ar
institutų skaičių). Tokios apimties kolegialios valstybės institucijos tinkama veikla bei normalus sprendimų priėmimo procesas apskritai gali būti sunkiai įgyvendinami. 5. Projektu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Kalbos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savo narių tarpo renka paskirti Kalbos komisijos nariai, o juos 5 metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.
Siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „5 metų laikotarpiui“ įrašyti žodžius „iki Kalbos komisijos kadencijos pabaigos“, kadangi tik patvirtinti Kalbos komisijos nariai, jau prasidėjus jų 5 metų kadencijai, susirinks į posėdį ir galės išsirinkti Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Šie veiksmai, kiek jie beužtruktų, bet kuriuo atveju bus vėlesni, negu pačios komisijos narių kadencijos pradžia. Taigi, šiuo atveju, komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos truktų ilgiau negu pačios komisijos in corpore kadencija. 6. Atsižvelgiant į praktikoje iškylančias kolegialių valstybės institucijų veiklos problemas, projektą siūlytina papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai komisijos kadencijai pasibaigus dar nėra sudaryta nauja komisija, o taip pat atvejus, kai pradėjusi veiklą komisija per protingą laikotarpį nesugeba išsirinkti pirmininko ar jo pavaduotojo ir pateikti jų kandidatūrų tvirtinti Seimui. 7. Projekto
Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-18 Nr. S-2017-9293 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1181(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1181(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad Kalbos komisija sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlo valstybiniai universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, o kiekviena iš šių institucijų bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turi pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduoja su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Asociacijų įstatyme nustatyta, kad įstatuose turi būti nurodyta asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Taigi, projekte vartojama sąvoka „su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos“ tikslintina. Be to, šios nuostatos įgyvendinimas gali būti neaiškus, kadangi nėra nustatyta, kiek nevyriausybinių organizacijų turi rekomenduoti mokslo ir studijų institucijai kandidatus, kad visos jos būtų atstovaujamos, ir kaip mokslo ir studijų institucija turi išsirinkti iš jų siūlomų kandidatų. 2. Svarstytinas pats projektu siūlomo reguliavimo pagrįstumas ir racionalumas, nes pagal siūlomas nuostatas Valstybinę lietuvių kalbos komisiją galėtų sudarytų daugiau nei 50 ar
institutų skaičių). Tokios apimties kolegialios valstybės institucijos tinkama veikla bei normalus sprendimų priėmimo procesas apskritai gali būti sunkiai įgyvendinami.
Be to, įstatyme aiškiai nenurodžius kiek narių turi sudaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, pati narių tvirtinimo Seime procedūra bei sudaromos komisijos legitimumo nustatymas taptų problematiški. Iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar Seimui, pvz., patvirtinus tik 5 narius iš siūlomų 48 asmenų, Komisija galėtų būti laikoma sudaryta, ar vis dėlto, Seimo Pirmininkas turėtų teiktų kitus 43 mokslo ir studijų institucijų siūlomus kandidatus. Taip pat nėra aišku, kaip būtų renkamas Komisijos pirmininkas tuo atveju, jei tarp Seimo patvirtintų Komisijos narių nebūtų nei vieno asmens, turinčio filologijos studijų krypties mokslo dakataro laipsnį. 3. Atsižvelgiant į praktikoje iškylančias kolegialių valstybės institucijų veiklos problemas, projektą siūlytina papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai komisijos kadencijai pasibaigus dar nėra sudaryta nauja komisija, o taip pat atvejus, kai pradėjusi veiklą komisija per protingą laikotarpį nesugeba išsirinkti pirmininko ar jo pavaduotojo ir pateikti jų kandidatūrų tvirtinti Seimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017 m. spalio 11 d. Nr. 102-P-38
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė J. Jarmakovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad jeigu valstybinių universitetų ar mokslinių institutų pateikti kandidatai į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną dėl Seimo kaip Tautos Atstovybės konstitucinio statuso ir jo vietos valdžios institucijų sistemoje.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „iš Konstitucijos nuostatų, kuriose nustatyti Seimo įgaliojimai, matyti, kad Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. Minėtos Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas. Tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad Seimas, vykdydamas konstitucinę steigiamąją funkciją, t.y. skirdamas valstybės institucijų vadovus ar kitus pareigūnus, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Tačiau Seimo sprendimas dėl valstybės pareigūnų skyrimo jokiu būdu negali būti saistomas tokių pareigūnų kandidatūras teikiančių subjektų siūlymų ar pageidavimų. Tokia nuostata taip pat ribotų išimtinę įstatymų leidėjo kompetenciją ir teisę spręsti klausimus balsuojant, o taip pat nesiderintų su Seimo nario laisvo mandato principu, įgalinančiu jį balsuoti pagal savo įsitikinimus (sąžinę). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį Seimas negalėtų atmesti į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją pasiūlytų, kandidatūrų nesiderina su Konstitucijos 67 straipsniu bei teisinės valstybės principu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto nuostatai, kad Seimas negali atmesti Kalbos komisijos narių iš savo tarpo išrinktų šios komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūrų. Nesvarstyta
pertrauką iki kito Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai Nr. XIIIP-1181. . 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė